2Te minologija | 2011 | 18
Te minological Me hods in
Te minologijos mokslo is o ija
SERGIUSZ GRINEV-GRINIEWICZ
Białys oko uni e si e as
"Mosk os humani a inių mokslų pedagoginis ins i u as: e minologijos eo ija,
e minologiniai me odai, ipologija, semio ika, a i kš umas, an opoling is ikos - ai
ge ai žinomas ak as, kad specialioji leksika am ik ais a ž ilgiais ski iasi nuo kasdienių
žodžių, o specialioji žodynas y a ik iausiai ienin elė kalbos dalis, ku i gali bū i sąmoningai
manipuliuojama i kon oliuojama.""" Te minologijos ypa ybės lėmė am ik ų e minų
analizės i a kymo me odų a si adimą. Tam ik a p asme e minologijos mokslo
is o iją galime e in i pe specialiosios me odologijos e oliucijos p izmą. Nuo mokslo
laiko a pio p adžios žmogaus e oliucijoje kiek ienas mokslas emiasi są okų i e minų
sis ema. Tokioje sis emoje kiek iena są oka i e minas u i am ik ą ie ą, o kiek ieno
e mino eikšmė y a g iež ai apib ėž a sienomis su ki ais e minais. Nenuos abu, kad nuo
pa e minologinių y imų i e minologijų a kymo p adžios bu o naudojamas
sis eminis požiū is - daug anksčiau nei jis apo madingas XX a. an oje pusėje i p adėjo
bū i aikomas isose galimose eikloje.
Kadangi e minologija gali bū i kon oliuojama i eguliuojama, o
e minologinės o mos i eikšmės gali bū i sąmoningai o muojamos,
e minologinių ūkumų, ku iuos eikia iš aisy i, ap ikimo i analizės p ocese
jau 1930-aisiais me ais bu o nus a y os am ik os pageidaujamos sa ybės
(Lo e 1937). Vėlesnis specialiųjų leksemų a ibu ų są ašas, ku io ikslas
bu o suda y i pageidaujamų "idealių" e minų sa ybių są ašus, apo
e minologiniais eikala imais i lėmė išsamius į ai ių e minologinių sa ybių
są ašus, ku ie pasiekė 265 sa ybes (G ine 1998, 2001). Tai su ampa su
e minų i pap as ų žodžių ski umų y inėjimu 1950-aisiais i 1960-aisiais.
2 S. G ine -G iniewicz | Te minologiniai me odai is o ijoje
| o Te minologyScience
Tuo pačiu me u pi mieji ipologinio požiū io žingsniai p asidėjo iš p adžių
nus a an ski umą a p e minų i nomenkla ū os iene ų, kaip jie daba
adinami, ku ie ėliau lėmė daugybės specialių iene ų, egzis uojančių kalboje,
be e minų, a adimą. Jis p asidėjo nuo o, kai G. O. Vinoku aukė aiškią liniją
a p e minų i a dų kaip ski ingų specialių leksikinių iene ų (Vinoku 1939).
Vėliau A. A. Re o ma sky oliau nu odė e minologijos i nomenkla ū os
a sky imo k i e ijus (Re o ma sky 1959).
Tačiau iš p adžių nomenkla ū os iene ai bu o laikomi e minų į ai o e. Tik po
o, kai A. D. Haju in į edė e minoidų - specialių leksikinių iene ų, pa adinančių
adinamąsias "na ū alias są okas", są okas "in s a u nascendi", ku ios
ne u i ienodai sup an amos eikšmės i odėl ne u i isuo inai p ipažin ų
apib ėžimų (Haju in 1970), apo aišku, kad e minologijos mokslas ne u ė ų
ap ibo i sa ųjų e minų y imo, nes y a i ki ų specialių leksikinių iene ų.
Vėliau bu o į es os i ap ašy os ki os specialios leksikos iene ų ūšys,
okios kaip p o esionalizmas (Kuzmin 1970), p o esionalaus slango iene ai […]
p o esionaliniai a go izmai (Sk o so 1972) a ba p o esionaliniai ža gonizmai
(Gladkaja 77), k azi- e mai (Leichik 1981), p e- e mai (Leichik 1985) i galiausiai
p o o e mai (G ine 1990).
1960-aisiais bu o nus a y a, kad ienas iš pe spek y iausių e minologinių
p oblemų p is a ymo i y imo aspek ų y a semio iškas požiū is, ku is žiū i į
e minologinius ženklus iš bend os ženklų eo ijos požiū io. Vėliau
semio iškas požiū is, dėl o, kad jis bu o susijęs su bend a in o macija
eo ija i dėl jo uni e salaus pobūdžio, apo be eik oks pa populia us kaip
sis eminis požiū is. Jis bu o plačiai naudojamas usų e minologijos
y imuose pe pas a uosius isdešim me ų, odėl ikslinga apibend in i
pa i į. Pi mieji semio ikos p incipų į edimo į e minologiją bandymai bu o
a lik i Rusijoje 1960-aisiais. 1969 m. P. V. Veselo as p is a ė e minologinių
sa ybių e inimo semio ikos požiū iu idėją. Jis bu o pag įs as
e minologinių b uožų i eikala imų suski s ymu į is g upes: seman ines,
ku ios apėmė cha ak e is ikas, a spindinčias žodžių leksikinių eikšmių i
žodžių de inių, naudojamų kaip e minų i a i inkamų są okų u inio, yšius;
sin ak inis, susijęs su e minų o ma imo modeliais i jų p oduk y umu, i
p agma inis, įskai an uos e minų b uožus, ku ie da o į aką jo eikimui.
2Te minologija | 2011 | 18
P. V. Veselo o eigimu, okie e minologiniai eikala imai, kaip in a ian umas
(sinonimijos a polisemijos nebu imas), e minų leksikinių i koncep ualių eikšmių
a i ikimas (koncepcijos i a i inkamo e mino e minologinės eikšmės
a i ikimas) i klasi ikacinė glaudumas ( e minologinėje o moje a spindimas ik
bū inos koncepcijos sa ybės) p iklauso seman ikai. P. V. Veselo as laikė, kad
e minologinių o mų p oduk y umas (galimybė su o muo i iš es inius e minus)
pa e ns o e m o ma ion (c ea ing o using homogeneous sings o he
p iklauso sin ak ikai. P ak iškai laikomos okios e minų naudojimo pa ogumą
a spindinčios sa ybės, kaip umpumas ( e minų elemen ų skaičius ne u ė ų
i šy i apib ėžiančių cha ak e is ikų skaičiaus), unikalumas (homonimų
nebu imas), eu onija, e imumas i galimybė naudo i kaip desk ip o ius
kompiu e inėse sis emose (Veselo , 1969). Ki as eikšmingas e minologijos
semio ikos aspek ų kū imo žingsnis y a susijęs su V. M. Leichiko (Leichik 1971;
Leichik, Smi no , Suslo a 1977) publikacijomis. Šiuose leidiniuose bu o išdės y i
ke u i pag indiniai semio ikos san ykių ipai e minologijoje: 1) a p e minų; 2)
a p e mino kaip ženklo i a i inkamos są okos; 3) a p e mino kaip ženklo i
a i inkamo objek o; 4) e minas kaip ženklas i šio ženklo naudo ojas. Bu o
eigiama, kad pi masis aspek as - sin aksė - eiškia ne ik e minų de inamumą
linijinėje kalbos sekos, be i e minų yšį am ik oje e minologijoje. Ki i du
san ykių ipai, susiję su seman ika, y a susiję su e minologine są okų iš aiškos
i objek ų klasių žymėjimo sa ybė. Ski ingai nuo kasdienybės žodynų, e mino
o ma dažnai a spindi esmines są okos sa ybes i jos ie ą są okų sis emoje, o
e minais žymimi objek ai y a susiję su specialiomis eiklos ūšimis (pa ykai
moksliniai y imai, gamyba i . .). Ke i asis e minologinių san ykių ipas y a
susijęs su p agma ika i apima socioling is ines p oblemas, okias kaip p o esinių
ža gonų p oblema, e minologinių sis emų i na ū alios kalbos san ykiai i . ., i
y a s a bus iš e minų naudojimo no maliza imo požiū io.
Semio iškas e minų cha ak e is ikų klasi ika imo me odas ėliau bu o
išsiaiškin as Veselo o i ki ų e minologų publikacijose (Veselo , Chi ukhina
1974; G ine , Leichik, Nalepin 1985; G ine , Se geje 1987; G ine 1993). Ki as
semio ikos me odo aikymo žingsnis
3 0 S. G ine -G iniewicz | Te minologiniai me odai is o ijoje bu o jo
| o Te minologyScience
naudojimas e inan i apibūdindami isų e minologijų sa ybes (Leichik,
Smi no , Suslo a 1977; G ine 1990, 1993, 1998). Toks požiū is suda ė ipologinių
y imų i e minologijų pa ame inio į e inimo pag indą.
1970 m. pabaigoje a si ado naujas pa ame inis me odas (pi miausia
leksikog a ijoje), ku is bu o pag įs as Y. N. Ka aulo o (Ka aulo 1981) į es os
leksikog a inio pa ame o - s uk ū inės kalbos dalies a unkcinio eiškinio
leksikog a inio aizda imo būdo i jų išo inių ling is inių ko eliacijų - są oka.
Pa ame o są oka bu o pasiskolin a į e minologiją, ku ji bu o apib ėž a kaip
išma uojama e minologinė sa ybė, eiškian i am ik os sa ybės pasi eiškimo
laipsnį (G ine 1985). Pa ame inis e minologijos apibūdinimo i analizės me odas
g indžiamas e minologinių p ocesų i eiškinių apž alga, aip pa e minų b uožų
a siž elgimu, nes dauguma e minologijos a jos au onominio agmen o
pa ame ų p iklauso nuo a i inkamų e minų b uožų. Pa ame inio požiū io į
e minologijos apibūdinimą i aip ipologinių y imų pag indų kū imo po eikį sukėlė
e minologinės eo ijos padė is 1980-aisiais i 1990-ųjų p adžioje. Sa o knygoje
"Mokslo is o ija" S. Toulminas kon as uoja apibūdinamuosius i p esk ipcinius
mokslo e apus, ku ie aki aizdžiai odo jo ys ymosi e apus. Ne gi pa i šu iniškas
o me o e minologinių s udijų si uacijos y imas So ie ų Sąjungoje pa odė, kad
dauguma mokslinių y imų p ojek ų u ėjo aiškiai pas ebimą ap ašomą požiū į.
Daugybė e minologinių leidinių šioje šalyje ( idu iniškai daugiau nei 500 pe me us)
apėmė kai ku ių eiškinių ap ašymus pasi ink ame specialiosios leksikos segmen e.
Ki as e minologinių y imų b uožas, ku į e a paminė i, bu o a si ik inis y imo
objek o, dalyko s i ies, ikslinės kalbos i e minologinio p oceso a eiškinio, ku į
eikia iš i i, pasi inkimas. Da ienas pas ebimas b uožas bu o aki aizdus
e minologijų ap ašymų neišsamumas i nesude inamumas, dėl ku io bu o
neįmanoma pa ikimai palygin i a ski ų y imų ezul a ų i da y i bend ų iš adų
apie s ebimų eiškinių daly a imo laipsnį specialioje leksikoje apsk i ai. Bu o daug
p iežasčių many i, kad ši padė is a si ado dėl o, kad nebu o k i e ijų i pag įs o
pag indo a ski ų y imų ezul a ams palygin i. Tačiau, no s koo dina imo e mino
ūkumas, jo lyginamoji nep iklausomybė nuo kalbos kon eks o, seman inės
s uk ū os ypa umai, ka ego iniai san ykiai i ikslumas (įskai an monosemiją i
nesude inamumą a p leksikos i e minologinės eikšmės, seman inį ien isumą)
i . . bu o laikomi p iklausančiais seman ikai. P agma inių b uožų g upėje bu o
okios cha ak e is ikos kaip umpumas, eu onija, įsimylėjimas (įskai an
naudojimo dažnumą i kon encionalumą), ch onologinis s a usas, no ma y us
s a usas, iena ė (sinonimų nebu imas), unikalumas (homonimų nebu imas),
1 Te minologija | 2011 | 18 i e minologinių y imų ado a imas uo laiko a piu
So ie ų Sąjungoje i Rusijoje gali bū i paaiškinamas a i inkamos
kompe en ingos e minologinės ins i ucijos nebu imu, ki i b uožai a odė
esan ys isuo inio pobūdžio i a spindin ys e minologijos mokslo būklę
apsk i ai. Todėl bu o aki aizdus po eikis pe ei i nuo ik in o macijos apie
izoliuo us e minologinius eiškinius, e minologijas, inkimo p ie sis emingo
pa ame inio e minologijų į e inimo kaip e minologijos mokslo olesnio
esul ing in sepa a e incomple e and inexac desc ip ions o pa icula
ys ymosi išanks inės sąlygos. No in paleng in i šią plė ą, bu o nus a y a,
kad bū ina nus a y i pa ame ų inkinį, ku is galė ų bū i naudojamas am
ik iems e minologiniams sa ybei ma uo i i ku is ka u suda y ų sis emą,
už ik inančią ski ingų e minologijų nep iklausomų y imų išsamumą i
sude inamumą. Te minologinių b uožų, ku ie u ėjo a nau i kaip
e minologiniai pa ame ai, są ašas uo me u jau bu o gana pla us.
Klasi ikuojan juos bu o naudojamas semio iškas me odas, leidžian is juos
suski s y i į am ik as g upes. Iš p adžių sin ak inių b uožų g upę suda ė
okios e minologinių o mų sa ybės kaip ilgis (išma uo as žodžiais i
aidėmis), o malioji s uk ū a (mo ologinė a sin ak inė), e minų
o ma imo modeliai, mo y acija, p oduk y umas, o mos nepakeičiamumas,
ling is inis eisingumas i g ama iniai ypa umai ( okios kaip ienka inio a
daugybinio skaičiaus nebu imas).
Fea u es o e minological meaning, such as nomina i e cha ac e o
e imas, leng a suda y i kombinacijas, ie a a i inkamoje e minologijoje,
naudojimo s i is, geog a inė e i o ija, kogni y inė unkcija i . . Naudojan
semio ikos me odą e minologinių pa ame ų klasi ika imui, paaiškėjo, kad ys
pag indiniai aspek ai, ku iuos į edė Ča lzas Mo isas i ku ie bu o pag įs i Ča lzo
Sande s Pei ce siūlomais iadų ipų, bu o nepakankami išsamiai apibūdin i i
analizuo i leksikinius ženklus.

3 S. G ine -G iniewicz | Te minologiniai me odai is o ijoje
| o Te minologyScience
Pi ma, s a bios b uožų g upės egzis a imas, susijęs su apž elg omis
pea ance and subsequen his o ical e olu ion o e ms showed necessi y o
e oliucinėmis sa ybėmis. Tokios sa ybės, kaip kilmė, amžius (iš aizdos laikas), jų
a si adimo ikslas i . ., p iklauso šiai g upei. An a, esama iada nesu eikė
galimybių iš i i b uožų, susijusių su be kokio ipo ženklų s uk ū a. Todėl bu o
manoma, kad eikė ų į es i daugiau aspek ų, leidžiančių s udijuo i ženklų i
ženklų sis emų o ma imąsi i ys ymąsi, ku ie leis ų nus a y i jų pobūdį i jų
ys ymosi endencijas. Bu o pasiūly a pa adin i šį aspek ą, ku is susijęs su
ženklų e oliucija, e oliucija. Ženklų y inėjimas jų e oliucijos požiū iu leidžia
e in i ženklų ipologiją kaip hie a chiją a ba e oliucijos e apus. Taip pa okie
aspek ai kaip mo e ika, susijusi su e minų s uk ū inėmis sa ybėmis i
deno a ika, susijusi su e minu kaip ženklu i jo deno a u (palikdama seman ikos
yšį a p ženklo i eikšmės) bu o į es i kaip semio ikos požiū io e minologijoje
aikymo ezul a as (G ine 1996; Гринев 2000). Pagal e minų b uožų in en o ių,
galiausiai a ski ų b uožų skaičius pasiekė daugiau nei du šim us […] 265 (G ine
1998). Nus a y a, kad šie b uožai gali bū i suski s y i į is g upes:
a) sa ybės […] immanen iniai b uožai, naudojami iksliai apib ėž i e mino
są oką; jie isada y a i negali keis is; b) ūkumai […] nepageidaujamos
sa ybės, ku ios y a e minologinių eikala imų pag indas i ku ios u i bū i
pašalin os, i c) likusios sa ybės, iš ku ių kai ku ios y a gana naudingos, kai
ku ios y a neu alios, o kai ku ios į ai iomis sąlygomis u i iek eigiamų, iek
neigiamų aspek ų. Te minų immanen inės sa ybės, p iešingai nei kasdienės
kalbos žodžiai, nus a omos pagal jų pag indinę unkciją - pa adin i są okas,
aip pa apima naudojimo speci iškumą ( e minas, p iklausan is specialiam
žinių s ičiai), nomina y inę unkciją (pasky imas bend oms są okoms),
apib ėž inumą (mokslinio apib ėžimo bu imas), eikšmės ikslumą
( e minologinė eikšmė u i ikslias ibas, ku ias lemia jos apib ėžimas),
kon eks inę eikšmę, s ilių neu alumą (konno acijų nebu imas),
s abili y (independence om he con ex esul ing om he exac ness o
kon encionalumą ( e minų a si adimas dažnai y a bend uomenės kon encijos
ezul a as), nomina y inį cha ak e į (daugiausia a das i nomina y inės
azės).
3Te minologija | 2011 | 18 neleidžia keis is o ma i aip pa padeda a ski i
e minologinius žodžių de inius i e minų de inius. Į ai ių e minologų
s a s omų "idealių" e minų a e minologinių eikala imų pageidaujamų
sa ybių skaičius s y uoja nuo 4 iki 13 i apima pageidaujamas o malias,
seman ines i p agma ines (a ba unkcines) sa ybes. S a biausi seman iniai
eikala imai y a seman inis nuoseklumas i monosemija.
Seman inis nuoseklumas eiškia, kad nė a p ieš a a imo a p žodyninės i
specialios e minų eikšmės. Kai ku iose e minologijose mes susidu iame su okiu
p ieš a a imu […] pa yzdžiui, "seam" kaip bend as žodis eiškia jung į ( i ą
jung į), ačiau ka ais s a ybos e minologijoje, pa yzdžiui, sedimen acijos
sienos, žemės d ebėjimo sienos a ojamos kaip plyšis; Rusų su ha ja sh uka u ka
(sausas gipsas) pas a uose a ojamas kaip "sausas gipsuo as ske smuo".
Monosemija eiškia ik ienos eikšmės egzis a imą am ik oje e minologijoje. Jei
leksikinė o ma naudojama ski ingose e minologijose, ai nesukelia nepa ogumų. Žodis
mo ologija naudojamas ling is ikos, geologijos i biologijos s i yse, u inčiose
kiek iename moksle konk ečią eikšmę. Tačiau daugelis e minų y a poliseminiai,
pa yzdžiui, g indų, s ogų, ap alka imo, izoliacijos, liejimo, padengimo, eabili acijos,
eiškian ys iek p ocesą, iek jo ezul a ą; ling is ikos s i yje […] skolinimasis,
asimiliacija i . . Taip pa y a a ejų, kai as pa s e minas u i pla esnę i siau esnę
eikšmę, pa yzdžiui, balneologijoje andens alymas ski s omas į mine alinio andens
alymą i andens alymą ( inkamą); as pa s aikomas pas a ui, ku io idinės sienos y a
suski s y os į pe a as i idines sienas ( inkamas). Leksikologijoje y a okių a ejų,
kaip a ikso žodis, eiškian is: 1) žodį, ku is y a a iksas, i 2) žodį su a iksu; d igubai […] 1)
ski ingi žodžiai, e imologiškai kilę iš o pa ies žodžio, i 2) absoliu ų sinonimų ūšys. Fo mų
eikala imų g upei p iklauso okios naudingos sa ybės kaip umpumas, ikslumas,
a ian ų nebu imas, mo y acija. T umpumo e minu mes u ime omenyje a ba
ne eikalingų elemen ų nebu imą (pako eguo as oliau pa eik uose pa yzdžiuose) -
gy enamasis bu as, auminis sužalojimas, me ano eze ua ai šlamų apdo ojimui, lė inė
g ipo o ma, kon ak iniai ele onai, kome cinės pa duo u ės, nemokamos do anos,
a ei ies planai a ba umpų o mų pageida imas (palyginki e usų neu omezodis o ija i
neu odis o ija).
рофиброматоз).
"Tikslumas eiškia e minų o mos a i ikimą jo eikšmei, ku i ka ais ūks a:
Indijos s anda as IS 1382:1961 (""S iklo p oduk as"") Viena populia iausių
3 S. G ine -G iniewicz | Te minologiniai me odai is o ijoje) naudoja e miną
| o Te minologyScience
"kanalas", ku is u i labai plačią eikšmę, kad pažymė ų labai specializuo ą są oką
"langų s iklo eze ua o kanalas". Kai ku ių naujų e minų, ku ie gali u ė i kele ą
a ian ų, bū ina, kad nebū ų a iacijų: e minas "g a i i" u i daug a ian ų -
g a i i, sg a i i, sg a i i, sg a i o i . ., ku ie ka ais ne gi naudojami ame
pačiame eks e. Mo i acijos kokybė, . y. o ma, ku i nu odo jos eikšmę, padeda
leng iau sup as i i išmok i a i inkamą są oką. Iš ijų pag indinių egzis uojančių
mo y acijos ipų, plačiausiai naudojamos o muojan naujus e minus, y a
s uk ū inė mo y acija, ku i pasi eiškia žodžiuose, suda y uose iš jau žinomų
eikšmingų dalių, okių kaip "penkni e", " ail oad", "loade ", jų s uk ū a, odan i
jų eikšmę, i seman inė mo y acija, ku i pasi eiškia žodžiuose su an ine eikšme,
ku ią galima a spė i pagal pi minę eikšmę. Kombinuo uose žodžiuose "lėk u o
spa nas", "lėk u o uodega", "kolonos kaklas", "linijos gal a", "s alo koja" žodžiai
"spa nas", "uodega", "gal a" i "koja" u i an inę eikšmę. Naudodami pag indinę,
isuo inai žinomą eikšmę, mes galime a spė i, ku y a spa nai i uodega lėk u e,
a ba ku y a s ulpo kaklas, ne jei mes ma ome šiuos objek us pi mą ka ą.
S a biausi p agma iški eikala imai y a: įsi i inimas […] specialis ų
pa i in o i isuo inai naudojamo pobūdžio, apie ku į galima nusp ęs i pagal
ai, kaip dažnai jis pasi aiko bend a ime; a p au inė o ma, padedan i
a p au iniam bend a imui; eu oniškumas - kokybė, ku i ne u i nepa ogių
kono acijų (palyginki e ini ą su nosies ekėjimu); labai s a bus p ekybiniuose
pa adinimuose: so ie inis au omobilis "Zhiguli" ilgai nebu o pa duodamas
P ancūzijoje, ku jo a das bu o susijęs su gigolo […] samdomu meilužiu;
Čekijos au omobilis "Shkoda" (ku is lenkų kalba eiškia "žala") Lenkijoje bu o
pakeis as į "Skoda", ku is ne u i jokių kono acijų; Jung inėse Vals ijose okios
p o esijos pa adinimai kaip šiukšlių su inkėjas i žiu kių gaudy ojas bu o
pakeis i į sani a ijos inžinie ius i kenkėjų kon olės pa eigūnas.
Wi h he ask o choosing he mos e ec i e o ms o new e ms, one
e minologinių y imų k ypčių So ie ų Sąjungoje 1960-1970-aisiais me ais bu o
e minų o mų analizė į ai iose daugelio kalbų e minologijose, siekian
nus a y i p oduk y iausias e minų o ma imo p iemones i modelius bei
pa eng i ekomendacijas naujų e minų o ma imui." Šių y imų ezul a as
5Te minologija | 2011 | 18 aip pa bu o iš i os į ai ios mo y acijos o mos
i a skleis os kai ku ios e minų o ma imo p iemonių naudojimo
endencijos am ik uose e minologijos ys ymosi e apuose.
Tačiau bu o nus a y a, kad sinch oniniai y imai nepa eikia pa ikimos
in o macijos apie į ai ių e minų o ma imo būdų i modelių p oduk y umą,
odėl 1970-aisiais me ais bu o pasiūly as diach oninis me odas. Pi ma,
ski ingos e minų o ma imo p iemonės gali sukel i ą pa į s uk ū inį
e minų ipą […] a p pap as ų a ba šaknų e minų gali bū i žodžių iš
kasdienio žodynų […] anduo, anka, su umpin as […] mo elis, laze is,
na dymas, dinky i pasiskolin as […] pizza, pilis. Tuo pačiu me u naudojan as
pačias p iemones - pa yzdžiui, skolindamasis - gali a si as i į ai ių
s uk ū inės ūšies.
An a, san ykinai mažas e minų o ma imo p iemonių dažnis gali eikš i
a ba p iemones, ku ios nebenaudojamos, a ba naujas, pe spek y ias
p iemones, ku ios da nepasiekė pakankamo naudojimo lygio. T ečia, bu o
nus a y as am ik as yšys a p y aujančių e minų o mų i jų
a si adimo laiko, aip pa a p am ik os žinių s i ies ys ymosi laipsnio i
y aujančių e minų o ma imo p iemonių (G ine 1979).
Taip pa bu o nus a y a, kad no in į e in i pasi ink ą e minų o ma imo
ipą, labai naudinga nus a y i idu inį e minų, suku ų naudojan jį,
a si adimo laiką. Tai gali bū i pada y a naudojan esamus is o inius žodynus,
ku iuose pa eikiamos pi mųjų eks ų a si adimo da os i žodžių bei žodžių
de inių eikšmės pokyčiai. Angliškai okią in o maciją eikia išsamus
d idešim ies omų Oks o do anglų kalbos žodynas. No in nus a y i šią
cha ak e is iką, bu o suku as naujas me odas, išbandy as su keliomis anglų,
p ancūzų i usų e minologijomis. Leksikalinės o mos pi mojo pasi odymo
eks e da a laikoma kalbos pasi odymo da a. Tačiau a siž elgian į ai, kad
ašy iniam iksa imui pap as ai p iešinasi am ik as a ojimo žodinėje
kalboje laiko a pis, iš ašy inėje kalboje a si adimo da os a imama penke i
me ai i ezul a as apy iksliai e inamas kaip dešim me is. Tokiu būdu
sąlyginis leksemos a si adimo laikas u ė ų bū i ± 5 me ų ibose. Pa yzdžiui,
žodis, ku is pi mą ka ą už ašy as 1572 m., laikomas žodine kalba ben jau 1567
m., o 1560 m. - ap aliomis skai menimis, o s a is iniuose skaičia imuose
a siž elgiama ik į pi muosius is skai menis.
4 S. G ine -G iniewicz | Te minologiniai me odai is o ijoje
| o Te minologyScience
Te noMILoGIJos MeTodAI Te MInoLoGIJos MoKsLo IsTo IJoJe S aipsnyje specialiosios
leksikos y imo i a kybos me odų aidos požiū iu ap a iama e minologijos mokslo
is o ija. Pažymima, kad plė ojan is e minologijos mokslui į ai iais jo aidos e apais
bu o aikomi i obulinami am ik i me odai sis eminis, ipologinis, semio inis, e e sinis,
diach oninis i an opologinis. Tai leidžia e minologijos y inėjimų is o iją apž elg i
kaip e minologijos me odologijos aidą.
ТЕРМИНОЛОГИЧЕСКИЕ МЕТОДЫ В ИСТОРИИ ТЕРМИНОВЕДЕНИЯ
Рассматривается история терминоведения в аспекте развития методов исследо-
вания и упорядочения специальной лексики. Отмечается, что, по мере развития
терминоведения, на разных этапах преимущественно использовались и совершен-
ствовались определенные методы – системный, типологический, семиотический,
реверсийный, диахронический и антрополингвистический подходы, что позволя-
ет рассматривать историю терминоведческих исследований как развитие терми-
нологической методологии.
Gau a 2011-11-02
Se giusz G ine -G iniewicz
Bialys oko uni e si e as
Waska 4, m.20, Bialys ok, 15-481, Lenkija
El. paš as g iniewicz@w. kb.pl