Terminas prie termino. VII

166 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII Te minas p ie e mino. VII JoNAS KLIMAVIČIUS DAUGIAREIKŠMIAI TARPTAUTINIAI o o- i o og a ija, LIETUVIŠKA nuo auka S a biausias s aipsnio dalykas y a o og a ijos e minai. Tačiau jos p i- gim inės sąsajos su š iesa e čia pasiėjė i a gal i į šalis. Fo og a ijos ( ech- nikos) i o og a a imo, jų būdų echnikos i is o ijos dalykais čia emia- masi ik iek, kiek jie s a būs ūpimų žodžių – specialiųjų ( e minų) i pap as ųjų – polisemijos i sinonimijos i jų šalinimo (ben mažinimo) – no minimo i kodi ika imo is o ijai i daba čiai. Dėl bend os o ien acijos eikė ų suminė i o og a ijos echnines ūšis: ul a iole inė i in a audonoji o og a ija, en genog a ija,elek o o og a ija (elek og a ijos gausių ūšių daž- niausioji), skai meninė o og a ija; pagal o og a uojamą objek ą išski inesnės as o o og a ija i ae o o og a ija (žemės pa i šiaus dalies) VLE VI 2004. Jau pačioje p adžioje ūpi pab ėž inai iškel i nuo auką. 1822m.lie- pos19d.p ancūzųmokslininkasŽoze asNesi o asNjepsasp a d a ė p i - m ą j ą n u o a u k ą pasaulyje Sa su TV 2006 28 13. Moksliškai iksliai: 1826 [19a.3d-me yje VLE VI 2004] p ancūzasŽ.Niepsas(J.Niepce) už iksa oa aizdąš iesaijau iuas al upadeng ojecinkoplokš elėje– ai bu opi mojin u o a u k a (h e l i o g a i j a;ekspona imas ukone 8h) TechEnc I 2000 624. Šiuolaikinės o og a ijos a si adimo da a – 1839 m. sausio 7 d., ik jos a das ada bu o dage o ipija. Beje, Vilniuje 1840 m. „demons uo as iš P ancūzijos a ež as dage o ipas“, o „1843 m. į eng a dage o ipų s udija“ VLE VI 2004. Fiksa ę e miną nuo auka daba inėje – i im oje enciklopedinėje, i populia iojoje – a osenoje, galime p idu i i o icialiąją – ju idinę įs a y- minę: Lie u osRespublikosCi iliniskodeksasnus a oi  eisęįa aiz dą. Fizinioasmensnuo auka (josdalis),po e asa ki oksa aizd asgali bū ia gaminami,pa duodami,demons uojami,spausdinami, aippa pa sas- muogalibū i o o g a uo jamas  iksujosu ikimu Sa su TV 2007 42 7. Taigi o og a ija, be nuo auka. Kodėl? Fo og a ija p asideda nuo o o-. 167Te minologija | 2011 | 18 1. Dėmuo o o- i umpinys o o. Fo og a ijos kilimo, pli imo i į ai ėjimo me ais dėmuo o o-, gausus sa o o og a inė s eikšmės su auk iniais umpiniais, plačiai a skleidžia ą daugiasluoksnę į ai o ę ( odėl nuo jos i pa ankiau p adė i). Jos pag indas o ojau umas 1973 265 2, juo g indžiama: o o echnika B 1969 2 9, T 1973 196 4 (3x), TM 1973 10 15, KB 1973 11 48, o o echnikas M 1971 5 26, T 1974 7 2, o oįmonė/ o og a ijosįmonė M i G 1975 8 55, o oį engimas B 1969 2 9, o oį enginys T 1973 204 3, o oį anga LA 1996 63 3, o oma- šina(da ošim usšiosdiag amos ep odukcijųi mažinajas) KV 1982 15 14, o oau oma as( uojpa išduodanuo aukas) T 1980 219 3, o oau oma as B 1970 4 24, o odidin u as B 1969 9 24, M i G 1970 8 19, o oš ies- u as B 1969 2 9 (3x), T 1973 201 4 (2x), o olempa M 1971 7 41, o- oblicas VN 1973 294 2 (2x), o oop ika M i G 1975 8 55, o oobjek y as M i G 1969 11 54, o oobjek y as KB 1969 10 32, o okame a m i g 1970 8 8, o oapa a as T 1970 11 23, o oapa a as T 1976 219 3, o o- eksponome as M 1970 11 23, o oau oinspek o ius(– am ik asp ie aisas, ku is o og a uojaau omašiną,už iksuojajosg ei į,dieną, alandąi minu ę, kadajisbu o i šy as) Š 1973 17 17, o oinspek o ius M i T 1973 11 47, o osekcija(ski a o o a nybai;įeinapa s o oapa a as, aldymopul asi  . .) T 1976 219 3, o o obo as KV 1970 41 11, o o obo as „žodinis po e as, suda y as o omon ažo būdu pagal mačiusiojo pasakojimą; <…>“ TŽŽ 2001 ( us. фоторобот 1. „устройство для получения собирательного фотопортрета, составляемого из частей фотоснимков разных лиц“, 2. „фотопортрет, сделанный с помощью такого устройства“ СИС 2005), o o inišas („ o og a a imo a ba ideomagne o oninis p ie aisas, iksuojan- is inišuojančius spo ininkus“ TŽŽ 2001) Sp 1972 35 1: o o eikme- nys M 1970 1 16, N 1971 9 56, T 1976 102 4, o op ekės M 1970 7 8, T 1973 256 4 (2x), o op ekės T 1973 72 3, o ok epšys M 1970 4 8, o omedžiaga TMk 1970 27 4, L i M 1970 29 10, Š 1972 2 5 // o o- g a ijosmedžiaga Š 1973 23 22 / o omedžiaga Š 1973 23 23 (2x), o- o ilmas M i G 1970 3 38, o ojuos a KB 1971 1 61, M i G 1972 12 34, T 1973 132 3, M 1973 11 37 ( o oplė elė FTŽ 2007!), o oplokš elė M i G 1970 5 11, 10 24, o oaudinys M i T 1973 11 11, o os iklas P g 1975 6 132, o okase ė T 1976 228 1, o opopie ius M i G 1970 8 17, o o popie ius M i G 1970 1 29, M 1972 11 19, o ochemikalai N 1971 9 56, o olabo a o ija L i M 1970 8 15, TM 1973 10 15, o oa eljė l i m 168 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII 1970 11 6, KB 1971 11 37, o oa elje T 1972 280 4 / o og a ijosa eljė TM 1973 10 15. Šis as nepap as a iškilo iš p aei ies, pa yzdžiui, 1888 m. o oapa a as an spo inio i ačio – Fo o iciklas N 1974 1 57. Daugiau okių mode nių echnikos hib idų: o o ele aipas Š 1973 21 2, o o ele izija T 1973 15 1, M i G 1983 1 36 („e d ėlai io sis ema dangaus kūnams (…) o og a uo- i, ilmui au oma iškai do o i i gau iems a aizdams pe duo i į Žemę ele izijos kanalu“ TechEnc I 2000), o oheliog a as „as onominis p ie- aisas saulei o og a uo i“ TŽŽ 1936, „ eleskopas Saulei o og a uo i“ TŽŽ 2001, o o ans o ma o ius „op inis mechaninis p ie aisas ae o o og a inėms nuo aukoms ko eguo i“ TechEnc I 2000, o o eodoli as( o okame osi <…> eodoli osin ezė) KB 1980 7 36, aip pa KV 1971 36 15 (2x); o og a ijų sug e inimo( o oaplika imo)me odai M i G 5 28, o oaplikacija:nuo au- kosi kaukolėssug e inimas LA 1992 53 9. Minė ina o oo se inėspauda KB 1971 1 53, elek oninė o o inkimomašina T 1973 216 4, o o enkamie- jiau oma ai T 1975 131 2, o o inkykla L i M 1980 7 9, į i in as o o- g a inis eks o inkimas, o o inkimas (ne o og a uoja, o p ojek uoja aizdą o og a inėje medžiagoje) TechEnc I 2000. Nuo o o echnikos p ieiname p ie eiks m o – o o iksacija l i m 1972 2 2, 1978 5 3, 1983 23 5, o o eikla L i M 1980 46 8, o op ocesas Vd 2005 29 57, o oseansas N 1971 12 53, o osesija Vd 2006 14 22 i ezul a ų – o op odukcija L i M 1980 46 8, o oda bas M 1970 1 17 (2x), Š 1973 3 22 (2x), T 1973 250 4, o okū inys L i M 1970 11 6, o okū yba LA 1996 64 15, o okad as L i M 1970 35 12, 1971 43 11, JG 1973 1 31, o oa aizdas T 1972 197 1, o o aizdas P g 1970 3 154, 1974 84 4, o o aizdelis L i M 1981 45 15, o olakš as T 1982 1 4, 1983 83 4, o opa eikslas KB 1973 11 48, o opo e as B 1970 5 7, 23, KV 1970 41 11, o onuo auka NKn 1969 10 14, KB 1971 8 41. Pasi eiškia o omanija LA 1995 136 29, o omedžioklė MG 1970 9 18 / o ome- džioklė MG 1970 11 8, 1974 1 12, o omedžio ojas M 1970 7 42, MG 1978 8 36, o ošau u as JG 1981 8 16, o oapa a assnaipe is/ o osnaipe is KV 1978 31 15, o ogaudynės(:ieškojoįdomių ipų) L i M 1970 20 14. Randasi ski ingos o og a ijos s i ys: spaudos o og a ija Iq 2010 7 114, epo ažinė i dokumen inė o og a ija, aikomoji– echninė,ana ominė, ek- laminė o og a ija L i M 1982 28 16. „1958 įku a Žu nalis ų s-gos o o- g a ijossekcija, 1969 – Fo o g a i j o s m e n o d augija“ (TLE III 1987), no s jau Lie u os o o m ė g ė j ų sąjunga (1933–1940) „p opaga o lie u ių o . meną užsienyje“ (1937 m. Pa yžiaus pasaulinėje pa odoje lie u ių 169Te minologija | 2011 | 18 inkinys į e in as aukso medaliu) VLE XIII 2008, o Vilniaus uni e si e- e bu usi įs eig a Meninės o og a ijoska ed a NŽA 2007 11–12 537, Janas Bułhakas uo me u „dės ė meninės o og a ijos pag indus“ (TLE III 1987). Iš ka o pli o i p igijo o omenas KB 1969 10 28 (2x), o o- menas L i M 1970 2 10, KB 1970 1 74 (ne i o odailė/ o odailė i o oplas ika en pa 69), P g 1970 3 153, o omenininkas KB 1969 10 32, 1970 1 69, 75, T 1970 8 4, 39 2 (2x), espublikinė o omenod augija 1970 37 1, o omenod augija T 1970 39 2. No s ku į laiką šiek iek a - o as i o omeis as KB 1969 10 29, g e a o omeno KB 1974 3 9 i o omenininko en pa 9 (8x), 13 (3x) – i o omeis as en pa 9, be g ei ai aiškėjo, kad pas a asis inka isoms o og a ijos s i ims (Baigusieji šįsky iųįsiliesįgausų o omeis ųbū į,di ban įbui inėje, epo ažinėjebei ki ose o os i yse M 1970 6 45), o meno eo e ikas i k i ikas An i Va - ano as iesiai pa eiškė: „<…> o omeno są oką eikia kaip no s a ibo i nuo o omeis iškumo, o oama o, o op o esionalizmo“ (P g 1970 3 153). Jis ada pa a ojo i e minus o oes e ika en pa , o ožu nalis ika en pa 155, aip pa – lie u ių o omokykla en pa 163. Vėliau iksuo a o o eo ija GK 1987 41 4, o ok i ika T 1974 7 2, 1979 4 15, o o- k i ikas L i M 1978 32 12, KmT 1988 212 4, o op incipas l i m 1982 39 9. „J. Bulhakas ke i ame dešim me yje jau bu o su o mula ęs sa o o og a ikos es e ines koncepcijas“ (V. Juod BB 1971 25) „ o og a ijos echnikos i es e ikos“ knygoje (lenkų kalba) Fo og a ika. Meninės o og a- ijosapyb aiža (TLE III 1987). Be ši o og a ikos eikšmė – 3. „20 a. 1 pusėje Lie u oje i Lenkijoje a o as meninės o og a ijos sino- nimas“ VLE VI 2004 – lie u ių kalboje nep igijo (neaiški i 2. „ o og a- ijos echnika suku i dailės kū iniai“ VLE VI 2004), daba inė o og a- ika KB 1969 10 32, „ o og a ika“ KB 1970 6 52 y a „g a inio aiz- do o og a ija“, 1. „g a i nio dizai n o echnika, jungian i meninės o og a ijos i g a ikos elemen us“ VLE VI 2004 (no s: „Te minas da a - ojamas kompiu e ine echnika apdo o oms o og a ijoms apibūdin i“), o okios g a inės nuo aukos ka ais pa adinamos žodžiu „ o og ama“ KB 1970 6 52, no s jo eikšmės nenusis o ėjusios, į ai ios: o og ama 2. iz. echn. „į ai ių dydžių laikinio ki imo o . už ašas“ TŽŽ 2001, o og ama „nuo auka an s iklo“ KV 1971 38 15, Jono Meko suku os o og amos, .y.iš yškin ii padidin ikinokad ai[,]pe kel ian  o opopie iaus lA 1996 63 21, nuo pa o og a ijos a si adimo žinomas, be ik 1922 m. o og ama į a dy as „abs ak aus a ba be eik abs ak aus o . aizdo kū imas be o oapa a o, apš iečian daik us, išdėlio us an š iesai jau aus popie iaus 170 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII (ki aip ajog a as – pagal šios echnikos į i in ojo pa a dę – M.Ray); okiu būdu suku as kū inys“ VLE VI 2004 (da TŽŽ 2001 o og ama 1.); ne ele izijos laida „Tik o ės o og amos“ KV 1983 43 6. Čia šliejasi o okompozicija VN 1969 305 1, TM 1978 5 P3, GK 1981 35 6, o osiuže as KV 1982 31 15, T 1983 83 4, o omozaika M 1969 11 48, o omon ažas P g 1970 2 179, GK 1970 37 7, T 1971 300 4, o okoliažas P g 1970 3 154, L i M 1980 46 8, 1981 51 6, KB 1984 5 68; o oilius- acija P g 1970 1 167, N 1972 2 43, T 1972 72 2, o o ep odukcija Š 1972 8 13, VN 1983 82 3, o oksilog a ija – „g a iū a medyje, gaunama o . būdu pe kelian a aizdą į len os pa i šių i jį iš aižan “ TŽŽ 2001 (jau i TŽŽ 1936), o oli og a ija „pe kėlimas o og a inių pa eikslų iš klišės į li og a inį akmenį i spausdinimas jų li og a iniu būdu“ TŽŽ 1936, „li og a ija, pa a ojan o og a iją (piešiniui pe kel i an li og a inio akmens)“ TŽŽ 1969, o oke amika („ o og a inių aizdų išdeginimas s ikle, emalėje“ TŽŽ 1936) JG 1972 5 6, o opiešinys KnT 1970 76 5, o oskulp- ū a („ o og a ijos p i aikymas skulp ū ai; lipdymas iš nuo aukos“ TŽŽ 1936) KB 1984 5 68, o o eska Š 1972 14 29, o opano T 1980 209 4. Čia minė inas i pos mode nis inis o o ealizmas, sin. hipe ealizmas, supe ealizmas (: „Tapoma pagal nuo aukas a skaid es (išdidin i a aiz- dai p ojek uojami an d obės), p eciziškai imi uojamos o . aizdo sa ybės: yškumas (…), olygus isų de alių iksa imas, kad a imas“) VLE VI 2004. I so ie menį neigiamai apibūdina o o ealizmas(p iešingisocialis iniam ealizmuii  isą a ybinį aizduojamąjįmenąlinkę adin i„ o o ealizmu“) J. Smul LKn 1962 226. Fo og a izmas „s engimasis meno kū inyje kuo iksliau o og a iškai pa aizduo i ik o ę“ TŽŽ 2001 i gi ė a neapib ėž as apibūdinimas. Ši os o og a ijos ūšys u i gana daug į ai aus dažnio i nelygios e - ės žodžių – e minų, gal p e enden ų į juos – p e e minų, aizdin- gų a ik įman ių, keis ų okazionalizmų: o o ak as VN 1981 230 3, Fo o ak as ( ub ika) VN 1984 114 3, o ok onika T 1969 283 6, o odo- kumen inis P g 1970 3 151, GK 1987 41 4, o odokumen alis as Vn 1973 246 4, o odokumen ika N 1976 10 40, o odokumen iškumas L i M 1980 46 8, o oin o macija T 1969 283 6, 1972 290 4 (2x), VN 1973 203 2, KnT 1974 47 2, o oin o macijosi  o op opagandoscen as T 1970 132 1, o olaik aš is VN 1973 203 2, o odieno aš is MG 1973 4 16, L i M 1981 35 10, o ožu nalas N 1971 8 39, GK 1987 41 5, o ožu nalis ika P g 1970 3 155, GK 1987 41 4, ŽŽ 1998 9 5, o ožu nalis as KV 1970 1 1, 171Te minologija | 2011 | 18 T 1970 8 1, N 1971 7 23, o opublicis ika GK 1970 13 8, T 1972 45 1, L i M 1980 46 8, o opublicis as N 1971 8 41, o o epo ažas KB 1969 10 28 (3x), o o epo e is KB 1969 10 28, o oko esponden as T 1969 272 1, o oko as M 1973 11 14, o okomen a o ius L i M 1972 22 12, o opubli- kacija L i M 1982 28 16, o onaujienos L i M 1972 39 15, o opano ama T 1970 169 3, 185 3, JG 1970 10 28, o oakcen ai L i M 1979 14 11, Fo oaidai (an aš ė) KmT 1988 184 3, o o eklama T 1974 71 4; o oapy- b aiža T 1970 8 1, M 1970 5 24, 1971 2 2, KV 1978 49 16, L i M 1979 15 11, o o omanas L i M 1972 23 5, 1975 28 14, 1978 6 15, 1979 15 11, o ono elė T 1970 150 4, L i M 1979 15 11, o opasakojimas GK 1972 18 6, T 1973 193 4, M 1981 2 23, o okomiksas N 1971 1 42, o- opoema L i M 1979 15 11, KB 1979 6 75 (Toksžan asy a.Tiklabai e as. – Vi gilijus Juodakis), o osiui a T 1982 227 4, „Fo osim onija“ T 1971 214 3, Alg.Kunčiaus o sek encija KB 1979 7 43, o ose ija „lie u- a iš paukščio sk ydžio“ T 1980 184 4; o oplaka as L i M 1971 10 1, JG 1983 4 17, o oplaka as KB 1974 2 11, o o izijos A g 1991 32 7, o oįspūdžiai GK 1973 2 5; Fo okaleidoskopas ( ub ika) VN 1970 35 4, 1972 273 3, 1978 273 3, o o a ažodis M 1971 9 48, 11 48, o ošypsena KV 1979 36 6, o opokš as T 1970 29 4, L i M 1977 50 16, o o iukas L i M 1974 1 14 (2x), o omįslė KmT 1986 133 3, o o ebusas Šl 1970 9 4, o o eplika VN 1970 141 2, Šl 1987 20 23, o ohumo as N 1985 8 4, o oka ika ū a L i M 1970 43 14, o oka ika ū is as en pa , o omelas GK 1987 41 4. Fo og a ijos populia umą i sklaidą liudija i gi daug pa yzdžių: o oagen ū a T 1971 238 4, 239 3, GK 1971 42 8, N 1974 9 54, o osky- ius Š 1972 4 2, GK 1973 2 5 (2x), o osky ius T 1970 81 1, JG 1972 1 27, o osekcija M 1969 10 17, GK 1970 45 8, T 1974 7 2, o oklubas T 1969 262 2, 1970 8 4 (2x), 1974 7 2, o oklubas T 1970 8 4, o og u- pė N 1981 4 32, o obū elis N 1970 3 18, T 1973 205 4, 218 4, 286 4, 1974 7 2, o obū elis KV 1972 16 2, o oo ganizacija NŽA 2007 11–12 537, o omėgėjas TMk 1972 48 4, o omėgėjas GK 1973 6 6, o ojauni- mas KB 1985 8 75, o opaslaugos B 1982 6 4, o opo eikiai l i m 1983 30 14, o oama as TM 1977 7 P1, o oama ininkas M 1971 5 26, o o- labo an as GK 1987 41 5, o opo e is ė Š 1978 19 30, o opozuo oja n 1971 10 47, L i M 1972 13 13, o omodelis N 1971 1 42, 6 46, Š 1979 14 30, LA 1993 3 12, o omanekenė KmT 1987 229 4, o omodelis ė n 1974 7 57, o o eidas GK 1971 37 6; o opa oda T 1973 193 4, o opa o- 172 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII da KB 1972 10 38, o opa odėlė L i M 1972 19 12, o oekspozicija l i M 1971 10 15, P g 1971 5 178, 1972 3 182, T 1973 193 4, GK 1976 7 8, o okampelis L i M 1972 19 12, o obienalė VN 1980 181 4, o o o- umas „ . pa oda“ P g 1970 3 153, T 1978 94 4, pa oda„Fo o o umas“ GK 1970 1 8, o o e nisažas P g 1970 3 165, o o es i alis LŽ 2008 110 9, o osalonas T 1970 165 2 (4x), L i M 1978 32 12, o ogale ija n 1976 10 40, L i M 1978 32 12, 1980 35 15 (i o og a ijosgale ija P g 1970 3 153, L i M 1973 24 14), o omuziejus L i M 1973 21 10, N 1976 10 40, KB 1980 3 77, o oa chy as KB 1970 1 69, L i M 1972 3 12, 1973 42 12, N 1974 9 54, o obiblio eka M 1969 11 48, o o i ina B 1970 4 22, Sp 1970 126 1, JG 1971 7 23, TM 1973 2 P 2, 4 P6, 9 P 16, o os endas T 1969 302 4, 1972 79 1, L i M 1973 18 14, Š 1973 14 12 (2x), o o- konku sas T 1970 8 1 (2x), L i M 1971 50 2, KB 1972 2 77 (nx), T 1978 223 4; o oknyga L i M 1979 4 15 (i „ o okopijuo inė knyga“ V. U b B i M 1974 120), o oknygelė aikams L i M 1977 1 3, o oalmanachas l i M 1971 43 11, KB 1973 1 67, o oalbumas Sp 1970 104 4, KB 1974 1 49, o ome aš is L i M 1974 12 2, o ome aš ininkas T 1978 169 4, o oan- ologija P g 1970 3 153, 154, o olobynas L i M 1974 48 2, o o inje ė KV 1983 38 14, o oa i u ė GK 1969 51 4, o oa i ukas T 1974 7 2, o ožemėlapis GK 1975 11 2, Fo oa lasas ( ub ika) VN 1977 150 3, 1982 257 3, o ohe ba as L i M 1973 40 11, o osu eny as Š 1972 1 20, o- oe iudas Sp 1970 3 1. Ne e ė ų p aleis i i didžiausios nepap as ybės – o oso ijos. 2010 m. ugpjūčio 19 – ugsėjo 4 d. yko a p au inio o og a ijų konku so lau e- a ų pa oda o oso ija. Aiškin a, kad pa odos pa adinimas – pasiskolin- a iloso oA ydoŠlioge io„nukal a“„ o oso ijos“są oka.Lie u iškaiji eikš ų„š iesosišmin is“i , egis, a gua galė ųapib ėž ikonk ečiąpa odos koncepciją,jungiančiąski ingusda bus Iq 2010 7 108. Dalykas y a ben 15 me ų anks esnis i gal kiek ki oks: Ta p80daly ių–muziejininkai, o o m e n i n i n k a i,k i ikai,is o ikai, es au a o iai,paminklosaugosspeci- alis ai,ne  o o i l o s o a i LA 1995 108 17. I ai da ne iskas – jau y a bu usi KTUFOTOs udijosna ioRaimundoTuminausko o og a ijųpa oda Š i z o g a i j a,ku iojeeksponuojamida bai,ano menok i ikų, ai a si i- zijosminimalizmos iliumi S A 2009 12 5. O ką da gali sumany i nuobo- dulio es e ikos menininkai? Kai kas im a iš ki ų kalbų, be neį eik a – likę nelie u iška, ža goniška: Nu o og a uo i i šūniųsusi ikimodaly ius,<…>.Žu nalis iniuža gonu ai 173Te minologija | 2011 | 18 adinama o o o p u (su . iš angl. pho ooppo uni y) LA 2000 6 6 (op- po uni y–palankip oga). Baigus ši ą ben kiek e in ą suski s y ą in en o izaciją eikia pasaky i du dalykus. Į ai uojan i dėmens o o- ašyba bu o gana anks i pas ebė a i su a ky a (D o inas 1963: 49–50) i , no s ne aip g ei ai, ašymas a ski ai – o o – be eik išnyko. Su auk inių umpinių klausimą gausi i dažna a osena, no s eikia- ma ne isai nuoseklios i ne isai ienodai o ien uojančios ki ų kalbų a i ikmenų a osenos*, no s i ne isai nuosekliai, be nenumaldomai – umpumo, . y. ekonomiškumo, sume imais – sp endžia jų naudai. Bene būdingiausi pa yzdžiai – o oapa a as, o okame a, o oobjek y as, o o- spausdin u as, o onuo auka, o omenas,… Jie isai ne nauji – o oobjek y- as TŽŽ 1936, o okame a (1934) A. G ic VN 1989 342. Fo oapa a as DŽ 1954 i 1972 ėliau papildy as ilguoju (nesakyčiau – pilnuoju) a ian- u o og a ijosapa a as DŽ 1993 i 2000, be ai a ian ų s a bos nekei- čia – o oapa a as, o og a ijosapa a as TechEnc I 2000, VLE VI 2004. Fo oblyks ė „impulsinė o og a ijos lempa, š iečian i o og a uojan “ DŽ 1993 i 2000 liko be pailgin ojo a ian o ( aip pa g e a o oblyks ės duo- damas o oblyksnis FTŽ 1979, o oblyksnis–фотовспышка LRKŽ 1988, фотовспышка – 1. o oblyksnis, 2. (lempa) o oblyks ė RLKŽ IV 1985) i y a aiški be jo, ne gi be o o- – blyks ė, o oblyks ė „impulsinis š iesos šal- inis o og a uojamam aizdui umpai apš ies i“ TechEnc I 2000. Čia p idu ini e minai o okame a i ae o o okame a,ae o o og a ijosapa a as, aip pa o olabo a o ija TechEnc I 2000. Tačiau čia pa o og a inisobjek- y as, o og a inėsmedžiagos, o og a inis ilmas, o og a inėplokš elė, o o- g a inėemulsija, o og a inispopie ius, o og a inisspausdin u as TechEnc I 2000, no s y a i su auk iniai umpiniai, p z., o oemulsija – „ o og a inė emulsija – <…>“ TŽŽ 2001. Pasi aikan ys ne ienodumai – o og a inis mon a imas TechEnc I 2000, be o omon ažas TŽŽ 2001, i pan. – nė a koncepciniai. Ilgųjų a ian ų a ojimas lieka gana akul a y us – jų inki- mąsi (jei sąmoningai enkamasi) šiek iek gali lem i o icialumo, am ik o * Tuo įsi ikin i už ek ų d iejų iš gausybės pa yzdžių: o okame a–pho og aphiccame a–camé apho og a- phique–pho og aphischeKame a–фотографическаякамераi  o oobjek y as–pho og aphicobjec i e,ca- me aobjec i e,pho og aphiclens–objec i pho og aphique–Pho oobjek i ,pho og aphischesObjek i ; o oplė- elė–pho o ilm,pho og aphic ilm–pelliculepho og aphique, ilmpho og aphique–Pho o ilm,pho og aphische  Film–фотопленка,фотографическаяпленка, o oplokš elė–pho og aphicpla e,pho opla e–plaquepho o- g aphique–Pho opla e–фотопластинкаi  o opopie ius–de elopingpape ,pho og aphicpape –pape  pho og aphique–pho og aphischesPape –фотобумага FTŽ 2007. 174 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII iškilmingumo a no o pab ėž i o og a ijos eikšmingumą mo y ai, be jokiu būdu ne mokslinis – aiškumo, ikslumo siekis, nes aiškumo jau sa- aime – iš a osenos pakanka. Kai ku ie – o odokumen ika, o ožu nalis i- ka, o o o umas,… – gal ilgųjų a ian ų nė ne u ėję, ik p imena su auk i- nius umpinius. Vienas ki as – o og a ika, o o ipija 1. „spausdinimo būdas nuo š iesai jau ių s iklo plokš elių, ku iose o og a iškai už iksuo as a aiz- das“, 2. „ okios plokš elės a spauda“ TŽŽ 1936, „ o omechaninis be as is plokščiaspaudės būdas oniniams o iginalams ep odukuo i“ TechEnc I 2000, o o eka „sis eminis o og a ijų a ba nega y ų inkinys“ TŽŽ 2001 – nė negalėję u ė i (o ne „ o og a ijų a o og a ijos biblio eka“!). Ilgųjų (ne isada inka saky i: pilnųjų) a ian ų – junginių i jų su auk- inių umpinių ski s ymas į galimus i negalimus – ne gi e minijoje, moksliniame s iliuje – galė ų bū i ik dalinis. Tokio sky imo galimas mo- y as – dėmuo o o- u i i ki ą eikšmę – „š iesa“ (ji ne gi pag indinė), ik ai nebū ų lemiamas – kaip ik šios žodžių – ne su auk inių! – g upės ypa ybė – be eik iš isinis e miniškumas: o os e a „š iesą i šilumą sklei- džiąs saulės pa i šius“ TŽŽ 1936, o oene gija MkslL 2010 10 4, o ome as 1. izikoje – „p ie aisas š iesos in ensy umui ma uo i“, 2. as onomijoje – „p ie aisas ž aigždžių yškumui nus a y i“ TŽŽ 1936, „ o ome inių dy- džių – skaisčio, š iesos s ip io, š iesos s au o, apš ie os – ma uoklis“ AETŽ 2010, o oopsija „subjek y us nesančios š iesos ju imas“ M i G 1984 7 25, o osin ezis „š iesos į akoje o ganinių junginių (chlo o ilo) susida ymas augaluose iš neo ganinių medžiagų“ TŽŽ 1936, o osin ezė „sacha idų iš CO2 i H2O susida ymas augaluose eikian š iesos ene gijai“ ChŽ 1997, „o ganinių junginių susida ymas iš neo ganinių augaluose i kai ku iose bak e ijose eikian š iesos ene gijai“ ChŽ 2003, o ope iodizmas „dienos i nak ies ilgumo (pe iodiško š iesos i amsos ki ėjimo) į aka augalų au- gimui“ TŽŽ 1936, o o opizmas „ ienašalės š iesos sukel as augalo dalių judėjimas š iesos šal inio link, nuo jo a ba <…>“ TŽŽ 2001, o o aksis „š iesos sukel as aksis (slink is į š iesos šal inį a ba nuo jo)“ TŽŽ 2001, o omo ozė „š iesos sukel as augalo o mos paki imas“ TŽŽ 2001, o o- kinezė „ak y i gy ūnų slink is, ku ią sukelia š iesos di gikliai“ TŽŽ 2001, o o ecepcija „o ganizmą eikiančių š iesos di giklių ene gijos p iėmimas i pa e imas ne iniu impulsu“ TŽŽ 2001, o o ecep o ius m i g 1971 11 14, o obiologija „biol. s i is, i ian i p ocesus, ku ie yks a pa eikus o ganizmą ul a iole ine a in a audonąja spinduliuo e ( o osin ezė, o o- pe iodizmas, o o aksis i k .)“ VLE VI 2004, o oim u as m i g 1973 181Te minologija | 2011 | 18 I 2000. Geodezijos šaka opog a ija, „ i ian i i ku ian i Žemės pa i šiaus aizda imo planuose i žemėlapiuose me odus“ TechEnc IV 2010, u i e miną opog a inėnuo auka TechEnc II 2003 (geodezijos s .). Spau- doje jau pasi aiko su auk inis umpinys oponuo auka Sa su TV 2009 10 65. P imi y iai – da oma iš akies – akinėn u o a u k a  –глазомер- наяс ъ ё м к а RLKŽ IV 1985 (LKŽ I1 1941 i I2 1968 nė a). Tiksliam da bui pasi elkiama o og a ija (be jos neuž enka), pa yzdžiui, o o eodo- li inėnuo auka „planų i žemėlapių da ymas iš an žeminių o og a- inių nuo aukų. Fo og a uojama nuo žemės pa i šiaus o o eodoli- u. Gau os o og a inės nuo aukos do ojamos s e eo o og a iniais p ie aisais bei skai meniniais me odais“ TechEnc I 2000. Geodezijos šakoje o og ame ijoje, ku ioss a biausias ikslas–iš o o g a i n iųnu o- a u k ų ma a imųnus a y iį .objek ų o mą,dydįi padė į,suda y ipla- nusi žemėlapius TechEnc I 2000, y a g a ime inėnuo auka – „ isuma g a ime inių i geodezinių da bų am ik os e i o ijos sunkio lauko y imams a lik i“ ma uojan i nus a an koo dina es TechEnc II 2003. Taigi ši okia nuo auka y a „da ymas“ ( us. съёмка, o ne снимок) a ba „da bai“, o pagal g a ime inėsnuo aukos duomenis suda omi g a i- me iniaižemėlapiai TechEnc II 2003. Y a i ši okios nuo aukos eikšmė „me odas“: geologinėnuo auka – „geologinių da bų kompleksinis me - odas, padedan is am ik oje e i o ijoje nuodugniai iš i i Žemės plu os sanda ą <…> i gau us duomenis pa aizduo i geologiniuose žemėlapiuo- se“ TechEnc II 2003. Ka ais iš apib ėž ies (a ne isai ykusio aiškini- mo), pa yzdžiui, s . li ocheminėnuo auka TechEnc III 2008, eikšmė lieka nesup an ama. „Me odas“ eikiau y a nuo aukosme odas, o ne pa i nuo auka. Pagal sa o mo y aciją nuo auka u ė ų bū i „ ezul a as“, o ne „da ymas“. Randame, kad aip i ski iama: su ey – 1. „ma a imų a likimo ak as a eiksmas san ykinėms aškų padė ims an , i šum a žemiau Žemės pa i šiaus nus a y i“ – ma a imas, 2. „ okių ope acijų ezul a as“ – nuo auka:enginee ingsu ey–inžine inisma a imas,inži- ne inėnuo auka K i GdŽ 2000, aip pa nuo auka – pho o(g aph); pic u e, be ie o ėsnuo auka–su ey LAKŽ 1991. Ši oj si uacijoj i o og a inėsnuo aukos eikšmė kiek ki okia: pho og aphicsu ey – „nuo- auka, pada y a i pagal ae o o onuo aukas, i pagal o onuo aukas, . y. emian is jų de iniu“ – o og a inė nuo auka“ K i GdŽ 2000. Y a i okia nuo auka, ku o og a ija ne emiamasi, o ja iesiog me- chaniškai papildomi eks iniai duomenys. Pagal naują ag esy ią a p au- 182 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII iškumo madą ji adinama o og a ija i kabučiuojama: ak iniųaplinkybių kons a a imas,a ba„ e i s i n ė  o o g a i j a“:Fak inėsaplinkybėspapil- domaigalibū i iksuojamos a i z d o a b a ga s o į ašymop iemonėmis, ai i n u o a u k o sa  i l m u o a medžiaga Vd 2011 20 46. Galiausiai y a o og a ija, egis, isai be o og a ijos: фотография – 5. spec. o og a ija (da bo eiksmų, p ocesų iksacija): фотографиярабочего времени–da bolaiko o og a ija RLKŽ IV 1985, o och onome ažas – „da bo laiko sąnaudų y imo būdas, kai ienu me u s ebima, ma uojama i i iama paski ų da bo ope acijos elemen ų ukmė i ki os sąnaudų ka ego ijos pe <…>. ∆ y a da bolaiko o og a ijos (da bo laiko y imas, kai ma uojamos isos be išim ies da bo laiko sąnaudos) i ch onome ažo de inys“ VLE VI 2004. Taigi, kadangi nuo auka y a i en geno, i opog a inė,g a ime inė, geologinė, a pdalykinėje a osenoje isai ikslus e minas y a i o og a- inėnuo auka. Tačiau i s i ys, i ų nuo aukų eikšmės okios ski ingos, kad o og a ijos (ne echnikos) i pap as osios kalbos nuo auka aiški be pažyminio – p iešingai negu anos ik e mininės nuo aukos. Iš ne umpos i gausios a osenos eikia ben kiek minė i senąją: Nu e- dėKlubąpas o og a ą,<…> (1897) V. Kudi R I 1989 160. Fo og a- i ją būčiauseniaip isiun ęs,<…> (1898) V. Kudi R II 1990 846. <…> nu aukiau o og a iją (1905) J. Basan MGK 1997 174. <…>nu aukė keliasmano o og a ijas (1907) J. Basan MGK 1997 200–201. Pasi aiko šis as nepap as a: Polianskis<…>žadėjoa e i i s u sa o o o g a i j a i  isusmusnu a uk i A. Čech JV 1961 379. S a biausia y a ep ezen a- y ioji a osena: iš iškabų ge ai žinoma i iš anks esnio laiko minima o- oa eljė VLE VI 2004 212, no s į a p au inių žodžių žodynus i no mina- mąją leksikog a iją nepa ekusi, ėliau ne ykusiai keis a jau minė a o og a- ija 3. „įs aiga, <…>“ i „di b u ė, <…>“, is dėl o kai ku iksuo a, p z.: фотоателье– o oa eljė i фотография – 3. (di b u ė) o og a ija, o oa- eljė (be снятьсявфотографии–nusi o og a uo i o og a ijoje!..) RLKŽ IV 1985; Lie u os o omėg ė jųsąjunga (1933) TechEnc I 2000 624, o- omėgėjas–фотолюбитель LRKŽ 1971, 1988, фотолюбитель– o omė- gėjas, o og a asmėgėjas (no s фотолюбительский– o omėgėjų), фотограф- любитель– o og a ijosmėgėjas RLKŽ IV 1985, фотограф-любитель– o og a asmėgėjas RLKŽ II 1983, mėgėjas o og a as–любитель-фотогроф LRKŽ 1971, 1988; Lie u os o og a ijo sm en od augija (1969) i Lie- u os o ome ni nin kų sąjunga (1989) TechEnc I 2000 624. 183Te minologija | 2011 | 18 No s o og a ija sena, be jos seman ika da kin a. Leksikog a ijoje da ne iksuo os eikšmės „ o og a ijos echnika g indžiama eikla; o og a ijos echnika gaunamų aizdų – nuo aukų isuma i /a žan inė į ai o ė, aip pa žan ai“, a osenoje ai seniai y a: o og a ijos eo ija, o og a ijosis o- ija, o og a ijos aida;meninė,dokumen inė,mokslinė, eklaminė,spaudos o og a ija; o omenas, o og a ika, o oa chy as, o o eka, o oan ologija,… Kaip y a skulp ū os (žan o), o ne skulp ū ų (kū inių),g a ikos, o ne ai- žinių,ak a elės, o ne ak a elių, aip i o og a ij o s pa oda. Ne ykęs pe - sis engimas, mechaniškai sup a us g ama inio skaičiaus ka ego ijos esmę, y a o og a ijųpa oda, o an as mechaninis eiksmas – jei o og a ijų, ai ne nuo aukų, odėl nuo auka i ši aip s umiama. Kas ki a ku io no s au o iaus a ski a o og a ijų/nuo aukųpa oda a au o iaus o og a ijų ekspozicija/nuo aukų inkinys bend oje o og a ijospa odoje. Neužmi š- ina jau senokai esan i, be da leksikog a iškai ne iksuo a, ne į a iama (be pag indo) o og a ijosi kinomedijos NŽA 2010 9–10 334. Pe i e i- joje pasi aiko o og a iniogy enimoapž alga Iq 2010 7 114 (plg. kul ū i- nis,meninis,li e a ū inisgy enimas), ne o oanekdo ų ema Iq 2010 7 114. 3. Fo og a ijos (į ai ių eikšmių) lie u inimo bandymai. Kas iš lie u ių su o og a ija susipažino kaip o og a ai, ai pi miausia – ne lie- u iškai, be lie u iškų e minų. O kas ik iš nuo aukų, ai juoba. P adžiai už eko žinomo, no s kiek ki okiam pa eikslui aiky o, aigi i ki okio se- man inio junglumo ba ba izmo ab ozdas:Einama b o z d ė l i ų ( o og a- ijų) nusi auk (Su iliškis) LKŽ I1 1941, I2 1968, aip pa ZnŽ I 2003, ab ozas:Anasa ( ) d a u š a s kapuna b o z e l i o LzŽ 1985, ab o- zas,ab azikas Z Ž 1998. Kai kas ne iš labai aukš os š iesuomenės sma- ginasi negalėdamas nup as i kaip a ilko neš a i pames a, be paskui jį bėgan i apk aišusi a is: <…>nuoke i o i šelio,išd iejųpasinio o ma o a b o z d ė l i ų,p e endenčiųįmanekenespozomisž elgiančiosau o ės NŽA 2007 8–9 430. Fo og a ija, pa ekusi į gy ąją kalbą, y a ik „nuo auka“ i ik aplie u- in a – pa ag apija (Ge ėčiai, Ma ijampolė) i pa ag apuo i (Simnas), pa ig apija (Kamajai, Palomenė) LKŽ IX 1973, pa ig apija (i pa ig apuo- is) ZnŽ II 2004, po ig a ija Z Ž 1998 (i pa ig a uo i), LzŽ 1985 a ba i apsla in a – o ig apka,pa ig a ka LzŽ 1985, a ag a a o i D Ž I 2005. Y a da o ika ka i ko a 3. Z Ž 1998. I Mykolo Vai kaus eilė aš yje y a ko elė:Gulėsan s aloši ak o e l ė,/Žiū ėsišjosiosnuliūdęs eidas,<…> LPoez I 1969 365. 184 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII Lie u inimas p asidėjo gana anks i. An anas Ba anauskas 1876 m. ašė: A siųskmansa o eidop a ei k slą,š i esos  aš a isi š ašy ą A. Ba- an R II 1970 195. 1887 m. jau ne š iesos aš ai, o š ies aš is:Sa op a - e i k s l ą š i e s a š į,meilingaiTams ospa eikalau ą,siunčiu A. Ba an R II 1970 144. No s ki ame pag e sakinyje ik pa eikslas:Mielabū ųi man b angųTams osp a e i k s l ą ga us. Gy osios kalbos i senųjų aš ų pa- eikslas – 3. „iš aizda, pa idalas“ i 4. „ aizdas“ jau nuo M. Daukšos y a i 1. „meninis a aizdas plokš umoje“, ad nesunkiai adosi i 2. „ o og a- ija, a aizdas“ LKŽ IX 1973. LKŽ šis pa eikslas pa eikiamas iš į ai ių lie u ių kalbos plo o ie ų: Juzisp a e i k s l u s i m s ė (Žaga ė). A[ ] u i  nusiėmępa eikslą (Miežiškiai); da Pagėgiai, Ku šėnai. Su pažyma šnek. įdė as į DŽ: pa eikslas 2. „ o og a ija“ DŽ 1954 i 1972, 3. „nuo- auka“ DŽ 1993, o nuo auka 1. aiškinama – „ o og a ijos pa eikslas“ DŽ 1954, 1972, 1993. Daug plačiau a ojamas eiksmažodis pa eiksluo- i „ o og a uo i“ i abs ak as pa eiksla imas Mosėdis, G ūšlaukis, Ša ės, Telšiai, K e inga, Ku šėnai, E ž ilkas; Žaga ė, Meškuičiai, Ju ba kas, Ski s- nemunė, Kiduliai, Geis a ai, K ekena a, Aliza a, Ki deikiai ( e . 2. „pa- aizduo i popie iuje“ Tau agė, pa eiksluo as „papuoš as pa eikslais, ilius- uo as“ Ma ijampolė), pa eiksluo ojas Kiduliai i pa eikslininkas 1. Ku - šėnai, Ju ba kas „ o og a as“ LKŽ IX 1973. Ne DŽ 1972 i 1993 pa eiks- luo i – šnek. „ o og a uo i“. Reikia p imin i i A. Ba anausko naujada ą pa eiksla ašis „ apy ojas“ LKŽ IX 1973. Beje, a p žodžio aizda ašys „ apy ojas“ (kaip i aizdakalys „skulp o ius“, aizdakalyba i aizdakalys- ė „skulp ū a“ – jais, ma y , no ė a pakeis i Auš os (1883 146) skap o ius, skap o ys a, no s i ėliau panaši naujãda a eiškėsi – J. Basana ičiaus skap o ys ė, Vydūno skap yba, Vydūno i J. Basana ičiaus skap ininkas, aš ų skap inys LKŽ XII 1981) galimų au o ių bene ik iausias bū ų Jonas Jablonskis, nes ik ai jo aizda aš is 2. „ apybos kū inys, apinys“ (1. „pa- eikslinis, pik og a inis aš as“), aizda ašiškasda bas, gal i aizda ašys- ė „ apyba“ ( aizda ašyba – An ano Lelio) LKŽ XVII 1996. Vaizdas jau K. Si ydo senajame žodyne (~1620) y a 5. „meninis a aizdas“ LKŽ XVII 1996: ob aʒ/imago,simulach um,s a ua.wayʒdas/ab aʒas, nuo senųjų aš ų – i „s a ula“, SNŽŽ 1907 – pa eikslas,ab ozdas, isunkas ( .), ne DŽ 1954 i 1972 da y a aizdakalyba ž . skulp ū a. Be ašy i 12. „ma gin i, o namen uo i“, no s iš ik ųjų y a i „ apy i“ ( ožėms ašy sžėg- lelis), „ aizdą ašy i“, no s i aizda ašys a o as ne J. Balčikonio a įdė- as į LRKŽ V 1968, labiau p imena us. п и с а т ь картину. Gal ne be eikalo i J. Jablonskio g ieb asi i aizdininko LKŽ XVII 1996. 185Te minologija | 2011 | 18 A. Ba anausko š ies aš is bū ų aidiškai ikslus, be neaiškiai mo y uo- as e a l a s iesiog iš g . pho og aphia (a p anc. pho og aphie), be pa eikslasš ies aš is p imena i ok. Lich bild. Į a dijimas iš ik ųjų mo- y uojamas ne š iesa, o š ies i,š iečia,š ie ė 5. o . „ eik i š iesa da an nuo auką, eksponuo i“ LKŽ XV 1991, be niekaip negali bū i mo y uo- jamas žodžių ašy i a aš as seman ika. Tik skai meninės o og a ijos aiš- kinime p isi eikia žodžio ašy i:Jeia a i z d a s u ž a š o m a s elek on. būduš iesaijau iųk ū iosąsajoselemen ųma icoje, o og a ija adinama skai menine.Fo og a ijapag įs as p i n d u l i u o ė s p a s i s k i s y m o (...) a josa m p l i u d ė s i  a z ė s (...)į a š y m u VLE VI 2004. Vaizdo į a- šymas laikmenoje y a ne o og a inis, o magne inis (i ga so) – į ašy i 3. „už iksuo i ga są a aizdą magne inėje plokš elėje a juos oje“ DŽ 1993 (už ašėįmagne o oną DŽ 1972 y a ne ikslu), į ašy i i į ašas:ga so į ašas, aizdoį ašas EncKompŽ 2005. A aizdoa ga soį ašymop iemo- nės Vd 2011 20 46, naudojamos eismo, y a i o og a inės, i magne inės, gali bū i neaišku. A. Ba anausko š ies aš is 2. „ o og a ija, nuo auka“ ge okai ėliau – jau be eikalo bandy as a o i i eikšme 1. „ o og a ija (a aizdo ga imo būdas)“ RLŽ 1933 (da nė a RLŽ 1924) i LRŽ 1933 (i š ieso aš is), aš uose – i 3. „kalkės nuo ašas“ LKŽ XV 1991. Kalkėsn u o a š a s – niekaip nemo y uo as: nuo ašas – ik anka, o kopija imo echnika – ko- pija. Tai ši as š ies aš is 3. isai be kokio *светопись, o iš световаякопия, светокопия išaugo į 3 eikšmių e miną š ieso aš is – 1. LTE XI 1983, ki aip ↑ diakopija imas, o šis da i diazo opinis [diazonio d uskų pag indu] š ieso aš is (kon ak inis a ba p ojekcinis) LTE III 1978, светокопироваль- ныйаппарат – š ieso aščioapa a as, светочувствительнаябумага – š ieso aščiopopie ius 2. светокопия – š ieso aš is PolŽ 1959 3. „<…> apa a as“ LKŽ XV 1991. TechEnc š ieso aščio a sisaky a, palik as diazo- kopija imas su p idė u nauju sinonimu diazo ipija TechEnc I 2000, no s, kaip u ė ų bū i adinama okia kopija, neaišku (diazokopija?). A si adęs DŽ 1972 š ieso aš is ebė a i DŽ 1993, i DŽ 2000. Re as i isai indi idualus y a Vinco Pie a io pa aizdas 4.: Bu auaš kelissykiuspas o o g a ą,klausinėdamasapiep a a i z d u s (1897) V. Pie RR 1973 583 ( ėliau jo a o as pa eikslas: Bu auandaipas o - o g a ą i užp ašiaupo ąp a e i k s l ų Us iužnos (1897. X. 33) en pa 590). Gal kiek siejasi su senųjų aš ų pa aizdo 1–5. eikšme 5. „panašybė“ LKŽ IX 1973. 186 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII Da indi idualesnis M. Valančiaus naujada as a aduosmis „po e as“ LKŽ I1 1941 „a aizdas“: Sienaspapuošė e i d ų a a d u o s m i a i s,a ba po  ak ais LKŽ I2 1968. A iduo i 12. „panašiam a ody i“ ilius uo- jamas M. Valančiaus Salan ų sakiniu: Taipa duodįValančiausManę LKŽ II2 1969. A aizdas LKŽ I1 1941 aiškinamas ik „po e as, pa eikslas“, be čia įdomus J. Jablonskio sakinys: Čiajismūsųa a i z d u s  a š o. LKŽ I2 1968 a aizdas 1. aiškinimas papildy as žodžiu „ o og a ija“, be nei ki as J. Jablonskio sakinys – A esima ęsjoa aizdą?, nei J. Šlap LKŽ 1940 a aizdas–po e , o og a ja,ob az „ o og a ijos“ pakankamai nepa i - ina. J. Jablonskio a aizdininkas „a aizdų da y ojas“ LKŽ I1 1941, ėliau LKŽ I2 1968 papildy as BŽ 405 ( ai RLŽ 1924 портретистъ–a aiz- dininkas), anaip ol ne „ o og a as“. DŽ 1954 i 1972 (nei ėliau) a aiz- dui „nuo aukos“ eikšmės ne eikia. Iš p iešdėlinio eiksmažodžio a muš i gy osios kalbos i aš ų eikšmės 14. „a g ęž i, a mes i a gal (spindulius, š iesą)“ // „da y i, kad a spindė- ų“ LKŽ VIII 1970 pasida y a e a a muša 1. „a simušimas ( andeny)“ (A. Juškos žodynas, M. Pečkauskai ė-Ša ijos Ragana) LKŽ I1 1940, I2 1968, o iš neabejo inai ėlesnės a muš i eikšmės, be pa eik os pi miau – 13. „nu o og a uo i“: Nu edėKlubąpas o o g a ą,a m u š ė jį<…> (V. Kudi ka). G ažiai o og a ijaa muš a (U ena). Reikskadaa - s i m u š ,ba eiksdokumen uos anp a a g a p i j ų (Daugėliškis) LKŽ VIII 1970 (da Alo ė, Die eniškės) – i gi palygin i e a a muša 2. „a aizdas“: A mu šajog aži,adis a (kaip ik, isiškai) jisojisa si muš ęs (A. Juš- kos žodynas), a mušas 3. „pa eikslas, o og a ija“: B olisa siun ėa m u š ą išAme ikos (Simnas) (2. „a spaudas“: отпечатокъ–spūsnis,a spūdis, a mušas RLŽ 1924, 3. „nuo ašas, gaunamas ašan pe dažinį popie ių“ aš ai) LKŽ I1 1940, I2 1968. Tai – e iniai iš lenk. odbi ka (beje, i „kalbos kalkė – e inys“), odbić. Be neblogai p isi aikę p ie muš i seman- ikos – „ o og a uo i“ y a i muš i:Mušėpa ag apijas Leipalingis. Po  e ą muša Duse os i ypač plačiai numuš i 24.: Ge aipa ykojam a en u m u š i Simnas. P iepaso eikianusimuš i o og a ijos Liškia a (da Lei- palingis, Š enčionys) LKŽ VIII 1970, numuš i 10. ZnŽ II 2004. DŽ 1972 bu o i numuš i 9. šnek. „nu o og a uo i“ (o a muš i – ik 3. „a spindė i“ DŽ 1972, 1993, 2000). Pa eiksluo i ge okai pla esnis negu pa eikslas, (a )muš i – negu gan siau- as a muša(s), o labiausiai papli ęs numuš i. Nuoėmos a nuojamos isai 187Te minologija | 2011 | 18 nė a, ik im i o og a iją „ o og a uo i, auk i“ (Salamies is) LKŽ IV 1957, nuim i I. 4. „pada y i planą, nuo auką i k .“ // e l.: Duk y e,nueikį mies ąi nusiimk (nusi auk, nusi o og a uok) (Žaga ė; da Kuk iškės, Vy- žuonos) LKŽ IV 1957 (o „pada y i planą“ Raudonė, aip pa im i I. 5. „žymė i; da y i“: Ma inykasplanąjema Salamies is). Nusiim ipa eikslą, ims y ipa eikslus (p ie pa eikslo 2. LKŽ IX 1973) čia nepa eik i. P idu - inas nuimdinė i „ o og a uo i“ D skŽ 1988. Gana senas eikšmės sko- linys: Fo og a ijąbūčiauseniaip isiun ęs,be ne u iu–negaliuiš ažiuo i nuim ų (1898) V. Kudi R II 1990 846. LKŽ IV 1957 nežymi im i šių e s inių eikšmių, o e alas p asp ūs a: [ aizduo ė] nuima ųobjek ųpo - e us A. Mick LBP 1975 320. Aloyzas Vidugi is pažymėjo: nuim i 5. ( .) „nu o og a uo i LzŽ 1985, be Z Ž 1998 – ne. Tikė iniausi šių e alų šal iniai – lenk. zdjęcie i zdjąć,zdejmować ( eikiausiai – iš ok. Au nahme i au nehmen), plg. i us. снимок i снять,снимать. Deja, o og a iją im i įdė a į DŽ 1954, 1972, no s nuim i okios eikšmės nei DŽ 1972, nei DŽ 1993 nė a. 4. Nuo auka. Nuo gana anks i a si adusio i ikšiol nemažai papli usio pa eikslo 1nuo auka 1. „ o og a ijos pa eikslas“ isai nedaug ėlesnė – iš Auš os 1885 277. LKŽ VIII 1970 ji, kaip homonimas, isai pag įs ai a - ski a nuo ki ų eiksmažodžio nu auk i eikšmių (i ne nu ūk i – 2nuo- auka 2.) edinių. DŽ ši o neda o – nuo auka 1. „ o og a ijos pa eikslas“ DŽ 1954, 1972, 1993, 2000. Nuo auka i (nu) auk i (jau iš Tė ynėssa - go 1899 7–8) – neabejo ini e iniai iš ok. Abzug i abziehen. E ns as F aenkelis, žodžio auk i e imologijoje pa eikdamas jo edinius, nuo au- kos (jokios!) nemini (F aenkel 1955–1965), Wojciechas Smoczyńskis žodžio auky i s aipsnyje nuo auką pa eikia ne ik 1. „wy wa; p ze wa“, be ne 2. „zdjęcie, o og a ia“ (Smoczyński) 2007). Šiokių okių lie u iškų seman- inių sąsajų gal i galima įž elg i – auk i 7. // „keis i daik o padė į ki ų daik ų a ž ilgiu (a in i a ba olin i)“: T auk olynnuokelio obą (Rokiškio . Panemunis), 43. // „k eip i į sa e“: Ma y , aukiaugnįpe kūnsa gis (Sei- nai), gal labiau 36. „bū i panašiam (į ką)“: G aži,laiba,aukš a–an  ė ą aukus (Miežiškiai), azeologizmas kaipiš( ienos)akies auk as – apie labai panašų į ką LKŽ XVI 1995. Daba ši naujoji auk i seman ika labai papli usi i į ai i: auk i 50. „ o og a uo i, pa eiksluo i“: Ėjo isiinpasus a u k i s,<…> (Daugai), ne iš auk i 28. „nu auk i, nu o og a uo i“: Munokumelėkaipa n po og a ij os iš auk a – okipuiki (Ša ės), 188 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII nu auk i 34. „nupa eiksluo i, nu o og a uo i“ (daugumos aukš aičių, da- lies i žemaičių): Tas ė as…da ėn u a u k jos (duk e s) pa eikslą (Ba ninkai). Nusi aukiauįpa eikslą (Taujėnai). <…>nuo aukasnusi- aukėm (Salamies is) LKŽ XVI 1995. DŽ 1954 auk i 18. „da y i nuo- auką, o og a uo i“: T a u k i,nu auk ig ažų a i z d ą, o o g a i j ą, DŽ 1972 – Jismoka auk i, o nu auk i 7. „nu o og a uo i“: Nu auk i g ažų aizdą.Reikianusi auk ipasui. DŽ 1993 i 2000 nieko naujo. An ano Vi eliūno auk u as 19. (!) „ o oapa a as“ LKŽ XVI 1995 i aizdo auka „ o og a ija“ LKŽ XVII 1996 nep i apo ne kaip lie u iški a i ikmenys. Nuo auka, no s o og a ijoje y a ne sis eminė, be seniai a sik ačiusią „di b u ės“ a „įmonės“ eikšmės gelbs i ją i nuo likusio nepageidaujamo d i eikšmiškumo. Pasku iniu me u žengiama a gal – nuo auka dažnai keičiama o og a ija: o og a ijų isuma NŽA 2005 5 199, o og a ijųkie- kybė i kokybė Iq 2010 7 108. Neapgal o ai aikomasi p ie anglų kalbos: Kęs u isS oškus.Vilnius.Senamiesčio o o g a i j o s.–P h o o g a p h s o  heOldTown (2004). Nesunku pas ebė i, kad anglų kalba kaip ik ne- apa ina: o og a ija (i o og a a imas) – pho og aphy, o nuo auka–pho- og aph. Ki os kalbos ski ia panašiai kaip lie u ių kalba: ok. Pho og aphie i Au nahme,Lich bild (i skaid ė), Abzug (polig a ijoje), lenk. o og a ia i zdjęcie, us. фотография i снимок. Ka ais da oma isai neg abiai: Fo- og a ijaišGdansko o og a ijosgale ijos NŽA 2007 8–9 375. Žinoma, nuo auka ebė a a ojama, ne gi labai au o i e ingų, p z.: „Ki- osn u o a u k o s būnane e oskolekcijos“,– i inameis as (S. Ž i gž- das) Vd 2011 5 53. Gana dažnai nuo auka a ojama g e a o og a ijos: o og a ijųciklas i nuo aukųciklas NŽA 2006 3 73, TomoVyšniausko nuo auka i TomoVyšniausko o og a ija NŽA 2005 10 484 i 485. Taip p amaišiuojama i sakinyje: Vie ojka diologoV.S.n u o a u k o s bu o paskelb aanes eziologoV.J. o o g a i j a Vd 2006 12 11. Tai gana mo- kiniškas, iesmukas be eikalingas s iliza imas. O pasi aiko i isai ne yku- sio a ojimo: nuo aukosei  o og a ijoseiškyla NŽA 2009 7 267 (Ne ijus Šepe ys). Tačiau y a i ge ai jaučiančių nuo aukos bū inumą: Gausiojedokumen inėje o o g a i j o j e į aigiausiosNi NN<…>n u o - aukos KB 2007 7 36. <…>šiandien o o g a a i, egis,nesiimasa o n u o a u k o s e plė o i„didžiųjų“ emų Iq 2011 4 110. T auk i aiškiai nusileidžia a p au iniam o og a uo i, be i jis ka ais bū inas, p z.: o- og a a s isn u a ukda osa ogen ainius NŽA 2007 10 504. Dažniau a ojamas jis s ip in ų i nuo aukos padė į. 189Te minologija | 2011 | 18 IŠVADOS Fo o-, o og a ija i nuo auka – a si pi amidė. Jos apa inė dalis – d ie- jų lygiag ečių sky ių. Pi masis – o og a inės eikšmės su auk iniai – su dėmeniu o o- – umpiniai, gausesni i dažnesni už pilnuosius (ilguosius) a ian us, a skleidžia daugiasluoksnę o og a ijos į ai o ę – ai o ojau u- mas i į ai i o o echnika su o o eikmenimis, o og a a imo eikla i ezul- a ai, o og a ijos s i ys, ūšys (i o og a ika su o og ama, beje, ne iena- eikšminiai), žan ai i į ai ūs e minai, p e e minai i okazionalizmai. Il- gųjų i umpųjų a ian ų ( o og a ijosapa a as i o oapa a as) konku en- ciją a osena, no s ne isai nuosekliai i isuo inai (panašus i ki ų kalbų a i ikmenų d ejopumas), lemia umpųjų naudai. Ilgieji a ian ai, no s e ai bū ini, labiau laikosi echnikos e minijoje, silpniau o og a ijoje, ypač ne echninėje jos dalyje i isoje k azi e mininėje a osenoje. Te - minog a ijai ik ų abeji a ian ai pi menybę dažniausiai eikian umpie- siems. Kai ku ie ( o odokumen ika, o ožu nalis ika, o omenas) ne gi nebus u ėję ilgųjų, da ki i ( o og a ika, o o ipija, o o eka) – nė negalėję u ė i. An asis sky ius – į ai ių mokslų e minai, ku ių dėmuo o o- – ne su- auk inis iš o og a ijos – eiškia „š iesa“ ( o os e a, o osin ezė, o obiolo- gija, o ochemija). Šių sky ių e minų seman inis ski ingumas be eik iš- isai aiškus, ne kai ku ių d i eikšmiškumas sup an amas, o ka ais jie a si iboję (jau umasš iesai i o ojau umas,š iesos echnika i o o echni- ka).Fo oelek os, o oelek onikos i o ochemijos eikšmės i gi aiškiai nu- manomos, be eikšmių „ o oelek inis“, „ o oelek oninis“, „ o ocheminis“ su auk iniai umpiniai, ku ių pag indinis sandas nė a aki aizdus o o- elek os, o oek onikos, o ochemijos žodis ( o oelemen as, o oe ek as, o odaugin u as, o o elė; o oemisija; o osmogas), da osi neaiškūs (ne i specialis ams – a o oelek inis, a o oelek oninis). Fo oelek iniselemen as i e ek as; o oelek oniniaiį aisai(daugin u as,diodas, elė), o oelek onų emisija; o ocheminissmogas sup an ami. Nelinksniuojamas žodis – nuki s- inis umpinys o o ne eikiamas i ne eik inas. An oji pi amidės dalis – isa d iejų sky ių o og a ija – no s jau be 3. „di b u ė“ a „įmonė“ ( ai o oa eljė), be is da ben iš dalies d i eikš- mė, o o og a ija 2. i sinonimiška – i ( o o)nuo auka. P ie o og a ijos 1–2. p isišlieję du p iedėliai – o og a ijos o og ama (abid i ne iena eikš- mės). Kadangi i o og a a imo y a ki okio, i kame ų( o og ame inė), ai y a i g a ime inė, opog a inė,geologinė i k . nuo auka – ne o og a ija, nes p asidėjo nuo akinėsnuo aukos. Ši ų nuo aukų eikšmė d ilypė – i 190 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VII „da ymas“ ( us. съёмка, o ne снимок), i „ ezul a as“, ik ka ais jos ski- iamos – inžine inism a a i m a s i inžine inėn u o a u k a. Ta pdalyki- nėje a osenoje ikslus sis eminis e minas bū ų i o og a inėnuo auka, o ne o onuo auka ( oponuo auka da gana e a, o ie o ėsnuo auka – jau e a), juoba ne nuo auka, o og a ijos eiklai (ne echnikai) i pap as ajai kalbai isai pakankama. Teisinė o og a ija (gal i gi . nuo auka?) y a „ ak- inių aplinkybių kons a a imas eks u su nuo aukomis a ilmuo a me- džiaga“. Fo og a ijos seman ika da kin a, plečiasi – ai jau i „ o og a ijos echnika g indžiama eikla; nuo aukos, jų žan inė į ai o ė, žan ai“ i pan. Fo og a ijos lie u inimo is o ija ilga i pla i: o og a ija 1. – ai A. Ba a- nausko e alas š ies aš is, 2. – pa eikslasš ies aš is,pa eikslas,a aizdas, V. Pie a io pa aizdas, M. Valančiaus naujada as a aduosmis, e as a muša(s); o og a uo i–pa eiksluo i,muš i,im i. Vi šu inė pi amidės dalis – įsigalėjusi nuo auka i (nu) auk i. Nuo au- ka gelbs i o og a iją nuo nepageidaujamo d i eikšmiškumo. Taikymasis p ie angl. pho og aph y a isai neapgal o as, nes anglų kalboje d i eikš- miškumo kaip ik nė a: o og a ija (i o og a a imas) – pho og aphy. No s auk i nusileidžia a p au iniam o og a uo i, be auk i bū inas i s ip i- na nuo aukos padė į. Rim oje – enciklopedinėje, eisinėje a osenoje nuo auka į i in a nepajudinamai. Negalima leis i, kad lie u ių o og a- ijos mokykla bū ų be lie u iškos nuo aukos. ŠALTInIAI AETŽ 2010 – Aiškinamasiselek o echnikos e minųžodynas. Vy iaus. ed. S. Žeb auskas, Kaunas. A g – A gimimas (sa ai aš is). A. Ba an R II 1970 – Ba anauskas A. Raš ai 2, Vilnius. J. Basan MGK 1997 – Basana ičius J. Manogy enimok onikai ne ųligos is o ija.1851–1922m., Vilnius. B – Bui is (žu nalas). ChŽ 1997 – Chemijos e minųaiškinamasisžodynas. A s. ed. Z. Mačionis, Vilnius. ChŽ 2003 – Chemijos e minųaiškinamasisžodynas. A s. ed. Z. Mačionis, Vilnius. A. Čech JV 1961 – Čecho as A. Juodasis ienuolis. Ve ė E. Viskan a, Vilnius. D skŽ 1988 – Nak inienė G., Paulauskienė A., Vi kauskas V. D uskininkų a mėsžodynas, Vilnius. D Ž I 2005 – Die eniškiųšnek osžodynas 1. Moksl. ed. D. Mikulėnienė, K. Mo kūnas, Vilnius. DŽ 1954 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 1972 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 1993 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 2000 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. EncKompŽ 2005 – Dagienė V., G igas G., Je siko a T. Enciklopediniskompiu e ijosžodynas, Vilnius. FTŽ 1979 – Fizikos e minųžodynas. Red. P. B azdžiūnas, Vilnius. FTŽ 2007 – Palenskis V., Valiukėnas V., Žalkauskas V., Žilinskas P. J. Fizikos e minųžodynas, Vilnius. GK – Gim asisk aš as (sa ai aš is). A. G ic VN 1969 – G icius A. Vy ai,nesijuoki !, Vilnius