The Metaphor Cycle in a Term-Formation Process

5 Larisa Alekseeva Metaforų ciklas terminų formavimo procese Svetlana Mishlanova Heribert Picht doi.org/10.35321/term27-03 Metaforų ciklas terminų formavimo procese LARISA ALEKSEEVA Permo valstybinis universitetas, Rusija SVETLANA MISHLANOVA Permo valstybinis universitetas, Rusija HERIBERT PICHT Kopenhagos verslo mokykla Abstrakcija Per daugelį metų buvo paskelbta daug terminų formavimo ir terminų įsigijimo procesų modelių, kurie juos vaizduoja iš skirtingų perspektyvų. Šiame straipsnyje aptariamas metaforinio termino formavimo proceso (MTFP) tyrimas, pradedant specialių žinių modeliavimo analize. Mes apibūdiname savo teorinį pagrindą ir siūlome keturių etapų procedūrą, kuri yra susijusi su konceptualizacijos ciklu, kurį sukūrė Levas Vygotskis, kuris conceived to integrate different perspectives of concept-building and term-production into one integrated model which includes three levels. The first level teigia, kad kiekvienas žinių vystymosi žingsnis yra susijęs su tam tikra psichine struktūra. Antrasis lygis koreliuoja su Ikujirō Nonaka žinių vystymosi spiraliniu modeliu. Trečiasis lygis buvo sukurtas pagal dviejų eksperimentų su terminologijos mokiniais rezultatus. Teorines diskusijas lydi metaforinių terminų supratimo ir naudojimo ypatybių būdo diskusija. Parodoma, kaip į galvą patenka profesinės žinios ir kaip jos vystomos. RAKTYVIKAI: terminų formavimo procesas, metaforiniai terminai, metaforų ciklo modelis, konceptualizacija, žinių perdavimas ANOTACIJA Per daugelį metų buvo paskelbta daug terminų darybos modelių ir terminų atpažinimo procesų, nagrinėjančių juos iš skirtingų perspektyvų. Šiame straipsnyje aptariamas metaforinis terminų darybos procesas, prasidedantis specialiųjų žinių 5Terminologija | 2020 | 27 modeliavimo analize. Pateikiamas teorinis pagrindimas ir siūlomas keturių etapų procesas, sujungiantis skirtingas sąvokų kūrimo ir terminų darybos perspektyvas į vieną trijų lygmenų modelį. Pirmasis lygmuo siejamas su Levo Vygotskio pasiūlytu konceptualizacijos ciklu, pagal kurį kiekvienas žinių kūrimo žingsnis koreliuoja su tam tikra mentaline struktūra. Antrasis lygmuo atitinka Ikujiro Nonakos spiralinį žinių kūrimo modelį. Trečiasis lygmuo sukurtas dviejų eksperimentų su besimokančiaisiais terminologijos rezultatų pagrindu. Teorinę diskusiją papildo metaforinių terminų suvokimo ir vartojimo ypatybių aptarimas. Parodoma, kaip profesinės žinios patenka į protą ir kaip jos yra kuriamos. ESMINIAI ŽODŽIAI: terminų darybos procesas, metaforiniai terminai, metaforos ciklo modelis, konceptualizacija, žinių perkėlimas 1. Įvadas Mūsų tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama specialių žinių modeliavimo klausimams. Pagrindinis klausimas, kurį mes ketiname aptarti, yra […] Kas process modelling? This can best be understood in terms of several suggestions. It is known that any model is constructed by the efforts of yra terminas-formacija daugelis tyrimų. Pirma, terminologijos pažanga priklausė nuo terminų formavimo modeliavimo efektyvumo, kuris laikomas metodiniu veiksniu terminų prigimties nustatymui (Björk 2007; Campo, Cormier 2005; Faber 2003; Faber 2009; Myking 2001). Terminologinių žinių modeliavimas egzistuoja jau seniai (Toft 2011). Atrodo, kad terminologijos teorija vystosi iš preskripcinės į deskripcinę perspektyvą, vis labiau sutelkdama dėmesį į specializuotų kalbos vienetų tyrimą iš socialinio ir kognityvinio požiūrio (MA; Picht 2005; Temmerman 1997). Taigi specializuotos kalbos tyrimai patiria kognityvinį pokytį, kuris skatina didesnį dėmesį į reikšmę, taip pat konceptualias struktūras (Faber 2009). Terminologijoje mažiau tiriamas terminologinio proceso pobūdis iš kognityvinio požiūrio. Šiuolaikiniai terminologai labai dažnai peržengia pagrindinius terminologinės veiklos etapus ir laikosi prielaidos, kad profesinės žinios įgyjamos kaip "iš lentynos" žinios. Tačiau mes negalime studijuoti profesinės kalbos, neturėdami žinių apie jos sukūrimo ir vystymosi būdus ir mechanizmus. Šiuo tikslu mes turime modeliuoti terminologinį procesą, atskleidžiantį profesinės veiklos lingvistinius ir kognityvinius mechanizmus. Iki šešiasdešimtojo dešimtmečio pabaigos terminas "modelis" buvo retai naudojamas tyrimuose. Dominuojantys terminai buvo "sekvencijos", "etapai", "rėmas", "paradigma" arba "kon- 6 0 Larisa Alekseeva Metaforos ciklas terminų formavimo procese […] Svetlana Mishlanova Heribert Picht (Godin 2015). Terminas "modelis" buvo pradėtas naudoti tik the 1970s (Rogers et al. 1977). Now it is common knowledge that models allow people to understand, predict, and facilitate to solve scientific problems. Antra, palyginti su daugeliu kitų terminologinių procesų, metaforinių terminų modeliavimo kūrimas yra ypač sudėtingas. Mokslininkai sukūrė daugybę modelių, kad suprastų ir patobulintų terminų kūrimo procesą, atsižvelgiant į jo ypatybes. (Alekseeva, Mishlanova 2019; Gibbs & M. Tendahl 2006; Lakoff 1993; Mishlanova 2002; Steen 2007; Temmerman 2002). Jis atsirado dėl poreikio palengvinti specializuotų žinių perdavimą. Šiuolaikinis metaforos požiūris yra toks, kad mokslininkams metafora reikalinga kaip tiltas tarp senų ir naujų žinių, ir dėl to metafora įgyja hipotetinį pobūdį. Mokslinis pasaulio vaizdas sukuriamas "matant" pasaulį kaip tam tikrą vaizdą. Tokiu būdu metafora yra mokslinių teorijų ir sąvokų pagrindas. Trečia, "žinios konversijos" idėja gali būti atsekama L. Vygotsky tyrimuose (Vygotsky 1934; Vygotsky laikomas pirmuoju sistemingu bandymu ištirti mokslinių sąvokų vystymąsi 1980). Jis tyrinėjo individo žinias kaip asmens kognityvinės struktūros formavimąsi. Iš L. Vygotsky teorijos mes paėmėme du pasiūlymus: 1) idėją, kad plex psichologiniai procesai yra susiję su "vidine kalba" ir jos tolesne exteriorizacija. language represents the major mediator of human cognition, and 2) the theory of psychological processes founded on the assumption that “comKetvirta, pagal konceptualinį žinių kūrimo procesų požiūrį, kaip nurodyta knygoje "Dinaminė žinių kūrimo teorija" (Nonaka 1994), visuomenė, kurioje mes gyvename, tapo "žinios visuomene". Tačiau santykinai mažai dėmesio buvo skiriama tai, kaip kuriamos žinios ir kaip galima valdyti žinių kūrimo procesą (Nonaka 1994: 16). Atsižvelgiant į tai, I. Nonaka sukūrė "spiralės" modelį žinių konversijos procesui. Konversija reiškia, kad esamos žinios gali būti "konvertuotos" į naujas žinias. Mes manome, kad ši idėja yra labai vaisingas modeliavimo psichinių procesų su ypatingu akcentu į dinamišką sąveiką tarp skirtingų žinių konvertavimo būdų. Galiausiai į klausimą apie metaforos ciklo modelį atsakoma kontrastuojant su preskripciniais terminų modeliais. Atsižvelgiant į- Atsižvelgdami į dinamišką terminologizavimo pobūdį ir žinių ciklo sąvoką, mes atskleidžiame analoginę etapų sistemą MTFP. Metaforo ciklo modelis buvo sukurtas siekiant spręsti daugybę skirtingų MTFP klausimų. Tyrimai rodo, kad daugumą MTFP atvejų galima apibūdinti naudojant šį modelį. Išsiaiškintas modelis suteikia įžvalgą apie skirtingus mąstymo ir konceptualizavimo lygius. Šio straipsnio naujoviškas indėlis yra MTFP modelio taikymas terminologiniams projektams. Mūsų pažanga kognityvinėje terminologinėje teorijoje rodo, kad ji labai priklauso nuo žinių kūrimo įvairiais lygmenimis. Mūsų tyrimuose mes palaikome terminologų grupės pasiūlytą idėją, kad "pirmuosiuose terminologijos judėjimo dešimtmečiuose nesusijusi terminologijos teorija nepasirodė; terminologinės veiklos buvo pragmatiškai orientuotos ir pažymėtos arba stipriu lingvistiniu orientavimu (ypač kalbų planavime), arba daugiausia profesionaliu, nelingvistiniu požiūriu" (Antia et al. 2005). Eksperimentiniai termino įsigijimo proceso semantikos duomenys dažniausiai pasirodė analizuojant ne metaforinius terminus. Toliau mes siūlome naujus šio proceso tyrimo rezultatus naudojant naujus terminologinės inferencijos eksperimentus ir apibūdiname konceptualių struktūrų pokyčius, gautus visuose profesinės asmenybės veiklos etapuose, t. y. metaforinio terminologizavimo procesą. Šiuo tikslu mes suprojektavome ir išvystė du svarbius eksperimentus su medicinos studentais, kurie įgyja naujų profesinių žinių. Mūsų motyvacija ir tikslas buvo nagrinėti tam tikras profesinių žinių įgijimo savybes, konkrečiai kalbant apie terminų formavimo kompetenciją. 4 pastraipoje apžvelgiama, kaip ciklinis terminų formavimo modelis gali pabrėžti apibrėžtus koncepcijos vystymosi etapus. Mes tvirtiname, kad žinių vystymasis yra susijęs su sąvokos vystymuisi. Taigi mes nagrinėjame profesinių žinių perdavimą, kurį remia koncepcijos kūrimo procesas. Modeliuojant metaforinio termino formavimo procesą kaip ciklą, mes gauname pagrindines įžvalgas į iššūkius, susijusius su žmogaus protinės veiklos artėjimu. Atsižvelgiant į pasiūlymą, kad sąvokos vystosi, galima daryti išvadą, kad pagrindinė jų vystymosi esmė visų pirma yra perėjimas iš vienos apibendrinimo struktūros į kitą. 2 Larisa Alekseeva Metaforos ciklas terminų formavimo procese žinių ir jų Svetlana Mishlanova Heribert Picht The main tenet of our research is that terms, being specialized units of cognition and verbalized in language, are adapted for the process of gettolesnio apdorojimo žinių perdavimo srityje. Šis terminų požiūris užtikrina jų supratimo tarpininkavimą žinių komunikacijoje. Tyrimo klausimai yra šie: (1) Kaip terminai sąveikauja su kognityviniais gebėjimais ir gebėjimais išreikšti savo mintis (koncepcijas)? (2) Kaip metaforos ciklas atspindi terminų gamybos procesą? Mūsų tyrime mes (1) lyginame ankstesnes pastangas paaiškinti metaforinio termino formavimo procesą, (2) remiamės teorinių ir empirinių tyrimų įrodymais ir (3) apibūdiname keturis metaforinio termino formavimo proceso "metaforo ciklo" etapus. 2.Kažkokie teoriniai metodai modeliavimui Žinoma, kad pirmieji cikliniai modeliai buvo naudojami filosofijoje ir sociologijoje. Žinomas prancūzų filosofas Edgaras Morinas, sistemų teorijos įkūrėjas, sukūrė sudėtingos sociologijos projektą, kurio centre yra neapibrėžtumo, savarankiško organizavimo ir dialogo principai. Jis pasiūlė idėją, kad kognityviniai judesiai, laikomi sudėtingumo rėmuose, visada yra apvali ir nelinijiniai (Morin 1977). Modeliavimo pradžia yra pasiūlymas, kad žmogaus supratimas ir paaiškinimas apie realybę atliekamas lingvistinių išraiškų pagalba. Bet koks supratimas yra pagrįstas tam tikrų sąvokų, kurios paaiškina tai, kas pastebima pasaulyje, naudojimu. Todėl žinių vystymasis mums atrodo kaip sąvokų vystymasis. Mes pažymime, kad XXI a. pradžioje lingvistikos metodologijoje atsirado keletas ciklinės formos modelių. P. Carlile žinojimo vystymąsi laiko cikliniais modeliais arba žinių transformacijos ciklu (Carlile 2003). Šis modelis grindžiamas trimis sąvokomis - transformacija, saugojimas ir atkūrimas. Žinios transformacijos ciklas prasideda su sukaupimo sektoriumi. Mūsų nuomone, šis modelis yra susijęs su bendra žinių plėtros sąvoka ir reikalauja tam tikrų pastangų ir tobulinimo, kai jis naudojamas konkrečių procesų atžvilgiu. 3Terminologija | 2020 | 27 The foundations that our approach builds on are the following: (1) I. Nonaka’s model of knowledge development, (2) L. Vygotsky teorija apie koncepcijos vystymąsi, (3) mūsų pačių eksperimentų rezultatai. Šie pagrindai yra sudėtingi dėl kelių priežasčių: (t. y. kalba yra pagrindinis (1) they touch the role of language in higher psychological processes žmogaus pažinimo tarpinininkas), CESS teikia mentalinį modeliavimą ir (2) the study of language representations of the concept-building prosistemų mąstymo tyrimus, vidinę kalbą studijuojant jos sudėtingą pobūdį. (3) observing these foundations, it is possible to come close to the Mūsų metaforinio termino formavimo modelis grindžiamas trimis sluoksniais. Konstruoto modelio apatinis sluoksnis yra vadinamasis I. Nonaka spiralinis modelis, aptariamas I. Nonaka "A dynamic Theory of Organizational Knowledge Creation" (1994) (žr. fig. 1). 1 paveikslas. I. Nonaka spiralinis modelis 4 Larisa Aleksejeva Metaforų ciklas terminų formavimo procese Svetlana Mishlanova Heribert Picht Kaip matome, 1 paveiksle parodyta naujų žinių sukūrimas, atsižvelgiant į nuolatinį dialogą tarp tylos ir aiškios žinios (Nonaka, 1994: 15). I. Nonaka apibūdina tylų žinojimą kaip labai asmeninį, sunkiai formalizuojamą ir sunkiai perduodamą. Ji yra giliai įsišaknijusi veiksme ir individo atsidavime konkrečiam kontekstui. Tiltinasis žinojimas (žr. Polanyi 1966) iš dalies susideda iš techninių įgūdžių ir žinių, kurie buvo sukurti per daugelį metų praktikos. Kognityvinis tylos žinios matmenys yra jo psichinių modelių, įsitikinimų ir perspektyvų sudėtis, kurias sunku paaiškinti, nes šios žinios turėtojai ją laiko savaime suprantama. I. Nonaka prielaida apie žinių kūrimą leidžia jam atskirti keturis žinių konversijos "režimus": (1) iš tylos žinios į tylos žinią, (2) iš aiškios žinios į aiškias žinias, (3) iš tylos žinios į aiškias žinias ir (4) iš aiškios žinios į tylos žinias. Vidurinis sluoksnis yra susijęs su L. Vygotsky teorija apie sąvokų vystymąsi (žr. 2 paveikslą). Jau XX a. pirmoje pusėje L. Vygotskis įvedė mintis, susijusias su proto formomis. Jis tyrinėjo žinių vystymosi procesą. Pagrindinė L. Vygotsky teorinės sistemos tema yra ta, kad socialinė sąveika atlieka pagrindinį vaidmenį pažinimo vystymuisi. L. Vygotskis mano, kad viskas mokoma dviem lygmenimis: "kiekviena vaiko kultūrinio vystymosi funkcija pasirodo du kartus: pirmiausia socialiniame lygyje, o vėliau - individualiame lygyje; Pirmiausia tarp žmonių (interpsichologinis) ir tada vaiko viduje (intrapsichologinis). Tai galioja ir savanoriškam dėmesio, ir loginės atminties, ir sąvokų formavimui. Visos aukštesnės funkcijos kyla kaip faktiniai santykiai tarp individų […] (Vygotsky 1987: 57). Taigi jis tyrinėjo žinių vystymąsi, pagrįstą sąvokos vystymuisi. In his view, concept is not a simple summation of associative relations, but a complex process of thinking, during which one’s thought rises in jo vidinis vystymasis į aukštesnį lygį, sukuriant galimybę, kad sąvokoje gimtų koncepcija. Kompleksinių psichologinių procesų sisteminės organizacijos esminis veiksnys yra tam tikrų konceptualių formų (sinkreto, komplekso, išankstinės koncepcijos ir koncepcijos) įsitraukimas. Pagal jo pagrindinius pasiūlymus, 5Terminologija | 2020 | 27 šių konceptualių formų vaidmuo yra žinių tarpininkavimas, universalus visiems žinių tipams (Vygotsky 1934: 239). Kaip sako L. Vygotskis, sąvokos bet kokiu jų vystymosi lygiu yra, psichologinės perspektyvos požiūriu, generacijos aktai. Atsižvelgiant į tai, kad sąvokos vystosi, galima daryti išvadą, kad pagrindinė jų vystymosi esmė visų pirma yra perėjimas iš vienos apibendrinimo struktūros į kitą (Vygotskis) 1934: 164–165). L. Vygotsky teigimu, mokslinės sąvokos gimimas prasideda ne nuo tiesioginio susitikimo su daiktais, o nuo tarpininkaujamo ryšio su objektu (Vygotsky 1934: 218). Pirmasis koncepcijos kūrimo proceso etapas pasižymi sinkretinių vaizdų, arba sinkretų, kūrimu, kurie yra pirmosios minties formos, atspindinčios labiausiai bendrą ir disociuotą žmogaus susitikimą su naujais objektais. Jie siejami su konkretais objektais, atsirandančiais atmintyje kaip ankstesnio suvokimo ar informacijos apie gyvenimą rezultatai. kompleksai. Kompleksų etapas rodo, kad žmogus renka arba sujungia izoliuotus objektus. Šių The second stage is an advanced step in concept development and is characterized by the construction of more complex mental units called objektų savybės yra apibendrinamos ir vaizduojamos į vieningą vaizdą. Taigi, syncretic images constructed at the previous stage into a group in accordance with their common qualities and characteristics. A complex is the first structured mental image based on the empirical similarity of kompleksai yra abstrakčiau ir bendresni nei sinkretiški. Išankstinės sąvokos ir sąvokos yra pagrįstos įvairiais loginiais ryšiais ar santykiais tarp objektų. Koncepcija grindžiama vienodomis jungtimis. Koncepcijoje kiekvienas objektas yra įtrauktas į apibendrinimą tuo pačiu pagrindu, kaip ir visi kiti objektai. Kiekvienas elementas yra susijęs su visa, o per šią visumą su kiekvienu kitu elementu. Perėjimas nuo išankstinių sąvokų prie sąvokų įgyvendinamas naudojant dar bendresnius abstrakcijos tipus, palyginti su ankstesniais sąvokos vystymosi etapais. Taigi tampa aišku, kad žinių vystymasis yra susijęs su sąvokos vystymusi. Kaip galime pastebėti šiame modelyje, sąvokos vystymosi ciklai yra susiję su psichinės veiklos etapais - sinkretu, kompleksu, prieškoncepcija ir koncepcija, kurie atstovauja abstrakcijos procesui. 6 Larisa Aleksejeva Metaforų ciklas terminų formavimo procese Svetlana Mishlanova Heribert Picht Šis procesas, laikomas konceptualizacijos ciklu, L. Vygotskis pavadino "gyvuoju žinojimu", kurio rezultatas yra koncepcijos lokalizacija tam tikroje santykių sistemoje (Vygotskis 1934: 166). Šią sąvoką naudodamasis, autorius nori pasakyti, kad sąvokos atsiranda ne savaime, o yra sukurtos dėl didelės žmogaus minties įtampos ir veiklos. Tokiu būdu jis teigia, kad "mąstymas pereina per mokslinių sąvokų vartus" (Vygotsky 1934: 193 […] 194). Šis judėjimas gali būti interpretuojamas kaip žinios perdavimo rūšis. Iš 2 paveikslo matome, kad pirmieji du etapai yra susiję su vidiniu mokslo sąvokų atsiradimo vystymuisi. L. Vygotskis skyrė "vidinę kalbą" (internalizuotą socialinę kalbą), įskaitant "egocentrinę (privatinę) kalbą" (arba kalbą sau) ir "išorinę (socialinę) kalbą" (arba kalbą, naudojamą socialiniuose sąveikais). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad yra "internalizacijos" procesas, kai pirmasis (išorinis ar socialinis kalbėjimas) transformuojasi į antrąjį (egocentriškas ar privatus kalbėjimas) ir galiausiai į trečiąjį (vidinis kalbėjimas). 2 paveikslas. L. Vygotsky koncepcijos vystymosi modelis 3Terminologija | 2020 | 27 Pagrindinis mūsų eksperimento uždavinys yra ištirti metaforos terminologizacijos procesą stebint terminologinės kompetencijos formavimo etapus visų tipų diskurse, analizuojant atsakus į stimuliatorių IMMUNITY. Metaforinio termino formavimo ciklo stebimi etapai aiškiai matomi psicholingvistinio eksperimento (laisvo asociacijos eksperimento) metu (žr. 2 lentelę). Šiuo tikslu mes suformavome keletą informatorių grupių, kurių profesinė kompetencija atitiko mokslines, profesines, praktines ir naivias (kontrolinės grupės) medicinos žinias. Pirmąją grupę atstovavo Permo medicinos akademijos VI metų studentai (50 studentų), V metų studentai (39 studentų), III-IV metų studentai (39 studentų), II metų studentai (43 studentai) ir I metų studentai (52 studentai). Antrąją grupę atstovavo gydytojai (23 asmenys) ir slaugytojai (53 asmenys). Trečiąją grupę sudarė mokyklų mokytojai ir medicinos klinikų pacientai (130 asmenų). Paskutinę grupę sudarė Permės politechnikos universiteto I[…]II metų studentai (44 studentai). Taigi bendras asociacinio laisvojo eksperimento respondentų skaičius buvo 534 žmonės. Eksperimentas buvo atliktas analizuojant IMMUNITY termino asociacinių laukų (AF) metodą įvairiuose žinių lygmenyse - moksliniame, profesiniame, praktiniame ir naiviniame. 2 lentelė. Eksperimento duomenys Žinojimų atsakovų tipai VI Medicinos moksliniai V metai studentai II metai 43 I 52 metai metai 50 39 III-IV metai 36 Profesionalūs gydytojai Slaugyto23 jai 53 Praktinis Pacientai 194 Naivus 44 Politechnikos universiteto studentai Iš viso 534 344 7 Larisa Aleksejeva Metaforų ciklas terminų formavimo procese Svetlana Mishlanova Heribert Picht Jiems buvo pasiūlyta pateikti savo atsakymus į pagrindinį imunologijos terminą […] IMMUNITY (laisvas asociacinis eksperimentas, FAe). Asociacinį lauką apibrėžiame kaip tvarkingą reakcijų į stimuliatorių rinkinį. Skatinimo stadija. was the term IMMuNITY. That was the task associated with pseudo-idenEksperimento tikslas yra susisiekti su giliomis tam tikromis Matricos buvo level of conceptualization of individual knowledge. As a result of FAE, a išsiaiškinta. Šiame eksperimente mes ištyrė medicinos diskurso tipus (naivų, structures of the associative fields of the term IMMuNITY in different praktinį, profesionalų ir mokslinį). FAE rezultatai rodo didžiausią imunologijos vystymosi mokslo laikotarpio sąvokų pasiskirstymą moksliniame diskurse: apsauga, imuniteto veiksniai ir organizmas. Ir didžiausias priešmokslo imunologijos plėtros sąvokų pasiskirstymas naivuose diskursuose: sveikata ir liga. Antrasis eksperimentas (diriguotas eksperimentas, de) buvo susijęs su the third stage of our model – the process of metaphorical term-formation. In the second experiment, we asked the respondents to use the term IMMuNITY savo sakiniuose. Mes tyrinėjome konceptualių struktūrų dinamiką. Šis eksperimentas buvo susijęs su tylos žinios eksternalizacija (artikuliacija). Tai perėjimo nuo maksimalios suspaustos vidinės kalbos (kalbos sau) prie sulankstytos verbalizuotos kalbos procesas. Kaip mes sužinojome, aktyvuotos tik 5 sąvokos (iš 7) […] sąveika iš mokslo laikotarpio ir vakcinacija iš priešmokslinio laikotarpio yra išbrauktos. Reprezentiruojamos trys mokslinio laikotarpio sąvokos ( apsauga, imuniteto veiksniai ir organizmas), o aktyvuojamos tik dvi priešmokslo laikotarpio sąvokos (ligos ir sveikata). Dauguma reakcijų yra susijusios su organizmo sąvoka (55%). Koncepcijos "organizmas" dominuojimą galima paaiškinti respondento linkimu susieti savo žinias su savo privačia patirtimi ir akcentuoti save. Taigi matome, kad dauguma reakcijų yra susijusios su mokslo laikotarpio sąvokomis. Galime daryti išvadą, kad studentų terminologinė kompetencija formuojama ir vertinama geru lygiu. Ketvirtojo etapo studentų užduotis buvo susijusi su antrąja nukreipto eksperimento dalimi, kai respondentams buvo paprašyta pateikti terminą "IMMUNITY" apibrėžimus (žr. 3 lentelę). Mes atlikome jų apibrėžimų konceptualinę analizę. Mes kilę iš pasiūlymo, kad apibrėžimas 5Terminologija | 2020 | 27 susideda iš trijų komponentų: integruojančio bendrinio komponento, diferencijuojančio rūšies komponento ir fakultatyvaus konkretizuojančio elemento. Apsvarstykite: "Imunitetas yra organizmo gebėjimas apsiginti nuo svetimų agentų gaminant antikūnus". Akivaizdu, kad integruojantis komponentas paaiškina deFeNSe sąvoką. Aukščiausias terminologinės kompetencijos modelio lygis orientuotas į refleksinę veiklą, atskleidžiančią, kad respondentai daugiausia supranta pagrindinius profestermo IMMUNITY dėsnius mokslinės žinių sferos viduje. Jie sional and transfessional activity, and the ability to work consciously and autonomously. We have found out that the conceptual structure of the laiko IMMUNITY terminą apsauga (40,3%), vakcinacijos būtinybe (36%) ir organizmo funkcija (21,3%). Šis terminų "IMMUNITY" supratimas atitinka grynai mokslines šios sąvokos interpretacijas pagal jos istorinio vystymosi logiką. 3 lentelė. Definicijų formavimas (DE) Pro-faktKNOWLeorų tipas dGe TION Organų-vTEC-OF MuNITY akcinų IM-ISM ligos NATION Sveikata Moksliniai 40.3 17.2 21.3 36 9.1 8.1 VI metai 44 20 18 0810 V metai 41,0 20,5 20.5 10.2 2.6 5.5 III-IV metai 41,7 22,2 25,0 0 8.3 2.8 II metai 44,2 18,6 14,0 4,7 7,0 11,62 I metai 32.1 9.4 28.3 3.8 13.2 11.3 Profesionalus 26,7 12,0 37.3 3 10,7 12,0 gydytojai 30.4 21.7 30,4 4,3 8.6 4.3 Slaugytojai 25,0 7,7 40,4 0 11.5 154 Praktinis 16,0 1,6 36.6 3.2 12.6 Mokytojai 28.1 1.6 3.2 42.2 14.4 Pacientai 10,5 33.8 3.1 13.8 12.3 mentas. Dauguma reakcijų yra susijusios su sąvoka " apsauga " (73%). Šios eksperimento dalies rezultatai leidžia stebėti daugiau ar mažiau Naïve 15.9 2.3 18.2 11.4 18.2 25.6 Students of PSPu 15.9 2.3 18.2 11.4 18.2 25.6 7 Larisa Alekseeva Metaforų ciklas terminų formavimo procese - požiūris į Svetlana Mishlanova Heribert Picht It is known that the concept Protection is the latest from the point of IMMUNITY termino vystymosi istoriją. Mes nustatėme, kad atsakymai, atstovaujantys šiai sąvokai, yra labiausiai tipiški ir sudaro 27,5%. Ši sąvoka yra atstovaujama visuose diskurso tipuose. Didžiausias atsakymų, susijusių su šia sąvoka, skaičius yra moksliniame diskurse, o mažiausias skaičius - naiviniame diskurse (40,3% ir 15,9% atitinkamai). Dažniausi atsakymai, susiję su sąvoka apsauga, yra šie: apsauga, organizmo apsauga, kūno apsauginė sistema. Koncepcija "organizmas" taip pat yra viena dažniausių visų tipų diskursuose (28,8%). Jo veiklą galima paaiškinti tuo, kad jis beveik visuose leksikografiniuose šaltiniuose tiesiogiai atskleidžia terminų "IMMUNITY" reikšmę. Panašiai šis faktas paaiškina sąvokos "organizmas" aktyvumą praktiniame (36,6%) ir profesiniame (37,3%) diskursų tipuose ir mažiausią aktyvumą naivuose diskursuose (18,2%). Tipiškiausi atsakymai, atstovaujantys šiai sąvokai, yra šie: organizmas, neperceptivumas, specifinis, galingas, silpnas. We have found out that only 3 concepts are used in students’ definitions. All of them are from the scientific period of immunology developstereotipinių situacijų pobūdį. Be to, kad pagrindinė šiuolaikinė literatūra apie imunologiją daugiausia skirta imuniteto veiksniams, ši sąvoka nėra visiškai atstovaujama žodynuose, ypač tezauruose. Tačiau atstovaujamų atsakymų, susijusių su šia sąvoka, turinys yra 13,9%. Tai trečioji sąvoka, atsižvelgiant į jos galiojimą. Maksimalus sąvokos "organizmas" reprezentatyvumas yra moksliniame diskurse (17,2%). Ji taip pat yra gana aktyvi profesiniame diskurse (12%). Mažiausias sąvokos "Imuniteto veiksniai" reprezentatyvumas pastebimas praktiniame (1,6%) ir naiviniame (2,3%) diskurso tipuose. Dažniausi su šia sąvoka susiję atsakymai yra šie: ląstelė, limfocitai, makrofagai, imunoglobulinas, antikūnai ir kraujas. Apibrėždami priešmokslo vystymosi etapo sąvokas, pažymime, kad šios trys priešmokslo sąvokos yra didžiausios naiviame diskurse; aktyviausia iš jų yra senovinė sąvoka "Sveikata" (25,6%), po jos - sąvoka "Ligta" (18,2%) ir "Vakcinacija". 7Terminologija | 2020 | 27 (11,4%). Tarp visų priešmokslo sąvokų dominuoja sąvokos "Sveikata" ir "Ligta" (atitinkamai 10,9% ir 10,2%), o mažiausiai aktyvi sąvoka "vakcinacija" (4,2%). Mes pastebėjome, kad sąvoka "ligos" yra aktyvesnė moksliniame diskurse, o sąvoka "sveikata" yra aktyvesnė profesionaliuose ir naiviuose diskurse. Dažniausi atsakymai, reiškiantys sąvoką "sveikata", yra šie: sveikata, sveika ir atsigavimas. Dažniausi atsakymai, reiškiantys sąvoką "ligos", yra šie: liga, AIDS, gripas, silpnumas ir deficitas. Didžiausią šios sąvokos vaizdavimo variantų įvairovę pastebime praktiniame diskurse, kuriame, be jau pažymėtų atsakų, pastebime šiuos dalykus: ligą, skausmą, infekciją, nuo erkių įkandimo, alergiją ir alergiją antibiotikams, vaistams ir tabletėms. Mes taip pat sužinojome, kad visuose diskursų tipuose, kurie įgyvendina ligos sąvoką, išskyrus profesinį, yra atsakas į AIDS. Naivus diskursas apima įvairius šios patologinės būsenos variantus: AIDS, ŽIV ir įgytą imunodeficienciją. Vakcinacijos sąvoka yra užregistruota visose kalbos formose. Tačiau trečiojo, ketvirtojo ir šeštojo metų medicinos studentų ir slaugytojų nėra atsakymų į stimuliatorių, susijusį su terminu "IMMUNITY". 5. Išvados Modeliuojant terminologinį gyvenimo ciklą, mes sutelkėme dėmesį į kognityvinius procesus, kuriais siekiama nustatyti, kaip profesinės žinios patenka į protą ir kaip jos plėtojamos. Mūsų tikslas buvo ištirti išorinius konceptualizacijos vaizdus, kurie suteikia įžvalgos į vidines konstrukcijas ir procesus. Eksperimentinė analizė rodo, kad išoriniai vaizdai gali suteikti naudingos informacijos apie tai, kaip studentai konceptualizuoja terminą "IMMUNITY". Tikimės, kad įrodėme L. Vygotsky teorijos efektyvumą, taikomą terminų gamybos proceso tyrimui. Taikant šią teoriją, galima apibūdinti kiekvieną "gyvos žinios" modelio etapą ir atskleisti žmogaus konceptualizacijos ypatumus. Be to, svarbu tyrinėti žinių perėjimus šiame terminologizacijos cikle. Mes teikiame naujus terminologinės išvados eksperimentus, įskaitant nukreiptą eksperimentą. Mes apibūdiname sąvokų struktūrų pokyčius visuose asmenybės profesinės veiklos etapuose, t. y. terminologizacijos procesą. Mes parodėme, kad žinių plėtra correlates with the development of concept. 7 8 Larisa Alekseeva The Metaphor Cycle in a Term-Formation Process Svetlana Mishlanova Heribert Picht REFERENcES Alekseeva Larisa, Mishlanova Svetlana 2014: Knowledge Transfer in the Process of translation of Special texts. – Proceedings of SGEM Conference on Anthropology, Archeology, History, Philosophy, 1–10 September 2014, Albena, Bolgaria, 115–122. Alekseeva Larisa, Mishlanova Svetlana 2019: Metaphor from the derivational Perspective. – Fachsprache Special Issue 41(S1): Metaphor as Means of Knowledge Communication, 3–21. Antia Bassey, Budin Gerhard, Picht heribert, rogers Margaret, Schmitz Klaus-dirk, Wright Sue ellen 2005: Shaping Translation: A View from Terminology research. – Meta, 50(4). Available at: https://doi. org/10.7202/019907ar [accessed 2019-09-20]. Björk Bo-Christer 2007: A model of scientific communication as a global distributed information system. – Information Research 12(2). Available at: http://Informationr.net/ir/12-2/paper307.html [accessed 2020-07-20]. Cabré Mara Teresa 2003: Theories of terminology. – Terminology 9/2, 163–199. Campo Ángela, Cormier Monique C. 2005: The role of the Communicative Approach in the development of Terminology. – Meta 50(4). Available at: https://doi.org/10.7202/019913 [accessed 2020-01-07]. Carlile Paul r., rebentisch eric S. 2003: Into the black box: The knowledge transformation cycle. – Management Science 49, 1180–1195. douglas Kathy, Fiel rachael 2006: Looking for Answers to Mediation’s Neutrality dilemma in Therapeutic Jurisprudence. – eLaw Journal 13(2), 177– 201. Faber Pamela 2003: Terminological competence and enhanced knowledge acquisition. – Research in Language 1, 95–117. Faber Pamela 2009: The cognitive shift in terminology and specialized translation. Available at: https://www.researchgate.net/publication/43174550 [accessed 2020-05-02]. Gibbs raymond W., Tendahl Markus 2006: Cognitive effort and effects in metaphor comprehension: Relevance Theory and psycholinguistics. – Mind & Language 21(3), 379–403. Godin Benoît 2006: The Linear Model of Innovation: The historical Construction of an Analytical Framework. – Science, Technology and Human Values 31(6), 639–67. Godin Benoît 2015: Models of innovation: Why models of innovation are models, or what work is being done in calling them models? – Social Studies of Science 45(4), 570–596. Jeong Allan, Johnson Tristan e., Seel N orbert M., Shute Valerie J., Spector Michael J. 2009: Model-Based Methods for Assessment, Learning, and Instruction: Innovative educational Technology at Florida State university. – Educational Media and Technology Yearbook, ed. by Michael Orey, Greenwood Publishing Group, 61–79. Kastberg Peter 2010: Knowledge Communication - Formative Ideas and research Impetus. – Programmatic Perspectives 2(1), 59–71. Kolb david A. 2015: Experimental learning. Experience as the source of learning and development, 2nd edition, Pearson Education, Inc. Lakoff George 1993: The contemporary theory of metaphor. – Metaphor and thought, ed. A. Ortony, Cambridge, uK: Cambridge university Press, 202–251. Liyanage Champika, elhag Taha, Ballal Tabarak 2009: effective knowledge transfer in construction – the need for a ‘KNOWLedGe MedIATOr’. – 13th Pacific Association of Quantity Surveyors Congress (PAQS 2009): Conference Paper, August 2009. Available at: https://www.researchgate.net/publication/325099453 [accessed 2020-05-02]. Mishlanova Svetlana 2002: Metaphor in medicine, Perm: Perm State university Press. MA – Modern approaches to terminological theories and applications, ed. h. Picht, New York: Peter Lang, 2006. Morin edgar 1977: La Méthode, Paris, Le Seuil. Myking Johan 2001: Against prescriptivism? The ‘socio-critical’ challenge of terminology. – Terminology Science & Research 12(1–2), 49–64. Nonaka Ikujirō 1994: A dynamic Theory of Knowledge Creation. – Organization Science 5(1), 14–37. Nonaka Ikujirō, Takeuchi hirotaka 1995: The knowledge-creating company: How Japanese companies create the dynamics of innovation, New York, NY: Oxford university Press. Picht heribert 2006: Modern Approaches to Terminological Theories and Applications, ed. h. Picht, Bern: Peter Lang. 7 9Terminologija | 2020 | 27 Picht heribert 2008: The Object is a unit of Knowledge. – Simonnæs Ingrid. SYNAPS 21, Festskrift for Magnar Brekke, Bergen: Nhh, 91–97. Picht heribert 2009: The seven pillars of terminology. –Terminologija 16, 8–22. Picht heribert 2013: Legal concepts – a transdisciplinary mirror of society. – SYNAPS 29, 37–47. Polanyi Michael 1958: Personal Knowledge. Towards a Post Critical Philosophy, London: routledge. Polanyi Michael 1966: The Tacit Dimension, London: routledge. rapp david N. 2005: Mental Models: Theoretical issues for Visualization in Science education. – MMTV1, 43–60. rogers everetti M., eveland J. d., Klepper Constance A. 1977: The innovation process in public organizations: Some elements of a preliminary model. – Report to the US National Science Foundation, Ann Arbor, MI: Department of Journalism, university of Michigan. Steen Gerard 2007: Finding metaphor in grammar and usage, Amsterdam: John Benjamins BV. Temmerman Rita 1997: Questioning the univocity ideal. The difference between socio-cognitive Terminology and traditional Terminology. – Hermes, Journal of Linguistics 18, 5–90. Temmerman rita 2000: Towards New Ways of Terminology description: The Sociocognitive Approach, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing. Temmerman rita 2002: Metaphorical Models and the Translation of Scientific Texts. – Linguistica Antverpiensia 1, 211–226. Toft Birthe 2011: Language efficiency, Term Quality, and the Basic Level of Categorization. – The 18th European Symposium on Languages for Special Purposes (LSP). Special Language and Innovation in Multilingual World: Proceedings, Perm: Perm State National research university, 262–272. Vygotsky Lev S. 1934: Thinking and speech. Available at: https://www.marxists.org/archive/vygotsky/ works/words/ch05.htm [accessed 2020-05-02]. Vygotsky Lev S. 1980: Mind in society: The development of higher psychological processes, Harvard university press. Vygotsky Lev S. 1987: Thinking and speech. – The collected works of L. S. Vygotsky. Problems of general psychology1, New York, London: Plenum Press, 37–285. DIcTIONARIES Ched – Chambers’s english dictionary, London, 1898. dST – dictionary of scientific terms, New York, 1953. drössler Karl. Immunologie (Wörterbuch der Biologie), Jena, 1988. dLFr1 – Larousse Pierre. Dictionnaire de la langue Française, Paris, 1992. dLFr2 – Littre Émile. Dictionnaire de la langue Française 3, Paris, 1875. NLu – Nouveau Larousse universel. dictionnaire encyclopédique en deux volumes 1, Paris, 1948. EB – The Encyclopedia Britannica: A dictionary of arts, scientces, literature and general information XIV, Cambridge, 1910. drW – Vollständiges Deutsch–Russisches Wörterbuch, 2 Bde, riga, 1856. Wasserman August. Hämolysine, Zitotoxine und Präzipitine, Leipzig, 1910. WM – Wörterbuch der Medizin, Berlin, 1956. METAFOROS CIKLAS TERMIN DARYBOS PROCESE Santrauka Per daugelį metų buvo paskelbta daug terminų darybos modelių ir terminų atpažinimo procesų, nagrinėjančių juos iš skirtingų perspektyvų. Atsižvelgiant į pastarųjų metų kognityvinės terminologijos pažangą, galima sukurti metaforinio terminų darybos proceso modelį. Šio tikslas ištirti, kaip būtų galima sukurti šį modelį. Atsižvelgiant į teiginį, kad sąvokos yra kuriamos, svarbu konstatuoti, kad jų kūrimo procesas esmė pirmiausiai sudaro perėjimas iš vienos apibendrinimo struktūros į kitą. 8 0 Larisa Alekseeva Metaforų ciklas terminų formavimo procese Svetlana Mishlanova Heribert Picht Pirmame skyriuje suformuluojami tyrimo pagrindiniai klausimai: (1) kaip terminai sąveikauja su kognityviniais pajėgumais ir gebėjimais išreiškiant savo mintis (sąvokas)? ; (2) kaip metaforos ciklas atspindi terminų kūrimo procesą? Antrame skyriuje siūlomos modeliui sukurti reikalingos teorijos: (1) Ikujiro Nonakos žinių kūrimo modelis; (2) Levo Vygotskio sąvokų kūrimo teorija; (3) mūsų eksperimentų rezultatai. Trečiame skyriuje pristatomas keturių etapų procesas, sujungiantis skirtingas sąvokų kūrimo ir terminų darybos perspektyvas į vieną integruotą trijų lygmenų modelį. Taigi, viena vertus, mūsų modelis atskleidžia terminologizacijos procesą ir, kita vertus, profesinių žinių kūrimo procesą. Pirmasis mūsų modelio lygmuo siejamas su L. Vygotskio pasiūlytu konceptualizacijos ciklu, pagal kurį kiekvienas žinių kūrimo žingsnis koreliuoja su tam tikra mentaline struktūra. Antrasis lygmuo atitinka I. Nonakos spiralinį žinių kūrimo modelį. Trečiasis lygmuo sukurtas dviejų eksperimentų su besimokančiaisiais terminologijos rezultatų pagrindu. Teorinę diskusiją papildo metaforinių terminų suvokimo ir vartojimo ypatybių aptarimas. Parodoma, kaip profesinės žinios patenka į protą ir kaip jos yra kuriamos. Ketvirtas skyrius yra skirtas mūsų eksperimentų etapams ir rezultatams aprašyti. darome išvadą, kad modeliuodami terminologinio proceso ciklą, daugiausiai dėmesio skyrėme kognityviniams procesams, siekdami paaiškinti, kaip profesinės žinios patenka į protą ir kaip jos yra kuriamos. Straipsnyje teigiame, kad terminai, kaip specialieji kalboje verbalizuojami kognityviniai vienetai, yra pritaikomi žinių gavimo procesui. Gauta 2020-10-05 Larisa Alekseeva [Emailu apsaugotas] Svetlana Mishlanova mishlanov[email protected]u Heribert Picht Jos [e-paštas apsaugotas]