scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai

Abstract

    Straipsnyje, taikant kognityvinio modeliavimo metodą, nustatomi ir aptariami savakilmių ir hibridinių statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai. Laikomasi požiūrio, kad su dūrinio onomasiologine struktūra koreliuoja propozicinio pobūdžio žinios, dūrinyje visada matomas konceptų ryšys. Empirinė medžiaga atskleidė, kad savakilmiai ir hibridiniai statybos terminai dūriniai daromi aktualizuojant 16 kognityvinių propozicinių modelių. Statybos srities centre – objektai, daugiausia materialūs žmogaus veiklos produktai, todėl ir bazinis OBJEKTO konceptas, įvardijant statybos realijas, aktualizuojamas dažniausiai.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai

Author: Lina Rutkienė
Year: 2021
DOI: 10.35321/ter
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/2107/2224
153Te minologia | 2021 | 28
doi.o g/10.35321/ e m28-07
XX a. XXI a. p . e minos de cons ução
dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai
Lina Ru kienė
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://0000-0001-6661-3115
ANOTACIA
A igonyje, aplicando o mé odo de modelamen o cogni y inio, es abelecem e discu em
sa akilmių e hib idines cons uções e minos dū inių kogni y iniai p opoziciniai
liai. Laikomasi požiū io, kad su dū inio onomasiologine s uk ū a ko eliuoja p o-
pozicinio pobūdžio žinios, dū inyje isada ma omas koncep ų yšys. Empi inė
modemedžiaga e elou, que sa akilmiai e hyb idiniai cons uções e mininai dū inia doomi
ac ualizuojan 16 kogni y inių p opozicinių modelių. Cons uções s i ies cen e obje os,
p incipalmen e ma e iais p odu os da a i idade humana, po an o e basinis OBJEKTO
concep , in oduze ando cons uções ealidades, ac ualizuojamo ge almen e. ESMINIAI
VOODŽIAI: dū inys, kogni y inis p opozicinis modelis, koncep as, objecs, cons ucções s i is.
ABSTRACT
O a icle iden i ica and discusses he cogni i e p oposi ional models o indigenous and
hyb id cons uc ion e minology compounds using he cogni i e modelling me hod. I is
belie ed ha he knowledge o p oposi ional na u e co ela es wi h he onomasiological
s uc u e o he compounds, and he connec ion o concep s is always isible he e. The
empi ical ma e ial has e ealed ha indigenous and hyb id cons uc ion e minology
compounds a e made on he basis o 16 cogni i e p oposi ional models. Objec s, mos ly he
ma e ial p oduc s o human ac i i y, a e in he cen e o he cons uc ion ield;
he e o e, in naming he eali ies o cons uc ion, he basic concep o he OBJECT is
ac ualized mos o en. KEYWORDS: compound, cogni i e p oposi ional model, concep ,
objec , cons uc ion ield.
Į adėS paSTaBOS nos úl imos anos an o na línguao y a es angei a como
na li uana é a i amen e desen ol ida cogni i y inės ling is ikos,
es ei amen e elacionados com iloso ia, psicho-
Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . logia e e minos de cons ução dū inių i ian es
kogni y iniai p opoziciniai modeliai
linguagem e consciência 154 elação, es u u as de conhecimen os, sua
ixação em o mas lingubinas, di ecção. A linguís ica Li uânica bene
concen a-se p incipalmen e na eo ia da me á o a concei ual, ealizada uma
sé ie de me á o as concei uais em discu sos di e en es de pesquisas (p.ex.:
aliūkai ė, Side a ičiū ė-Mickienė 2006; Ma cinke ičienė 2006; K ašy ė, Župe ka
2011; K ašy ė, papau ė 2013; Būdly y ė-Gudienė e k . 2014). Cogni inhos
es udos impo an esús e e minologia. Cogni y inês e minologia
ep esen an es e mo en ende a e mo como peculia
kogni y inę-in o macinę es u u a, kalbine o ma exp esseiškiančią
p o esine žinias, acumulado du an e longa sociedade melho amen o empo.
Comp eendendo, insc e endo-se e ac ualizuando o e mo ma cimą
in o mação homem não só aquela in o mação u iliza, mas e a in e p e a,
apildo, keičia e k . Te minų kogni y inė analizė o e ece opo unidade explica ,
como oco eu conhecimen o do mundo cien í ico, cujo esul ado é
uncionando sis ema de e mos. No en an o, e mos de pesquisas
ypač ai pasaky ina apie dū inių, einančių e minais, y imus, odėl šiame
cogni y ínicas, compa ado com a ge al léxica es udos, são mui o menos, no
a igo examinando cons ução e minus dū inius se á seguima i da
abo dagem cogni y ini em da ge al linguagem dū inius. O obje i o des e
a igo es abelece XX a. XXI a. p . sa akilmių e hyb idines cons uções
e minos dū inių kogni y inius p opozicinius modelos, que podem se usados
como cons uções concei os nomina ion base. A im de ealiza mencionado
obje i o, o a igo discu e disposições eó icas, elacionadas com modelos
cogni i os p opoziciniais; baseando-se ma e ial empi ice, es abelecem
basiniai dū inių sandais concep os ac ualizá eis; a alia-se com que ou os
concei os eles podem cons i ui p opozicinos modelos cogni i inhos;
escla ece-se, em que ipos de da ybos esses modelos são ealizados.
De 73 XX a. XXI a. p . ex os cien í icos da á ea de cons uções ( ado ėlių, monog a ijų, žodynų e k .1) oi
eunida 518 sa akilmių e hyb idinių2 cons uções e minos dū inių, cujos sandai base i lais aisiais
(sa a ankiškais) kamienais. S aipsnyje nenag inėjamos dū inhos com p epoziciniais e pos poziciniais
in e nacionais sie inhas kamienais, ais como o o-, geo-, mak o-, 1 nãoag inėjamos pa e conside á el
XX a. início dos ex os. 2 Sa akilmiu é conside ado dū inho, cujo ambos sandas são lie u iški (pa em i
indoeu opie izmais, bal ų i sla ų bend ybėmis, só às línguas bal ų ou só às pala as būdbaiingais das
línguas lie u ių). Hib idiniu chamin ino dū inys, cujo um sandas é lie u iško, e ou o emp in o.
155Te minologia | 2021 | 28 mic o-, nano-; -g a e pan. Quando sandu ai
sie ico kamienas, não endo g ama ícios a ibu os, es abelece sua
união com o concei o é complicado3. examinando ma e ialá aplicado um dos
mé odos cogni y inês lingu is icas chamado cogni i y inis modelia am
( us. когнитивное моде- лирование), cujo esmė es abelece kogni y inius
modelius, nes e caso p opozicinio do ipo. Como esc e o na alija
Besedina, mé odo de modelamen o na linguagem em ge al é possí el ob e
y a ienas pag indinių kogni y inės analizės me odų. Taikan šį me odą –
uma ce a scheminį kons uk ą (modelį), subs i uíndo um mais complexo
obje o. Modelo, cien í ica a i mação, pe mi e зафиксировать важнейшие
признаки исследоваемого объекта (Беседина аналитиiniu описамуому
2014: 121). S aipsnyje kogni y inio modelia imo me odas de inamas su
методом.
TEORInėS nuOSS aTOS
Cogni y inės lingu is ica ep esen an es com p ocessos cogni ícios sieja e de no as pala as da ybą.
Jelenos Kub iako a opinou que as pala as de e iam se pe cebidas como um sis ema, cuja essência do homem
sepa a e ixa o especial sa is azimen o de es u u as de conhecimen os lingubinas. Essencialmen e
peculia idade do de i o se al unidade nominação, que con enien e in o maçãoi iepaco a ( us. pa a упаковки
информации) e usa lingbinėje a i idade, e desc e e de i io como peculia kogni y inę es u u a (Кубрякова
2004: 393394). azendo no os pala as, deles e e minus, da opinião de cien is as ep esen an es cogni y inei
linguís ica, pa icipa em ce o ce o esquemas de pensamen o, ou ou a cogni i y iniai modelos.
In e ceiaudando com ambien e homem dis ingue enômenos, obje os ou sinais. J. Kub iako os, a dis inção,
como a inicial e apa de conhecimen o des es assun os, ixa-se na pala a po nominação, ealizá el po meios
de doybos de pala as (Кубрякова 2004: 393). pa a in oduzi ce a coisa, é p eciso iden i ica e e en á,
es abelece seu luga no sis ema cogni i o, a ibui ele a ce a ca ego ia. execu ando nominação, o homem
en a encon a algum que seja conhecido modelo, schemą, segundo a qual possa c ia no os pala as. Assim,
exis em ce os conhecimen os exis en es baseados modelos de pensamen o, e esses modelos são os
algo i mos uni e sais, baseados nos quais pode an o c ia , como en ende no a pala a. 3 Modelos
cogni y iniai p opoziciniai dos e minos de cons ução dū iais analisados p epa ando disse ação de dou o
S a ybos e minijos dū iniai: o maçõesis e aida, e nela oi en ada abo da nãoik ųjų dū inių, i. i. dū inių su
in e p au iniais sie iniais kamienais, kogni y inius p opozicinius modelius (ž . Ru kienė 2021).
Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . cons uções e minos dū inių Homem,
kogni y iniai p opoziciniai modeliai
con on ado com uma no a pala a, sąmonėje es as schemas (modeliai)
sua i ėja, homem as aplica que endo en ende o signi icado da pala a e ex o
156 a, no qual essa pala a pa imen ado (Бабина 2013: 1516). semelhan e sob e
isso esc e e e Suzanne Kemme : sua alegação, schemes são ao nosso
pensamen o ca ac e ís icos de pa i ies exemplos, įsišakniję an o que
podem se aplicados na c iação e en endendo linguís icas exp essões (Kemme
2003). J. Kub iako a apon a que o a o de nominação não pode oco e sem
p opozição: o p ecu so do a o de nominação é omação de p oposição a pa i
de exis en es concepções p on as, po ém, quando ão só como esul ado
des e a o su ge uma no a pala a, ele o na-se ep esen an e de um no o
concei o sepa ado e as pessoas ecebem a possibilidade de ope á-lo como uma
no a es u u a uni isa (Кубрякова 2004: 317). p opozição é concep us
jungian is kons uk as, e ele en endido como pala as do modelo de da ybos
analogas conhecimen os ep ezen ação sen ido. p opozição pe mi e pe cebe ,
que no mundo odos os acon ecimen os, obje os, enóškinhas e e c. são não pa ienamen e, e são in e ac eikaujan es.
Assim, ep esen an es cogni i y inês da linguís ica a i mam que as
es u u as de conhecimen os em essência são es u u as de concep os
in e weikaujan es, e dessas concep os unions e são chamadas p oposições.
Geo geo Lako o opinou, p opoziciniu chamado é al modelo cogni i in que
susi o muoja sem imagduo ės mechanizmų, i. i. ele não é usado me á o a,
me onimija ou imagens men ais (Lako 1990). Em ou as pala as, p opozição é
modelis, que é o mado a gumen i e basinis p edicado, jun aindo esses
a gumen os. eo ia de p oposições aplica e dū ybai, a i mando que com dū inio
onomasiologine es u u a ko eliuoja p opozicinio ipo conhecos. dū inas são
peculia es unidades da linguagem, po que nelas semp e isí el concei o de
conexão. da inys, caído em bū į unidades, con endo os mesmos p opozicina
es u u a, de aco do com J. Kub iako os, exp essa a mesma cogni i y inę
si uação (Кубрякова 2004: 393394). Nes e con ex o de e ia discu i -se e p óp io
concei o de uma p incipais cogni y inês linguis icas concei os comp a . Como
a gumen a aloyzas Guda ičiaus, o concei o ge almen e é pe cebido como
he e ogênico mul idiadimensis unidades de conhecimen os sob e mundo e de
expe iência (Guda ičius 2011: 112). Na ab e iada glossá ia de e mos
cogni y á ios o concei o é de inido como um e mo po meio do qual explicam
men ais ou psiquicamen e nossas consciências e aquela es u u a
in o macional que e le e os conhecimen os e expe iências humanos, ecu sos;
aqui jun a-se e mais uma de inição: concep os isso ope a i us con ininis [ e in
con inio au . pas .] memmios, men alino leksikono, concep ualiosios sis ema e
157Te minology | 2021 | 28 mapélapio, a ispindinčio humano psiquei, unidade
(Кубрякова и k . 1996: 90). Homem pensa em concei os, ele analisa, compa a e
elaciona di e en es concei os, esc e e Sil ija papau ėly ė-Klo ienė (2007:
16). a. Guda ičius en a iza que, dicindo koncep o aiška kalboje, de e íamos
en ende : pa e do concei o, que é eiškiama unidades de linguagem
(Guda ičius 2011: 113). Falando sob e o concei o aišką, menciona e n. Besedina
posição: kalbininkė chama a enção, que, concei o ep esen ando kalbà, é
a i ado não odo concei o, e só a ce a pa e dele. Assim, nenhum
Cogni y inėje linguís ica em p imei o luga excluem-se os chamados
koncep as nė a e balizuojamas iki galo (Беседина 2006).
concei os basiniai4: OBJEKTO, OBJEKTO PALI, EIKSMO, IETOS, ou ERd ėS,
LaIKO, YpaTYBėS e . . (Jackendo 1990). Olslininkê Lucy ande wende
concei os pa a es abelece suge e ap o ei a pe gun as, kuwha ? )),
LaIKaS (Quando?) (angl. Time (When?), MEdŽIaGa (ish ko?) (angl. Ma e ial (Made
ie anglų kalboje p asideda Wh (SuBJEKTaS (kas?) (angl. Subjec (Who /
o wha ?)) e . . ( ande wende 1994). Nes e a igo baseia-se p incipalmen e
anas asia Fedenko ap esen ados concei os e eles em p opozicina es u u a
jungiančiais p edika ais, uma ez que des e au o a in es igado obje o
ambém dū inie. a. Fedenko seu abalho dis ingue es es basinos concep os,
jun amen e com p edika ais o ma anços usos linguagem dū inių
kogni y inius p opozicinius modelius: EIKėJaS (angl.
ce eb os línguas (lingua men alis), odo mundo aCTOR), OBJEKS (Ingl. OBJECT),
IETa (Ta. pLaCE), LaIKaS (Ingl. TIME), EIKSTIS (On. Ope a). Sem eles, dū iniams
ak ualūs TIKSLO (angl. GOaL) e BŪdO (angl. MannER) concei os. Esses concei os
em es u u a p opozicina unem os p edicados pRIKLŪSYTI KaM BŪTI BŪdInGaM
KaM (angl. BELONG TO), BŪTI KI BENONO TIpu (angl. TYP OF), VEIKTI (angl. dEaLS
WITH), BŪTION u ilMaM KaM FR (angl. uSEd FOR), BŪTION FRM. KIENO (angl. BY BYF) ,
BŪTION LIURIYTAM IŠ (angl. BŪTIO) , BŪTION KIENO da (angl. TuRT), BRAKTI KI (angl.
CONT) e BATI (angl. CONT) em 2015. Como mos a o ma e ial cole ado, ao examina
os e mos de cons ução dū inius, ainda é con enien e dis ingui BŪ IO e REZuL-
TaTO concep us.
4 Hoje na kogni y inês lingu is ica pode encon a de á ios concep os ipologijas.

Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . cons uções e minos dū inių 158
kogni y iniai p opoziciniai modeliai
STATYBOS TERMIN dŪRINI
KOGnITY InIaI pROpOZICInIaI MOdELIaI
Kogni y inis p opozicinis modelis
su VEIKSMO i OBJEKTO koncep ais
o p incipal concei o, ing essan e à maio ia dos e minos de cons ução
dú icos cogni y inių p opozicinių modelos, é o OBJEKTO concei o, signi ican is
de á ias ca ego iias assun os: abs akčius assun os, coisas, suas pa es,
ma e iais e pan. Os e udi os p incipais a ibu os do obje o ge almen e
. y. ikslų izinį ieno objek o a ibojamumą nuo ki o (ne jei ai mil ai
a išpil as anduo) i idines jung is, ienaly iškumą bei pas o umą (Lan-
conside am du, gacke 1991; Kubбрякова 1997). Falando sob e um obje o
a ibojamismo de ou o, menė inos Ju ijaus S epano o insz algos:
objek iškumas p incipalmen e elacionado com ono e igu ū os humano
ambien e idéia, i. i. com espaço e sua pa ilho idėja. Obje o isso é o mais
simples esul ado do uni e so disc e izando, sepa ado de suas agmen os
isolando no espaço (Степанов 2016). Rolando Langacke io opinou, p ecisamen e
a p esença de aiškių on ei as, kon ū iškumas, isso que o assun o ocupa no
espaço um luga bas an e de inido, são os essenciais sinais, ajudando a
econhece obje o (Langacke 1991: 63). E. Kub iako a en a iza que, no
en an o, obje o não p ecisa en ende só como um sujei o ísico al noção
pe es eu a. Obje os podem se e coisas abs a as, i. i. ais, dos quais não
de em oca . Eles não êm ca ac e ís icas ísicas, mas êm ca ac e ís icas men ais (Кубрякова 1997).
Sudė inga dize , como são pe cebidas ce as conc e as ealidades de
cons ução, po ém, olhando cogni y iniu pon o de is a, man ina, que
p incipalmen e pe cebido seus objek iškum. azendo cons ução concepções
nominação, mui as ezes p epa emiama cogni y iniu p opoziciniu modeliu,
suda y u de basinos OBJEKTO e EIKSMO concep os. En e nomeiando
abs acções concei os da á ea da cons ução como p incipal a ibu o
dis ingue-se ação, di ecionada a um ce o obje o ou e ec uado com obje o.
Nes e modelo o concei o OBJEKTO inclui kele iopus emas: na u al os
enominius, abs akčiuosius emas e daik us. Mais adian e des e modelo
OBJEKTO koncep o ap ėp į ap a sime išsamiau.
S a inių cons uyba ín imas elacionado com o mundo da na u eza: desde ela
s ichijas p o egomasi, elas in asleidziam in o casas, com o obje i o melho a
pessoas condições de ida, ealidades da na u eza u ilizadas p ocesso de
cons ução e pan. Po an o, pa e des e modelo OBJETO concei o mui as ezes e inclui ealidades da na u eza. Tokiais
Te minologia | 2021 | 28 Os nomes du ianos são mui o a iados em ma é ia de
cons ução: edi ícios, suas peças, máquinas, apa elhos e . . pa e do
modelio em ques ão EIKSMaS OBJEKTaS dos du ianos dou ados p imípios
pa emian ais ealidades na u ais em 1943-1944, 1943-1945, 1969-1949, 1969-1949,
MK KS, gás (Ma dujos CpJS 2008 SMTS; dujopū is 2014 STTS), uma (dū a p.
K. 1962; uma R. T. S. L. S.), chu a (ma as R. R. T. L. S. 1992), 1992-1992, 1992-1995,
1992-1992, 1992-1992, 1992 (M. L. L. S. S. S. L. A.; uma; . Nes e cogni i i inio
p opozicinio modelo do dū inių segundo sandu Reiškiamo ação obje o pode
se e g andezas ou peculia idades, as quais p eciso a alia , de e mina sua
numé ica exp essa. a maio pa e des es dú nios baseia-se no segundo
andamen o ansi i inho, po exemplo: eqüniama is STŽ 2002; jėgoma is
anduo ( anden uoša SMSM 2008; anden ieka RLSTŽ 1992, HS 2008,
STŽ 2002; kie ma is RLSTŽ 2004; k ei ėma is STŽ 2002; lygma is SMŽ 1992; 2014;
gylma is, s o oklė RLKp; ilgama is 1959 RTŽ 1992, STŽ in o 2002;linkiama is SKb;
slanka is RTŽ 1992, Ma žLSL 2002, SMB 2007, aKTM 2011; slankiama is 2002; 1992;
STŽ 1992; auma is SMGTd aSTKp 1958, 2002; RTŽ 2002.
Gausų s a ybos e minų dū inių bū į cons i ui e da iniai, cujo OBJEKTO
concep os elacionado com conc e os i ens e ma e iais. Jun ando o
concei o de OBJECTIVO com o concei o de EIKSMO, az-se e e ência a
á ios e mos de cons ução p incipalmen e de cons uções, po meno es
e máquinas, ais como: gegnešis STŽT, gegnianešis Sa , 1935; langa ė ėpK,
1988; s ikklakis SSB, 1943; s ikla u is SSB, 1943; akmenskaldė SpM, 1964;
be onk ė ė, RKLp, 2002; be on ežis RŽT, 1992, aLLS, 1993; bloky, 1959, STK,
RLS, 1992; paklo is RŽT, 1992; paneliz, 1965; plokš is, 1992; spma, 1992; spma,
1992; spma, 1992; spma, 1992; spma, 1992; spma, 1992; e c. dū inių com o
p imei o in é igo sandu p óp io ação é con á io nu-
Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . e minos de cons uções dū inių k eip as não ao
kogni y iniai p opoziciniai modeliai
mundo ex e no, e ao sel : sa ikon olė RLSTŽ 1992; sa i eguliacija uGp 1997;
sa igalba uGp 1997; sa i anka STŽ 2002; sa i auka STŽ 2002; sa iį ampa MK
1977; sa isauga uGp 1997; sa is aba RLK 1959.pp com abiem OBJEKTO concei os
Kogni y iniai p opoziciniai modeliai
p opoziciniai dū iniai modeliai du OBJEK 160TuS: um obje o pode se incluído
pa a ou o obje o, ambos os obje os podem se pa e de ou o, um obje o
pode se ei o de ou o obje o ou os obje os podem se combinados pa a
o ma um ma e ial ao mesmo empo. g ande iboš as cons ução e mos
de dú inos pada omi ac ualizando kogni y inį p opozicinį modelį OBJEKTaS 1
BŪTI naudOJaMaM OBJEKTaS 2. Obje os podem se elacionados po ín imas
elações ou um obje o pode se usado, pa a e i a ou o obje o, lhe
ejei a . elações ín imas são mui o mais equen es, elas signi icam que os
obje os não expulsam uns aos ou os, mas jun am.
Obje o, que é usado pa a epeli ou o obje o, pa a e i á-lo, exp esso pelo
segundo dú inio sandu, e o p imei o sandu ge almen e é in ado um enômeno
da na u eza, cujo gásomasi, po exemplo: lie sa gė ŪTS 1935; gais asienė
STŽT 1978; sniega o ė ( o a do sniego) 1930, SG aKTa 1995; ugniasienė SdKŽ
1940.
Dos obje os in imamen e elacionados, um ambém pode se um enômeno da
na u eza, só o segundo obje o é usado é a ealidade da na u eza mon a e a
sol a de s a inio (dūma akis SdTSS 1930 dūm akis Sp 1965; dūma amz dis aLKpŽ
1958, SpŽ 2002; lie amzdis STB 1943, RSd 1965, 1962) ou, ao con á io, a in oduzi
em s a inio: š iesangis SEŽ; luzlangis SSM 1937, SdKŽ 1940, aLKS 1972; o langė
MMpK 1988; š iesias ogis SSB 1943. Du ianiais de alba i o modelo, cujos sandais
ma can es obje os elacionados a ín imos elacionamen os, podem se
con ados ambém ou as coisas: smulkesnis daik as é usado pa a s ambesniam
daik ui: kaminakaiš is, kaminkaiš is STŽTL 2002; s ak a ams is STŽT 1978 2002;
1978; skliau a ama SSB 1943; skliau ėmis SGBT 1931; s iklajuos ė pK
s ak ajuos ė Ma L 2002; kluon a is STŽT 1978; palalpa, s a inys naudojamiam
bū ybėms (domes icimnimnimnimnimnimnimnimnimnim): a i Ma is STŽT 1978;
ka ia a is STŽTLS 1978 1978; kiaul a is 1978 1978; kiaul a is 1978; dum a is
1978; dumgu ; daik; daik; daik, iek, iek, iek, cemen : 1976; RTŽT 1978;
161 Te minologia | 2021 | 28 amzdis STŽ 2020; skiedin akis RLSTŽ 1992;
ešlaskydis ( inka imo ešlai laiky i len a) SSB 1943; mū kal is TRLT
1949, RLKp 1954, STŽ 2002 1943; inkašukės SSB
Apenas ín imas elações são elacionados p opozicinio cogni i o modelo
OBJEKTaS 1 BŪTI Su OBJEKTaS 2 dū inių sandais žymimi obje os. Es e modelo
dū inia į a dia cons uybines ma e iais, e dū inių sandai ma ca as p incipais
suas cons i uedamusias pa es. maio pa e alá el modelo de cons ução
e mos de dū iais segundas sandai apoia i in e nacionais daik a a džiais
conc e o e cemen as. Es a es u u a p opozicina e gausa e le e o
p ocesso cogni y inį be ões amplamen e u ilizados na á ea de cons ução
ma e iais cons ucionais a i iciais, ca ac e izinças po excelen es
p op iedades e possibilidades de uso, in es igados, ambém ape eiçoados,
jun ais com ou os ma e iais, a im de ob e ainda melho es ma e ial
sel imimimimimiminen e. do e e idos dú nios, a p imei a sandá indica o
obje o (dažniausiai a ma é ia) com o qual o conc e o ou cimen o é juncá el:
pimen ão SdKŽ 1940, SMSM 2008; gelžbe onis SMM 1933; gelžcemen as SSB
1943; degu be onis aTaK 1995; de abe onis 2009 RLKLSP; medbe onis RTŽ
1992, 2004 2004; molbe onis RLKŠ 1959, CpŽ 1966, STŽ aK 1995; pju enbe onis RTŽ
1992; plišacemen is ŠTa 2015; pelenbe onis RLST 2002; STŽ 2002; STŽ 2003 aL
1993, STŽ 2004, STŽ 2004; s iklonis 2004
2002; a eėlbe onis Sp 1965.
Pa a ou os des e modelo dū iniams sandų ap aziação não é
ca ac e ís ica, plg.: de iadažiai SSB 1943; s ikla ilnė SŽd 1939;
gud ondegu as SMG 1974; pu gumė SIŽ 2004.
OBJEKTaS 1 BŪTI daLIMI OBJEKTaS 2 do modelo p opozicinio Cogni i io
dū inias denominadas cons uição ealidades, si uadas pa e de ce o odo.
Essa o alidade ge almen e é alguma cons uybinė kons ukcija, pa e do
s a inio ou o p óp io s a inys, po exemplo, e mo kluon ąs is STŽT 1975
in oduziamas kluono ąs as, e minais langabalkis SSB 1943; langa ėmis SSB
1943 lango (balkis) e lango ėmas, e minais laip asijė Sp SEŽ 1967; laip o akis
TRLT 1949 laip ų i laip ų akas. A es e modelo de dū inių bú ui de em se
a ibuídos ambém e minais mašinsuolis MMpK 1988; skliau ana ys SSB
1943 (skliau ą cons i uindo pa e, memb o); skliau apėdis SSB 1943;
skliau sija SGBT 1931; skliau a kė SSB 1943; o len ė RLSTŽ 1992. de odos o
discu ido modelo p opozicinio cogni i ino, como e modelo OBJEKTaS 1 BŪTI Su
OBJEKTaS 2, dū inių sandais signi icimi obje os são elacionados
conjunciniais elações.
168 Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . cons uções e minos dū inių Kalbos pa e
kogni y iniai p opoziciniai modeliai
do pon o de is a cogni y iniu pode se en endido como um linguagem o mų,
pe eikiančių men aliną u inį. J. Kub iako a ado a a posição de que os
concei os na linguagem podem se obje i izados não só po pala as
conc e as, mas ambém po dis in as classes de pala as, ca ego ias
Kaip eigia nikolajus Boldy e as, pa yzdžiui, e d inės cha ak e is ikos
(Кубрякова 1997: 118). nas línguas indoeu opeias ge almen e exp essábias
p elinksniais ou ou as pa es da linguagem, com as quais pode ma ca -se
essas ca ac e ís icas i aamidade e dependência de alan e ou obse ado
žiū os aško (Болдырев 2006). Da ma é ia empi ica ob iamen e, que
daik a a džiu ma cado daik iškumas, uni isumas, on ei as p esença,
cons an o umas em elação ao empo ca ac e ís icos EIKėJO e OBJEKTO
concei os, aigi e es es concei os dū yboje ealiza am daik a a džiu.
IETOS concei o é exp essiškiamasis p ielinksniais ou luga signi icância
endočiais daik a a džiais. EIKSMO concei o eiškiamas açõesmažodžiais, e
eles é ca ac e ís ico ma ca ė i com ações elacionados ealijų sinais.
YpaTYBėS ca ac e e džiais ou não execu amaisiais pa icipi os,
ma cinčiais ca ac e inguosius, ge almen e não inquin ančius ealijas a ibu os, ou nume e džiais e p ie eiksmiais, indicinčiais quan i a i ines ealijas peculia idades.
IŠ adOS
1. Aplicando o mé odo de modelamen o cogni i o o am examinados 518
cons ução de e mos dū inių e de e minou que eles odos aze
ac ualizando 16 cogni y inių p opozicinių modelos. du an e 100 anos, i. e. desde
XX a. p . a é ago a, cogni y iniai p opoziciniai modelos quase não mudi ė (não
beliko só modelio EIKSMaS TIKSLaS). Pode-se alega que, desen ol endois a
á ea de cons ução e e ec uando sua concep okų nominação, p incipais
des a s a mundialė aizdžio de a pazamen o e in oduzi ijimo es u u as
em essência são as mesmas. 2. Sa akilmių e hyb idines cons uções e minos
dū inių kogni y inius p opozicinius modelius cons i uido es concei os
e li am a especi ic da á ea de cons uções. Es as s i ies cen e obje os,
p incipalmen e ma e iais p odu os da a i idade humana. Assim, e basinis
OBJEKTO koncep os, in oduzi ando cons uição ealidades, ac ualizuojamo
ge almen e. a maio quan idade de dú nios ca ac e iza-se po es u u a
p opozicinė com o concei o OBJEKTO: EIKSMaS OBJEKTAS, OBJEKTAS BŪTI
BŪdInGaI YpaTYBė, OBJEKS 1 BŪTI BUTOMaM OBJEKTaS 2, OBJEKS 1 BŪTI DELIMAI
OBJEKTaS 2.
3. P esumindo a pe spec i a cogni i is a de que a língua, suas unidades
o necem acesso a es u u as de conhecimen o, pode ia dize -se que cogni i amen e p opo-

169Te minologija | 2021 | 28 cons ução ealijų nominacija. Os dados do
ziciniai dū inių modeliai leidžia ben iš dalies sup as i, kaip yko ( yks a)
es udo indicam que es a nominação se ca ac e iza.
dažniausiai yks a a pažįs an i apmąs an objek us, nu odan , kokiems
ki iems objek ams, kokiems ikslams, kokiu laiku jie naudojami, kokiais
san ykiais jie susiję su ki ais objek ais, kokiais ski iamaisiais požymiais
4. Gana mui as ezes, execu ando cons ução ealijų nominação,
ac ualizuojamo EIKSMO koncep as, indica-se, que ação execu ado com
obje o, diga-se ação de ealização manei a, obje i o e esul ado. LaIKO, EIKė-
JO, IETOS, TIKSLO i REZuLTaTO koncep ai s a ybos s ičiai mažiau
ak ualūs.
5. Cogni y iniai p opoziciniai modelos na linguagem ealiza am-se pa a só
ais da ybos ipos, e concei os pa a ce os c omis dalimis da linguagem,
ansmi ikianças ca ac e inguosius sinais do concei o.
ŠAl INIAI aKTa Au omobilios de á ios e minos esquismanis, sud. E. palšai is, ilnius: Technika, 1995. aKTM
Au omobilios de es ada leisybos ma e iais: ado ėlis, au . a. ai kus, d. Čygas, a. Lau ina ičius, a.
Tuma ičė, ilnius: Technika, 2011.
aLKpŽ Anglųlie u ių kalbų poli echninis žodynas, sud. a. no od o skis, ilnius: als ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla, 1958.
aLKS Anglųlie u ių kalbos s a ybos e minų žodynėlis, sud. J. S onys, ilnius: ISI, 1972. aLLa Anglųlie u ių
kalbų s a ybos e minų žodynas, sud. a. Kudzys, ilnius: Technika, 1993. ASŠ A mininė s a ybų šal kal iui,
e . a. Kazlauskas, ilnius: Comi ê Es adual de Cons uções do MT da RS da Li uânia, Esc i ó io Cen al de
In o mação Técnica e P opaganda, 1969. BABJ Beau okla is aky asis conc e o e seus p odu os: monog a ia,
au . a. Laukai is, a. Sinica, ilnius: Technika, 2006.
BDT Be ona imo abalhosos echnology: me odinė medžiaga, eng. . Rim ydienė, ilnius: O g echs a ybos
es o imp us u ė, 1976.
CpŽŪ Edi ícios Ci iles, indus iais e ag ícolas, au . . K asenskis, L. Fedo o skis, ilnius: Min is, 1969. DD
Dailidys ės da bai, au . a. Je s iugo as, a. pok o skis, ilnius: Min is, 1967. DS D ožliaplokš ės s a yboje,
au . M. Šal enis, ilnius: imagem, 1960. DSD Dailidės e s ogdengio abalhos: manualėlis, au . J. Bu okienė,
ilnius: Min is, 2008. G. Kaklauskas, . G ibniak. Cons uções e ecnologias 1(3), 2009. HS Hid o echnikos
GSTZ – Gelžbe oninių sijų empiamosios zonos elgsenos modelia imas a ma ū os diag ama, au . d. Salys,
s a iniai: docomoji knjiga, au . . damule ičius, J. yčius, Kaunas: a di a, 2008. JŠŽ Jaunojo šal kal io
san echniko žinynas, au . B. a. Žu a lio a, ilnius: Mokslas, 1983. Cons uyba Kaimo, au . p. d ąsu is, p.
Gaižu is, L. Gudzinskas, J. Juška, p. Kali a, E. Ke snauskas, . Š ipas, Kaunas: KS Spindulys, 1936.
KS Ž Ž Kimo s a ybininko žinynas, au . J. Jacina ičius, . Ma ke ičius, ilnius: Mokslas, 1988. LpMK Lie u os
plen ai i mode niškosios kons ukcijos. pa e I, au . L. Tuskenis, Kaunas: Spindulys, 1931. Ma L Re
elabo amen o de Madei a: ien ė ių langų gamyba, įsp ūdinių ( ilinginių) du ų gamyba, au . G. Blažys, R.
a ižienis, ilnius: ago a, 2002.
MGn A cidade mo am as casas: pa a elas cons uídos equisi os e suas p oje a ia, au . . Š ipas,
Kaunas: a po, 1933.
MK Me alinės kons ukcijos: ado ėlis, au . J. paulauskas, a. K eda as, ilnius: Mokslas, 1977. MMpK Mediniai
e mú inos edi ícios, cons uções e elemen os: mokomoji knygelė, au . . Michalauskas, ilnius: ISI
odapin ado, 1988.
170 Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . cons uções e minos dū inių
kogni y iniai p opoziciniai modeliai
MTpM Medžiago y a inkuo ojams, ply elių e mosaico klojėjams: ado ėlis, au . a. . aleksand o skis,
ilnius: Mokslas, 1976.
pK Edia os cons uções. pa e I: manual, au . a. Bis ickas, n. Ge šas, J. Kapčius, K. Kaušinis, J. Mikuckas,
. e bickis, B. Zibe kas, a. Žin elis, ilnius: es a al polí ica e cien í ica li e a u a edi o a, 1962.
pMST Pap aščiausiųjų medinių sijinių il ų ipai5, Kaunas: als ybės spaus u ė, 1923. pTŽ Pe kūnsa giai
( obų nuo žaibo apsaugojimo būdai), au . J. Šlioge is, Kaunas: Spindulys, 1925. RLKp Rusųlie u ių kalbų
poli echninis žodynas, ed. kol. a. no odo skis, L. Kumpikas, J. Mikuckas, J. S anai is, S. asauskas, J.
idman as, ilnius: es a al polí ica e cien í ica li e a u a edi o a, 1959. RLSTŽ Rusųlie u ių kalbų s a ybos
e minų žodynas, au . J. Ki ilša, a. Kudzys, a. Rosinas, ilnius: Lie u os ūkis. 1992.
RNS Rąs inio casa cons uyba: žinynas, au . R. Bo kūnas, T. B aškys, . Čeikauskas, R. da aške ičius,
T. Gecas, T. Lapinskas, E. no aišas, M. Sakai is, a. Si ydis, T. Šli inckas, G. unikas, . uosai is, ilnius:
Bal o p in , 2012.
RSD Ruloniniai ogai e suas cobe u a, au . S. K. nosko as, ilnius: Cen inis echninės in o macijos
i p opagandos biu o, 1962.
S alių ama o Manual Sel ėlis a es das escolas e es ais. Pa e I. Medžio sunė imai, au . p. dankšas,
Klaipėda: Ry as, 1931.
S alių ama o manual Sa ėlis. Pa e II. Auxbinê, ou ade imoji ma e ial a abalhos de madei a: inalizigamieji
abalho de supe ícies de abalhos de madei a: beica ação, poli ū a ima e pin u a, au . p. dankšas,
1935.
Klaipėda: Ry as, SBpK Su i in ų e besiūlius cons uções de aço, au . a. Kudzys, . ai ke ičius, ilnius:
Sole ija, 1995.
SBTĮ Leis e eg as de Cons ução e de Manu enção de Apa amen os, eng. K. Zubauskas, Tilžė: E. Jagomas o sp.
Li uânia, 1922.
SdKŽ Cons uição abalhado es de conhecynas de quali icação, eng. S. . Bašinskij, p. . Blaže ič, I. a.
pe o , Kaunas: ilnius, 1940.
SDTSS – S a ybos da bams echnikinės sąlygos, su a ys i kainos (gelžbe onas, kanalizacija, anden iekis, cen 
alinis apisildamen o, elé os luzos ins alação e . .), au . K. dušauskas-duž, Kaunas: a. Bako spaus u ė, SEŽ
1930.
Cons uybos ekonomis o žinynas, au . p. Rogožinas, ilnius: Min is, 1967. SGBT Sauskeliai. Gelžbe oniniai e
SG – Sauskeliai. G un keliai ( ieškeliai). dalis 2, au . J. Gab ys, [n. d.], 1930.
be oniniai pon es, au . J. Gab ys, Kaunas [n. s.], 1931. SIŽ Cons u o a engenhei aus žinynas, au . Č.
aksami auskas, a. amb asas, a. as auka, T. Bal ušis, . Ba kauskas, J. Binkis, R. Bliūdžius, G. B azauskas, G.
Cinelis, . Čaplikas, a. Čekana ičius e k ., ilnius:
Technika, 2004.
SKb Cons uybinės kons ukcijos 15. Mokslo da bai, ed. kolegija: G. Ma čiukai is, J. Meškauskas, .
S anke ičius, K. Šapalas, ilnius: Mokslas, 1989.
SKKS S a ybinės kons ukcijos: kū imas i s ip inimas, au . d. Bačinskas, a. Bal ušai is, a. Bičiulai ienė, E.
dulinskas, a. End iukai y ė, a. Ja molaje , . Jokūbai is, G. Ju kėnas e k ., ilnius: Technika, 1998. SKpp Bases do
p oje a imen o de Cons uções S a ís icas: guiaėlis, au . J. pa asonis, ilnius: Technika, 2008. SKT
Cons ubinas e ecnologias. Enginee ing S uc u es and Technologies 1(1), ed. kolegija: G. Ma čiukai is, a.
daniūnas, R. Šalna, a. and uške ičius, J. a kočiūnas, M. augonis e k ., ilnius:
Technika, 2009.
SM Ma e iais de Cons ução: manual, au . S. Sčesnule ičius, ilnius: Min is, 1966. SMB Ma e iais de
Cons ução. Be onai: mokomoji knjiga, au . a. naujokai is, ilnius: Technika, 2007. SMd Ma e iais e
a e a os de cons ução, au . M. peliksa, a. Rumše ičius, Kaunas: Technologija, 1992. SMG Ma e iais e
p odu os de cons ução: manual, au . B. G igaliūnas, ilnius: Min is, 1974. SMGT P ocessos ecnológicos e
equipamen o de p odução de Ma e iais de Cons ução: guiaėlis, au . dž. nag ockienė, G. Sk ipkiūnas,
ilnius: Technika, 2014.
SMSM A es de Cons ução, ma e iais de cons ução, ob as ge ais de cons ução, au . a. aidila, J. ėly is, ilnius:
Min is, 2008.
SMu Ma e iais de Cons ução. P eendai: mokomoji knjiga, au . a. naujokai is, ilnius: Technika, 2006.
5 Linguagem ne a.
171Te minologia | 2021 | 28
Sp Bases da Cons ução, au . a. Iljičio as, a. Kokinas, J. Rebo o ičius, e . R. Kuosai ė. ilnius: imagem, SpM
1965.
Sp – S a ybos pag indai: mokomoji knyga, au . d. Ramuke ičius, Kaunas: a di a, 2008.
S ambiablokių pas a ų mon agim, au . n. S o co as, e . d. Ma kauskas, Kaunas: Š iesa, 1964. SS S a yba.
omas III. Sienos, au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1940. SSB S a yba. I omas. Togai, o sh ai, lubos, pisos,
escad ai, po as, janelas, inkação, pin u a, apmušalai, idla ima, sani a iniai e ūkiniai ins alações, au . J.
Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1943. SSKR Su apdin ųjų ogų kons ukcijų i emon o žinynas, au . K. Ilginis, K.
aikšno as, ilnius: Mokslas, SSM S a yba. I omas. Ma e iais de Cons ução, au . J. Šimoliūnas, Kaunas:
1989.
Spindulys, 1937. ST Tecnologia da Cons ução: manual, au . . K ušinskas, . Mažeika, p. Mikša, ilnius: Mokslo e
enciklopedijas edi o a, 1992.
S M Cons uybnicas ma é ias: manual, au . R. Žu auskienė, a. p. naujokai is, R. Mačiulai is, R. Žu auskas,
ilnius: Technika, 2012.
STp Silika ų echnologijos basicos: manualėlis, au . a. Balandis, . Jasiuke ičius, M. Ma ynai is, K. S azdas,
ilnius: Mokslo e enciklopedijas publikla, 1995. STŽ Dicioná io de e mos de Cons ução, au . a. Kudzys, a.
Rosenas, B. Kudzienė, ilnius: Lie u os mokslas, 2002. STŽT Glossá io de e mos de Cons ução. T obesiai, au .
. Michalauskas, ilnius: ISI, 1978. SŽd S a yba. omas II. T abalhos da Te a, au . J. Šimoliūnas, Kaunas [n. s.],
1939. ŠN Šiaudiniai namai: a igos compilados, segunda laida, ilnius: eno á elhas ene gias in o mação
consulcinis cen as, 2010.
ŠSd Šlai inio ogo cob imas uni ine e lakš ine danga: ado ėlis, eng. J. Bu okienė, ilnius: a d
publicidade, 2015.
Š OK Hea ing, en ilação, a acondi ionamen o: eo ia e p á ica, au . J. Čiup inskienė, K. Čiup inskas, .
Mo uzienė, ilnius: Supe namai, 2019.
TD T obesias pin ando, au . . Š ipas, Kaunas: Spindulys, 1934. TRLT T umpas usiškailie u iškas echninis
slo ynas, au . a. no od o skis, Kaunas: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1949.
uGp Fogniagesybos e esgamen o undamen os, au . a. Ru kauskas, ilnius: Jus i ia, 1997. ŪTSVŪkiškų iobas
che e de cons ução,au . .Kindu ys, Kaunas: Žaibas,1935. ppG Vienaaukščio indus ial edi ício gelžbe oninių
kolonų i pas a ų p ojek a imas: mokomoji knjiga, au . R. Bale ičius, . Jokūbai is, d. Zabulionis, ilnius:
Technika, 2011. ŽG Žaibas e g iaus inis, au . . . Lynke ič, e . p. ileišis, Tilžė: O o Maude odės paus u ė, 1900.
lI ERA ūRA aliūkai ė dai a, Side a ičiū ė-Mickienė Ilona 2006: Gė io e beleza concei os da língua li uânica
sąmonėje. –
Liaudies cul u a 6(111), 1622.
Būd y ė-Gudienė aina, Guda ičius aloyzas, Ju gai is nedas, papau ėly ė-Klo ienė Sil ija, Toleikienė Reda 2014:
Koncep ualiosios me a o os iešajame disku se: koncep ualiųjų me a o ų žodynas, ilnius: BMK publika.
Jackendo Ray 1990: Seman ic S uc u es, Camb idge: MIT p ess. Guda ičius aloyzas 2011: Reikšmė są oka
koncep as i p asmė. Res humani a iae 10, 108119. Kemme Suzanne 2003: Schemas and lexical blends.
Mo i a ion in Language, Ams e dam: John Benjamins publishing Company, 6997.
K ašy ė Regina, papau ėly ė Sil ija 2013. Alguns concei o do LIGa aožai Li uânia publicajame disku se. –
Filologia 18, 107117.
K ašy ė Regina, Župe ka Kazimie as 2011: aša ų koncep ualiza imas lie u ių i la ių azeologijoje.
Bal is ica XL I(1), 113122.
Lako Geo ge 1990: Women, Fi e, and Dange ous Things: Wha Ca ego ies Re eal abou he Mind, Chicago:
Chicago uni e si y p ess.
Langacke Ronald Wayne 1991: Concep , Image, and Symbol: The Cogni i e Basis o G amma , Be lin–
new Yo k: Mou on de G uy e .
Ma cinke ičienė Rū a 2006: Koncep ualioji me a o a e ime. T abalhai i dias 45, 109118.
papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
172 Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . cons uções e minos dū inių
kogni y iniai p opoziciniai modeliai
Ru kienė Lina 2021: S a ybos e minijos dū iniai: o ma imasis i aida: dak a o dise acija, ilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
ande wende Lucy 1994: algo i hm o au oma ic in e p e a ion o noun sequences. P oceedings o he
15 h con e ence on Compu a ional linguis ics, COLING 94, Kyo o, Japan, 782788.
Бабина Людмила 2013: Об одном из способов изучения производных слов в рамках когнитивно-дис-
курсивного подхода. – Теоретические и прикладные аспекты изучения речевой деятельности 8(1),
15–19.
Беседина Наталья 2006: Морфологически передаваемые концепты: монография, Тамбов: ИздвоТГУ.
Беседина Наталья 2014: Когнитивное моделирование процессов репрезентации знаний в морфоло-
гии. – Когнитивные исследования языка 8: сборник науч. трудов, 121–123.
Болдырев Николай 2006: Языковые категории как формат знания. – Вопросы когнитивной лингвисти-
ки 2(7), 5–22.
Феденко Анастасия 2015: Двухкомпонентные сложные существительные как модели репрезентации
знаний о человеке иартефактах в современном английском языке: диссертация канд. филол. наук,
Тамбов.
Кубрякова Елена 1997: Части речи с когнитивной точки зрения, Москва: Наука.
Кубрякова Елена 2004: Язык и знание. На пути получения знаний о языке (Части речи с когнитивной
точки зрения. Роль языка в познании мира), Москва: Языки славянской культуры.
Кубрякова Елена, Демьянков Валерий, Панкрац Юрий, Лузина Людмила 1996: Краткий словарь ког-
нитивных терминов, Москва: Издательство Московского государственного университета.
Степанов Юрий 2016: В трехмерном пространстве языка. Семиотические проблемы лингвистики, фи-
лософии, искусства, Москва: Ленанд.
COGNITIVE PROPOSTIONAL MODELS O COMPOuNDS IN CONSTRuCTION ERMINOlOgY (Componen es em e mos de composição)
h INE 20 h 21S CEN uRIES
Summa y
The linguis ic ep esen a ion o he cogni i e s uc u es s udied by cogni i e
linguis ics, which ocuses on he ela ionship be ween language and mind, changes he
a i ude owa ds compounds. F om he cogni i e pe spec i e, compounds a e iewed as
special language uni s, in which we can see he ela ion be ween concep s. Compounding
may be s udied in he amewo k o he p oposi ional heo y by asse ing ha he
knowledge o p oposi ional na u e co ela es wi h he compounds onomasiological
s uc u e.
The a icle s udies indigenous and hyb id cons uc ion e minology compounds o he
ea ly 20 h 21s cen u ies om he scien i ic li e a u e on cons uc ion o he a o esaid
pe iod using he cogni i e modelling me hod. O aim o he a icle is o iden i y he
cogni i e p oposi ional models o hese compounds, which may se e as he g ounds o
he nomina ion o cons uc ion concep s. To achie e his aim, he heo e ical iewpoin s
pe aining o cogni i e p oposi ional models a e discussed; he basic concep s exp essed
by he componen s o compounds a e iden i ied; i is e alua ed wi h which o he concep s
hey may o m he cogni i e p oposi ional models o cons uc ion e minology
compounds. The s udy in es iga es he wo d- o ma ion ypes ollowed in he
ac ualiza ion o hese models. The analysis o he empi ical da a e ealed ha compound
cons uc ion e ms a e coined on he basis o 16 cogni i e p oposi ional models. The
concep s comp ising hese models e lec he speci ici ies o he ield o cons uc ion.
Objec s, ge almen e ma e ial man-made p oduc s, a e in he cen e o he cons uc ion
ield. Hence, in nom-
173Te minologija | 2021 | 28 ina ing cons uc ion eali ies, he basic concep o he
OBJECT is ac ualized mos o en. Mos compounds ea u e he h ee old p oposi ional
s uc u e: aCTIOn OBJECT (dango aižis TRLT RLKp 1959; dujopū ė SMGT 2014; lie ma is
RLSTŽ 1992), OBJECT TO BE CHACTERISTIC OF a FE (ske s akis aLKS 1972; s aply ė STŽ
2002; s a zdzis Sp Sp Sp Sp 1965) and OBJECT 1 uONSE BEd FOR OBJECT 2 (dūma akis SdTS
ST 1930; klaak is OF 1978; klaak is SSM 1973), OBJECT 1 a RT […] OBJ 2 (klonklis SST 1973;
langkalkis 1943; skunkel 1973). as e ealed by he la e wo models, he concep o he
OBJECT may also en e in o a p oposi ional s uc u e wi h he concep o ano he
OBJECT. The e a e mo e models o his ype: OBJECT 1 TO BE WITH OBJECT 2
(gelžbe onis MGn 1933; gelžcemen as SSB 1943; degu be onis SM 1966), OBJECT 1 TO BE
MadE OF OBJECT 2 (kamščiaply ė SSB 1943; d ožliaplokš ė dS 1960; me al inklis SSB 1943).
By joining he concep o he pLaCE, he concep o he OBJECT c ea es he
p oposi ional model OBJECT TO BE pLaCE (laip a ie ė SSB 1943; a pa amis GSTZ 2009;
a pdu is MTpM 1976; i šdu is RLKp 1959); meanwhile, by joining he concep o he
puRpOSE, i makes up he cogni i e p oposi ional model OBJECT TO BE uSEd FOR
puRpOSE (dailoblis Sa ; slopiamedžiagės 1935 SSB 1943; slopiaply ė SSB 1943). In a e cases,
he nomina ion o cons uc ion concep s eso s o he cogni i e p oposi ional models
OBJECT TO BE STATE OF MaTTER (cemen milčiai RLSTŽ 1992; klin milčiai RLSTŽ 1992;
medmilčiai SSB 1943, RLSTŽ 1943) and OBJECT TO BE u žd FOR TIME ( asa langis SSB 1943;
asa namis aLLa 1993; zemlangis SSB 1943).
The concep o he aCTIOn may no only o m he p oposi ional models wi h he
concep o he OBJECT bu also he MannER (sa i aka RLSTŽ 1992; sa ieiga aLKpŽ
1958), he RESuLT (dujoda as SMu 2006; po oda is BaBJ 2006; pu oda is S M 2012),
he puRPOSE (slopiaklo is SSB 1943; slopiakabis SSB 1943), he pLaCE (Mondėlė SSB
1943; aukš alipys 1965), he aGT (MG M M M M 1933; andeleš 1988).
The concep o he aGEnT plays a ole in wo mo e cogni i e p oposi ional models o
cons uc ion e minology compounds: aGEnT (non-li ing) aCTIOn OBJECT (žaibginėjis ŽG
1900; pe kūnsa gis SBTĮ 1922) and aGEnT (li ing) aCTIOn Manne (šal kal is 1969 SdTSS 1930,
SdŽK 1940; elek osu i in ojas aSŠ 1969). Na análise de he cogni i e p oposi ional models o
compounds in cons uc ion e minology, sua conexão wi h wo d- o ma ion ypes and
pa s o speech de e se highligh ed: each model co esponds o a ce ain
wo d- o ma ion ype o se e al o hem, whe eas e e y concep is exp essed by a
ce ain pa o speech o se e al pa s o speech.
The esea ch e ealed ha o e he las cen u y, i.e. om he beginning o he 20 h
cen u y un il now, cogni i e p oposi ional models ha e emained i ually unchanged
(only he model aCTIOn puRpOSE is no longe in use). Pode se apon ado que com o
desen ol imen o do campo de cons ução e a nomeação de seus concei os, as p incipais
es u u as subjacen es ao econhecimen o e designação do campo de cons ução
pe manecem em g ande pa e as mesmas. Following he cogni i e app oach acco ding o

Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . s a ybos e minų dū inių which language and i s uni s g an
kogni y iniai p opoziciniai modeliai
access o cogni i e s uc u es, we could s a e ha lec ing upon he objec s, speci ying
he cogni i e p oposi ional models o compounds enable us o comp ehend, a leas in
pa , how he nomina ion o cons uc ion eali ies ac ually ook place ( akes place).
The esea ch da a show ha his nomina ion usually occu s by ecognizing and e-
o which o he objec s, o wha pu poses and a wha ime hey a e used, wha hei
ela ionships wi h o he objec s and hei dis inguishing ea u es a e. 174
Recebido 2021-09-25
Lina Ru kienė
Lie u ių kalbos ins i u as
p. ileišio g. 5, LT-10308 ilnius
E. paço lina. [email p o ec ed]