Sudėtinio termino dėmenų ir apibrėžties subordinacija: vieno atvejo analizė

175Te minologija | 2021 | 28 doi.o g/10.35321/ e m28-08 Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies subo dinacija: ieno a ejo analizė AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-8655-7333 ANOTACIJA Kiek ienas e minas u i u ė i apib ėž į – kons uk y aus susi a imo ezul a ą. Apib ėž ies u inys p iklauso nuo są okos apim ies – pasikei us (pamažėjus a padaugėjus) ja į a dijančių bend ųjų i ski iamųjų požymių skaičiui, gali pasi- keis i (bū i pa ikslin as – susiau in as a išplės as) i apib ėž ies u inys. Rašan os pačios są okos apib ėž į am ik os dalykinės s i ies specialis ų gali bū i ik- suojami ne ie pa ys są okos požymiai. Tokį ne ienodumą lemia ski inga spe- cialis ų pa i is, žinios, išsila inimas, są okos su okimas, galų gale – ne aiz- duo ė. S aipsnyje, emian is pa yzdžiais, pi mąka plačiau nag inėjama sudė i- nio e mino dėmens (-ų) i apib ėž ies subo dinacija. ESMINIAI ŽODŽIAI: e minas, są oka, e mininė eikšmė, apib ėž is, sudė inis e minas. ABSTRACT E e y e m mus ha e a de ini ion – he ou come o a cons uc i e ag eemen . The con en o he de ini ion depends on he scope o he concep . A e he numbe o basic and dis inguishing ea u es e lec ed by i changes (dec eases o inc eases), he con en o he de ini ion may change as well (i may be up- da ed, i.e. na owed o expanded). When he de ini ion o he same concep is being c ea ed, he p o essionals o a ce ain ield may choose sligh ly di e en ea u es o de ine he same concep . Such inconsis ency may be de e mined by he di e ence in hei expe ience, educa ion, concep pe cep ion, and e en imagina ion. Re e ing o speci ic examples, he a icle p esen s he i s mo e in-dep h analysis add essing he ela ionship o subo dina ion be ween he cons i uen componen (s) o a combina i e e m and i s de ini ion. KEYWORDS: e m, concep , e minological meaning, de ini ion, combina i e e m. 176 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies subo dinacija: ieno a ejo analizė ĮVADINĖS PASTABOS Te minų žodynų engimo p ak ikoje susidu iama su į ai iomis sudė in- gomis si uacijomis, p z., am ik os žmonių eiklos s i ies kalboje a o- jama są oka iš iso ne u i pa adinimo ( e mino), odėl enka jį suku i a ba a o i skolinį, jeigu oks y a. Ka ais enka ink is a p jau be eik p igijusio są okos pa adinimo i naujo. Būna a ejų, kai eikia sp ęs i sudė inio e mino g ama inio yšio (de inamojo, aldomojo a šliejamojo) pasi inkimo klausimą i pan. Tačiau isais a ejais am ik os s i ies e - mino u inį padeda a skleis i e mininė eikšmė, . y. eikšmė, būdinga žodžiui am ik os s i ies e minijoje (K ašy ė 2005: 53). Šio s aipsnio ikslas – panag inė i am ik o ipo sudė inio e mino dė- mens (-ų) i apib ėž ies subo dinaciją1. Pasi ink as objek as – sudė iniai e minai su pag indiniu dėmeniu ap anga i ba ai, pa eikiami Lie u os Respublikos e minų banke a ba as i „Šal iniuose“ nu ody oje li e a ū oje. S aipsnyje keliami šie užda iniai: 1) apž elg i, kaip apib ėž is sup an ama pasi ink uose lie u ių i už- sienio kalbininkų da buose i kokie eikala imai joms keliami; 2) emian is lie u ių i užsienio kalbo y os li e a ū a, išski i dažnes- nius apib ėžčių ipus; 3) a skleis i sudė inio e mino dėmens (-ų) pasi inkimo i apib ėž ies subo dinacijos san ykį. Rašan s aipsnį aikomi anali inis i lyginamasis me odai. Papildoma in o macija pa eikiama pa eiksluose. 1. APIBRĖŽTIES SAMPRATA Ku is laikas e minologijoje a ojamas e minas apib ėž is (Jakai ienė 2005: 24; 2010: 183 i k .), o e minas apib ėžimas pa eikiamas kaip sino- nimas (K ašy ė 2005: 12 i k .), kaip i a p au inis e minas de inicija2 (K ašy ė 2005: 12). Kalbininkas Jonas Klima ičius pas ebi, kad su „Lie- u os Respublikos e minų banko įs a ymu (2003 m. g uodžio 23 d. 1 Subo dinacija šiame s aipsnyje sup an ama kaip p iklausymas, plg. subo dinacija – 1. ko no s nuo ko no s p iklausymas (TŽŽ 2007: 1049; 2013: 781). Te minas subo dinacija dažniausiai a ojamas sin aksė- je, kalban apie sin aksinius yšius „ a p sakinio sanda os iene ų, ku ių ienas (p iklausomasis) p iklauso nuo ki o (pag indinio) i ik pe pag indinį į aukiamas į sakinį“ (LKE 1999: 509; plg. Gai enis, Keinys 1990: 160). Vie oj jo dažniau a ojamas lie u iškas a i ikmuo p ijungimas. 2 Įdomu ai, kad 2005 m. išėjusioje Kalbos pa a imų knygelėje Leksika: skolinių a ojimas ie oj žodžio de inicija siūloma pi menybę eik i žodžiams apib ėž is, apib ėžimas (KP L1 2005: 40), o 2013 m. išspaus- din ame an ajame papildy ame i pa aisy ame knygelės leidime – ik apib ėž is (KP L1 2013: 22). 177Te minologija | 2021 | 28 N . IX-1950) ie oj apib ėžimo aldingai įsi e žė jau nuo RLŽ 1932 3213 žinoma i nemažai a o a (S. Šalkauskio i k .) apib ėž is“ (Klima ičius 2005: 248). Mokslinės lie u ių e minologijos eo ijos kū ėjo S asio Šal- kauskio manymu, apib ėžimas y a „sudaik a a din as (ad modum subs an- iae) eiksmo“ apib ėž i pa adinimas, o e minas apib ėž is eiškia į ykdy- ą eiksmą, y a apib ėžimo išda a (Šalkauskis 1991: 204). Ma y , e minas apib ėžimas, ilgą laiką a o as e minologų da buose, pakeis as e minu apib ėž is, siekian iš eng i d i eikšmiškumo – ma e minu apib ėžimas gali bū i į a dijamas i eiksmas (abs ak i eikšmė), i eiksmo ezul a as (konk e i eikšmė). Te minologo S asio Keinio manymu, a kan e mi- niją, „[K]onk ečios eikšmės ediniai da y ini su a i inkamiems da ybos būdams būdingomis p iesagomis a galūnėmis“ (Keinys 2005: 25), kaip ik odėl p iesagos - is edinys apib ėž is pa ankesnis. Reginos K ašy ės pa eng ame Mokomajame e minologijos žodynėlyje a- šoma, kad apib ėž is – ai „išsamus žodinis apibūdinimas, a spindin is e - mininės eikšmės4 b anduolio semas i nusakan is są okos u inį, ku iuo am ik u abs akcijos lygmeniu a skleidžiami esminiai požymiai, ski ian ys ją nuo g e imų są okų“ (K ašy ė 2005: 13). Lie u os s anda e LST ISO 1087-1:2005 Te minologijos da bas. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Teo ija i aikymas e minas apib ėž is – ai „są oką apib ėžian is ap ašoma- sis eiginys, padedan is ją ski i nuo susijusių są okų“ (TB). Panašiai api- būdinama i Te minologijos ado ėlyje, ski ame Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinio di ek o a o Lie u ių kalbos depa amen o e ėjams: api- b ėž is – „są oką ap ašan is eiginys, padedan is ją ski i nuo ki ų są okų. Ji u i apib ėž i są oką kaip unikalius požymių de inio i unikalią objek ų aibę žymin į iene ą“ (TV 2006: 16). Taigi, apib ėž imi iksliai nusakoma a ba apibūdinama am ik os dalykinės s i ies są oka, am ik i ja į a dija- mo objek o požymiai, o pačią są oką dalykinėje s i yje pe eikia kalbiniai (pap as ai e minai) a nekalbiniai (į ai ūs simboliai) ženklai (1 pa .). Panašiai apib ėž is sup an ama i s uden ams ski oje Ilonos Mickienės i Bi u ės B iaukienės mokymo p iemonėje Lie u ių e minologijos aspek- ai. Tik čia a ojamas e minas apib ėžimas. Jis apibūdinamas kaip „są- okos u inio a skleidimas, . y. są okos a spindimų daik ų, eiškinių es- minių požymių nu odymas“ (Mickienė, B iaukienė 2016: 18). 3 Omenyje u imas leksikog a o Jono Ba ono pa eng as Rusų lie u ių žodynas (Kaunas: Spindulys) – au . pas . 4 Čia i oliau iš e in a žodyno au o ės R. K ašy ės. 178 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies subo dinacija: ieno a ejo analizė Kalbo y os e minų žodyne pa eikiamas e minas apib ėžimas bei jo a p- au inės kilmės sinonimas de inicija i apib ėžiamas aip: „Loginis eiksmas, ku iuo a skleidžiami esminiai objek o požymiai i jis a ski iamas nuo ki- ų jam g e imų objek ų. Apib ėžimas u i bū i adek a us, . y. a p api- b ėžiamosios i apib ėžiančiosios są okos u i bū i lygia e iškumo san y- kis. Apib ėžimas ne u i bū i nei pe pla us, nei pe siau as. Be o, jame ne u i bū i a o, . y. apib ėžiamasis objek as negali bū i apib ėžiamas są oka, ku i pa i pasida o aiški ik iš pačios apib ėžiamosios są okos a ba apib ėžiančioji i apib ėžiamoji są okos y a os pačios“ (Gai enis, Keinys 1990: 22). Kaip ma y i, apib ėž ies samp a a papildoma i p ak inėmis ekomendacijomis, nu odomi galimi ūkumai, akcen uojamas apib ėžia- mosios i apib ėžiančiosios są okos p iklausymas iena nuo ki os, ki aip a ian – apib ėž yje eikia pa eik i uos požymius, ku ie iksliai (nei pe plačiai, nei pe siau ai a k .) a skleidžia e mino u inį. Kaip loginis eiksmas apib ėžimas apibūdinamas i Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje: „Loginis eiksmas, ku iuo nus a oma k i e ijai i iamajam objek ui nuo ki ų objek ų a ski i nu odan jo speci iką i a ojamos a - ba į edamos kalbinės iš aiškos eikšmė“ (VLEe)5. Enciklopedijoje pab ė- žiama, kad no s kiek ienas mokslas o muluoja sa o są okų apib ėž is, ačiau isi a oja logikos suku as apib ėž ies p iemones. Taigi, ne išim- 5 Ž . p ieigą in e ne e: h ps://www. le.l /s aipsnis/apib ezimas [žiū ė a 2021-07-05]. 1 pa . Objek o, są okos, apib ėž ies i e mino san ykis 179Te minologija | 2021 | 28 is – i e minologijos mokslas. Kaip ik odėl umpai p isiminkime, kaip nag inėjamas dalykas sup an amas logikoje. Čia eiksmo ezul a o eikšme a ojamas eiksmažodinis p iesagos -imas edinys apib ėžimas (lo . de i- ni io) i aiškinamas kaip am ik as eiginys, iksliau – jo ūšis. Teiginį suda o ys dalys: apib ėžiamoji (lo . de iniendum), apib ėžiančioji (de i- niens) i jungiančioji, pap as ai eiškiama okiais žodžiais kaip y a, adi- nama, eiškia i pan. Apib ėžiamoji są oka, kaip jau užsimin a, nusako am ik ą objek ą, o apib ėžiančioji – esminius jo požymius, padedančius nu- s a y i bend ąją objek o giminę a klasę i ka u leidžiančius jį a ski i nuo ki ų am ik os giminės ūšių a klasės poklasių (plačiau ž . Plečkai is 2004: 163; Eidukienė 2009: 60; Bubelis i k . 2012: 116). Kaip ma ome iš šal inių, no s apib ėž is (a apib ėžimas, nes a ojama sinonimiškai) apibūdinama šiek iek ski ingais žodžiais – ienu kaip lo- ginis eiksmas, ki u kaip žodinis apibūdinimas a eiginys, ačiau isuose nu odoma, kad apib ėž is iksliai nusako a ba apibūdina są oką, isu akcen uojami i am ik i e mino požymiai, a skleidžian ys są okos esmę i (a ) nusakan ys jos speci iką, unikalumą i išski inumą am ik oje dalykinėje s i yje. Kalbininkai su a ia, kad e minologijoje e mino api- b ėž is nė a as pa s, kas pap as o žodžio apib ėž is žodynuose – ji pi - miausia ski iasi sa o nus a y u u iniu, ikslumu. Taigi, e mino esmę apibūdina san ykis su juo žymima są oka, odėl apib ėžian e ė ų nepa- mi š i, kad „[S]ą okos apib ėž is u i bū i kuo umpesnė i pap as esnė, ačiau joje u i bū i pa eik a bū iniausia są oką išski ian i in o macija“ (Jakai ienė 2010: 183). Knygoje Emp ehlungen ü die Te minologiea bei ašoma, kad e minas pagal u inį a aikymo ( a ojimo) s i į ap ašomas apib ėž imi, ku i jį i išski ia iš ki ų e minų (EFT 2018: 44). Y a manančių i šiek iek plačiau – kad e mino apib ėž is „y a ik ienas iš e mino eikšmės elemen ų i nebū inai y a išsami, nep iklausoma“ (Sage 1990: 45). Tokio požiū io laikomasi, ma y , manan , kad a ski i e minai y a susiję ieni su ki ais am ik ais yšiais, jie am ik oje dalykinėje s i yje suda o e minų sis e- mas, i paki us e mino samp a ai (padidėjus a pamažėjus są okos apim- čiai) a ne e minų sis emai p i eikus galima papildy i, pakeis i i api- b ėž is. Be o, ikė ina, kad apib ėž yse ne isada y a iksuojami isi s a - biausi są okos ski iamieji požymiai, nes ai iš dalies p iklauso nuo jos kū ėjo – dalykinės s i ies specialis o, nuo jo pa i ies, į a dijamo dalyko išmanymo, u imų žinių. 180 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies subo dinacija: ieno a ejo analizė Apibend inan galima eig i, kad am ik os dalykinės s i ies są okos u- inį a skleis i padeda apib ėž is. Kaip bus apib ėžiama, . y. kokie esminiai požymiai bus iš a dijami apib ėž yje, iš esmės p iklauso nuo są okos u inio i apim ies sup a imo – kuo daugiau esminių objek o požymių žinoma, uo apib ėž esnis, išsamesnis są okos u inys. Iš 1 pa eiksle pa eikiamos schemos ma y i, kad am ik os dalykinės s i ies objek as, są oka, e minas i api- b ėž is y a susiję am ik ais subo dinacijos yšiais i ienas nuo ki o p i- klauso (ž . 2 pa .) – paki us ienam iš elemen ų, keičiasi i ki i. 2. APIBRĖŽČIŲ TIPAI Te minologijoje apib ėž ys būna ski ingos. Kai ku ie au o iai jų ski ia ne ieną dešim į ūšių, p z., kaip nu odoma Julios Edua do nos Muelle s aipsnyje, Helmu as Mönke’ė jų ski ia ne 70 (Мuelle 2016: 41), ke- liasdešim jų nu odoma i VLEe: os ensinis, nominalinis, seman inis, sin- aksinis, ope acinis, kon eks inis, desk ipcinis (ap ašomasis) apib ėžimas, apib ėžimas gimine i ūšiniu ski umu, nominalinis apib ėžimas i k . Tiesa, čia jos ap ašomos kaip logikos mokslo apib ėž ys. Lie u ių e minologas Kazimie as Gai enis knygoje Lie u ių e minologi- ja: eo ijos i a kybos me menys nu odo, kad lenkų e minologas S anis- lo as Gajda są okoms apib ėž i i paaiškin i mokslo kalboje a oja 11 api- b ėžčių ūšių, ku ios gali u ė i po kele ą po ūšių: paaiškinamosios, paly- ginamosios, klasikinės, gene inės (a ba kilminės), ope acinės, pi map adės (a ba p o ode inicinės), indukcinės i eku sinės, aki aizdžiosios, nomina- 2 pa . Te mino dėmens (-ų) i apib ėž ies subo dinacijos san ykis 181Te minologija | 2021 | 28 liosios i ealiosios, kon eks inės i leksikog a inės (Gai enis 2002: 132– 133). Pa s kalbininkas, bene daugiausia iš isų Lie u os e minologų nag- inėjęs e minų apib ėž is, ski ia šešis ne ienodo p oduk y umo apib ėž- čių ipus: „1) pilnuosius apib ėžimus (a imus loginiams apib ėžimams, adinamiems de ini io pe genus p oximum e di e en iam speci icam), kai pi moje apib ėžimo dalyje nu odoma e mininės są okos a imiausia gi- minė, o an oje – ūšinis ski umas; 2) sinoniminius apib ėžimus, kai su- dė inis e minas aiškinamas ienu a keliais apačios a ba labai a imos eikšmės a i ikmenimis; 3) iš a dijamuosius apib ėžimus, kai išskaičiuoja- mi daik ai a eiškiniai, p iklausan ys apib ėžiamai e mininei są okai; 4) palyginamuosius apib ėžimus, kai po san umpos plg. dedamas iena- žodis a ba sudė inis e minas, ku is a ski ai y a apib ėžiamas, panaudoja be ku į ki ą apib ėžimo ipą; 5) nepilnuosius apib ėžimus, ku ie gali ne- u ė i loginio apib ėžimo o mos i nu ody i ik ieną ku ią e mininės są okos a ealijos ypa ybę – paski į, kilmę, pa idalą i pan.; 6) nuo odi- nius apib ėžimus, kai nu odomi mokslinei komunikacijai eik ini no miniai e minai ie oje siau ai a ojamų p o esionalizmų a ne aisyklingų i pa- senusių e minų“ (Gai enis 2004: 114–115). K. Gai enis šiuos apib ėžčių ipus išsky ė išnag inėjęs isų ipų sudė inių e minų pa eikimą poka io me ais išleis uose e minų žodynuose. Kaip jau bu o galima sup as i, iš esmės apib ėž ies ipas p iklauso nuo mokslininko pasi ink o ski s ymo pag indo. Š ai ki uose šal iniuose lie u- ių kalba pap as ai ski iamos in ensinės i eks ensinės apib ėž ys (Gai enis 2002: 30; plg. Celiešienė, Džežulskienė 2008: 45; EFT 2018: 44–45; ISO 1087: 2019)6. In ensine apib ėž imi (angl. in ensional de ini ion) laikoma okia apib ėž is, ku ia nu odoma „a imiausia jau apib ėž a a ba isiems žinoma gimininė są oka7, i požymiai, apibūdinan ys są okos ūšinius ski umus“ (K ašy ė 2005: 13; plg. Gai enis 2002: 30), eks ensine (angl. ex ensional de ini ion) – „ku ia iš a dijamos ienam abs akcijos lygmeniui p iklausančių ūšinių są okų a ba isumos suda omosios dalys“ ( en pa ; plg. Gai enis 2002: 17, 30; da plg. ISO 1087: 2019)8. K. Gai enio 6 Kaip jau ašy a, šias apib ėž is K. Gai enis adino pilnosiomis apib ėž imis. 7 Čia i oliau ci a oje iš e in a žodyno au o ės R. K ašy ės. 8 2019 m. pa eng ame a p au iniame s anda e ISO 1087: 2019 Te minology wo k and e minology science – Vocabula y (į lie u ių kalbą jis neiš e s as) išski iami du eks ensinių apib ėžčių ipai: gimininė eks ensinė apib ėž is (angl. gene ic ex ensional de ini ion) i dalių eks ensinė apib ėž is (angl. pa i i e ex ensional de ini ion). 182 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies subo dinacija: ieno a ejo analizė eigimu, „[I]n ensiniai apib ėžimai dažniausiai y a klasikiniai apib ėžimai de ini io pe genus p oximum e di e en iam speci icam. Šiuose apib ėži- muose ūšiniu ski umu gali ei i ne ienas, be keli požymiai. Taip y a odėl, kad būna a ejų, kai neįmanoma as i o ienin elio požymio, ku is apib ėžiamąjį objek ą ski ų nuo isų ki ų objek ų i iš esmės a skleis ų jo u inį“ (Gai enis 2002: 30). Ne isi apib ėžčių ipai p ak iniame e minologijos da be ienodai s a - būs. Š ai Reine is A n zas, He ibe as Pich as i Felixas Maye is knygoje Ein üh ung in die Te minologiea bei ap ašo d i dažniausias ūšis: 1) u inio apib ėž ys (plg.: ok. Inhal sde ini ion, angl. analy ical de ini- ion, in ensional de ini ion, gene ic de ini ion) pe eikia e mino u i- nį, . y. speci inius požymius a ypa ybes, ku ios gali bū i p iski os apib ėžiamam dalykui. Iš esmės ai as pa s, kas lie u ių e minolo- gijoje laikoma jau minė a in ensine apib ėž imi, ma emiamasi uo, kas jau žinoma, i išski iami am ik i bū ini (ne isi!) apib ėžia- mos są okos požymiai, padedan ys p ide in i e miną p ie jau esa- mos e minų sis emos; 2) apim ies apib ėž ys (plg.: ok. Um angsde ini ion, ok. ex ensionale De ini ion, angl. ex ensional de ini ion) padeda apibūdin i e miną, nu odan ienam abs akcijos lygmeniui p iklausančius požymius a ba są okos isumos sudedamąsias dalis. Taigi, au o iai čia išski ia lie u ių e minologijos li e a ū oje ap ašomą eks ensinę apib ėž į i akcen uoja, kad e mino apim į galima nu ody i į ai iai, p z., iš- a dijan a ski us daik us a eiškinius, suda ančius apib ėžiamąją e mininę są oką, a ba ap ašan am ik ais simboliais, o mulėmis, skaičiais i k . socialiais są okų ženklais (A n z i k . 2004: 62–66). Minė ų au o ių eigimu, u inio i apim ies apib ėž ys padeda a skleis i hie a chinius są okų san ykius, o e minams apib ėž i gali pakak i a ba u inio, a ba apim ies pa ame o, no s kai ku iais a ejais są okos apim is i u inys y a susiję. R. A n zas, H. Pich as i F. Maye is okių apib ėžčių pasi inkimą g indžia p i aikomumu p ak iniame e minologijos da be. Galima su ik i, kad ai ypač ak ualu am ik os dalykinės s i ies specialis- ams, ku ie s engiasi iksliai apib ėž i e minus. Juan C. Sage pab ėžia, kad į p ak iką o ien uo ame e minologų da be galima ku i isokių ipų apib ėž is, ne jeigu jos i nea i inka g iež ų klasi- kinės apib ėž ies u inio eikala imų (Sage 1990: 42). Čia, ma y , e ė ų 183Te minologija | 2021 | 28 nepami š i o, kad dažnai be kokios klasi ikacijos emiasi iesiog ski ingais au o ių požiū iais i , kaip jau minė a, ne ienodu ski s ymo pag indu. Ypač daug dėmesio e minų apib ėž ims, jų ipams i eikala imams ski ia usų e minologas Se gejus Šelo as. Jis 2003 m. išėjusioje mono- g a ijoje Термин. Терминологичность. Терминологические определения ašo, kad apib ėž ies užda inys y a ne pa i in i i ne ap ašy i, o nus a- y i, apib ėž i objek ą i aip išski i jį iš ki ų (Шелов 2003: 33). Kalbi- ninkas, daugiausia emdamasis logika, apib ėž is ski s o į penkias g upes: 1) klasi ikacinės apib ėž ys ( us. родовидовые, класифицирующие определения), ku iose ski iama gimininė są oka i jos ūšinis požy- mis (Шелов 2003: 37). Šios apib ėž ys ski s omos į pa i y ines i o a y ines; 2) iš a dijamosios apib ėž ys ( us. перечислительные определения), kai e mino u inys a skleidžiamas iš a dijan jam p iklausančius elemen us (Шелов 2003: 45); 3) kon eks inės apib ėž ys ( us. контекстуальные определения), kai e mino eikšmę paaiškina ikslus isų kon eks ų iš a dijimas (Шелов 2003: 51); 4) ope acinės apib ėž ys ( us. операциональные определения), ku iose a sispindi am ik a ope acinė eikla. Jos būdingos izikos i ma e- ma ikos mokslams (Шелов 2003: 62); 5) monomo inės i polimo inės apib ėž ys ( us. мономорфные и полиморфные определения). Monomo inių apib ėžčių ypa ybė y a aiškus, g iež ai nusaky as apib ėžiamo e mino u inys, o polimo - inės apib ėž ys leidžia lais iau in e p e uo i są okos seman iką, nė a ikslios, odėl ne ekomenduojamos no minėje e minog a ijo- je (Шелов 2003: 67). Au o iaus manymu, ši apib ėžčių sis ema u i i ne ikslumų ( en pa ). Apibend inan eikė ų pab ėž i, kad, no in , jog apib ėž is iksliai nu- saky ų, į a dy ų a ba apibūdin ų są oką, joje u ė ų bū i a skleis i am ik i į a dijamosios są okos požymiai, padedan ys iš yškin i jos ski ybes nuo ki ų są okų i pa ody i am ik us seman inius yšius. Iš o, kas jau pasaky a, u bū nekyla abejonių, kad ne ik e minai, be i apib ėž ys padeda už ik in i isiems ienodai sup an amą, ka u i pa ikimą dalykinį bend a imą. Be o, kaip ma y i iš 1 pa eikslo, e minas i apib ėž is susi- 190 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies subo dinacija: ieno a ejo analizė LITERATŪRA A n z Reine , Pich He ibe , Maye Felix 2004: Ein üh ung in die Te minologiea bei , Geo g Olms Ve lag AG Hildesheim. Bubelis Rimgaudas, Jakimenko Vi ginija, Vala ka Vy is 2012: Logika. II dalis. Silogis ika, klasių logika, dau- gia eikšmė, modalinė, no mų logika, nededukciniai samp o a imai, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as. Celiešienė Vilija, Džežulskienė Judi a 2008: P o esinės kalbos pag indai, Kaunas: Technologija. EFT – Emp ehlungen ü die Te minologiea bei , Be n, 2018. P ieiga in e ne e: h p://www.co soes.o g/si es/ de aul / iles/KUEDES_Emp ehlungen_ ue _die_Te minologiea bei _Be n_2018.pd [žiū ė a 2021-05-13]. Eidukienė Dalia 2009: Logika, Vilnius: Pa ama. Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins- i u o leidykla. Gai enis Kazimie as 2004: Sudė inių e minų pa eikimas i aiškinimas e minų žodynuose. – Te minologijos: is o ijos i daba ies p oblemos: s aipsnių inkinys Kazimie ui Gai eniui a min i, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. ISO 1087: 2019 (en) Te minology wo k and e minology science – Vocabula y. P ieiga in e ne e: h ps://www.iso.o g/obp/ui/#iso:s d:62330:en [žiū ė a 2021-07-05]. Jakai ienė E alda 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija: s udijų knyga, an . paka . leid., Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Keinys S asys 2005: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 21–76. Klima ičius Jonas 2005: Kazimie as Gai enis. Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys [ ec.]. – Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 246–258. KP L1 – Kalbos pa a imai 4: kn. Leksika 1: skolinių a ojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005. KP L1 – Kalbos pa a imai 4: kn. Leksika 1: skolinių a ojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, A. Dily ė, an as pa ais. i papild. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2013. K ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 1999. LST ISO 1087-1:2005 Te minologijos da bas. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Teo ija i aikymas ( apa us ISO 1087-1:2000). Mickienė Ilona, B iaukienė Bi u ė 2016: Lie u ių e minologijos apsek ai: me odinė mokomoji knyga, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. P ieiga in e ne e: h ps://www.kn . u.l /dokumen ai/ ailai/ka ed u/lie u iu/ Lie y i%c5%b3_ e minologijos_aspek ai_2016.pd [žiū ė a 2021-04-01]. Muelle Julia Edua do na 2016: P inzipien, A en und Cha ak e is ika on De ini ionen in de deu schen und englischen Logis ik e minologie. – Филологические науки в МГИМО 7, 39–49. P ieiga in e ne e: h ps://philnauki.mgimo. u/jou /a icle/ iew/117/118 [žiū ė a 2021-07-01]. No eikai ė Adelė 1994: Lie u os Respublikos s anda as „Te minologijos p incipai i me odai“. – Te minolo- gija 1, 99–100. Obe holze Mi jam 2002: Te minologische De ini ionen: Fo m, Funk ion, Ex ak ion, Zü ich. P ieiga in e ne e: h ps://www.cl.uzh.ch/dam/jc :00000000-6a77-a254- - a5 a2b22/obe holze _liz_ e minologische_de- ini ionen.pd [žiū ė a 2021-07-01]. Plečkai is Romanas 2004: Logikos pag indai, Vilnius: Ty o Alba. Sage Juan C. 1990: A P ac ical Cou se in Te minology P ocessing, Ams e dam / Philadelphia: John Benja- mins Publishing Company. Šalkauskis S asys 1991: Raš ai II: iloso ijos i pedagogikos e minija, Vilnius: Min is. TT – Kazimie as Gai enis, Angelė Kaulakienė, S asys Keinys, Jonas Klima ičius, Te minologijos aisymai, Vilnius: Mokslas, 1992. TV – Te minologijos ado ėlis Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinio di ek o a o Lie u ių kalbos depa a- men o e ėjams, Liuksembu gas, 2006. P ieiga in e ne e: h p://www.la aneda.l / ailai/ e minology_gui- delines_l .pd [žiū ė a 2021-05-12]. TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, ed. A. Kaulakienė, Vilnius: Alma li e a, 2013. TŽŽ – Vale ija Vai ke ičiū ė, Ta p au inių žodžių žodynas, 4-as pa ais. i papild. leidimas, Vilnius: Žodynas, 2007. VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001– 2020. P ieiga in e ne e: www. le.l . Шелов Сергей Дмитриевич 2003: Термин. Терминологичность. Терминологические определения, Mocква. 191Te minologija | 2021 | 28 SubORDINATION bETWEEN COMpONENTS AND DE INITION O A COMbINATI E TERM: CASE STuDY Summa y As i is gene ally known, he con en o he e m is e ealed by he de ini ion o he e minological meaning, he con en o which essen ially depends on he scope o he concep . I he numbe o he basic and dis inguishing ea u es e lec ed by he concep changes (dec eases o inc eases), he con en o he de ini ion may be u he upda ed (na owed o expanded). The p o essionals o a ce ain ield may choose sligh ly di e en ea u es o he concep o de ine he same concep . Such inconsis- ency may be de e mined by he di e ence in hei expe ience, pe cep ion o he concep , p o essional knowledge, and e en imagina ion. We may say ha he de ini- ion o a ce ain e m is he ou come o a cons uc i e ag eemen , and he e a e cases whe e se e al de ini ions ( a he han one) e ealing he basic and dis inguishing ea- u es o he concep de ised by he p o essionals o a ce ain ield may be conside ed co ec and app op ia e. The a icle analyses wo-wo d e ms wi h he head componen ap anga and ba ai ound in he Te m Bank o he Republic o Li huania: gimnas ikos ap anga, gol o ap- anga, slidinėjimo ap anga, eniso ap anga and mo ociklininkų ba ai, pa ašiu ininkų ba ai, bokso ba ai, žolės iedulio ba ai, e c. I is discussed why in some cases he combina i e e ms wi h ap anga and ba ai as head componen s indica e aspec wi h he shade o pu pose and in o he cases wi h he shade o belonging. The analysis o he examples en ails a conclusion ha he exp ession o he aspec ual componen (s) o he combi- na i e e m ob iously depends on he con en o he de ini ion c ea ed by a p o es- sional o a ce ain ield. I means ha he way a p o essional concei es he speci ic e m de e mines which elemen is chosen o use. The e o e, he e m and i s de ini- ion a e linked by bidi ec ional ela ions o subo dina ion, i.e. he selec ion o cons i - uen componen s o a one-wo d o combina i e e m depends on he con en and scope o he de ini ion, and ice e sa. Gau a 2021-07-10 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as aus a.gan[email p o ec ed]