5 La isa Aleksee a Me a o ų ciklas e minų o ma imo p ocese
S e lana Mishlano a
He ibe Pich
doi.o g/10.35321/ e m27-03
Me a o ų ciklas e minų
o ma imo p ocese
LARISA ALEKSEEVA
Pe mo als ybinis uni e si e as, Rusija
SVETLANA MISHLANOVA
Pe mo als ybinis uni e si e as, Rusija
HERIBERT PICHT
Kopenhagos e slo mokykla
Abs akcija
Pe daugelį me ų bu o paskelb a daug e minų o ma imo i e minų įsigijimo p ocesų
modelių, ku ie juos aizduoja iš ski ingų pe spek y ų. Šiame s aipsnyje ap a iamas
me a o inio e mino o ma imo p oceso (MTFP) y imas, p adedan specialių žinių
modelia imo analize. Mes apibūdiname sa o eo inį pag indą i siūlome ke u ių e apų
p ocedū ą, ku i y a susijusi su koncep ualizacijos ciklu, ku į sukū ė Le as Vygo skis, ku is
concei ed o in eg a e di e en pe spec i es o concep -building and e m-p o-
duc ion in o one in eg a ed model which includes h ee le els. The i s le el
eigia, kad kiek ienas žinių ys ymosi žingsnis y a susijęs su am ik a psichine s uk ū a.
An asis lygis ko eliuoja su Ikuji ō Nonaka žinių ys ymosi spi aliniu modeliu. T ečiasis lygis
bu o suku as pagal d iejų ekspe imen ų su e minologijos mokiniais ezul a us. Teo ines
diskusijas lydi me a o inių e minų sup a imo i naudojimo ypa ybių būdo diskusija.
Pa odoma, kaip į gal ą pa enka p o esinės žinios i kaip jos ys omos. RAKTYVIKAI: e minų
o ma imo p ocesas, me a o iniai e minai, me a o ų ciklo modelis, koncep ualizacija, žinių
pe da imas
ANOTACIJA
Pe daugelį me ų bu o paskelb a daug e minų da ybos modelių i e minų a pažinimo
p ocesų, nag inėjančių juos iš ski ingų pe spek y ų. Šiame s aipsnyje ap a iamas
me a o inis e minų da ybos p ocesas, p asidedan is specialiųjų žinių
5Te minologija | 2020 | 27 modelia imo analize. Pa eikiamas eo inis pag indimas i siūlomas
ke u ių e apų p ocesas, sujungian is ski ingas są okų kū imo i e minų da ybos
pe spek y as į ieną ijų lygmenų modelį. Pi masis lygmuo siejamas su Le o Vygo skio
pasiūly u koncep ualizacijos ciklu, pagal ku į kiek ienas žinių kū imo žingsnis ko eliuoja su
am ik a men aline s uk ū a. An asis lygmuo a i inka Ikuji o Nonakos spi alinį žinių
kū imo modelį. T ečiasis lygmuo suku as d iejų ekspe imen ų su besimokančiaisiais
e minologijos ezul a ų pag indu. Teo inę diskusiją papildo me a o inių e minų su okimo
i a ojimo ypa ybių ap a imas. Pa odoma, kaip p o esinės žinios pa enka į p o ą i kaip
jos y a ku iamos. ESMINIAI ŽODŽIAI: e minų da ybos p ocesas, me a o iniai e minai,
me a o os ciklo modelis, koncep ualizacija, žinių pe kėlimas
1. Į adas
Mūsų y imuose daugiausia dėmesio ski iama specialių žinių modelia imo
klausimams. Pag indinis klausimas, ku į mes ke iname ap a i, y a […] Kas
p ocess modelling? This can bes be unde s ood in e ms o se e al sug-
ges ions. I is known ha any model is cons uc ed by he e o s o
y a e minas- o macija daugelis y imų.
Pi ma, e minologijos pažanga p iklausė nuo e minų o ma imo modelia imo
e ek y umo, ku is laikomas me odiniu eiksniu e minų p igim ies nus a ymui
(Bjö k 2007; Campo, Co mie 2005; Fabe 2003; Fabe 2009; Myking 2001).
Te minologinių žinių modelia imas egzis uoja jau seniai (To 2011). A odo, kad
e minologijos eo ija ys osi iš p esk ipcinės į desk ipcinę pe spek y ą, is
labiau su elkdama dėmesį į specializuo ų kalbos iene ų y imą iš socialinio i
kogni y inio požiū io (MA; Pich 2005; Temme man 1997). Taigi specializuo os kalbos
y imai pa i ia kogni y inį poky į, ku is ska ina didesnį dėmesį į eikšmę, aip pa
koncep ualias s uk ū as (Fabe 2009). Te minologijoje mažiau i iamas
e minologinio p oceso pobūdis iš kogni y inio požiū io. Šiuolaikiniai e minologai
labai dažnai pe žengia pag indinius e minologinės eiklos e apus i laikosi
p ielaidos, kad p o esinės žinios įgyjamos kaip "iš len ynos" žinios. Tačiau mes
negalime s udijuo i p o esinės kalbos, ne u ėdami žinių apie jos sukū imo i
ys ymosi būdus i mechanizmus. Šiuo ikslu mes u ime modeliuo i e minologinį
p ocesą, a skleidžian į p o esinės eiklos ling is inius i kogni y inius
mechanizmus. Iki šešiasdešim ojo dešim mečio pabaigos e minas "modelis" bu o
e ai naudojamas y imuose. Dominuojan ys e minai bu o "sek encijos",
"e apai", " ėmas", "pa adigma" a ba "kon-
6 0 La isa Aleksee a Me a o os ciklas e minų o ma imo p ocese […]
S e lana Mishlano a
He ibe Pich
(Godin 2015). Te minas "modelis" bu o p adė as naudo i ik
he 1970s (Roge s e al. 1977).
Now i is common knowledge ha models allow people o unde s and,
p edic , and acili a e o sol e scien i ic p oblems.
An a, palygin i su daugeliu ki ų e minologinių p ocesų, me a o inių e minų
modelia imo kū imas y a ypač sudė ingas. Mokslininkai sukū ė daugybę modelių,
kad sup as ų i pa obulin ų e minų kū imo p ocesą, a siž elgian į jo
ypa ybes. (Aleksee a, Mishlano a 2019; Gibbs & M. Tendahl 2006; Lako 1993;
Mishlano a 2002; S een 2007; Temme man 2002). Jis a si ado dėl po eikio
paleng in i specializuo ų žinių pe da imą. Šiuolaikinis me a o os požiū is y a
oks, kad mokslininkams me a o a eikalinga kaip il as a p senų i naujų
žinių, i dėl o me a o a įgyja hipo e inį pobūdį. Mokslinis pasaulio aizdas
suku iamas "ma an " pasaulį kaip am ik ą aizdą. Tokiu būdu me a o a y a
mokslinių eo ijų i są okų pag indas. T ečia, "žinios kon e sijos" idėja gali
bū i a sekama L. Vygo sky y imuose (Vygo sky 1934; Vygo sky laikomas
pi muoju sis emingu bandymu iš i i mokslinių są okų ys ymąsi 1980). Jis
y inėjo indi ido žinias kaip asmens kogni y inės s uk ū os o ma imąsi. Iš L.
Vygo sky eo ijos mes paėmėme du pasiūlymus: 1) idėją, kad plex psichologiniai
p ocesai y a susiję su " idine kalba" i jos olesne ex e io izacija.
language ep esen s he majo media o o human cogni ion, and 2) he
heo y o psychological p ocesses ounded on he assump ion ha “com-
Ke i a, pagal koncep ualinį žinių kū imo p ocesų požiū į, kaip nu ody a
knygoje "Dinaminė žinių kū imo eo ija" (Nonaka 1994), isuomenė, ku ioje
mes gy ename, apo "žinios isuomene". Tačiau san ykinai mažai dėmesio
bu o ski iama ai, kaip ku iamos žinios i kaip galima aldy i žinių kū imo
p ocesą (Nonaka 1994: 16). A siž elgian į ai, I. Nonaka sukū ė "spi alės"
modelį žinių kon e sijos p ocesui. Kon e sija eiškia, kad esamos žinios gali
bū i "kon e uo os" į naujas žinias. Mes manome, kad ši idėja y a labai
aisingas modelia imo psichinių p ocesų su ypa ingu akcen u į dinamišką
są eiką a p ski ingų žinių kon e a imo būdų.
Galiausiai į klausimą apie me a o os ciklo modelį a sakoma kon as uojan
su p esk ipciniais e minų modeliais. A siž elgian į-
A siž elgdami į dinamišką e minologiza imo pobūdį i žinių ciklo są oką, mes
a skleidžiame analoginę e apų sis emą MTFP. Me a o o ciklo modelis bu o
suku as siekian sp ęs i daugybę ski ingų MTFP klausimų. Ty imai odo,
kad daugumą MTFP a ejų galima apibūdin i naudojan šį modelį. Išsiaiškin as
modelis su eikia įž algą apie ski ingus mąs ymo i koncep ualiza imo lygius.
Šio s aipsnio naujo iškas indėlis y a MTFP modelio aikymas
e minologiniams p ojek ams. Mūsų pažanga kogni y inėje e minologinėje
eo ijoje odo, kad ji labai p iklauso nuo žinių kū imo į ai iais lygmenimis.
Mūsų y imuose mes palaikome e minologų g upės pasiūly ą idėją, kad
"pi muosiuose e minologijos judėjimo dešim mečiuose nesusijusi
e minologijos eo ija nepasi odė; e minologinės eiklos bu o p agma iškai
o ien uo os i pažymė os a ba s ip iu ling is iniu o ien a imu (ypač kalbų
plana ime), a ba daugiausia p o esionaliu, neling is iniu požiū iu" (An ia e al.
2005). Ekspe imen iniai e mino įsigijimo p oceso seman ikos duomenys
dažniausiai pasi odė analizuojan ne me a o inius e minus. Toliau mes
siūlome naujus šio p oceso y imo ezul a us naudojan naujus
e minologinės in e encijos ekspe imen us i apibūdiname koncep ualių
s uk ū ų pokyčius, gau us isuose p o esinės asmenybės eiklos e apuose,
. y. me a o inio e minologiza imo p ocesą. Šiuo ikslu mes sup ojek a ome
i iš ys ė du s a bius ekspe imen us su medicinos s uden ais, ku ie įgyja
naujų p o esinių žinių. Mūsų mo y acija i ikslas bu o nag inė i am ik as
p o esinių žinių įgijimo sa ybes, konk ečiai kalban apie e minų o ma imo
kompe enciją. 4 pas aipoje apž elgiama, kaip ciklinis e minų o ma imo
modelis gali pab ėž i apib ėž us koncepcijos ys ymosi e apus.
Mes i iname, kad žinių ys ymasis y a susijęs su są okos ys ymuisi. Taigi
mes nag inėjame p o esinių žinių pe da imą, ku į emia koncepcijos kū imo
p ocesas. Modeliuojan me a o inio e mino o ma imo p ocesą kaip ciklą,
mes gauname pag indines įž algas į iššūkius, susijusius su žmogaus p o inės
eiklos a ėjimu. A siž elgian į pasiūlymą, kad są okos ys osi, galima da y i
iš adą, kad pag indinė jų ys ymosi esmė isų pi ma y a pe ėjimas iš ienos
apibend inimo s uk ū os į ki ą.
2 La isa Aleksee a Me a o os ciklas e minų o ma imo p ocese žinių i jų
S e lana Mishlano a
He ibe Pich
The main ene o ou esea ch is ha e ms, being specialized uni s o
cogni ion and e balized in language, a e adap ed o he p ocess o ge -
olesnio apdo ojimo žinių pe da imo s i yje. Šis e minų požiū is už ik ina jų
sup a imo a pininka imą žinių komunikacijoje.
Ty imo klausimai y a šie: (1) Kaip e minai są eikauja su kogni y iniais
gebėjimais i gebėjimais iš eikš i sa o min is (koncepcijas)? (2) Kaip
me a o os ciklas a spindi e minų gamybos p ocesą? Mūsų y ime mes (1)
lyginame anks esnes pas angas paaiškin i me a o inio e mino o ma imo
p ocesą, (2) emiamės eo inių i empi inių y imų į odymais i (3)
apibūdiname ke u is me a o inio e mino o ma imo p oceso "me a o o
ciklo" e apus.
2.Kažkokie eo iniai me odai modelia imui
Žinoma, kad pi mieji cikliniai modeliai bu o naudojami iloso ijoje i
sociologijoje. Žinomas p ancūzų iloso as Edga as Mo inas, sis emų
eo ijos įkū ėjas, sukū ė sudė ingos sociologijos p ojek ą, ku io cen e
y a neapib ėž umo, sa a ankiško o ganiza imo i dialogo p incipai. Jis
pasiūlė idėją, kad kogni y iniai judesiai, laikomi sudė ingumo ėmuose,
isada y a ap ali i nelinijiniai (Mo in 1977).
Modelia imo p adžia y a pasiūlymas, kad žmogaus sup a imas i
paaiškinimas apie ealybę a liekamas ling is inių iš aiškų pagalba. Be koks
sup a imas y a pag įs as am ik ų są okų, ku ios paaiškina ai, kas
pas ebima pasaulyje, naudojimu. Todėl žinių ys ymasis mums a odo kaip
są okų ys ymasis. Mes pažymime, kad XXI a. p adžioje ling is ikos
me odologijoje a si ado kele as ciklinės o mos modelių. P. Ca lile
žinojimo ys ymąsi laiko cikliniais modeliais a ba žinių ans o macijos
ciklu (Ca lile 2003). Šis modelis g indžiamas imis są okomis -
ans o macija, saugojimas i a kū imas. Žinios ans o macijos ciklas
p asideda su sukaupimo sek o iumi. Mūsų nuomone, šis modelis y a
susijęs su bend a žinių plė os są oka i eikalauja am ik ų pas angų i
obulinimo, kai jis naudojamas konk ečių p ocesų a ž ilgiu.
3Te minologija | 2020 | 27
The ounda ions ha ou app oach builds on a e he ollowing:
(1) I. Nonaka’s model o knowledge de elopmen ,
(2) L. Vygo sky eo ija apie koncepcijos ys ymąsi, (3)
mūsų pačių ekspe imen ų ezul a ai.
Šie pag indai y a sudė ingi dėl kelių p iežasčių: ( . y. kalba y a pag indinis
(1) hey ouch he ole o language in highe psychological p ocesses
žmogaus pažinimo a pinininkas), CESS eikia men alinį modelia imą i
(2) he s udy o language ep esen a ions o he concep -building p o-
sis emų mąs ymo y imus, idinę kalbą s udijuojan jos sudė ingą pobūdį.
(3) obse ing hese ounda ions, i is possible o come close o he
Mūsų me a o inio e mino o ma imo modelis g indžiamas imis
sluoksniais. Kons uo o modelio apa inis sluoksnis y a adinamasis I.
Nonaka spi alinis modelis, ap a iamas I. Nonaka "A dynamic Theo y o
O ganiza ional Knowledge C ea ion" (1994) (ž . ig. 1). 1 pa eikslas. I. Nonaka
spi alinis modelis
4 La isa Alekseje a Me a o ų ciklas e minų o ma imo p ocese
S e lana Mishlano a
He ibe Pich
Kaip ma ome, 1 pa eiksle pa ody a naujų žinių sukū imas, a siž elgian į
nuola inį dialogą a p ylos i aiškios žinios (Nonaka, 1994: 15). I. Nonaka
apibūdina ylų žinojimą kaip labai asmeninį, sunkiai o malizuojamą i sunkiai
pe duodamą. Ji y a giliai įsišaknijusi eiksme i indi ido a sida ime
konk ečiam kon eks ui. Til inasis žinojimas (ž . Polanyi 1966) iš dalies
susideda iš echninių įgūdžių i žinių, ku ie bu o suku i pe daugelį me ų
p ak ikos. Kogni y inis ylos žinios ma menys y a jo psichinių modelių,
įsi ikinimų i pe spek y ų sudė is, ku ias sunku paaiškin i, nes šios žinios
u ė ojai ją laiko sa aime sup an ama.
I. Nonaka p ielaida apie žinių kū imą leidžia jam a ski i ke u is žinių
kon e sijos " ežimus": (1) iš ylos žinios į ylos žinią, (2) iš aiškios žinios į
aiškias žinias, (3) iš ylos žinios į aiškias žinias i (4) iš aiškios žinios į ylos
žinias.
Vidu inis sluoksnis y a susijęs su L. Vygo sky eo ija apie są okų ys ymąsi
(ž . 2 pa eikslą). Jau XX a. pi moje pusėje L. Vygo skis į edė min is, susijusias
su p o o o momis. Jis y inėjo žinių ys ymosi p ocesą. Pag indinė L.
Vygo sky eo inės sis emos ema y a a, kad socialinė są eika a lieka
pag indinį aidmenį pažinimo ys ymuisi. L. Vygo skis mano, kad iskas mokoma
d iem lygmenimis: "kiek iena aiko kul ū inio ys ymosi unkcija pasi odo du
ka us: pi miausia socialiniame lygyje, o ėliau - indi idualiame lygyje;
Pi miausia a p žmonių (in e psichologinis) i ada aiko iduje
(in apsichologinis). Tai galioja i sa ano iškam dėmesio, i loginės a min ies, i
są okų o ma imui. Visos aukš esnės unkcijos kyla kaip ak iniai san ykiai
a p indi idų […] (Vygo sky 1987: 57). Taigi jis y inėjo žinių ys ymąsi, pag įs ą
są okos ys ymuisi.
In his iew, concep is no a simple summa ion o associa i e ela ions,
bu a complex p ocess o hinking, du ing which one’s hough ises in
jo idinis ys ymasis į aukš esnį lygį, suku ian galimybę, kad są okoje
gim ų koncepcija.
Kompleksinių psichologinių p ocesų sis eminės o ganizacijos esminis eiksnys
y a am ik ų koncep ualių o mų (sink e o, komplekso, išanks inės
koncepcijos i koncepcijos) įsi aukimas. Pagal jo pag indinius pasiūlymus,
5Te minologija | 2020 | 27 šių koncep ualių o mų aidmuo y a žinių
a pininka imas, uni e salus isiems žinių ipams (Vygo sky 1934: 239). Kaip
sako L. Vygo skis, są okos be kokiu jų ys ymosi lygiu y a, psichologinės
pe spek y os požiū iu, gene acijos ak ai. A siž elgian į ai, kad są okos
ys osi, galima da y i iš adą, kad pag indinė jų ys ymosi esmė isų pi ma
y a pe ėjimas iš ienos apibend inimo s uk ū os į ki ą (Vygo skis)
1934: 164–165).
L. Vygo sky eigimu, mokslinės są okos gimimas p asideda ne nuo iesioginio
susi ikimo su daik ais, o nuo a pininkaujamo yšio su objek u (Vygo sky 1934:
218). Pi masis koncepcijos kū imo p oceso e apas pasižymi sink e inių aizdų,
a ba sink e ų, kū imu, ku ie y a pi mosios min ies o mos, a spindinčios
labiausiai bend ą i disociuo ą žmogaus susi ikimą su naujais objek ais. Jie
siejami su konk e ais objek ais, a si andančiais a min yje kaip anks esnio
su okimo a in o macijos apie gy enimą ezul a ai. kompleksai. Kompleksų
e apas odo, kad žmogus enka a ba sujungia izoliuo us objek us. Šių
The second s age is an ad anced s ep in concep de elopmen and is
cha ac e ized by he cons uc ion o mo e complex men al uni s called
objek ų sa ybės y a apibend inamos i aizduojamos į ieningą aizdą. Taigi,
sync e ic images cons uc ed a he p e ious s age in o a g oup in ac-
co dance wi h hei common quali ies and cha ac e is ics. A complex is
he i s s uc u ed men al image based on he empi ical simila i y o
kompleksai y a abs akčiau i bend esni nei sink e iški.
Išanks inės są okos i są okos y a pag įs os į ai iais loginiais yšiais a
san ykiais a p objek ų. Koncepcija g indžiama ienodomis jung imis.
Koncepcijoje kiek ienas objek as y a į auk as į apibend inimą uo pačiu
pag indu, kaip i isi ki i objek ai. Kiek ienas elemen as y a susijęs su isa, o
pe šią isumą su kiek ienu ki u elemen u. Pe ėjimas nuo išanks inių są okų
p ie są okų įgy endinamas naudojan da bend esnius abs akcijos ipus,
palygin i su anks esniais są okos ys ymosi e apais. Taigi ampa aišku, kad
žinių ys ymasis y a susijęs su są okos ys ymusi. Kaip galime pas ebė i
šiame modelyje, są okos ys ymosi ciklai y a susiję su psichinės eiklos
e apais - sink e u, kompleksu, p ieškoncepcija i koncepcija, ku ie a s o auja
abs akcijos p ocesui.
6 La isa Alekseje a Me a o ų ciklas e minų o ma imo p ocese
S e lana Mishlano a
He ibe Pich
Šis p ocesas, laikomas koncep ualizacijos ciklu, L. Vygo skis pa adino
"gy uoju žinojimu", ku io ezul a as y a koncepcijos lokalizacija am
ik oje san ykių sis emoje (Vygo skis 1934: 166). Šią są oką naudodamasis,
au o ius no i pasaky i, kad są okos a si anda ne sa aime, o y a suku os dėl
didelės žmogaus min ies į ampos i eiklos. Tokiu būdu jis eigia, kad
"mąs ymas pe eina pe mokslinių są okų a us" (Vygo sky 1934: 193 […] 194).
Šis judėjimas gali bū i in e p e uojamas kaip žinios pe da imo ūšis. Iš 2
pa eikslo ma ome, kad pi mieji du e apai y a susiję su idiniu mokslo są okų
a si adimo ys ymuisi. L. Vygo skis sky ė " idinę kalbą" (in e nalizuo ą
socialinę kalbą), įskai an "egocen inę (p i a inę) kalbą" (a ba kalbą sau) i
"išo inę (socialinę) kalbą" (a ba kalbą, naudojamą socialiniuose są eikais).
S a bu a k eip i dėmesį į ai, kad y a "in e nalizacijos" p ocesas, kai
pi masis (išo inis a socialinis kalbėjimas) ans o muojasi į an ąjį
(egocen iškas a p i a us kalbėjimas) i galiausiai į ečiąjį ( idinis
kalbėjimas). 2 pa eikslas. L. Vygo sky koncepcijos ys ymosi modelis
3Te minologija | 2020 | 27
Pag indinis mūsų ekspe imen o užda inys y a iš i i me a o os
e minologizacijos p ocesą s ebin e minologinės kompe encijos o ma imo
e apus isų ipų disku se, analizuojan a sakus į s imulia o ių IMMUNITY.
Me a o inio e mino o ma imo ciklo s ebimi e apai aiškiai ma omi
psicholing is inio ekspe imen o (lais o asociacijos ekspe imen o) me u (ž . 2
len elę). Šiuo ikslu mes su o ma ome kele ą in o ma o ių g upių, ku ių
p o esinė kompe encija a i iko mokslines, p o esines, p ak ines i nai ias
(kon olinės g upės) medicinos žinias. Pi mąją g upę a s o a o Pe mo
medicinos akademijos VI me ų s uden ai (50 s uden ų), V me ų s uden ai (39
s uden ų), III-IV me ų s uden ai (39 s uden ų), II me ų s uden ai (43 s uden ai) i
I me ų s uden ai (52 s uden ai). An ąją g upę a s o a o gydy ojai (23
asmenys) i slaugy ojai (53 asmenys). T ečiąją g upę suda ė mokyklų
moky ojai i medicinos klinikų pacien ai (130 asmenų). Pasku inę g upę suda ė
Pe mės poli echnikos uni e si e o I[…]II me ų s uden ai (44 s uden ai). Taigi
bend as asociacinio lais ojo ekspe imen o esponden ų skaičius bu o 534
žmonės. Ekspe imen as bu o a lik as analizuojan IMMUNITY e mino
asociacinių laukų (AF) me odą į ai iuose žinių lygmenyse - moksliniame,
p o esiniame, p ak iniame i nai iniame.
2 len elė. Ekspe imen o duomenys
Žinojimų a sako ų ipai
VI
Medicinos
moksliniai
V me ai
s uden ai
II me ai 43
I 52 me ai
me ai 50
39
III-IV me ai 36
P o esional-
ūs gydy ojai
Slaugy o-
23
jai 53
P ak inis
Pacien ai
194
Nai us 44
Poli echnikos uni e si e o s uden ai
Iš iso 534 344
7 La isa Alekseje a Me a o ų ciklas e minų o ma imo p ocese
S e lana Mishlano a
He ibe Pich
Jiems bu o pasiūly a pa eik i sa o a sakymus į pag indinį imunologijos e miną
[…] IMMUNITY (lais as asociacinis ekspe imen as, FAe). Asociacinį lauką
apib ėžiame kaip a kingą eakcijų į s imulia o ių inkinį. Ska inimo s adija.
was he e m IMMuNITY. Tha was he ask associa ed wi h pseudo-iden-
Ekspe imen o ikslas y a susisiek i su giliomis am ik omis Ma icos bu o
le el o concep ualiza ion o indi idual knowledge. As a esul o FAE, a
išsiaiškin a. Šiame ekspe imen e mes iš y ė medicinos disku so ipus (nai ų,
s uc u es o he associa i e ields o he e m IMMuNITY in di e en
p ak inį, p o esionalų i mokslinį). FAE ezul a ai odo didžiausią imunologijos
ys ymosi mokslo laiko a pio są okų pasiski s ymą moksliniame disku se:
apsauga, imuni e o eiksniai i o ganizmas. I didžiausias p iešmokslo
imunologijos plė os są okų pasiski s ymas nai uose disku suose: s eika a i
liga.
An asis ekspe imen as (di iguo as ekspe imen as, de) bu o susijęs su
he hi d s age o ou model – he p ocess o me apho ical e m- o ma ion.
In he second expe imen , we asked he esponden s o use he e m IM-
MuNITY sa o sakiniuose. Mes y inėjome koncep ualių s uk ū ų
dinamiką.
Šis ekspe imen as bu o susijęs su ylos žinios eks e nalizacija
(a ikuliacija). Tai pe ėjimo nuo maksimalios suspaus os idinės kalbos
(kalbos sau) p ie sulanks y os e balizuo os kalbos p ocesas. Kaip mes
sužinojome, ak y uo os ik 5 są okos (iš 7) […] są eika iš mokslo laiko a pio
i akcinacija iš p iešmokslinio laiko a pio y a išb auk os.
Rep ezen i uojamos ys mokslinio laiko a pio są okos ( apsauga, imuni e o
eiksniai i o ganizmas), o ak y uojamos ik d i p iešmokslo laiko a pio
są okos (ligos i s eika a). Dauguma eakcijų y a susijusios su o ganizmo
są oka (55%). Koncepcijos "o ganizmas" dominuojimą galima paaiškin i
esponden o linkimu susie i sa o žinias su sa o p i ačia pa i imi i akcen uo i
sa e. Taigi ma ome, kad dauguma eakcijų y a susijusios su mokslo laiko a pio
są okomis. Galime da y i iš adą, kad s uden ų e minologinė kompe encija
o muojama i e inama ge u lygiu. Ke i ojo e apo s uden ų užduo is
bu o susijusi su an ąja nuk eip o ekspe imen o dalimi, kai esponden ams
bu o pap ašy a pa eik i e miną "IMMUNITY" apib ėžimus (ž . 3 len elę). Mes
a likome jų apib ėžimų koncep ualinę analizę. Mes kilę iš pasiūlymo, kad
apib ėžimas
5Te minologija | 2020 | 27 susideda iš ijų komponen ų: in eg uojančio
bend inio komponen o, di e encijuojančio ūšies komponen o i
akul a y aus konk e izuojančio elemen o. Aps a s yki e: "Imuni e as y a
o ganizmo gebėjimas apsigin i nuo s e imų agen ų gaminan an ikūnus".
Aki aizdu, kad in eg uojan is komponen as paaiškina deFeNSe są oką.
Aukščiausias e minologinės kompe encijos modelio lygis o ien uo as į
e leksinę eiklą, a skleidžiančią, kad esponden ai daugiausia sup an a
pag indinius p o es e mo IMMUNITY dėsnius mokslinės žinių s e os iduje. Jie
sional and ans essional ac i i y, and he abili y o wo k consciously and
au onomously. We ha e ound ou ha he concep ual s uc u e o he
laiko IMMUNITY e miną apsauga (40,3%), akcinacijos bū inybe (36%) i
o ganizmo unkcija (21,3%). Šis e minų "IMMUNITY" sup a imas a i inka
g ynai mokslines šios są okos in e p e acijas pagal jos is o inio ys ymosi
logiką.
3 len elė. De inicijų o ma imas (DE)
P o- ak -
KNOWLe-
o ų ipas
dGe
TION
O ganų- -
TEC-OF
MuNITY
akcinų
IM-ISM
ligos
NATION
S eika a
Moksliniai 40.3 17.2 21.3 36 9.1 8.1
VI me ai 44 20 18 0810
V me ai 41,0 20,5 20.5 10.2 2.6 5.5
III-IV me ai 41,7 22,2 25,0 0 8.3 2.8
II me ai 44,2 18,6 14,0 4,7 7,0 11,62
I me ai 32.1 9.4 28.3 3.8 13.2 11.3
P o esionalus 26,7 12,0 37.3 3 10,7
12,0 gydy ojai 30.4 21.7 30,4 4,3 8.6 4.3
Slaugy ojai 25,0 7,7 40,4 0 11.5 154
P ak inis 16,0 1,6 36.6 3.2 12.6 Moky ojai 28.1 1.6 3.2 42.2 14.4 Pacien ai 10,5 33.8 3.1
13.8 12.3 men as. Dauguma eakcijų y a susijusios su są oka " apsauga " (73%).
Šios ekspe imen o dalies ezul a ai leidžia s ebė i daugiau a mažiau
Naï e 15.9 2.3 18.2 11.4 18.2 25.6
S uden s o PSPu 15.9 2.3 18.2 11.4 18.2 25.6
7 La isa Aleksee a Me a o ų ciklas e minų o ma imo p ocese - požiū is į
S e lana Mishlano a
He ibe Pich
I is known ha he concep P o ec ion is he la es om he poin o
IMMUNITY e mino ys ymosi is o iją. Mes nus a ėme, kad a sakymai,
a s o aujan ys šiai są okai, y a labiausiai ipiški i suda o 27,5%. Ši są oka y a
a s o aujama isuose disku so ipuose. Didžiausias a sakymų, susijusių su šia
są oka, skaičius y a moksliniame disku se, o mažiausias skaičius - nai iniame
disku se (40,3% i 15,9% a i inkamai). Dažniausi a sakymai, susiję su są oka
apsauga, y a šie: apsauga, o ganizmo apsauga, kūno apsauginė sis ema.
Koncepcija "o ganizmas" aip pa y a iena dažniausių isų ipų disku suose
(28,8%). Jo eiklą galima paaiškin i uo, kad jis be eik isuose leksikog a iniuose
šal iniuose iesiogiai a skleidžia e minų "IMMUNITY" eikšmę. Panašiai šis
ak as paaiškina są okos "o ganizmas" ak y umą p ak iniame (36,6%) i
p o esiniame (37,3%) disku sų ipuose i mažiausią ak y umą nai uose
disku suose (18,2%). Tipiškiausi a sakymai, a s o aujan ys šiai są okai, y a šie:
o ganizmas, nepe cep i umas, speci inis, galingas, silpnas.
We ha e ound ou ha only 3 concep s a e used in s uden s’ de ini-
ions. All o hem a e om he scien i ic pe iod o immunology de elop-
s e eo ipinių si uacijų pobūdį. Be o, kad pag indinė šiuolaikinė li e a ū a apie
imunologiją daugiausia ski a imuni e o eiksniams, ši są oka nė a isiškai
a s o aujama žodynuose, ypač ezau uose. Tačiau a s o aujamų a sakymų,
susijusių su šia są oka, u inys y a 13,9%. Tai ečioji są oka, a siž elgian į
jos galiojimą. Maksimalus są okos "o ganizmas" ep ezen a y umas y a
moksliniame disku se (17,2%). Ji aip pa y a gana ak y i p o esiniame disku se
(12%). Mažiausias są okos "Imuni e o eiksniai" ep ezen a y umas
pas ebimas p ak iniame (1,6%) i nai iniame (2,3%) disku so ipuose. Dažniausi
su šia są oka susiję a sakymai y a šie: ląs elė, lim oci ai, mak o agai,
imunoglobulinas, an ikūnai i k aujas. Apib ėždami p iešmokslo ys ymosi
e apo są okas, pažymime, kad šios ys p iešmokslo są okos y a didžiausios
nai iame disku se; ak y iausia iš jų y a seno inė są oka "S eika a" (25,6%), po
jos - są oka "Lig a" (18,2%) i "Vakcinacija".
7Te minologija | 2020 | 27
(11,4%). Ta p isų p iešmokslo są okų dominuoja są okos "S eika a" i "Lig a"
(a i inkamai 10,9% i 10,2%), o mažiausiai ak y i są oka " akcinacija" (4,2%). Mes
pas ebėjome, kad są oka "ligos" y a ak y esnė moksliniame disku se, o są oka
"s eika a" y a ak y esnė p o esionaliuose i nai iuose disku se. Dažniausi
a sakymai, eiškian ys są oką "s eika a", y a šie: s eika a, s eika i
a siga imas.
Dažniausi a sakymai, eiškian ys są oką "ligos", y a šie: liga, AIDS, g ipas,
silpnumas i de ici as. Didžiausią šios są okos aizda imo a ian ų į ai o ę
pas ebime p ak iniame disku se, ku iame, be jau pažymė ų a sakų, pas ebime
šiuos dalykus: ligą, skausmą, in ekciją, nuo e kių įkandimo, ale giją i ale giją
an ibio ikams, ais ams i able ėms. Mes aip pa sužinojome, kad isuose
disku sų ipuose, ku ie įgy endina ligos są oką, išsky us p o esinį, y a a sakas į
AIDS. Nai us disku sas apima į ai ius šios pa ologinės būsenos a ian us: AIDS,
ŽIV i įgy ą imunode icienciją. Vakcinacijos są oka y a už egis uo a isose
kalbos o mose. Tačiau ečiojo, ke i ojo i šeš ojo me ų medicinos
s uden ų i slaugy ojų nė a a sakymų į s imulia o ių, susijusį su e minu
"IMMUNITY".
5. Iš ados
Modeliuojan e minologinį gy enimo ciklą, mes su elkėme dėmesį į
kogni y inius p ocesus, ku iais siekiama nus a y i, kaip p o esinės žinios
pa enka į p o ą i kaip jos plė ojamos. Mūsų ikslas bu o iš i i išo inius
koncep ualizacijos aizdus, ku ie su eikia įž algos į idines kons ukcijas i
p ocesus. Ekspe imen inė analizė odo, kad išo iniai aizdai gali su eik i
naudingos in o macijos apie ai, kaip s uden ai koncep ualizuoja e miną
"IMMUNITY". Tikimės, kad į odėme L. Vygo sky eo ijos e ek y umą, aikomą
e minų gamybos p oceso y imui. Taikan šią eo iją, galima apibūdin i
kiek ieną "gy os žinios" modelio e apą i a skleis i žmogaus
koncep ualizacijos ypa umus. Be o, s a bu y inė i žinių pe ėjimus šiame
e minologizacijos cikle. Mes eikiame naujus e minologinės iš ados
ekspe imen us, įskai an nuk eip ą ekspe imen ą. Mes apibūdiname są okų
s uk ū ų pokyčius isuose asmenybės p o esinės eiklos e apuose, . y.
e minologizacijos p ocesą. Mes pa odėme, kad žinių plė a
co ela es wi h he de elopmen o concep .
7 8 La isa Aleksee a The Me apho Cycle in a Te m-Fo ma ion P ocess
S e lana Mishlano a
He ibe Pich
REFERENcES
Aleksee a La isa, Mishlano a S e lana 2014: Knowledge T ans e in he P ocess o ansla ion o Special
ex s. – P oceedings o SGEM Con e ence on An h opology, A cheology, His o y, Philosophy, 1–10 Sep em-
be 2014, Albena, Bolga ia, 115–122.
Aleksee a La isa, Mishlano a S e lana 2019: Me apho om he de i a ional Pe spec i e. – Fachsp ache
Special Issue 41(S1): Me apho as Means o Knowledge Communica ion, 3–21.
An ia Bassey, Budin Ge ha d, Pich he ibe , oge s Ma ga e , Schmi z Klaus-di k, W igh Sue ellen
2005: Shaping T ansla ion: A View om Te minology esea ch. – Me a, 50(4). A ailable a : h ps://doi.
o g/10.7202/019907a [accessed 2019-09-20].
Bjö k Bo-Ch is e 2007: A model o scien i ic communica ion as a global dis ibu ed in o ma ion sys em. –
In o ma ion Resea ch 12(2). A ailable a : h p://In o ma ion .ne /i /12-2/pape 307.h ml [accessed
2020-07-20].
Cab é Ma a Te esa 2003: Theo ies o e minology. – Te minology 9/2, 163–199.
Campo Ángela, Co mie Monique C. 2005: The ole o he Communica i e App oach in he de elopmen
o Te minology. – Me a 50(4). A ailable a : h ps://doi.o g/10.7202/019913 [accessed 2020-01-07].
Ca lile Paul ., eben isch e ic S. 2003: In o he black box: The knowledge ans o ma ion cycle. –
Managemen Science 49, 1180–1195.
douglas Ka hy, Fiel achael 2006: Looking o Answe s o Media ion’s Neu ali y dilemma in The apeu ic
Ju isp udence. – eLaw Jou nal 13(2), 177– 201.
Fabe Pamela 2003: Te minological compe ence and enhanced knowledge acquisi ion. – Resea ch in
Language 1, 95–117.
Fabe Pamela 2009: The cogni i e shi in e minology and specialized ansla ion. A ailable a : h ps://www. e-
sea chga e.ne /publica ion/43174550 [accessed 2020-05-02].
Gibbs aymond W., Tendahl Ma kus 2006: Cogni i e e o and e ec s in me apho comp ehension:
Rele ance Theo y and psycholinguis ics. – Mind & Language 21(3), 379–403.
Godin Benoî 2006: The Linea Model o Inno a ion: The his o ical Cons uc ion o an Analy ical
F amewo k. – Science, Technology and Human Values 31(6), 639–67.
Godin Benoî 2015: Models o inno a ion: Why models o inno a ion a e models, o wha wo k is being
done in calling hem models? – Social S udies o Science 45(4), 570–596.
Jeong Allan, Johnson T is an e., Seel N o be M., Shu e Vale ie J., Spec o Michael J. 2009: Model-Based
Me hods o Assessmen , Lea ning, and Ins uc ion: Inno a i e educa ional Technology a Flo ida S a e
uni e si y. – Educa ional Media and Technology Yea book, ed. by Michael O ey, G eenwood Publishing
G oup, 61–79.
Kas be g Pe e 2010: Knowledge Communica ion - Fo ma i e Ideas and esea ch Impe us. – P og amma ic
Pe spec i es 2(1), 59–71.
Kolb da id A. 2015: Expe imen al lea ning. Expe ience as he sou ce o lea ning and de elopmen , 2nd edi ion,
Pea son Educa ion, Inc.
Lako Geo ge 1993: The con empo a y heo y o me apho . – Me apho and hough , ed. A. O ony, Cam-
b idge, uK: Camb idge uni e si y P ess, 202–251.
Liyanage Champika, elhag Taha, Ballal Taba ak 2009: e ec i e knowledge ans e in cons uc ion – he
need o a ‘KNOWLedGe MedIATO ’. – 13 h Paci ic Associa ion o Quan i y Su eyo s Cong ess
(PAQS 2009): Con e ence Pape , Augus 2009. A ailable a : h ps://www. esea chga e.ne /publica-
ion/325099453 [accessed 2020-05-02].
Mishlano a S e lana 2002: Me apho in medicine, Pe m: Pe m S a e uni e si y P ess.
MA – Mode n app oaches o e minological heo ies and applica ions, ed. h. Pich , New Yo k: Pe e Lang,
2006.
Mo in edga 1977: La Mé hode, Pa is, Le Seuil.
Myking Johan 2001: Agains p esc ip i ism? The ‘socio-c i ical’ challenge o e minology. – Te minology Sci-
ence & Resea ch 12(1–2), 49–64.
Nonaka Ikuji ō 1994: A dynamic Theo y o Knowledge C ea ion. – O ganiza ion Science 5(1), 14–37.
Nonaka Ikuji ō, Takeuchi hi o aka 1995: The knowledge-c ea ing company: How Japanese companies c ea e he
dynamics o inno a ion, New Yo k, NY: Ox o d uni e si y P ess.
Pich he ibe 2006: Mode n App oaches o Te minological Theo ies and Applica ions, ed. h. Pich , Be n:
Pe e Lang.
7 9Te minologija | 2020 | 27
Pich he ibe 2008: The Objec is a uni o Knowledge. – Simonnæs Ing id. SYNAPS 21, Fes sk i o
Magna B ekke, Be gen: Nhh, 91–97.
Pich he ibe 2009: The se en pilla s o e minology. –Te minologija 16, 8–22.
Pich he ibe 2013: Legal concep s – a ansdisciplina y mi o o socie y. – SYNAPS 29, 37–47.
Polanyi Michael 1958: Pe sonal Knowledge. Towa ds a Pos C i ical Philosophy, London: ou ledge.
Polanyi Michael 1966: The Taci Dimension, London: ou ledge.
app da id N. 2005: Men al Models: Theo e ical issues o Visualiza ion in Science educa ion. – MMTV1,
43–60.
oge s e e e i M., e eland J. d., Kleppe Cons ance A. 1977: The inno a ion p ocess in public o ganiza-
ions: Some elemen s o a p elimina y model. – Repo o he US Na ional Science Founda ion, Ann A bo ,
MI: Depa men o Jou nalism, uni e si y o Michigan.
S een Ge a d 2007: Finding me apho in g amma and usage, Ams e dam: John Benjamins BV.
Temme man Ri a 1997: Ques ioning he uni oci y ideal. The di e ence be ween socio-cogni i e Te minology
and adi ional Te minology. – He mes, Jou nal o Linguis ics 18, 5–90.
Temme man i a 2000: Towa ds New Ways o Te minology desc ip ion: The Sociocogni i e App oach,
Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing.
Temme man i a 2002: Me apho ical Models and he T ansla ion o Scien i ic Tex s. – Linguis ica An e pi-
ensia 1, 211–226.
To Bi he 2011: Language e iciency, Te m Quali y, and he Basic Le el o Ca ego iza ion. – The 18 h Eu-
opean Symposium on Languages o Special Pu poses (LSP). Special Language and Inno a ion in Mul ilin-
gual Wo ld: P oceedings, Pe m: Pe m S a e Na ional esea ch uni e si y, 262–272.
Vygo sky Le S. 1934: Thinking and speech. A ailable a : h ps://www.ma xis s.o g/a chi e/ ygo sky/
wo ks/wo ds/ch05.h m [accessed 2020-05-02].
Vygo sky Le S. 1980: Mind in socie y: The de elopmen o highe psychological p ocesses, Ha a d uni e si y
p ess.
Vygo sky Le S. 1987: Thinking and speech. – The collec ed wo ks o L. S. Vygo sky. P oblems o gene al
psychology1, New Yo k, London: Plenum P ess, 37–285.
DIcTIONARIES
Ched – Chambe s’s english dic iona y, London, 1898.
dST – dic iona y o scien i ic e ms, New Yo k, 1953.
d össle Ka l. Immunologie (Wö e buch de Biologie), Jena, 1988.
dLF 1 – La ousse Pie e. Dic ionnai e de la langue F ançaise, Pa is, 1992.
dLF 2 – Li e Émile. Dic ionnai e de la langue F ançaise 3, Pa is, 1875.
NLu – Nou eau La ousse uni e sel. dic ionnai e encyclopédique en deux olumes 1, Pa is, 1948.
EB – The Encyclopedia B i annica: A dic iona y o a s, scien ces, li e a u e and gene al in o ma ion XIV,
Camb idge, 1910.
d W – Volls ändiges Deu sch–Russisches Wö e buch, 2 Bde, iga, 1856.
Wasse man Augus . Hämolysine, Zi o oxine und P äzipi ine, Leipzig, 1910.
WM – Wö e buch de Medizin, Be lin, 1956.
METAFOROS CIKLAS TERMIN DARYBOS PROCESE
San auka
Pe daugelį me ų bu o paskelb a daug e minų da ybos modelių i e minų a pažinimo
p ocesų, nag inėjančių juos iš ski ingų pe spek y ų. A siž elgian į pas a ųjų me ų
kogni y inės e minologijos pažangą, galima suku i me a o inio e minų da ybos
p oceso modelį. Šio ikslas iš i i, kaip bū ų galima suku i šį modelį. A siž elgian į
eiginį, kad są okos y a ku iamos, s a bu kons a uo i, kad jų kū imo p ocesas esmė
pi miausiai suda o pe ėjimas iš ienos apibend inimo s uk ū os į ki ą.
8 0 La isa Aleksee a Me a o ų ciklas e minų o ma imo p ocese
S e lana Mishlano a
He ibe Pich
Pi mame sky iuje su o muluojami y imo pag indiniai klausimai: (1) kaip e minai
są eikauja su kogni y iniais pajėgumais i gebėjimais iš eiškian sa o min is (są okas)?
; (2) kaip me a o os ciklas a spindi e minų kū imo p ocesą? An ame sky iuje siūlomos
modeliui suku i eikalingos eo ijos: (1) Ikuji o Nonakos žinių kū imo modelis; (2) Le o
Vygo skio są okų kū imo eo ija; (3) mūsų ekspe imen ų ezul a ai.
T ečiame sky iuje p is a omas ke u ių e apų p ocesas, sujungian is ski ingas są okų
kū imo i e minų da ybos pe spek y as į ieną in eg uo ą ijų lygmenų modelį. Taigi,
iena e us, mūsų modelis a skleidžia e minologizacijos p ocesą i , ki a e us,
p o esinių žinių kū imo p ocesą.
Pi masis mūsų modelio lygmuo siejamas su L. Vygo skio pasiūly u koncep ualizacijos
ciklu, pagal ku į kiek ienas žinių kū imo žingsnis ko eliuoja su am ik a men aline
s uk ū a. An asis lygmuo a i inka I. Nonakos spi alinį žinių kū imo modelį. T ečiasis
lygmuo suku as d iejų ekspe imen ų su besimokančiaisiais e minologijos ezul a ų
pag indu.
Teo inę diskusiją papildo me a o inių e minų su okimo i a ojimo ypa ybių ap a imas.
Pa odoma, kaip p o esinės žinios pa enka į p o ą i kaip jos y a ku iamos. Ke i as
sky ius y a ski as mūsų ekspe imen ų e apams i ezul a ams ap ašy i. da ome iš adą,
kad modeliuodami e minologinio p oceso ciklą, daugiausiai dėmesio sky ėme
kogni y iniams p ocesams, siekdami paaiškin i, kaip p o esinės žinios pa enka į p o ą i
kaip jos y a ku iamos. S aipsnyje eigiame, kad e minai, kaip specialieji kalboje
e balizuojami kogni y iniai iene ai, y a p i aikomi žinių ga imo p ocesui.
Gau a 2020-10-05
La isa Aleksee a
[Emailu apsaugo as]
S e lana Mishlano a
mishlano [email p o ec ed]u
He ibe Pich
Jos [e-paš as apsaugo as]
