240 Jolan a Gai eny ė-Bu le |
Ilona Mickienė, Bi u ė B iaukienė
LIETUVIŲ TERMINOLOGIJOS
ASPEKTAI: METODINĖ MOKOMOJI
KNYGA [Elek oninis iš eklius]
Vilnius: Vilniaus uni e si e as,
2016. – 67 p.
ISBN 978-609-459-710-7
JOLANTA GAIVENYTĖ-BUTLER
Lie u ių kalbos ins i u as
Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as 2016 m. išleido
Ilonos Mickienės i Bi u ės B iaukienės pa eng ą elek oninę me-
odinę mokomąją knygą Lie u ių e minologijos aspek ai. Knygos
leidimui p i a a Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inio akul e o Ta-
yboje, ją ecenza o d i ecenzen ės.
Leidinys labai ak ualus. Lie u ių e minologijai ski ų leidinių, ypač
mokomųjų, nė a daug. S uden ams, ko ge o, daugiausiai enka em is da
1980 m. išleis a S asio Keinio Te minologijos abėcėle i Kazimie o Gai enio
knyga Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys (2002). In e -
ne e bu o p ieinamas Jū a ės Lubienės e minologijos paskai ų konspek as,
da galima as i An ano Sme onos i Egidijaus Zaikausko pa eng ų a ski-
oms e minologijos emoms ski ų paskai ų san aukų, 2006 m. pa eng-
as Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinio di ek o a o Lie u ių kal-
bos depa amen o umpas e minologijos ado ėlis e ėjams, eo iniai
i p ak iniai e minologijos dalykai ap a iami p o esinei kalbai ski ų a-
241Te minologija | 2016 | 23
do ėlių sky iuose, ačiau a ski os, lie u ių e minologijai ski os išsamios
mokomosios p iemonės iki šiol nebu o.
Mokomojoje knygoje Lie u ių e minologijos aspek ai ap a i s a biausi
e minologijos klausimai – p adedama nuo eo inių aspek ų, ėliau pe ei-
nama p ie p ak inių. Knygą suda o ienuolika sky ių, ku iuose supažin-
dinama su lie u iškos e minijos aida, e minologijos kaip mokslinės i
p ak inės disciplinos kū imosi is o ija, aiškinamos pag indinės e minolo-
gijos są okos, ap a iami e minų šal iniai, da yba, eikala imai, ūkumai
i e minų a kybos būdai. Leidinio gale įdė as naudo os i ekomenduo-
jamos li e a ū os są ašas.
Knygos p a a mė p asideda okiais au o ių žodžiais:
„Mokslas y a didis i amžinas, o žmogaus gy enimas – umpas. Vienos moks-
lo šakos g ei ai sus ip ėja i pada o pažangą, o ki ų aida – ilga i angi. Te mi-
nologija – aikomojo mokslo šaka. Visame pasaulyje ji o muojasi neskubiai i
sunkiai a si nežinodama p ie ko šlie is – p ie kalbo y os, in o ma ikos a ku-
ios ki os mokslo šakos“ (p. 5).
G ažiai pa ašy a. Be eik aip pa g ažiai, kaip K. Gai enis ašė s aipsnyje
„Kele as minčių apie e minologiją“, išspausdin ame Te minologijos žu nale:
„Sako, kad So bonos uni e si e o kieme s o i saulės laik odis su lo ynišku už-
ašu „Sicu umb a dies nos ae“ („Kaip šešėlis mūsų dienos“). Mokslas iš iesų
y a didis i amžinas, o žmogaus gy enimas umpas. Tačiau i mokslas mokslui
nelygu. Vienos mokslo šakos a si adusios g ei sus ip ėja i iška pada o didelę
pažangą, o ki ų aida – ilga i angi. Te minologija – aikomoji mokslo a šaka.
Visame pasaulyje ji o muojasi neskub iai i sunkiai, a si nežinodama p ie ko
jai šlie is – p ie kalbo y os, in o ma ikos a da ku ios ki os mokslo šakos“
(Gai enis 1998: 89).
Manykime, kad au o ės iesiog pami šo p idė i nuo odą.
Pi mas leidinio sky ius ski as lie u iškos e minijos aidai. Jį skai an
pi miausiai k in a į akis ai, kad au o ės, kalbėdamos apie e miniją, p a-
maišiui a oja du žodžius – e minologija i e minija. Te minų isuma
lie u iškai iš ies pa adinama d ejopai: d i e minologijos eikšmės už ik-
suo os Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DLKŽ 2015), Kalbo y os e minų
žodyne (KTŽ 1990) i Ta p au inių žodžių žodyne (TŽŽ 2013). S asys
Šalkauskis da 1925 m. s udijoje „Te minologijos eo ija i lie u iškoji
iloso ijos e minija“ a k eipė dėmesį į d i žodžio e minologija eikšmes
i siūlė a o i du žodžius. Te minija, ano S. Šalkauskio, eikė ų adin i
„ echniškų ieno ku io mokslo a ba meno e minų ise ą“, o e minologi-
ja y a „ e minijos mokslas a ba ben eo ija“ (Šalkauskis 1991: 10). Tokia
242 Jolan a Gai eny ė-Bu le |
e minologijos i e minijos ski is šiuolaikiniuose lie u ių leksikologijos,
e minologijos da buose, bend inei a p o esinei kalbai ski uose ado ė-
liuose įp as a (plg. Gai enis 2002; Jakai ienė 2010; Ru kienė 2015; Vla-
da skienė 2013; Bielinskienė e al. 2014). D iejų žodžio e minologija
eikšmių sky imas bend inės kalbos žodynuose a e minologijos a ojimas
e minijos eikšme ne e minologijos da buose, ko ge o, nė a blogybė, be
e minologijai ski ame da be oks į ai a imas kliū a. Nebū ų keis a, jei-
gu s uden ams kil ų klausimas, a ik nebus lie u ių e minologija ypač
sena mokslo šaka, nes au o ės, pa ašiusios, kad „lie u ių e minologijos
p adžia – ai ne pi mos spausdin os lie u iškos knygos, be daug anksčiau“,
ame pačiame puslapyje da p idu ia, kad „Eu opos kalbų e minologija
uo me u, kai bu o ašomos pi mos lie u iškos knygos, ebu o p adė a
ku i“ (p. 6). A odo, kad au o ės e minais laiko be ku iuos specialias a
abs akčias są okas į a dijančius žodžius. Minėdamos Ma yno Maž ydo,
Mikalojaus Daukšos i Kons an ino Si ydo da bus, jos ašo:
„Pi mų lie u iškų knygų au o iai <...> padėjo ge us pama us olesnei bend i-
nės kalbos aidai. Jų da bas paliko pėdsakus i lie u ių e minologijoje. No s o
me o lie u ių e minologų da bas ne u ėjo nei o ganizuo o pobūdžio, nei aiš-
kių p incipų i bu o apsp ęs as [sic] e čiamų šal inių, ačiau ne ienas jų e -
minas i šiandien p imena ų knygų au o ius“ (p. 7).
M. Maž ydo, M. Daukšos i K. Si ydo da bų s a ba lie u ių kalbos
aidai neabejo ina, be a gu a juos galima adin i e minologais. Čia ne
p o šalį bū ų ėl p isimin i S. Šalkauskį, eigusį: „Kad žodis, eiškiąs są o-
ką, įgau ų šiais laikais e mino a dą, eikia, kad pa eikš oji juo są oka <...>
įei ų į ku io no s mokslo y inėjamųjų objek ų s i į. Tokiu būdu ne kiek-
ienas žodis, eiškiąs są oką, y a mokslo e minas, no s kiek ienas e mi-
nas y a žodis, eiškiąs są oką“ (Šalkauskis 1991: 14). Vėliau, ečiame
sky iuje, au o ės paaiškina, kuo e minija ski iasi nuo e minologijos (mini
i S. Šalkauskį), be olesniuose sky iuose ėl šiuos du e minus a oja
p amaišiui. Galbū bū ų bu ę ikslinga p adė i knygą nuo e mino, e -
minijos i e minologijos samp a os, o ėliau pasako i lie u ių e minijos
i e minologijos aidos is o iją.
An as mokomosios knygos sky ius be eik da iniškai pa adin as „Te -
minologijos kilmės eo ijomis“. Apie kilmės eo ijas jame nekalbama, be
bandy a apž elg i e minologijos kaip e minų mokslo aidą. Šiame sky-
iuje daugiausiai em asi K. Gai eniu i umpai ap a os S. Šalkauskio,
Eugeno Wüs e io, Dmi ijaus Lo ės i Vale ijos Danilenko e minologijos
243Te minologija | 2016 | 23
eo ijos. Bū ų galima pa ikslin i au o ių, ku ių da bais ėmėsi S. Šalkaus-
kis, pa a des: ne Vende yes, o Vend yes, idu amžių iloso as D. Sco usas
lie u iškai pap as ai adinamas Jonu Dunsu Ško u (Joannes Duns Sco us).
K. Gai enis, ašydamas apie jo ka os e minologams ge iausiai žinomus
usų mokslininkų da bus, a k eipė dėmesį į ai, kad Lie u os biblio ekų
užsienio e minologų da bai nepasiekda o, odėl apie juos bu o mažai
žinoma. Daba Lie u os uni e si e ų biblio ekose užsienio e minologų
da bų as i nesunku. Bu o galima ben paminė i kele ą pa a džių. Sky ius
kažkodėl baigiamas polinkių daik a a din i i e minin i mokslo kalbą
k i ika. Rašy i apie mokslo kalbos ypa ybes, ko ge o, bū ų labiau ikę
penk ame sky iuje „Te minai – mokslo kalbos pag indas“. Sky iaus p a-
džioje pa eik a nuo oda į J. Gai eny ės s aipsnelį apie E. Wüs e į (p. 10),
be jame nė a pa ašy a nieko panašaus. Iš ik ųjų au o ės ėmėsi K. Gai-
enio knygos posky iu apie E. Wüs e io i Helmu o Felbe io e minolo-
gijos eo ijas (Gai enis 2002: 110-111).
Po e minijos i e minologijos aidos apž algos imamasi e mino aiški-
nimo. T ečiame sky iuje „Te minas. Te mino i žodžio, e mino i są okos
san ykis“ bandy a ap ėp i daug: p adedama nuo e minijos kaip sis emos,
paminimi e minams keliami eikala imai (apie juos bus de in as sky ius),
apib ėžiamas e minas, bandoma pa ody i e mino i žodžio san ykį, aiš-
kinama siau oji i plačioji e mino samp a a, kalbama apie k azi e minus
i pseudo e minus, pasakoma, kas y a e minija i e minologija, išski ia-
mos d i e minologijos k yp ys, paaiškinama, kas y a e minog a ija, ap-
a iama p o esionalizmų samp a a i pasakoma, kokie san ykiai sieja są o-
kas i e minus. Kalbėdamos apie e mino i žodžio san ykius au o ės šiek
iek painiojasi. Knygoje ašoma:
„Žodis i e minas y a susiję ūšies san ykiu – žodžio są oka pla esnė; e minai
y a am ik a žodžių ūšis, iksliau unkcinė i seman inė ūšis. Tačiau e mino
są oka neišsi enka žodžio ibose, nes e minas nebū inai y a žodis. T. y. api-
b ėž ą eikšmę bei a ojimo s i į kalboje u i i am ik i žodžių (a simbolių)
junginiai. Tokie žodžių junginiai y a laikomi sudė iniais e minais. Vadinasi,
e mino są oka pe žengia žodžio ibas“ (p. 12).
Jeigu žodis i e minas y a susiję ūšies ( iksliau ūšies i giminės) san-
ykiu i žodžio są oka pla esnė, a gali e mino są oka pe ženg i žodžio
ibas? Au o ės, kalbėdamos apie žodžio i e mino san ykį, pa eikia nuo-
odą į K. Gai enio knygą, ačiau šioje knygoje eigiama p iešingai: „Są-
okos „žodis“ i „ e minas“ nesusijusios giminės– ūšies san ykiu, nes
244 Jolan a Gai eny ė-Bu le |
e minai nė a ien ik am ik a žodžių ūšis. Be o, „ e mino“ są oka
ne elpa i į „žodžio“ ibas, nes e minas gali bū i i ienažodis, i pas o us
žodžių junginys“ (Gai enis 2002: 14). Iš ik ųjų em asi S . Keiniu (Keinys
1980: 15-16), ik p ie nuo oda nepažymė ų jo minčių p idė a po a sakinių
iš K. Gai enio knygos. Beje, san ykio a p są okų „žodis“ i „ e minas“
g ynai giminės bei ūšies san ykiu nelaiko i E alda Jakai ienė (Jakai ienė
2010: 182). Įdomu, ku iam požiū iui p i a ų mokomosios knygos au o ės.
Reikė ų pa ikslin i eiginį, kad „žodžiai e minija bei e minologija bend-
inėje kalboje u i ne ieną eikšmę“ (p. 13) (žodis e minija a ojamas
ik iena eikšme).
Ke i ame sky iuje aiškinama, kas y a apib ėžimas i apibūdinami apib ė-
žimų ūkumai. Pas a aisiais me ais links ama apib ėžimu adin i ski iamųjų
są okos požymių nusakymą, o jo ezul a ą – apib ėž imi. Tokį e miną a -
oja ne ik e minologai (plg. Jakai ienė 2010; Ru kienė 2015). T ečiame
mokomosios knygos sky iuje ašoma, kad „są oką apib ėžian is ap ašomasis
eiginys, padedan is ją ski i nuo susijusių są okų, adinamas apib ėž imi“
(p. 16) i išski iamos in encinė (=in ensinė) i eks encinė (=eks ensinė) api-
b ėž ys, be ke i ame sky iuje apib ėž ys adinamos apib ėžimais.
Posky is „Apib ėžimo są oka“ p adedamas aip:
„Apib ėžimas y a są okos u inio a skleidimas <…>. Te mino s aipsnį su-
da an is eiginys u i paaiškin i, kas y a są oka. A inkus są okas, galima iš-
ink i są okų apib ėžimus i pa ikslin i, a e minai a i inka są okas. Tačiau ai
nė a aip pap as a.
Te minog a iniame da be negalima pasinaudo i nė ieno mokslo są okų api-
b ėžimų g upe, nes: a) daugelis są okų ne u i apib ėžimų; b) mokslinėje li e a-
ū oje apib ėžimai pakeičiami ik apy iksliais paaiškinimais; c) daugelis apib ėži-
mų y a pasenę, nelogiški; d) daugelis egzis uojančių apib ėžimų ne u i pakan-
kamų i bū inų požymių, iš yškinančių apib ėžiamos są okos speci iką. Vadina-
si, nuola eikia pe žiū ė i apib ėžimus bei są okas, . y. a sisaky i pasenusių,
nemokslinių i suda y i naujų“ (p. 18).
Tokia p adžia nelabai aiški. Kas, iš ku i kodėl a enkama bei iš enka-
ma? Ku os ne ikusios apib ėž ys būna – žodynuose, mokslo da buose,
mokomosiose knygose? Kodėl e minog a iniame da be negalima pasi-
naudo i „są okų apib ėžimų g upe“? Tie, kas di ba e minog a inį da bą,
pap as ai geba (a ba jiems ą pada y i padeda e minologai) su o muluo i
i pa ikslin i apib ėž is.
Posky io pabaigoje ašoma: „Apib ėžimas ne u i a žy i mokslinės min-
ies. Dažniausiai jis būna žodinis, o, pa yzdžiui, ma ema inės o mulės y a
245Te minologija | 2016 | 23
ik pagalbinė medžiaga. Vadinasi, jei ku į no s izikinį eiškinį apibūdinsi-
me ik ma ema iškai, ai iš esmės są okos u inio nea skleisime. Tačiau
esama okių są okų, ku ias apib ėždami neišsi e sime be ma ema inių o -
mulių“ (p. 19). Kaip apib ėž ys a žo mokslinę min į? Kodėl jos dažniausiai
žodinės? Apib ėž ys isada y a žodinės. Są okos esmę specialis ai, ko ge o,
gali sup as i i iš o mulės. Ki oje pas aipoje eigiama: „Jei apib ėžimuose
enka a o i daugia eikšmius e minus, ada eikia nu ody i, ku ia eikšme
as e minas a ojamas“ (p. 19). Sunku įsi aizduo i, kaip p ak ikoje aiko-
mas eikala imas apib ėž yje nu ody i daugia eikšmio e mino eikšmę.
Posky yje „Apib ėžimo suda ymo p incipai i ūkumai“ ašoma ik apie
ūkumus. P incipai iš a dy i posky yje „Apib ėžimo są oka“. Šiame pos-
ky yje eigiama: „Te minų ydų a si anda odėl, kad apib ėžimas, ku is
bu o panaudo as suda an e miną, aip pa u ėjo ūkumų. Kiek iena
mokslinė są oka u i bū i iksli“ (p. 19). A galima eikalau i ikslumo iš
są okos? Tikslus u i bū i są oką į a dijan is e minas, o apib ėž yse u-
ė ų bū i iksliai a spindimi esminiai, ski iamieji są okų požymiai. Be o,
e minų ydų gali a si as i ne ien dėl ūkumų u inčių apib ėžčių.
T umpą penk ą sky ių „Te minai – mokslo kalbos pag indas“ suda o
d i pas aipos. Pi mojoje pas aipoje – bend o pobūdžio pas a s ymai apie
e minų s a bą mokslo pažangai i kalbos aidai, an ojoje kalbama apie
lie u iškų e minų a kybą i iš a dijami lie u ių kalbininkai, apgynę
dise acijas iš e minologijos. Beje, nepaminė i liko Auš a Rimku ė i
Ma kas Pau a. 2016 m. dise aciją iš e minologijos s i ies apgynė i
Liudmila Mockienė. Apie e minijos y imus, ko ge o, bū ų labiau ikę
kalbė i an ame sky iuje. Glumina iš kon eks o iš auk a K. Gai enio kny-
goje pa eik a in o macija apie pa eng us „10 000 s anda izuo ų e minų
žodynų“ (p. 22). A odo, kad kalbama apie Lie u oje išleis us e minų
žodynus, uo a pu K. Gai enis šį skaičių minėjo kalbėdamas apie E. Wüs e-
į i jo da bų į aką e minijos s anda izacijai a p au iniu mas u.
Šeš ame sky iuje „Te minų klasi ikacija“ e minai ski s omi o mos, u-
inio i a pusa io san ykių a ž ilgiu. Pa eikiamas oks ien isinių e minų
ski s ymas: „1) pi miniai (pap as ieji) žodžiai (akis); 2) iš es iniai žodžiai
(da iniai) (akiniai); 3) sudu iniai žodžiai (dū iniai) (k ei aakis)“ (p. 23) (a
k ei aakis – e minas?). Šį ski s ymą eikė ų pa aisy i, nes dū iniai i gi y a
da iniai. Ma y , u ė a omenyje pap as ieji žodžiai, ediniai i dū iniai.
Sep in ame sky iuje „Te minijos šal iniai“ ap a iami ys pag indiniai
šal iniai: sa osios kalbos leksika, žodžių da ybos p iemonės i ki ų kalbų
246 Jolan a Gai eny ė-Bu le |
leksika. Ta p au inio i lie u iško e mino san ykį ilius uojan ys pa yzdžiai
paim i iš K. Gai enio knygos. Bu o galima paieško i būdingesnių a ejų.
P ie eiginio, kad „šalia lie u iško žodžio u ime a p au inį jo a i ikmenį,
ačiau jis y a pasy usis os žodžių po os na ys“ (p. 27) pa eikiamas pa yz-
dys nuoma is – epilepsija. Va gu a nuoma is daba dažniau a ojamas.
S e ainėje Raš ija.l pa eikiamuose Psichologijos e minų žodyne (PTŽ 1993)
i Medicinos e minų žodyne (MTŽ 1980) – nuoma is ž . epilepsija. Ta p-
au iniai e minai ik ai y a po ų nuo ala – placen a i pe danga – dia ag
ma ak y ieji na iai, ik galima paabejo i, a okios po os šiuolaikinėje
e minijoje iš is egzis uoja.
Mokomojoje knygoje išski i d ejopi a p au iniai e minai – „ ik ieji
a p au iniai e minai, ku ie pasaulio moksle a ojami sulo ynin i i nė
ienoje kalboje nekeičiama nei jų ašyba, nei jie pe ašomi ki omis abė-
cėlėmis“ i iš ki ų kalbų iesiogiai a pe kalbas a pininkes pasiskolin i
„ne lo yniškieji“ e minai (p. 27). Gaila, kad au o ės nepa eikė okių
e minų pa yzdžių, nes neaišku, apie kokius „sulo ynin us“ e minus
kalbama. A oks ski s ymas ikslus? Ano K. Gai enio, „į mūsų e mi-
niją a einan ys a p au iniai žodžiai daugiausia y a kilę iš seno ės g aikų
i lo ynų kalbų. Jie su a komi pagal mūsų kalbos one ikos, mo ologi-
jos, ašybos dėsnius bei aisykles i i s a no miniais“ (Gai enis 2002:
58–59). Toliau ašan apie a p au inius e minus eigiama, kad „šiuo
me u a p au iniams e minams labai in ensy iai ku iami lie u iški a i ik-
menys“, dėl o „didėja a p au inių i sa ų e minų sinonimija“ (p. 27).
Kaip okios sinonimijos pa yzdys pa eik i e minai aakumas (= akuumas)
i uš uma nė a sinonimai. Teisybė, kad a p au inių e minų lie u iški
a i ikmenys ku iami, be labai abejo inas eiginys, kad ai yks a „labai
in ensy iai“. K. Gai enis i Angelė Kaulakienė da 1996 m. KTU skai y-
ame p anešime a k eipė dėmesį į p iešingą endenciją – e minijos a p-
au ėjimą i neno ą ieško i lie u iškų a i ikmenų (Gai enis, Kaulakienė
2014: 232). Va gu a ši endencija išnyko. Skolinių ie os e minijoje
apž alga baigiama eisingu pas ebėjimu: „S a biausia, kad skoliniai ne-
s um ų iš a osenos įsigalėjusių lie u iškų e minų i bū ų išlaiky a e -
minų sis emoje de ama p opo cija a p sa ų (nacionalinių) i s e imų
(in e nacionalinių) e minų“ (p. 30–31). Lygiai aip pa ašoma i Lie u-
ių kalbos enciklopedijos s aipsnyje e minologija (LKE 2008: 553), odėl
eikė ų p idė i nuo odą (šiuo enciklopedijos s aipsniu be nuo odos em-
asi i pi mame sky iuje (p. 7–8)).
247Te minologija | 2016 | 23
Didelis aš un as sky ius ski as e minų da ybai. Jis suda o apie penk a-
dalį isos knygos. Į adinė sky iaus dalis gan iš ęs a i pad ikoka, joje is
pasakojama apie uos pačius dalykus, pa yzdžiui, is ka us paminė i pa-
g indiniai da ybos būdai, du ka us kons a uo a, kad „ e minologijoje žodžių
da ybai enka didžiulis aidmuo, nes dauguma ienažodžių e minų bei
sudė inių e minų y a da iniai“ ( ienąka nu odoma, kad em asi S . Kei-
niu, ki ąka nenu odoma) (p. 32) i , emian is K. Gai eniu, da į i in a –
„da iniai suda o didžiąją ienažodžių e minų dalį“ (p. 33). Kalban apie
ūšinių są okų į a dijimą eigiama, kad „mokslo kalboje eikia pa adin i
sudė ingesnes, a p jų ūšines są okas. Tokios są okos žymimos ienažo-
džiais e minais, be iš jų da omi sudė iniai e minai, p z., aibė – abs ak-
i aibė, a i a aibė, begalinė aibė“ (p. 33). Kas da oma? No s nuo odos
nė a, ma y i, kad min is ne iksliai nu ašy a nuo Te minologijos abėcėlės (iš
en i pa yzdžiai). S . Keinys ašė, kad ūšinės są okos ne e ai „žymimos
ienažodžiais e minais, be is dėl o dažniausiai čia e čiamasi sudė iniais
pa adinimais“ (Keinys 1980: 17). Beje, ma ema ikos e minai y a abs ak-
čioji aibė, a i oji aibė. Toliau šioje dalyje p isimenamas ienas iš e minams
keliamų eikala imų: „Ku ian naujada ą, eikia žino i, jog aisyklingumas –
ienas s a biausių e minams keliamų eikala imų. Respublikos s anda e
aisyklingumas apibūdinamas kaip a i inkan is ki čia imo, ašybos, g ama-
ikos, žodžių da ybos, g ama inimo i a ojimo aisykles (LR s anda as,
2009) [sic]“ (p. 33). Keis as apibūdinimas da keis esniame dokumen e.
Kas as „ espublikos s anda as“? Apie šį leidinį daugiau sužino i, ma y ,
ne eks, nes naudo os li e a ū os są aše jo nė a.
Pi mame posky yje „Vienažodžiai e minai“, ku is gan smulkiai suski s-
y as į sky elius, ap a iama ien isinių e minų da yba (p iesagų, galūnių
bei p iešdėlių ediniai i dū iniai). P iesagų ediniai nag inėjami d ie-
juose mažesniuose sky eliuose apie eiksmažodžių edinius i a dažodžių
edinius, odėl, pa yzdžiui, a dažodinės ypa ybės u ė ojų i ie ų pa-
adinimai ap a iami d iejose ie ose. Galbū bū ų pa ogiau, jeigu apie
juos bū ų kalbama ienoje ie oje. Reikė ų a idžiau pa ink i pa yzdžius:
kaip eiksmažodinės ypa ybės u ė ojo pa yzdys pa eik as žodis y imas,
kaip sa aiminio eiksmo – gydymas. Abejo inas eiginys, kad p iesaga - ė,
(i)uo ė daba inėje lie u ių kalboje „ ik e minų da ybai i e a ojama“
(p. 36). Negalima nesu ik i su eiginiu, kad „sudu iniai e minai leng ai
i sis emiškai padeda pa adin i iena ūšes są okas“. Tas aiškiai ma y i iš
pa eik ų pa yzdžių (sa idulka, ėjadulka). Tik a gu a eisingas oks ei-
248 Jolan a Gai eny ė-Bu le |
ginys: „Sudu inis e minas eikšmės a ž ilgiu dažnai y a ieningesnis,
apib ėž esnis, specialesnis už sa o pama inių žodžių junginį. Dėl o sudu -
iniai žodžiai inka ikslesniam, u iningesniam, p asmingesniam eiškimo
būdui“ (p. 43). Sky elio apie dū inius pabaigoje paaiškin a, kokios kalbos
dalys gali bū i dū iniai. Pa eikiami pa yzdžiai (dalgiako is, udauodegis (ka-
inas), kažkas, d idešim , bukagal is, silpnaši dis, p o ligė) u i mažai ką
bend o su e minija. Šiame posky yje pasi aikė i daugiau nelabai e mi-
niškų (ben jau ne šiuolaikinės e minijos) pa yzdžių: žaba as, skys imas,
ka umynai, očiukė, apysakai ė, anky ė, upokšnis, užkandinė, dainius i k .
An as aš un o sky iaus posky is „Te minai – žodžių junginiai“ ski as
sudė iniams e minams. Reikė ų a k eip i dėmesį į ai, kad sudė inių e -
minų dėmenys sky iaus p adžioje adinami komponen ais, pabaigoje – ele-
men ais. Pa eikiama abejo ino aisyklingumo pa yzdžių: i is ži klikės, minus
s iklai, augalaiindika o iai. Posky yje umpai apibūdin a, kokiais sin ak-
siniais yšiais gali bū i susie i sudė inių e minų dėmenys, be sudė inių
e minų s uk ū a, dėmenų skaičius nenag inėjami. S uden ams bū ų nau-
dinga sužino i i apie dėmenų išdės ymo a ką.
De in ame sky iuje ap a iami e minų eikala imai. Au o ės išski ia
sep ynis eikala imus, ku iuos į a dija būd a džiais. Nebū ų neįp as a a-
šy i eks e, kad „ e minas u i bū i ikslus“, be kaip eikala imų (i po-
sky ių) pa adinimai ge iau ik ų daik a a džiai, juolab kad pi mas šio sky-
iaus posky is p adedamas eiginiu „ aisyklingumas – ienas s a biausių
e minų kalbinių eikala imų“ (p. 47). Šiame posky yje minimi s anda ai
u i žymenis, ku iuos eikė ų už ašy i iksliai: s anda o „Te minologijos
p incipai i me odai“ (1115-90) žymuo u i bū i LST 1115-90, šis s an-
da as bu o pa eng as ne pagal a p au inį s anda ą 980: 704-87, be pa-
gal ISO 704-87. Taisyklingumas, ikslumas, sis emiškumas, umpumas,
s ilis inis neu alumas i da ybinis pa ogumas ap ašy i gan išsamiai – jiems
ski a nuo po os pas aipų iki be eik ijų puslapių, uo a pu aiškumas
apibūdin as ienu sakiniu. Reikėjo apie šį eikala imą a ba pa ašy i dau-
giau, a ba jo isai neminė i. Aiškumas apib ėž as kaip „ eikala imas, kad
e mino idinė o ma aiškiai pe eik ų są oką“ (p. 47). Aiškumui ūks a
aiškumo. Kas y a „ idinė e mino o ma“? Apibūdindamos e mino iks-
lumą, au o ės išski ia is e minų g upes: eisingai o ien uojančius e mi-
nus, neu alius e minus i ne eisingai o ien uojančius e minus. Taisy inas
neu alių e minų apibūdinimas: „Neu aliais e minais galima laiky i isus
uos e minus, ku ių žodinės eikšmės neįmanoma nus a y i. Tokiais e -
255Te minologija | 2016 | 23
LITERATŪRA
AETŽ 2010: Aiškinamasis elek o echnikos e minų žodynas: lie u ių k., okiečių k., anglų k., p ancūzų k.,
usų k. Vy . ed. S asys Žeb auskas, Kaunas: Technologija. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l ,
[žiū ė a 2016-11-15].
Ba anauskienė R., Ša kauskienė S., Juzelėnienė S. 2016: Mokslo da bų me odiniai nu odymai li uanis ams:
me odinė mokomoji knyga. Elek oninis iš eklius, Kaunas: VU KHM, 79 p. P ieiga pe in e ne ą: h p://
www.kn . u.l /dokumen ai/ ailai/ka ed u/lie u iu/MOKSLO_DARB%C5%B2_METODINIAI_NURO-
DYMAI_LITUANISTAMS.pd [žiū ė a 2016-12-08].
Bielinskienė A., Kazlauskienė A., Rimku ė E., Tamošiūnai ė A. 2014: Lie u ių bend inė kalba: no mos i a -
osena. Vado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden ams, Kaunas: VDU, Vilnius: Ve sus au eus, 416 p.
CHTŽ 2003: Daukšas K. e al. Chemijos e minų aiškinamasis žodynas. 2-asis pa ais. i papild. leid., Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l [žiū ė a
2016-12-05].
DLKŽ 2015: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 7-as pa ais. i papild. leid.; elek oninis a ian as, Vilnius:
LKI. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lkiis.lki.l [žiū ė a 2016-11-15].
Gai enis K. 1991: Lie u iškų e minų aizdingumo klausimu. – Lie u ių kalbo y os klausimai 29, 26–31.
Gai enis K. 1994: Kalbiniai i loginiai e minų eikala imai. – Te minologija 3, 204–213.
Gai enis K. 1998: Kele as minčių apie e minologiją. – Te minologija 5, 89–92.
Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: LKI l-kla, 148 p.
Gai enis K., Kaulakienė A. 2014: Eks aling is iniai e minų no minimo p incipai. – Kazimie as Gai enis.
Rink iniai aš ai, Vilnius: LKI, 229–235.
Jakai ienė E. 2010: Leksikologija. S udijų knyga. An as paka o inis leidimas, Vilnius: VU l-kla, 351 p.
Kaulakienė A. 2009: Lie u ių izikos e minijos aida, Vilnius: Technika, 439 p.
Keinys S . 1980: Te minologijos abėcėlė, Vilnius: Mokslas, 116 p.
Klima ičius J. 2003: Lie u ių e minog a ija: p aei ies b uožai, daba ies sunkumai i užda iniai. – Te mino-
logija 10, 9–32.
KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa, 278 p.
LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 634 p.
LKTŽ 2008: Gai eny ė-Bu le J., Keinys S ., No eikai ė A. Lie u ių kalbos e minų žodynai. Ano uo a 1900-
2005 bibliog a ijos odyklė, Vilnius: LKI, 260 p.
MTŽ 1980: As auskas V. e al. Medicinos e minų žodynas, Vilnius: Mokslas. P ieiga pe in e ne ą: h ps://
www. aš ija.l [žiū ė a 2016-11-15].
PTŽ 1993: Psichologijos e minų žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. P ieiga pe in e ne ą:
h ps://www. aš ija.l [žiū ė a 2016-11-15].
Ru kienė L. 2015: Technologijų specialis ų p o esinė kalba: sis ema i a osena. Vado ėlis, Vilnius: Technika,
160 p.
Šalkauskis S. 1991: Raš ai 2, Vilnius: Min is, 351 p.
TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a, 896 p.
Umb asas A. 2013: Lie u os Respublikos e minų bankas: 10 me ų po įs a ymo p iėmimo. – Te minologija 20,
96–122.
Vlada skienė R. 2013: Kū ybinių indus ijų specialybės kalbos kul ū a. Vado ėlis, Vilnius: Technika, 127 p.
Gau a 2016-12-19
Jolan a Gai eny ė-Bu le
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as jolan a.gai en[email p o ec ed]
