9 4 As a Mi ke ičienė | Są oka lie u ių mokslo kalboje
Są oka lie u ių mokslo kalboje
ASTA MITKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ESMINIAI ŽODŽIAI: e minas, są oka, eks ynas, mokslo kalba, sin agminiai san ykiai, seman-
iniai san ykiai, konjunkcinė a osena, kon eks iniai sinonimai
Te mino e minas apib ėž yse dažniausiai neišsi e čiama be e mino
są oka, ma e minas įp as ai apib ėžiamas kaip są okos į a dijimas.
Galima d ąsiai eig i, kad są oka, kaip i e minas, y a pama inė
e minologijos są oka (i , be abejo, e minas). T adicinėje (da adinamo-
je bend ąja) e minologijos eo ijoje e mino i są okos san ykis o maliai
a i inka žodžio i eikšmės san ykį (Kageu a 2002: 22)1.
Pag indinės e minologijos da bo k yp ys – onomasiologinė (nuo są o-
kų p ie e minų) i semasiologinė (nuo e minų p ie są okų). Onomasio-
loginės k yp ies e minologijos y imuose cen inė ie a a i enka są okai
( ai lemia i a i inkamus y imų ezul a us)2. Be o, są oka y a iena iš
labiausiai disku uojamų e minologijos ka ego ijų, ypač adinamosios Vie-
nos e minologijos mokyklos a s o ų. Nepaisan są okai „są oka“ ski iamo
dėmesio e minologijos da buose, jos esmė is da nė a iki galo a skleis-
a (Ta a ino as 2006: 143–144).
Teks ai y a laikomi labai s a biais ne iesioginiais šal iniais, iš ku ių ga-
lima gau i in o macijos apie są okas. Są oką disku se galima pasiek i pe
jos designa ą, pe e miną (San os e al. 2015: 155, 156, 157). Naujosios
e minologijos eo ijos (komunikacinė e minologijos eo ija, sociokogni-
y inė e minologija, ėmų ( eimų) e minologija) eikia pi menybę bū-
en eks ų analizei (Fabe Bení ez 2009: 120). Pas ebė a, kad lie u ių
1 Lie u ių kalbo y oje apie žodžio eikšmės i są okos san ykį ašė E alda Jakai ienė (2010: 46–49), Aloyzas
Guda ičius (2012) i k .
2 Onomasiologinės k yp ies k aš u inumas – e minai laikomi ik są okų e ike ėmis (Fabe Bení ez 2009:
111; Kageu a 2015: 47 i k .).
9 5Te minologija | 2017 | 24
moksliniame disku se ne engiama e mino są oka3, odėl ikė ina, jog iš
mokslinių eks ų galima daugiau a mažiau sužino i apie pačią są oką
„są oka“. Šiame s aipsnyje ap ašoma e mino są oka a osena mokslo
kalboje: y imu bu o siekiama nus a y i e mino seman inius (kon eks i-
nius) pa ne ius, jo seman inę ( eminę) aplinką i pagal e mino a ose-
nos ypa umus nub ėž i są okos „są oka“ apma us. Tai eks ynu pa em as
(angl. co pus-based) y imas, ku io pag indinis šal inis – Lie u ių mokslo
kalbos eks ynas Co ALi ( iešai p ieinamas a ian as: h p://co ali .l ).
Teks ynas suda y as iš 1999–2009 m. paskelb ų humani a inių, socialinių,
izinių, biomedicinos i echnologijos mokslų į ai ių ipų eks ų, o jo
apim is – 9 milijonai žodžių (plačiau apie eks yną ž . Usonienė e . al.
2008). Šis eks ynas, no s i nedidelis, kele ius me us nebea naujinamas,
o paieška jame gana ibo a, is dėl o y a gana pa ogus iš eklius daba inei
ašy inei lie u ių mokslo kalbai i e minijai i i.
Lie u ių mokslo kalbos eks yne Co ALi lema są oka pa a o a 779
ka us ( isų minė ų mokslų k ypčių eks uose). Vadinasi, šis e minas
ame pačiame eks yne daugiau nei pusan o ka o dažnesnis už e mi-
nologijos e miną e minas, ku is pasi aikė 447 ka us (san ykis pa aiz-
duo as 1 pa .). Beje, pas ebė a, kad iename iš humani a inių mokslų
eks ų, pa ekusių į i iamąjį eks yną, e minu są oka į a dijama žodžiu,
o ne e minu iš eiškiama są oka, . y. ne mokslinė a dalykinė są oka.
Be kokiu a eju e miną są oka g eičiausiai galima laiky i bend uoju
mokslo e minu, kaip kokį me odą a eo iją4. Ki as klausimas, a są oka
y a me akalbos iene as kaip i e minas. A. Guda ičiaus nuomone – ei-
kiausiai, ne, plg.: „A odo, kad kalbo y oje są okos e minas, nusakan is
logiškai su a ky ą pasaulio pažinimo ezul a ą sąmonėje, isai ne eika-
lingas. <...> Te minai są oka i koncep as iksuoja pažinimo ezul a us,
pi masis loginę, koncen uo ą o mą, an asis – labiau indi idualizuo ą
holis inį pa idalą; šie e minai p iklausy ų logikos i epis emologijos
mokslams“ (Guda ičius 2012: 112, 117).
3 1 milijono žodžių mo ologiškai ano uo o eks yno pag indu And iaus U kos suda y ame Dažniniame
ašy inės lie u ių kalbos žodyne (2009) žodis są oka užima 572-ą ie ą (pa a ojimo dažnis – 244). Galime
palygin i – ne iena eikšmis e minas ame žodyne y a 916-oje ie oje (pa a o a 156 ka us).
4 Plg. są oka – „ ilos., log. ka ego ija, eiškian i min ies u inio iene ą, nusakan į daik us, eiškinius i
iš eiškian i esmines jų sa ybes. <...> Ma . logikoje ∆ y a sup an ama kaip log. klasė, analizuojan ją
u inio požiū iu, aiškinan is klasę suda ančių objek ų esminius i bend uosius požymius“ (VLE).
9 6 As a Mi ke ičienė | Są oka lie u ių mokslo kalboje
1 pa . Te minų są oka i e minas san ykis pagal dažnumą eks yne
P og ama An conc 3.4.4w5 apdo ojus a ink as konko danso eilu es su
e minu są oka, au oma iškai nus a y i dažniausi g e a esan ys i iamojo
e mino kon eks iniai pa ne iai – einan ys iš ka o po šio e mino (ž .
2 pa .) a ba p ieš pa jį (ž . 3 pa .). Iš pa eikslų ma y i, kad kai ku ie kon-
eks iniai pa ne iai, pa yzdžiui, galios, e mo ikacija, g eičiausiai į eks y-
ną pa eko iš o pa ies eks o. Nea mes ina i duomenų apdo ojimo klaidų
ikimybė.
Lais a lie u ių kalbos žodžių a ka sakinyje lemia, kad i ian konko -
dansą bū ina a siž elg i į isus sakinio na ius, neuž enka susikoncen uo-
i į kelias kon eks inių pa ne ių pozicijas i iamojo žodžio a ž ilgiu (Ma -
cinke ičienė 2010: 49). Dėl o, i ian e mino są oka a oseną, kiek ie-
noje 300 spaudos ženklų ilgio konko danso eilu ėje isų pi ma bu o
ieškoma sakinio, ku iame y a ūpimas e minas, p adžios i pabaigos.
G e imi konko danso eilučių sakiniai pe ž elg i ieškan i iamojo e mino
kon eks inių sinonimų.
Pasi ink a y imo me odika – seman inė žodžių junginių analizė. Ty-
imo me odika bu o išbandy a analizuojan e mino e minas a oseną
(ž . Mi ke ičienė 2016) i pa eisino lūkesčius. Visų pi ma bu o nus a o-
mi žodžių junginiai, į ku iuos įeina e minas są oka, i žiū ima, kokia
šio e mino unkcija (subjek as, objek as, a ibu as, aplinkybė a p e di-
5 Ž . h p://www.lau encean hony.ne /so wa e/an conc/.
9 7Te minologija | 2017 | 24
ka y as)6. Toliau i ian e mino są oka a oseną, žodžių junginiai su
e minu są oka g upuojami pagal leksinį, seman inį i eminį panašumą7.
S aipsnyje aip pa ap a iama e mino są oka konjunkcinė a osena i
kon eks inė sinonimija, a spindinčios pa adigminius šio e mino san ykius.
Te mino są oka kon eks inių pa ne ių dažnumui didelės eikšmės čia
ne eikiama – ne i pa ienis i iamojo e mino pa ne is gali bū i eikšmin-
gas, jei i iamojoje medžiagoje esama ki ų jam seman iškai a ema iškai
a imų pa ne ių, su ku iais jis pa ek ų į ą pačią žodžių junginių g upę.
6 Te minas są oka sakinyje dažnai įeina ne į ieną junginį, odėl uo pačiu eks yno sakiniu galima ilius -
uo i ne ieną i iamojo e mino a osenos modelį.
7 Remiamasi Vi o Labučio seman iniu žodžių junginių ski s ymu (Labu is 1998), duomenys aip pa ik i-
nami DLKG. Klasi ikuojan a ibu inius junginius daugiausia ado aujamasi Laimu ės Bune ičiū ės
s aipsniu (1998).
2 pa . Dažniausi iš ka o po e mino są oka einan ys žodžiai eks yne
9 8 As a Mi ke ičienė | Są oka lie u ių mokslo kalboje
1. Są okA TERMINOGRAFIJOJE8
1.1. Są oka y a iloso ijos, logikos, psichologijos i k . mokslų objek as,
a i inkamai į aukiama į os s i ies žodynus9. Filoso ijos e minų žodynuo-
se lie u ių kalba galima as i okias e mino są oka apib ėž is a aiškinimus10:
8 Čia e minog a ija su okiama plačiai – ji apima ne ik žodynus, be i ki us sis emiškus e minų duome-
nynus ( e minų duomenų bazes, bankus, s anda us).
9 Lie u iškų logikos žodynų ne u ime. Logikos ado ėliuose ašoma: „Są oka y a mąs ymo o ma,
iš eiškian i esminius i bend uosius objek ų požymius.“ (Plečkai is 2009: 159); „apibūdindami są oką
apsi ibosime nuo oda, kad są oka adinamas min ies d ė muo, ku iame indi idai duo i ka u su jų
požymiais“ (Bubelis e al. 2012: 99).
10 Filoso ai nesu a ia dėl są okų i eikšmių san ykio (a są okos y a eikšmės), aip pa dėl o, a są okos
p iklauso nuo kalbos (ž . CREPh 2000: 159; EPh 2006: 415, 416).
3 pa . Dažniausi p ieš pa e miną są oka einan ys žodžiai eks yne

9 9Te minologija | 2017 | 24
„ iena iš pasaulio a spindėjimo mąs yme o mų [čia i oliau e in-
a A. M.], ku ia pažįs ama eiškinių, p ocesų esmė, apibend inami jų esminiai
požymiai i pusės <...>“ (FŽ 1975);
„ko no s p i s a ymas k aip isuo inyb ės aip, kad ai ka u įsi aizduo-
jama kaip daug kam bend a <...>“ (FŽ 2002)11.
Lie u os Respublikos e minų banke y a ys e mino są oka apib ėž ys,
įdė os (a p i aiky os) iš in o macijos i dokumen a imo bei e minologi-
jos s anda ų i edukologijos žodyno:
„Žinių i en e as, ku į suda o unikalus požymių de inys.“ (LST ISO
5127:2008 In o macija i dokumen a imas. Aiškinamasis žodynas ( apa us ISO
5127:2001), ž . LR e minų bankas);
„Te minologijoje – p až in imo ien e as , ku į suda o sa i as požymių de i-
nys.“ (1. P i aiky a iš ISO 1087-1:2000; 2. NATO s anda izacijos e minų aiš-
kinamasis žodynas AAP-42B, 2011, ž . LR e minų bankas);
„Mąs ymo o ma, a spindin i esminius objek o požymius sąmonėje. Ji su-
sijusi su aizdiniu, žodžiu i ki omis są okomis. Są oka y a klasi ikacijos pada-
inys, . y. są oka išsiski ia iš ki ų aizdinių, są okų, žodžių sa o iksliu api-
b ėž umu lyginan , g upuojan . Vaizdinys i žodis y a jos konk e us, ma e iali-
zuo as pag indas. <...> Mokymo i auklėjimo p ocese bui inės są okos papildo-
mos mokslo žiniomis i ampa mokslinės (o as, anduo, žmogus, gy ūnas, sau-
lė, ge umas, iš ikimybė i . .). Specialūs mokslinių są okų pa adinimai – e -
minai. Kai ku ie iš jų a ojami bui yje. <...>“ (Enciklopedinis edukologijos
žodynas. Sud. Leonas Jo aiša, 2007, ž . LR e minų bankas).
Iš in eg uo ų lie u ių kalbos i aš ijos iš eklių in o macinės sis emos
aš ija.l ma y i, kad e minas są oka y a į auk as į poli echnikos, ma e-
ma ikos, in o ma ikos e minų žodynus, apib ėž as – in o macijos bei psi-
chologijos e minų žodynuose:
„Min is, id ėja, iš eiškian i bend us i esminius daik o a eiškinio požy-
mius.“ (T ečiokai ė A. In o macijos e minų žodynas, 1993, ž . aš ija.l );
„Viena iš loginio mąs ym o o mų – aukščiausio lygio apiben d in im as .
Są oka gali bū i konk e i i abs ak i. Abs akčiausios są okos adinamos ka e-
go ijomis. <...> Ski iamos bui inės i mokslinės są okos, s ichiška i eguliuo-
jama są okų aida <...>.“ (Psichologijos e minų žodynas, 1993, ž . aš ija.l ).
Viešai p ieinamoje Lie u os s anda izacijos depa amen o Te minų ba-
zėje aip pa galima as i jau ci uo ą apib ėž į iš LST ISO 5127:2008, en
11 LKŽe papildymų ka o ekoje (ž . LKIIS) galima as i są okos apib ėžimą iš iloso o S asio Šalkauskio
aš ų: „Są oka y a p o o pada as i mums sako apie ai, kas y a daik as i kas suda o jo esmę.“ G ei-
čiausiai ai y a iena pi mųjų šio e mino apib ėžčių.
100 As a Mi ke ičienė | Są oka lie u ių mokslo kalboje
aip pa įdė as e mino są oka s aipsnis iš LST ISO 1087-1:2005 Te mi-
nologijos da bas. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Teo ija i aikymas ( apa us
ISO 1087-1:2000):
„Pažinimo i en e as, ku į suda o sa i as požymių de inys.“
Reginos K ašy ės Mokomajame e minologijos žodynėlyje (2005) są oka
kaip e minologijos e minas apib ėžiama aip:
„Be ku is mą s ymo iene as , a spindin is esminius objek o požymius są-
monėje i u in is u inį ( idinių i išo inių požymių isumą) i apim į ( isų
os są okos požymius u inčių objek ų isumą), iš eiškiamas e minu, aidiniu
a ki u simboliu.“
No s iš a dy ų apib ėžčių pama iniai žodžiai ski iasi12, ačiau aki aizdu,
kad są oka p iski iama mąs ymo a ba pažinimo s i ims13. Ci uo uose e s-
iniuose s anda uose są oka apib ėžiama kaip pažinimo a ba žinių iene-
as (angliškai uni o knowledge) – šiuose šal iniuose są oka y a su okiama
kaip p ak inio e minologijos da bo objek as. Ta p au iniame e minolo-
gijos s anda e ISO 704 pab ėžiama, kad e minologijoje į są oką eikia
ž elg i ne ik kaip į mąs ymo iene ą, be i kaip pažinimo iene ą (uni
o kowledge) (ISO 704:2009: 3). Toks sp endimas pa eina iš su okimo, kad
e minai p iklauso konk ečioms pažinimo s i ims. Te minologijoje į są-
oką žiū ė i kaip į pažinimo a žinių iene ą siūlo ne ienas e minologas.
Pa yzdžiui, Ing id Simonnæs pab ėžia, kad mąs ymas – subjek y us da-
lykas, odėl są oką ge iau apib ėž i ne kaip mąs ymo, o kaip pažinimo
iene ą. Toks su okimas leidžia są oką ma y i dinamišką – są okų kai ą
lemia nauji a adimai (Simonnæs 2007: 121).
1.2. Te minologijos s anda e LST ISO 1087-1:2005 (ž . LSD e m) api-
b ėžiami ūšiniai e minai bend oji są oka i iene inė są oka, dalies są o-
ka i isumos są oka, hipe oniminė są oka, hiponiminė są oka i ek onimi-
nė są oka, gimininė są oka i ūšinė są oka, ku ių mo y acinis požymis
a spindi są okų ski s ymą pagal u inį, apim į, a pusa io san ykį. Kai
ku ie iš šių e minų pe ki us iš eklius pa eko i į LR e minų banką.
12 Čia galima p isimin i, kad dažniausiai ne ienodai sup an amos i aiškinamos pačios u iningiausios ka e-
go inės są okos (Gai enis 2002: 38, da ž . Keinys 2013: 52).
13 Plg. ci uo as e mino są oka apib ėž is i žodžio są oka aiškinimą Daba inės lie u ių kalbos žodyne i
Lie u ių kalbos žodyne: „mąs ymo u inio elemen as, eiškiamas žodžiu a žodžiais“ (DŽ6), „žmogaus
mąs ymo o m a, a spindin i esminius i bend uosius objek ų požymius; su ok i m o išda a;
log i n ė min is apie kokį daik ą a eiškinį“ (LKŽe).
101Te minologija | 2017 | 24
Minė ame R. K ašy ės e minologijos žodynėlyje aiškinami jau minė i
ūšiniai e minai gimininė są oka i ūšinė są oka bei da du e minai –
apib ėžiamoji są oka i apib ėžiančioji są oka, ku iais są okos į a dijamos
pagal san ykį su apib ėž imi.
Išsiski ia į LR e minų banką į auk o Ling odidak ikos e minų žodyno
(2012) sudė iniai e minai, iksliau jų apib ėž ys:
abs akčiosios są okos – „[b]end osios eikšm ės i koncep ai (p z.: laikas,
e d ė, kiekybė, požymis) bei jų kalbin ė aiška, ku ią mokiniui eikia
mokė i, kad sėkmingai komunikuo ų“;
konk ečiosios są okos – „[b]end ųjų są okų ealiz ac ija konk ečioje si uacijo-
je, am ik ų emų (p z., „Asmens iden i ikacija“, „P ekyba“, „Gam a, egionas“,
„Lais alaikis“) kon k e i le ks ik a“.
Šie an onimais į a dy i a imai susiję e minai (ek onimai) ne ik api-
b ėžiami nesis emiškai, be juose są oka pe keliama iš mąs ymo s e os į
kalbinę.
Į in o macinę sis emą aš ija.l į auk uose iš ekliuose aip pa esama
e mino są oka ūšinių i ki okių sudė inių e minų, ku ie uose iš ekliuo-
se y a an aš iniai (įskai an nuo odinius) e minai, p z.: apib ėžiamoji są-
oka i neapib ėžiamoji są oka (ma ema ika, in o ma ika), loginė są oka,
ma ema inė są oka, pag indinė są oka, pi minė są oka i an inė są oka,
są oka plačiąja p asme i są oka siau ąja p asme (ma ema ika). Šie e mi-
nai mo y uo i pagal są okos s i į, apim į, a pusa io san ykį a kokią ki ą
esminę ypa ybę ( e minai neapib ėžiami, odėl sunku iksliai nus a y i
mo y acinį požymį). Ki uose junginiuose są oka ė a an aeilis pa adini-
mas – daik ų klasės į a dijimas, p z.: są oka „daugiau“, są oka „mažiau“,
są oka „ a p“, są oka „lygu“, są oka „eina po“, są oka „eina p ieš“, są o-
ka „paskesnis už“, są oka „pi mesnis už“ (ma ema ika).
2. Są okA – ATRIBUTO TURėTOJAS IR ATRIBUTAS
2.1. Te minas są oka, Lie u ių mokslo kalbos eks yno duomenimis,
daugeliu a ejų u i a ibu ą a ba pa s y a a ibu as. Taip y a dėl o, kad
mokslo kalboje kalbama apie konk ečias są okas, o ne apie są oką kaip
okią apsk i ai. Dažnai e minas są oka a ojamas su konk ečiu są o-
kos į a dijimu, su ku iuo suda o a ibu inius junginius. Tuose jungi-
niuose są oka apibūdinama pagal a dą ( a do junginiai) a ba są oka
y a an aeilis am ik os są okos pa adinimas, apibūdinan is ą są oką
102 As a Mi ke ičienė | Są oka lie u ių mokslo kalboje
pagal klasę (an aeilio pa adinimo junginiai)14. Schemiškai ai galima
pa aizduo i aip:
Keli pa yzdžiai:
VARDAS + są oka
„Tada ji daugiausia koncen uoda osi į b anduolinio saugumo p oblemas, o a -
g asin im o są ok a dažniausiai bu o nag inėjama SSRS–JAV b anduolinės
pusiaus y os kon eks e.“15;
„Taigi jei apie mik o- i mak osocialinę aplinką kalbame kaip apie pama ines
žmogaus aidos p ielaidas, ai aki aizdu, kad s oc ialinio i nk lo s ą oka
y a iena iš labiausiai nusisekusių eo inių są okų, a e iančių galimybę šias
p ielaidas modeliuo i giliai i iš esmės.“;
„Tolimojo la uko są oka apima na ū alių ba je ų sis emą ( isumą): kapi-
nyną supančias uolienas, ku ių sa ybės nepaki o dėl kapinyno į engimo, i
aplink kapinyną esančias uolienas supančias geologines o macijas.“
są oka (= KLASĖ) + VARDAS
„Są o ka „kogene a ci ja“ eiškia ienalaikę gamybą, kai o pa ies p oceso
me u gaminama šiluminė ene gija bei elek os i (a ba) mechaninė ene gija [3],
o są o ka „ e mo i ka cija“ – cen alizuo ą šilumos ( ik šilumos!) iekimą
iš elek inės, gaminančios elek ą i šilumą [5].“;
„Su są o komis ka imas a kaimo i e o ė siejasi daug į ai ių koncep-
cijų i sup a imų, pa yzdžiui, gy en ojų negausumas (išsisklaidymas), mies ų
nu olimas a nebu imas, p iklausomumas nuo žemės ūkio i ki ų pi minių ūkio
šakų, adicinių kul ū ų i pan.“;
„Kaip pas ebi monog a ijos „Roman izmas i menas“ au o ius Williamas Vau-
ghanas, „są oka ‚ oman inis / oman iškas‘ gali bū i aikoma is-
kam, kas nepap as a šiuolaikiniame pasaulyje“, i pab ėžia, kad be kokioje epo-
choje „galima įž elg i oman inių požiū ių“.“
Reikia pažymė i, kad pi mojo ipo a osena eks yne y a dažnesnė, ypač
ais a ejais, kai są oka ne u i jokio ki o a ibu o. Kadangi analizuojama
14 No s są oka kaip an aeilis pa adinimas (apozicija) y a šalu inis junginio dėmuo, be kai junginys są o-
ka + VARDAS u i p iklausomąjį dėmenį, čia kalbama apie junginius su są oka – bū en šis e minas
laikomas an aeilio pa adinimo junginio a s o u (plačiau Mi ke ičienė 2016: 79).
15 Pa yzdžiai iš eks yno ne aisy i, išsky us pas ebė as ko ek ū os klaidas. Te minai kaip i eks yne neku sy-
inami, no s o iginaliame eks e ku sy as u bū bu o.
VARDAS + są oka
są oka (= KLASė) + VARDAS
109Te minologija | 2017 | 24
Øasmenys: au o ius, kū ėjas, šalininkas (plg. modelio AUTORIUS +
są oka junginius),
Øe d ė: ie a, kon eks as, p asminis laukas, eikšmių laukas, eminė s i is,
Øsu men aline eikla susiję dalykai: komen a ai, klausimai, y imų s a-
egijos, ak uo ė,
Ø a osenos i is o ijos dalykai: a ojimo adicija, genezė, is o inė a -
min is,
Øį ai ūs ki i dalykai: edinys, a i ikmuo, a spindys, a ž ilgis, p izmė,
san ykis, a pusa io yšys, p i alumas i k .
Keli kon eks o pa yzdžiai:
„Vis dėl o in o e sijos i eks a e sijos są okų au o iaus Ca l G. Jun g
(1936) pa eikiama šių asmenybės ipų samp a a ienodai į ikinamą da o i hipo-
ezę, jog su didesniu mo inos jau umu susiję in o e sy ieji b uožai.“;
„Toks apib ėžimas nesu eikia aiškios di ono s ą okos o mu luo ės, pagal
ku ią bū ų galima iksuo i ak inius di onų plo us.“;
„Tačiau ai nag inė i eikė ų ki ų są ok ų ko n ek s e, nea siejamų nuo pas-
a osios, . y. geosis emų a spa umo (A mand, 1983; Kyp ijano a, 1983; S i -
že , 1983).“;
„„K iminogeninė asmenybė“ y a są oko s „nusikal ėli o a smenybė“
edinys i a spindi subjek o, galinčio pada y i nusikal imą, aip pa ka o inį
nusikal imą, cha ak e is iką [6, p. 68].“
2.12. Są okos (= OBJEKTAS) + VEIKSMAS / BŪSENA a ba
VEIKSMAS / BŪSENA + į / nuo są okos. Są oka a ibu inių jungi-
nių gilumoje y a eiksmo a būsenos objek as18. Ap a iamas e minas
a ojamas a ibu iniuose junginiuose su eiksmažodiniais daik a a džiais
a ojimas ( a osena), aikymas; sup a imas, samp a a, in e p e acija, ak-
a imas ( ak uo ė), a skleidimas, analizė, pažiū os (į); apib ėžimas, apibū-
dinimas, (pa)aiškinimas, išaiškinimas; į aukimas, pe sky a, painia a, pakei-
imas, a sky imas (nuo), išplė imas, pe a kymas, su apa inimas, koncep-
ualiza imas; kū imas, su o ma imas; u ėjimas i k . (apie są oką kaip
objek ą ž . 3 sky ių), p z.:
„Tiksliau, an opologija šiuo s ą okų p ak ei imu a sisakė e nocen is inio
požiū io, nes są oko s, okios kaip gen is, a ojim as odo i ą sa ęs a -
sky imą nuo i iamų žmonių, . y. plačiausia p asme ai odo egzis a usią a -
ski į a p mode nios i adinamosios p imi y ios isuomenės.“;
18 Junginiai, ku ių pag indiniais dėmenimis eina eiksmažodiniai daik a a džiai, lie u ių kalbo y oje in e -
p e uojami ne ienodai (plačiau ž . Pake ys 2006). Čia jie p iski iami p ie a ibu inių junginių.

110 As a Mi ke ičienė | Są oka lie u ių mokslo kalboje
„Kadangi eglamen uo a s aipsnio apim is žu nale neleidžia pa eik i isos y i-
mo analizės, šiame da be apsi ibosime: šeimos s ą okos samp a a , o mų
į ai o e, šeimų skaičiaus i dydžio bei sudė ies e i o ine sklaida 1989–2001 m.“;
„Ne ikslus są o kos apib ė žimas p ida ė nemažai painia os iek y ėjams,
iek disku uojan iesiems.“;
„An as, ko ge o ne mažiau eikšmingas, many ume, y a s ą okos e ninė
g upė a sky imas nuo są okų asė i gen is ( ibe), ku ios bu o
a ojamos iki An ojo pasaulinio ka o.“
2.13. Są okos (= SUBJEKTAS) + VEIKSMAS / BŪSENA. Są o-
ka a ibu inių junginių gilumoje aip pa y a eiksmo a būsenos subjek-
as. Pag indiniais okių junginių dėmenimis eina abs ak ūs daik a a džiai
ap ėp is, apim is, alpumas, pla umas; užuomazgos, aida, kai a; apa umas,
ski umai; į ai o ė, painumas, sudė ingumas i k . (apie są oką kaip subjek-
ą plačiau ašoma 4 sky iuje). Ap a iamų junginių kon eks as:
„Tokiu a eju eikia išsiaiškin i „pag indinių u inių in e esų“ są okos ap-
ėp į.“;
„Socialinio inklo s ą okos užuomazgo s a si ado apie 1930 m. i y a sie i-
nos su Mo eno, Lewino, Heide io da bais, kai bu o im asi nag inė i, eikš i
simboliais i aizduo i g a iškai žmonių a pusa io yšius.“;
„P iežas is y a kokybės są okos sudė ingumas i pla umas, ku iuos
lemia didelė kokybės objek ų į ai o ė i kokybės eiksnių bei jos sukeliamų
p oblemų gausa.“
2.14. Są okų (= SUDEDAMOJI DALIS) + DARINYS. Dažniausiai
ik po ka ą pa a o i okio modelio a ibu iniai junginiai odo, kad są o-
kos suda o apčiuopiamus da inius ( odyklę, žodynėlį, žinyną – adinasi,
są okos u i aišką) i abs akčius (sis emą, de inį), p z.:
„Pabaigoje pa eikiamas naudo os li e a ū os, ku ios modi ikuo os iš aukos su-
da o šią knygelę, są ašas; są okų žo dy nė lis i odyklė.“;
„Rašydamas šią knygą ėmiausi IUPC bei IUPAC ekomenduojama są ok ų i
simbolių sis ema , į ai iems skaičia imams naudojausi SI ma ų iene ais,
s engiausi a o i naujausių mokslo žodynų ap obuo ą lie u išką e miniją.“
Ki okio modelio a ibu inių junginių ė a nedaug, odėl jie čia neap a-
iami. Neben ik galima paminė i, kad są okos, kaip i e minai, y a
diskusijų p iežas is.
Te minas są oka (lemuo as) a ibu iniuose junginiuose apibend in ai
pa aizduo as 4 pa . Rodyklės schemoje nuk eip os į pag indinį junginio
dėmenį.
111Te minologija | 2017 | 24
4 pa . Te minas są ok* a ibu iniuose junginiuose
3. Są okA – OBJEKTAS
3.1. Są oka, kaip i e minas, y a a ojimo objek as. Te minas są o-
ka lie u ių mokslo kalboje a ojamas su eiksmažodžių ( ebe) a o i, ne-
(be) a o i, pa a o i, (p i) aiky i, naudo i(s), pa(si)naudo i o momis, p z.:
„Visiems šiems p ocesams apibūdin i jau seniai daug ku a ojama są o-
ka „ su de i nimas“ (angl. ha moniza ion, app oxima ion) bei nauja są oka
„sude inamumo ska inimas“ (angl. compa ibiliza ion).“;
„Nykš uko s ą oka joms aikom a pačia bend iausia, mažo pasakų žmogelio,
p asme.“;
„Es e ika kaip i ki i mokslai, pasak R. Inga deno, gali naudo is są oko -
mis ik ada, kai jau y a gau os jų in ui y ios duo ybės.“
Pagal eks yną są okos dažniau a ojamos nei naudojamos a aikomos
( a * apie 6 ka us dažnesnis už aik* i 10 ka ų – už naud*).
3.2. Ti iamame eks yne są oka y a mąs ymo, pažinimo a su okimo
objek as. Be o, są oka eks yne y a eksplikuojama kaip y imo objek as,
kas nebūdinga e minui e minas. Tai galima ma y i iš objek inių junginių
su eiksmažodžiais apmąs y i, sup as i, nesu ok i, ma y i „su ok i“, laiky i,
ak uo i, apa in i, ski i, nedi e encijuo i, asocijuo i, (su)sie i, in e p e uo i,
koncep ualizuo i, įsigilin i (į), aip pa nag inė i, y inė i, iš i i, analizuo i,
a skleis i, kildin i. Keli pla esnio kon eks o pa yzdžiai:
ERDVė
VEIKSMAS
TURINYS
VERTINIMAS
LAIKAS
VIETA
AUTORIUS
KALBA
OBJEKTAS
...
TURIMAS
DALYKAS
VEIKSMAS
AR BŪSENA
DARINYS
...
VARDAS
są ok*
VARDAS
112 As a Mi ke ičienė | Są oka lie u ių mokslo kalboje
„Manau, kad iesioginis susipažinimas su minė ų ski ingų mokyklų idėjomis
( aip pa į ai iais cheminės e modinamikos bei izikinės chemijos ado ėliais)
leido man į ai iapusiškiau apmą s y i i ge iau s up as i pag indines e mo-
dinamikos s ą ok as bei p incipus.“;
„Šio pobūdžio da bai bu o panašūs uo, kad lenkiškumo i lie u iškumo są-
oka s ak a o labai plačiai i libe aliai.“;
„Ūkininkų koope acija ne u i nieko bend o su „kolek y izacija“, no s kai kas
šias są okas apa ina.“;
„Tada ji daugiausia koncen uoda osi į b anduolinio saugumo p oblemas, o a -
g asinimo są ok a dažniausiai bu o n ag inėjama SSRS–JAV b anduolinės
pusiaus y os kon eks e.“
Są oka y a objek as, ku iuo emiamasi, ado aujamasi, ku is pasi elkia-
mas (junginiai su eiksmažodžiais pasi elk i, em is, ado au is).
3.3. Są oka, kaip i e minas, y a objek as, ku io ieškoma i ku is an-
damas a gaunamas. Tai ma y i iš e mino są oka objek inių junginių su
eiksmažodžių ap ik i, a as i, (ne) as i, pasi ink i, gau i, a gai in i i k .
o momis, p z.:
„Pa ašy uose eks uose a gu a a asime pačią iden i e o są oką, be sa o
ema ika y inėjimai iš ik o analizuoja a ski us šio eiškinio aspek us.“;
„Mode nizacijos idėja i jos plė ojimas a pasmeninių san ykių aidos analizėje
a gai i na in ymumo są oką, p iešpas a an ją socialiniam no ma y umui.“
Te mino są oka junginiai su eiksmažodžiais pasiūly i, (ne)pa eik i, su-
pažindin i su, p is a y i i k . odo, kad są oka y a da imo objek as. Są o-
ka aip pa y a oks objek as, ku is pa enka į am ik ą e d ę – mokslą,
s i į, eo iją i panašiai (są oka a ojama su eiksmažodžiais į es i, į auk-
i, p iski i, pe im i, p iim i). Są okos aip pa galima neįsileis i į ą e d ę
a ba ją iš jos išmes i: nep iim i, eng i, a sisaky i, išgui i, šalin i, p z.:
„Lie u os Respublikos ko upcijos p e encijos įs a yme ko upcijos są oka
nepa eikiam a, ačiau jame iš a dijami ko upciniai nusikal imai.“;
„Tada bu o į es a en geno, kaip jonizuojančiosios spinduliuo ės iene o,
są oka.“;
„1999 me ais p iėmus Lie u os Respublikos als ybės a nybos įs a ymą [4] al-
dininkų są o kos bu o a si sa ky a, ačiau Kolek y inių susi a imų i su-
a čių įs a ymo 8 s aipsnio 4 dalies edakcija nebu o pakeis a.“
Toje e d ėje są oka į eisinama. Tai ma y i iš objek inių junginių su
eiksmažodžių p ipažin i, į eisin i, į i in i, op imizuo i, pag įs i o momis.
113Te minologija | 2017 | 24
Są okų kiekis e d ėje y a ibo as, be ik iš dalies, plg. e mino są oka
koloka us pakak i, išsi e s i. Pla esnio kon eks o pa yzdžiai:
„Ry iečių publikacijos Vaka ų žu nalams dažnai nep iimamos ne ik dėl „ aka-
iečiams“ negi dė ų analiza imo me odų, be i dėl ski ingos e minologijos:
są oka humusas plačiai a ojama Ry ų k aš uose, o aka iečiai labiau p ipa-
žįs a są okas di ožemio o ganinė anglis (DOA) i di ožemio o ganinė
medžiaga (DOM).“;
„Iš esmės analogiška ekonominei eiklai są o ka į i in a i Gy en ojų
pajamų mokesčio įs a ymo 2 s aipsnio 7 punk e, . y. indi idualios eiklos są-
oka, ku i, au o ių nuomone, y a Gy en ojų pajamų mokesčio įs a yme naudo-
jamos izinio asmens ykdomos ekonominės eiklos o ma.“
Są okos aip pa y a ienaip a ki aip keičiamos – mokslo kalbos eks-
yne andami junginiai su eiksmažodžiais (p a)plės i, išplės i, išplė o i,
papildy i, pako eguo i, (pa) ikslin i. Iš junginių seman ikos ma y i, kad ga-
li bū i keičiama są okų apim is (eks ensija) a u inys (in ensija)19:
„Toliau pa odysime, kad žiniomis g įs os eiklos požiū iu įmonės eiklos s ą-
oka p aplečiama naujais ma menimis i apima isas eiklos s i is.“;
„Vėliau ši są oka b u o pa i ks lin a: ai galimybė iš 160 cm (p ie aiso
aukščio) ma y i g e imą s ulpą ne mažiau kaip pe 56 cm nuo jo i šaus (1 pa .).“
Te minas są oka a ojamas objek iniuose junginiuose su eiksmažodžiais
išski i, a ski i, nea sie i [nuo], sup iešin i, p iešpas a y i, palygin i, aip pa
(su)g upuo i, sis emin i. Vadinasi, nus a omi są okų a pusa io san ykiai,
jos klasi ikuojamos a kaip ki aip išski iamos iš ki ų są okų, p z.:
„Adap aciją isuomenėje, a ba socialinę adap aciją, pagal san ykį su biologine
galima aiškin i d ejopai iš sk i ia n pasy iosios i ak y iosios adap acijos są-
oka s (2 pa ).“;
„Siek a a ski i i su p ie ši n i lie u io i Lie u os ( . y. is o inės Lie u os,
LDK) są o ka s, kad mode niuosius lie u ius bū ų galima pa eik i kaip s e i-
mus „ ik ajai“ Lie u ai <...>.“
Te minas są oka suda o objek inius junginius su ne iena eikšmio eiks-
mažodžio pakeis i o momis. Iš pla esnio kon eks o ma y i, kad są oka
pakeičiama e minu, ki a są oka, kokiu no s eiškiniu. Tai, kad są oka
pakeičiama e minu a kokiu no s eiškiniu, . y. ki o plano dalyku, nea -
odo logiška – okia e mino są oka a osena nė a iksli, p z.:
19 Logikoje ski iamos opozicijos są okos apim is i są okos u inys (ž . Bubelis e al. 2012: 99), e minologijo-
je – są okos eks ensija i są okos in ensija (ž . Gai enis 2002: 28; K ašy ė 2005; plg. Šalkauskis 1991: 25).
114 As a Mi ke ičienė | Są oka lie u ių mokslo kalboje
„Jo manymu, indus inė isuomenė bu usį užda ą eodalinį luomą pa keičia
a i os klasės są oka.“
Viename iš eks yno humani a inių mokslų šal inių kon eks as odo, kad
są oką a s oja žodis. Tokia a osena a spindi iek ling is inę, iek iloso-
inę są okos samp a ą:
„Tad iesiogiai žymėdami daik us, žodžiai pakeičia šių daik ų s ą okas kaip
lygiai okius pa iesioginius ų daik ų ženklus.“
3.4. Są oka lie u ių mokslo kalboje y a su okiama kaip ins umen as.
Junginiai su okių eiksmažodžiais kaip nusaky i, apibūdin i, (iš) eikš i,
į a dy i o momis odo, kad są oka (kaip i e minas) y a laikoma aiškos
p iemone, p z.:
„Muzikos e d ės s uk ū ų pa idalas gali bū i nusakom as geome ijoje a -
ojamomis są o komis .“;
„Deag a izacijos są oka dažniausiai iš e iš kiama di bančiųjų žemės ūkyje
skaičiaus mažėjimo endencija <...>.“;
„Todėl šią poziciją eisingiausia bū ų į a d y i sin e ine „ im ai-juokingo“
są oka.“
Visais šiais a ejais e miną są oka galima pakeis i e minu e minas.
Są oka aip pa y a su okiama kaip ienokios a ki okios in elek inės
eiklos ins umen as. Te minas są oka, pa a o as įnagininko linksniu,
suda o junginius su eiksmažodžiais apib ėž i, ope uo i, koncep ualizuo i,
pag įs i, pažymė i, ep ezen uo i, pažin i i k . Pla esnio kon eks o pa yzdžiai:
„Naujausi bažnyčios dokumen ai (Va ikano Die o kul o i sak amen ų kong e-
gacijos „Liaudiškojo pamaldumo i li u gijos ado as“ bei 2003 m. bi želio–
ugpjūčio mėnesiais „Bažnyčios žiniose“ spausdin i šio dokumen o sky iai) są-
oka pamaldumo p ak ika apib ėžia p i ačias a ba iešas k ikščio-
niškojo maldingumo ap aiškas, ku ios no s i nebūdamos li u gijos dalimi ha -
moningai de a su ja, ai y a a i inka jos d asią, no mas i i mą.“;
„No s skamba gana miglo ai, ačiau ak iškai šia są o ka mėginama naujai
kon ce p ualizuo i jau anksčiau a p au inių san ykių s udijose su o muluo ą
i iki šiol gana plačiai nag inėjamą idėjų galios a p au inei poli ikai p oblemą.“;
„Ki aip a ian , žodžiai žymi esinius, ku ie jau y a pa žy mė i i ep e zen-
uo i są okomis.“
Kaip ins umen as są oka i iamame eks yne a ojama su gana į ai iais
eiksmažodžiais, ačiau okio ipo objek inių junginių jame palygin i nedaug.

115Te minologija | 2017 | 24
3.5. Kaip i e minas, są oka y a kalbinės eiklos objek as. Te mino
są oka kon eks iniai pa ne iai odo, kad kalbinės eiklos ikslas – są okos
u inio a skleidimas ((iš)aiškin i, paaiškin i, (ne)apib ėž i, apibūdin i, ap a -
i, nusaky i) a ba jos pa adinimas (į a dy i), p z.:
„Dokumen o są o ka ka ais nė a išaiškin a ne i ada, kai baudžiamuo-
siuose įs a ymuose, pa yzdžiui, Ispanijos Ka alys ės BK, Vokie ijos Fede acinės
Respublikos BK, y a specialūs sky iai, ski i išaišk in i pag indines baudžia-
muosiuose įs a ymuose a ojamas s ą okas.“;
„Čia pag obimo s ą oka a pibūdinama nea siejamai nuo pasisa inimo są-
okos.“;
„Siekdami aisyklingos inžinie ių lie u ių kalbos ugdymo ikslų, au o iai,
į a dy da mi s ą okas, pi mumą eikė lie u ių kalbai.“
Są oka y a ne ik kalbinės eiklos, be i apsk i ai – aiškos objek as.
Tai galima g įs i są okos junginiais su eiksmažodžių (ne)su o muluo i,
neiš eikš i, eksplikuo i, žymė i o momis20.
„Dž. Blėkas aip pa s u o mula o labai s a bią šiluminės alpos są ok ą i
pi masis išma a o kai ku ių medžiagų šilumines alpas, ga a imo i lydymosi
šilumas.“;
„Ki a e us, pas a iesiems a pininkaujan , žodžiai žymi i s ą okas.“
Ne ipiška eks yne objek inė e mino są oka a osena su eiksmažodžiu
e s i. Ras i du okios a osenos pa yzdžiai:
„Bū ina pažymė i ai, kad o icialiame šios Di ek y os e ime į lie u ių kalbą
[4], e čian iš anglų kalbos są oką „cog en e a ion“, ne eisingai pa a -
o a są oka „ e mo ikacija“ ie oj „kogene acija“.“;
„Johannui Geo gui Sulze iui bei Hein ichui Ch is ophui Kochui šias s ą okas
iš lo ynų kalbos išsi e us į okiečių kalbą bei p i aikius ga sų meno ealy-
bei – muzikos kompona imo bei analiza imo p ak ikai, gau as oks okiškasis
analogas: Anlage („plano“) – Aus üh ung („išpildymo“) – Ausa bei ung („iš-
baigimo“).“
Tokia a osena odo, kad są oka y a su okiama kaip e imo objek as,
o ai p ieš a auja pačiai są okos kaip mąs ymo a pažinimo, o ne kalbos
iene o samp a ai. Iš pla esnio kon eks o ma y i, kad čia są oka y a pa-
a o a ie oj e mino e minas a ba žodis.
20 Bassey Edem An ia pab ėžia (išski ia kaip ieną iš są okų k i e ijų), kad są oka gali egzis uo i i be sim-
bolių ( iek kalbinių, iek i ne kalbinių), be jie bū ini komunikacijai (An ia 2000: 82).
116 As a Mi ke ičienė | Są oka lie u ių mokslo kalboje
3.6. Są oka – ezul a as. Te minas są oka a ojamas objek iniuose
junginiuose su eiksmažodžiais suku i, „nukal i“, iš as i, no s okia a -
osena ė a pa ienė. Visgi eikšminga, kad są oka su okiama kaip kū inys
(di binys), p z.:
„Mes pa ys iš adome „ ikslo“ są ok ą: ik o ėje nė a ikslo...“
Teks yne as a i daugiau e mino są oka objek inės a osenos a ejų,
ačiau čia ap a iami ik ipiškiausi, dažniausi i šiam y imui ak ualiausi.
Są oka kaip objek as pa aizduo a 5 pa .
5 pa . Te minas są ok* objek iniuose junginiuose
są ok*
(= OBJEKTAS)
*********
(= INSTRUMENTAS)
VARTOTI
MĄSTYTI, PAŽINTI,
SUVOKTI, TIRTI
IEŠKOTI, RASTI, GAUTI,
DUO TI, ĮVESTI, PAŠA LIN-
TI, ĮTEISINTI, KEISTI, ...
KALBėTI, IŠREIKŠTI
SUKURTI
...
********
PROTIŠKAI DIRBTI
IŠREIKŠTI
4. Są okA – SUBJEKTAS
4.1. Visų pi ma, są oka kaip subjek as kažką apima (junginiai su eiks-
mažodžiu apim i, po ieną ka ą su neapim i i neap ėp i, ž . 2 pa .). Pla-
esniame už žodžių junginį kon eks e nusakoma są okos apim is (eks en-
sija). Toks nusakymas padeda už ik in i sėkmingą mokslinę komunikaciją.
Keli a osenos pa yzdžiai:
„So bcijos są o ka apima daug į ai ių sulaikymo p ocesų i mechanizmų,
dėl ku ių adionuklidai sukimba su uolienų pa i šiumi a ki ų medžiagų pa i -
šiumi, p z., molio mine alų, ku ie gali bū i an plyšių pa i šiaus.“;
„A imojo lauko są oka apima adioak y iųjų a liekų pakuo ę, kapinyną
ka u su a liekų kon eine ius supančiais inžine iniais ba je ais i kapinyno už-
117Te minologija | 2017 | 24
sanda inimo elemen ais, aip pa apima dalį kapinyną supančių uolienų (su ik-
dy a zona).“;
„Be o, an oji ko upcijos są o ka ne apima ko upcijos p i ačiame sek o iuje.“
4.2. Te minas są oka a ojamas subjek iniuose junginiuose su eiks-
mažodžiais (ne) u ė i, įgau i i p a as i o momis – są oka y a u ė oja i
ga ėja21. Iš pla esnio kon eks o ma y i, kad są oka u i p asmę, eikšmes
(da plg. y a daugia eikšmė), ie ą, aspek ą, adiciją, elemen ų i k ., u i
a įgauna p asmę, ne u i ie os, p asmės, pa anda populia umą, p z.:
„Są oka „Lie u os saugumas“ pe se ne u i p asmės be konk e-
čių subjek ų, su ku iais y a ku iamas a p ieš ku iuos y a nuk eip as.“;
„Są oka di onas į ai iose s i yse u i speci ines eikšmes.“;
„Ins ink o są o ka p a ado popu li a um ą i nus ojo, su nedidelėmis iš-
im imis (p z., Gnepp, 1977), bū i aikoma žmogui dėl daugelio p iežasčių (ž .
Viliūnas, 2005).“
Ne ikė a pasi odė, kad są okai p iski iama kono acija, ku i įp as ai lai-
koma kalbos iene o elemen u. Iš pla esnio kon eks o susida o įspūdis,
kad ai įman a imo pasekmė:
„Be o, ši są oka u i empo alines kono acija s: ai momen as, akimi ka.“
4.3. Są oka keičia a iesiog užima am ik ą padė į e d ėje – e -
minas są oka a ojamas su in anzi y inių eiksmažodžių a si as i, kil i,
a sidu i, įsi e p i, išsp ūs i, susipin i, neišnyk i, įsi i in i, įsigalė i, y au i,
pe siklo i i k . o momis, p z.:
„Ši są oka suda ė pag indą a si as i są okai „k iminogeninė asmenybė“.“;
„Jo eo ijos cen e a sidū ė iš Lukâcso pe im a Wel anschauung a ision du
monde („pasaulėžiū os“) są oka.“;
„„Pilie inės galios“ są o ka neišnyko i iš šiuolaikinių ES in eg acijos s udijų.“
Beje, są oka ne ik keičia padė į, be i pa i keičiasi:
„Skai meninio ka og a a imo są oka spa čiai keičia si ys an is echnolo-
gijoms i plečian is skai meninių ka og a inių duomenų aikymo s ičiai.“
4.4. Są oka a lieka am ik as unkcijas a a si ik inius eiksmus.
Tai ma y i iš g upės subjek inių junginių su anzi y iniais eiksmažodžiais
(nu) ody i, nus a y i ( ibas) (plg. ne ibo i, ne a žy i), o ien uo i, ilius uo i,
21 Taip pa as a objek inių junginių su eiksmažodžiais (p i)ski i, su eik i, ku iuose są oka y a ga ėjas.
118 As a Mi ke ičienė | Są oka lie u ių mokslo kalboje
eikš i, pažymė i, padė i (paaiškin i), a pininkau i, pa eik i (žinias); suda y i
(pag indą), paska in i (a si as i), p odukuo i, kel i (sunkumų), domin i i k .,
no s su uo pačiu eiksmažodžiu eks yne dažniausiai e as a ik po ieną
junginį, p z.:
„Nepažįs amojo są o ka nu odo asmenį, ku is y a a i ( izinio nuo olio p a-
sme), ačiau nep iklauso aplinkai a joje esančių ki ų asmenų g upei.“;
„Są o ka „išmok i“ šiuo a eju eiški a ne p ie a inį mokymą, o įgūdžių
įgijimą iesioginiame kū ybiniame p ocese, ku is ęsis i baigus s udijas bei
p adėjus da binę ka je ą.“;
„Ši są o ka pažymi gy ų mik obinių ląs elių, ku ios y a bū ina e ek y aus
p obio iko sudė inė dalis, s a bą.“
Tai, kad e minas są oka pa a o as su eiksmažodžiais iš eikš i i api-
būdin i (da plg. 1 sky iuje pa eik as są okos apib ėž is in o macijos žo-
dyne i Romano Plečkaičio logikos ado ėlyje) ėlgi pa i ina eiginį,
kad są oka ka ais su okiama kaip aiškos dalykas:
„Ši są o ka iš eiškia Eu opos sugebėjimą aikiomis p iemonėmis skleis i
sa o pag indines e ybes už ES ibų.“
4.5. Są oka pa i ia į ai ias būsenas, susijusias su są okų a pusa io
san ykiu a są okos san ykiu su ki ais elemen ais: ski iasi, y a susijusi,
su ampa, asocijuojasi i k ., p z.:
„Ski iasi ne empi iniai ak ai, be jų sup a imo modeliai, są okos i aiz-
diniai.“;
„P ocedū inio eisingumo są oka y a s usijusi ne su sp endimo ezul a-
ais, o su sp endimo p iėmimo p oceso ypa ybėmis.“;
„In o macinės sis emos a chi ek ū os i s uk ū os są okos dažnai su am pa ,
ačiau a chi ek ū a labiau elkia dėmesį į in o macinius i komunikacinius sis emos
komponen ų yšius, į yšių o ganiza imo būdą ( adinamąjį a chi ek ū os s ilių).“
Tas pa s eks ynas odo, kad e minas a ojamas junginiuose su būsenos
eiksmažodžiu inka. Ti iamojoje medžiagoje apie są okos (ne) ikimą pa-
p as ai nekalbama – as as ik ienas junginys są okos ne inka, o i o
pa ies junginio pla esnis kon eks as odo, kad są okai p iski iamos e mi-
no ypa ybės:
„Bū ina pažymė i, kad Di ek y os I p iedo pa adinime pa a o os są okos
„cogene a ion echnologies“ (angliškame eks e) i „ e mo ikaci-
nės echnologijos“ (lie u iškame eks e) ne inka į a dy i į ai ią
echnologinę į angą, minimą šiame p iede.“
125Te minologija | 2017 | 24
Roche 2015: On ological de ini ion. – Handbook o Te minology 1, Ams e dam / Philadelphia: John Benja-
mins Publishing Company, 128–152.
Sage J. C. 1990: A P ac ical Cou se in Te minology P ocessing, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins
Publishing Company.
San os C. e al. 2015: San os C., Cos a R. Domain speci ici y. – Handbook o Te minology 1, Ams e dam /
Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 153–179.
Simonnæs I. 2007: Vague legal concep s: A con adic io in adjec o? – Inde e minacy in Te minology and LSP:
S udies in honou o He ibe Pich , ed. B. E. An ia, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publish-
ing Company, 119–134.
SinŽ 2002: Lybe is A. Sinonimų žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Šalkauskis S. 1991: Raš ai 2. Filoso ijos i pedagogikos e minija. Pa engė A. S e diolas, Vilnius: Min is.
Ta a ino as V. 2006: Татаринов В. А. Общее терминоведение. Энциклопедический словарь, Москва:
Московский лицей.
Usonienė A. e al. 2008: Usonienė A., G igaliūnienė J., Ri i y ė B., Bū ėnas L., Jasiony ė E. Lie u ių moks-
lo kalbos eks ynas. – Bal is ica 43(1), 101–114.
U ka A. 2009: Dažninis ašy inės lie u ių kalbos žodynas: 1 milijono žodžių mo ologiškai ano uo o eks yno
pag indu, Kaunas: VDU leidykla.
VLE – isuo inė lie u ių enciklopedija 21, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2012.
Župe ka K. 1983: Lie u ių kalbos s ilis ika, Vilnius: Mokslas.
SĄVOKA IN ACADEMIC LITHUANIAN
The pape deals wi h he usage o he undamen al e m o e minology są oka
‘concep ’ in academic Li huanian. The esea ch is aimed a es ablishing he seman ic
(con ex ual) pa ne s o his e m and i s hema ic ield and o p o ide an ou line o
he concep ‘concep ’ acco ding o he usage o he e m designa ing i . This is a co -
pus-based esea ch, he sou ce o which is Lie u ių mokslo kalbos eks ynas Co ALi
(Co pus o Academic Li huanian Co ALi ) (publicly a ailable a h p://co ali .l ). The
main me hodology o esea ch is seman ic analysis o ph ases wi h są oka. Conjunc-
i e usage and con ex ual synonymy o he e m są oka which e lec pa adigma ic e-
la ions o his e m we e also analysed.
The lemma są oka was ound in he co pus o academic Li huanian Co ALi 779
imes. I is p esen in ex s om all i e ields – he humani ies, social sciences, na u al
sciences, biomedical sciences and echnological sciences. In his co pus he e m są oka
is one and a hal imes mo e equen han he e minology e m e minas ‘ e m’.
In academic Li huanian he e m są oka has a ibu es and is an a ibu e i sel , i is
also used as an objec o subjec and only some imes as a p edica i e o ad e bial
modi ie .
A ibu es desc ibe e m są oka acco ding o name, space, ac ion, con en ea u e,
o he e alua ing ea u e, ime, place, au ho , language, objec , e c. As an a ibu e
e m są oka is a seconda y name, also a possesso o cons i uen and mo e deeply –
objec o subjec o an ac ion o a s a e, e c.
As can be judged om objec i e ph ases a concep is an objec o usage, hinking,
cogni ion and pe cep ion as well as esea ch, linguis ic ac i i ies and exp ession. I is
being looked o , ound, ob ained, gi en, in oduced o elimina ed, legi ima ized,
changed o some o he ac ions a e pe o med in i s espec . Besides ha , a concep is
a esul as well as an ins umen – no only o an in ellec ual ac i i y, bu also, ac-
co ding o he da a o he co pus esea ched, an ins umen o exp ession. Thus, he
ea u es o a e m a e asc ibed o a concep .

126 As a Mi ke ičienė | Są oka lie u ių mokslo kalboje
A concep as a subjec includes, has o ecei es some hing, i changes some hing o
expe iences a change, akes place in space, pe o ms a unc ion o andom ac ions, is
in a ious s a es, is o some quali y o is some hing, and a ely – simply exis s.
I can be obse ed om he conjunc i e usage o są oka ha i s co ela es a e uni s
o exp ession (including he e m e minas), gene al e ms o science and o he ab-
s ac nouns, names o men al o ma ions and pa s o aspec s o a concep .
The e ms są oka and e minas a e used in academic Li huanian no only in con-
junc ion, bu also as con ex ual synonyms. The usage o e minas ins ead o są oka
could be seen as me onymy. Con ex ual synonymy o e ms can be jus i ied only i i
doesn’ a ec p ecision and cla i y.
Inaccu a e usage o e ms in ex s dis o s he esul s o esea ch; he e o e conclu-
sions abou he ue meanings o e ms and concep s named using hese e ms canno
be d awn solely on he basis o e m usage in ex s.
Gau a 2017-10-16
As a Mi ke ičienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as as a.mi ke[email p o ec ed]