175Te minologija | 2021 | 28
doi.o g/10.35321/ e m28-08
Sudė inio e mino dėmenų
i apib ėž ies subo dinacija:
ieno a ejo analizė
AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-8655-7333
ANOTACIJA
Kiek ienas e minas u i u ė i apib ėž į – kons uk y aus susi a imo ezul a ą.
Apib ėž ies u inys p iklauso nuo są okos apim ies – pasikei us (pamažėjus a
padaugėjus) ja į a dijančių bend ųjų i ski iamųjų požymių skaičiui, gali pasi-
keis i (bū i pa ikslin as – susiau in as a išplės as) i apib ėž ies u inys. Rašan
os pačios są okos apib ėž į am ik os dalykinės s i ies specialis ų gali bū i ik-
suojami ne ie pa ys są okos požymiai. Tokį ne ienodumą lemia ski inga spe-
cialis ų pa i is, žinios, išsila inimas, są okos su okimas, galų gale – ne aiz-
duo ė. S aipsnyje, emian is pa yzdžiais, pi mąka plačiau nag inėjama sudė i-
nio e mino dėmens (-ų) i apib ėž ies subo dinacija.
ESMINIAI ŽODŽIAI: e minas, są oka, e mininė eikšmė, apib ėž is, sudė inis e minas.
ABSTRACT
E e y e m mus ha e a de ini ion – he ou come o a cons uc i e ag eemen .
The con en o he de ini ion depends on he scope o he concep . A e he
numbe o basic and dis inguishing ea u es e lec ed by i changes (dec eases
o inc eases), he con en o he de ini ion may change as well (i may be up-
da ed, i.e. na owed o expanded). When he de ini ion o he same concep is
being c ea ed, he p o essionals o a ce ain ield may choose sligh ly di e en
ea u es o de ine he same concep . Such inconsis ency may be de e mined by
he di e ence in hei expe ience, educa ion, concep pe cep ion, and e en
imagina ion. Re e ing o speci ic examples, he a icle p esen s he i s mo e
in-dep h analysis add essing he ela ionship o subo dina ion be ween he
cons i uen componen (s) o a combina i e e m and i s de ini ion.
KEYWORDS: e m, concep , e minological meaning, de ini ion, combina i e e m.
176 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies
subo dinacija: ieno a ejo analizė
ĮVADINĖS PASTABOS
Te minų žodynų engimo p ak ikoje susidu iama su į ai iomis sudė in-
gomis si uacijomis, p z., am ik os žmonių eiklos s i ies kalboje a o-
jama są oka iš iso ne u i pa adinimo ( e mino), odėl enka jį suku i
a ba a o i skolinį, jeigu oks y a. Ka ais enka ink is a p jau be eik
p igijusio są okos pa adinimo i naujo. Būna a ejų, kai eikia sp ęs i
sudė inio e mino g ama inio yšio (de inamojo, aldomojo a šliejamojo)
pasi inkimo klausimą i pan. Tačiau isais a ejais am ik os s i ies e -
mino u inį padeda a skleis i e mininė eikšmė, . y. eikšmė, būdinga
žodžiui am ik os s i ies e minijoje (K ašy ė 2005: 53).
Šio s aipsnio ikslas – panag inė i am ik o ipo sudė inio e mino dė-
mens (-ų) i apib ėž ies subo dinaciją1. Pasi ink as objek as – sudė iniai
e minai su pag indiniu dėmeniu ap anga i ba ai, pa eikiami Lie u os
Respublikos e minų banke a ba as i „Šal iniuose“ nu ody oje li e a ū oje.
S aipsnyje keliami šie užda iniai:
1) apž elg i, kaip apib ėž is sup an ama pasi ink uose lie u ių i už-
sienio kalbininkų da buose i kokie eikala imai joms keliami;
2) emian is lie u ių i užsienio kalbo y os li e a ū a, išski i dažnes-
nius apib ėžčių ipus;
3) a skleis i sudė inio e mino dėmens (-ų) pasi inkimo i apib ėž ies
subo dinacijos san ykį.
Rašan s aipsnį aikomi anali inis i lyginamasis me odai. Papildoma
in o macija pa eikiama pa eiksluose.
1. APIBRĖŽTIES SAMPRATA
Ku is laikas e minologijoje a ojamas e minas apib ėž is (Jakai ienė
2005: 24; 2010: 183 i k .), o e minas apib ėžimas pa eikiamas kaip sino-
nimas (K ašy ė 2005: 12 i k .), kaip i a p au inis e minas de inicija2
(K ašy ė 2005: 12). Kalbininkas Jonas Klima ičius pas ebi, kad su „Lie-
u os Respublikos e minų banko įs a ymu (2003 m. g uodžio 23 d.
1 Subo dinacija šiame s aipsnyje sup an ama kaip p iklausymas, plg. subo dinacija – 1. ko no s nuo ko
no s p iklausymas (TŽŽ 2007: 1049; 2013: 781). Te minas subo dinacija dažniausiai a ojamas sin aksė-
je, kalban apie sin aksinius yšius „ a p sakinio sanda os iene ų, ku ių ienas (p iklausomasis) p iklauso
nuo ki o (pag indinio) i ik pe pag indinį į aukiamas į sakinį“ (LKE 1999: 509; plg. Gai enis, Keinys
1990: 160). Vie oj jo dažniau a ojamas lie u iškas a i ikmuo p ijungimas.
2 Įdomu ai, kad 2005 m. išėjusioje Kalbos pa a imų knygelėje Leksika: skolinių a ojimas ie oj žodžio
de inicija siūloma pi menybę eik i žodžiams apib ėž is, apib ėžimas (KP L1 2005: 40), o 2013 m. išspaus-
din ame an ajame papildy ame i pa aisy ame knygelės leidime – ik apib ėž is (KP L1 2013: 22).
177Te minologija | 2021 | 28
N . IX-1950) ie oj apib ėžimo aldingai įsi e žė jau nuo RLŽ 1932 3213
žinoma i nemažai a o a (S. Šalkauskio i k .) apib ėž is“ (Klima ičius
2005: 248). Mokslinės lie u ių e minologijos eo ijos kū ėjo S asio Šal-
kauskio manymu, apib ėžimas y a „sudaik a a din as (ad modum subs an-
iae) eiksmo“ apib ėž i pa adinimas, o e minas apib ėž is eiškia į ykdy-
ą eiksmą, y a apib ėžimo išda a (Šalkauskis 1991: 204). Ma y , e minas
apib ėžimas, ilgą laiką a o as e minologų da buose, pakeis as e minu
apib ėž is, siekian iš eng i d i eikšmiškumo – ma e minu apib ėžimas
gali bū i į a dijamas i eiksmas (abs ak i eikšmė), i eiksmo ezul a as
(konk e i eikšmė). Te minologo S asio Keinio manymu, a kan e mi-
niją, „[K]onk ečios eikšmės ediniai da y ini su a i inkamiems da ybos
būdams būdingomis p iesagomis a galūnėmis“ (Keinys 2005: 25), kaip
ik odėl p iesagos - is edinys apib ėž is pa ankesnis.
Reginos K ašy ės pa eng ame Mokomajame e minologijos žodynėlyje a-
šoma, kad apib ėž is – ai „išsamus žodinis apibūdinimas, a spindin is e -
mininės eikšmės4 b anduolio semas i nusakan is są okos u inį,
ku iuo am ik u abs akcijos lygmeniu a skleidžiami esminiai požymiai,
ski ian ys ją nuo g e imų są okų“ (K ašy ė 2005: 13). Lie u os s anda e
LST ISO 1087-1:2005 Te minologijos da bas. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis.
Teo ija i aikymas e minas apib ėž is – ai „są oką apib ėžian is ap ašoma-
sis eiginys, padedan is ją ski i nuo susijusių są okų“ (TB). Panašiai api-
būdinama i Te minologijos ado ėlyje, ski ame Eu opos Komisijos Ve imo
aš u gene alinio di ek o a o Lie u ių kalbos depa amen o e ėjams: api-
b ėž is – „są oką ap ašan is eiginys, padedan is ją ski i nuo ki ų są okų.
Ji u i apib ėž i są oką kaip unikalius požymių de inio i unikalią objek ų
aibę žymin į iene ą“ (TV 2006: 16). Taigi, apib ėž imi iksliai nusakoma
a ba apibūdinama am ik os dalykinės s i ies są oka, am ik i ja į a dija-
mo objek o požymiai, o pačią są oką dalykinėje s i yje pe eikia kalbiniai
(pap as ai e minai) a nekalbiniai (į ai ūs simboliai) ženklai (1 pa .).
Panašiai apib ėž is sup an ama i s uden ams ski oje Ilonos Mickienės
i Bi u ės B iaukienės mokymo p iemonėje Lie u ių e minologijos aspek-
ai. Tik čia a ojamas e minas apib ėžimas. Jis apibūdinamas kaip „są-
okos u inio a skleidimas, . y. są okos a spindimų daik ų, eiškinių es-
minių požymių nu odymas“ (Mickienė, B iaukienė 2016: 18).
3 Omenyje u imas leksikog a o Jono Ba ono pa eng as Rusų lie u ių žodynas (Kaunas: Spindulys) – au . pas .
4 Čia i oliau iš e in a žodyno au o ės R. K ašy ės.
178 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies
subo dinacija: ieno a ejo analizė
Kalbo y os e minų žodyne pa eikiamas e minas apib ėžimas bei jo a p-
au inės kilmės sinonimas de inicija i apib ėžiamas aip: „Loginis eiksmas,
ku iuo a skleidžiami esminiai objek o požymiai i jis a ski iamas nuo ki-
ų jam g e imų objek ų. Apib ėžimas u i bū i adek a us, . y. a p api-
b ėžiamosios i apib ėžiančiosios są okos u i bū i lygia e iškumo san y-
kis. Apib ėžimas ne u i bū i nei pe pla us, nei pe siau as. Be o, jame
ne u i bū i a o, . y. apib ėžiamasis objek as negali bū i apib ėžiamas
są oka, ku i pa i pasida o aiški ik iš pačios apib ėžiamosios są okos a ba
apib ėžiančioji i apib ėžiamoji są okos y a os pačios“ (Gai enis, Keinys
1990: 22). Kaip ma y i, apib ėž ies samp a a papildoma i p ak inėmis
ekomendacijomis, nu odomi galimi ūkumai, akcen uojamas apib ėžia-
mosios i apib ėžiančiosios są okos p iklausymas iena nuo ki os, ki aip
a ian – apib ėž yje eikia pa eik i uos požymius, ku ie iksliai (nei pe
plačiai, nei pe siau ai a k .) a skleidžia e mino u inį.
Kaip loginis eiksmas apib ėžimas apibūdinamas i Visuo inėje lie u ių
enciklopedijoje: „Loginis eiksmas, ku iuo nus a oma k i e ijai i iamajam
objek ui nuo ki ų objek ų a ski i nu odan jo speci iką i a ojamos a -
ba į edamos kalbinės iš aiškos eikšmė“ (VLEe)5. Enciklopedijoje pab ė-
žiama, kad no s kiek ienas mokslas o muluoja sa o są okų apib ėž is,
ačiau isi a oja logikos suku as apib ėž ies p iemones. Taigi, ne išim-
5 Ž . p ieigą in e ne e: h ps://www. le.l /s aipsnis/apib ezimas [žiū ė a 2021-07-05].
1 pa . Objek o, są okos, apib ėž ies i e mino san ykis
179Te minologija | 2021 | 28
is – i e minologijos mokslas. Kaip ik odėl umpai p isiminkime, kaip
nag inėjamas dalykas sup an amas logikoje. Čia eiksmo ezul a o eikšme
a ojamas eiksmažodinis p iesagos -imas edinys apib ėžimas (lo . de i-
ni io) i aiškinamas kaip am ik as eiginys, iksliau – jo ūšis. Teiginį
suda o ys dalys: apib ėžiamoji (lo . de iniendum), apib ėžiančioji (de i-
niens) i jungiančioji, pap as ai eiškiama okiais žodžiais kaip y a, adi-
nama, eiškia i pan. Apib ėžiamoji są oka, kaip jau užsimin a, nusako am
ik ą objek ą, o apib ėžiančioji – esminius jo požymius, padedančius nu-
s a y i bend ąją objek o giminę a klasę i ka u leidžiančius jį a ski i nuo
ki ų am ik os giminės ūšių a klasės poklasių (plačiau ž . Plečkai is 2004:
163; Eidukienė 2009: 60; Bubelis i k . 2012: 116).
Kaip ma ome iš šal inių, no s apib ėž is (a apib ėžimas, nes a ojama
sinonimiškai) apibūdinama šiek iek ski ingais žodžiais – ienu kaip lo-
ginis eiksmas, ki u kaip žodinis apibūdinimas a eiginys, ačiau isuose
nu odoma, kad apib ėž is iksliai nusako a ba apibūdina są oką, isu
akcen uojami i am ik i e mino požymiai, a skleidžian ys są okos esmę
i (a ) nusakan ys jos speci iką, unikalumą i išski inumą am ik oje
dalykinėje s i yje. Kalbininkai su a ia, kad e minologijoje e mino api-
b ėž is nė a as pa s, kas pap as o žodžio apib ėž is žodynuose – ji pi -
miausia ski iasi sa o nus a y u u iniu, ikslumu. Taigi, e mino esmę
apibūdina san ykis su juo žymima są oka, odėl apib ėžian e ė ų nepa-
mi š i, kad „[S]ą okos apib ėž is u i bū i kuo umpesnė i pap as esnė,
ačiau joje u i bū i pa eik a bū iniausia są oką išski ian i in o macija“
(Jakai ienė 2010: 183).
Knygoje Emp ehlungen ü die Te minologiea bei ašoma, kad e minas
pagal u inį a aikymo ( a ojimo) s i į ap ašomas apib ėž imi, ku i jį i
išski ia iš ki ų e minų (EFT 2018: 44). Y a manančių i šiek iek plačiau –
kad e mino apib ėž is „y a ik ienas iš e mino eikšmės elemen ų i
nebū inai y a išsami, nep iklausoma“ (Sage 1990: 45). Tokio požiū io
laikomasi, ma y , manan , kad a ski i e minai y a susiję ieni su ki ais
am ik ais yšiais, jie am ik oje dalykinėje s i yje suda o e minų sis e-
mas, i paki us e mino samp a ai (padidėjus a pamažėjus są okos apim-
čiai) a ne e minų sis emai p i eikus galima papildy i, pakeis i i api-
b ėž is. Be o, ikė ina, kad apib ėž yse ne isada y a iksuojami isi s a -
biausi są okos ski iamieji požymiai, nes ai iš dalies p iklauso nuo jos
kū ėjo – dalykinės s i ies specialis o, nuo jo pa i ies, į a dijamo dalyko
išmanymo, u imų žinių.

180 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies
subo dinacija: ieno a ejo analizė
Apibend inan galima eig i, kad am ik os dalykinės s i ies są okos u-
inį a skleis i padeda apib ėž is. Kaip bus apib ėžiama, . y. kokie esminiai
požymiai bus iš a dijami apib ėž yje, iš esmės p iklauso nuo są okos u inio
i apim ies sup a imo – kuo daugiau esminių objek o požymių žinoma, uo
apib ėž esnis, išsamesnis są okos u inys. Iš 1 pa eiksle pa eikiamos schemos
ma y i, kad am ik os dalykinės s i ies objek as, są oka, e minas i api-
b ėž is y a susiję am ik ais subo dinacijos yšiais i ienas nuo ki o p i-
klauso (ž . 2 pa .) – paki us ienam iš elemen ų, keičiasi i ki i.
2. APIBRĖŽČIŲ TIPAI
Te minologijoje apib ėž ys būna ski ingos. Kai ku ie au o iai jų ski ia
ne ieną dešim į ūšių, p z., kaip nu odoma Julios Edua do nos Muelle
s aipsnyje, Helmu as Mönke’ė jų ski ia ne 70 (Мuelle 2016: 41), ke-
liasdešim jų nu odoma i VLEe: os ensinis, nominalinis, seman inis, sin-
aksinis, ope acinis, kon eks inis, desk ipcinis (ap ašomasis) apib ėžimas,
apib ėžimas gimine i ūšiniu ski umu, nominalinis apib ėžimas i k .
Tiesa, čia jos ap ašomos kaip logikos mokslo apib ėž ys.
Lie u ių e minologas Kazimie as Gai enis knygoje Lie u ių e minologi-
ja: eo ijos i a kybos me menys nu odo, kad lenkų e minologas S anis-
lo as Gajda są okoms apib ėž i i paaiškin i mokslo kalboje a oja 11 api-
b ėžčių ūšių, ku ios gali u ė i po kele ą po ūšių: paaiškinamosios, paly-
ginamosios, klasikinės, gene inės (a ba kilminės), ope acinės, pi map adės
(a ba p o ode inicinės), indukcinės i eku sinės, aki aizdžiosios, nomina-
2 pa . Te mino dėmens (-ų) i apib ėž ies subo dinacijos san ykis
181Te minologija | 2021 | 28
liosios i ealiosios, kon eks inės i leksikog a inės (Gai enis 2002: 132–
133). Pa s kalbininkas, bene daugiausia iš isų Lie u os e minologų nag-
inėjęs e minų apib ėž is, ski ia šešis ne ienodo p oduk y umo apib ėž-
čių ipus: „1) pilnuosius apib ėžimus (a imus loginiams apib ėžimams,
adinamiems de ini io pe genus p oximum e di e en iam speci icam), kai
pi moje apib ėžimo dalyje nu odoma e mininės są okos a imiausia gi-
minė, o an oje – ūšinis ski umas; 2) sinoniminius apib ėžimus, kai su-
dė inis e minas aiškinamas ienu a keliais apačios a ba labai a imos
eikšmės a i ikmenimis; 3) iš a dijamuosius apib ėžimus, kai išskaičiuoja-
mi daik ai a eiškiniai, p iklausan ys apib ėžiamai e mininei są okai;
4) palyginamuosius apib ėžimus, kai po san umpos plg. dedamas iena-
žodis a ba sudė inis e minas, ku is a ski ai y a apib ėžiamas, panaudoja
be ku į ki ą apib ėžimo ipą; 5) nepilnuosius apib ėžimus, ku ie gali ne-
u ė i loginio apib ėžimo o mos i nu ody i ik ieną ku ią e mininės
są okos a ealijos ypa ybę – paski į, kilmę, pa idalą i pan.; 6) nuo odi-
nius apib ėžimus, kai nu odomi mokslinei komunikacijai eik ini no miniai
e minai ie oje siau ai a ojamų p o esionalizmų a ne aisyklingų i pa-
senusių e minų“ (Gai enis 2004: 114–115). K. Gai enis šiuos apib ėžčių
ipus išsky ė išnag inėjęs isų ipų sudė inių e minų pa eikimą poka io
me ais išleis uose e minų žodynuose.
Kaip jau bu o galima sup as i, iš esmės apib ėž ies ipas p iklauso nuo
mokslininko pasi ink o ski s ymo pag indo. Š ai ki uose šal iniuose lie u-
ių kalba pap as ai ski iamos in ensinės i eks ensinės apib ėž ys (Gai enis
2002: 30; plg. Celiešienė, Džežulskienė 2008: 45; EFT 2018: 44–45; ISO
1087: 2019)6. In ensine apib ėž imi (angl. in ensional de ini ion) laikoma
okia apib ėž is, ku ia nu odoma „a imiausia jau apib ėž a a ba isiems
žinoma gimininė są oka7, i požymiai, apibūdinan ys są okos ūšinius
ski umus“ (K ašy ė 2005: 13; plg. Gai enis 2002: 30), eks ensine (angl.
ex ensional de ini ion) – „ku ia iš a dijamos ienam abs akcijos lygmeniui
p iklausančių ūšinių są okų a ba isumos suda omosios dalys“ ( en
pa ; plg. Gai enis 2002: 17, 30; da plg. ISO 1087: 2019)8. K. Gai enio
6 Kaip jau ašy a, šias apib ėž is K. Gai enis adino pilnosiomis apib ėž imis.
7 Čia i oliau ci a oje iš e in a žodyno au o ės R. K ašy ės.
8 2019 m. pa eng ame a p au iniame s anda e ISO 1087: 2019 Te minology wo k and e minology science –
Vocabula y (į lie u ių kalbą jis neiš e s as) išski iami du eks ensinių apib ėžčių ipai: gimininė eks ensinė
apib ėž is (angl. gene ic ex ensional de ini ion) i dalių eks ensinė apib ėž is (angl. pa i i e ex ensional
de ini ion).
182 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies
subo dinacija: ieno a ejo analizė
eigimu, „[I]n ensiniai apib ėžimai dažniausiai y a klasikiniai apib ėžimai
de ini io pe genus p oximum e di e en iam speci icam. Šiuose apib ėži-
muose ūšiniu ski umu gali ei i ne ienas, be keli požymiai. Taip y a
odėl, kad būna a ejų, kai neįmanoma as i o ienin elio požymio, ku is
apib ėžiamąjį objek ą ski ų nuo isų ki ų objek ų i iš esmės a skleis ų
jo u inį“ (Gai enis 2002: 30).
Ne isi apib ėžčių ipai p ak iniame e minologijos da be ienodai s a -
būs. Š ai Reine is A n zas, He ibe as Pich as i Felixas Maye is knygoje
Ein üh ung in die Te minologiea bei ap ašo d i dažniausias ūšis:
1) u inio apib ėž ys (plg.: ok. Inhal sde ini ion, angl. analy ical de ini-
ion, in ensional de ini ion, gene ic de ini ion) pe eikia e mino u i-
nį, . y. speci inius požymius a ypa ybes, ku ios gali bū i p iski os
apib ėžiamam dalykui. Iš esmės ai as pa s, kas lie u ių e minolo-
gijoje laikoma jau minė a in ensine apib ėž imi, ma emiamasi uo,
kas jau žinoma, i išski iami am ik i bū ini (ne isi!) apib ėžia-
mos są okos požymiai, padedan ys p ide in i e miną p ie jau esa-
mos e minų sis emos;
2) apim ies apib ėž ys (plg.: ok. Um angsde ini ion, ok. ex ensionale
De ini ion, angl. ex ensional de ini ion) padeda apibūdin i e miną,
nu odan ienam abs akcijos lygmeniui p iklausančius požymius
a ba są okos isumos sudedamąsias dalis. Taigi, au o iai čia išski ia
lie u ių e minologijos li e a ū oje ap ašomą eks ensinę apib ėž į i
akcen uoja, kad e mino apim į galima nu ody i į ai iai, p z., iš-
a dijan a ski us daik us a eiškinius, suda ančius apib ėžiamąją
e mininę są oką, a ba ap ašan am ik ais simboliais, o mulėmis,
skaičiais i k . socialiais są okų ženklais (A n z i k . 2004: 62–66).
Minė ų au o ių eigimu, u inio i apim ies apib ėž ys padeda a skleis i
hie a chinius są okų san ykius, o e minams apib ėž i gali pakak i a ba
u inio, a ba apim ies pa ame o, no s kai ku iais a ejais są okos apim is
i u inys y a susiję. R. A n zas, H. Pich as i F. Maye is okių apib ėžčių
pasi inkimą g indžia p i aikomumu p ak iniame e minologijos da be.
Galima su ik i, kad ai ypač ak ualu am ik os dalykinės s i ies specialis-
ams, ku ie s engiasi iksliai apib ėž i e minus.
Juan C. Sage pab ėžia, kad į p ak iką o ien uo ame e minologų da be
galima ku i isokių ipų apib ėž is, ne jeigu jos i nea i inka g iež ų klasi-
kinės apib ėž ies u inio eikala imų (Sage 1990: 42). Čia, ma y , e ė ų
183Te minologija | 2021 | 28
nepami š i o, kad dažnai be kokios klasi ikacijos emiasi iesiog ski ingais
au o ių požiū iais i , kaip jau minė a, ne ienodu ski s ymo pag indu.
Ypač daug dėmesio e minų apib ėž ims, jų ipams i eikala imams
ski ia usų e minologas Se gejus Šelo as. Jis 2003 m. išėjusioje mono-
g a ijoje Термин. Терминологичность. Терминологические определения
ašo, kad apib ėž ies užda inys y a ne pa i in i i ne ap ašy i, o nus a-
y i, apib ėž i objek ą i aip išski i jį iš ki ų (Шелов 2003: 33). Kalbi-
ninkas, daugiausia emdamasis logika, apib ėž is ski s o į penkias g upes:
1) klasi ikacinės apib ėž ys ( us. родовидовые, класифицирующие
определения), ku iose ski iama gimininė są oka i jos ūšinis požy-
mis (Шелов 2003: 37). Šios apib ėž ys ski s omos į pa i y ines i
o a y ines;
2) iš a dijamosios apib ėž ys ( us. перечислительные определения),
kai e mino u inys a skleidžiamas iš a dijan jam p iklausančius
elemen us (Шелов 2003: 45);
3) kon eks inės apib ėž ys ( us. контекстуальные определения), kai
e mino eikšmę paaiškina ikslus isų kon eks ų iš a dijimas
(Шелов 2003: 51);
4) ope acinės apib ėž ys ( us. операциональные определения), ku iose
a sispindi am ik a ope acinė eikla. Jos būdingos izikos i ma e-
ma ikos mokslams (Шелов 2003: 62);
5) monomo inės i polimo inės apib ėž ys ( us. мономорфные и
полиморфные определения). Monomo inių apib ėžčių ypa ybė y a
aiškus, g iež ai nusaky as apib ėžiamo e mino u inys, o polimo -
inės apib ėž ys leidžia lais iau in e p e uo i są okos seman iką,
nė a ikslios, odėl ne ekomenduojamos no minėje e minog a ijo-
je (Шелов 2003: 67). Au o iaus manymu, ši apib ėžčių sis ema u i
i ne ikslumų ( en pa ).
Apibend inan eikė ų pab ėž i, kad, no in , jog apib ėž is iksliai nu-
saky ų, į a dy ų a ba apibūdin ų są oką, joje u ė ų bū i a skleis i am
ik i į a dijamosios są okos požymiai, padedan ys iš yškin i jos ski ybes
nuo ki ų są okų i pa ody i am ik us seman inius yšius. Iš o, kas jau
pasaky a, u bū nekyla abejonių, kad ne ik e minai, be i apib ėž ys
padeda už ik in i isiems ienodai sup an amą, ka u i pa ikimą dalykinį
bend a imą. Be o, kaip ma y i iš 1 pa eikslo, e minas i apib ėž is susi-
190 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies
subo dinacija: ieno a ejo analizė
LITERATŪRA
A n z Reine , Pich He ibe , Maye Felix 2004: Ein üh ung in die Te minologiea bei , Geo g Olms Ve lag
AG Hildesheim.
Bubelis Rimgaudas, Jakimenko Vi ginija, Vala ka Vy is 2012: Logika. II dalis. Silogis ika, klasių logika, dau-
gia eikšmė, modalinė, no mų logika, nededukciniai samp o a imai, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as.
Celiešienė Vilija, Džežulskienė Judi a 2008: P o esinės kalbos pag indai, Kaunas: Technologija.
EFT – Emp ehlungen ü die Te minologiea bei , Be n, 2018. P ieiga in e ne e: h p://www.co soes.o g/si es/
de aul / iles/KUEDES_Emp ehlungen_ ue _die_Te minologiea bei _Be n_2018.pd [žiū ė a 2021-05-13].
Eidukienė Dalia 2009: Logika, Vilnius: Pa ama.
Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins-
i u o leidykla.
Gai enis Kazimie as 2004: Sudė inių e minų pa eikimas i aiškinimas e minų žodynuose. – Te minologijos:
is o ijos i daba ies p oblemos: s aipsnių inkinys Kazimie ui Gai eniui a min i, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o leidykla.
Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
ISO 1087: 2019 (en) Te minology wo k and e minology science – Vocabula y. P ieiga in e ne e:
h ps://www.iso.o g/obp/ui/#iso:s d:62330:en [žiū ė a 2021-07-05].
Jakai ienė E alda 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija: s udijų knyga, an . paka . leid., Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 2005: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 21–76.
Klima ičius Jonas 2005: Kazimie as Gai enis. Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys [ ec.]. –
Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 246–258.
KP L1 – Kalbos pa a imai 4: kn. Leksika 1: skolinių a ojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
KP L1 – Kalbos pa a imai 4: kn. Leksika 1: skolinių a ojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, A. Dily ė, an as
pa ais. i papild. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2013.
K ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as, 1999.
LST ISO 1087-1:2005 Te minologijos da bas. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Teo ija i aikymas ( apa us ISO
1087-1:2000).
Mickienė Ilona, B iaukienė Bi u ė 2016: Lie u ių e minologijos apsek ai: me odinė mokomoji knyga, Vilnius:
Vilniaus uni e si e as. P ieiga in e ne e: h ps://www.kn . u.l /dokumen ai/ ailai/ka ed u/lie u iu/
Lie y i%c5%b3_ e minologijos_aspek ai_2016.pd [žiū ė a 2021-04-01].
Muelle Julia Edua do na 2016: P inzipien, A en und Cha ak e is ika on De ini ionen in de deu schen
und englischen Logis ik e minologie. – Филологические науки в МГИМО 7, 39–49. P ieiga in e ne e:
h ps://philnauki.mgimo. u/jou /a icle/ iew/117/118 [žiū ė a 2021-07-01].
No eikai ė Adelė 1994: Lie u os Respublikos s anda as „Te minologijos p incipai i me odai“. – Te minolo-
gija 1, 99–100.
Obe holze Mi jam 2002: Te minologische De ini ionen: Fo m, Funk ion, Ex ak ion, Zü ich. P ieiga in e ne e:
h ps://www.cl.uzh.ch/dam/jc :00000000-6a77-a254- - a5 a2b22/obe holze _liz_ e minologische_de-
ini ionen.pd [žiū ė a 2021-07-01].
Plečkai is Romanas 2004: Logikos pag indai, Vilnius: Ty o Alba.
Sage Juan C. 1990: A P ac ical Cou se in Te minology P ocessing, Ams e dam / Philadelphia: John Benja-
mins Publishing Company.
Šalkauskis S asys 1991: Raš ai II: iloso ijos i pedagogikos e minija, Vilnius: Min is.
TT – Kazimie as Gai enis, Angelė Kaulakienė, S asys Keinys, Jonas Klima ičius, Te minologijos aisymai,
Vilnius: Mokslas, 1992.
TV – Te minologijos ado ėlis Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinio di ek o a o Lie u ių kalbos depa a-
men o e ėjams, Liuksembu gas, 2006. P ieiga in e ne e: h p://www.la aneda.l / ailai/ e minology_gui-
delines_l .pd [žiū ė a 2021-05-12].
TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, ed. A. Kaulakienė, Vilnius: Alma li e a, 2013.
TŽŽ – Vale ija Vai ke ičiū ė, Ta p au inių žodžių žodynas, 4-as pa ais. i papild. leidimas, Vilnius: Žodynas, 2007.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–
2020. P ieiga in e ne e: www. le.l .
Шелов Сергей Дмитриевич 2003: Термин. Терминологичность. Терминологические определения, Mocква.

191Te minologija | 2021 | 28
SubORDINATION bETWEEN COMpONENTS AND DE INITION O A COMbINATI E TERM: CASE STuDY
Summa y
As i is gene ally known, he con en o he e m is e ealed by he de ini ion o
he e minological meaning, he con en o which essen ially depends on he scope o
he concep . I he numbe o he basic and dis inguishing ea u es e lec ed by he
concep changes (dec eases o inc eases), he con en o he de ini ion may be u he
upda ed (na owed o expanded). The p o essionals o a ce ain ield may choose
sligh ly di e en ea u es o he concep o de ine he same concep . Such inconsis-
ency may be de e mined by he di e ence in hei expe ience, pe cep ion o he
concep , p o essional knowledge, and e en imagina ion. We may say ha he de ini-
ion o a ce ain e m is he ou come o a cons uc i e ag eemen , and he e a e cases
whe e se e al de ini ions ( a he han one) e ealing he basic and dis inguishing ea-
u es o he concep de ised by he p o essionals o a ce ain ield may be conside ed
co ec and app op ia e.
The a icle analyses wo-wo d e ms wi h he head componen ap anga and ba ai
ound in he Te m Bank o he Republic o Li huania: gimnas ikos ap anga, gol o ap-
anga, slidinėjimo ap anga, eniso ap anga and mo ociklininkų ba ai, pa ašiu ininkų ba ai,
bokso ba ai, žolės iedulio ba ai, e c. I is discussed why in some cases he combina i e
e ms wi h ap anga and ba ai as head componen s indica e aspec wi h he shade o
pu pose and in o he cases wi h he shade o belonging. The analysis o he examples
en ails a conclusion ha he exp ession o he aspec ual componen (s) o he combi-
na i e e m ob iously depends on he con en o he de ini ion c ea ed by a p o es-
sional o a ce ain ield. I means ha he way a p o essional concei es he speci ic
e m de e mines which elemen is chosen o use. The e o e, he e m and i s de ini-
ion a e linked by bidi ec ional ela ions o subo dina ion, i.e. he selec ion o cons i -
uen componen s o a one-wo d o combina i e e m depends on he con en and
scope o he de ini ion, and ice e sa.
Gau a 2021-07-10
Auš a Rimku ė-Ganusauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as aus a.gan[email p o ec ed]