8 1Te minologija | 2020 | 27
doi.o g/10.35321/ e m27-04
Neologijos e minija
i Lie u ių kalbos naujažodžių
duomenyno p ak ika
Ri a Miliūnai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
ANOTACIJA
Suak y ėjus naujažodžių y imams Lie u oje, jiems ap ašy i p i eikia naujų,
iki šiol lie u ių kalbo y oje ne a o ų a ba ik pa ienių au o ių a o ų, į žo-
dynus neį auk ų, ačiau užsienio li e a ū oje papli usių e minų. S aipsnyje
nag inėjama, kaip pag indiniuose lie u ių kalbo y os da buose apib ėžiama
naujažodžio są oka i kokie y a esminiai ją suda an ys seman iniai dėmenys.
A skleidžiamas kalbo y os e minų naujažodis, neologizmas, p o ologizmas,
okazionalizmas, e eme izmas, paleologizmas i kelių ki ų su neologija susijusių
e minų u inys. Remiamasi šios s i ies užsienio leksikog a ijos šal iniais i
neologijos y imais, aip pa in e ne inio Lie u ių kalbos naujažodžių duomeny-
no a kybos pa i imi.
ESMINIAI ŽODŽIAI: naujažodis, neologizmas, neologija, kalbo y os e minija, naujažodžių
duomenynas
ABSTRACT
As he esea ch o neologisms is ga he ing pace in Li huania, hei desc ip ion
equi es new e ms, which ha e no un il now been used in Li huanian lin-
guis ics o ha e been used by indi idual au ho s only and a e no ye includ-
ed in dic iona ies bu a e widesp ead in o eign s udies. The a icle in es i-
ga es how he concep o neologism (Li h. naujažodis) is de ined in he majo
s udies o Li huanian linguis ics and wha i s p incipal seman ic componen s
a e. I e eals he con en o linguis ic e ms naujažodis, neologizmas, p o olo-
gizmas, okazionalizmas, e eme izmas, paleologizmas and se e al o he neology
ela ed e ms. I builds upon o eign lexicog aphical sou ces o his ield and
he esea ch in neology, as well as he expe ience o managing he Da abase
o Li huanian Neologisms.
KEYWORDS: neologism, neology, e minology o linguis ics, da abase o neologisms
8 2 Ri a Miliūnai ė Neologijos e minija i Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyno p ak ika
ĮVADAS
Daba inės leksikos y imai odo, kad į ai ių kalbų žodynas pas a aisiais
dešim mečiais plečiasi kaip da niekada anks esniais laikais. Šis in ensy us
eiškinys dažnai adinamas neologijos bumu (angl. neological boom; ž .
Заботкина 1989; Gi čienė 2005: 78; Pu ilina 2013; Behe a, Mish a 2013:
25; Кольцова 2017: 604–613; Ma se a e al. 2018: 266). Jį lemia naujų
idėjų i e ybių a si adimas, spa i mokslo, in o macinių echnologijų
pažanga, aip pa suak y ėjusi į ai iapusiška isuomenės eikla, socialinių
inklų i ki okios elek oninės komunikacijos plė a. Elek oninė e pė,
ku ioje gy uoja in e ne inė žiniasklaida, diskusijų o umai, socialiniai in-
klai, ka u apo i ualia spa aus kalbos naujo ių kū imo bei g ei os jų
sklaidos ie a. Pàs ebima i kokybinių leksikos pokyčių: suak y ėjo i apo
įp as i kai ku ie anksčiau bu ę pak aš iniai leksikos a sinaujinimo būdai
(Leh e 2006: 590).
Naujus leksikos eiškinius i ia i ap ašo neologija i neog a ija, naujus
e minus i ia neonimija. Šiam da bui eikalinga neologijos e minija, ačiau
ji iek lie u ių, iek užsienio da buose ge okai į ai uoja i kol kas nesu-
da o aiškios sis emos.
Lie u ių kalbo y oje pa s neologijos e minas da nė a labai papli ęs i
pasi aiko neben aukš ųjų mokyklų ado ėliuose (ž . Jakai ienė 2005: 251),
a ski uose negausiuose naujažodžių i iamuosiuose da buose (plg. Mikelio-
nienė 2000: 65; Aleksai ė, Mu mulai y ė 2018: 238–239). Užsienio kalbo-
y oje neologija dažniausiai sup an ama d ejopai: 1) idinių i išo inių leksi-
kos a sinaujinimo žodžiais, jų eikšmėmis p ocesų isuma; 2) leksikologijos
a šaka, i ian i šiuos p ocesus – ai, kas susiję su neologizmais (plg. D uţă
2013: 749). Bū a i pla esnės neologijos samp a os (pi miausia p ancūzų
kalbo y oje), ku i apima ku io no s laiko a pio kalboje a si andančių į ai ių
lygmenų naujo ių (įskai an one iką, mo ologiją, sin aksę i k .) isumą,
ačiau ilgainiui im a ibo is leksikos lygmeniu. Da iena neologijos są okos
plė imo k yp is – į ai i su leksikos naujo ėmis i jų unkciona imu isuo-
menėje susijusi eikla (p ak inis naujažodžių kū imas, kalbos echnologi-
jomis pag įs ų kalbos naujo ių inkimas, egis a imas, diegimas a ose-
noje i pan., plačiau ž . D uţă 2013: 750 i en nu ody ą li e a ū ą).
Ki as umpai apibūdin inas su neologija susijęs e minas – neonimija.
Jis a ojamas kalban apie e minijos a sinaujinimą. Ka u pab ėžiamas
neonimijos ski umas nuo bend osios leksikos naujo ių. Naujų e minų
dažniausiai a si anda sąmoningomis konk ečios s i ies specialis ų pas an-
8 3Te minologija | 2020 | 27
gomis dėl bū inybės į a dy i naują daik ą a eiškinį i a siž elgian į
esamų e minų sis ema iką (D uţă 2013: 753–754; Humbley 2018: 437–
452). Plg. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nuola ap obuojamus į ai-
ių s ičių e minų są ašus, pa yzdžiui, lie u iškus g ybų pa adinimus:
el iniuo ė, ilnuo ė, še iuo ė; šako g ybis, žaliag ybis, k is alg ybis, yškia-
g ybis i k .1. Tokie leksikos iene ai es i s abilesni už bend osios leksikos
naujažodžius, ku ių dalis a si anda spon aniškai kaip indi idualios kū ybos
ezul a as i gali unkcionuo i į ai iais aiškos a ian ais, įskai an i s ilis-
iškai kono uo us. Plg. skolinio in luence is, ‑ė2 a osenoje iksuo us a i-
ikmenis: į akda ys, ‑ė, į akininkas, ‑ė, į ako ojas, ‑a, į akiukas, ‑ė, į ako u-
kas, ‑ė, į akonešis, ‑ė; nuomonės o muo ojas, ‑a, nuomonės lyde is, ‑ė.
Neologija glaudžiai susijusi su neog a ija (ki aip – neolog a ija, ž .
Jakai ienė 2005: 251), a ba neologijos leksikog a ija – žodyno pokyčių
y imu, sis eminimu i ap ašymu (ž . Fjeld, Nygaa d 2012: 221). Tai aip
pa da e i e minai lie u ių neologijos y imuose, nes specialiai nauja-
žodžiams ski ų lie u ių kalbos žodynų nė a išleis a. Plg.: neog a ijos
p adžia Eu opoje laikomas 1801 m. išleis as p ancūzų kalbos neologizmų
žodynas (ž . Jakai ienė 2005: 251); anglų kalbos neog a ijos p adžia –
XX a. 5 deš. (ž . Ba nha R., Ba nha C. 1990: 1162–1163; Заботкина
1989); pi mas usų kalbos neologizmų žodynas išleis as 1971 m. (ž . Еф-
ремов 2014: 14); no egų – 1982 m. (ž . Fjeld, Nygaa d 2012: 231).
XXI a. p . p adė a ku i skai menines leksikos naujo ių duomenų bazes
i žodynus, ku iems duomenys iš eks ynų a ba į ai ių in e ne o šal inių
iš enkami au oma iškai.
Neologijos ã šaka iš dalies galima laiky i naujų žodžių da ybos p oceso
y imus. Lie u ių kalbo y os da buose pa s šis p ocesas i y imų s i is
ka ais adinama žodžiu naujada a3. Jeigu jis bū ų a ojamas dažniau,
g eičiausiai ap ų e minu.
1 Ž .: Rekomendacija „Dėl g ybų (inope kulinių diskomice ų) lie u iškų pa adinimų“. – Vals ybinės lie u-
ių kalbos komisijos 2020 m. gegužės 7 d. p o okolinis nu a imas N . PN-8. P ieiga in e ne e: h ps://e-
seimas.l s.l /po al/legalAc /l /TAD/7aac9992937511eaa51db668 0092944?posi ionInSea chResul s=0&se
a chModelUUID=d26e15e8-65ed-4e77-92ec-5e1aeb2010e2
2 In luence is, ‑ė „ inkoda oje eikian is asmuo, sa o žinomumu da an is po eikį pi kėjų pasi inkimui; žino-
mas asmuo, nuomonės o muo ojas, dažnai išnaudojamas kieno no s idėjų sklaidai, ypač socialiniuose
inkluose i žiniasklaidoje“ (ND).
3 Šis naujas žodis p adė as a o i bene 2004 m. Jono Jablonskio kon e encijoje, ku i e minologo Jono
Klima ičiaus siūlymu pa adin a „Lie u ių kalbos naujada a“, i e ka čiais pasi aiko naujada ų y imus
ap ašančiuose da buose (plg. Dai os Mu mulai y ės s aipsnį „Lie u ių kalbos sudu inių daik a a džių
naujada a i bend inės kalbos no mos“. – Bal u iloloģija 28(2), 2019, 107–122).
8 4 Ri a Miliūnai ė Neologijos e minija i Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyno p ak ika
Nuo 2011 m. Lie u ių kalbos ins i u e p adė as nuosekliai kaup i ( ie-
sa, ankiniu būdu) i iška skelb i in e ne e XXI a. naująją leksiką a -
spindin is Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas ( oliau – ND, plačiau
apie jame kaupiamus naujažodžius, jų pa eikimo a ką i paieškos duo-
menų bazėje galimybes ž . Miliūnai ė 2015: 161–184; Miliūnai ė 2018:
1–21). 2020 m. pab. ND leksikog a iškai ap ašy a i su a ojimo pa yz-
džiais pa eik a daugiau kaip 6 ūks . an aš inių žodžių. Daugėjan duo-
menų apie lie u ių kalbos naujažodžius bei jų a ojimą, in ensy ėja i
jų y imai. Taip pa ašomi s uden ų i iamieji da bai, apie naujažodžius
p adedama daugiau kalbė i bend ojo ugdymo mokyklose, žiniasklaidoje.
Siekian ge iau pažin i neologijos p ocesą, gilinan is į naujažodžių a si-
adimo būdus, a ankos k i e ijus i klasi ika imo galimybes, seman inius
pokyčius i da ybos ypa umus, ka u susidu iama su neologijos e mini-
jos ūkumu bei neapib ėž umu. Tai, kad palygin i jaunõs šios kalbo y os
a šakõs e minijos bazė da nenusis o ėjusi, p ipažįs ama kaip iena iš
pačios neologijos p oblemų (plg. Мельник, Штехман 2015). Neologijos
e minijos p oblema ika g ildenama i šiame s aipsnyje. Čia p a e čia
ki ų kalbų, ku ių naujažodžių y imai labiau išplė o i, a ojamos neolo-
gijos e minijos pa i is.
S aipsnio ikslas – šių dienų akimis paž elg i į naujo leksikos iene o
są oką i ap a i esmines jos ypa ybes, ku ioms iš yškin i dažnai a ojamas
ne ik pag indinis neologijos e minas naujažodis (neologizmas), be i
ki i daliniai e minai. Ka u siekiama iškel i naujus šios e minijos po ei-
kius p ak iniame lie u ių kalbos naujažodžių a kybos da be. Tai u ė ų
paska in i a naujin i lie u ių neologijos e miniją, paleng in i susikalbėji-
mą nag inėjan neog a ijos p oblemas.
S aipsnyje keliami užda iniai:
1) panag inė i, kaip naujažodžiai apib ėžiami pasi ink uose lie u ių i
užsienio leksikog a ijos šal iniuose;
2) emian is lie u ių bei užsienio kalbo y os li e a ū a i empi iniais
naujažodžių duomenimis, nus a y i esminius naujažodžio samp a ą
o muojančius požymius;
3) a skleis i neologijos e minų naujažodis, neologizmas, p o ologizmas,
p elogizmas, okazionalizmas, e eme izmas, paleologizmas i kele o ki-
ų u inį, pa ody i jų į ai o ę i a ojimo p oblemas, a siž elgian į
p ak inius lie u ių kalbos naujažodžių a kybos po eikius.
8 5Te minologija | 2020 | 27
No s ski ingų naujažodžių ūšių į a dijimas glaudžiai susijęs i su nau-
jažodžių s uk ū inės klasi ikacijos (pagal naujažodžių a si adimo a suda-
ymo būdus) p oblema, s aipsnyje ji plačiau nė a nag inėjama, nes e-
miasi adicine kalbos eiškiniams ap ašy i a ojama e minija (plg.: sko-
liniai, e iniai, umpiniai i k .).
S aipsnyje aikomi me odai – anali inis, lyginamasis i ap ašomasis.
Pag indinis naujažodžių duomenų šal inis – minė as s aipsnio au o ės
suda omas i ka u su Agne Aleksai e nuola pildomas bei a naujinamas
ND. S aipsnis galė ų bū i naudingas ne ik šiuo duomenynu besinaudo-
jan iems naujosios leksikos i žodžių da ybos polinkių y ėjams, be i
į ai ių s ičių e minijos y ėjams, e minog a ams, nes a sinaujinan i kiek-
ienos kalbos a s i ies e minija pa enka į neologijos aldas.
S aipsnį suda o ke u ios dalys, ku iose nag inėjami naujažodžiams pa-
adin i a ojami e minai pagal į ai ias naujažodžiams būdingas ypa ybes.
1. NAUJAŽODŽIO SAMPRATA IR APIBRĖŽTYS
Bend iausias e minas naujiems leksikos iene ams pa adin i lie u ių
kalboje y a naujažodis i a p au inis jo a i ikmuo, absoliu usis sino-
nimas (duble as), – neologizmas. Tiesa, naujažodžiai laikomi da aukš-
esnės sis eminės ka ego ijos – leksikos ino acijų – dalimi, mėginan
a ski i ik uosius naujažodžius, ku ie ilgainiui įsi i ina leksinėje kalbos
sis emoje, i šnekoje konk ečiai si uacijai suku us pa ienius, o po kiek
laiko išnyks ančius leksikos iene us bei ki as a si ik ines leksikos nau-
jo es (ž . Dzhab ailo a, Rybako a 2019: 20). Tokia siau esnė naujažodžio
samp a a p asminga, į neologijos p ocesą žiū in diach oniškai, kai jau
būna aiškus isas naujažodžio kelias nuo a si adimo iki į aukimo į
žodynus. Sinch oniškai dažnai neįmanoma nuspė i, koks bus olesnis
naujai a si adusio leksikos iene o likimas, ad s aipsnyje emiamasi
pla esne naujažodžio samp a a, nea si ibojan i nuo pa ienių, si uacinių
naujų žodžių. Beje, aikan s aipsnio į ade minė ą au oma inę nauja-
žodžių a anką iš didelių duomenų sankaupų, pi miniuose a ankos e-
zul a uose, da nepe žiū ė uose y ėjų, pa eikiami leksikos iene ai iek
užsienio, iek lie u ių neologijoje pap as ai adinami kandida ais į
naujažodžius.
Žodis neologizmas a ėjo iki lie u ių kalbos pe kalbas a pininkes iš
XVIII a. pab. p ancūzų kalbos, ku ioje iksuo as žodis néologisme sa o
8 6 Ri a Miliūnai ė Neologijos e minija i Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyno p ak ika
uož u kildinamas iš g aikų kalbos: neos „naujas“, logos „žodis“ (ž . MW;
OLD). Taigi e imologiškai neologizmas, a ba naujažodis, gali bū i apib ėž-
as kaip be ku is „naujas kalboje a si adęs žodis“.
Keblumų iš esmės kelia ne e mino naujažodis (neologizmas) aiška, o
jo u inys. Neologijai ski uose užsienio kalbo y os da buose su a inai
p ipažįs ama, kad pa i naujažodžio są oka pe laiką ki o – nuo naują ea-
liją pa adinančio naujai a si adusio žodžio iki sudė ingo naujo sociopsi-
choling is inio eiškinio – i iki šiol ebė a miglo a, ne iksli, ne ienodai
sup an ama (plg. Fjeld, Nygaa d 2012: 222; D uţă 2013: 751). Todėl nė a
keis a, kad naujažodis daugelyje šal inių apib ėžiamas panašiai (nedaug
nu ols an nuo pi minės e imologinės eikšmės), be juo adinamos są o-
kos u inys in e p e uojamas ski ingai, o ka ais pasi aiko i iena ki ai
p ieš a aujančių nuos a ų.
Panag inėkime, kaip pag indiniuose lie u ių leksikog a ijos šal iniuose
(ž . 1-ą len elę) i kele e ki ų kalbo y os da bų apibūdinami neologizmai
(naujažodžiai).
1 len elė. Te minų neologizmas i naujažodis apib ėž ys lie u iškuose leksikog a ijos šal iniuose
(jie pa eikiami abėcėliškai pagal san umpas)
ŠALTINIAI NeOLOgIzmO APIBRĖŽTYS NAUJAŽODŽIO APIBRĖŽTYS
DLKŽ7i
(2015)
neologzmas (2)
ling . naujažodis
naujãžodis (1)
ling . naujas žodis (naujada as a
skolinys), neologizmas
KTŽ
(1990)
neologzmas, naujažodis (неоло-
гизм, neologism)
Naujas kalbos žodis, a si adęs
mo ologinės žodžių da ybos
būdu (ansamblie is, mėnuleigis,
p iešope acinis, ‑ė, puolùs, ‑), da-
an san umpas (au okelias, p am-
p ekyba, elelaida), skolinan is lek-
semas iš ki ų kalbų (kosmonau as,
la sanas, maze is, ele epo ažas)
i pan. <…>4.
naujažodis ž . neologizmas.
4 Ši apib ėž is KTŽ oliau išplės a išsamesniu paaiškinimu, kaip a si anda neologizmų, kaip jie unkcionuo-
ja a osenoje i k .
8 7Te minologija | 2020 | 27
ŠALTINIAI NeOLOgIzmO APIBRĖŽTYS NAUJAŽODŽIO APIBRĖŽTYS
LKE
(2008)
neologzmas, naujažodis, – kiek-
ienas naujai a si adęs žodis. Daž-
niausiai ai a ba ↗naujada as (p z.,
ã mušas ‘a ama sulaiky i ago-
nams gale kelio’, dū inys ‘sudu i-
nis žodis’ <…>, a ba naujas ↗sko-
linys (p z., bionika ‘mokslas apie
o ganizmų eiklos p incipų aiky-
mą mechanikoje’ <…>.5
[A ski o s aipsnio nė a, naujažo-
dis pa eikiamas ik neologizmo
s aipsnyje kaip sinonimas. –
Au . pas .]
LKŽ6neologizmas sm. (2) DŽ ling .
naujai a si adęs, be neįsigalėjęs kal-
boje žodis, naujada as.7
naujãžodis sm. (1) K.Būg, NdŽ;
EncV309 ž . naujada as 1.
naujãda as sm. (1)
1. Jn ling . naujai suda y as, be
neįsigalėjęs kalboje žodis, neologiz-
mas
SŽe
(2015)
neologizmas 2 → naujada as naujãžodis 1 → naujada as
naujãda as 1 (naujai suda y as
žodis) – neologizmas,
naujãžodis knyg.
TŽŽ
(2013)
neologzmas [↗ neo + g . logos –
žodis]
1. naujada as, kalboje a si adęs
naujas žodis a ba žodžių junginys
2. psich. psichikos ligonio suda y-
as bep asmiškas naujažodis
3. 3–5 m. aikų suku as naujažo-
dis jiems da nežinomiems eiški-
niams apibūdin i.
[Naujažodis a ojamas kaip neolo-
gizmo sinonimas 2-a i 3-ia eikš-
me. – Au . pas .]
5 P ie šios apib ėž ies pa eikiamas pla esnis paaiškinimas: „Palygin i a si ik iniai ė a da kaip ki aip naujai
a si adę žodžiai – a ba dėl yškios seman inės aidos ( ada susida o seman iniai homonimai <…>), a ba
dėl žodžių kū ybos ( ai onoma opėjiniai, ga sų mėgdžiojamieji žodžiai; p ie jų bū ų galima ski i i di b-
inai suku uosius jungian a ski us kalbos ga sus, a ba dėl ↗kon aminacijos. Ki iems [neologizmas] gali
bū i i naujas pas o us žodžių junginys, azeologizmas. Ka ais [neologizmo] e minas a ojamas da
plačiau – juo adinama kiek iena kalbos naujo ė, i ada jis ampa e mino ↗ino acija (kalbos, ling is i-
nė) sinonimu.“ (LKE 2008: 369).
6 Knyginiame šio šal inio leidime neologizmo i naujažodžio s aipsniai pa eik i 8-ame ome (1970).
7 Beje, LKŽe (skai meninio o ma o) neologizmo s aipsnyje žodis „naujada as“ a ski as ne kablia aškiu, o
kableliu (g eičiausiai dėl eks o skena imo paklaidos). Tačiau apib ėž yse okiais a ejais kablelį i kablia-
aškį galima in e p e uo i ski ingai: kableliu pap as ai a ski iami a imi sinonimai, kablia aškiu – labiau
seman iškai nu olę (galin ys u ė i ski ingų a spal ių) p asminiai apib ėž ies dėmenys.
8 8 Ri a Miliūnai ė Neologijos e minija i Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyno p ak ika
Aiškinan is naujažodžio samp a ą, p a a u ž ilg e i i į kelis dažnai ci-
uojamų au o i e ingų au o ių da bus.
Vinco U bučio monog a ijoje Žodžių da ybos eo ija eigiama, kad „[k]iek-
ienas naujai pasi odęs žodis gali bū i adinamas naujažodžiu, a ba neolo-
gizmu. Tačiau ne kiek ienas naujažodis ka u y a naujada as“. Toliau glaus-
ai apibūdinami pag indiniai naujažodžių a si adimo būdai – skolinimas,
seman inė aida bei naujų žodžių (naujada ų) suda ymas iš jau esamų ki ų
žodžių (U bu is 2009: 36).
E alda Jakai ienė s udijų knygoje Leksikog a ija (Jakai ienė 2005: 250–
251) naujažodžius apib ėžia aip:
Naujažodžiai, a ba neologizmai, y a žodžiai, a ski os jų eikšmės a žodžių
junginiai, a si andan ys dėl isuomeninių san ykių ki imo, mokslo, echnikos,
kul ū os pažangos i isuomenės su okiami kaip nauji, neįp as i, da nep igiję
i nepapli ę. Tie iš jų, ku ie pasi odo esą eikalingi i ge iausiai a i inką kalbos
dėsnius, išplin a, pa enka į ak y iąją a oseną i paliauja bū i neologizmais.8
Pi miausia minė uose lie u iškuose šal iniuose į akis k in a ne ienodas
e minų naujažodis – neologizmas – naujada as san ykis. Daugeliu a ejų
naujažodis i neologizmas pa eikiami kaip absoliu ieji sinonimai (duble ai),
iš ku ių pi menybę links ama eik i lie u iškajam naujažodžiui, o nauja-
da u žymima są oka laikoma esančia žemesnio lygmens, . y. įeina į pla-
esnės apim ies naujažodžio są oką. Tik d iejuose anks esniuose šal iniuo-
se – LKŽ i jo pag indu suda y ame SŽe (1-as knyginio a ian o leidimas
1981 m.), kiek galima sp ęs i iš s aipsnių pa eikimo, naujažodis (neolo-
gizmas) i naujada as laikomi lygia e ės apim ies są okomis. O ai jau
nea i inka ik o ės.
Ką odo minė ų šal inių duomenys apie naujažodžio samp a ą? Apib ė-
žian naujažodį, iškeliami okie s a biausi šios są okos aspek ai:
1) naujažodžio, kaip kalbos eiškinio, naujumas, neįp as umas kalbinei
bend uomenei;
2) naujažodžio, kaip leksikos iene o, o ma;
3) naujažodžių unkciona imo ypa umai (a si adimo p iežas ys, būdai,
unkciniai požymiai).
T umpajai naujažodžio apib ėžčiai suda y i dažniausiai naudojami ys
seman iniai dėmenys: kas? ( am ik as leksikos iene as) + koks? (naujas) +
8 Toliau šiame šal inyje pa eikiama naujažodžių klasi ikacija pagal ino acijų ipus, kilmę, da ybą, unkcijas i
a oseną.
8 9Te minologija | 2020 | 27
kaip a si adęs? (skolinimo, e ybos, da ybos a ba seman inės aidos būdu).
Enciklopedinėse apib ėž yse šios ypa ybės aiškinamos išsamiau.
Užsienio leksikog a ijos šal iniuose i neologijai ski oje li e a ū oje nau-
jažodžio (neologizmo) samp a a iš esmės nesiski ia nuo lie u iškųjų šal inių
(ž . 2-ą len elę).
2 len elė. Te mino neologizmas apib ėž ys skai meniniuose užsienio leksikog a ijos šal iniuose
ŠALTINIAI NeOLOgIzmO APIBRĖŽTYS
CED neologism
1. a newly coined wo d, o a ph ase o amilia wo d used in a new
sense
2. he p ac ice o using o in oducing neologisms
(Collins english Dic iona y)
neologism
A neologism is a new wo d o exp ession in a language, o a new
meaning o an exis ing wo d o exp ession.
Synonyms: new wo d, buzz wo d [in o mal], coinage, new ph ase
(COBUILD Ad anced english Dic iona y)
MD neologism
a new wo d o exp ession, o an exis ing wo d used wi h a new meaning
MW neologism
1. a new wo d, usage, o exp ession
// echnological neologisms
2. psychology: a new wo d ha is coined especially by a pe son a ec -
ed wi h schizoph enia and is meaningless excep o he coine , and is
ypically a combina ion o wo exis ing wo ds o a sho ening o dis-
o ion o an exis ing wo d
OLD neologism
a new wo d o exp ession, o a new meaning o a wo d
VPSV neoloģisms sk. jaun ā ds
jaun ā ds, neoloģisms
Žodis, pap as ai pada y as pa adin i iki ol nežinomai a s e imos kil-
mės žodžiu žymimai są okai, ak uãliai konk ečiu kalbos a ojimo
laiko a piu.9
9 Ačiū Dai ai Mu mulai y ei už apib ėž ies e imą iš la ių kalbos. Šio žodyno s aipsnyje oliau pa eikia-
ma ski ingiems laiko a piams būdingų naujažodžių pa yzdžių, pa odoma jų dinamika i kalbos a ojimo
s i ys, ku iose naujų žodžių a si anda dažniausiai.
9 6 Ri a Miliūnai ė Neologijos e minija i Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyno p ak ika
Į panašų leksikog a inį plyšį y a pa ekę i žodžiai, apie ku ių a ojimą
esama ku kas anks esnių duomenų nei iš XXI a. p .: geogli as „seno inis
piešinys, išlikęs sukie ėjusiame žemės pa i šiuje“, pa eidolija „psichologinis
eiškinys, kai gam os eiškiniams, a si ik iniams aizdams, ga sams, daik-
ams p iski iamas kokio no s žinomo eiškinio pa idalas a ga sas“, namo-
y a „mokslas, i ian is gy enamojo būs o (ypač kaimiškojo) is o iją“, gai-
iklis „gai inan i o ą, su eikian i gai umo, gai aus k apo p iemonė“ i k .
P ie ne ik ųjų naujažodžių gali bū i p iski iami i žodžiai, ND u in ys
žymą „a gijęs“. Kadangi naujažodžio s a usas siejamas su žodžio unkcio-
na imu ku į no s apib ėž ą laiko a pį, pasi aiko, kad ku kas anksčiau
a o as žodis ilgesnį laiką būna pasi aukęs į pasy iąją a oseną. Jis
a o ojų pami š amas kaip neak ualus (pa yzdžiui, išnykus kokiai gy e-
nimo ealijai), be susida ius palankioms aplinkybėms ėl a gyja a ba
pasiskolinamas iš naujo, ka ais įgaudamas i naujų a spal ių, o ada i
su okiamas kaip naujas. Tuo a giję žodžiai ski iasi nuo paleologizmų, ku-
ių a osena nebu o nu ūksi. A a gijusius žodžius galima laiky i nau-
jažodžiais? Užsienio kalbo y oje į šį klausimą pap as ai a sakoma eigiamai
(ž . Ba nha R., Ba nha C. 1990: 1160; Fjeld, Nygaa d 2012: 223),
pažymin , kad oks žodis, žiū in sinch oniškai, inka p ie naujažodžių į
žodyną, ku is ap ašo esamą (daba inę) kalbos būklę, ypač jeigu ku į lai-
ką jis bu o į pag indinius žodynus nededamas.
Ge as pa yzdys y a žodis mokslin ojas, ‑a, žino as a puka io Lie u oje
„mokslo skleidėjo“ eikšme – 1936 m. pa a o as Juozo Šalkauskio, be
ne iksuo as žodynuose, o pas a aisiais me ais ikslingai a gai in as žu na-
lis ės, ku i ieškojo ienažodžio e mino mokslo populia in ojui (mokslo
komunika o iui) pa adin i (plačiau ž . ND).
Žinoma, kai kada sunku nus a y i, a žodis ik ai a gijęs, a pagal ipiš-
ką da ybos modelį pasida y as iš naujo i p i aiky as naujiems po eikiams,
ka ais kiek modi ikuojan eikšmę. Pa yzdžiui, neseniai p adė as a o i
eiksmažodis amžė i, kaip eiksmažodžio senė i (sen i) sinonimas, eu e-
mis iškai engian iesioginių asociacijų su senumu, sena e, i iš jo pa-
da y as medicinos e minas amžėjimas (plg. anglų k. ageing) daba iniams
kalbos a o ojams skamba naujai. Tačiau Lie u ių kalbos žodyno papildy-
mų ka o ekoje y a d i žodyno ko elės su pa yzdžiais, už ašy ais iš gy-
osios kalbos: įamžė i „susen i“ i panašia eikšme suamžė i „sens an ai-
kė i“ (ž . 2-ą pa .).
9 7Te minologija | 2020 | 27
2 pa . Žodžių įamžė i i suamžė i ko elės Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o ekoje (h ps://ekalba.l )
Neologijoje ne ienodai žiū ima į s a bų klausimą, nuo kada žodį galima
laiky i naujažodžiu: jau nuo ada, kai jis suku iamas, pa a ojamas, a ik
nuo ada, kai jis p adeda plis i a osenoje? E. Jakai ienė nu odo, kad
naujažodžiai p iklauso iems leksikos iene ams, ku ie y a „ką ik a si adę
i da plačiai ne a ojami“, o „[ž]odžiai, pa ekę į ak y iąją a oseną, jau
nė a laikomi neologizmais“ (Jakai ienė 2010: 203, 205–206). Taigi pagal
šį požiū į žodis laikomas naujažodžiu nuo a si adimo p adžios i išlaiko
naujumo s a usą, kol da nė a įsigalėjęs a osenoje.
Pagal ki ą požiū į ką ik a si adęs žodis da nelaikomas naujažodžiu, kol
nep adedamas a o i nep iklausomai nuo jo au o iaus, ki aip a ian – kol
isuomenė nepa odo po eikio ą žodį a o i i skleis i. Tokiems žodžiams,
9 8 Ri a Miliūnai ė Neologijos e minija i Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyno p ak ika
da neįga usiems ik ojo naujažodžio s a uso i plačiau nepapli usiems,
pa a o iems ik jų au o ių, pa adin i a ojamas specialus e minas p o-
ologizmas16. Jį XXI a. 1-ojo deš. p . sukū ė iš Rusijos kilęs b i ų p o-
eso ius Mikhail’as Eps ein’as (ž . MD: p o ologism). B ėžian yškesnį
ski umą a p p o ologizmo i neologizmo, eikė ų pasaky i, kad p o ologiz-
mas y a ik galimas naujažodis („hipo e inė p ojekcija“), . y. au o iaus
suku as žodis, ikin is, kad jis bus a ojamas ealioje gy enimo si uaci-
joje. Būdamas palygin i naujas žodis, p o ologizmas kaip e minas lie u ių
kalbo y oje da pa s ebė a naujažodis – be eik ne u i a ojimo adicijos,
ačiau, suin ensy ėjus naujažodžių y imamas, pas a aisiais me ais jau p a-
dedamas a o i dažniau (plg. Aleksai ė 2018: 5–6).
Da e esnis e minas, ku iuo užsienio neologijos da buose pa ieniais
a ejais apibūdinami naujai a si adę žodžiai, jau pe ėję p o ologizmo azę,
be da neįsi i inę kaip naujažodžiai, – p elogizmas (ž . Anesa 2018:
41).Lie u ių kalbo y os da buose jo nepa yko ap ik i.
ND skai y ojai dažnai naudojasi galimybe pasiūly i į auk i į duomeny-
ną sa o a as ą kokiuose no s šal iniuose naujažodį. Ta p siūlymų pasi ai-
ko i pačių skai y ojų sugal o ų žodžių, ku ie nieku ki u nė a paliudy i
i būna už ašy i ne kaip a osenos ak as, o iesiog kaip minė oji „hipo-
e inė p ojekcija“. Tokie žodžiai i lieka ik siūlymų są aše (jis aip pa
skelbiamas iešai), be nepa enka a p ND naujažodžių. Pa yzdžiui, išma-
onas „išmanusis ele onas“; b auknys „apa inis b ūkšnys (pap as ai nau-
dojamas ie oj a po p og amuojan )“; kelei ežis „au obusas“; lindžius
„iššokan i eklama“ i k . Jiems su eikiamas s a usas „nepaliudy as a o-
senoje“, nea me an galimybės kada no s paplis i.
Neologijoje įp as a p ie naujažodžių neski i aikų suku ų žodžių. No s
ND skai y ojai ė ai ka ais siūlo į auk i į jį sa o aikų žodžių (p z.: gla-
nis „d augas, bičiulis“; saus yčiai „sausi pus yčiai“ i k .), be ai isai
a ski as eiškinys i y imų s i is, besi ibojan i su aidos psichologija bei
pedagogika.
3. NAUJAŽODŽIO, KAIP LEKSIKOS VIENETO, FORMA
G e a klausimo, kaip sup an amas naujažodžio naujumas, kyla i ki as,
ne mažiau s a besnis, – kokie kalbos iene ai neologijoje laikomi nauja-
žodžiais? Kaip ma y i iš 1-oje i 2-oje len elėje pa eik ų naujažodžio api-
16 P o ologizmas – g aikų k. p ō os „pi mas, pi minis“ + logos „žodis“.
9 9Te minologija | 2020 | 27
b ėžčių, ski inguose šal iniuose naujažodžiams dažniausiai p iski iami ne
ik a ski i žodžiai (leksemos), kaip kad u ė ų bū i pagal e imologinę nau-
jažodžio eikšmę, be i sudė ingesni leksikos iene ai: s abilūs žodžių
junginiai ( iek sudė iniai e minai, iek azeologizmai), ečiau – san um-
pos. Taigi siau esnė a pla esnė naujažodžio samp a a y a susi a imo da-
lykas i p iklauso nuo y ėjų ikslų.
Pagal naujažodžio o mą pap as ai ski iamos ys naujažodžių ūšys:
1) žodis (p z.: ae ogelis, enesinas, sąš elnis, i klen ė);
2) junginys, a ba neo azema (ž . Fjeld, Nygaa d 2012: 225–226)
(p z.: socialinis dempingas, kūno engyba);
3) san umpa (p z.: CeO, STem, Wi‑Fi, BDAR).
Pagal leksinių ino acijų ipus ski iami naujieji žodžiai (leksemos) i
naujosios žodžių eikšmės (sememos) (Jakai ienė 2005: 250).
Į ND aip pa į aukiami ne ik nauji leksikos iene ai ( i e is, asmenu-
kė), be i naujos jau esamų leksikos iene ų eikšmės (p z.: e sle iena-
agis „naujo iška e slą p adedan i įmonė, ku i dėl spa aus augimo i
p i auk ų in es icijų išauga į didesnės nei 1 ml d. JAV dole ių e ės
bend o ę“; eniksas „nesąžininga įmonė, sukelian i yčinį bank o ą, siek-
dama iš eng i inansinių įsipa eigojimų, i „p isikelian i“ nauju a du“).
Naujų eikšmių įgiję žodžiai ka ais adinami naujosiomis sememo-
mis (Jakai ienė 2005: 251), seman iniais naujada ais (Jakai ienė
2010: 211), neoseman izmais (Fjeld, Nygaa d 2012: 224–226) a ba
neosemais (D uţă 2013: 756).
4. FUNKCINIAI NAUJAŽODŽIŲ YPATUMAI
Naujai a si adę žodžiai, kaip i isa leksika, unkcionuoja kaip neu alūs
kalbos iene ai ( ai būdinga i specialiosios leksikos sluoksniui – naujajai
e minijai, . y. neonimams, angl. neonym, ki aip – neo e minams17,
angl. neo e m) a ba įgyja papildomų unkcinių bei s ilis inių ypa ybių. Kai
ku iems unkciškai i s ilis iškai žymė iems naujažodžiams pa adin i a -
ojami a ski i e minai (ž . Aleksai ė 2018: 5), ačiau jie nė a nusis o ėję
nei užsienio, nei lie u ių kalbo y os da buose. Be o, s a bu, kokiu logi-
niu pag indu jie ski iami i kokia – siau esne a pla esne – naujažodžio
samp a a emiamasi.
17 Šių a panašių naujažodžių lie u ių kalbo y oje nepa yko ap ik i; plg. la ių a ojamą jaun e mins pagal
anglų k. neo e m (ž . VPSV).
100 Ri a Miliūnai ė Neologijos e minija i Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyno p ak ika
Kaip naujažodžių (pap as ai – naujada ų) ūšys a ba naujažodžiams a -
imos są okos dažniausiai nu odomi s ilis iniai naujada ai, okazionalizmai,
au o iniai naujada ai, indi idualieji naujada ai, si uaciniai naujada ai, e e-
me izmai i po encionalizmai. Tačiau jų a pusa io san ykiai ap ašomi gana
painiai, nes as pa s e minas gali bū i a ojamas ski ingų ipų naujažo-
džiams į a dy i a ba as pas naujažodis pagal į ai ias ypa ybes gali bū i
adinamas keliais e minais.
KTŽ s aipsnyje naujada as (ku io ki ų kalbų a i ikmenys pa eikiami
pla esnės eikšmės, nei šiuo me u įp as a, . y. usų k. неологизм, anglų k.
neologism18) a ski ai apibūdinamas s ilis inis naujada as (i jo sinoni-
mai indi idualusis naujada as, au o inis naujada as) kaip „[a] ski o au o iaus
am ik ame kū inyje suda y as naujas žodis, ki u pap as ai ne a ojamas“.
Taigi s ilis iniai naujažodžiai ku iami i a ojami siekian eksp esy umo
(beje, daba inėje lie u ių kalbos a osenoje šią unkciją is dažniau a -
lieka i naujieji anglų kalbos skoliniai, kai jie į e piami į eks ą kaip ci a os
ne dėl lie u iškų a i ikmenų s okos, o ne a dėl į aigumo).
Šiame žodyne p ie s ilis inių naujada ų nep iski iami i ik a ski ai ap-
ašomi okazionalizmai, no s nemaža dalimi juos aip pa galima laiky-
i s ilis iniais naujada ais. Okazionalizmais (a ba okaziniais naujada ais)
adinami „dažniausiai neįp as os da ybos, ienka iniai da iniai, susiku i
meninės ipizacijos, s ilizacijos a ba iesiog p amogos ikslais; jų a si adi-
mą lemia neįp as umo, keis umo siekimas“ (Jakai ienė 2005: 250–251),
„ ai ik am ik o kon eks o žodžiai, jie a si sus ings a ame eks e (po-
kalbyje a kū inyje), ku iame bu o pa a o i“ (Jakai ienė 2010: 207). V. U -
bu is pažymi, kad okaziniai da iniai y a „daugiau a mažiau nu olę nuo
kalboje eikiančios da ybos sis emos: ieni iš jų p asilenkia su da ybos
ipo eikala imais <...>, ki i išsiski ia ien uo, kad pada y i pagal nep o-
duk y ius a mažai p oduk y ius ipus“ (ž . U bu is 2009: 322–327). E. Ja-
kai ienė okazionalizmus ap a ia p ie naujažodžių (neologizmų) i naujada-
ų, o KTŽ okazionalizmai i apsk i ai nesiejami su naujažodžiais:
okazionalzmas 2, okazinis žodis – оказионализм
Žodis a žodžių junginys, nebūdingas bend ajai kalbos a osenai i pasi aikan-
is ik ka ą am ik ame kon eks e. Da ybos a ž ilgiu okazionalizmai y a ne i-
piški, indi idualūs <...>.
18 Plg. ikslesnius lie u ių kalbos e mino naujada as a i ikmenis: usų k. новообразование, anglų k. (new‑wo d)
coinage.
101Te minologija | 2020 | 27
Te minas au o iniai naujada ai pa adina naujai pasida omus žo-
džius – naujada us – pagal jų kū ėją (plg. Jakai ienė 2010: 207). Sup an-
ama, kad ne isada įmanoma nus a y i, kas pi mas sugal ojo kokį naują
žodį, ačiau ai inka ypač meniniuose eks uose pasi aikan iems naujada-
ams, ku ių au o ius būna aiškus. Taigi a ody ų, kad okazionalizmai i
au o iniai naujada ai iš esmės pa adina ą pa į objek ą – naujai suku ą
žodį, ik iš yškinami ski ingi jo požymiai. Tačiau esama i dalinių s uk-
ū inių ski umų: okazionalizmai da omi a ba emian is nep oduk y iais
da ybos ipais, a ba su yškiais nuok ypiais nuo egulia iosios žodžių da-
ybos (Ma se a e al. 2018: 270). Au o iniai naujada ai gali bū i suku i
i pagal egulia iosios žodžių da ybos modelius. Kai ku ie au o iniai nau-
jažodžiai įeina į leksinę kalbos sis emą, be ai laikoma g eičiau išim imis.
Pa yzdžiui, žodis laik aš iena „menka e ė, dažnai bul a inė spausdin inė
žiniasklaida“, ND duomenimis, suku a 1990 m. poe o Jono Juškaičio, pe
laiką iek papli o i įsi i ino a osenoje, kad į auk a į BŽ. T aukian is
laik aš inei spaudai, šis žodis gali nuei i į pasy ųjį leksikos sluoksnį, ačiau
pagal šį da ybos modelį ND iksuo a i skai meninei spaudai aikomų
naujada ų: in e ne iena, po aliena i k .
Au o iniai naujada ai da adinami indi idualiaisiais neologizmais,
pab ėžian jų išski inumą, o iginalumą. Jie apibūdinami kaip žodžiai, ku ie
y a ne kalbos, o šnekos eiškinys i au o ių suku iami speci iniams ikslams –
naujai minčiai i kono acijoms iš eikš i (Ma se a e al. 2018: 270)19.
ND ais a ejais, kai aiškiai žinoma, kas naujažodžio (nebū inai nauja-
da o – gali bū i i au o inių ki oje kalboje suda y ų i į lie u ių kalbą
a ėjusių skolinių) au o ius, am žodžiui su eikiama žyma „au o inis“. Pa-
yzdžiui, bãslikas, ‑à „paslikas ( . y. isu ilgiu bejėgiškai išsi iesęs) kaip
baslys“; čiulbingala „čiulban i lakš ingala (išd ožinė o meno kū inio pa a-
dinimas)“; glos inukas „nedidelis meno kū inys, nulipdy as specialiais an-
kų judesiais glos an molį“; s eikoninė „ki as ligoninės pa adinimas – kai
s a biau pab ėž i s eikimą i s eika ą“.
Okazionalizmams i au o iniams naujada ams a imi si uaciniai nau-
jada ai (angl. nonce‑ o ma ion, nonce‑wo d) – nauji nuo kon eks o p i-
klausan ys žodžiai, suku i ienam konk ečiam a ejui. Šiuo a eju e mi-
19 Ka ais indi idualieji neologizmai da pa adinami eks ynų ling is ikoje a ojamu e minu hapax legomena,
ku is eiškia, kad kokiame no s eks e a jų sankaupoje žodis pasi aikė ik ieną ka ą. Plg. hapax legomenon
g aikų k. „pasaky a ( ieną) ka ą“.
102 Ri a Miliūnai ė Neologijos e minija i Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyno p ak ika
nas pab ėžia ne naujažodžio au o ys ės aspek ą, o sukū imo aplinkybes.
Kai kada si uaciniai naujada ai nelaikomi ik aisiais naujažodžiais (plg.
Š ekaue 2002: 97).
Ne ipiškiems, ka ą pa a o iems naujažodžiams ND p iski iama žyma
„pa ienis“, o jeigu žinomas au o ius – i žyma „au o inis“. Taigi au o inis
naujažodis gali bū i i pa ienis, jeigu už au o iaus eks ų nepaplin a.
P ie s ilis inių naujada ų galima p išlie i e eme izmus20. Tai am ik-
iems isuomenės aidos laiko a piams būdingi, pap as ai su žinomais
poli ikos a ki ų s ičių eikėjų a dais siejami naujažodžiai, u in ys yškų,
dažniau neigiamą s ilis inį k ū į (plačiau ž . Заботкина 1989; Kos anian
2015: 3–9). Jie gy uoja ol, kol ak y us pa s asmuo, iš ku io pa a dės
da omi naujažodžiai, ačiau s a bu, kad e eme izmams sup as i bū ina
eks aling is inė kompe encija – o ien a imasis konk e aus laiko poli inė-
se a ki ų s ičių ak ualijose (Kos anian 2015: 8). Kai kada e eme izmai
sup an ami plačiau – jų u inys siejamas ne ik su poli ikos eikėjais, be
i su eikšmingais konk e aus me o į ykiais (Заботкина 1989: 24).
ND iksuo a nemažai iek skolin ų, susijusių su žinomais užsienio ei-
kėjais a į ykiais, e eme izmų (p z.: ampokalipsė, pu inomika, pu i endu-
mas, okupendumas, Lukašesku i pan.), iek lie u iškų, pada y ų daugiau-
sia iš poli ikos eikėjų pa a džių (p z., iš s eika os minis o Au elijaus
Ve ygos, ga sėjančio nepopulia iais g iež ais sp endimais dėl alkoholio
kon olės, ko ona i uso pandemijos s abdymo, pa a dės: e yganas, ‑ė;
e ygininkas, ‑ė; e ygizacija; e ygiza o ius, ‑ė; e ygma inas; e ygme is;
e yg alda i k .).
Kalbo y os da buose ne ienodai žiū ima į po encionalizmus (a ba
po encinius naujada us, po encinius da inius), ku iuos galima laiky i okazi-
nių da inių p iešingybe. Pasak V. U bučio, „[p]o enciniai da iniai – ai
okie labai egulia ių i p oduk y ių da ybos ipų žodžiai, ku ie į kalbą
neįeina kaip a ski i leksikos iene ai, o y a ik ų ipų isiškai numa y i i
kalbėjime gali bū i ealizuojami kiek ienu momen u, kai ik jų p isi eikia“,
be o, ši oks da inys esąs „ oks na ū alus i sup an amas, kad jis pap as ai
nesu okiamas kaip naujada as nė pi mojo sa o pasi odymo kalbėjime aki-
mi ksniu“ (U bu is 2009: 316–317). Gal dėl os p iežas ies po encionaliz-
mų dažnai nė nelinks ama sie i su naujažodžiais. Tačiau V. U bu is aip
pa p ipažįs a, kad „g iež esnės ibos a p po encinių i isų ki ų ipiškų
20 Plg. g aikų k. ephēme os „ ienadienis, umpalaikis“ (TŽŽ).
103Te minologija | 2020 | 27
da inių iš ik ųjų nė a“, kaip nė a i „objek y ių k i e ijų, leidžiančių
abejo inais a ejais pasaky i, a žodis p iklauso ien kalbėjimui, a jau
įeina i į kalbą“ (U bu is 2009: 316, 318).
ND ne u ima ikslo iksuo i kiek ieną po encionalizmą, nes labai išsi-
plės ų duomenyno apim is i nepakak ų pajėgumų iems duomenims a -
ky i. Tačiau s engiamasi a ink i uos po encinius da inius, ku ie u i ko-
kių papildomų ypa ybių. Pa yzdžiui, p iesagos ‑inė, su ku ia da omi ie-
os pa adinimai, daik a a džių pagausėjimas odo e slo plė imąsi – į ai ių
pama iniu žodžiu žymimo mais o užkandinių daugėjimą: deš aininė, ala-
elinė, jogu inė, kebabinė, sp agėsinė i k ., o p iesagos ‑iena, su ku ia da-
omi mėsos pa adinimai, daik a a džių – iki ol žodynuose ne iksuo ą
egzo inių gy ūnų mėsos pasiūlą: bui oliena, kengū iena, k okodiliena, s ai-
giena, šikšnospa niena, abzdiena.
Naujai a si andančių leksikos iene ų pa adinimų i jų a ojimo į ai o-
ė odo, kad iba, ski ian i ik uosius naujažodžius nuo ne ik ųjų, y a labai
ne yški, kin an i laike. ND naujažodžio są oka apima ne ik ik uosius, be
i didžiąją dalį adiciškai sup an amų ne ik ųjų naujažodžių. Tokia pla i
są oka y a ikslinga, a siž elgian į duomenyno kū imo speci iką. ND sinch-
oniškai apima po os dešim mečių lie u ių kalbos gy a imo laiko a pį,
odėl jame galima pas ebė i šiokios okios naujažodžių dinamikos: ieni
nauji žodžiai iksuojami ik po ka ą, ki i pamažu plin a a osenoje i po
kiek laiko jau gali bū i laikomi p a adusiais naujumo s a usą (pa yzdžiui,
pa enka į engiamą i dalimis iešai skelbiamą Bend inės lie u ių kalbos
žodyną (BŽ), plg.: naujienlaiškis, skai yklė, šonaslydis i k ., aigi ND p ak-
iškai y a i ienas iš naujosios BŽ apimamos leksikos šal inių).
Pa s naujažodys ės eiškinys y a labai į ai iapusiškas i jį galima ap ašy-
i, a skleidžian ski ingas naujų leksikos iene ų u inio, o mos bei unk-
cines ypa ybes. ND paieškos galimybės leidžia iš duomenų bazės išsi il-
uo i naujažodžius pagal į ai ius šių ypa ybių pjū ius i de inius, o dau-
gėjan duomenų – i susida y i išsamesnį aizdą apie šį įdomų nuola
kin ančios leksikos sluoksnį, ka u ieško i naujų klasi ika imo pag indų i
obulin i lie u iškosios neologijos e miniją.
IŠVADOS
Spa čiai plė ojan is į ai ių s ičių mokslui, ku is ska ina i in o macinių
echnologijų pažangą, aip pa suak y ėjus į ai iapusiškai isuomenės eik-
lai, socialinių inklų i ki okios elek oninės komunikacijos plė ai, pas e-
104 Ri a Miliūnai ė Neologijos e minija i Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyno p ak ika
bimai a sinaujina i šiuolaikinių kalbų leksikos sluoksnis. Naujus leksikos
eiškinius i iančios bei ap ašančios neologija i neog a ija ampa is pe s-
pek y esnėmis i didelį ne ik mokslo, be i isuomenės susidomėjimą
keliančiomis leksikologijos i leksikog a ijos a šakomis, o naujų e minų
(neonimų) a si adimas ska ina neonimijos y imus. Šiems y imams sa o
uož u eikalinga neologijos e minija, ačiau ji iek lie u ių, iek užsienio
da buose ge okai į ai uoja i kol kas nesuda o aiškios sis emos.
1. Panag inėjus s a biausios neologijos są okos – naujažodžio, a ba neo-
logizmo, samp a ą lie u ių i užsienio kalbo y os li e a ū oje bei žodynuose
ma y i, kad ją o muojan ys sinonimiški e minai slepia kelias idines i
išo ines p ieš a as. Pa i są oka nė a aiškiai apib ėž a i p iklauso nuo y ėjų
pasi inkimo (susi a imo), kokius leksinės o mos i u inio aspek us ji apima:
1.1. naujažodžiais pap as ai laikomi ne ik nauji žodžiai, be i ki i lek-
sikos iene ai, pa yzdžiui, žodžių junginiai, san umpos; aip pa dažniau-
siai p ie naujažodžių p iski iami i esami žodžiai, įgiję naujų eikšmių –
neoseman izmai;
1.2. esminis naujažodžio są okos seman inis dėmuo – naujumas, ačiau
jis leksikos iene ui su eikia ik laikiną s a usą, kol as leksikos iene as
da nebūna pa ekęs nei į ak y iąją a oseną, nei į bend uosius kalbos
žodynus i kalbos a o ojai jaučia jo neįp as umą; iek pa i „naujumo“
ka ego ija, iek papildomi naujažodžio są okos dėmenys gali bū i apib ė-
žiami ik a siž elgian į konk e ų, laiko ibomis į ėmin ą kon eks ą, ku-
iame ši są oka a ojama;
1.3. adicinėje leksikog a ijoje į naujažodžius žiū ima s a iškai – kaip į
am ik o kalbos aidos laiko a pio ezul a ą, odėl ski iami ik ieji nauja-
žodžiai, ku ie ilgainiui p iimami isuomenės, įsi i ina a osenoje i
ampa įp as ais leksikos sis emos iene ais, o nuo jų a ski iami ne ik ieji
naujažodžiai, ku ie y a ik šnekos eiškinys.
2. Esminiai naujažodžio i dalinių jo ap aiškų samp a ą o muojan ys
požymiai iš yškėja, ieškan a sakymo į klausimus, kokie kalbos iene ai
neologijoje laikomi naujažodžiais, kas y a leksikos iene o naujumo a s-
kai os aškas, kiek unka šis naujumas i kada jis pasibaigia, kokie s a -
biausi unkciniai naujažodžių požymiai.
3. Lie u ių kalbos ins i u e nuo 2011 m. kaupiamo i nuola in e ne e
a naujinamo ND duomenų pobūdis i jų a kybos p ak ika odo, kad
šiuolaikinėje skai meninėje neog a ijoje adicinė naujažodžio samp a a y a
pe siau a. Kadangi ND sinch oniškai iksuojamas gy as neologijos p o-
105Te minologija | 2020 | 27
cesas, dažnai nė a aišku, koks bus olesnis ap ik o naujo leksikos iene o
likimas – a jis liks ik ienadienis, si uacinis eiškinys, a ilgainiui aps
kasdienės leksikos dalimi, suak y ins iš isą da ybos modelį, bus į auk as
į bend uosius kalbos žodynus i pan. Todėl ND ikslingai pasi ink a pa i
plačiausia naujažodžio, kaip naujai a si adusio leksikos iene o, samp a a.
4. Pagal adicinę naujažodžio samp a ą nuo ik ųjų naujažodžių a ski ie-
ji ik šnekoje unkcionuojan ys naujažodžiai gali bū i apibūdinami pagal
į ai ius ski ingo loginio pag indo požymius (a si adimo laiką, s uk ū ines,
s ilis ines ypa ybes i pan.): p o ologizmai, p elogizmai, okazionalizmai, e e-
me izmai, paleologizmai, s ilis iniai, au o iniai, si uaciniai naujažodžiai, po en-
cionalizmai i k . Juos galima laiky i plačiai sup an amų naujažodžių ūšimis.
5. Daugėjan duomenų i aikan naujas kalbos echnologijas (au oma-
inę naujažodžių a anką iš didelių duomenų sankaupų), skai meninė neo-
g a ija leidžia susida y i išsamesnį aizdą apie šį įdomų nuola kin ančios
leksikos sluoksnį, ka u ieško i naujų klasi ika imo pag indų i obulin i
neologijos e miniją.
ŠALTINIAI
BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. Danu ė Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l ; h ps://ekalba.l
CED – Collins english Dic iona y. P ieiga in e ne e: www.collinsdic iona y.com
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e:
h p:// eks ynas. du.l
DLKŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 7-asis pa ais. i papild. leid., e. a ian as,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga in e ne e: h ps://lkiis.lki.l ,
h ps://ekalba.l
KTŽ – Kalbo y os e minų žodynas, sud. K. Gai enis, S . Keinys, ed. K. Mo kūnas, Kaunas: Š iesa, 1990.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, 2-asis pa iksl. i papild. leid.,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), e. a ian as, y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://www.lkz.l
MD – macmillan Dic iona y. P ieiga in e ne e: www.macmillandic iona y.com
MW – me iam‑Webs e dic iona y. P ieiga in e ne e: www.me iam-webs e .com
ND – Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas: ęs inis in e ne inis žinynas
nuo 2011 m., sud. i a s. ed. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e:
h ps://naujazodziai.lki.l , h ps://ekalba.lki.l /naujazodziai
OLD – Ox o d Lea ne ’s Dic iona ies. P ieiga in e ne e: www.ox o dlea ne sdic iona ies.com
SŽe – Lybe is An anas. Sinonimų žodynas, 2-as pa ais. leid., e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2002 (a naujin a e sija, 2015). P ieiga in e ne e: h ps://lkiis.lki.l , h ps://ekalba.l
TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a, 2013.
VPSV – Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca, Rīgā: LU La iešu alodas ins i ū s, 2007.
НСИС – Е. Н. Захаренко, Л. Н. Комарова, И. В. Нечаева. Новый словарь иностранных слов, э. ресурс,
Москва: Азбуковник, 2003. URL: www.slo a i. u
СЛТ – Ахманова Ольга Сергеевна. Словарь лингвистических терминов, 2-е изд., Москва: УРСС: Еди-
ториал УРСС, 2004. URL: classes. u/g amma /174.Akhmano a/sou ce/wo ddocumen s/h.h m
ТС – Толковый словарь русского языка, э. ресурс, ред. С. И. Ожегов, Н. Ю. Шведова, Москва, 1992.
URL: www.slo a i. u