267Te minologija | 2021 | 28
doi.o g/10.35321/ e m28-14
4-oji a p au inė mokslinė kon e encija
„Moksliniai, adminis aciniai i edukaciniai
e minologijos lygmenys“
RAMUNĖ VASKELAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-6063-9699
Pasaulio e minologus į Lie u ių kalbos ins i u ą suk iečian i moks-
linė kon e encija „Moksliniai, adminis aciniai i edukaciniai e mi-
nologijos lygmenys“ šieme juos egalėjo suk ies i... p ie kompiu-
e ių ek anų. Besi ęsian Co id-19 su a žymams, šią adicija be ampančią
kon e enciją eko eng i ne adicinio o ma o.
Tačiau p anešimų sulauk a gausiai. A s o au a eik isai Eu opai – Va-
ka ų (P ancūzija, Belgija), Vidu io i Ry ų (Veng ija, Lenkija, Š eica ija,
K oa ija, Rumunija, G uzija, Rusija), Pie ų (Ispanija i au onominė s i is
Ka alonija, Po ugalija), Pie yčių (G aikija, Šiau ės Makedonija). Du p a-
nešimai pe skai y i kaimynų la ių, dešim – p anešėjų iš Lie u os. Taigi,
ne adicinis o ma as nebu o kliū is pajus i, kuo alsuoja i ku link k yps-
a Eu opos e minologija. Renginiui yks an ypač in ensy iu g a iku
(spalio 21–22 d.), apsčiai p is a y a iek mokslinių y imų, iek e mino-
logijos da bo k yp is i o mas iš yškinančių p ojek ų.
Iš pas a ųjų kaip bene yškiausia daba inio e minologinio da bo k yp-
is aiškė ų de inimo, koo dina imo po eikis i siekis. Tiesa, koo dina imas
ski ingų ma menų.
Bene plačiausiai ap ėpian į ma menį a ė ė p ojek as Te minologija be sie-
nų (angl. Te minology wi hou bo de s), ku į p is a ė Eu opos Pa lamen o
a s o as Rodol as Maslias. Juo, pasak p anešėjo, apimama ne ik Eu opa, be
i Azija, Šiau ės Ame ika. P ojek as linkęs plės is. Jau daba jame daly au-
ja daugiau kaip 20 pa ne ių, apimama 10 pag indinių e minų a ojimo
s ičių: š ie imas, inansai, medicina, eisė i k . O ien uojamasi į uni e si-
e us: čia suda omi eks ynai, iš jų a enkami e minai, andami ki ų kalbų
a i ikmenys, ai skelbiama iešai daugiakalbių žodynėlių pa idalu (h ps://
268 Ramunė Vaskelai ė 4-oji a p au inė mokslinė kon e encija „Moksliniai,
adminis aciniai i edukaciniai e minologijos lygmenys“
you e m.o g). Į e in i Eu opos Pa lamen o e minologų, e minai su a i-
ikmenimis pa enka į ES e minologijos duomenų bazę IATE.
Tačiau koo dina imo pas angų dedama i ki ais lygmenimis, pa yzdžiui,
šalies, kalbos. Š ai k ies inė p anešėja F ieda S eu s (Le eno ka alikiškasis
uni e si e as, Belgija) p is a ė olandų kalbos i e minijos koo dina imo
pas angas. Kaip žinoma, ši kalba a ojama Nyde landuose, Belgijos egio-
ne Fland ijoje ( adinamoji lamandų kalba), d iejose Ka ibų jū os salų
g upėse, aip pa bu usioje Nyde landų kolonijoje Su iname. A k eipusi
dėmesį, kad pas angų su elk i ją bū a isuome (1980 m. įs eig a Olandų
kalbos sąjunga), p anešėja pasakojo apie okiu cen u apusį Olandų kalbos
ins i u ą Leidene, ku iame kaupiama isa moky is olandų kalbos leidžian-
i medžiaga, i apie pas angų ezul a ą e minologijos s i yje – nuo 2019 m.
eikian į Olandų e minologijos žinių cen ą (angl. Cen e o Expe ise o
Du ch Te minology). Žinoma, i apie jame ykdomus olandų e minijos
de inimo, plė ojimo bei y imo da bus.
Veng ijos a s o ių pa eng as p anešimas, ku į pe skai ė Dó a Má ia Tamás,
dės an i d iejuose Veng ijos uni e si e uose i ka u di ban i specialiame
e imų biu e (angl. Hunga ian O ice o T ansla ion and A es a ion L d,
OFFI), odė panašią k yp į. P anešėja p is a ė šio Veng ijos eisingumo
minis e ijai p iklausančio biu o imis omais išleis ą e minologijos ado-
ą, ku io ikslas į a dy as jau p anešimo pa adinimu – moky i, de in i
e miniją, p isidė i p ie Veng ijos e minologijos poli ikos ikslų įgy endi-
nimo. Leidiniu susi elkiama į s a biausias eisės są okas, . y. pa eikiami jų
a i ikmenys ki omis kalbomis, apib ėž ys, šal iniai, be ka u i skelbiama
s aipsnių e minologijos i kalbos s a egijos, kalbos plana imo emomis.
Apž elgusi į mokymą o ien uo ą pi mąjį omą (2017 m.) i į e minijos
de inimą o ien uo ą an ąjį omą (2019 m.), ku iuose eikiama angliškų,
okiškų, p ancūziškų i i ališkų a i ikmenų, p anešėja p is a ė i pa į nau-
jausią omą, ku iame eikiama a i ikmenų šešiose ne olimose šalyse (Slo-
ėnijoje, Slo akijoje, Se bijoje, Rumunijoje, K oa ijoje i Uk ainoje) a -
ojamomis kalbomis, ku iose eng ų kalba y a mažumų kalba.
De inimo ema lies a i Lie u ių kalbos ins i u o di ek o ės Albinos
Aukso iū ės p anešime, be ji g ęžėsi į p aei į – Nep iklausomybės laiko-
a pio p adžioje y iausybės įs eig ą Te minologijos komisiją (1921 m.),
ku i p anešime į a dy a kaip o ganizuo o e minijos a kymo p adžia.
Komisijos, įs eig os p ie Š ie imo minis e ijos, ikslas bu o sude in i als-
ybės ins i ucijose a ojamą kalbą, e minus. Kaip apibend in a, ji sukū-
269Te minologija | 2021 | 28
ė als ybei unkcionuo i bū inų e minų. Tačiau eko minė i i ai, kad
da bas ūkinėjo dėl idinių nesu a imų, ne ienodo požiū io į e minijos
g ynumą, naujada us, o po penke ių me ų i apsk i ai nu ūko ( apo ga-
limas ik po ka o). Ka u p is a y i panašiu me u e minologijos klausimus
s a sčiusios asmenybės – S asio Šalkauskio da bai, aigi iloso inis žiū os
aškas, aip pa jo o muluo i e minologijos p incipai, įskai an kel ą min-
į, kad nebū ina nei skolin is, nei ku i naujada ų – e minijai galima
p i aiky i sa oje kalboje a ojamus žodžius.
Temos ęsiniu bū ų galima laiky i Reginos K ašy ės, a s o a usios Šiau-
lių akademijai i La ijos uni e si e ui, p anešimą. Jame apž elg a jau po
ka o, 1945 me ais, įs eig a Te minologijos komisija, aip pa panašiu laiku
įs eig a komisija La ijoje, lygin os jų įs eigimo aplinkybės i eikla. Lie-
u oje Te minologijos komisija įs eig a p ie Mokslų akademijos P ezi diu-
mo, La ijoje nuo 1946 m. – La ijos mokslų akademijoje, abi ėliau
apo kalbą i iančių mokslo ins i u ų dalimi. Komisijos ienu a ki u pa-
idalu išliko iki šiol, i ai a si ody ų, kad sąsajos su mokslu bu o pas-
o esnės jų eiklos eiksnys. Tačiau pa eik a i 1951 m. ykusio lie u iš-
kosios komisijos susi inkimo, ku iame o muluo i ikslai i užda iniai,
p o okolo iš auka, odan i, kad a p ikslų o muluo a „ko a su s e imu
bu žuaziniu palikimu e minijos s i yje“, a p eiklos k ypčių – „susipa-
žin i su bu žuaziniu palikimu e minologijos s i yje“. Pas a oji o muluo-
ė e in a kaip siekis ęs i p ieška inės Komisijos eiklą, be iš jos ma y-
i i ai, kad ją ęs i jau eko isai ki omis aplinkybėmis, kai ideologinio
po eikio s i imi laiky as ne i mokslas, ne e minija. Tu bū many a, kad
ik o ę galima keis i keičian e miniją.
Kon e encijoje aip pa p is a y a da bų, odančių koo dina imo pas an-
gas a ski os s i ies lygmeniu. Š ai au onomijos s a usą u inčios Ka aloni-
jos uni e si e o (ka . Uni e si a Au ònoma de Ba celona) a s o as F ances-
cas Gale a pasakojo apie daugiau nei dešim me į ykdy ą p ojek ą, ku io
ezul a as – sude in i e minai akademinėje aplinkoje. Pasak p anešėjo,
p ojek o a skai os aškas bu o a p au iškumas: šio uni e si e o eiklą e-
glamen uojančios dokumen acijos angliški e minai bu o išsi e čiami aip
ski ingai, kad suda ė susikalbėjimo sunkumų. Šiai p oblemai kylan a p
ka alonų kalbą a ojančių uni e si e ų (19 uni e si e ų ka aloniškoje Is-
panijos dalyje i po ieną Ando oje, P ancūzijoje i I alijoje), im asi p o-
jek o juos šių uni e si e ų lygmeniu ienodin i, i aip adosi 2 000 su-
ienodin ų e minų ka alonų, ispanų i anglų kalbomis (pas a oji uni e -
270 Ramunė Vaskelai ė 4-oji a p au inė mokslinė kon e encija „Moksliniai,
adminis aciniai i edukaciniai e minologijos lygmenys“
si e uose a ojama kaip da binė). Kaip p i alumą p anešėjas minėjo in-
dėlį į anglų kalbos no minimą, o kaip sunkumus, iš yškėjusius ykdan
p ojek ą, didelius kalbų sis emų, aip pa ealijų ski umus. Kalbų sis emų
nesu apimų minė a i ki ų p anešėjų, pa yzdžiui, K oa ijos a s o ės Dianos
S olac (Rijekos uni e si e as), ap a usios jū ų inžine ijos e minus, a La -
ijos nacionalinės biblio ekos a s o ių In os Vi bulės i Mai os K eisle ės.
Pas a ajame p anešime susi elk a į biblio ekininkys ės e minus i iš yš-
kin os p oblemos, keliamos a p au inio Iš eklių ap ašymo i p ieigos s an-
da o (angl. Resou ce desc ip ion and access, RDA), ku is M. K eisle ės
apibūdin as kaip nauja iloso ija, e minų e imo bei diegimo.
S anda ai iš pažiū os lyg i u ė ų bū i e minijos ienodinimo į ankis,
ačiau i Ispanijos a s o o Rica do Ei o-B uno (Mad ido Ka olio III uni e -
si e as) p anešimas, ku iame dėmesys k eip as į saugos e minus, odė, kad,
užuo a likę okį aidmenį, jie ik ska ina į ai o ę, ku i okiose s i yje kaip
sauga kelia pa ojų. P anešime a skleis a ski ingose inžine ijos s i yse a -
ojamų e minų ski umų i siūly a okius e minus su elk i ienoje ie o-
je, kad iška bū ų pas ebimi isi nesu apimai. Ki oje sekcijoje y ėjų g upė
iš Veng ijos, ku iai a s o a o Má kas Jámbo as, dėmesį k eipė į Pasaulio
s eika os o ganizacijos (PSO) Ta p au inį ligų i ki okių s eika os p oblemų
klasi ika o ių – p is a ė y imą, a skleidusį, kad jis neapima kai ku ių minkš-
ųjų audinių i kaulų sužalojimų, ku ie kons a uojami Veng ijos medikų
diagnozėse. Tiesa, s anda ų e minus ap a usios Viole os Če niauskai ės
(Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka), daly aujančios Ta p-
au inės s anda izacijos o ganizacijos komi e o „In o macija i dokumen-
a imas“ eikloje, p anešimas a skleidė, kad s anda ai nuola a naujinami,
aigi y a kin an is dalykas. Be o, s anda ų engimo spa a didelė, i šalys
į nacionalines kalbas nespėja išsi e s i isų s anda ų. P anešėjos minė as i
s anda as-žodynas LST ISO 5127. In o macija i dokumen a imas. Pag indai
i aiškinamasis žodynas, apiman is iki ol išėjusių s anda ų e minus. Tai
jau bū ų iš saugos e minų ap a imo yškėjusios min ies, kad e minų s an-
da ai y a s i is, sa u uož u eikalinga s anda iza imo, pa i inimas.
A pa ikimesnis e minų ienodinimo į ankis y a e minų žodynai, kon-
e encijoje nebu o s a s y a. Tačiau po a p anešimų žodynų ema pe skai-
y a, i abu odė, kad šio adicinio į ankio pe spek y a ma oma. Liepojos
uni e si e ui a s o a usi Elīna Peina (da bo ado ė Ani a Hel iga), pami-
nėjusi, kad XIX a. pab. – XX a. p . La ijoje išleis a pe 600 žodynų,
p is a ė y imą, ku iuo siekiama išsiaiškin i, kas y a ge as žodynas. Tiesa,
271Te minologija | 2021 | 28
p is a y a ik jo dalis – apklaus ų s uden ų i dok o an ų a sakymai į klau-
simą, kokiomis ypa ybėmis u ė ų pasižymė i idealus e minų žodynas. Iš
a sakymų bu o ma y i, kad s a biausiomis ypa ybėmis laikomas žodyno
a naujinimas, pap as umas i pa ikimumas. Kad bū ų a i ikmenų ki omis
kalbomis, bu o s a bu os keliems esponden ams. P anešėjo iš Lenkijos –
Tomaszo Mich os (Bals ogės uni e si e as) p anešime kaip al e na y a
abėcėliniam žodynui p is a y as sis eminis, są okų ski s ymu į pi mines,
an ines, e ines i k . g indžiamas žodynas. Jis aip pa ody ų, kad žo-
dynų pe spek y a ma oma, ik ieškoma naujos o mos.
Šioje kon e encijoje mažai ek eip a dėmesio į mode nius e minų a -
kybos a y imo į ankius, di b inio in elek o echnologijas. Jos minė os
ik po oje p anešimų. Lie u ių y ėjų g upei (S. Racke ičienė, A. U ka,
A. Bielinskienė i A. Rokas), ykdančiai p ojek ą D ikalbis au oma inis
e minų a pažinimas, a s o a usi Sigi a Racke ičienė (Mykolo Rome io
uni e si e as) ap a ė daba inį p ojek o e apą – duomenų ano a imą į an-
kiu QuickTag, o iksliau, iš yškėjusias p oblemas. Au oma inį į ankį mi-
nėjo i G uzijos, da ik besi engiančios s o i į ES i odėl e čiančios į
g uzinų kalbą Acquis Communau ai e, a s o ė Kha una Be idzė (Ba umio
Šo a Rus a elio als ybinis uni e si e as). Tai jau iš e s ų dokumen ų pa-
g indu engiamas e minologinis į ankis, a skleidžian is e minų e imo
i a ojimo klaidas. Jis suda omas am, kad b angiai kainuojančių klaidų
bū ų iš eng a. Jau iš e s ame ES i G uzijos asociacijos susi a ime p ane-
šėja jų sky ė aš uonias g upes.
Te minologijos s a bą e imo s i yje odė i daugiau p anešimų. Ru-
munijoje, 1918 m. g uodžio 18-osios uni e si e e (Alba Julija), dės an i
Ma ia C ina He eg, emdamasi iek gausiais li e a ū os šal iniais, iek
pačios uni e si e e a lik u ekspe imen u, yškino e minologijos ku so
s a bą būsimiems e ėjams. Ji pasakojo apie ekspe imen ą, a skleidusį,
kaip s a bu juos moky i naudo is eks ynais. Šiau ės Makedonijos (Š . Ki-
ilo i Me odijaus uni e si e as) a s o ė Milena Sazdo ska Pigulo ska pe -
skai ė p anešimą, ku is odė, kad šioje šalyje e minologijos ku sas e ė-
jams ne ik dės omas, be i neseniai mode nizuo as. S uden ai o ien uo-
jami į skai meninių į ankių naudojimą, sa a ankišką mokymąsi. Ágo a
Fó is (Veng ijos e o ma ų bažnyčios Ka olio Gaspa o uni e si e as) p i-
s a ė p ojek ą, iš yškinusį, kad e minologija s a bi jau nuliniame e imo
p ocese: nuo inkamo, ikslaus e minų a ojimo pa eikiamame e s i
eks e p iklauso e imo ezul a as.
272 Ramunė Vaskelai ė 4-oji a p au inė mokslinė kon e encija „Moksliniai,
adminis aciniai i edukaciniai e minologijos lygmenys“
Taigi, kon e encijoje palies i i adminis acinis, i edukacinis, i aiko-
masis e minologijos lygmenys. Tačiau isa g upė p anešimų bu o su elk-
i i į mokslinį lygmenį.
P o eso ius iš P ancūzijos C is ophe Roche (Sa ojos Mon blano uni e -
si e as) nag inėjo pag indinius koncep us: e minologiją, e miną, są oką,
apib ėž į. Taip pa jų san ykio, e mino a są okos pi mumo klausimą, san-
ykį su on ologija. Apib ėž ies i e mino ( iksliau, sudė inio e mino šalu-
inio dėmens) san ykio klausimą, emdamasi spo o s i ies e minais i jų
apib ėž imis, s a s ė Lie u ių kalbos ins i u ui a s o a usi Auš a Rimku ė-
Ganusauskienė. O Ma iuszas Gó niczius iš Va šu os uni e si e o pasiūlė
naują e minų klasi ikaciją, ka u i naujus e minus klasi ikacijos iene ams
į a dy i (angl. endode i ed e ms i exode i ed e ms). A juos lie u ių kal-
boje iksliau pe eik ų endoda iniai i egzoda iniai, a kokie ki i a i ikmenys,
paaiškė ų ik ėmus šią klasi ikaciją plačiau aiky i lie u ių kalboje, o iš p a-
nešimo aiškėjo, kad jos išei ies ašku laikomas e mino aiškumo eikala i-
mas. Te minus mėginama suski s y i pagal ai, a jie sup an ami be apib ėž-
ies a paaiškinimo, a y a labiau me a o iniai, no s b ėž a iba su me a o-
inių i neme a o inių e minų iba i nesu ampa.
P is a y a po a y imų, ku iuose aikomos naujos y imo k yp ys. Lina
Ru kienė (Lie u ių kalbos ins i u as), i ian i s a ybos e miniją, šios s i ies
dū inius nag inėjo kaip logiškai susijusių koncep ų sąjungas, a ba p opo-
zicijas, aigi kogni y is inės ling is ikos požiū iu. Remdamasi iš 70 šal inių
su ink ais dū iniais, ji bu o iš y usi p opozicinius modelius, ku iuos su-
da o du objek o koncep ai, i da ė iš adą, kad s a ybos e minijoje pe
100 me ų ie modeliai be eik nesikei ė. Elena Loguno a (Kalining ado
als ybinis echnikos uni e si e as) kaip e minologinės analizės į ankį
siūlė eimus, o ka u plačiau apibūdino i eimo są oką, su pažinimo i
mąs ymo p ocesais susijusią eimų eo iją. Dmi ijaus Šilo skio (Dmi y
Schilo skiy), a s o a usio A. I. E dokimo o Mask os als ybiniam medi-
cinos i odon ologijos uni e si e ui, kaip kogni y inis modelis ap a as
eiškinys, angliškai adinamas clip hinking a mosaic hinking. Nag inė os
jo ap aiškos daba iniame medikų engimo p ocese i da be (medikų en-
gimas kompiu e iniu būdu, echnologijos p iemonių naudojimo absoliu-
inimas, negebėjimas ma y i ligonio kaip isumos i k .) i jo sukeliamos
e inės bei socialinės p oblemos, okios kaip medicinos dehumanizacija
(angl. dehumaniza ion o medicine). Siūly as i p oblemos sp endimas –
s uk ū a imu g indžiamas e minologijos mokymas.
273Te minologija | 2021 | 28
Lie u ių au o ių p anešimuose k eip as ž ilgsnis į e mino a ojimo
aplinką. Medicinos e minus nag inėjan i Palmi a Zemle ičiū ė (Lie u ių
kalbos ins i u as) šįka ap a ė Naoah’o Go dono omano Gydy ojas. A ice-
nos mokinys e minus, aigi e mino a ojimą g ožiniame eks e. Remda-
masi šiuo šal iniu, ji bu o linkusi oponuo i kai ku ių y ėjų kel ai minčiai,
kad okioje aplinkoje y a pa i iama de e minologizacija. Pa eik i pa yzdžiai
odė, kad i joje e minas a lieka nomina y inę unkciją, no s, apsup as
ki ų žodžių, gali a lik i i emocinę-eksp esinę, aizdinę. Sinonimiją nag i-
nėjusi As a Mi ke ičienė kaip šal inį aip pa inkosi ne mokslo eikalus, o
š iečiamojo pobūdžio s eika os s i ies eks us, ku ių duomenys pa eikiami
lie u ių kalbos in e ne o eks yne l TenTen. Jau anksčiau au o ės k eip as
dėmesys į sinonimų a ojimo eks e ypa umus, ski i ne ik sis eminiai, be
i kon eks iniai sinonimai (ž . išsamų s aipsnį Te minologijos 22 nume yje),
o šįka ji k eipė ž ilgsnį į eks o pobūdį i sky ė unkcinius sinonimus.
Ju gi a Mikelionienė (Kauno echnologijų uni e si e as) sinonimų analizei,
iesa, inkosi s uden ų baigiamuosius da bus, aigi akademinį a jam a imą
s ilių. Išnag inėjusi juose gausiai a ojamus sudė inių e minų sinonimus,
ji pa eikė okių sinonimijos p iežasčių, ku ios pap as ai neminimos nag i-
nėjan mokslinio s iliaus da bus: e imas, pe pasakojimas, ci a imas; pa-
s angos pa ody i apsiskai ymą i analizuojamos s i ies išmanymą; umpumo
siekis; siekis pa eik i aizdingesnį, neįp as esnį e miną i k . Taigi, oliau
bū ų įdomu lygin i sinoniminės aiškos s uden ų da buose i , sakykim,
mokslo monog a ijose ski umus. Sinonimijos klausimą lie ė i šios apž al-
gos au o ė, iksliau, emdamasi as ologijos eks ais, k eipė dėmesį į sino-
nimijos i a ian iškumo san ykį i k es iona o požiū į, kad sinonimija i
a ian iškumas ienodai laiky ini e minijos nenusis o ėjimo požymiu.
Te minijos į ai a imas, emian is specializuo os i nespecializuo os kalbos
eks ynais, s a s y as i Š eica ijos a s o ės Au élie Pic on (Žene os uni-
e si e as). Kaip įp as a užsienio kalbo y os da buose, a ian iškumo są o-
ka čia ap ėp i iek e minų, iek e mino aiškos ski umai. Tačiau a ian-
iškumas i as me odu, ku is būdingesnis dialek ologiniams y imams:
ski s y as į diach oninį (ski umai laiko a ž ilgiu), dia opinį (ski umai
geog a iniu a ž ilgiu) i dias a inį (su specialis ais, in o man ais susiję ski -
umai). Fá ima No onha (Alga ės uni e si e as) Vidu žemio jū os šalių
i u ės pa eldą i gi y ė dias a inio a ian iškumo požiū iu. Taigi, nag i-
nėjimo me odai i klasi ikacijos ski iasi, ačiau apsk i ai aiškėja, kad, no s
adminis acinio lygmens s a s ymai kon e encijoje kaip bene yškiausią
274 Ramunė Vaskelai ė 4-oji a p au inė mokslinė kon e encija „Moksliniai,
adminis aciniai i edukaciniai e minologijos lygmenys“
daba inio e apo ypa ybę odė e minijos de inimą, koo dina imą, moks-
linio lygmens s a s ymai yškino į ai o ę, į ai a imą.
Gal kiek išeinan is už e minologijos mokslo ibų bu o p anešėjo iš
G aikijos Panagiočio G. K impo (T akijos Demok i o uni e si e as) p a-
nešimas. Jame a dy a daug ne ik e minų, be i mo ologinių (p iešdė-
lių, šaknų, galūnių), sin aksinių a ki okių panašumų a p lie u ių i šiuo-
laikinės g aikų kalbos. Pa yzdžiui: išsaugo os y iškosios i mo e iškosios
giminės daik a a džių a dininko galūnės, no s daugelyje Eu opos kalbų
jos pames os; ne pe didelis skolinių pomėgis, o pasiskolinus links ama
p ide in i p ie sa os linksnia imo sis emos; neoklasikiniai kamienai i . .
Pab ėž a bū inybė šiuos bend umus oliau a idžiai y inė i, o pabaigai
pa eik as kiek ne ikė as, be p ie kon e encijos iš yškin o e minijos de i-
nimo į ai iais lygmenimis kon eks o i in de an is siūlymas: kodėl šioms
d iem konse a y iausioms indoeu opiečių p okalbės a šakoms – bal iš-
kajai i g aikiškajai – nepamėginus e minologijos būdu a ku i bu usio
san ykio?
Gau a 2021-11-03
Ramunė Vaskelai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as amune. [email p o ec ed]
