Kazimieras Gaivenis – žmogus ir mokslininkas

218 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis homme e scien i ique Kazimie as Gai enis homme e scien i ique (1934 01 18 S ùčiai, Tau ãgnų alsč. – 2003 07 11 Vilnius, Lazdynai) Jonas Klima ičius Žmogus lie u is (labai pa io as) eas e n aukš ai is u eniškis (sans yškesnio a lapaši diškumo, sans sma kesnio égional e a minio pa io isme). Mokslininkas kalbininkas e minologas (plačia apim imi), ainsi que leksikologas (p ie abiejų p idu ian -g a as), du langage cul u uolus da bininkas, du langage sh ie ėjas e ugdy ojas. Nous sommes enus de a i ky s ès comme pays. XX a. humanis e ancūzo An oineo de Sain Exupé y uni e selemen connu le ai maga Li u iquemen poud e e p aplės i de son peuple, son his oi e, son k aš o, hom ines, de pè e ou mè e gūž os, de mè e sk ei o e a en ância, e ous nous. Jaunuolis Jonas Basana ičius, alo s sumenkusios, su a gusios, mais a spa ias na ion en an , depuis na ale Kušliakalnio pla aus eg ačio <...> su egykla <...> même <...> pou <...> Vilka iškio, ega dan , où dūmai de machines su le chemin de e , <...>, neišpasaky inų sen imen s ši juddyje a ec monindami e se ou e le dési de oi le monde plus la ge (Basana ičius 1997: 3637). Pama ès la Li uanie, P ūsiją, Rusiją, Bulga iją, en géné al Eu opą, Ame iką, déjà la gemen ėpée, la gemen e p o ondémen dans seno ę! en e is ai sa na ale: Mano na ale lie Ožkabalių illage, <...>. Ce illage champs se p olongen su . . . Valdaiškai-pajū io kalnyno le no d du bo d,<...> e s l'oues <...> P ūsų e s a. <...> no d linkui <...> jusqu Nemuno an ų, <...>. Sud shonan […]...> même jusqu'à Mozu ie, […]...> (Basana ičius 1997: 7). E ainsi 11 psl. jusqu'à sa bébé ien é! Alo s es -ce ce p omeneu e inspi é eu du pa io isme, pa ia che du peuple enaissan e n'es pas e le g and uni e salis e monde uni e so inybés homme? Son pe i e née […] dans le as e uni e s! Kazimie o Gai enio Tau agnai a ec S učių ga e en son S učių kaimą, anciennes omiųjų sélies e pasku les sulie u inusių e žliųjų lie u ių pa ibyje, a ec pa k ikš ą leu a ibués Molė- 219 Te minologie | 2014 | 21 ais e Labanó u, au moins hui ième siècle depuis au ų amžiaus Ry ų Aukš ai ijos miškingame kal yne eže yne a ec Tau apiliu, église, d a u, 1944 m. p esque ous sudegę, seulemen es ée klebonija, uoj a idui e mokyklai. Kazimie o paessau o mè e ikes en an s, na u e, amilles e oisines e pée, sou enimen s e humeu s i es essillieda usies dans des his oi es e excu sions, ès pagaulemen , imp essionnan emen ansmises duk e s (Gai eny ė-Bu le 2004: 1525). Toks es a e dans la ille U enoje. À p opos d'une cama adesclys jauna išką k ailys ę, leu essuieuse éduc ion de la ma que de compo emen , ylusis Gai eniokas apgailes audamas pasakė, que boną žinią ė ams pa ešime (Šimkūnas 2004: 46). Les pa en s aimés aimen les pa en s. Es -ce que nous, les lebiens, cela que déjà ne a ape? Le 12-yea -old Jablonskich Jonukas sęsdamas le plus nusganda, kaip son pe kus gaės i e ks mè ena (Balčikonis 1932: XIII). Sujei us J. Basana ičius ce e même soi ée gal de niè e ois éc šo Mylimiausia Mo inėle! (Basana ičius 1970: 744), ca elle le, son pi mgimį e enco e seul sūnų, lequel eu nim i i n asphyxia, seulemen ap ès une heu e a gai in am, labis é ai habi uée à aime e lepė i (Basana ičius 1997: 17, 12). un homme de 18 ans, au cou s 6 ans sesu ées Ma u ées, neišpasaky ai dailios, beau in ailios uné au es dégasus si e iblemen susig audinęs que à peine nepa puolęs (Basana ičius 1997: 12). G audusis ly ik, g andys neo oman ikas, ésis usis Li u is Jonas Ais is, é an en F ance es és sans Tė ynės b angios e sans place, Lyono s a iones įmigęs du nuo a gio su g indų pabunda a ec sunksu un ê e: nusekęs wankinys ou eže as, plein semi pou uskis de l'eau b eugeliškų kalbų i ki okių g o eskiškai šlykščių šla ybių, anapus o dumblo i , ki ami e, despe a iquemen e ou nais pè e, que casa mane. E ainsi quelques années de nui en nui ... (Ais is 1991: 354). Tokia é ai !.. no e, humani a es, pade mė, el le iemen laissa. E me ci à Dieu! nous ne sommes soli ai es. Seul un exemple incessémen é le g and ca edis de la démoc a ie Thébée Epaminondas, oujou s, selon Michel de Mon aigneio, de ois plus célèb es pe sonnes le oisième e , […]...>, le plus célèb e , pou lequel nelle un homme ne sa ai plus e ne pa lai moins que lui [ ou peu comme il], mais ça, ce quil pa lai , pe sonne ne pou ai mieux di e que lui (Mon enis 1983: 130), oujou s p oposai des acco ds de paix, ap ès lesquels sans a mes il libé ai le p isonnie , mais la plus g ande joie ne u ni la plus g ande, la joie de leu es de la ie (Mon ais 1979: 672). Visu dans le monde oujou s es des cœu s des gens. Mais p esque oujou s op peu... 220 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis homme e scien i ique Toks e K. Gai enis. Gabus a is es (I onis 2004: 59), poe iques esp asios žmogus (Ke Uni e si inys 2004: 38), peu -ê e e pas sans espec du p o esseu Juozo Balčikonio į aigos palinks a į kalbą į gim ąją a mę (Gai enis 2004: 71), bien pasidomi e Kons an ino Si ydo, y iečio anykš ėno, mo ologinėmis a mybėmis (Gai enis 2004: 67). La ie unionde, mais nenu bo ingus (Gai enis 2004: 67). Décla a ion du p emie aku sio le eche à un ami de école ampu pessimis e e ma é ialis e <...> scep ique (Gai enis 2004: 65) plu ô seulemen pla esnė ie, ai e ses somsiosios cô és, en e au e ko, e įsis ip ėjančios aipnosios poin ue du sexe. Tolydžio elle di e sia e shiškesnė es e secap imes en oye jolisgsniai (Gai enis 2004: 69), e ap ès un an e demi, inissan des é udes: p aei ies nesug ąžin i, a p ésen is dans ce domaine ien de bon nežada es e Dobilėlio penkialapio d augijoje (Gai enis 2004: 72). 1959 m. s udiés ini e a ail scien i ique ins i u e de langue e li é a u e Li uènes commencé, assez b iè emen pabu o a dynininku (onomas u) cela aussi qui o les ma ques, apidemen de enu e minologu e déjà e e ninu inkliuzu. Da occupé le suje de daybos a iksų e minizaciją (1964), déjà depuis 1963iųjų commence publib i a icles su composi i s e mes, e 1969 m. apgina ès sa a ankiquemen éc i ée ce e hèmes disse a ion (échelonnés disse a ion a icles 1968 m. e pos dé ense 1975 m. e même 1998 m.). B i ai susi gès, longs en bonne san é. Ren ée dans la science ikiuo é a a aillé enco e plus e di e som di ec s. Son examen de candida u e minimum du langage, main enu ès bien, a é é ma qué pa mi les plus meilleu s. Disse a ion main enu ap ès sa héo ie e p a ique de l'enquê e scien i ique, begale e mines considé s issemen s posèdges e consul a ions aga ès isokiausios ūgš ies e minijos kū imo i aisimo duonos, de Jono K uopo a neš o Logos Logos amilia inęs a ec S asio Šalkauskio e minologijos eo ija (1983), ainsi que de nomb eux a aux usses, la iens e combien Occiden ų e minologijos, lui-même p épa ėsi ku i lie u ių e minologijos eo iją. Mais pas seulemen à ce un p incipal a ail de açon cohé en e a sidėjus, e e g e a ne a an e ne ap ès e même p amaichi a ec ès abondan , p esque quo idienne scien i ique p a ique du e me c éa ion, no mminim, ugdymo a ail e son héo ique g ounding e é alua ion, e indépendance e de la e minog aphie, des e mines s anda dizacijos, des e mes bancai es. Biggie gai ée a oujou s é é aki a ie, mais K. Gai enio ei a de olo e plačiai ūpėjo į ai ūs eo iniai isos mokslo kalbos dalykai i nespeci inė modalumo aiška (1986), en a i e choisi i une des deux p o esionalizmų 221Te minologie | 2014 | 21 samp a é e nshuies i leu ela ion a ec e minija e ja gonismes (1985), ainsi que les e mes imagdingumas (1991) e an opomo iniai e minai (1989), e mes an onymija e leu p agma ika (2000). Ei a i ne be a odai os dans populaudine spécialąją leksiką (1983) e in e ace a ec ja e minizaciju i de e minizaciju (1997). Ce u long e a ii iapusiai, mais à de nomb eux éga ds app o ondugnux, įs i ensui e déjà e in e na ionales pa i imi y inėjimai. Ainsi accès à p incipes […] c'es s . Bend ieji lie u ių e minijos kū imo i no minimo p incipai (1979) p emie s essaisimai les ku i, con empo aines in e pau innes e con empo aines lie u ių. Deux a icles épien les linguis iques e logiques e mes exigences égula i é, p écision, doybinį pa ogumą (1994) e deux p incipes de no mmina ion des e mes pu e é e cons an o umą (1996) e ajou u ia ex aling is inius pu e é, au o i e o, e icaci é, ou payeu , sis emičnos i e épandi ion (s a is inį) (1996, a ec Angele Kaulakiene). La héo ie de la e minologie aki a į plė é son his oi e. Quelque plus ô pou déjà men ionnée à S. Shalkauskio la discussion de la héo ie a publié s . J. Jablonskio ac i i é e minologijos komisijose (1982). Pa ies J. Jablonskio ès gausi e éussiga e mininė naujada a K. Gai enio es e nepas ebė a, ne i a (ki ų i a) e neį e in a. S. Šalkauskio kėlimas aukščiau pou J. Jablonskį, ma ê e, es pu emen o malis inis J. Jablonskis héo ies nepa ašė. Mais la a ai , elle lui-même di igea osi e la p e d a ė. S. Shalkauskio héo ie glūdėjo Logose, main enan ses éc i s olumes, es e , ma y , his o iijoje. Fo malūs é alua ions nejus i ien e nejus i ien . E K. Gai enis lui-même ema que ès co ec emen : p ak inė S. Šalkauskio ac i i és de ges ion des e mes ne con adic en pas un seul cas ses publiés héo iques p incipes de e minologie (Gai enis 1983: 136), e ap ès a oi pa cou u ses dic ionnai es philosophie3) e pedagogikos (1986) no e non seulemen que beaucoup de ses nou eada es n e p i g i lui, mais que il y a ai aussi blankies de aibles (Gai enis 1996: 90). K. Gai enis ne ai , comme déjà ne e p imi i e as nep igijo, c'es -à-di e, é ai nége , mais enco e ne songe, que pa ois jus e pa ce que les besoins é aien alo s demeu ées nesub endues, nonsisąmonnées (pa yammen , žiū a a gijo peu ê e ap ès demišimčio ans e bonokai p igijusi même pas une signi ica ion). Mais K. Gai enis ap emen ema qué e S. Shalkauskio un ce ain o malisme, bien que ce mo ne nommâ pas į a dijo a i icielles no ions (Gai enis 1996: 90). K. Gai enis ainsi jamais neda ée sa e minologie héo ie e p a ique ėjo koja u koją. Ou e S. Šalkauskio, K. Gai enis a soule ée Ramūno By au o se ious us e minologijos p admenis, Ju gio Elisono liaudine e scien i ique e minog a iją. 222 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis homme e scien i ique Įdomus e ina endues a icleel Vydūnas e physique e minija (1993). T ou a e minijos di e si enybių Vinco Kudi kos, Vaižgan o, Zigmo Žemaičio, Tado I anausko dans leu ac i i é (2000). Pas ebė i e é alue Pauliaus Sla ėno, Kazio Daukšo, Leono Mule ičiaus, son p o esseu Jono K uopo des a aux e a auxel e minologie. O monog aphia Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys isėjo au o ui baigus i isus ki us da bus seulemen 2002 m. I sk. Te minų ypa ybės i jiems keliami eikala imai (1349), compa é a ec a iclesniais, es e naujų emų, sk. Te minų a bosky būdai (6387) es appa u déjà e posk. Kompuu e inė e minų a kyba, c. Te minijos kū imoimo i no minimo p incipai i aisyklės (89108) ils on déjà subdi isés en bend uosius (comme ou es bend ines langues) e specialiuosius p incipes e ègles. Tu iningas sk. Te minologie di ec s, écoles e žymesni y inė ojai (110135) ous es nou eau. Kai qui naũja monog aphie es de a icles changis a sẽna, pa ois, ma ê e, sans nécessalo e nep įs ai. En e la disse a ion jusqu'à la monog aphie éc i e ès beaucoup di e sesio ieuse e minologie e aimen non nomb euses d'au e so e de pa lo y os. Visko e n'usuminėsi, iskam é alue au bien insc i e Rink inius éc i s. On peu é oque seulemen ce qui déjà alo s semblai K. Gai eniui ès ca ac é is ique e Li uiniens e minologie aimen signi ica i e. Il n'a eu à eche che dise aciellemen ou s udijiquemen e mes de da ybos. Cependan jus emen il ou le emps p incipalemen du negausaus e minologų bū elio domėjosi neologija (naujažodžiais) e naujada a (ces suje s clai emen sépa és) ecueillai de dic ionnés, encyclopedijų e k ., donnai des lis es sélec ionnées au o al quelques cen aines, aisydai ou eje ai aux: Naujada as naujada ui nelygu (1974). Nuola p êchai di e s ac uaux mix iukų, p esque oujou s a ec au moins quelque héo ique pamušal, pa exemple, Te minologijos ugdymo ingiai: Po a communs e minijos pa icula i és. Ce qui peu e ce qui ne peu e minijoje. A iksų specialisa ioncijos pussas e minusai (1973). Pe spec és dans des sépa és domaines e minies p esque is-à- is d'abo d ou p incipalemen oyons e minologą Kazimie ą Gai enį, mais plus la gemen e consis éliausiai ėpė gam o y ą. Ce son des inno a ions sys éma iques des plan es (1985), des noms de gences e espèces (1985), des no es su la e minologie sys éma ique plan es e abzdžių (2001), da abzdžių (1979) e noms de poissons (1985). Plus d'un cas e plus d'un poin de ue ép ou ée echnique e minija (1972, 1975, 223Te minologie | 2014 | 21 1981, 1990, 1994). E où enco e physique, chimie, ka yba, musique...? Ve sdamas la cinquième pa ie du mo de Philosophie (1975, 488 psl.), sans abejo, ega dai déjà expy usio e minologo akimis. K. Gai enis is-à- is che chai des e minies suje s e is-à- is ou ai des p oblèmes de e minologie, di ons, même Kazimie o Būgos e E ns o F aenkelio éc i s. Rachissan disse a ion éc i i e a si une spécialie e minologique ecenziją Dėl sudė inių e minų pa eikimo i apib ėžimų Daba inės lie u ių kalbos žodine (1966). 1972 m. de ce dic ionnai e édi ion […] e minus p écisino, pildė e ou le ex e li ė K. G ai e n i s. Dans le pak ipusi de 1969. Dic ionnai e des mo s in e na ionaux, ecenzen ų c i iquéo ame e co igimame, K. Gai enis ne ou a 100 besoins mo s (1981). Pama ė leksikog a ų nepas ebė ų mo s de Vydūno publicis ikos (1993). Pasi ega de ė aien , commen p ésen és les e mes même bílingues dic ionnai es. Pa ašė non seulemen des c i iques, non seulemen des e mes dic ionnes (ka ais de son consul uo s), mais e de deux Li uanies langues dic ion omes, synonymes, compa aissemen s dicynes, kalbo y os bibliog aphies... K i ikos ugnimi naikino lais ąją e minog a inę chal ū ą: MS-DOS peu de u ili é; Ve slininko žodynas ou mo s d'ensemble? Dans la cul u e du langage, Mūsų kalboje, Gim ojoje kalboje, specialiojoje (Mokslas i echnika, Žemės ūkis, Mūsų gam a bend ijoje i pe iodikoje pa ašė plus d'une cen aine de e mes li uaniques e in e na ionaux signi ica ions, o mules, da ybos, syn axės aisymų i siūlymų, ainsi que bend es obse a ions e conseils, cen bend ines su des suje s e suje s conc e s du langage, une bonne pa ie e nuismikdom,...) K. Gai enio a des a icles ca ac é isés clai s, mais pas di ec mukas, e bien nuancé enseignemen , s ilingums, logiškumas lui-même éc i i même a iclesnelį Pasaky i logiquemen e lie u iškai (1987). Ge a composi ion consis éli é, pos ky iai, conclusions, ne e as epig a as a si clé e à l'a icle, e plus la geam aki achi. Beaucoup e ès di e ses p op es K. Gai enio e minog aphies de a aux, quelques ès g andèles. L'éminen de ou es les langues Li uanies ensemble a ec S asiu Keiniu p épa a son p op e science Kalbo y os e minų žodynas (1990, 280 psl.: K. Gai enio 10121, S . Keinio 121243), éluis Š iesos, aigi mokyklai. Le p emie is a é é aux é udian s en 1971 en Pennsyl anie éduqué Williamo R. Schmals iego e An ano Klimo Li uiniensanglus langues 116 psl. (didelio o ma ). L'élè e es so i sa an . Teigiamą ecenziją éc é e W. R. Schmals iegas. Pa odyne e s 1800 224 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis homme e scien i ique e mines. 2007 m. Valen inos Skujiņos di igé sep ynių kalbininkų collec i e o Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca (624 psl.) su 2000 e mes de. Sans in g oupe beaucoup de emps e d'éne gies K. Gai enis a achai à d'au es domaines des dic ionnai es de e mes, dic ionnêles, ecueils, connaynes, auxquels a a aillé comme composa y ojas, consul an , aisy ojas, no min ojas, ecenzen , mais peu -ê e seulemen ois ois anaip ol ne su la page ma quée K. Gai enis a consul é ou e u, e quelques- ing s ois pa éc i la LKLI Commission de Te minologie (plus a d chapi us), so aliée pa la commission de Te minologie (dans un cas app obée pa le g oupe : Ins i u de Te minologie n'a ai pas de els d oi s). Tokia é ai a kelė... Gal quel en cas de K. Gai enio e p op e neno i ée en aison collec i e inée o ganisa eu s ou considé s imen s pinklia oje impossibles d'a eind e la lingubinée quali é. on peu aisémen imagine combien be au eu s collec i e, […]...>, ès ac i emen pa icipé […]...> le édac eu en che de la Commission de Te minologie K. G a i e ni s, lo sque le Teismo Gana expe zės scien i ique ins i u e é ai p épa é T umpas k iminalis o znynas (1970, 243 p. 184., don chaque dessin a ec des indica ions de l'enquê e à quelques dizaines de e mes). Physikos e minų žodyną (1979, ed. p o . P. B azdžiūnas) o ma iusi dans la commission pa mi 15 memb es indiqué e K. Gai enis. Les e mes de physico-médium (1984, II éd. 1990) e Mokslinės i echninės in o macijos e minų žodyno (1983) ed. kolegijos sudė yje i gi. Seulemen déjà indépendance de l'année Radioelek onikos e minų žodyno (2000, 1342 psl. 19000 e minų) 12 au eu s e le kalbinink Kazimie as Gai enis, abėcėliškai pi mas (i enco e deux kalbininkai absoliu i e minologų dauguma!..) a ec au o iaus eisių ženklu. Te minologies aisymai (1992), dans lesquels cons i ué qua ees in co po e alo sines aisy ojs longues années iūsas, composs i us p incipalemen A. Kaulakienės, mais sumany as, odos, K. Gai enio, son e bénimin as, quoique sans a s. édi eu . D'ailleu s, ce ains des c i iquen ų appa uea e ne comp enan pas la e minologie. Lodynininkui An anui Lybe ius seik i us e minologą K. Gai enį, ensui e enco e con ibuėjus usis ui Vy au ui Še nui m. so i 1985 leu cons i ué Mokyklinis lie u ių T um usų kalbų žodynas, an aš epas ( ie oj mokyklinis) éleis us e 2002 1989, é ai des ques ions Li uanies kalbo y as e minologies, spéciales lexikos i mokslo kalbos omų ed. kolegijos memb e ( . 16, 22, 24), a s. edac o ius ( . 29), Te minologijos a s. edak o ius ( . 27), Kalbos kul ū os ed. 225Te minologija | 2014 | 21 memb e du collège (sąs. 3674), elle y beaucoup e éc é, ici 50 sąs. su adęs su 110 a icles e a iclesnelles, a publié e apj algą Te minų a kebo i no minimo dalyki Kalbos kul ū oje (1986). Exac emen ni heu es pa heu es, ni e mes pa chi es nonusakomas a ail ba as é aien e mines s a s ybos moins Ins i u e, plus exhai ées, même é ažiuojamas. Nusi esses plus que en 40 ans. D'ailleu s, alo s p o ocolojés, mais ixés seulemen accep e les da es. O où enco e enan an s e appelinan s, laiškus en oyan e minologies in é essan s. E pas seulemen des e minologies. Une ès ès mé hodiquemen madame, es enue de niè emen sesi aguo i quelqu'un éc i , néanmoins, quoique polagies, décla a: J'ai l'imp ession que ce e le e me e iend a (pa l'Ins i u di ek ion)... Beaucoupume a é é pa en in ų, dėkingų, beaucoupybė susi inko adis eikin i, quelques g a kingų pa ašė (T ečiokai ė 2004: 4849; Dudlauskienė 2004: 2632), même une des jeunes e minologies (Zemle ičiū ė 2004: 5658). Mais ou de ou é ai une ois san ū us, pa ien us Kazimie as, pa aph asan Edwa d Mu phyo dėsnį, éc ê: Jeigu ous peikia c'es e minologie. Ap ès ing ans ajou e ais e ou e bend inė langue. Ins i u e a é é le p emie pu as (bes au es pa lo y os domaines) pe manen é a is e minologus, non umpé emps seul, ensui e e g oupes, inalemen chœu che . é ai e minologies âme p emie e comme ou ie , siųs y i neėgda o, e comme che en a aux, en šal ą andenį e ognį, e le de nie seulemen auk is du pe kūnėlių e de niukų. Laiko nug ieb ai e de poilsio jou s e heu es. Néanmoins de a gai os a aux composé pou les en an s mielą, pa auklią knygelę Ma gas słów świa aulis (1987), duk ė enco e su ūpino nemažą inkinėlį Nuos abioji słowy š iesa (2014). Tou e K. Gai enį e ou e son ac i i é ep ésen e ai comme didelę ba dzo ma gą mozaiką, dans laquelle oi quelques bien inscen e ys b illuskūs, neblunkan ys cailloux e pa ma gumą néanmoins jus i unicisumas e p asiš iečia neišdildomas dé e minjusio, a sada usio mokslo siekikslas e ec uėjo. Peu ê e même un hé os de science? P êski e chacun, je di aii seulemen J. Aisčio 1935 m. soule us 2 c i è es: 1. Un hé os nécessi e sac i ice. 2. Hé os doi en p asimuš pa ou ines plu ą (Ais is 1991: 165). C'es non ? Mais J. Aisčio esė n'es pas sans aison appelée Kelią he ojui! e di ée: 1. Ha d ê e non a endu hé oejui. 2. Faud ai ne oye la oie aux he ojams. 3. Reikia pas ebė i he ojų gy ą (Ais is 1991: 165). En ep nous il i ai , nous à lui. Tokia é ai no e, humani a ų, pade mė, el laigimą a laissé K. Gai enis e nous laissam. Depuis 12 ans a ec K. Gai enio me me- 226 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis homme e scien i ique nimis. Pas di icile déjà oi quelle es p ašo à ou blak, mais a gi pas je menes, audeklas la plus impo an e ou elles plus au ? Sans pa le de a audus. Combien d'années enco e a an la nou elle e minologie héo ie audeklo? A gi su i a de e minologie des his o ies disse a ions, Te minologie des a icles, e minog aphies e e mes banko p agma ikos? Qui aujou d'hui de la géné a ion pogai enine a une elle solide, é oi e héo ie e p a ique de liaison? Ça ai même 24 ans a ec Kalbo y os e me de dic ion. Tous les six des deux chi es humo is es quo idiennemen humo isés des dé is, e ce conc e pas dé i? Kada link épondaco? Vous ques ions, néo e minologues! En esidak a a eu e besidak a uojà! E des a ailleu s cul u els, déjà laissés sans Kalbos kul u e depuis neleng ų, 1961 dépendomybės me ų, aigi plus que po 50 ans. Ça nous e ous kalbininkų i oyo con ac cio a ec publiomene, nau a p emiè eji linea. Nep iklausomybės 25-ieji, naujojo isokių lais ių, eisių i gė ių ūks an mečio 14-ieji me ai inigasi, pa ieasi, passeina g ei ėdami p abėga. Ve gilus sa ai bien e pou les siècles di , ce qui alo s se ai : - - Ainsi ou des in T aukia dans la mau aise pa ie e o ça en a iè e seulemen eženg i. Ne iend ai pas pos e minologie e pos kalbos pos cul u a pajiū usiom šaknim, pasaususiom šakom? Assez de mo s e de ques ions! Temps à plus g and a ail! Šal iniai Gai enis K., Lybe is A., Še nas V. Mokyklinis lie u ių– usų kalbų žodynas, Kaunas: Š iesa, 1985. Gai enis K., Lybe is A., Še nas V. T umpas lie u ių– usų kalbų žodynas, Kaunas: Š iesa, 1989; 2002. Gai enis K. Ma gas žodžių pasaulis, Vilnius: Mokslas, 1987. Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa, 1990. Te minologijos aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius: Mokslas, 1992. Gai enis K. Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2002. Kazimie as Gai enis. Bibliog a ijos odyklė. Suda ė A. No eikai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2003. Iš Kazimie o Gai enio laiškų klasės d augui Jonui I oniui. – Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2004, 62–74. Gai enis K. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2014 (naudo asi edaguojamu ank aščiu). Gai enis K. Nuos abioji žodžio š iesa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2014. li e a ū a ( ik ci uo a) Ais is J. 1991: Die ai i smū keliai. Apie laiką i žmones. Mil o do ga ės elegijos, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjunga. Balčikonis J. 1932: T umpas gy enimo ap ašymas. – Jablonskio aš ai 1. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Š ie imo minis e ijos leidinys, XI–XXVIII.