Ilona Mickienė, Birutė Briaukienė. Lietuvių terminologijos aspektai: metodinė mokomoji knyga

240 Jolan a Gai eny ė-Bu le | Ilona Mickienė, Bi u ė B iaukienė LIETUVIŲ TERMINOLOGIJOS ASPEKTAI: METODINĖ MOKOMOJI KNYGA [Elek oninis iš eklius] Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 2016. – 67 p. ISBN 978-609-459-710-7 JOLANTA GAIVENYTĖ-BUTLER Lie u ių kalbos ins i u as Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as 2016 m. išleido Ilonos Mickienės i Bi u ės B iaukienės pa eng ą elek oninę me- odinę mokomąją knygą Lie u ių e minologijos aspek ai. Knygos leidimui p i a a Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inio akul e o Ta- yboje, ją ecenza o d i ecenzen ės. Leidinys labai ak ualus. Lie u ių e minologijai ski ų leidinių, ypač mokomųjų, nė a daug. S uden ams, ko ge o, daugiausiai enka em is da 1980 m. išleis a S asio Keinio Te minologijos abėcėle i Kazimie o Gai enio knyga Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys (2002). In e - ne e bu o p ieinamas Jū a ės Lubienės e minologijos paskai ų konspek as, da galima as i An ano Sme onos i Egidijaus Zaikausko pa eng ų a ski- oms e minologijos emoms ski ų paskai ų san aukų, 2006 m. pa eng- as Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinio di ek o a o Lie u ių kal- bos depa amen o umpas e minologijos ado ėlis e ėjams, eo iniai i p ak iniai e minologijos dalykai ap a iami p o esinei kalbai ski ų a- 241Te minologija | 2016 | 23 do ėlių sky iuose, ačiau a ski os, lie u ių e minologijai ski os išsamios mokomosios p iemonės iki šiol nebu o. Mokomojoje knygoje Lie u ių e minologijos aspek ai ap a i s a biausi e minologijos klausimai – p adedama nuo eo inių aspek ų, ėliau pe ei- nama p ie p ak inių. Knygą suda o ienuolika sky ių, ku iuose supažin- dinama su lie u iškos e minijos aida, e minologijos kaip mokslinės i p ak inės disciplinos kū imosi is o ija, aiškinamos pag indinės e minolo- gijos są okos, ap a iami e minų šal iniai, da yba, eikala imai, ūkumai i e minų a kybos būdai. Leidinio gale įdė as naudo os i ekomenduo- jamos li e a ū os są ašas. Knygos p a a mė p asideda okiais au o ių žodžiais: „Mokslas y a didis i amžinas, o žmogaus gy enimas – umpas. Vienos moks- lo šakos g ei ai sus ip ėja i pada o pažangą, o ki ų aida – ilga i angi. Te mi- nologija – aikomojo mokslo šaka. Visame pasaulyje ji o muojasi neskubiai i sunkiai a si nežinodama p ie ko šlie is – p ie kalbo y os, in o ma ikos a ku- ios ki os mokslo šakos“ (p. 5). G ažiai pa ašy a. Be eik aip pa g ažiai, kaip K. Gai enis ašė s aipsnyje „Kele as minčių apie e minologiją“, išspausdin ame Te minologijos žu nale: „Sako, kad So bonos uni e si e o kieme s o i saulės laik odis su lo ynišku už- ašu „Sicu umb a dies nos ae“ („Kaip šešėlis mūsų dienos“). Mokslas iš iesų y a didis i amžinas, o žmogaus gy enimas umpas. Tačiau i mokslas mokslui nelygu. Vienos mokslo šakos a si adusios g ei sus ip ėja i iška pada o didelę pažangą, o ki ų aida – ilga i angi. Te minologija – aikomoji mokslo a šaka. Visame pasaulyje ji o muojasi neskub iai i sunkiai, a si nežinodama p ie ko jai šlie is – p ie kalbo y os, in o ma ikos a da ku ios ki os mokslo šakos“ (Gai enis 1998: 89). Manykime, kad au o ės iesiog pami šo p idė i nuo odą. Pi mas leidinio sky ius ski as lie u iškos e minijos aidai. Jį skai an pi miausiai k in a į akis ai, kad au o ės, kalbėdamos apie e miniją, p a- maišiui a oja du žodžius – e minologija i e minija. Te minų isuma lie u iškai iš ies pa adinama d ejopai: d i e minologijos eikšmės už ik- suo os Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DLKŽ 2015), Kalbo y os e minų žodyne (KTŽ 1990) i Ta p au inių žodžių žodyne (TŽŽ 2013). S asys Šalkauskis da 1925 m. s udijoje „Te minologijos eo ija i lie u iškoji iloso ijos e minija“ a k eipė dėmesį į d i žodžio e minologija eikšmes i siūlė a o i du žodžius. Te minija, ano S. Šalkauskio, eikė ų adin i „ echniškų ieno ku io mokslo a ba meno e minų ise ą“, o e minologi- ja y a „ e minijos mokslas a ba ben eo ija“ (Šalkauskis 1991: 10). Tokia 242 Jolan a Gai eny ė-Bu le | e minologijos i e minijos ski is šiuolaikiniuose lie u ių leksikologijos, e minologijos da buose, bend inei a p o esinei kalbai ski uose ado ė- liuose įp as a (plg. Gai enis 2002; Jakai ienė 2010; Ru kienė 2015; Vla- da skienė 2013; Bielinskienė e al. 2014). D iejų žodžio e minologija eikšmių sky imas bend inės kalbos žodynuose a e minologijos a ojimas e minijos eikšme ne e minologijos da buose, ko ge o, nė a blogybė, be e minologijai ski ame da be oks į ai a imas kliū a. Nebū ų keis a, jei- gu s uden ams kil ų klausimas, a ik nebus lie u ių e minologija ypač sena mokslo šaka, nes au o ės, pa ašiusios, kad „lie u ių e minologijos p adžia – ai ne pi mos spausdin os lie u iškos knygos, be daug anksčiau“, ame pačiame puslapyje da p idu ia, kad „Eu opos kalbų e minologija uo me u, kai bu o ašomos pi mos lie u iškos knygos, ebu o p adė a ku i“ (p. 6). A odo, kad au o ės e minais laiko be ku iuos specialias a abs akčias są okas į a dijančius žodžius. Minėdamos Ma yno Maž ydo, Mikalojaus Daukšos i Kons an ino Si ydo da bus, jos ašo: „Pi mų lie u iškų knygų au o iai <...> padėjo ge us pama us olesnei bend i- nės kalbos aidai. Jų da bas paliko pėdsakus i lie u ių e minologijoje. No s o me o lie u ių e minologų da bas ne u ėjo nei o ganizuo o pobūdžio, nei aiš- kių p incipų i bu o apsp ęs as [sic] e čiamų šal inių, ačiau ne ienas jų e - minas i šiandien p imena ų knygų au o ius“ (p. 7). M. Maž ydo, M. Daukšos i K. Si ydo da bų s a ba lie u ių kalbos aidai neabejo ina, be a gu a juos galima adin i e minologais. Čia ne p o šalį bū ų ėl p isimin i S. Šalkauskį, eigusį: „Kad žodis, eiškiąs są o- ką, įgau ų šiais laikais e mino a dą, eikia, kad pa eikš oji juo są oka <...> įei ų į ku io no s mokslo y inėjamųjų objek ų s i į. Tokiu būdu ne kiek- ienas žodis, eiškiąs są oką, y a mokslo e minas, no s kiek ienas e mi- nas y a žodis, eiškiąs są oką“ (Šalkauskis 1991: 14). Vėliau, ečiame sky iuje, au o ės paaiškina, kuo e minija ski iasi nuo e minologijos (mini i S. Šalkauskį), be olesniuose sky iuose ėl šiuos du e minus a oja p amaišiui. Galbū bū ų bu ę ikslinga p adė i knygą nuo e mino, e - minijos i e minologijos samp a os, o ėliau pasako i lie u ių e minijos i e minologijos aidos is o iją. An as mokomosios knygos sky ius be eik da iniškai pa adin as „Te - minologijos kilmės eo ijomis“. Apie kilmės eo ijas jame nekalbama, be bandy a apž elg i e minologijos kaip e minų mokslo aidą. Šiame sky- iuje daugiausiai em asi K. Gai eniu i umpai ap a os S. Šalkauskio, Eugeno Wüs e io, Dmi ijaus Lo ės i Vale ijos Danilenko e minologijos 243Te minologija | 2016 | 23 eo ijos. Bū ų galima pa ikslin i au o ių, ku ių da bais ėmėsi S. Šalkaus- kis, pa a des: ne Vende yes, o Vend yes, idu amžių iloso as D. Sco usas lie u iškai pap as ai adinamas Jonu Dunsu Ško u (Joannes Duns Sco us). K. Gai enis, ašydamas apie jo ka os e minologams ge iausiai žinomus usų mokslininkų da bus, a k eipė dėmesį į ai, kad Lie u os biblio ekų užsienio e minologų da bai nepasiekda o, odėl apie juos bu o mažai žinoma. Daba Lie u os uni e si e ų biblio ekose užsienio e minologų da bų as i nesunku. Bu o galima ben paminė i kele ą pa a džių. Sky ius kažkodėl baigiamas polinkių daik a a din i i e minin i mokslo kalbą k i ika. Rašy i apie mokslo kalbos ypa ybes, ko ge o, bū ų labiau ikę penk ame sky iuje „Te minai – mokslo kalbos pag indas“. Sky iaus p a- džioje pa eik a nuo oda į J. Gai eny ės s aipsnelį apie E. Wüs e į (p. 10), be jame nė a pa ašy a nieko panašaus. Iš ik ųjų au o ės ėmėsi K. Gai- enio knygos posky iu apie E. Wüs e io i Helmu o Felbe io e minolo- gijos eo ijas (Gai enis 2002: 110-111). Po e minijos i e minologijos aidos apž algos imamasi e mino aiški- nimo. T ečiame sky iuje „Te minas. Te mino i žodžio, e mino i są okos san ykis“ bandy a ap ėp i daug: p adedama nuo e minijos kaip sis emos, paminimi e minams keliami eikala imai (apie juos bus de in as sky ius), apib ėžiamas e minas, bandoma pa ody i e mino i žodžio san ykį, aiš- kinama siau oji i plačioji e mino samp a a, kalbama apie k azi e minus i pseudo e minus, pasakoma, kas y a e minija i e minologija, išski ia- mos d i e minologijos k yp ys, paaiškinama, kas y a e minog a ija, ap- a iama p o esionalizmų samp a a i pasakoma, kokie san ykiai sieja są o- kas i e minus. Kalbėdamos apie e mino i žodžio san ykius au o ės šiek iek painiojasi. Knygoje ašoma: „Žodis i e minas y a susiję ūšies san ykiu – žodžio są oka pla esnė; e minai y a am ik a žodžių ūšis, iksliau unkcinė i seman inė ūšis. Tačiau e mino są oka neišsi enka žodžio ibose, nes e minas nebū inai y a žodis. T. y. api- b ėž ą eikšmę bei a ojimo s i į kalboje u i i am ik i žodžių (a simbolių) junginiai. Tokie žodžių junginiai y a laikomi sudė iniais e minais. Vadinasi, e mino są oka pe žengia žodžio ibas“ (p. 12). Jeigu žodis i e minas y a susiję ūšies ( iksliau ūšies i giminės) san- ykiu i žodžio są oka pla esnė, a gali e mino są oka pe ženg i žodžio ibas? Au o ės, kalbėdamos apie žodžio i e mino san ykį, pa eikia nuo- odą į K. Gai enio knygą, ačiau šioje knygoje eigiama p iešingai: „Są- okos „žodis“ i „ e minas“ nesusijusios giminės– ūšies san ykiu, nes 244 Jolan a Gai eny ė-Bu le | e minai nė a ien ik am ik a žodžių ūšis. Be o, „ e mino“ są oka ne elpa i į „žodžio“ ibas, nes e minas gali bū i i ienažodis, i pas o us žodžių junginys“ (Gai enis 2002: 14). Iš ik ųjų em asi S . Keiniu (Keinys 1980: 15-16), ik p ie nuo oda nepažymė ų jo minčių p idė a po a sakinių iš K. Gai enio knygos. Beje, san ykio a p są okų „žodis“ i „ e minas“ g ynai giminės bei ūšies san ykiu nelaiko i E alda Jakai ienė (Jakai ienė 2010: 182). Įdomu, ku iam požiū iui p i a ų mokomosios knygos au o ės. Reikė ų pa ikslin i eiginį, kad „žodžiai e minija bei e minologija bend- inėje kalboje u i ne ieną eikšmę“ (p. 13) (žodis e minija a ojamas ik iena eikšme). Ke i ame sky iuje aiškinama, kas y a apib ėžimas i apibūdinami apib ė- žimų ūkumai. Pas a aisiais me ais links ama apib ėžimu adin i ski iamųjų są okos požymių nusakymą, o jo ezul a ą – apib ėž imi. Tokį e miną a - oja ne ik e minologai (plg. Jakai ienė 2010; Ru kienė 2015). T ečiame mokomosios knygos sky iuje ašoma, kad „są oką apib ėžian is ap ašomasis eiginys, padedan is ją ski i nuo susijusių są okų, adinamas apib ėž imi“ (p. 16) i išski iamos in encinė (=in ensinė) i eks encinė (=eks ensinė) api- b ėž ys, be ke i ame sky iuje apib ėž ys adinamos apib ėžimais. Posky is „Apib ėžimo są oka“ p adedamas aip: „Apib ėžimas y a są okos u inio a skleidimas <…>. Te mino s aipsnį su- da an is eiginys u i paaiškin i, kas y a są oka. A inkus są okas, galima iš- ink i są okų apib ėžimus i pa ikslin i, a e minai a i inka są okas. Tačiau ai nė a aip pap as a. Te minog a iniame da be negalima pasinaudo i nė ieno mokslo są okų api- b ėžimų g upe, nes: a) daugelis są okų ne u i apib ėžimų; b) mokslinėje li e a- ū oje apib ėžimai pakeičiami ik apy iksliais paaiškinimais; c) daugelis apib ėži- mų y a pasenę, nelogiški; d) daugelis egzis uojančių apib ėžimų ne u i pakan- kamų i bū inų požymių, iš yškinančių apib ėžiamos są okos speci iką. Vadina- si, nuola eikia pe žiū ė i apib ėžimus bei są okas, . y. a sisaky i pasenusių, nemokslinių i suda y i naujų“ (p. 18). Tokia p adžia nelabai aiški. Kas, iš ku i kodėl a enkama bei iš enka- ma? Ku os ne ikusios apib ėž ys būna – žodynuose, mokslo da buose, mokomosiose knygose? Kodėl e minog a iniame da be negalima pasi- naudo i „są okų apib ėžimų g upe“? Tie, kas di ba e minog a inį da bą, pap as ai geba (a ba jiems ą pada y i padeda e minologai) su o muluo i i pa ikslin i apib ėž is. Posky io pabaigoje ašoma: „Apib ėžimas ne u i a žy i mokslinės min- ies. Dažniausiai jis būna žodinis, o, pa yzdžiui, ma ema inės o mulės y a 245Te minologija | 2016 | 23 ik pagalbinė medžiaga. Vadinasi, jei ku į no s izikinį eiškinį apibūdinsi- me ik ma ema iškai, ai iš esmės są okos u inio nea skleisime. Tačiau esama okių są okų, ku ias apib ėždami neišsi e sime be ma ema inių o - mulių“ (p. 19). Kaip apib ėž ys a žo mokslinę min į? Kodėl jos dažniausiai žodinės? Apib ėž ys isada y a žodinės. Są okos esmę specialis ai, ko ge o, gali sup as i i iš o mulės. Ki oje pas aipoje eigiama: „Jei apib ėžimuose enka a o i daugia eikšmius e minus, ada eikia nu ody i, ku ia eikšme as e minas a ojamas“ (p. 19). Sunku įsi aizduo i, kaip p ak ikoje aiko- mas eikala imas apib ėž yje nu ody i daugia eikšmio e mino eikšmę. Posky yje „Apib ėžimo suda ymo p incipai i ūkumai“ ašoma ik apie ūkumus. P incipai iš a dy i posky yje „Apib ėžimo są oka“. Šiame pos- ky yje eigiama: „Te minų ydų a si anda odėl, kad apib ėžimas, ku is bu o panaudo as suda an e miną, aip pa u ėjo ūkumų. Kiek iena mokslinė są oka u i bū i iksli“ (p. 19). A galima eikalau i ikslumo iš są okos? Tikslus u i bū i są oką į a dijan is e minas, o apib ėž yse u- ė ų bū i iksliai a spindimi esminiai, ski iamieji są okų požymiai. Be o, e minų ydų gali a si as i ne ien dėl ūkumų u inčių apib ėžčių. T umpą penk ą sky ių „Te minai – mokslo kalbos pag indas“ suda o d i pas aipos. Pi mojoje pas aipoje – bend o pobūdžio pas a s ymai apie e minų s a bą mokslo pažangai i kalbos aidai, an ojoje kalbama apie lie u iškų e minų a kybą i iš a dijami lie u ių kalbininkai, apgynę dise acijas iš e minologijos. Beje, nepaminė i liko Auš a Rimku ė i Ma kas Pau a. 2016 m. dise aciją iš e minologijos s i ies apgynė i Liudmila Mockienė. Apie e minijos y imus, ko ge o, bū ų labiau ikę kalbė i an ame sky iuje. Glumina iš kon eks o iš auk a K. Gai enio kny- goje pa eik a in o macija apie pa eng us „10 000 s anda izuo ų e minų žodynų“ (p. 22). A odo, kad kalbama apie Lie u oje išleis us e minų žodynus, uo a pu K. Gai enis šį skaičių minėjo kalbėdamas apie E. Wüs e- į i jo da bų į aką e minijos s anda izacijai a p au iniu mas u. Šeš ame sky iuje „Te minų klasi ikacija“ e minai ski s omi o mos, u- inio i a pusa io san ykių a ž ilgiu. Pa eikiamas oks ien isinių e minų ski s ymas: „1) pi miniai (pap as ieji) žodžiai (akis); 2) iš es iniai žodžiai (da iniai) (akiniai); 3) sudu iniai žodžiai (dū iniai) (k ei aakis)“ (p. 23) (a k ei aakis – e minas?). Šį ski s ymą eikė ų pa aisy i, nes dū iniai i gi y a da iniai. Ma y , u ė a omenyje pap as ieji žodžiai, ediniai i dū iniai. Sep in ame sky iuje „Te minijos šal iniai“ ap a iami ys pag indiniai šal iniai: sa osios kalbos leksika, žodžių da ybos p iemonės i ki ų kalbų 246 Jolan a Gai eny ė-Bu le | leksika. Ta p au inio i lie u iško e mino san ykį ilius uojan ys pa yzdžiai paim i iš K. Gai enio knygos. Bu o galima paieško i būdingesnių a ejų. P ie eiginio, kad „šalia lie u iško žodžio u ime a p au inį jo a i ikmenį, ačiau jis y a pasy usis os žodžių po os na ys“ (p. 27) pa eikiamas pa yz- dys nuoma is – epilepsija. Va gu a nuoma is daba dažniau a ojamas. S e ainėje Raš ija.l pa eikiamuose Psichologijos e minų žodyne (PTŽ 1993) i Medicinos e minų žodyne (MTŽ 1980) – nuoma is ž . epilepsija. Ta p- au iniai e minai ik ai y a po ų nuo ala – placen a i pe danga – dia ag ma ak y ieji na iai, ik galima paabejo i, a okios po os šiuolaikinėje e minijoje iš is egzis uoja. Mokomojoje knygoje išski i d ejopi a p au iniai e minai – „ ik ieji a p au iniai e minai, ku ie pasaulio moksle a ojami sulo ynin i i nė ienoje kalboje nekeičiama nei jų ašyba, nei jie pe ašomi ki omis abė- cėlėmis“ i iš ki ų kalbų iesiogiai a pe kalbas a pininkes pasiskolin i „ne lo yniškieji“ e minai (p. 27). Gaila, kad au o ės nepa eikė okių e minų pa yzdžių, nes neaišku, apie kokius „sulo ynin us“ e minus kalbama. A oks ski s ymas ikslus? Ano K. Gai enio, „į mūsų e mi- niją a einan ys a p au iniai žodžiai daugiausia y a kilę iš seno ės g aikų i lo ynų kalbų. Jie su a komi pagal mūsų kalbos one ikos, mo ologi- jos, ašybos dėsnius bei aisykles i i s a no miniais“ (Gai enis 2002: 58–59). Toliau ašan apie a p au inius e minus eigiama, kad „šiuo me u a p au iniams e minams labai in ensy iai ku iami lie u iški a i ik- menys“, dėl o „didėja a p au inių i sa ų e minų sinonimija“ (p. 27). Kaip okios sinonimijos pa yzdys pa eik i e minai aakumas (= akuumas) i uš uma nė a sinonimai. Teisybė, kad a p au inių e minų lie u iški a i ikmenys ku iami, be labai abejo inas eiginys, kad ai yks a „labai in ensy iai“. K. Gai enis i Angelė Kaulakienė da 1996 m. KTU skai y- ame p anešime a k eipė dėmesį į p iešingą endenciją – e minijos a p- au ėjimą i neno ą ieško i lie u iškų a i ikmenų (Gai enis, Kaulakienė 2014: 232). Va gu a ši endencija išnyko. Skolinių ie os e minijoje apž alga baigiama eisingu pas ebėjimu: „S a biausia, kad skoliniai ne- s um ų iš a osenos įsigalėjusių lie u iškų e minų i bū ų išlaiky a e - minų sis emoje de ama p opo cija a p sa ų (nacionalinių) i s e imų (in e nacionalinių) e minų“ (p. 30–31). Lygiai aip pa ašoma i Lie u- ių kalbos enciklopedijos s aipsnyje e minologija (LKE 2008: 553), odėl eikė ų p idė i nuo odą (šiuo enciklopedijos s aipsniu be nuo odos em- asi i pi mame sky iuje (p. 7–8)). 247Te minologija | 2016 | 23 Didelis aš un as sky ius ski as e minų da ybai. Jis suda o apie penk a- dalį isos knygos. Į adinė sky iaus dalis gan iš ęs a i pad ikoka, joje is pasakojama apie uos pačius dalykus, pa yzdžiui, is ka us paminė i pa- g indiniai da ybos būdai, du ka us kons a uo a, kad „ e minologijoje žodžių da ybai enka didžiulis aidmuo, nes dauguma ienažodžių e minų bei sudė inių e minų y a da iniai“ ( ienąka nu odoma, kad em asi S . Kei- niu, ki ąka nenu odoma) (p. 32) i , emian is K. Gai eniu, da į i in a – „da iniai suda o didžiąją ienažodžių e minų dalį“ (p. 33). Kalban apie ūšinių są okų į a dijimą eigiama, kad „mokslo kalboje eikia pa adin i sudė ingesnes, a p jų ūšines są okas. Tokios są okos žymimos ienažo- džiais e minais, be iš jų da omi sudė iniai e minai, p z., aibė – abs ak- i aibė, a i a aibė, begalinė aibė“ (p. 33). Kas da oma? No s nuo odos nė a, ma y i, kad min is ne iksliai nu ašy a nuo Te minologijos abėcėlės (iš en i pa yzdžiai). S . Keinys ašė, kad ūšinės są okos ne e ai „žymimos ienažodžiais e minais, be is dėl o dažniausiai čia e čiamasi sudė iniais pa adinimais“ (Keinys 1980: 17). Beje, ma ema ikos e minai y a abs ak- čioji aibė, a i oji aibė. Toliau šioje dalyje p isimenamas ienas iš e minams keliamų eikala imų: „Ku ian naujada ą, eikia žino i, jog aisyklingumas – ienas s a biausių e minams keliamų eikala imų. Respublikos s anda e aisyklingumas apibūdinamas kaip a i inkan is ki čia imo, ašybos, g ama- ikos, žodžių da ybos, g ama inimo i a ojimo aisykles (LR s anda as, 2009) [sic]“ (p. 33). Keis as apibūdinimas da keis esniame dokumen e. Kas as „ espublikos s anda as“? Apie šį leidinį daugiau sužino i, ma y , ne eks, nes naudo os li e a ū os są aše jo nė a. Pi mame posky yje „Vienažodžiai e minai“, ku is gan smulkiai suski s- y as į sky elius, ap a iama ien isinių e minų da yba (p iesagų, galūnių bei p iešdėlių ediniai i dū iniai). P iesagų ediniai nag inėjami d ie- juose mažesniuose sky eliuose apie eiksmažodžių edinius i a dažodžių edinius, odėl, pa yzdžiui, a dažodinės ypa ybės u ė ojų i ie ų pa- adinimai ap a iami d iejose ie ose. Galbū bū ų pa ogiau, jeigu apie juos bū ų kalbama ienoje ie oje. Reikė ų a idžiau pa ink i pa yzdžius: kaip eiksmažodinės ypa ybės u ė ojo pa yzdys pa eik as žodis y imas, kaip sa aiminio eiksmo – gydymas. Abejo inas eiginys, kad p iesaga - ė, (i)uo ė daba inėje lie u ių kalboje „ ik e minų da ybai i e a ojama“ (p. 36). Negalima nesu ik i su eiginiu, kad „sudu iniai e minai leng ai i sis emiškai padeda pa adin i iena ūšes są okas“. Tas aiškiai ma y i iš pa eik ų pa yzdžių (sa idulka, ėjadulka). Tik a gu a eisingas oks ei- 248 Jolan a Gai eny ė-Bu le | ginys: „Sudu inis e minas eikšmės a ž ilgiu dažnai y a ieningesnis, apib ėž esnis, specialesnis už sa o pama inių žodžių junginį. Dėl o sudu - iniai žodžiai inka ikslesniam, u iningesniam, p asmingesniam eiškimo būdui“ (p. 43). Sky elio apie dū inius pabaigoje paaiškin a, kokios kalbos dalys gali bū i dū iniai. Pa eikiami pa yzdžiai (dalgiako is, udauodegis (ka- inas), kažkas, d idešim , bukagal is, silpnaši dis, p o ligė) u i mažai ką bend o su e minija. Šiame posky yje pasi aikė i daugiau nelabai e mi- niškų (ben jau ne šiuolaikinės e minijos) pa yzdžių: žaba as, skys imas, ka umynai, očiukė, apysakai ė, anky ė, upokšnis, užkandinė, dainius i k . An as aš un o sky iaus posky is „Te minai – žodžių junginiai“ ski as sudė iniams e minams. Reikė ų a k eip i dėmesį į ai, kad sudė inių e - minų dėmenys sky iaus p adžioje adinami komponen ais, pabaigoje – ele- men ais. Pa eikiama abejo ino aisyklingumo pa yzdžių: i is ži klikės, minus s iklai, augalaiindika o iai. Posky yje umpai apibūdin a, kokiais sin ak- siniais yšiais gali bū i susie i sudė inių e minų dėmenys, be sudė inių e minų s uk ū a, dėmenų skaičius nenag inėjami. S uden ams bū ų nau- dinga sužino i i apie dėmenų išdės ymo a ką. De in ame sky iuje ap a iami e minų eikala imai. Au o ės išski ia sep ynis eikala imus, ku iuos į a dija būd a džiais. Nebū ų neįp as a a- šy i eks e, kad „ e minas u i bū i ikslus“, be kaip eikala imų (i po- sky ių) pa adinimai ge iau ik ų daik a a džiai, juolab kad pi mas šio sky- iaus posky is p adedamas eiginiu „ aisyklingumas – ienas s a biausių e minų kalbinių eikala imų“ (p. 47). Šiame posky yje minimi s anda ai u i žymenis, ku iuos eikė ų už ašy i iksliai: s anda o „Te minologijos p incipai i me odai“ (1115-90) žymuo u i bū i LST 1115-90, šis s an- da as bu o pa eng as ne pagal a p au inį s anda ą 980: 704-87, be pa- gal ISO 704-87. Taisyklingumas, ikslumas, sis emiškumas, umpumas, s ilis inis neu alumas i da ybinis pa ogumas ap ašy i gan išsamiai – jiems ski a nuo po os pas aipų iki be eik ijų puslapių, uo a pu aiškumas apibūdin as ienu sakiniu. Reikėjo apie šį eikala imą a ba pa ašy i dau- giau, a ba jo isai neminė i. Aiškumas apib ėž as kaip „ eikala imas, kad e mino idinė o ma aiškiai pe eik ų są oką“ (p. 47). Aiškumui ūks a aiškumo. Kas y a „ idinė e mino o ma“? Apibūdindamos e mino iks- lumą, au o ės išski ia is e minų g upes: eisingai o ien uojančius e mi- nus, neu alius e minus i ne eisingai o ien uojančius e minus. Taisy inas neu alių e minų apibūdinimas: „Neu aliais e minais galima laiky i isus uos e minus, ku ių žodinės eikšmės neįmanoma nus a y i. Tokiais e - 255Te minologija | 2016 | 23 LITERATŪRA AETŽ 2010: Aiškinamasis elek o echnikos e minų žodynas: lie u ių k., okiečių k., anglų k., p ancūzų k., usų k. Vy . ed. S asys Žeb auskas, Kaunas: Technologija. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l , [žiū ė a 2016-11-15]. Ba anauskienė R., Ša kauskienė S., Juzelėnienė S. 2016: Mokslo da bų me odiniai nu odymai li uanis ams: me odinė mokomoji knyga. Elek oninis iš eklius, Kaunas: VU KHM, 79 p. P ieiga pe in e ne ą: h p:// www.kn . u.l /dokumen ai/ ailai/ka ed u/lie u iu/MOKSLO_DARB%C5%B2_METODINIAI_NURO- DYMAI_LITUANISTAMS.pd [žiū ė a 2016-12-08]. Bielinskienė A., Kazlauskienė A., Rimku ė E., Tamošiūnai ė A. 2014: Lie u ių bend inė kalba: no mos i a - osena. Vado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden ams, Kaunas: VDU, Vilnius: Ve sus au eus, 416 p. CHTŽ 2003: Daukšas K. e al. Chemijos e minų aiškinamasis žodynas. 2-asis pa ais. i papild. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l [žiū ė a 2016-12-05]. DLKŽ 2015: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 7-as pa ais. i papild. leid.; elek oninis a ian as, Vilnius: LKI. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lkiis.lki.l [žiū ė a 2016-11-15]. Gai enis K. 1991: Lie u iškų e minų aizdingumo klausimu. – Lie u ių kalbo y os klausimai 29, 26–31. Gai enis K. 1994: Kalbiniai i loginiai e minų eikala imai. – Te minologija 3, 204–213. Gai enis K. 1998: Kele as minčių apie e minologiją. – Te minologija 5, 89–92. Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: LKI l-kla, 148 p. Gai enis K., Kaulakienė A. 2014: Eks aling is iniai e minų no minimo p incipai. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: LKI, 229–235. Jakai ienė E. 2010: Leksikologija. S udijų knyga. An as paka o inis leidimas, Vilnius: VU l-kla, 351 p. Kaulakienė A. 2009: Lie u ių izikos e minijos aida, Vilnius: Technika, 439 p. Keinys S . 1980: Te minologijos abėcėlė, Vilnius: Mokslas, 116 p. Klima ičius J. 2003: Lie u ių e minog a ija: p aei ies b uožai, daba ies sunkumai i užda iniai. – Te mino- logija 10, 9–32. KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa, 278 p. LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 634 p. LKTŽ 2008: Gai eny ė-Bu le J., Keinys S ., No eikai ė A. Lie u ių kalbos e minų žodynai. Ano uo a 1900- 2005 bibliog a ijos odyklė, Vilnius: LKI, 260 p. MTŽ 1980: As auskas V. e al. Medicinos e minų žodynas, Vilnius: Mokslas. P ieiga pe in e ne ą: h ps:// www. aš ija.l [žiū ė a 2016-11-15]. PTŽ 1993: Psichologijos e minų žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. P ieiga pe in e ne ą: h ps://www. aš ija.l [žiū ė a 2016-11-15]. Ru kienė L. 2015: Technologijų specialis ų p o esinė kalba: sis ema i a osena. Vado ėlis, Vilnius: Technika, 160 p. Šalkauskis S. 1991: Raš ai 2, Vilnius: Min is, 351 p. TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a, 896 p. Umb asas A. 2013: Lie u os Respublikos e minų bankas: 10 me ų po įs a ymo p iėmimo. – Te minologija 20, 96–122. Vlada skienė R. 2013: Kū ybinių indus ijų specialybės kalbos kul ū a. Vado ėlis, Vilnius: Technika, 127 p. Gau a 2016-12-19 Jolan a Gai eny ė-Bu le Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as jolan a.gai en[email p o ec ed]