Kazimieras Gaivenis – žmogus ir mokslininkas

218 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis – žmogus i mokslininkas Kazimie as Gai enis – žmogus i mokslininkas (1934 01 18 S ùčiai, Tau ãgnų alsč. – 2003 07 11 Vilnius, Lazdynai) Jonas Klima ičius Žmogus – lie u is (labai pa io as) y ų aukš ai is u eniškis (be yš- kesnio a lapaši diškumo, be sma kesnio egioninio i a minio pa- io izmo). Mokslininkas – kalbininkas e minologas (plačia apim i- mi), aip pa leksikologas (p ie abiejų p idu ian -g a as), kalbos kul ū os uolus da bininkas, kalbos š ie ėjas i ugdy ojas. Mes a ėjome iš a i ky s ės kaip šalies. XX a. humanis o p ancūzo An oine’o de Sain Exupé y isuo inai žinomą iesą maga lie u iškai pa- k eip i i p aplės i – iš sa o au os, jos is o ijos, sa o k aš o, gim inės, iš ė ų gūž os, iš mo inos sk ei o i a aikys ė, i isi mes. Jaunuolis Jonas Basana ičius, ada sumenkusios, su a gusios, be a spa ios au os aikas, nuo gim inės Kušliakalnio pla aus „ eg ačio <...> su egykla <...> ne <...> už <...> Vilka iškio“, ž elgdamas, ku „dūmai iš mašinos an geležinkelio, <...>, neišpasaky inų jausmų mano ši dyje sujudindami“ i andasi oški- mas pla esnį pasaulį pama y i (Basana ičius 1997: 36–37). Pama ęs Lie u- ą, P ūsiją, Rusiją, Bulga iją, apsk i ai Eu opą, Ame iką, jau plačiai ėpė, plačiai i giliai – į seno ę! – įž elgė sa o gim inę: „Mano gim inė guli Ožkabalių kaime, <...>. Ši o kaimo laukai ęsiasi an . . . Valdaiškai-pajū- io kalnyno šiau ės k aš o,<...> į aka us <...> P ūsų link eina. <...> šiau- ės linkui <...> iki Nemuno k an ų, <...>. Pie ų šonan <...> ne iki Mo- zū ijos, <...>“ (Basana ičius 1997: 7). I aip 11 psl. iki sa o kūdikys ės! Tai a ši as pa io izmo žadin ojas i įk ėpėjas, a gims ančios au os pa i- a chas nė a i didis uni e salis as – pasaulio isuo inybės žmogus? Jo ma- žy ė gim inė – plačiame uni e sume! Kazimie o Gai enio Tau agnai su S učių ga e į jo – S učių kaimą, bu ę omiųjų sėlių i pasku juos sulie- u inusių e žliųjų lie u ių pa ibyje, su pe k ikš ą jiems p iski ais Molė- 219Te minologija | 2014 | 21 ais i Labanó u, mažiausiai aš un as šim me is – nuo au ų amžiaus – Ry ų Aukš ai ijos miškingame kal yne – eže yne su Tau apiliu, bažnyčia, d a u, 1944 m. be eik isi sudegę, ik likusi klebonija, uoj a iduo a mokyklai. Kazimie o pajau os ė iškės, gam os, šeimos i kaimynų e - pėje, p isiminimais i nuo aikomis gy ai išsilieda usios pasakojimuose i eksku sijose aikams, labai pagauliai, įspūdingai pe eik os duk e s (Gai- eny ė-Bu le 2004: 15–25). Toks liko i mies e – U enoje. Apie ieną bend amokslių „jauna išką k ailys ę“, jiems pasibaigusią elgesio pažymio sumažinimu, ylusis Gai eniokas „apgailes audamas pasakė, kad ge ą ži- nią ė ams pa ešime“ (Šimkūnas 2004: 46). Tė ų mylimas – myli ė us. A mums, kalbininkams, ai ko jau nep imena? 12-me is Jablonskių Jonu- kas skęsdamas labiausiai nusigando, „kaip jo ne ekus gailės i e ks mo i- na“ (Balčikonis 1932: XIII). Sužeis as J. Basana ičius ą pa į aka ą „gal pasku inį ka ą“ ašo „Mylimiausia Mo inėle!“ (Basana ičius 1970: 744), nes ji jį, sa o pi mgimį i da ienin elį sūnų, ku iam eko „gim i i n asphyxia“, ik po alandos a gai in am, „labai bu o įp a usi lepin i i my- lė i“ (Basana ičius 1997: 17, 12). 18-me is y as, pe 6 me ų sesu ės Ma- u ės, „neišpasaky ai dailios“, „be galo meilios“ laido u es užkasus aip „baisiai susig audinęs“, kad os nepa puolęs (Basana ičius 1997: 12). G au- dusis ly ikas, didysis neo oman ikas, a spa usis lie u is Jonas Ais is, būda- mas P ancūzijoje likęs be Tė ynės b angios i be ie os, Liono s o yje įmi- gęs iš nuo a gio an g indų pabunda su „sunkiu sapnu: nusekęs enkinys a eže as, pilnas pusiau už oškusių b eugeliškų žu ų i ki okių g o eskiškai šlykščių bū ybių, anapus o dumblo i andens, ki am šlai e, despe a iškai kalbina mane ė as, kad g įžčiau namo. I aip kelis me us iš nak ies į nak- į...“ (Ais is 1991: 354). Tokia – bu o!.. – mūsų, humani a ų, pade mė, okį palikimą paliko. I – ačiū Die ui! – mes ne ieniši. Tik ienas įsidėmė inas pa yzdys – didysis Tėbų demok a ijos ka edys Epaminondas, Michelio de Mon aigne’io ma- nymu, iš „ ijų žymiausių žmonių“ „ ečiasis i , <...>, pa s žymiausias“, už ku į „nė ienas žmogus nežinojo daugiau i nekalbėjo mažiau už jį“ [ iek mažai kaip jis], be „ ai, ką kalbėjo, niekas negalėjo pasaky i ge iau už jį“ (Mon enis 1983: 130), isada p ieš kau ynes siūlyda ęs aikiai susi a i, po jų isada – ik be ginklų – paleisda ęs belais ius, be didžiausias jo gy e- nimo džiaugsmas bu o ne didžiausia, lemiamoji – Leuk ų mūšio – pe ga- lė (pa s nuo žaizdų mi ė), o ė ų džiaugsmas ja (Монтень 1979: 672). Visu pasaulyje isada y a ši dies žmonių. Be be eik isada pe mažai... 220 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis – žmogus i mokslininkas Toks i K. Gai enis. „Gabus a is as“ (I onis 2004: 59), „poe iškos d asios žmogus“ (Keinys 2004: 38), Uni e si e e – gal i ne be ge biamo p o eso- iaus Juozo Balčikonio į aigos – palinks a į kalbą – į gim ąją a mę (Gai- enis 2004: 71), no s pasidomi i Kons an ino Si ydo, y iečio anykš ėno, mo ologinėmis a mybėmis (Gai enis 2004: 67). Gy enimas „ ienodas, be nenuobodus“ (Gai enis 2004: 67). Pi maku sio pa eiškimas laiške mo- kyklos d augui – „ ampu pesimis u i ma e ialis u <...> skep iku“ (Gai e- nis 2004: 65) – eikiau ik pla esnė gy enimo, aigi i jo amsiosios pusės, a p ki a ko, i įsis ip ėjančios silpnosios ly ies pajau a. Tolydžio ji į ai ia- pusiškesnė – y a i „slapčiomis pasiųs i ž ilgsniai“ (Gai enis 2004: 69), i – po pusan ų me ų, baigian s udijas: „p aei ies nesug ąžin i, o daba is šioje s i yje nieko ge o nežada“ – lieki „Dobilėlio penkialapio“ d augijoje (Gai enis 2004: 72). 1959 m. s udijas baigęs i mokslinį da bą Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e p adėjęs, isai umpai pabu o a dynininku (onomas u) – ai i gi paliko žymę, g ei ai apo e minologu i jau amžinu – inkliuzu. Da užg iebęs da ybos dalyką – a iksų e minizaciją (1964), jau nuo 1963-iųjų p adeda skelb i s aipsnius apie sudė inius e minus, o 1969 m. apgina labai sa a ankiškai pa ašy ą šios emos dise aciją (išsamiausi dise - acijos s aipsniai – 1968 m. i po gynimo – 1975 m. i ne 1998 m.). G ei ai susi gęs, ilgai s eiko. G įžęs į mokslo ikiuo ę di bo da daugiau i į ai iom k yp im. Jo kan- dida inio minimumo kalbos egzaminas, išlaiky as labai ge ai, bu o pažy- mė as a p pačių ge iausių. Dise acija išla inęs sa o mokslinio y imo eo iją i p ak iką, begale e minų s a s ybų posėdžių i konsul acijų a- ga ęs isokiausios ūgš ies e minijos kū imo i aisymo duonos, iš Jono K uopo a neš o žu nalo Logos susipažinęs su S asio Šalkauskio e mino- logijos eo ija (1983), aip pa daugeliu usų, la ių i kiek Vaka ų e mi- nologijos da bų, pa s engėsi ku i lie u ių e minologijos eo iją. Be ne ik am ienam pag indiniam da bui nuosekliai a sidėjus, o i g e a – ne p ieš i ne po – i ne p amaišiui su labai gausiu, be eik kasdieniniu moksliniu p ak iniu e minijos kū imo, no minimo, ugdymo da bu i jo eo iniu g indimu i e inimu, o nep iklausomybės me ais – i e mino- g a ijos, e minų s anda izacijos, e minų banko dalykais. Didžioji gai ė isada bu o aki a yje, be K. Gai enio ei a iš olo i pla- čiai – ūpėjo į ai ūs eo iniai isos mokslo kalbos dalykai – i nespeci inė modalumo aiška (1986), bandymas ink is ieną iš d iejų p o esionalizmų 221Te minologija | 2014 | 21 samp a ą i nuš ies i jų san ykį su e minija i ža gonizmais (1985), aip pa e minų aizdingumas (1991) i an opomo iniai e minai (1989), e minų an onimija (1989) i jų p agma ika (2000). Ei a i ne be a odai- os į liaudinę specialiąją leksiką (1983) i sąsajas su ja – e minizaciją i de e minizaciją (1997). Tai bu o ilgi i į ai iapusiai, be daugeliu a ž ilgių nuodugnūs, g įs i paskui jau i a p au ine pa i imi y inėjimai. Taip p i- ei a p ie p incipų – ai s . „Bend ieji lie u ių e minijos kū imo i no - minimo p incipai“ (1979) – pi mieji mėginimai juos ku i, šiuolaikiniai a p au iniai i šiuolaikiniai lie u ių. D iem s aipsniais ėpia kalbinius i loginius e minų eikala imus – aisyklingumą, ikslumą, da ybinį pa o- gumą (1994) i du e minų no minimo p incipus – g ynumą i pas o umą (1996) i p idu ia eks aling is inius – g ynumo, au o i e o, e ek y umo, a ba pa eikumo, sis emiškumo i papli imo (s a is inį) (1996, su Angele Kaulakiene). Te minologijos eo ijos aki a į plė ė jos is o ija. Kiek anksčiau už jau minė ą S. Šalkauskio eo ijos ap a imą paskelbė s . „J. Jablonskio eikla e minologijos komisijose“ (1982). Pa ies J. Jablonskio labai gausi i sė- kminga e mininė naujada a K. Gai enio liko nepas ebė a, ne i a (ki ų – i a) i neį e in a. S. Šalkauskio kėlimas aukščiau už J. Jablonskį, mano gal a, y a g ynai o malis inis – J. Jablonskis eo ijos nepa ašė. Be ją u ėjo, ja pa s ado a osi i ją p e d a ė. S. Šalkauskio eo ija glūdėjo Logose, daba – jo aš ų omuose, liks, ma y , is o ijoje. Fo malūs e i- nimai nepag įs i i nepag indžiami. I pa s K. Gai enis labai eisingai pažymi: „p ak inė S. Šalkauskio e minų a kybos eikla ne ienu a eju p ieš a auja jo skelb iems eo iniams e minologijos p incipams“ (Gai e- nis 1983: 136), o pe ž elgęs jo žodynus – iloso ijos (1983) i pedagogikos (1996) kons a uoja ne ik ai, kad daugelis jo naujada ų n e p i g i jo, be kad bu o i „blankios da ybos“ (Gai enis 1996: 90). K. Gai enis neda o, kaip jau ne e as p imi y as – nep igijo, adinasi, bu o nege as, be da nepagal oja, kad ka ais ik odėl, kad eikmės ada bū a nesub endusios, neįsisąmonin os (pa yzdžiui, žiū a a gijo gal po pusšimčio me ų i ge okai p igijusi ne ne iena eikšme). Be K. Gai enis aikliai pas ebėjo i S. Šal- kauskio am ik ą o malizmą, no s uo žodžiu nepa adino – „į a dijo di b ines są okas“ (Gai enis 1996: 90). K. Gai enis aip niekada neda ė – jo e minologijos eo ija i p ak ika ėjo koja į koją. Be S. Šalkauskio, K. Gai enis iškėlė Ramūno By au o im us e mino- logijos p admenis, Ju gio Elisono liaudinę i mokslinę e minog a iją. 222 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis – žmogus i mokslininkas Įdomus i ne ikė as s aipsnelis „Vydūnas i izikos e minija“ (1993). Su as a e minijos į ai enybių Vinco Kudi kos, Vaižgan o, Zigmo Že- maičio, Tado I anausko eikloje (2000). Pas ebė i i į e in i Pauliaus Sla ėno, Kazio Daukšo, Leono Mule ičiaus, sa o moky ojo Jono K uopo e minologijos da bai i da beliai. O monog a ija Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys išė- jo au o iui baigus i isus ki us da bus – ik 2002 m. I sk. „Te minų ypa ybės i jiems keliami eikala imai“ (13–49), palygin i su s aipsniais, y a i naujų emų, sk. „Te minų a kybos būdai“ (63–87) a si ado jau i posk. „Kompiu e inė e minų a kyba“, sk. „Te minijos kū imo i no - minimo p incipai bei aisyklės“ (89–108) jie jau suski s y i į bend uosius (kaip isos bend inės kalbos) i specialiuosius – p incipus i aisykles. Tu iningas sk. „Te minologijos k yp ys, mokyklos i žymesni y inė ojai“ (110–135) isas y a naujas. Kai kas naũja monog a ijoje y a iš s aipsnių pakeis a sẽna, ka ais, mano gal a, be eikalo i nepag įs ai. Ta pe nuo dise acijos iki monog a ijos pa ašy a labai daug į ai iausios e minologijos i ik ai nemažai ki okios kalbo y os. Visko i nesuminėsi, iskam į e in i eikia ge ai įsiskai y i Rink inius aš us. Galima iškel i ik ai, kas jau ada a odė K. Gai eniui labai būdinga i lie u ių e minolo- gijai ik ai eikšminga. Jam ne eko y inė i – dise aciškai a s udijiškai – e minų da ybos. Ta- čiau kaip ik jis isą laiką daugiausia iš negausaus e minologų bū elio domėjosi neologija (naujažodžiais) i naujada a (šiuos dalykus aiškiai sky- ė) – inkda o iš žodynų, enciklopedijų i k ., pa eikda o a ink ų są a- šus – iš iso kele ą šim ų, aisyda o a a mesda o ne ik us: „Naujada as naujada ui nelygu“ (1974). Nuola skelbda o į ai ių ak ualių miš iukų, be eik isada su ben kokiu eo iniu pamušalu, pa yzdžiui, „Te minologijos ugdymo ingiai: – Po a bend ų e minijos ypa ybių. – Kas galima i ko negalima e minijoje. – A iksų specializacijos pliusai i minusai“ (1973). Paž elgę į a ski ų s ičių e minijas be eik isu pi miausia a daugiausia ma ome e minologą Kazimie ą Gai enį, be plačiausiai i nuosekliausiai ėpė gam o y ą. Tai augalų sis ema ikos ino acijos (1985), genčių i ūšių pa adinimai (1985), pas abos apie sis ema ikos e miniją – augalų i abz- džių (2001), da abzdžių (1979) i žu ų (1995) pa adinimai. Ne ienu a eju i ne ienu požiū iu pa y inė a echnikos e minija (1972, 1975, 223Te minologija | 2014 | 21 1981, 1990, 1994). O ku da izika, chemija, ka yba, muzika...? Ve sda- mas Filoso ijos žodyno (1975, 488 psl.) penk ąją dalį, be abejo, žiū ėjo jau pa y usio e minologo akimis. K. Gai enis isu ieškojo e minijos dalykų i isu asda o e minolo- gijos p oblemų, sakysim, ne Kazimie o Būgos i E ns o F aenkelio aš- uose. Rašydamas dise aciją pa ašė i a si specialią e minologinę ecen- ziją „Dėl sudė inių e minų pa eikimo i apib ėžimų „Daba inės lie u ių kalbos žodyne“ (1966). 1972 m. šio žodyno leidime „ e minus ikslino, pildė i isą eks ą skai ė K. G ai e n i s“. Pak ypusiame 1969 m. Ta p- au inių žodžių žodyne, ecenzen ų k i ikuo ame i eisin ame, K. Gai enis ne ado 100 eikalingų žodžių (1981). Pama ė leksikog a ų nepas ebė ų žodžių iš Vydūno publicis ikos (1993). Pasižiū ėda o, kaip pa eikiami e minai ne d ikalbiuose žodynuose. Pa ašė nemažai ecenzijų, ne ik e minų žodynų (ka ais sa o konsul uo ų), be i d iejų Lie u ių kalbos žodyno omų, sinonimų, palyginimų žodynų, kalbo y os bibliog a ijos... K i ikos ugnimi naikino lais ąją e minog a inę chal ū ą: „MS-DOS – mažai naudos; „Ve slininko žodynas“ a žodžių są a ynas?“ Kalbos kul ū oje, Mūsų kalboje, Gim ojoje kalboje, specialiojoje (Mokslas i echnika, Žemės ūkis, Mūsų gam a...) i bend ojoje pe iodikoje pa ašė daugiau kaip šim ą e minų – lie u iškų i a p au inių – eikšmių, o mų, da ybos, sin aksės aisymų i siūlymų, aip pa bend esnių pas abų i pa- a imų, a i šim o bend inės kalbos konk ečių dalykų i dalykėlių, nema- žai i nuo aikingų, žaismingų kalbos įdomybių. K. Gai enio s aipsniams būdingas aiškus, be ne iesmukas, o ge okai niuansuo as dės ymas, s ilingumas, logiškumas – pa s pa ašė ne s aips- nelį „Pasaky i logiškai i lie u iškai“ (1987). Ge a kompozicija – nuose- klumas, posky iai, iš ados, ne e as epig a as – a si ak as i s aipsniui, i pla esniam aki ačiui. Labai daug i į ai ių pa ies K. Gai enio e minog a ijos da bų, kele- as – labai didelių. Žymiausias – isos lie u ių kalbo y os mas u – ka u su S asiu Keiniu pa eng as sa ojo mokslo – Kalbo y os e minų žodynas (1990, 280 psl.: K. Gai enio – 10–121, S . Keinio – 121–243), išleis as „Š iesos“, aigi mokyklai. Pi masis bu o s uden ams 1971 m. Pensil a- nijoje išleis as Williamo R. Schmals iego i An ano Klimo – lie u ių–ang- lų kalbomis – 116 psl. (didelio o ma o). Mokyklinis išėjo mokslingesnis. Teigiamą ecenziją pa ašė i W. R. Schmals iegas. Žodyne apie 1800 224 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis – žmogus i mokslininkas e minų. 2007 m. Valen inos Skujiņos ado aujamo sep ynių kalbininkų kolek y o Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca (624 psl.) – apie 2000 e minų. Be galo daug laiko i jėgų K. Gai enis a ida ė ki ų s ičių e minų žo- dynams, žodynėliams, inkiniams, žinynams, ku iems di bo kaip suda y- ojas, konsul an as, aisy ojas, no min ojas, ecenzen as, be gal ik imis a ejais anaip ol ne an aš iniame puslapyje pažymė a konsul a o a pe - žiū ėjo K. Gai enis, o keliasdešim ka ų – pe žiū ėjo LKLI Te minologijos komisija ( ėliau – g upė, sky ius), sude in a su Te minologijos komisija, aps a s y a Te minologijos komisijoje ( ienu a eju sa a ališkai pa ašy a – ap oba o: Ins i u o g upė okios eisės ne u ėjo). Tokia bu o a kelė... Gal kokiu a eju K. Gai enio i pa ies neno ė a – dėl kolek y inėje engėjų a s a s ybų pinklia oje neįmanomos pasiek i kalbinės kokybės. Gana nesunkiai galima numany i, kiek „be au o ių kolek y o, <...>, labai ak- y iai daly a o <...> Te minologijos komisijos a sakingasis edak o ius K. G a i e ni s“, kai Teismo ekspe izės mokslinio y imo ins i u e bu o engiamas T umpas k iminalis o žinynas (1970, 184 psl., 243 piešiniai, kiek ienas ku ių su nu odomais nuo kele o iki keliasdešim e minų). Fizikos e minų žodyną (1979, ed. p o . P. B azdžiūnas) suda iusioje ko- misijoje a p 15 na ių nu ody as i K. Gai enis. Laze ių izikos e minų žodyno (1984, II leid. 1990) i Mokslinės i echninės in o macijos e minų žodyno (1983) ed. kolegijos sudė yje – i gi. Tik jau nep iklausomybės me ų Radioelek onikos e minų žodyno (2000, 1342 psl. 19000 e minų) 12 au o ių sudė yje – i kalbininkas Kazimie as Gai enis, abėcėliškai pi - mas (i da du kalbininkai – absoliu i e minologų dauguma!..) – su au- o iaus eisių ženklu. Te minologijos aisymai (1992), į ku iuos sudė as ke u ių in co po e uo- me inių aisy ojų ilgų me ų iūsas, sudės y as daugiausia A. Kaulakienės, be sumany as, odos, K. Gai enio, jo i palaimin as, no s be a s. edak o- iaus. Beje, kai ku ių ecenzen ų pasi ody a nesup an an e minologijos. Žodynininkui An anui Lybe iui pasik ie us e minologą K. Gai enį, paskui da p isidėjus usis ui Vy au ui Še nui 1985 m. išėjo jų suda y as Mokyklinis lie u ių– usų kalbų žodynas, an aš e T umpas ( ie oj mokykli- nis) išleis as i 1989, 2002 m. Bu o Lie u ių kalbo y os klausimų e minologijos, specialiosios leksikos i mokslo kalbos omų ed. kolegijos na ys ( . 16, 22, 24), a s. edak o- ius ( . 29), Te minologijos a s. edak o ius ( . 2–7), Kalbos kul ū os ed. 225Te minologija | 2014 | 21 kolegijos na ys (sąs. 36–74), joje daug i ašė, čia 50 sąs. su adęs apie 110 s aipsnių i s aipsnelių, paskelbė i apž algą „Te minų a kybos i no minimo dalykai „Kalbos kul ū oje“ (1986). Tiksliai – nei alandomis, nei e minų skaičiais – nenusakomas da bo ba as bu o e minų s a s ybos – mažiau Ins i u e, daugiau išeinamos, ne iš ažiuojamos. Nusi ęsusios daugiau kaip pe 40 me ų. Beje, ada p o o- koluojamos, be iksuojami ik p iim i e minai. O ku da a einan ys i skambinan ys, laiškus siunčian ys e minologijos in e esan ai. I ne ik e minologijos. Vienai labai me odiškai poniai, a ėjusiai susi edaguo i kokio aš o, is dėl o, no s mandagiai, pasakė: – Jaučiu, kad as aš as man i a eis (pe Ins i u o di ekciją)... Daugumas bu o pa enkin ų, dė- kingų, daugybė susi inko a sis eikin i, kele as dėkingų pa ašė (T ečiokai- ė 2004: 48–49; Dudlauskienė 2004: 26–32), ne iena iš jaunųjų e mi- nologių (Zemle ičiū ė 2004: 56–58). Be isko bū a – ka ą san ū usis, kan usis Kazimie as, pa a azuodamas Edwa do Mu phy’o dėsnį, pa ašė: „Jeigu isi peikia – ai e minologija.“ Po d idešim me ų p idėčiau – i isa bend inė kalba. Ins i u e bu o pi masis g ynas (be ki ų kalbo y os s ičių) nuola inis e a inis e minologas, ne umpą laiką ienin elis, paskui – i g upės, ga- liausiai sky iaus ado as. Bu o e minologijos siela – pi mas i kaip da - bininkas, siųs y i nemėgda o, i kaip ado as – į da bus, į šal ą andenį i ugnį, o pasku inis – ik auk is nuo pe kūnėlių i elniukų. Laiko nu- g iebda o i iš poilsio dienų i alandų. Vis dėl o iš a gai os da belių suda ė mielą, pa auklią knygelę Ma gas žodžių pasaulis (1987), duk ė da su ūpino nemažą inkinėlį aikams Nuos abioji žodžio š iesa (2014). Visą K. Gai enį i isą jo eiklą aizduojuos kaip didelę labai ma gą mozaiką, ku ioje ma y i keli ge ai įcen uo i yškūs, neblunkan ys akme- nėliai i pe ma gumą is dėl o jus i ien isumas i p asiš iečia neišdildo- mas pasi yžusio, a sida usio mokslo iesos siekėjo pa eikslas. Gal bu o ne mokslo did y is? Sp ęski e kiek ienas, aš pasakysiu ik J. Aisčio 1935 m. iškel us 2 k i e ijus: 1. „He ojui eikalinga auko is“. 2. „He ojus p i alo p asimuš pe u inos plu ą“ (Ais is 1991: 165). Tai a gi ne? Be J. Aisčio esė ne be eikalo pa adin a „Kelią he ojui!“ i pasaky a: 1. „Sun- ku bū i nelaukiamam he ojui“. 2. „Reikė ų nu aly i kelią he ojams“. 3. „Reikia pas ebė i he ojų gy ą“ (Ais is 1991: 165). Ta p mūsų jis gy e- no, mes – p ie jo. Tokia bu o mūsų, humani a ų, pade mė, okį palikimą paliko K. Gai enis i mes paliekam. Jau 12 me ų su K. Gai enio me me- 226 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis – žmogus i mokslininkas nimis. Nesunku jau pama y i kokią p ašo ą a blaką, be a gi ne me me- nys, audeklas s a biausia – a jų daugiau ne eikia? Nekalban apie a audus. Kiek da me ų iki naujo e minologijos eo ijos audeklo? A gi už eks e minologijos is o ijos dise acijų, Te minologijos s aipsnių, e minog a- ijos i e minų banko p agma ikos? Kas daba iš pogai eninės ka os u i okį i ą, glaudų eo ijos i p ak ikos yšį? Jau ne 24 me ai su Kal- bo y os e minų žodynu. Visais šešiais abiejų skaičių linksniais kasdien links- niuojami iššūkiai, o ši as konk e us – ne iššūkis? Kada link a sako? Jums klausimai, neo e minologai! Įsidak a a ę i besidak a uoją! I kalbos kul- ū os da bininkai, jau palik i be Kalbos kul ū os – nuo neleng ų, 1961 p iklausomybės me ų, aigi daugiau kaip po 50 me ų. Tai mes i jūs – kalbininkų gy ojo sąlyčio su isuomene, au a pi moji linija. Nep iklau- somybės 25-ieji, naujojo – isokių lais ių, eisių i gė ių ūks an mečio 14-ieji me ai baigiasi, adinasi, p aeina – g ei ėdami p abėga. Ve gilijus ge ai žinojo i amžiams pasakė, kas ada da osi: - - - Taip iską likimas T aukia į blogąją pusę i e čia a gal ien eženg i. A nea eis pos e minologija i pos kalbos pos kul ū a – padžiū usiom šaknim, pasaususiom šakom? Gana žodžių i klausimų! Laikas didesniem da bam! Šal iniai Gai enis K., Lybe is A., Še nas V. Mokyklinis lie u ių– usų kalbų žodynas, Kaunas: Š iesa, 1985. Gai enis K., Lybe is A., Še nas V. T umpas lie u ių– usų kalbų žodynas, Kaunas: Š iesa, 1989; 2002. Gai enis K. Ma gas žodžių pasaulis, Vilnius: Mokslas, 1987. Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa, 1990. Te minologijos aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius: Mokslas, 1992. Gai enis K. Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2002. Kazimie as Gai enis. Bibliog a ijos odyklė. Suda ė A. No eikai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2003. Iš Kazimie o Gai enio laiškų klasės d augui Jonui I oniui. – Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2004, 62–74. Gai enis K. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2014 (naudo asi edaguojamu ank aščiu). Gai enis K. Nuos abioji žodžio š iesa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2014. li e a ū a ( ik ci uo a) Ais is J. 1991: Die ai i smū keliai. Apie laiką i žmones. Mil o do ga ės elegijos, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjunga. Balčikonis J. 1932: T umpas gy enimo ap ašymas. – Jablonskio aš ai 1. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Š ie imo minis e ijos leidinys, XI–XXVIII.