166 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII
Te minas p ie e mino. VII
JoNAS KLIMAVIČIUS
DAUGIAREIKŠMIAI TARPTAUTINIAI
o o- i o og a ija, LIETUVIŠKA nuo auka
S a biausias s aipsnio dalykas y a o og a ijos e minai. Tačiau jos p i-
gim inės sąsajos su š iesa e čia pasiėjė i a gal i į šalis. Fo og a ijos ( ech-
nikos) i o og a a imo, jų būdų echnikos i is o ijos dalykais čia emia-
masi ik iek, kiek jie s a būs ūpimų žodžių – specialiųjų ( e minų) i
pap as ųjų – polisemijos i sinonimijos i jų šalinimo (ben mažinimo) –
no minimo i kodi ika imo is o ijai i daba čiai. Dėl bend os o ien acijos
eikė ų suminė i o og a ijos echnines ūšis: ul a iole inė i in a audonoji
o og a ija, en genog a ija,elek o o og a ija (elek og a ijos gausių ūšių daž-
niausioji), skai meninė o og a ija; pagal o og a uojamą objek ą išski inesnės
as o o og a ija i ae o o og a ija (žemės pa i šiaus dalies) VLE VI 2004.
Jau pačioje p adžioje ūpi pab ėž inai iškel i nuo auką. 1822m.lie-
pos19d.p ancūzųmokslininkasŽoze asNesi o asNjepsasp a d a ė p i -
m ą j ą n u o a u k ą pasaulyje Sa su TV 2006 28 13. Moksliškai iksliai:
1826 [19a.3d-me yje VLE VI 2004] p ancūzasŽ.Niepsas(J.Niepce)
už iksa oa aizdąš iesaijau iuas al upadeng ojecinkoplokš elėje– ai
bu opi mojin u o a u k a (h e l i o g a i j a;ekspona imas ukone 8h)
TechEnc I 2000 624. Šiuolaikinės o og a ijos a si adimo da a – 1839 m.
sausio 7 d., ik jos a das ada bu o dage o ipija. Beje, Vilniuje 1840 m.
„demons uo as iš P ancūzijos a ež as dage o ipas“, o „1843 m. į eng a
dage o ipų s udija“ VLE VI 2004.
Fiksa ę e miną nuo auka daba inėje – i im oje enciklopedinėje, i
populia iojoje – a osenoje, galime p idu i i o icialiąją – ju idinę įs a y-
minę: Lie u osRespublikosCi iliniskodeksasnus a oi  eisęįa aiz dą.
Fizinioasmensnuo auka (josdalis),po e asa ki oksa aizd asgali
bū ia gaminami,pa duodami,demons uojami,spausdinami, aippa pa sas-
muogalibū i o o g a uo jamas  iksujosu ikimu Sa su TV 2007 42 7.
Taigi o og a ija, be nuo auka. Kodėl? Fo og a ija p asideda nuo o o-.
167Te minologija | 2011 | 18
1. Dėmuo o o- i umpinys o o. Fo og a ijos kilimo, pli imo i
į ai ėjimo me ais dėmuo o o-, gausus sa o o og a inė s eikšmės
su auk iniais umpiniais, plačiai a skleidžia ą daugiasluoksnę į ai o ę
( odėl nuo jos i pa ankiau p adė i). Jos pag indas o ojau umas
1973 265 2, juo g indžiama: o o echnika B 1969 2 9, T 1973 196 4
(3x), TM 1973 10 15, KB 1973 11 48, o o echnikas M 1971 5 26, T
1974 7 2, o oįmonė/ o og a ijosįmonė M i G 1975 8 55, o oį engimas
B 1969 2 9, o oį enginys T 1973 204 3, o oį anga LA 1996 63 3, o oma-
šina(da ošim usšiosdiag amos ep odukcijųi mažinajas) KV 1982 15 14,
o oau oma as( uojpa išduodanuo aukas) T 1980 219 3, o oau oma as
B 1970 4 24, o odidin u as B 1969 9 24, M i G 1970 8 19, o oš ies-
u as B 1969 2 9 (3x), T 1973 201 4 (2x), o olempa M 1971 7 41, o-
oblicas VN 1973 294 2 (2x), o oop ika M i G 1975 8 55, o oobjek y as
M i G 1969 11 54, o oobjek y as KB 1969 10 32, o okame a m i g
1970 8 8, o oapa a as T 1970 11 23, o oapa a as T 1976 219 3, o o-
eksponome as M 1970 11 23, o oau oinspek o ius(– am ik asp ie aisas,
ku is o og a uojaau omašiną,už iksuojajosg ei į,dieną, alandąi minu ę,
kadajisbu o i šy as) Š 1973 17 17, o oinspek o ius M i T 1973 11 47,
o osekcija(ski a o o a nybai;įeinapa s o oapa a as, aldymopul asi  . .)
T 1976 219 3, o o obo as KV 1970 41 11, o o obo as „žodinis po e as,
suda y as o omon ažo būdu pagal mačiusiojo pasakojimą; <…>“ TŽŽ
2001 ( us. фоторобот 1. „устройство для получения собирательного
фотопортрета, составляемого из частей фотоснимков разных лиц“, 2.
„фотопортрет, сделанный с помощью такого устройства“ СИС 2005),
o o inišas („ o og a a imo a ba ideomagne o oninis p ie aisas, iksuojan-
is inišuojančius spo ininkus“ TŽŽ 2001) Sp 1972 35 1: o o eikme-
nys M 1970 1 16, N 1971 9 56, T 1976 102 4, o op ekės M 1970 7 8,
T 1973 256 4 (2x), o op ekės T 1973 72 3, o ok epšys M 1970 4 8,
o omedžiaga TMk 1970 27 4, L i M 1970 29 10, Š 1972 2 5 // o o-
g a ijosmedžiaga Š 1973 23 22 / o omedžiaga Š 1973 23 23 (2x), o-
o ilmas M i G 1970 3 38, o ojuos a KB 1971 1 61, M i G 1972 12
34, T 1973 132 3, M 1973 11 37 ( o oplė elė FTŽ 2007!), o oplokš elė
M i G 1970 5 11, 10 24, o oaudinys M i T 1973 11 11, o os iklas P g
1975 6 132, o okase ė T 1976 228 1, o opopie ius M i G 1970 8 17, o o
popie ius M i G 1970 1 29, M 1972 11 19, o ochemikalai N 1971 9 56,
o olabo a o ija L i M 1970 8 15, TM 1973 10 15, o oa eljė l i m
168 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII
1970 11 6, KB 1971 11 37, o oa elje T 1972 280 4 / o og a ijosa eljė
TM 1973 10 15.
Šis as nepap as a iškilo iš p aei ies, pa yzdžiui, 1888 m. o oapa a as an
spo inio i ačio – Fo o iciklas N 1974 1 57. Daugiau okių mode nių
echnikos hib idų: o o ele aipas Š 1973 21 2, o o ele izija T 1973 15 1,
M i G 1983 1 36 („e d ėlai io sis ema dangaus kūnams (…) o og a uo-
i, ilmui au oma iškai do o i i gau iems a aizdams pe duo i į Žemę
ele izijos kanalu“ TechEnc I 2000), o oheliog a as „as onominis p ie-
aisas saulei o og a uo i“ TŽŽ 1936, „ eleskopas Saulei o og a uo i“ TŽŽ
2001, o o ans o ma o ius „op inis mechaninis p ie aisas ae o o og a inėms
nuo aukoms ko eguo i“ TechEnc I 2000, o o eodoli as( o okame osi <…>
eodoli osin ezė) KB 1980 7 36, aip pa KV 1971 36 15 (2x); o og a ijų
sug e inimo( o oaplika imo)me odai M i G 5 28, o oaplikacija:nuo au-
kosi kaukolėssug e inimas LA 1992 53 9. Minė ina o oo se inėspauda
KB 1971 1 53, elek oninė o o inkimomašina T 1973 216 4, o o enkamie-
jiau oma ai T 1975 131 2, o o inkykla L i M 1980 7 9, į i in as o o-
g a inis eks o inkimas, o o inkimas (ne o og a uoja, o p ojek uoja aizdą
o og a inėje medžiagoje) TechEnc I 2000.
Nuo o o echnikos p ieiname p ie eiks m o – o o iksacija l i m
1972 2 2, 1978 5 3, 1983 23 5, o o eikla L i M 1980 46 8, o op ocesas
Vd 2005 29 57, o oseansas N 1971 12 53, o osesija Vd 2006 14 22 i
ezul a ų – o op odukcija L i M 1980 46 8, o oda bas M 1970 1 17
(2x), Š 1973 3 22 (2x), T 1973 250 4, o okū inys L i M 1970 11 6,
o okū yba LA 1996 64 15, o okad as L i M 1970 35 12, 1971 43 11,
JG 1973 1 31, o oa aizdas T 1972 197 1, o o aizdas P g 1970 3 154,
1974 84 4, o o aizdelis L i M 1981 45 15, o olakš as T 1982 1 4, 1983
83 4, o opa eikslas KB 1973 11 48, o opo e as B 1970 5 7, 23, KV
1970 41 11, o onuo auka NKn 1969 10 14, KB 1971 8 41. Pasi eiškia
o omanija LA 1995 136 29, o omedžioklė MG 1970 9 18 / o ome-
džioklė MG 1970 11 8, 1974 1 12, o omedžio ojas M 1970 7 42, MG 1978
8 36, o ošau u as JG 1981 8 16, o oapa a assnaipe is/ o osnaipe is KV
1978 31 15, o ogaudynės(:ieškojoįdomių ipų) L i M 1970 20 14.
Randasi ski ingos o og a ijos s i ys: spaudos o og a ija Iq 2010 7 114,
epo ažinė i dokumen inė o og a ija, aikomoji– echninė,ana ominė, ek-
laminė o og a ija L i M 1982 28 16. „1958 įku a Žu nalis ų s-gos o o-
g a ijossekcija, 1969 – Fo o g a i j o s m e n o d augija“ (TLE III 1987),
no s jau Lie u os o o m ė g ė j ų sąjunga (1933–1940) „p opaga o lie u ių
o . meną užsienyje“ (1937 m. Pa yžiaus pasaulinėje pa odoje lie u ių
169Te minologija | 2011 | 18
inkinys į e in as aukso medaliu) VLE XIII 2008, o Vilniaus uni e si e-
e bu usi įs eig a Meninės o og a ijoska ed a NŽA 2007 11–12 537, Janas
Bułhakas uo me u „dės ė meninės o og a ijos pag indus“ (TLE
III 1987). Iš ka o pli o i p igijo o omenas KB 1969 10 28 (2x), o o-
menas L i M 1970 2 10, KB 1970 1 74 (ne i o odailė/ o odailė i
o oplas ika en pa 69), P g 1970 3 153, o omenininkas KB 1969 10 32,
1970 1 69, 75, T 1970 8 4, 39 2 (2x), espublikinė o omenod augija
1970 37 1, o omenod augija T 1970 39 2. No s ku į laiką šiek iek a -
o as i o omeis as KB 1969 10 29, g e a o omeno KB 1974 3 9 i
o omenininko en pa 9 (8x), 13 (3x) – i o omeis as en pa 9, be
g ei ai aiškėjo, kad pas a asis inka isoms o og a ijos s i ims (Baigusieji
šįsky iųįsiliesįgausų o omeis ųbū į,di ban įbui inėje, epo ažinėjebei
ki ose o os i yse M 1970 6 45), o meno eo e ikas i k i ikas An i Va -
ano as iesiai pa eiškė: „<…> o omeno są oką eikia kaip no s a ibo i
nuo o omeis iškumo, o oama o, o op o esionalizmo“ (P g 1970 3 153).
Jis ada pa a ojo i e minus o oes e ika en pa , o ožu nalis ika en
pa 155, aip pa – lie u ių o omokykla en pa 163. Vėliau iksuo a
o o eo ija GK 1987 41 4, o ok i ika T 1974 7 2, 1979 4 15, o o-
k i ikas L i M 1978 32 12, KmT 1988 212 4, o op incipas l i m 1982
39 9. „J. Bulhakas ke i ame dešim me yje jau bu o su o mula ęs sa o
o og a ikos es e ines koncepcijas“ (V. Juod BB 1971 25) „ o og a ijos
echnikos i es e ikos“ knygoje (lenkų kalba) Fo og a ika. Meninės o og a-
ijosapyb aiža (TLE III 1987). Be ši o og a ikos eikšmė – 3. „20 a.
1 pusėje Lie u oje i Lenkijoje a o as meninės o og a ijos sino-
nimas“ VLE VI 2004 – lie u ių kalboje nep igijo (neaiški i 2. „ o og a-
ijos echnika suku i dailės kū iniai“ VLE VI 2004), daba inė o og a-
ika KB 1969 10 32, „ o og a ika“ KB 1970 6 52 y a „g a inio aiz-
do o og a ija“, 1. „g a i nio dizai n o echnika, jungian i meninės
o og a ijos i g a ikos elemen us“ VLE VI 2004 (no s: „Te minas da a -
ojamas kompiu e ine echnika apdo o oms o og a ijoms apibūdin i“),
o okios g a inės nuo aukos ka ais pa adinamos žodžiu „ o og ama“ KB
1970 6 52, no s jo eikšmės nenusis o ėjusios, į ai ios: o og ama 2. iz.
echn. „į ai ių dydžių laikinio ki imo o . už ašas“ TŽŽ 2001, o og ama
„nuo auka an s iklo“ KV 1971 38 15, Jono Meko suku os o og amos,
.y.iš yškin ii padidin ikinokad ai[,]pe kel ian  o opopie iaus lA 1996
63 21, nuo pa o og a ijos a si adimo žinomas, be ik 1922 m. o og ama
į a dy as „abs ak aus a ba be eik abs ak aus o . aizdo kū imas be
o oapa a o, apš iečian daik us, išdėlio us an š iesai jau aus popie iaus
170 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII
(ki aip ajog a as – pagal šios echnikos į i in ojo pa a dę – M.Ray);
okiu būdu suku as kū inys“ VLE VI 2004 (da TŽŽ 2001 o og ama 1.);
ne ele izijos laida „Tik o ės o og amos“ KV 1983 43 6.
Čia šliejasi o okompozicija VN 1969 305 1, TM 1978 5 P3, GK 1981
35 6, o osiuže as KV 1982 31 15, T 1983 83 4, o omozaika M 1969 11 48,
o omon ažas P g 1970 2 179, GK 1970 37 7, T 1971 300 4, o okoliažas
P g 1970 3 154, L i M 1980 46 8, 1981 51 6, KB 1984 5 68; o oilius-
acija P g 1970 1 167, N 1972 2 43, T 1972 72 2, o o ep odukcija Š
1972 8 13, VN 1983 82 3, o oksilog a ija – „g a iū a medyje, gaunama
o . būdu pe kelian a aizdą į len os pa i šių i jį iš aižan “ TŽŽ 2001
(jau i TŽŽ 1936), o oli og a ija „pe kėlimas o og a inių pa eikslų iš
klišės į li og a inį akmenį i spausdinimas jų li og a iniu būdu“ TŽŽ 1936,
„li og a ija, pa a ojan o og a iją (piešiniui pe kel i an li og a inio
akmens)“ TŽŽ 1969, o oke amika („ o og a inių aizdų išdeginimas s ikle,
emalėje“ TŽŽ 1936) JG 1972 5 6, o opiešinys KnT 1970 76 5, o oskulp-
ū a („ o og a ijos p i aikymas skulp ū ai; lipdymas iš nuo aukos“ TŽŽ
1936) KB 1984 5 68, o o eska Š 1972 14 29, o opano T 1980 209 4.
Čia minė inas i pos mode nis inis o o ealizmas, sin. hipe ealizmas,
supe ealizmas (: „Tapoma pagal nuo aukas a skaid es (išdidin i a aiz-
dai p ojek uojami an d obės), p eciziškai imi uojamos o . aizdo sa ybės:
yškumas (…), olygus isų de alių iksa imas, kad a imas“) VLE VI 2004.
I so ie menį neigiamai apibūdina o o ealizmas(p iešingisocialis iniam
ealizmuii  isą a ybinį aizduojamąjįmenąlinkę adin i„ o o ealizmu“)
J. Smul LKn 1962 226. Fo og a izmas „s engimasis meno kū inyje kuo
iksliau o og a iškai pa aizduo i ik o ę“ TŽŽ 2001 i gi ė a neapib ėž as
apibūdinimas.
Ši os o og a ijos ūšys u i gana daug į ai aus dažnio i nelygios e -
ės žodžių – e minų, gal p e enden ų į juos – p e e minų, aizdin-
gų a ik įman ių, keis ų okazionalizmų: o o ak as VN 1981 230 3,
Fo o ak as ( ub ika) VN 1984 114 3, o ok onika T 1969 283 6, o odo-
kumen inis P g 1970 3 151, GK 1987 41 4, o odokumen alis as Vn 1973
246 4, o odokumen ika N 1976 10 40, o odokumen iškumas L i M 1980
46 8, o oin o macija T 1969 283 6, 1972 290 4 (2x), VN 1973 203 2,
KnT 1974 47 2, o oin o macijosi  o op opagandoscen as T 1970 132 1,
o olaik aš is VN 1973 203 2, o odieno aš is MG 1973 4 16, L i M 1981
35 10, o ožu nalas N 1971 8 39, GK 1987 41 5, o ožu nalis ika P g
1970 3 155, GK 1987 41 4, ŽŽ 1998 9 5, o ožu nalis as KV 1970 1 1,

171Te minologija | 2011 | 18
T 1970 8 1, N 1971 7 23, o opublicis ika GK 1970 13 8, T 1972 45 1,
L i M 1980 46 8, o opublicis as N 1971 8 41, o o epo ažas KB 1969
10 28 (3x), o o epo e is KB 1969 10 28, o oko esponden as T 1969 272 1,
o oko as M 1973 11 14, o okomen a o ius L i M 1972 22 12, o opubli-
kacija L i M 1982 28 16, o onaujienos L i M 1972 39 15, o opano ama
T 1970 169 3, 185 3, JG 1970 10 28, o oakcen ai L i M 1979 14 11,
Fo oaidai (an aš ė) KmT 1988 184 3, o o eklama T 1974 71 4; o oapy-
b aiža T 1970 8 1, M 1970 5 24, 1971 2 2, KV 1978 49 16, L i M
1979 15 11, o o omanas L i M 1972 23 5, 1975 28 14, 1978 6 15, 1979
15 11, o ono elė T 1970 150 4, L i M 1979 15 11, o opasakojimas GK
1972 18 6, T 1973 193 4, M 1981 2 23, o okomiksas N 1971 1 42, o-
opoema L i M 1979 15 11, KB 1979 6 75 (Toksžan asy a.Tiklabai
e as. – Vi gilijus Juodakis), o osiui a T 1982 227 4, „Fo osim onija“ T
1971 214 3, Alg.Kunčiaus o sek encija KB 1979 7 43, o ose ija „lie u-
a iš paukščio sk ydžio“ T 1980 184 4; o oplaka as L i M 1971 10 1,
JG 1983 4 17, o oplaka as KB 1974 2 11, o o izijos A g 1991 32 7,
o oįspūdžiai GK 1973 2 5; Fo okaleidoskopas ( ub ika) VN 1970 35 4,
1972 273 3, 1978 273 3, o o a ažodis M 1971 9 48, 11 48, o ošypsena
KV 1979 36 6, o opokš as T 1970 29 4, L i M 1977 50 16, o o iukas
L i M 1974 1 14 (2x), o omįslė KmT 1986 133 3, o o ebusas Šl 1970
9 4, o o eplika VN 1970 141 2, Šl 1987 20 23, o ohumo as N 1985 8 4,
o oka ika ū a L i M 1970 43 14, o oka ika ū is as en pa , o omelas
GK 1987 41 4.
Fo og a ijos populia umą i sklaidą liudija i gi daug pa yzdžių:
o oagen ū a T 1971 238 4, 239 3, GK 1971 42 8, N 1974 9 54, o osky-
ius Š 1972 4 2, GK 1973 2 5 (2x), o osky ius T 1970 81 1, JG 1972
1 27, o osekcija M 1969 10 17, GK 1970 45 8, T 1974 7 2, o oklubas
T 1969 262 2, 1970 8 4 (2x), 1974 7 2, o oklubas T 1970 8 4, o og u-
pė N 1981 4 32, o obū elis N 1970 3 18, T 1973 205 4, 218 4, 286 4,
1974 7 2, o obū elis KV 1972 16 2, o oo ganizacija NŽA 2007 11–12
537, o omėgėjas TMk 1972 48 4, o omėgėjas GK 1973 6 6, o ojauni-
mas KB 1985 8 75, o opaslaugos B 1982 6 4, o opo eikiai l i m 1983
30 14, o oama as TM 1977 7 P1, o oama ininkas M 1971 5 26, o o-
labo an as GK 1987 41 5, o opo e is ė Š 1978 19 30, o opozuo oja n
1971 10 47, L i M 1972 13 13, o omodelis N 1971 1 42, 6 46, Š 1979
14 30, LA 1993 3 12, o omanekenė KmT 1987 229 4, o omodelis ė n
1974 7 57, o o eidas GK 1971 37 6; o opa oda T 1973 193 4, o opa o-
172 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII
da KB 1972 10 38, o opa odėlė L i M 1972 19 12, o oekspozicija l i
M 1971 10 15, P g 1971 5 178, 1972 3 182, T 1973 193 4, GK 1976
7 8, o okampelis L i M 1972 19 12, o obienalė VN 1980 181 4, o o o-
umas „ . pa oda“ P g 1970 3 153, T 1978 94 4, pa oda„Fo o o umas“
GK 1970 1 8, o o e nisažas P g 1970 3 165, o o es i alis LŽ 2008 110
9, o osalonas T 1970 165 2 (4x), L i M 1978 32 12, o ogale ija n 1976
10 40, L i M 1978 32 12, 1980 35 15 (i o og a ijosgale ija P g 1970
3 153, L i M 1973 24 14), o omuziejus L i M 1973 21 10, N 1976 10 40,
KB 1980 3 77, o oa chy as KB 1970 1 69, L i M 1972 3 12, 1973 42 12,
N 1974 9 54, o obiblio eka M 1969 11 48, o o i ina B 1970 4 22, Sp
1970 126 1, JG 1971 7 23, TM 1973 2 P 2, 4 P6, 9 P 16, o os endas
T 1969 302 4, 1972 79 1, L i M 1973 18 14, Š 1973 14 12 (2x), o o-
konku sas T 1970 8 1 (2x), L i M 1971 50 2, KB 1972 2 77 (nx), T 1978
223 4; o oknyga L i M 1979 4 15 (i „ o okopijuo inė knyga“ V. U b B i
M 1974 120), o oknygelė aikams L i M 1977 1 3, o oalmanachas l i
M 1971 43 11, KB 1973 1 67, o oalbumas Sp 1970 104 4, KB 1974 1 49,
o ome aš is L i M 1974 12 2, o ome aš ininkas T 1978 169 4, o oan-
ologija P g 1970 3 153, 154, o olobynas L i M 1974 48 2, o o inje ė
KV 1983 38 14, o oa i u ė GK 1969 51 4, o oa i ukas T 1974 7 2,
o ožemėlapis GK 1975 11 2, Fo oa lasas ( ub ika) VN 1977 150 3, 1982
257 3, o ohe ba as L i M 1973 40 11, o osu eny as Š 1972 1 20, o-
oe iudas Sp 1970 3 1.
Ne e ė ų p aleis i i didžiausios nepap as ybės – o oso ijos. 2010 m.
ugpjūčio 19 – ugsėjo 4 d. yko a p au inio o og a ijų konku so lau e-
a ų pa oda o oso ija. Aiškin a, kad pa odos pa adinimas – pasiskolin-
a iloso oA ydoŠlioge io„nukal a“„ o oso ijos“są oka.Lie u iškaiji
eikš ų„š iesosišmin is“i , egis, a gua galė ųapib ėž ikonk ečiąpa odos
koncepciją,jungiančiąski ingusda bus Iq 2010 7 108. Dalykas y a ben
15 me ų anks esnis i gal kiek ki oks: Ta p80daly ių–muziejininkai,
o o m e n i n i n k a i,k i ikai,is o ikai, es au a o iai,paminklosaugosspeci-
alis ai,ne  o o i l o s o a i LA 1995 108 17. I ai da ne iskas – jau y a
bu usi KTUFOTOs udijosna ioRaimundoTuminausko o og a ijųpa oda
Š i z o g a i j a,ku iojeeksponuojamida bai,ano menok i ikų, ai a si i-
zijosminimalizmos iliumi S A 2009 12 5. O ką da gali sumany i nuobo-
dulio es e ikos menininkai?
Kai kas im a iš ki ų kalbų, be neį eik a – likę nelie u iška, ža goniška:
Nu o og a uo i i šūniųsusi ikimodaly ius,<…>.Žu nalis iniuža gonu ai
173Te minologija | 2011 | 18
adinama o o o p u (su . iš angl. pho ooppo uni y) LA 2000 6 6 (op-
po uni y–palankip oga).
Baigus ši ą ben kiek e in ą suski s y ą in en o izaciją eikia pasaky i
du dalykus. Į ai uojan i dėmens o o- ašyba bu o gana anks i pas ebė a
i su a ky a (D o inas 1963: 49–50) i , no s ne aip g ei ai, ašymas
a ski ai – o o – be eik išnyko.
Su auk inių umpinių klausimą gausi i dažna a osena, no s eikia-
ma ne isai nuoseklios i ne isai ienodai o ien uojančios ki ų kalbų
a i ikmenų a osenos*, no s i ne isai nuosekliai, be nenumaldomai –
umpumo, . y. ekonomiškumo, sume imais – sp endžia jų naudai. Bene
būdingiausi pa yzdžiai – o oapa a as, o okame a, o oobjek y as, o o-
spausdin u as, o onuo auka, o omenas,… Jie isai ne nauji – o oobjek y-
as TŽŽ 1936, o okame a (1934) A. G ic VN 1989 342. Fo oapa a as
DŽ 1954 i 1972 ėliau papildy as ilguoju (nesakyčiau – pilnuoju) a ian-
u o og a ijosapa a as DŽ 1993 i 2000, be ai a ian ų s a bos nekei-
čia – o oapa a as, o og a ijosapa a as TechEnc I 2000, VLE VI 2004.
Fo oblyks ė „impulsinė o og a ijos lempa, š iečian i o og a uojan “ DŽ
1993 i 2000 liko be pailgin ojo a ian o ( aip pa g e a o oblyks ės duo-
damas o oblyksnis FTŽ 1979, o oblyksnis–фотовспышка LRKŽ 1988,
фотовспышка – 1. o oblyksnis, 2. (lempa) o oblyks ė RLKŽ IV 1985) i
y a aiški be jo, ne gi be o o- – blyks ė, o oblyks ė „impulsinis š iesos šal-
inis o og a uojamam aizdui umpai apš ies i“ TechEnc I 2000. Čia
p idu ini e minai o okame a i ae o o okame a,ae o o og a ijosapa a as,
aip pa o olabo a o ija TechEnc I 2000. Tačiau čia pa o og a inisobjek-
y as, o og a inėsmedžiagos, o og a inis ilmas, o og a inėplokš elė, o o-
g a inėemulsija, o og a inispopie ius, o og a inisspausdin u as TechEnc I
2000, no s y a i su auk iniai umpiniai, p z., o oemulsija – „ o og a inė
emulsija – <…>“ TŽŽ 2001. Pasi aikan ys ne ienodumai – o og a inis
mon a imas TechEnc I 2000, be o omon ažas TŽŽ 2001, i pan. – nė a
koncepciniai. Ilgųjų a ian ų a ojimas lieka gana akul a y us – jų inki-
mąsi (jei sąmoningai enkamasi) šiek iek gali lem i o icialumo, am ik o
* Tuo įsi ikin i už ek ų d iejų iš gausybės pa yzdžių: o okame a–pho og aphiccame a–camé apho og a-
phique–pho og aphischeKame a–фотографическаякамераi  o oobjek y as–pho og aphicobjec i e,ca-
me aobjec i e,pho og aphiclens–objec i pho og aphique–Pho oobjek i ,pho og aphischesObjek i ; o oplė-
elė–pho o ilm,pho og aphic ilm–pelliculepho og aphique, ilmpho og aphique–Pho o ilm,pho og aphische 
Film–фотопленка,фотографическаяпленка, o oplokš elė–pho og aphicpla e,pho opla e–plaquepho o-
g aphique–Pho opla e–фотопластинкаi  o opopie ius–de elopingpape ,pho og aphicpape –pape 
pho og aphique–pho og aphischesPape –фотобумага FTŽ 2007.
174 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII
iškilmingumo a no o pab ėž i o og a ijos eikšmingumą mo y ai, be
jokiu būdu ne mokslinis – aiškumo, ikslumo siekis, nes aiškumo jau sa-
aime – iš a osenos pakanka. Kai ku ie – o odokumen ika, o ožu nalis i-
ka, o o o umas,… – gal ilgųjų a ian ų nė ne u ėję, ik p imena su auk i-
nius umpinius. Vienas ki as – o og a ika, o o ipija 1. „spausdinimo būdas
nuo š iesai jau ių s iklo plokš elių, ku iose o og a iškai už iksuo as a aiz-
das“, 2. „ okios plokš elės a spauda“ TŽŽ 1936, „ o omechaninis be as is
plokščiaspaudės būdas oniniams o iginalams ep odukuo i“ TechEnc I 2000,
o o eka „sis eminis o og a ijų a ba nega y ų inkinys“ TŽŽ 2001 – nė
negalėję u ė i (o ne „ o og a ijų a o og a ijos biblio eka“!).
Ilgųjų (ne isada inka saky i: pilnųjų) a ian ų – junginių i jų su auk-
inių umpinių ski s ymas į galimus i negalimus – ne gi e minijoje,
moksliniame s iliuje – galė ų bū i ik dalinis. Tokio sky imo galimas mo-
y as – dėmuo o o- u i i ki ą eikšmę – „š iesa“ (ji ne gi pag indinė),
ik ai nebū ų lemiamas – kaip ik šios žodžių – ne su auk inių! – g upės
ypa ybė – be eik iš isinis e miniškumas: o os e a „š iesą i šilumą sklei-
džiąs saulės pa i šius“ TŽŽ 1936, o oene gija MkslL 2010 10 4, o ome as
1. izikoje – „p ie aisas š iesos in ensy umui ma uo i“, 2. as onomijoje –
„p ie aisas ž aigždžių yškumui nus a y i“ TŽŽ 1936, „ o ome inių dy-
džių – skaisčio, š iesos s ip io, š iesos s au o, apš ie os – ma uoklis“ AETŽ
2010, o oopsija „subjek y us nesančios š iesos ju imas“ M i G 1984 7 25,
o osin ezis „š iesos į akoje o ganinių junginių (chlo o ilo) susida ymas
augaluose iš neo ganinių medžiagų“ TŽŽ 1936, o osin ezė „sacha idų iš
CO2 i H2O susida ymas augaluose eikian š iesos ene gijai“ ChŽ 1997,
„o ganinių junginių susida ymas iš neo ganinių augaluose i kai ku iose
bak e ijose eikian š iesos ene gijai“ ChŽ 2003, o ope iodizmas „dienos
i nak ies ilgumo (pe iodiško š iesos i amsos ki ėjimo) į aka augalų au-
gimui“ TŽŽ 1936, o o opizmas „ ienašalės š iesos sukel as augalo dalių
judėjimas š iesos šal inio link, nuo jo a ba <…>“ TŽŽ 2001, o o aksis
„š iesos sukel as aksis (slink is į š iesos šal inį a ba nuo jo)“ TŽŽ 2001,
o omo ozė „š iesos sukel as augalo o mos paki imas“ TŽŽ 2001, o o-
kinezė „ak y i gy ūnų slink is, ku ią sukelia š iesos di gikliai“ TŽŽ 2001,
o o ecepcija „o ganizmą eikiančių š iesos di giklių ene gijos p iėmimas
i pa e imas ne iniu impulsu“ TŽŽ 2001, o o ecep o ius m i g 1971
11 14, o obiologija „biol. s i is, i ian i p ocesus, ku ie yks a pa eikus
o ganizmą ul a iole ine a in a audonąja spinduliuo e ( o osin ezė, o o-
pe iodizmas, o o aksis i k .)“ VLE VI 2004, o oim u as m i g 1973
181Te minologija | 2011 | 18
I 2000. Geodezijos šaka opog a ija, „ i ian i i ku ian i Žemės pa i šiaus
aizda imo planuose i žemėlapiuose me odus“ TechEnc IV 2010,
u i e miną opog a inėnuo auka TechEnc II 2003 (geodezijos s .). Spau-
doje jau pasi aiko su auk inis umpinys oponuo auka Sa su TV 2009
10 65. P imi y iai – da oma iš akies – akinėn u o a u k a  –глазомер-
наяс ъ ё м к а RLKŽ IV 1985 (LKŽ I1 1941 i I2 1968 nė a). Tiksliam
da bui pasi elkiama o og a ija (be jos neuž enka), pa yzdžiui, o o eodo-
li inėnuo auka „planų i žemėlapių da ymas iš an žeminių o og a-
inių nuo aukų. Fo og a uojama nuo žemės pa i šiaus o o eodoli-
u. Gau os o og a inės nuo aukos do ojamos s e eo o og a iniais
p ie aisais bei skai meniniais me odais“ TechEnc I 2000. Geodezijos
šakoje o og ame ijoje, ku ioss a biausias ikslas–iš o o g a i n iųnu o-
a u k ų ma a imųnus a y iį .objek ų o mą,dydįi padė į,suda y ipla-
nusi žemėlapius TechEnc I 2000, y a g a ime inėnuo auka – „ isuma
g a ime inių i geodezinių da bų am ik os e i o ijos sunkio lauko
y imams a lik i“ ma uojan i nus a an koo dina es TechEnc II 2003.
Taigi ši okia nuo auka y a „da ymas“ ( us. съёмка, o ne снимок) a ba
„da bai“, o pagal g a ime inėsnuo aukos duomenis suda omi g a i-
me iniaižemėlapiai TechEnc II 2003. Y a i ši okios nuo aukos eikšmė
„me odas“: geologinėnuo auka – „geologinių da bų kompleksinis me -
odas, padedan is am ik oje e i o ijoje nuodugniai iš i i Žemės plu os
sanda ą <…> i gau us duomenis pa aizduo i geologiniuose žemėlapiuo-
se“ TechEnc II 2003. Ka ais iš apib ėž ies (a ne isai ykusio aiškini-
mo), pa yzdžiui, s . li ocheminėnuo auka TechEnc III 2008, eikšmė
lieka nesup an ama. „Me odas“ eikiau y a nuo aukosme odas, o ne
pa i nuo auka. Pagal sa o mo y aciją nuo auka u ė ų bū i „ ezul a as“,
o ne „da ymas“. Randame, kad aip i ski iama: su ey – 1. „ma a imų
a likimo ak as a eiksmas san ykinėms aškų padė ims an , i šum a
žemiau Žemės pa i šiaus nus a y i“ – ma a imas, 2. „ okių ope acijų
ezul a as“ – nuo auka:enginee ingsu ey–inžine inisma a imas,inži-
ne inėnuo auka K i GdŽ 2000, aip pa nuo auka – pho o(g aph);
pic u e, be ie o ėsnuo auka–su ey LAKŽ 1991. Ši oj si uacijoj i
o og a inėsnuo aukos eikšmė kiek ki okia: pho og aphicsu ey – „nuo-
auka, pada y a i pagal ae o o onuo aukas, i pagal o onuo aukas,
. y. emian is jų de iniu“ – o og a inė nuo auka“ K i GdŽ 2000.
Y a i okia nuo auka, ku o og a ija ne emiamasi, o ja iesiog me-
chaniškai papildomi eks iniai duomenys. Pagal naują ag esy ią a p au-

182 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII
iškumo madą ji adinama o og a ija i kabučiuojama: ak iniųaplinkybių
kons a a imas,a ba„ e i s i n ė  o o g a i j a“:Fak inėsaplinkybėspapil-
domaigalibū i iksuojamos a i z d o a b a ga s o į ašymop iemonėmis,
ai i n u o a u k o sa  i l m u o a medžiaga Vd 2011 20 46.
Galiausiai y a o og a ija, egis, isai be o og a ijos: фотография – 5.
spec. o og a ija (da bo eiksmų, p ocesų iksacija): фотографиярабочего
времени–da bolaiko o og a ija RLKŽ IV 1985, o och onome ažas –
„da bo laiko sąnaudų y imo būdas, kai ienu me u s ebima, ma uojama
i i iama paski ų da bo ope acijos elemen ų ukmė i ki os sąnaudų
ka ego ijos pe <…>. ∆ y a da bolaiko o og a ijos (da bo laiko y imas,
kai ma uojamos isos be išim ies da bo laiko sąnaudos) i ch onome ažo
de inys“ VLE VI 2004.
Taigi, kadangi nuo auka y a i en geno, i opog a inė,g a ime inė,
geologinė, a pdalykinėje a osenoje isai ikslus e minas y a i o og a-
inėnuo auka. Tačiau i s i ys, i ų nuo aukų eikšmės okios ski ingos,
kad o og a ijos (ne echnikos) i pap as osios kalbos nuo auka aiški be
pažyminio – p iešingai negu anos ik e mininės nuo aukos.
Iš ne umpos i gausios a osenos eikia ben kiek minė i senąją: Nu e-
dėKlubąpas o og a ą,<…> (1897) V. Kudi R I 1989 160. Fo og a-
i ją būčiauseniaip isiun ęs,<…> (1898) V. Kudi R II 1990 846. <…>
nu aukiau o og a iją (1905) J. Basan MGK 1997 174. <…>nu aukė
keliasmano o og a ijas (1907) J. Basan MGK 1997 200–201. Pasi aiko
šis as nepap as a: Polianskis<…>žadėjoa e i i s u sa o o o g a i j a i 
isusmusnu a uk i A. Čech JV 1961 379. S a biausia y a ep ezen a-
y ioji a osena: iš iškabų ge ai žinoma i iš anks esnio laiko minima o-
oa eljė VLE VI 2004 212, no s į a p au inių žodžių žodynus i no mina-
mąją leksikog a iją nepa ekusi, ėliau ne ykusiai keis a jau minė a o og a-
ija 3. „įs aiga, <…>“ i „di b u ė, <…>“, is dėl o kai ku iksuo a, p z.:
фотоателье– o oa eljė i фотография – 3. (di b u ė) o og a ija, o oa-
eljė (be снятьсявфотографии–nusi o og a uo i o og a ijoje!..) RLKŽ
IV 1985; Lie u os o omėg ė jųsąjunga (1933) TechEnc I 2000 624, o-
omėgėjas–фотолюбитель LRKŽ 1971, 1988, фотолюбитель– o omė-
gėjas, o og a asmėgėjas (no s фотолюбительский– o omėgėjų), фотограф-
любитель– o og a ijosmėgėjas RLKŽ IV 1985, фотограф-любитель–
o og a asmėgėjas RLKŽ II 1983, mėgėjas o og a as–любитель-фотогроф
LRKŽ 1971, 1988; Lie u os o og a ijo sm en od augija (1969) i Lie-
u os o ome ni nin kų sąjunga (1989) TechEnc I 2000 624.
183Te minologija | 2011 | 18
No s o og a ija sena, be jos seman ika da kin a. Leksikog a ijoje da
ne iksuo os eikšmės „ o og a ijos echnika g indžiama eikla; o og a ijos
echnika gaunamų aizdų – nuo aukų isuma i /a žan inė į ai o ė, aip
pa žan ai“, a osenoje ai seniai y a: o og a ijos eo ija, o og a ijosis o-
ija, o og a ijos aida;meninė,dokumen inė,mokslinė, eklaminė,spaudos
o og a ija; o omenas, o og a ika, o oa chy as, o o eka, o oan ologija,…
Kaip y a skulp ū os (žan o), o ne skulp ū ų (kū inių),g a ikos, o ne ai-
žinių,ak a elės, o ne ak a elių, aip i o og a ij o s pa oda. Ne ykęs pe -
sis engimas, mechaniškai sup a us g ama inio skaičiaus ka ego ijos esmę,
y a o og a ijųpa oda, o an as mechaninis eiksmas – jei o og a ijų, ai
ne nuo aukų, odėl nuo auka i ši aip s umiama. Kas ki a ku io no s
au o iaus a ski a o og a ijų/nuo aukųpa oda a au o iaus o og a ijų
ekspozicija/nuo aukų inkinys bend oje o og a ijospa odoje. Neužmi š-
ina jau senokai esan i, be da leksikog a iškai ne iksuo a, ne į a iama
(be pag indo) o og a ijosi kinomedijos NŽA 2010 9–10 334. Pe i e i-
joje pasi aiko o og a iniogy enimoapž alga Iq 2010 7 114 (plg. kul ū i-
nis,meninis,li e a ū inisgy enimas), ne o oanekdo ų ema Iq 2010 7 114.
3. Fo og a ijos (į ai ių eikšmių) lie u inimo bandymai. Kas iš
lie u ių su o og a ija susipažino kaip o og a ai, ai pi miausia – ne lie-
u iškai, be lie u iškų e minų. O kas ik iš nuo aukų, ai juoba. P adžiai
už eko žinomo, no s kiek ki okiam pa eikslui aiky o, aigi i ki okio se-
man inio junglumo ba ba izmo ab ozdas:Einama b o z d ė l i ų ( o og a-
ijų) nusi auk (Su iliškis) LKŽ I1 1941, I2 1968, aip pa ZnŽ I
2003, ab ozas:Anasa ( ) d a u š a s kapuna b o z e l i o LzŽ 1985, ab o-
zas,ab azikas Z Ž 1998. Kai kas ne iš labai aukš os š iesuomenės sma-
ginasi negalėdamas nup as i kaip a ilko neš a i pames a, be paskui jį
bėgan i apk aišusi a is: <…>nuoke i o i šelio,išd iejųpasinio o ma o
a b o z d ė l i ų,p e endenčiųįmanekenespozomisž elgiančiosau o ės NŽA
2007 8–9 430.
Fo og a ija, pa ekusi į gy ąją kalbą, y a ik „nuo auka“ i ik aplie u-
in a – pa ag apija (Ge ėčiai, Ma ijampolė) i pa ag apuo i (Simnas),
pa ig apija (Kamajai, Palomenė) LKŽ IX 1973, pa ig apija (i pa ig apuo-
is) ZnŽ II 2004, po ig a ija Z Ž 1998 (i pa ig a uo i), LzŽ 1985 a ba i
apsla in a – o ig apka,pa ig a ka LzŽ 1985, a ag a a o i D Ž I 2005.
Y a da o ika ka i ko a 3. Z Ž 1998. I Mykolo Vai kaus eilė aš yje y a
ko elė:Gulėsan s aloši ak o e l ė,/Žiū ėsišjosiosnuliūdęs eidas,<…>
LPoez I 1969 365.
184 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII
Lie u inimas p asidėjo gana anks i. An anas Ba anauskas 1876 m. ašė:
A siųskmansa o eidop a ei k slą,š i esos  aš a isi š ašy ą A. Ba-
an R II 1970 195. 1887 m. jau ne š iesos aš ai, o š ies aš is:Sa op a -
e i k s l ą š i e s a š į,meilingaiTams ospa eikalau ą,siunčiu A. Ba an R
II 1970 144. No s ki ame pag e sakinyje ik pa eikslas:Mielabū ųi man
b angųTams osp a e i k s l ą ga us. Gy osios kalbos i senųjų aš ų pa-
eikslas – 3. „iš aizda, pa idalas“ i 4. „ aizdas“ jau nuo M. Daukšos y a
i 1. „meninis a aizdas plokš umoje“, ad nesunkiai adosi i 2. „ o og a-
ija, a aizdas“ LKŽ IX 1973. LKŽ šis pa eikslas pa eikiamas iš į ai ių
lie u ių kalbos plo o ie ų: Juzisp a e i k s l u s i m s ė (Žaga ė). A[ ] u i 
nusiėmępa eikslą (Miežiškiai); da Pagėgiai, Ku šėnai. Su pažyma
šnek. įdė as į DŽ: pa eikslas 2. „ o og a ija“ DŽ 1954 i 1972, 3. „nuo-
auka“ DŽ 1993, o nuo auka 1. aiškinama – „ o og a ijos pa eikslas“
DŽ 1954, 1972, 1993. Daug plačiau a ojamas eiksmažodis pa eiksluo-
i „ o og a uo i“ i abs ak as pa eiksla imas Mosėdis, G ūšlaukis, Ša ės,
Telšiai, K e inga, Ku šėnai, E ž ilkas; Žaga ė, Meškuičiai, Ju ba kas, Ski s-
nemunė, Kiduliai, Geis a ai, K ekena a, Aliza a, Ki deikiai ( e . 2. „pa-
aizduo i popie iuje“ Tau agė, pa eiksluo as „papuoš as pa eikslais, ilius-
uo as“ Ma ijampolė), pa eiksluo ojas Kiduliai i pa eikslininkas 1. Ku -
šėnai, Ju ba kas „ o og a as“ LKŽ IX 1973. Ne DŽ 1972 i 1993 pa eiks-
luo i – šnek. „ o og a uo i“. Reikia p imin i i A. Ba anausko naujada ą
pa eiksla ašis „ apy ojas“ LKŽ IX 1973. Beje, a p žodžio aizda ašys
„ apy ojas“ (kaip i aizdakalys „skulp o ius“, aizdakalyba i aizdakalys-
ė „skulp ū a“ – jais, ma y , no ė a pakeis i Auš os (1883 146) skap o ius,
skap o ys a, no s i ėliau panaši naujãda a eiškėsi – J. Basana ičiaus
skap o ys ė, Vydūno skap yba, Vydūno i J. Basana ičiaus skap ininkas,
aš ų skap inys LKŽ XII 1981) galimų au o ių bene ik iausias bū ų Jonas
Jablonskis, nes ik ai jo aizda aš is 2. „ apybos kū inys, apinys“ (1. „pa-
eikslinis, pik og a inis aš as“), aizda ašiškasda bas, gal i aizda ašys-
ė „ apyba“ ( aizda ašyba – An ano Lelio) LKŽ XVII 1996. Vaizdas jau
K. Si ydo senajame žodyne (~1620) y a 5. „meninis a aizdas“ LKŽ
XVII 1996: ob aʒ/imago,simulach um,s a ua.wayʒdas/ab aʒas, nuo
senųjų aš ų – i „s a ula“, SNŽŽ 1907 – pa eikslas,ab ozdas, isunkas ( .),
ne DŽ 1954 i 1972 da y a aizdakalyba ž . skulp ū a. Be ašy i 12.
„ma gin i, o namen uo i“, no s iš ik ųjų y a i „ apy i“ ( ožėms ašy sžėg-
lelis), „ aizdą ašy i“, no s i aizda ašys a o as ne J. Balčikonio a įdė-
as į LRKŽ V 1968, labiau p imena us. п и с а т ь картину. Gal ne be
eikalo i J. Jablonskio g ieb asi i aizdininko LKŽ XVII 1996.
185Te minologija | 2011 | 18
A. Ba anausko š ies aš is bū ų aidiškai ikslus, be neaiškiai mo y uo-
as e a l a s iesiog iš g . pho og aphia (a p anc. pho og aphie), be
pa eikslasš ies aš is p imena i ok. Lich bild. Į a dijimas iš ik ųjų mo-
y uojamas ne š iesa, o š ies i,š iečia,š ie ė 5. o . „ eik i š iesa da an
nuo auką, eksponuo i“ LKŽ XV 1991, be niekaip negali bū i mo y uo-
jamas žodžių ašy i a aš as seman ika. Tik skai meninės o og a ijos aiš-
kinime p isi eikia žodžio ašy i:Jeia a i z d a s u ž a š o m a s elek on.
būduš iesaijau iųk ū iosąsajoselemen ųma icoje, o og a ija adinama
skai menine.Fo og a ijapag įs as p i n d u l i u o ė s p a s i s k i s y m o (...)
a josa m p l i u d ė s i  a z ė s (...)į a š y m u VLE VI 2004. Vaizdo į a-
šymas laikmenoje y a ne o og a inis, o magne inis (i ga so) – į ašy i 3.
„už iksuo i ga są a aizdą magne inėje plokš elėje a juos oje“ DŽ 1993
(už ašėįmagne o oną DŽ 1972 y a ne ikslu), į ašy i i į ašas:ga so
į ašas, aizdoį ašas EncKompŽ 2005. A aizdoa ga soį ašymop iemo-
nės Vd 2011 20 46, naudojamos eismo, y a i o og a inės, i magne inės,
gali bū i neaišku.
A. Ba anausko š ies aš is 2. „ o og a ija, nuo auka“ ge okai ėliau – jau
be eikalo bandy as a o i i eikšme 1. „ o og a ija (a aizdo ga imo
būdas)“ RLŽ 1933 (da nė a RLŽ 1924) i LRŽ 1933 (i š ieso aš is),
aš uose – i 3. „kalkės nuo ašas“ LKŽ XV 1991. Kalkėsn u o a š a s –
niekaip nemo y uo as: nuo ašas – ik anka, o kopija imo echnika – ko-
pija. Tai ši as š ies aš is 3. isai be kokio *светопись, o iš световаякопия,
светокопия išaugo į 3 eikšmių e miną š ieso aš is – 1. LTE XI 1983,
ki aip ↑ diakopija imas, o šis da i diazo opinis [diazonio d uskų pag indu]
š ieso aš is (kon ak inis a ba p ojekcinis) LTE III 1978, светокопироваль-
ныйаппарат – š ieso aščioapa a as, светочувствительнаябумага –
š ieso aščiopopie ius 2. светокопия – š ieso aš is PolŽ 1959 3. „<…>
apa a as“ LKŽ XV 1991. TechEnc š ieso aščio a sisaky a, palik as diazo-
kopija imas su p idė u nauju sinonimu diazo ipija TechEnc I 2000, no s,
kaip u ė ų bū i adinama okia kopija, neaišku (diazokopija?). A si adęs
DŽ 1972 š ieso aš is ebė a i DŽ 1993, i DŽ 2000.
Re as i isai indi idualus y a Vinco Pie a io pa aizdas 4.: Bu auaš
kelissykiuspas o o g a ą,klausinėdamasapiep a a i z d u s (1897)
V. Pie RR 1973 583 ( ėliau jo a o as pa eikslas: Bu auandaipas o -
o g a ą i užp ašiaupo ąp a e i k s l ų Us iužnos (1897. X. 33) en pa
590). Gal kiek siejasi su senųjų aš ų pa aizdo 1–5. eikšme 5. „panašybė“
LKŽ IX 1973.
186 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII
Da indi idualesnis M. Valančiaus naujada as a aduosmis „po e as“
LKŽ I1 1941 „a aizdas“: Sienaspapuošė e i d ų a a d u o s m i a i s,a ba
po  ak ais LKŽ I2 1968. A iduo i 12. „panašiam a ody i“ ilius uo-
jamas M. Valančiaus Salan ų sakiniu: Taipa duodįValančiausManę
LKŽ II2 1969.
A aizdas LKŽ I1 1941 aiškinamas ik „po e as, pa eikslas“, be čia
įdomus J. Jablonskio sakinys: Čiajismūsųa a i z d u s  a š o. LKŽ I2
1968 a aizdas 1. aiškinimas papildy as žodžiu „ o og a ija“, be nei ki as
J. Jablonskio sakinys – A esima ęsjoa aizdą?, nei J. Šlap LKŽ 1940
a aizdas–po e , o og a ja,ob az „ o og a ijos“ pakankamai nepa i -
ina. J. Jablonskio a aizdininkas „a aizdų da y ojas“ LKŽ I1 1941, ėliau
LKŽ I2 1968 papildy as BŽ 405 ( ai RLŽ 1924 портретистъ–a aiz-
dininkas), anaip ol ne „ o og a as“. DŽ 1954 i 1972 (nei ėliau) a aiz-
dui „nuo aukos“ eikšmės ne eikia.
Iš p iešdėlinio eiksmažodžio a muš i gy osios kalbos i aš ų eikšmės
14. „a g ęž i, a mes i a gal (spindulius, š iesą)“ // „da y i, kad a spindė-
ų“ LKŽ VIII 1970 pasida y a e a a muša 1. „a simušimas ( andeny)“
(A. Juškos žodynas, M. Pečkauskai ė-Ša ijos Ragana) LKŽ I1 1940, I2
1968, o iš neabejo inai ėlesnės a muš i eikšmės, be pa eik os pi miau –
13. „nu o og a uo i“: Nu edėKlubąpas o o g a ą,a m u š ė jį<…>
(V. Kudi ka). G ažiai o og a ijaa muš a (U ena). Reikskadaa -
s i m u š ,ba eiksdokumen uos anp a a g a p i j ų (Daugėliškis) LKŽ VIII
1970 (da Alo ė, Die eniškės) – i gi palygin i e a a muša 2. „a aizdas“:
A mu šajog aži,adis a (kaip ik, isiškai) jisojisa si muš ęs (A. Juš-
kos žodynas), a mušas 3. „pa eikslas, o og a ija“: B olisa siun ėa m u š ą
išAme ikos (Simnas) (2. „a spaudas“: отпечатокъ–spūsnis,a spūdis,
a mušas RLŽ 1924, 3. „nuo ašas, gaunamas ašan pe dažinį popie ių“
aš ai) LKŽ I1 1940, I2 1968. Tai – e iniai iš lenk. odbi ka (beje, i
„kalbos kalkė – e inys“), odbić. Be neblogai p isi aikę p ie muš i seman-
ikos – „ o og a uo i“ y a i muš i:Mušėpa ag apijas Leipalingis. Po  e ą
muša Duse os i ypač plačiai numuš i 24.: Ge aipa ykojam a en u m u š i
Simnas. P iepaso eikianusimuš i o og a ijos Liškia a (da Lei-
palingis, Š enčionys) LKŽ VIII 1970, numuš i 10. ZnŽ II 2004. DŽ 1972
bu o i numuš i 9. šnek. „nu o og a uo i“ (o a muš i – ik 3. „a spindė i“
DŽ 1972, 1993, 2000).
Pa eiksluo i ge okai pla esnis negu pa eikslas, (a )muš i – negu gan siau-
as a muša(s), o labiausiai papli ęs numuš i. Nuoėmos a nuojamos isai

187Te minologija | 2011 | 18
nė a, ik im i o og a iją „ o og a uo i, auk i“ (Salamies is) LKŽ IV 1957,
nuim i I. 4. „pada y i planą, nuo auką i k .“ // e l.: Duk y e,nueikį
mies ąi nusiimk (nusi auk, nusi o og a uok) (Žaga ė; da Kuk iškės, Vy-
žuonos) LKŽ IV 1957 (o „pada y i planą“ Raudonė, aip pa im i I. 5.
„žymė i; da y i“: Ma inykasplanąjema Salamies is). Nusiim ipa eikslą,
ims y ipa eikslus (p ie pa eikslo 2. LKŽ IX 1973) čia nepa eik i. P idu -
inas nuimdinė i „ o og a uo i“ D skŽ 1988. Gana senas eikšmės sko-
linys: Fo og a ijąbūčiauseniaip isiun ęs,be ne u iu–negaliuiš ažiuo i
nuim ų (1898) V. Kudi R II 1990 846. LKŽ IV 1957 nežymi im i šių
e s inių eikšmių, o e alas p asp ūs a: [ aizduo ė] nuima ųobjek ųpo -
e us A. Mick LBP 1975 320. Aloyzas Vidugi is pažymėjo: nuim i 5. ( .)
„nu o og a uo i LzŽ 1985, be Z Ž 1998 – ne. Tikė iniausi šių e alų
šal iniai – lenk. zdjęcie i zdjąć,zdejmować ( eikiausiai – iš ok. Au nahme
i au nehmen), plg. i us. снимок i снять,снимать. Deja, o og a iją
im i įdė a į DŽ 1954, 1972, no s nuim i okios eikšmės nei DŽ 1972,
nei DŽ 1993 nė a.
4. Nuo auka. Nuo gana anks i a si adusio i ikšiol nemažai papli usio
pa eikslo 1nuo auka 1. „ o og a ijos pa eikslas“ isai nedaug ėlesnė – iš
Auš os 1885 277. LKŽ VIII 1970 ji, kaip homonimas, isai pag įs ai a -
ski a nuo ki ų eiksmažodžio nu auk i eikšmių (i ne nu ūk i – 2nuo-
auka 2.) edinių. DŽ ši o neda o – nuo auka 1. „ o og a ijos pa eikslas“
DŽ 1954, 1972, 1993, 2000. Nuo auka i (nu) auk i (jau iš Tė ynėssa -
go 1899 7–8) – neabejo ini e iniai iš ok. Abzug i abziehen. E ns as
F aenkelis, žodžio auk i e imologijoje pa eikdamas jo edinius, nuo au-
kos (jokios!) nemini (F aenkel 1955–1965), Wojciechas Smoczyńskis žodžio
auky i s aipsnyje nuo auką pa eikia ne ik 1. „wy wa; p ze wa“, be ne
2. „zdjęcie, o og a ia“ (Smoczyński) 2007). Šiokių okių lie u iškų seman-
inių sąsajų gal i galima įž elg i – auk i 7. // „keis i daik o padė į ki ų
daik ų a ž ilgiu (a in i a ba olin i)“: T auk olynnuokelio obą (Rokiškio .
Panemunis), 43. // „k eip i į sa e“: Ma y , aukiaugnįpe kūnsa gis (Sei-
nai), gal labiau 36. „bū i panašiam (į ką)“: G aži,laiba,aukš a–an  ė ą
aukus (Miežiškiai), azeologizmas kaipiš( ienos)akies auk as – apie
labai panašų į ką LKŽ XVI 1995. Daba ši naujoji auk i seman ika labai
papli usi i į ai i: auk i 50. „ o og a uo i, pa eiksluo i“: Ėjo isiinpasus
a u k i s,<…> (Daugai), ne iš auk i 28. „nu auk i, nu o og a uo i“:
Munokumelėkaipa n po og a ij os iš auk a – okipuiki (Ša ės),
188 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII
nu auk i 34. „nupa eiksluo i, nu o og a uo i“ (daugumos aukš aičių, da-
lies i žemaičių): Tas ė as…da ėn u a u k jos (duk e s) pa eikslą
(Ba ninkai). Nusi aukiauįpa eikslą (Taujėnai). <…>nuo aukasnusi-
aukėm (Salamies is) LKŽ XVI 1995. DŽ 1954 auk i 18. „da y i nuo-
auką, o og a uo i“: T a u k i,nu auk ig ažų a i z d ą, o o g a i j ą,
DŽ 1972 – Jismoka auk i, o nu auk i 7. „nu o og a uo i“: Nu auk i
g ažų aizdą.Reikianusi auk ipasui. DŽ 1993 i 2000 nieko naujo.
An ano Vi eliūno auk u as 19. (!) „ o oapa a as“ LKŽ XVI 1995 i
aizdo auka „ o og a ija“ LKŽ XVII 1996 nep i apo ne kaip lie u iški
a i ikmenys.
Nuo auka, no s o og a ijoje y a ne sis eminė, be seniai a sik ačiusią
„di b u ės“ a „įmonės“ eikšmės gelbs i ją i nuo likusio nepageidaujamo
d i eikšmiškumo. Pasku iniu me u žengiama a gal – nuo auka dažnai
keičiama o og a ija: o og a ijų isuma NŽA 2005 5 199, o og a ijųkie-
kybė i kokybė Iq 2010 7 108. Neapgal o ai aikomasi p ie anglų kalbos:
Kęs u isS oškus.Vilnius.Senamiesčio o o g a i j o s.–P h o o g a p h s
o  heOldTown (2004). Nesunku pas ebė i, kad anglų kalba kaip ik ne-
apa ina: o og a ija (i o og a a imas) – pho og aphy, o nuo auka–pho-
og aph. Ki os kalbos ski ia panašiai kaip lie u ių kalba: ok. Pho og aphie
i Au nahme,Lich bild (i skaid ė), Abzug (polig a ijoje), lenk. o og a ia
i zdjęcie, us. фотография i снимок. Ka ais da oma isai neg abiai: Fo-
og a ijaišGdansko o og a ijosgale ijos NŽA 2007 8–9 375.
Žinoma, nuo auka ebė a a ojama, ne gi labai au o i e ingų, p z.: „Ki-
osn u o a u k o s būnane e oskolekcijos“,– i inameis as (S. Ž i gž-
das) Vd 2011 5 53. Gana dažnai nuo auka a ojama g e a o og a ijos:
o og a ijųciklas i nuo aukųciklas NŽA 2006 3 73, TomoVyšniausko
nuo auka i TomoVyšniausko o og a ija NŽA 2005 10 484 i 485. Taip
p amaišiuojama i sakinyje: Vie ojka diologoV.S.n u o a u k o s bu o
paskelb aanes eziologoV.J. o o g a i j a Vd 2006 12 11. Tai gana mo-
kiniškas, iesmukas be eikalingas s iliza imas. O pasi aiko i isai ne yku-
sio a ojimo: nuo aukosei  o og a ijoseiškyla NŽA 2009 7
267 (Ne ijus Šepe ys). Tačiau y a i ge ai jaučiančių nuo aukos bū inumą:
Gausiojedokumen inėje o o g a i j o j e į aigiausiosNi NN<…>n u o -
aukos KB 2007 7 36. <…>šiandien o o g a a i, egis,nesiimasa o
n u o a u k o s e plė o i„didžiųjų“ emų Iq 2011 4 110. T auk i aiškiai
nusileidžia a p au iniam o og a uo i, be i jis ka ais bū inas, p z.: o-
og a a s isn u a ukda osa ogen ainius NŽA 2007 10 504. Dažniau
a ojamas jis s ip in ų i nuo aukos padė į.
189Te minologija | 2011 | 18
IŠVADOS
Fo o-, o og a ija i nuo auka – a si pi amidė. Jos apa inė dalis – d ie-
jų lygiag ečių sky ių. Pi masis – o og a inės eikšmės su auk iniai – su
dėmeniu o o- – umpiniai, gausesni i dažnesni už pilnuosius (ilguosius)
a ian us, a skleidžia daugiasluoksnę o og a ijos į ai o ę – ai o ojau u-
mas i į ai i o o echnika su o o eikmenimis, o og a a imo eikla i ezul-
a ai, o og a ijos s i ys, ūšys (i o og a ika su o og ama, beje, ne iena-
eikšminiai), žan ai i į ai ūs e minai, p e e minai i okazionalizmai. Il-
gųjų i umpųjų a ian ų ( o og a ijosapa a as i o oapa a as) konku en-
ciją a osena, no s ne isai nuosekliai i isuo inai (panašus i ki ų kalbų
a i ikmenų d ejopumas), lemia umpųjų naudai. Ilgieji a ian ai, no s
e ai bū ini, labiau laikosi echnikos e minijoje, silpniau o og a ijoje,
ypač ne echninėje jos dalyje i isoje k azi e mininėje a osenoje. Te -
minog a ijai ik ų abeji a ian ai pi menybę dažniausiai eikian umpie-
siems. Kai ku ie ( o odokumen ika, o ožu nalis ika, o omenas) ne gi nebus
u ėję ilgųjų, da ki i ( o og a ika, o o ipija, o o eka) – nė negalėję u ė i.
An asis sky ius – į ai ių mokslų e minai, ku ių dėmuo o o- – ne su-
auk inis iš o og a ijos – eiškia „š iesa“ ( o os e a, o osin ezė, o obiolo-
gija, o ochemija). Šių sky ių e minų seman inis ski ingumas be eik iš-
isai aiškus, ne kai ku ių d i eikšmiškumas sup an amas, o ka ais jie
a si iboję (jau umasš iesai i o ojau umas,š iesos echnika i o o echni-
ka).Fo oelek os, o oelek onikos i o ochemijos eikšmės i gi aiškiai nu-
manomos, be eikšmių „ o oelek inis“, „ o oelek oninis“, „ o ocheminis“
su auk iniai umpiniai, ku ių pag indinis sandas nė a aki aizdus o o-
elek os, o oek onikos, o ochemijos žodis ( o oelemen as, o oe ek as,
o odaugin u as, o o elė; o oemisija; o osmogas), da osi neaiškūs (ne i
specialis ams – a o oelek inis, a o oelek oninis). Fo oelek iniselemen as
i e ek as; o oelek oniniaiį aisai(daugin u as,diodas, elė), o oelek onų
emisija; o ocheminissmogas sup an ami. Nelinksniuojamas žodis – nuki s-
inis umpinys o o ne eikiamas i ne eik inas.
An oji pi amidės dalis – isa d iejų sky ių o og a ija – no s jau be 3.
„di b u ė“ a „įmonė“ ( ai o oa eljė), be is da ben iš dalies d i eikš-
mė, o o og a ija 2. i sinonimiška – i ( o o)nuo auka. P ie o og a ijos
1–2. p isišlieję du p iedėliai – o og a ijos o og ama (abid i ne iena eikš-
mės). Kadangi i o og a a imo y a ki okio, i kame ų( o og ame inė), ai
y a i g a ime inė, opog a inė,geologinė i k . nuo auka – ne o og a ija,
nes p asidėjo nuo akinėsnuo aukos. Ši ų nuo aukų eikšmė d ilypė – i
190 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII
„da ymas“ ( us. съёмка, o ne снимок), i „ ezul a as“, ik ka ais jos ski-
iamos – inžine inism a a i m a s i inžine inėn u o a u k a. Ta pdalyki-
nėje a osenoje ikslus sis eminis e minas bū ų i o og a inėnuo auka,
o ne o onuo auka ( oponuo auka da gana e a, o ie o ėsnuo auka – jau
e a), juoba ne nuo auka, o og a ijos eiklai (ne echnikai) i pap as ajai
kalbai isai pakankama. Teisinė o og a ija (gal i gi . nuo auka?) y a „ ak-
inių aplinkybių kons a a imas eks u su nuo aukomis a ilmuo a me-
džiaga“. Fo og a ijos seman ika da kin a, plečiasi – ai jau i „ o og a ijos
echnika g indžiama eikla; nuo aukos, jų žan inė į ai o ė, žan ai“ i pan.
Fo og a ijos lie u inimo is o ija ilga i pla i: o og a ija 1. – ai A. Ba a-
nausko e alas š ies aš is, 2. – pa eikslasš ies aš is,pa eikslas,a aizdas,
V. Pie a io pa aizdas, M. Valančiaus naujada as a aduosmis, e as a muša(s);
o og a uo i–pa eiksluo i,muš i,im i.
Vi šu inė pi amidės dalis – įsigalėjusi nuo auka i (nu) auk i. Nuo au-
ka gelbs i o og a iją nuo nepageidaujamo d i eikšmiškumo. Taikymasis
p ie angl. pho og aph y a isai neapgal o as, nes anglų kalboje d i eikš-
miškumo kaip ik nė a: o og a ija (i o og a a imas) – pho og aphy. No s
auk i nusileidžia a p au iniam o og a uo i, be auk i bū inas i s ip i-
na nuo aukos padė į. Rim oje – enciklopedinėje, eisinėje a osenoje
nuo auka į i in a nepajudinamai. Negalima leis i, kad lie u ių o og a-
ijos mokykla bū ų be lie u iškos nuo aukos.
ŠALTInIAI
AETŽ 2010 – Aiškinamasiselek o echnikos e minųžodynas. Vy iaus. ed. S. Žeb auskas, Kaunas.
A g – A gimimas (sa ai aš is).
A. Ba an R II 1970 – Ba anauskas A. Raš ai 2, Vilnius.
J. Basan MGK 1997 – Basana ičius J. Manogy enimok onikai ne ųligos is o ija.1851–1922m., Vilnius.
B – Bui is (žu nalas).
ChŽ 1997 – Chemijos e minųaiškinamasisžodynas. A s. ed. Z. Mačionis, Vilnius.
ChŽ 2003 – Chemijos e minųaiškinamasisžodynas. A s. ed. Z. Mačionis, Vilnius.
A. Čech JV 1961 – Čecho as A. Juodasis ienuolis. Ve ė E. Viskan a, Vilnius.
D skŽ 1988 – Nak inienė G., Paulauskienė A., Vi kauskas V. D uskininkų a mėsžodynas, Vilnius.
D Ž I 2005 – Die eniškiųšnek osžodynas 1. Moksl. ed. D. Mikulėnienė, K. Mo kūnas, Vilnius.
DŽ 1954 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
DŽ 1972 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
DŽ 1993 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
DŽ 2000 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
EncKompŽ 2005 – Dagienė V., G igas G., Je siko a T. Enciklopediniskompiu e ijosžodynas, Vilnius.
FTŽ 1979 – Fizikos e minųžodynas. Red. P. B azdžiūnas, Vilnius.
FTŽ 2007 – Palenskis V., Valiukėnas V., Žalkauskas V., Žilinskas P. J. Fizikos e minųžodynas,
Vilnius.
GK – Gim asisk aš as (sa ai aš is).
A. G ic VN 1969 – G icius A. Vy ai,nesijuoki !, Vilnius