218 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis homme e scien i ique
Kazimie as Gai enis
homme e scien i ique
(1934 01 18 S ùčiai, Tau ãgnų alsč. –
2003 07 11 Vilnius, Lazdynai)
Jonas Klima ičius Žmogus lie u is (labai pa io as) eas e n aukš ai is
u eniškis (sans yškesnio a lapaši diškumo, sans sma kesnio égional e
a minio pa io isme). Mokslininkas kalbininkas e minologas (plačia
apim imi), ainsi que leksikologas (p ie abiejų p idu ian -g a as), du langage
cul u uolus da bininkas, du langage sh ie ėjas e ugdy ojas. Nous sommes
enus de a i ky s ès comme pays. XX a. humanis e ancūzo An oineo de
Sain Exupé y uni e selemen connu le ai maga Li u iquemen poud e e
p aplės i de son peuple, son his oi e, son k aš o, hom ines, de pè e ou mè e
gūž os, de mè e sk ei o e a en ância, e ous nous. Jaunuolis Jonas
Basana ičius, alo s sumenkusios, su a gusios, mais a spa ias na ion en an ,
depuis na ale Kušliakalnio pla aus eg ačio <...> su egykla <...> même <...>
pou <...> Vilka iškio, ega dan , où dūmai de machines su le chemin de e ,
<...>, neišpasaky inų sen imen s ši juddyje a ec monindami e se ou e le
dési de oi le monde plus la ge (Basana ičius 1997: 3637). Pama ès la Li uanie,
P ūsiją, Rusiją, Bulga iją, en géné al Eu opą, Ame iką, déjà la gemen
ėpée, la gemen e p o ondémen dans seno ę! en e is ai sa na ale:
Mano na ale lie Ožkabalių illage, <...>. Ce illage champs se p olongen su . . .
Valdaiškai-pajū io kalnyno le no d du bo d,<...> e s l'oues <...> P ūsų e s
a. <...> no d linkui <...> jusqu Nemuno an ų, <...>. Sud shonan […]...> même
jusqu'à Mozu ie, […]...> (Basana ičius 1997: 7). E ainsi 11 psl. jusqu'à sa
bébé ien é!
Alo s es -ce ce p omeneu e inspi é eu du pa io isme, pa ia che du peuple
enaissan e n'es pas e le g and uni e salis e monde uni e so inybés homme?
Son pe i e née […] dans le as e uni e s! Kazimie o Gai enio Tau agnai a ec
S učių ga e en son S učių kaimą, anciennes omiųjų sélies e pasku les
sulie u inusių e žliųjų lie u ių pa ibyje, a ec pa k ikš ą leu a ibués Molė-
219 Te minologie | 2014 | 21 ais e Labanó u, au moins hui ième siècle depuis
au ų amžiaus Ry ų Aukš ai ijos miškingame kal yne eže yne a ec Tau apiliu,
église, d a u, 1944 m. p esque ous sudegę, seulemen es ée klebonija, uoj
a idui e mokyklai. Kazimie o paessau o mè e ikes en an s, na u e, amilles
e oisines e pée, sou enimen s e humeu s i es essillieda usies dans des
his oi es e excu sions, ès pagaulemen , imp essionnan emen ansmises
duk e s (Gai eny ė-Bu le 2004: 1525). Toks es a e dans la ille U enoje. À
p opos d'une cama adesclys jauna išką k ailys ę, leu essuieuse éduc ion
de la ma que de compo emen , ylusis Gai eniokas apgailes audamas pasakė,
que boną žinią ė ams pa ešime (Šimkūnas 2004: 46). Les pa en s aimés aimen
les pa en s. Es -ce que nous, les lebiens, cela que déjà ne a ape? Le
12-yea -old Jablonskich Jonukas sęsdamas le plus nusganda, kaip son pe kus
gaės i e ks mè ena (Balčikonis 1932: XIII). Sujei us J. Basana ičius ce e
même soi ée gal de niè e ois éc šo Mylimiausia Mo inėle! (Basana ičius 1970:
744), ca elle le, son pi mgimį e enco e seul sūnų, lequel eu nim i i n asphyxia,
seulemen ap ès une heu e a gai in am, labis é ai habi uée à aime e lepė i
(Basana ičius 1997: 17, 12). un homme de 18 ans, au cou s 6 ans sesu ées
Ma u ées, neišpasaky ai dailios, beau in ailios uné au es dégasus si
e iblemen susig audinęs que à peine nepa puolęs (Basana ičius 1997: 12).
G audusis ly ik, g andys neo oman ikas, ésis usis Li u is Jonas Ais is, é an
en F ance es és sans Tė ynės b angios e sans place, Lyono s a iones įmigęs
du nuo a gio su g indų pabunda a ec sunksu un ê e: nusekęs wankinys ou
eže as, plein semi pou uskis de l'eau b eugeliškų kalbų i ki okių
g o eskiškai šlykščių šla ybių, anapus o dumblo i , ki ami e,
despe a iquemen e ou nais pè e, que casa mane. E ainsi quelques années
de nui en nui ... (Ais is 1991: 354).
Tokia é ai !.. no e, humani a es, pade mė, el le iemen laissa. E me ci à
Dieu! nous ne sommes soli ai es. Seul un exemple incessémen é le g and
ca edis de la démoc a ie Thébée Epaminondas, oujou s, selon Michel de
Mon aigneio, de ois plus célèb es pe sonnes le oisième e , […]...>, le plus
célèb e , pou lequel nelle un homme ne sa ai plus e ne pa lai moins que lui
[ ou peu comme il], mais ça, ce quil pa lai , pe sonne ne pou ai mieux di e
que lui (Mon enis 1983: 130), oujou s p oposai des acco ds de paix, ap ès
lesquels sans a mes il libé ai le p isonnie , mais la plus g ande joie ne u
ni la plus g ande, la joie de leu es de la ie (Mon ais 1979: 672). Visu dans le
monde oujou s es des cœu s des gens. Mais p esque oujou s op peu...
220 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis homme e scien i ique
Toks e K. Gai enis. Gabus a is es (I onis 2004: 59), poe iques esp asios
žmogus (Ke Uni e si inys 2004: 38), peu -ê e e pas sans espec du
p o esseu Juozo Balčikonio į aigos palinks a į kalbą į gim ąją a mę
(Gai enis 2004: 71), bien pasidomi e Kons an ino Si ydo, y iečio anykš ėno,
mo ologinėmis a mybėmis (Gai enis 2004: 67). La ie unionde, mais nenu
bo ingus (Gai enis 2004: 67). Décla a ion du p emie aku sio le eche à un ami
de école ampu pessimis e e ma é ialis e <...> scep ique (Gai enis 2004: 65)
plu ô seulemen pla esnė ie, ai e ses somsiosios cô és, en e au e ko, e
įsis ip ėjančios aipnosios poin ue du sexe. Tolydžio elle
di e sia e shiškesnė es e secap imes en oye jolisgsniai (Gai enis 2004: 69),
e ap ès un an e demi, inissan des é udes: p aei ies nesug ąžin i, a
p ésen is dans ce domaine ien de bon nežada es e Dobilėlio penkialapio d augijoje
(Gai enis 2004: 72).
1959 m. s udiés ini e a ail scien i ique ins i u e de langue e li é a u e
Li uènes commencé, assez b iè emen pabu o a dynininku (onomas u) cela
aussi qui o les ma ques, apidemen de enu e minologu e déjà e e ninu
inkliuzu. Da occupé le suje de daybos a iksų e minizaciją (1964), déjà depuis
1963iųjų commence publib i a icles su composi i s e mes, e 1969 m. apgina
ès sa a ankiquemen éc i ée ce e hèmes disse a ion (échelonnés
disse a ion a icles 1968 m. e pos dé ense 1975 m. e même 1998 m.).
B i ai susi gès, longs en bonne san é.
Ren ée dans la science ikiuo é a a aillé enco e plus e di e som di ec s.
Son examen de candida u e minimum du langage, main enu ès bien, a é é
ma qué pa mi les plus meilleu s. Disse a ion main enu ap ès sa héo ie e
p a ique de l'enquê e scien i ique, begale e mines considé s issemen s
posèdges e consul a ions aga ès isokiausios ūgš ies e minijos kū imo
i aisimo duonos, de Jono K uopo a neš o Logos Logos amilia inęs a ec
S asio Šalkauskio e minologijos eo ija (1983), ainsi que de nomb eux
a aux usses, la iens e combien Occiden ų e minologijos, lui-même
p épa ėsi ku i lie u ių e minologijos eo iją. Mais pas seulemen à ce un
p incipal a ail de açon cohé en e a sidėjus, e e g e a ne a an e ne
ap ès e même p amaichi a ec ès abondan , p esque quo idienne
scien i ique p a ique du e me c éa ion, no mminim, ugdymo a ail e son
héo ique g ounding e é alua ion, e indépendance e de la e minog aphie,
des e mines s anda dizacijos, des e mes bancai es. Biggie gai ée a
oujou s é é aki a ie, mais K. Gai enio ei a de olo e plačiai ūpėjo į ai ūs
eo iniai isos mokslo kalbos dalykai i nespeci inė modalumo aiška (1986), en a i e choisi i une des deux p o esionalizmų
221Te minologie | 2014 | 21 samp a é e nshuies i leu ela ion a ec e minija
e ja gonismes (1985), ainsi que les e mes imagdingumas (1991) e
an opomo iniai e minai (1989), e mes an onymija e leu p agma ika
(2000). Ei a i ne be a odai os dans populaudine spécialąją leksiką (1983) e
in e ace a ec ja e minizaciju i de e minizaciju (1997). Ce u long e
a ii iapusiai, mais à de nomb eux éga ds app o ondugnux, įs i ensui e
déjà e in e na ionales pa i imi y inėjimai. Ainsi accès à p incipes […]
c'es s . Bend ieji lie u ių e minijos kū imo i no minimo p incipai (1979)
p emie s essaisimai les ku i, con empo aines in e pau innes e
con empo aines lie u ių. Deux a icles épien les linguis iques e logiques
e mes exigences égula i é, p écision, doybinį pa ogumą (1994) e deux
p incipes de no mmina ion des e mes pu e é e cons an o umą (1996) e
ajou u ia ex aling is inius pu e é, au o i e o, e icaci é, ou payeu ,
sis emičnos i e épandi ion (s a is inį) (1996, a ec Angele
Kaulakiene).
La héo ie de la e minologie aki a į plė é son his oi e. Quelque plus ô pou
déjà men ionnée à S. Shalkauskio la discussion de la héo ie a publié s . J.
Jablonskio ac i i é e minologijos komisijose (1982). Pa ies J. Jablonskio
ès gausi e éussiga e mininė naujada a K. Gai enio es e nepas ebė a,
ne i a (ki ų i a) e neį e in a. S. Šalkauskio kėlimas aukščiau pou J.
Jablonskį, ma ê e, es pu emen o malis inis J. Jablonskis héo ies
nepa ašė. Mais la a ai , elle lui-même di igea osi e la p e d a ė. S.
Shalkauskio héo ie glūdėjo Logose, main enan ses éc i s olumes, es e ,
ma y , his o iijoje. Fo malūs é alua ions nejus i ien e nejus i ien . E
K. Gai enis lui-même ema que ès co ec emen : p ak inė S. Šalkauskio
ac i i és de ges ion des e mes ne con adic en pas un seul cas ses
publiés héo iques p incipes de e minologie (Gai enis 1983: 136), e ap ès
a oi pa cou u ses dic ionnai es philosophie3) e pedagogikos (1986) no e non
seulemen que beaucoup de ses nou eada es n e p i g i lui, mais que il y a ai
aussi blankies de aibles (Gai enis 1996: 90). K. Gai enis ne ai , comme déjà
ne e p imi i e as nep igijo, c'es -à-di e, é ai nége , mais enco e ne
songe, que pa ois jus e pa ce que les besoins é aien alo s demeu ées
nesub endues, nonsisąmonnées (pa yammen , žiū a a gijo peu ê e ap ès
demišimčio ans e bonokai p igijusi même pas une signi ica ion). Mais K.
Gai enis ap emen ema qué e S. Shalkauskio un ce ain o malisme, bien
que ce mo ne nommâ pas į a dijo a i icielles no ions (Gai enis 1996: 90). K.
Gai enis ainsi jamais neda ée sa e minologie héo ie e p a ique ėjo koja u
koją. Ou e S. Šalkauskio, K. Gai enis a soule ée Ramūno By au o se ious us e minologijos p admenis, Ju gio Elisono liaudine e scien i ique e minog a iją.
222 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis homme e scien i ique
Įdomus e ina endues a icleel Vydūnas e physique e minija (1993).
T ou a e minijos di e si enybių Vinco Kudi kos, Vaižgan o, Zigmo
Žemaičio, Tado I anausko dans leu ac i i é (2000). Pas ebė i e é alue
Pauliaus Sla ėno, Kazio Daukšo, Leono Mule ičiaus, son p o esseu Jono
K uopo des a aux e a auxel e minologie.
O monog aphia Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys isėjo
au o ui baigus i isus ki us da bus seulemen 2002 m. I sk. Te minų ypa ybės
i jiems keliami eikala imai (1349), compa é a ec a iclesniais, es e naujų
emų, sk. Te minų a bosky būdai (6387) es appa u déjà e posk.
Kompuu e inė e minų a kyba, c. Te minijos kū imoimo i no minimo
p incipai i aisyklės (89108) ils on déjà subdi isés en bend uosius (comme
ou es bend ines langues) e specialiuosius p incipes e ègles. Tu iningas sk.
Te minologie di ec s, écoles e žymesni y inė ojai (110135) ous es
nou eau. Kai qui naũja monog aphie es de a icles changis a sẽna, pa ois,
ma ê e, sans nécessalo e nep įs ai. En e la disse a ion jusqu'à la
monog aphie éc i e ès beaucoup di e sesio ieuse e minologie e
aimen non nomb euses d'au e so e de pa lo y os. Visko e n'usuminėsi,
iskam é alue au bien insc i e Rink inius éc i s. On peu é oque
seulemen ce qui déjà alo s semblai K. Gai eniui ès ca ac é is ique e
Li uiniens e minologie aimen signi ica i e.
Il n'a eu à eche che dise aciellemen ou s udijiquemen e mes de
da ybos. Cependan jus emen il ou le emps p incipalemen du
negausaus e minologų bū elio domėjosi neologija (naujažodžiais) e
naujada a (ces suje s clai emen sépa és) ecueillai de dic ionnés,
encyclopedijų e k ., donnai des lis es sélec ionnées au o al quelques
cen aines, aisydai ou eje ai aux: Naujada as naujada ui nelygu (1974).
Nuola p êchai di e s ac uaux mix iukų, p esque oujou s a ec au moins
quelque héo ique pamušal, pa exemple, Te minologijos ugdymo ingiai:
Po a communs e minijos pa icula i és. Ce qui peu e ce qui ne peu
e minijoje. A iksų specialisa ioncijos pussas e minusai (1973).
Pe spec és dans des sépa és domaines e minies p esque is-à- is
d'abo d ou p incipalemen oyons e minologą Kazimie ą Gai enį, mais plus
la gemen e consis éliausiai ėpė gam o y ą. Ce son des inno a ions
sys éma iques des plan es (1985), des noms de gences e espèces (1985),
des no es su la e minologie sys éma ique plan es e abzdžių (2001), da
abzdžių (1979) e noms de poissons (1985). Plus d'un cas e plus d'un poin de ue ép ou ée echnique e minija (1972, 1975,

223Te minologie | 2014 | 21
1981, 1990, 1994). E où enco e physique, chimie, ka yba, musique...?
Ve sdamas la cinquième pa ie du mo de Philosophie (1975, 488 psl.), sans
abejo, ega dai déjà expy usio e minologo akimis.
K. Gai enis is-à- is che chai des e minies suje s e is-à- is ou ai des
p oblèmes de e minologie, di ons, même Kazimie o Būgos e E ns o
F aenkelio éc i s. Rachissan disse a ion éc i i e a si une spécialie
e minologique ecenziją Dėl sudė inių e minų pa eikimo i apib ėžimų
Daba inės lie u ių kalbos žodine (1966). 1972 m. de ce dic ionnai e édi ion
[…] e minus p écisino, pildė e ou le ex e li ė K. G ai e n i s. Dans le pak ipusi
de 1969. Dic ionnai e des mo s in e na ionaux, ecenzen ų c i iquéo ame e
co igimame, K. Gai enis ne ou a 100 besoins mo s (1981). Pama ė
leksikog a ų nepas ebė ų mo s de Vydūno publicis ikos (1993). Pasi
ega de ė aien , commen p ésen és les e mes même bílingues
dic ionnai es. Pa ašė non seulemen des c i iques, non seulemen des e mes
dic ionnes (ka ais de son consul uo s), mais e de deux Li uanies langues
dic ion omes, synonymes, compa aissemen s dicynes, kalbo y os
bibliog aphies... K i ikos ugnimi naikino lais ąją e minog a inę chal ū ą:
MS-DOS peu de u ili é; Ve slininko žodynas ou mo s d'ensemble? Dans la
cul u e du langage, Mūsų kalboje, Gim ojoje kalboje, specialiojoje (Mokslas i
echnika, Žemės ūkis, Mūsų gam a bend ijoje i pe iodikoje pa ašė plus d'une
cen aine de e mes li uaniques e in e na ionaux signi ica ions, o mules,
da ybos, syn axės aisymų i siūlymų, ainsi que bend es obse a ions e
conseils, cen bend ines su des suje s e suje s conc e s du langage, une
bonne pa ie e nuismikdom,...) K. Gai enio a des a icles ca ac é isés clai s,
mais pas di ec mukas, e bien nuancé enseignemen , s ilingums, logiškumas
lui-même éc i i même a iclesnelį Pasaky i logiquemen e lie u iškai (1987).
Ge a composi ion consis éli é, pos ky iai, conclusions, ne e as epig a as
a si clé e à l'a icle, e plus la geam aki achi.
Beaucoup e ès di e ses p op es K. Gai enio e minog aphies de
a aux, quelques ès g andèles. L'éminen de ou es les langues
Li uanies ensemble a ec S asiu Keiniu p épa a son p op e science
Kalbo y os e minų žodynas (1990, 280 psl.: K. Gai enio 10121, S . Keinio
121243), éluis Š iesos, aigi mokyklai. Le p emie is a é é aux é udian s en
1971 en Pennsyl anie éduqué Williamo R. Schmals iego e An ano Klimo
Li uiniensanglus langues 116 psl. (didelio o ma ). L'élè e es so i sa an .
Teigiamą ecenziją éc é e W. R. Schmals iegas. Pa odyne e s 1800
224 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis homme e scien i ique e mines.
2007 m. Valen inos Skujiņos di igé sep ynių kalbininkų collec i e o
Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca (624 psl.) su
2000 e mes de.
Sans in g oupe beaucoup de emps e d'éne gies K. Gai enis a achai à
d'au es domaines des dic ionnai es de e mes, dic ionnêles, ecueils,
connaynes, auxquels a a aillé comme composa y ojas, consul an ,
aisy ojas, no min ojas, ecenzen , mais peu -ê e seulemen ois ois
anaip ol ne su la page ma quée K. Gai enis a consul é ou e u, e
quelques- ing s ois pa éc i la LKLI Commission de Te minologie (plus a d
chapi us), so aliée pa la commission de Te minologie (dans un cas app obée pa
le g oupe : Ins i u de Te minologie n'a ai pas de els d oi s). Tokia é ai
a kelė... Gal quel en cas de K. Gai enio e p op e neno i ée en aison
collec i e inée o ganisa eu s ou considé s imen s pinklia oje impossibles
d'a eind e la lingubinée quali é. on peu aisémen imagine combien be au eu s
collec i e, […]...>, ès ac i emen pa icipé […]...> le édac eu en che de la
Commission de Te minologie K. G a i e ni s, lo sque le Teismo Gana expe zės
scien i ique ins i u e é ai p épa é T umpas k iminalis o znynas (1970, 243 p.
184., don chaque dessin a ec des indica ions de l'enquê e à quelques dizaines de
e mes). Physikos e minų žodyną (1979, ed. p o . P. B azdžiūnas) o ma iusi
dans la commission pa mi 15 memb es indiqué e K. Gai enis. Les e mes de
physico-médium (1984, II éd. 1990) e Mokslinės i echninės in o macijos e minų
žodyno (1983) ed. kolegijos sudė yje i gi. Seulemen déjà indépendance de
l'année Radioelek onikos e minų žodyno (2000, 1342 psl. 19000 e minų)
12 au eu s e le kalbinink Kazimie as Gai enis, abėcėliškai pi mas (i
enco e deux kalbininkai absoliu i e minologų dauguma!..) a ec au o iaus
eisių ženklu.
Te minologies aisymai (1992), dans lesquels cons i ué qua ees in co po e
alo sines aisy ojs longues années iūsas, composs i us p incipalemen A.
Kaulakienės, mais sumany as, odos, K. Gai enio, son e bénimin as, quoique
sans a s. édi eu . D'ailleu s, ce ains des c i iquen ų appa uea e ne
comp enan pas la e minologie. Lodynininkui An anui Lybe ius seik i us
e minologą K. Gai enį, ensui e enco e con ibuėjus usis ui Vy au ui Še nui
m. so i 1985 leu cons i ué Mokyklinis lie u ių T um usų kalbų žodynas,
an aš epas ( ie oj mokyklinis) éleis us e 2002 1989,
é ai des ques ions Li uanies kalbo y as e minologies, spéciales lexikos
i mokslo kalbos omų ed. kolegijos memb e ( . 16, 22, 24), a s.
edac o ius ( . 29), Te minologijos a s. edak o ius ( . 27), Kalbos kul ū os ed.
225Te minologija | 2014 | 21 memb e du collège (sąs. 3674), elle y beaucoup e
éc é, ici 50 sąs. su adęs su 110 a icles e a iclesnelles, a publié e
apj algą Te minų a kebo i no minimo dalyki Kalbos kul ū oje (1986).
Exac emen ni heu es pa heu es, ni e mes pa chi es nonusakomas
a ail ba as é aien e mines s a s ybos moins Ins i u e, plus exhai ées,
même é ažiuojamas. Nusi esses plus que en 40 ans. D'ailleu s, alo s
p o ocolojés, mais ixés seulemen accep e les da es. O où enco e
enan an s e appelinan s, laiškus en oyan e minologies in é essan s. E
pas seulemen des e minologies. Une ès ès mé hodiquemen madame,
es enue de niè emen sesi aguo i quelqu'un éc i , néanmoins, quoique
polagies, décla a: J'ai l'imp ession que ce e le e me e iend a (pa
l'Ins i u di ek ion)... Beaucoupume a é é pa en in ų, dėkingų, beaucoupybė
susi inko adis eikin i, quelques g a kingų pa ašė (T ečiokai ė 2004: 4849;
Dudlauskienė 2004: 2632), même une des jeunes e minologies (Zemle ičiū ė
2004: 5658). Mais ou de ou é ai une ois san ū us, pa ien us Kazimie as,
pa aph asan Edwa d Mu phyo dėsnį, éc ê: Jeigu ous peikia c'es
e minologie. Ap ès ing ans ajou e ais e ou e bend inė langue.
Ins i u e a é é le p emie pu as (bes au es pa lo y os domaines)
pe manen é a is e minologus, non umpé emps seul, ensui e e g oupes,
inalemen chœu che . é ai e minologies âme p emie e comme ou ie ,
siųs y i neėgda o, e comme che en a aux, en šal ą andenį e ognį, e
le de nie seulemen auk is du pe kūnėlių e de niukų. Laiko nug ieb ai
e de poilsio jou s e heu es. Néanmoins de a gai os a aux composé
pou les en an s mielą, pa auklią knygelę Ma gas słów świa aulis (1987),
duk ė enco e su ūpino nemažą inkinėlį Nuos abioji słowy š iesa (2014).
Tou e K. Gai enį e ou e son ac i i é ep ésen e ai comme didelę ba dzo
ma gą mozaiką, dans laquelle oi quelques bien inscen e ys b illuskūs,
neblunkan ys cailloux e pa ma gumą néanmoins jus i unicisumas e
p asiš iečia neišdildomas dé e minjusio, a sada usio mokslo siekikslas
e ec uėjo. Peu ê e même un hé os de science? P êski e chacun, je
di aii seulemen J. Aisčio 1935 m. soule us 2 c i è es: 1. Un hé os nécessi e
sac i ice. 2. Hé os doi en p asimuš pa ou ines plu ą (Ais is 1991: 165).
C'es non ? Mais J. Aisčio esė n'es pas sans aison appelée Kelią he ojui! e
di ée: 1. Ha d ê e non a endu hé oejui. 2. Faud ai ne oye la oie aux
he ojams. 3. Reikia pas ebė i he ojų gy ą (Ais is 1991: 165). En ep nous il
i ai , nous à lui. Tokia é ai no e, humani a ų, pade mė, el laigimą a
laissé K. Gai enis e nous laissam. Depuis 12 ans a ec K. Gai enio me me-
226 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis homme e scien i ique nimis. Pas
di icile déjà oi quelle es p ašo à ou blak, mais a gi pas je menes, audeklas
la plus impo an e ou elles plus au ? Sans pa le de a audus. Combien d'années
enco e a an la nou elle e minologie héo ie audeklo? A gi su i a de
e minologie des his o ies disse a ions, Te minologie des a icles,
e minog aphies e e mes banko p agma ikos? Qui aujou d'hui de la
géné a ion pogai enine a une elle solide, é oi e héo ie e p a ique de liaison?
Ça ai même 24 ans a ec Kalbo y os e me de dic ion. Tous les six des deux
chi es humo is es quo idiennemen humo isés des dé is, e ce conc e pas
dé i? Kada link épondaco? Vous ques ions, néo e minologues!
En esidak a a eu e besidak a uojà! E des a ailleu s cul u els, déjà
laissés sans Kalbos kul u e depuis neleng ų, 1961 dépendomybės me ų, aigi plus
que po 50 ans. Ça nous e ous kalbininkų i oyo con ac cio a ec publiomene,
nau a p emiè eji linea. Nep iklausomybės 25-ieji, naujojo isokių lais ių, eisių
i gė ių ūks an mečio 14-ieji me ai inigasi, pa ieasi, passeina g ei ėdami
p abėga. Ve gilus sa ai bien e pou les siècles di , ce qui alo s se ai :
- - Ainsi ou des in
T aukia dans la mau aise pa ie e o ça en a iè e seulemen eženg i.
Ne iend ai pas pos e minologie e pos kalbos pos cul u a
pajiū usiom šaknim, pasaususiom šakom? Assez de mo s e de ques ions!
Temps à plus g and a ail!
Šal iniai
Gai enis K., Lybe is A., Še nas V. Mokyklinis lie u ių– usų kalbų žodynas, Kaunas: Š iesa, 1985.
Gai enis K., Lybe is A., Še nas V. T umpas lie u ių– usų kalbų žodynas, Kaunas: Š iesa, 1989; 2002.
Gai enis K. Ma gas žodžių pasaulis, Vilnius: Mokslas, 1987.
Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa, 1990.
Te minologijos aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius: Mokslas,
1992.
Gai enis K. Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla,
2002.
Kazimie as Gai enis. Bibliog a ijos odyklė. Suda ė A. No eikai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla,
2003.
Iš Kazimie o Gai enio laiškų klasės d augui Jonui I oniui. – Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2004, 62–74.
Gai enis K. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2014 (naudo asi edaguojamu
ank aščiu).
Gai enis K. Nuos abioji žodžio š iesa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2014.
li e a ū a ( ik ci uo a)
Ais is J. 1991: Die ai i smū keliai. Apie laiką i žmones. Mil o do ga ės elegijos, Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjunga.
Balčikonis J. 1932: T umpas gy enimo ap ašymas. – Jablonskio aš ai 1. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Š ie imo
minis e ijos leidinys, XI–XXVIII.