scieee Science in your language
[en] (orig) [lt] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Terminology and Microlearning: Contrasting Their Respective Methods and Content

Abstract

In the field of terminology, a distinction is made between terminological science and its methods on the one hand and terminology (or terminologies) in the sense of terminological data on the other. Concerning microlearning you can make a similar distinction between Microlearning as a subject field with its methods and microlearning objects in the sense of information objects for teaching and learning. The two fields are stemming from totally different roots. Their practical results, viz. terminological entries and microlearning objects (microLO) – especially if they represent scientific or technical concepts – have much in common when comparing their metadata. Different communicative roles distinguish terminological entries – which are concept-based by default – from concept-based microlearning objects (CBmicroLO). From a microcontent perspective, Blanca Stella Giraldo Pérez (2022) proposes a generic approach to achieve comprehensive content interoperability between terminological entries and CBmicroLOs, which both are different kinds of concept-based microcontent entries (CBmicroCE), though with different communicative roles. Under this perspective, they have much in common and could largely benefit from improved content interoperability. The generic approach proposed may also apply to other kinds of CBmicroCEs, especially in Linked Open Data (LOD) environments. In this connection, the application of the FAIR Guiding Principles (findability, accessibility, interoperability, and reusability of structured content) is essential. To achieve this aim, the authors propose standardization activities to arrive at a harmonized methodology for all kinds of CBmicroCEs – including the harmonization of the metadata (especially the core metadata) involved.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Terminology and Microlearning: Contrasting Their Respective Methods and Content

Author: Blanca Stella Giraldo Pérez; Christian Galinski
Year: 2024
DOI: 10.35321/term31-02
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/2408/2409
24 Te minologija i mik o mokymasis: kon as as
Thei Respec i e Me hods and Con en
Blanca S ella Gi aldo Pé ez
Ch is ian Galinski
"Doi.o g" 10.35321"
Te minologija i mik ologinis mokymasis:
Thei Respec i e Me hods and Con en
Te minija i mik omokimazė: me odų i u inio
sug e inimas
BLANCA STELLA GIRALDO PÉREZ
In o e m
ORCID id: h ps://o cid.o g/0009-0000-9944-0396
CHRISTIAN GALINSKI
In o e m
ORCID ID: h ps: h ps: o cid.o g/0009-0005-0873-4206
Abs akcija
Te minologijos s i yje ski iamas e minologinis mokslas i jo me odai, iš ienos pusės, i
e minologija (a e minologijos) e minologinių duomenų p asme, iš ki os pusės. Kalban
apie mik ologinį mokymąsi, galima panašiai a ski i mik ologinį mokymąsi kaip dalyko s i į
su jos me odais i mik ologinio mokymosi objek us mokymo i mokymosi in o macinių
objek ų p asme. Šios d i s i ys kilusios iš isiškai ski ingų šaknų. Jų p ak iniai
ezul a ai, . y. e minologiniai į ašai i mik o mokymosi objek ai (mic oLO) - ypač jei jie
a s o auja mokslinėms a echninėms są okoms - u i daug bend o, kai lyginami jų
me aduomenys. Ski ingi komunikaciniai aidmenys a ski ia e minologinius į ašus, ku ie
pagal numa y uosius nus a ymus y a pag įs i koncepcijomis, nuo koncepcijomis
pag įs ų mik o mokymosi objek ų (CBmic oLO). Iš mik okon en ų pe spek y os Blanca
S ella Gi aldo Pé ez (2022) siūlo bend ąjį me odą, kad bū ų pasiek as isapusiškas u inio
są eikumas a p e minologinių į ašų i CBmic oLOs, ku ie abu y a ski ingos
koncepcijos pag indu suku ų mik okon en ų į ašų (CBmic oCE) ūšys, no s i su
ski ingais komunikaciniais aidmenimis. Pagal šią pe spek y ą jie u i daug bend o i
galė ų iš esmės pasinaudo i ge esniu u inio są eikumu. Siūlomas bend as požiū is aip
pa gali bū i aikomas ki oms CBmic oCE ūšims, ypač sujung ų a i ų duomenų (LOD)
aplinkoje. Šiuo a ž ilgiu FAIR gai ių aikymas
Pag indiniai p incipai (su as umas, p ieinamumas, są eikumas i s uk ū izuo o
u inio paka o inis naudojimas) y a esminiai. No ėdami pasiek i šį ikslą, au o iai
siūlo s anda izacijos eiklą, kad bū ų suku a sude in a isų ūšių CBmic oCE me odika.
cluding he ha moniza ion o he me ada a (especially he co e me ada a) in ol ed.
25Te minologija | 2024 | 31
KEYWORDS: e minology, mic olea ning, mic ocon en , concep -based mic ocon en
en y (CBmic oCE), concep -based mic olea ning objec (CBmic oLO), quali ied
e minological en y (QTE), con en in e ope abili y, co e me ada a, FAIR Guiding
P incipai.
ANOTACIJA
Te minologijos s i yje ski iami e minologijos mokslas i jo me odai bei e minija (a ba
e minijos) e minologinių duomenų p asme. Kalban apie mik omokymąsi, galima panašiai
a ski i mik omokymąsi kaip dalykinę s i į su jos me odais i mik omokymosi objek us
kaip mokymo i mokymosi in o macinius objek us. Abi s i ys y a ski ingos p igim ies. Jų
p ak iniai ezul a ai, . y. e minologiniai į ašai i mik omokymosi objek ai ypač jei jie
a s o auja mokslinėms a echninėms są okoms u i daug bend o lyginan jų
me aduomenis. Ski ingi komunikaciniai aidmenys išski ia e minologinius į ašus, ku ie
pagal nu ylėjimą y a pag įs i są okomis, nuo są okomis pag įs ų mik omokymosi objek ų.
Iš mik o u inio pe spek y os Blanca S ella Gi aldo Pé ez (2022) siūlo bend ą koncepciją,
kaip pasiek i isapusišką u inio są eikumą a p e minologinių į ašų i są okomis pag įs ų
mik omokymosi objek ų, ku ie abu y a są okomis pag įs i mik o u inio į ašai, ku ie ik
ski ingo ipo, no s i a lieka ski ingus komunikacinius aidmenis. A siž elgian į ai, jie
u i bend o duk e ų i galė ų iš esmės gau i naudos iš ge esnio u inio są eikumo. Siūloma
bend oji koncepcija aip pa gali bū i aikoma ki ų ipų są okomis pag įs iems
mik o u inio į ašams, ypač susie ųjų a i ųjų duomenų (LOD) aplinkoje. Šiuo a ž ilgiu labai
s a bu aiky i pag indinius FAIR p incipus (su andamumas, p ieinamumas, są eikumas,
paka o inis s uk ū inio u inio naudojimas). Siekdami šio ikslo, au o iai siūlo
s anda izacijos eiklą, kad bū ų suku a sude in a isų ūšių są okomis pag įs ų
mik o u inio į ašų me odika, įskai an me aduomenų (ypač pama inių me aduomenų)
sude inimą. ESMINIAI ŽODŽIAI: e minija, mik omokymasis, mik o u inys, są okomis
pag įs as mik o u inio į ašas, są okomis pag įs as mik omokymosi objek as,
k ali ikuo as e minologinis į ašas, u inio są eikumas, pama iniai me aduomenys,
pag indiniai FAIR p incipai.
1. MOTIVACIJA IR Pag indinės są okos
Šis indėlis y a mo y uo as didėjančiu u inio paka o inio naudojimo, u inio
in eg acijos i u inio są eikumo po eikiu, ypač s uk ū izuo o u inio
(Galinski, Gi aldo Pé ez 2012) ūšims, ku ios aip pa adinamos mik o u iniu.
Remian is į ai iais šal iniais (analizuo i i ci uo i Gi aldo Pé ez
2022), mik okon en as iš p adžių bu o apib ėž as kaip:
–a gene al e m indica ing con en ha con eys one p ima y idea o
concep ,
26 Te minology and Mic olea ning: Con as ing
Thei Respec i e Me hods and Con en
Blanca S ella Gi aldo Pé ez
Ch is ian Galinski
[…] bend as e minas, ku į a s o auja ad esuojamas, s uk ū izuo as,
nedalomas, sa a ankiškas skai meninės in o macijos kū inys, […]
apibūdinamas o ma u, dėmesys, au onomija, s uk ū a, ad esuojamumas, […]
ad esuojamas pe ieną galu inį URL a ba pe malinką. Į ai ių ipų mik o u inio
subjek ai aip pa a si anda į ai iose nes uk ū izuo o u inio ūšyse, ačiau
y a okio u inio elemen ai. Mik o u inio subjek ai suku iami kaip duomenų
bazės į ašai, s uk ū izuo i pagal me aduomenis, kad bū ų paka o inai
naudojami. A siž elgian į p adinį mik o u inio apib ėžimą, šie į ašai gali bū i
adinami koncepciniais mik o u inio į ašai (CBmic oCE). Šia p asme
e minologiniai į ašai e minologijos duomenų bazėse (TDB) y a ipiška
CBmic oCE ūšis. Tas pa s pasaky ina apie ge ai s uk ū izuo us
leksikog a inius į ašus. Jis aip pa gali bū i aikomas am ik iems mokymosi
objek ų ipams, jei jie y a su elk i į ieną są oką a eikšmę, aip apdami
są okos pag indu pag įs ais mik o mokymosi objek ais (CBmic oLO), ki a
CBmic oCE ūšimi.
Jei pag indinė in o macija, ku ią u i pe duo i CBmic oLO, y a susijusi su
mokslo i echnikos są oka, ji u i daug bend o su e minologiniu į ašu,
a s o aujančiu ą pačią są oką. Taigi "CBmic oCE" y a bend inė
koncepcija, apiman i, be ki a ko: Te minologiniai į ašai (jei įmanoma,
k ali ikuo i e minologiniai į ašai:
QTE), […] CBmic oLOs, eiškian ys mokslines i echnines
są okas, nologinius į ašus i CBmic oLOs (įskai an CBmic oLO
– Lexicog aphical da a, which can be used o eused in bo h, e mi-
kalbų mokymui i mokymui).
This aises he ques ions: Wha is he di e ence be ween he e mino-
loginis požiū is (i e minologiniai į ašai) iš ienos pusės i
c olea ning app oach (and CBmic oLOs) on he o he , and how can con-
en in e ope abili y be ween a ious kinds o CBmic oCEs be achie ed
despi e di e en app oaches?
Ki as klausimas y a oks: kaip mik okon en ų me odas gali page in i
as inumą, p ieinamumą, są eiką i paka o inį naudojimą, aip pa u inio
kokybės i u inio kū imo klausimus, a siž elgian į didžiulį mik okon en ų
objek ų kiekį, ku į galima as i in e ne e?
To eassess he impac o he p oposed gene ic app oach on p ac ical
implemen a ion, his a icle is s uc u ed in o he ollowing sec ions:
27Te minologija | 2024 | 31
[…]Kon as inis e minologinių į ašų i CBmic oLOs apibend inimas (2),
[…]Kon as inis e minologinio požiū io i mik inio mokymosi požiū io
apibend inimas (3), […]Anali inis QTE i k ali ikuo ų CBmi me aduomenų
palyginimas - […]Į aukian yšių me odus, eikalingus isapusiško u inio
c oLOs (QCBmic oLO) (4),
są eikumui už ik in i, aip pa didinan duomenų kokybę (5), […]Į aukian
są okų i jų ep ezen acijų iden i ika imo sis emą (6).
2. TERMINOLOGIKAI Į ašai
AND CBMICROLOS
Pagal p adinį mik o u inio apib ėžimą, mik o u inio subjek ai u ė ų bū i
"koncepcijos pag indu" pagal numa y uosius nus a ymus, ačiau, deja,
dauguma jų šiuo me u įgy endinami eo ijoje i me odikoje p as ai
sup ojek uo oje sis emoje. Tai eikalauja a ski i k iečius nuo
mik okon en ų plunksnos i aiky i […] pageidau ina a p au iniu mas u
s anda izuo us […] plačiai naudojamus me aduomenis i duomenų modelia imo
p incipus be kokiam CBmic oCE ipui, kad jis bū ų laikomas k ali ikuo u. Tai
ypač s a bu e minologinių į ašų i CBmic oLOs, ku ie p iklauso labiausiai
žinomoms CBmic oCE, a s o aujančioms mokslo a echnines domeno a emos
są okas, a eju. Tu inio kokybė y a esminė, ačiau ją sunku pasiek i, nes ji
p iklauso nuo kelių eiksnių, ku ie ka u lemia k ali ikuo us CBmic oCE
(QCBmic oCE). Taikan e minologijos į ašus, jie lemia QTE; Taikan CBmic oLOs,
jie ampa QCBmic oLOs. Be o, leksikog a iniai duomenys negali bū i iš eng i
QTE i y a da labiau eikalingi QCBmic oLOs. Te minologiniuose į ašuose
in o macija, pa yzdžiui, apie a dų ly į, ienka ines i daugybines o mas i .
., y a a ba apleis a, nes jos gali bū i paim os iš leksikog a inių duomenų, a ba
u i bū i aiškiai nu odomos, jei jos nuk yps a nuo naudojimo bend oje kalboje.
K ali ikuo ų leksikog a inių į ašų (QLE) ikslai i o ma ai CBmic oCE o ma u
[…] . y. su elkian dėmesį į ieną idėją a są oką […] y a į ai esni žodžių
subjek ai, […] pasi aiko bend osios kalbos komunikacijos eiksmuose,
han hose o QTEs and hus:
– ocus on one lexicog aphical en y o each “meaning” ep esen ed
by one o mo e wo ds, complex wo ds, wo d combina ions, o mul i-
28 Te minologija i mik o mokymasis: kon as as
Thei Respec i e Me hods and Con en
Blanca S ella Gi aldo Pé ez
Ch is ian Galinski
[…] gali paaiškin i leksikinių subjek ų […] eikšmę, […] gali nu ody i
eisingą bend ą kalbos žodynų naudojimą (p iklausomai nuo naudo ojo
k ali ikacijos lygio).
Pag indinis leksikog a inių į ašų CBmic oCE o ma u komunikacinis aidmuo
y a "bend as kalbos komunikacija", ku i aip pa gali u ė i į ai ias
subka ego ijas. Ne specialis ų domeno a emos, leksikog a iniai į ašai
žodynas gali a ody i kaip e minologiniai į ašai:
1 len elė. Leksikog a ijos į ašo u inio pa yzdys (suku a au o ių) spygliuočių plak ukas
DATA: METADATA:
an aš ė lemma echnologija domenas subjek as a das kalbos dalis /
/language indica ion clea om con ex o s uc u e/ language (explici in he da abase)
~ y a ski i daugiausia mediniams da bams, ačiau
da bų. k yžminės nuo odos, p iklausomai nuo ki ų
me […]). Medžio da bams, ypač nagų a panašių
ienas plak uko gal os galas y a spygliuočio
o mos.
gali bū i naudojami i daugeliui (įskai an ) medinių
plak ukų unkcijų (ž . […]hamon he design)
daik ų iš medžio a ki ų medžiagų išgaunimui,
ienas a keli ipiškų spygliuočių plak ukų aizdai a ba neling is inis aizdas.
(Sou ce: /cons uc ed by he au ho s/) sou ce (explici in he da abase)
Galima ginčy is, a pi miau pa eik o leksikog a inio į ašo duomenys gali bū i
laikomi specializuo ais leksikog a iniais duomenimis. Be kokiu a eju,
leksikog a iniuose į ašuose y a daugiau ski umų nei QTE, ku ie laikomi QTE
p iklausančios są okos sis emos dalimi. Specializuo os leksikog a ijos
subjek ų, ku iuos kai ku ie laiko e minologiniais duomenimis, o ki i -
leksikog a iniais duomenimis, ski umas nus oja bū i s a bus, jei jų
komunikacinis aidmuo bū ų aiškus.
2.1 Te minologiniai į ašai
Pag indinis QTE ikslas y a:
[…] su elk i dėmesį į mokslines i echnines są okas i jų
ep ezen acijas, aip pa į jų są okinius yšius su kaimyninėmis
są okomis, odėl:

29Te minologija | 2024 | 31
= one e minological en y is p o ided o each concep
= alling unde a slo in a knowledge o de ing sys em
= can be ep esen ed by one mo e designa ions (incl. synonyms,
ski ingi būdai)
= gali pa eik i pa adinimus (ek i alen us) ki omis kalbomis = gali, jei
= should p o ide one concise de ini ion (o explana ion)
eikia, pa eik i lokalizuo us ne kalbinių duomenų aizdus
– o be p ima ily used by expe -le el use s o knowledgeable use s
(įskai an specializuo us e ėjus, echninius ašy ojus i . .) […]
a i ik i au o i e ingumo, glaus umo i ko ek ū os eikala imus
ec ness
Vienu žodžiu, pag indinis e minologinių į ašų "komunikacinis aidmuo" y a
žinių ep ezen acija specializuo o bend a imo ikslais. Ji gali u ė i
subka ego ijas, p iklausomai nuo domeno žinių ūšies, bend a imo būdo i
. .
Y a į ai ių ipų e minologinių į ašų, ne i a p g ynai są okomis pag įs ų. Jei
eikalingas u inio išsamumas i ikslumas, e minologinių į ašų duomenys
u ė ų a ba ne gi u i bū i pag įs i iena a ki a są okų sis ema. Ypač
p esk ipcinės e minologijos da buose gaunami e minologiniai į ašai pagal
numa y uosius nus a ymus y a pag įs i koncepcijomis i pap as ai aldomi
pagal sude in us a p au inius s anda us. Šių s anda ų aikymas
g eičiausiai lemia k ali ikuo us e minologinius į ašus (QTE).
Te minologinio į ašo są oka y a: "Nus a ymas, apib ėžiamas ISO 1087
kaip "žymis, ku is nu odo [koncep ą] domenoje a dalyke", kai
pa adinimas gali bū i e minas, įskai an pa adinimus, nuosa ą a dą a
simbolį, "de inicė, apib ėž a ibidome kaip "iš aiška, ku i apibūdina
[koncep ą] i a ski ia jį nuo susijusių są okų". Kalban apie pi miau
nu ody us aizdus, jie gali bū i ling is iniai i neling is iniai […] p ak iškai
ne apib ėžimas […] p iklausomai nuo naudojamos emos a būdo.
Te minologinio į ašo pa yzdys (kons uo as):
30 Te minologija i mik o mokymasis: kon as as
Thei Respec i e Me hods and Con en
Blanca S ella Gi aldo Pé ez
Ch is ian Galinski
Table 2. Example o he con en o a e minological en y (cons uc ed by he au ho s)
DATA: METADATA:
spygliuočių plak uko pa adinimas
[…]meis ų į ankiai> domeno subjek as en kalbos
iden i ika o ius plak ukas daugiausia
naudojamas meis ys ėje nagams įs um i a ba
iš auk i nagus iš medžio plak ukas i šu inė
apib ėž i ki i p i i inimo į aisai į medieną a ba
są oka ne kalbinis aizdas
(konk e us p is a ymas gali
bū i saugomas au o ių eisėmis)
1 pas aba: Tipiškas spygliuočių plak ukas u i me alinę
žemyn k ei ių V o mos spygliuočių, ku ios naudojamos
spygliuočiams i ki ų į aisų iš medžio iš aukimui.
gal ą su papildoma in o macija - iena pusė u i po ą
Šal inis: į ai ūs šal iniai, ku iuos sujungė au o iai. Šal inis.
Te minologinis i šu inės są okos į ašas gali a ody i aip: plak ukas, n.
en
[…] smūgių į ankiai> ankinis į ankis, ski as paka o inai smūgiuo i a smūgiuo i mažą
daik o plo ą
1 pas aba: ankiniai plak ukai susideda iš ankenos i smūgių gal os, o gal a dažnai y a
pagamin a iš me alo, o idu yje y a skylė, ku ioje y a medinė ankena. 2 pas aba:
plak ukai naudojami į ai iems ikslams, įskai an objek ų, okių kaip nagai, įmušimą į
medieną a ki as medžiagas, objek ų suskaidymą į mažesnes dalis, me alo o ma imą
a o ma imą, dalių egulia imą a su inkimą bei g io imo da bus. (Šal inis: au o iai)
Mik okon en ų me odas gali su a ky i eo inį i me odinį a o ūkį a p
e minologinių i leksikog a inių me odų.
(Budin 2004) a siž elgian į ai, kad:
Visokių ūšių ekspe ai negali iš eng i eisingo g ama ikos naudojimo
aspek ų, e minologinių subjek ų į e pimo į specializuo us eks us
(įskai an e minologinius azes) i bend us eks us (įskai an
kolokacijas), e minologinių subjek ų " ulga izacijos" p iklausomai nuo
31Te minologija | 2024 | 31
– lay people canno a oid using p ecise e minology in mo e and mo e
communica ion si ua ions,
– eache s and lea ne s o a specialized language canno a oid he
combined use o gene al language and e minology.
This coincides wi h “old” indica ions ha he e is no clea -cu bo de -
line be ween e minological en ies and specialized lexicog aphical en ies
audi o ijos i . . iš ienos pusės i specializuo os kalbos i bend os
kalbos iš ki os pusės.
2.2.CBmic oLO į ašai
Ž elgian iš mik okon en ų pe spek y os ( . y. emian is idėja a
koncepcija), CBmic oLO į ašai aip pa y a CBmic oCE. Jie gali apim i šią
in o maciją, ku i y a didak iškai pa eik a mokymo i mokymosi ikslais:
[…]Mokslinės- echninės są okos, a s o aujamos e minologine in o macija,
[…]A ski i objek ai, a s o aujami inkamais pa adinimais i objek ų
sa ybėmis, […]Topikos a emos, […]Kažkokios ak ų ūšys, […]Bend i kalbos
iene ai, okie kaip žodžiai, žodžių elemen ai, sudė ingi žodžiai a
kolokacijos, umpi žodžiai i . . Šiuo me u didak inės ka ego ijos
daugumoje CBmic oLOs nė a sis emingai aikomos a aiškios. Dažnai jie
yks a kaip didesnių LO a ba mik olesson dalis. Kai jie iš aukiami
paka o iniam naudojimui a paka o iniam naudojimui, jie daugiausia
p a anda didak inių ka ego ijų duomenis. Todėl didak inės ka ego ijos jų
negali as i i odėl jų negalima paka o inai panaudo i, kaip pageidaujama.
Toliau pa eikiami "CBmic oLO" duomenys ski i aikams susipažin i su
"šikšnospa nio" są oka i kai ku iais jo naudojimo būdais (p z., kaip aikų
žaislai), ūšimis i sa ybėmis:
3 len elė. Vaikų plak uko CBmic oLO u inio pa yzdys į ankio
DATA: METADATA:
pa adinimas
( ankinių į ankių naudojimas) ( aikymas)
/language indica ion clea om con ex o s uc u e/ language (explici in he da abase)
32 Te minologija i mik o mokymasis: kon as as
Thei Respec i e Me hods and Con en
Blanca S ella Gi aldo Pé ez
Ch is ian Galinski
Tai plak ukas (+
Tai aip pa plak ukas (+ izualizacija)
Tai aip pa y a plak ukas (+ izualizacija)
plak ukai p iklauso naudingiems į ankiams (+ izualizacija)
Hamme s a e use ul o many hings:
- o ix some hing (+ isualiza ion)
- o des oy some hing (+ isualiza ion )
- ką no s emon uo i (+ izualizacija)
- kažką sulenk i (+ izualizacija)
- …
Smūgiai y a sunkūs, odėl būki e a sa gūs! ( isualiza imas) Toliau pa eik as "CBmic oLO", aizduojan is "klubo
izualizacija) Aiškinimai
(Sou ce: /cons uc ed by he au ho s/) sou ce (explici in he da abase)
plak uko" są oką, ski as jaunimui a naujokams, no in iems sužino i apie klubo plak ukus i kaip juos naudo i
(p z., dailidžiams): 4 len elė. CBmic oLO u inio pa yzdys, aizduojan is jaunimo a naujokų mokymosi koncepciją
DATA: METADATA:
ankinio į ankio pa adinimas
Kalbos nuo oda aiški iš kon eks o a s uk ū os (kalba (išaiškin a duomenų bazėje)
spygliuočių plak ukai y a spygliuočių ūšis, ypač dailidžių medienos da bų paaiškinimai
(+ ipiškos spygliuočių plak ukų ūšies izualiza imas)
Y a į ai ių ūšių spa nų plak ukai ski ingiems
ikslams (+ izualizacija)
Kaip i dauguma ki ų plak ukų, jis susideda iš
ankenos i smūgių gal os, o gal a dažnai y a
pagamin a iš me alo su skylė cen e, kad bū ų
galima p iim i medinę ankeną. izualizacija (+)
Jei jis naudojamas kaip i ki i plak ukai, jis gali
bū i naudojamas smūgiams (+ izualizacija)
Viena spa nų plak uko pusė y a V o mos,
ski a nagams a panašiems objek ams
iš auk i. Šiuo ikslu, laikyki e spa nų
plak uką aip (+ izualizacija)
Jei no i e jį naudo i objek ų iksa imui, paimki e
claw hamme like his (+ isualiza ion)
(Sou ce: /cons uc ed by he au ho s/) sou ce (explici in he da abase)
39Te minologija | 2024 | 31
K ali ikuo i CBmic oCE y a s uk ū izuo i pagal me aduomenis i u i daugumą
esminių sa ybių, okių kaip s uk ū a, dėmesys, "mažas", "elemen a us"
(nep ima y us" a ba "kompozi inis") i "sa a ankiškas" a i inka eikala imus,
ained s and-alone en i ies, encompassing a ce ain comple eness o in o -
ma ion, and p o iding concep ual con ex . As o QTEs, p o iding con-
cep ual con ex as well as using and e e ing o au ho i a i e sou ces,
kad bū ų laikomas "k ali ikuo u". Ki a e us, didak inių b uožų, aikomų am
ik am ikslui i naudo ojo ipui, inkamumas y a pag indinis CBmic oLOs
k ali ikacinis eikala imas. Abiems y a bend as ak as, kad ik i CBmic oCE y a
labiau linkę bū i paka o inai naudojami i są eikūs nei ki i mik o u inio ipai,
ypač kai jie y a QTEs a ba QCBmic oLOs. Kalban apie eo inę i me odologinę
b andos laipsnį, e minologijos s i is y a labai pažangi, kaip odo didelis
a p au inių s anda ų inkinys, ski as ski ingoms aikomosioms s i ims.
Ta p au inių s anda ų ūkumas. Viena iš šio ak o p iežasčių gali bū i jų
san ykinis ma omumo (i odėl as inumo) ūkumas e. mokymosi s i yje, nes jie
ield o mic olea ning shows a lowe deg ee o ma u i y among o he s e i-
dažnai y a į e p i į didesnius mokymosi objek us. A kū imo i są eikumo požiū iu
nepadeda pasiek i didesnio sub endimo laipsnio. Taigi mik ologinio mokymosi s i is
galė ų ge okai pasinaudo i e minologinio požiū io aspek ais. Nepaisan jų
The g ea a ie y o app oaches and applica ions in he ield o mic ole-
ski ingo komunikacinio aidmens i papildomų me aduomenų, eikalingų
CBmic oLOs, šie du CBmic oCE ipai y a labai papildomi. Jei jų me odai galė ų bū i
sude in i, jie abu leis ų pasiek i didesnį isapusiško u inio są eikumo laipsnį […]
as pa s g eičiausiai gali bū i aikomas i ki iems u inio ipams
CBmic oCEs.
Be o, be koks CBmic oCE gali a si as i isose eks ų, žiniasklaidos p iemonių,
dokumen ų a (žmogaus bend a imo) modali e uose. Todėl "bend o požiū io" į
isų ūšių CBmic oCE kū imas apėmė daugelį aspek ų, ku ie iki šiol bu o laikomi
nesusijusiais. Dėl galimų k yžminio de inimo p i alumų i naudos isai
mik okon en ų s ičiai bu o e a iš naujo išnag inė i esamus duomenų modelius,
p adedan jų me aduomenų palyginimu.

40 Te minologija i mik o mokymasis: kon as as
Thei Respec i e Me hods and Con en
Blanca S ella Gi aldo Pé ez
Ch is ian Galinski
4. Me aduomenų a si adimas
QTES i QCBMICROLOS
Below, majo me ada a needed o s uc u ing QTEs and QCmic oLOs a e
suski s y i, išanalizuo i i palygin i pagal jų s a bą u inio są eikumui.
Te minas "duomenų ka ego ija" a ojamas e minologijoje, aip pa gali bū i
ogy managemen , bu da a ca ego ies a e also me ada a – and me ada a
laikomas CBmic oCE. Me aduomenys, ku iems čia ski iamas dėmesys,
nea siž elgia į bend ą in o maciją (GI), apib ėž ą ISO 26162-1, 3.2.5 ski snyje,
ul il he in en ions o a gene ic app oach.
kaip " echninę i adminis acinę in o maciją, aikomą isam e minologinių
duomenų inkimui". GI apima, pa yzdžiui, e minologinių duomenų inkinio
pa adinimą, e sijų is o iją, sa ininko a au o ių eisių in o maciją, ku i,
a liekan sudė ingesnę paiešką, aip pa gali ap i s a bi paka o inio
naudojimo i są eikumo požiū iu. Tas pa s pasaky ina apie kai ku iuos ki us
adminis acinius i echninius duomenis, esančius a ski uose e minologiniuose
į ašuose a ba jų sky iuose.
4.1 Koncepcijų apibūdinimo me aduomenys
Są okos y a ne ik žymimos e minų, be aip pa gali bū i žymimos ki ais
apibūdinamais koncep ais, okiais kaip […] e ms, pa adinimai, ženklai i simboliai. Gali
bū i e minų i pa adinimų (i jų su umpin ų o mų) į ai iais būdais (i g ama inė
s uk ū a, p iklausomai nuo kalbos), ( izualinių, ga so i ga so i aizdo) ženklų i
simbolų sis emomis, aip pa isų ūšių žodinių i ne e balinių elemen ų de iniais. Be
o, kon encijos į ai iose s i yse i dalykuose ski iasi, nekalban apie
konku uojančius pa adinimus am pačiam daik ui ne oje pačioje kalboje a
isuomeninėje aplinkoje.
2022 m. Pé ez 217)
Nus a omų są okų ep ezen acijų me aduomenys gali bū i suski s y i į
šias pog upius:
[…] Te minai i e minų panašūs aizdai, […] Raidžių simboliai, […] G a iniai
simboliai, me aduomenys aip pa y a okie pa ys kaip i QTE, ačiau
komunikacinis aidmuo ik ai y a ki oks.
– O he audio- isual symbols,
– The abo e in any communica ion modali y.
41Te minologija | 2024 | 31
I is impo an o ecognize ha QCBmic oLOs, oo, can ocus on any
o he abo e. I hey e e o he same scien i ic o echnical concep , he
Me aduomenys ap ašomiems są okų aizdams
Te minologijos s i yje labai s a būs są okų apib ėžimai, umpi ap ašymai a
paaiškinimai, kad iena są oka bū ų a ski a nuo kaimyninių są okų. Ge ai
pasi ink i a ba ge ai sukons uo i ne e baliniai apibūdinamieji są okų aizdai,
aip pa kon eks ai a pa yzdžiai gali bū i naudojami ie oj a ba be žodinių
apibūdinamųjų są okų aizdų. Ne e balūs ap ašomieji koncepcijos aizdai y a
žymiai labiau eikalingi kaip didak iniai b uožai QCBmic oLOs pe duo i
in o maciją apie koncepciją š ie imo didak iniams ikslams.
A siž elgian į pi miau minė ą, apibūdinamųjų są okų ep ezen acijų
me aduomenis galima suski s y i į šias pog upius: […] Ve balinis apibūdinamasis
są okų aizda imas, […] Ne e balinis apibūdinamasis są okų aizda imas, […]
Aukščiau nu ody as be kokiu (žmogaus bend a imo) būdu. Vėlgi, s a bu
p ipažin i, kad isi pi miau minė i elemen ai gali bū i naudojami QCBmic oLOs.
Tačiau labiau ikė ina, kad didak iniai b uožai aikomi apib ėžimams, są okų
ap ašymams a ki okioms apibūdinamoms są okų ep ezen acijoms (įskai an
ki us būdus). Be o, gali p i eik i p idė i ieną a daugiau pa yzdžių, p a imų,
es ų klausimų i . . Be kokiu a eju, QCBmic oLO u inio […] ypač
ap ašomųjų są okų ep ezen acijų […] pa ik inimas pagal a i inkamą QTE gali
bū i amus a o ojui, nes a bu, a ins uk o ius, a mokinys.
Me aduomenys koncep ualiam kon eks ui
Pasak Gi aldo Pe ez (2022:159), "koncepcinis kon eks as e minologiniuose į ašuose
eiškia žinių mik os uk ū ą ( . y. koncepcinį mik okon eks ą), jei jis odo
koncepcijos yšį su kaimyninėmis koncepcijomis a ba jos poziciją koncepcijos
sis emoje; a ba žinių mak os uk ū ai ( . y. koncep ualiam mak okon eks ui), jei ji
nu odo s i į a emą, ku iai ji p iklauso. […] Taigi są okos kon eks o me aduomenys
gali bū i suski s y i į są okos mik o-kon eks ą i mak o-kon eks ą.
42 Te minologija i mik o mokymasis: kon as as
Thei Respec i e Me hods and Con en
Blanca S ella Gi aldo Pé ez
Ch is ian Galinski
A he le el o concep ual mic o-con ex he e can be e bal o non- e -
bal concep ual mic o-con ex ela ions o one o mo e o he ollowing:
–Supe o dina e concep ,
[…] Plačiausia są oka, […]
Koo dina ų są oka, […] Ki aip
susijusi są oka.
Koncep ualaus mak okon eks o lygiu gali bū i žodinių a ne e balinių
mak okon eks o są okų ep ezen acijų (Wüs e io 1971 m. eminės
klasi ikacijos elemen ų pa idalu), įskai an : […] Domeno a dalyko klasi ikacijos
klasės, […] Tezau o e minai (desk ip o iai, ne-desk ip o iai i . .), […] (mak o
kon eks o są okos, a s o aujamos) Indeksa imo e minai, […] Ki os mak o
kon eks o są okų ep ezen acijos ūšys. Vėlgi, s a bu p ipažin i, kad pi miau
minė as dalykas aip pa aidina aidmenį QCBmic oLOs, no s ik iausiai ne
oks g iež as, kaip e minologijos aldymas. Jei jie nu odo ą pačią są oką,
me aduomenys aip pa y a okie pa ys kaip i QTE, ačiau jų komunikacinis
aidmuo y a ki oks. Be o, mažesnės a ba jaunesnės s i ys a dalykai gali
many i, kad jie negali bū i inkamai a s o aujami esamose didelėse žinių
a kymo schemose i u i suku i sa o.
Be kokiu a eju žinių a kymo aspek as eikės oliau s a s y i
a ei yje ykdan s anda izacijos eiklą. "ISO TC 37 šiuo me u
pe s a s o ISO TS 24634 echninę speci ikaciją, ku i y a o ien uo a į
""Te mBase eXchange"" (TBX) i gali bū i ne isuo inai aikoma ki iems
s uk ū izuo o u inio ipams."
Me aduomenys apie didak inę in o maciją CBmic oLOs
Didac ic ca ego ies e e o uni e sal aspec s o didac ics used in eaching
i moky is de in i mokymo i mokymosi p ocesus, kad bū ų pasiek i
mokymosi ikslai. Jie y a susiję su mokymosi eo ijomis i susijusiu
ical echniques whose app oaches aim o impac lea ne s’ mo i a ion and
pedagoginiu įsi aukimu bei ska ina jų susidomėjimą mokymu. iš a i inkamos
The explici indica ion o didac ic ca ego ies acco ding o ha monized
me ada a would highly enhance he indabili y and eusabili y o CBmi-
c oLOs. Gi aldo Pé ez (2022) iden i ied he ollowing didac ic ca ego ies
li e a ū os:
43Te minologija | 2024 | 31
pedagoginis me odas
[…]mokymosi kon eks as
= domain o subjec 3
= ype o lea ne
= educa ional le el
= didak inis panaudojimas
[…] p ieinamumo lygis
[…]mokymosi ikslas
[…]mokymosi s a egijos
–lea ning ac i i ies
[…]mokymosi s iliai
Kai ku iuos iš pi miau minė ų elemen ų gali p i eik i oliau a ski i pagal
konk ečius me aduomenis.
In o macijos apie a i inkamą didak inę ka ego iją pa eikimas padė ų ge iau
as i i paka o inai naudo i CBmic oLO, nes kiek ienai didak inei
eaching / lea ning pu poses. The wo k on inding ha monized me ada a
ka ego ijai is da eikia ai pada y i. Be kokiu a eju, me aduomenys,
ku ie gali bū i eikalingi didak inėms ka ego ijoms apibūdin i, y a unikalūs
"QCBmic oLOs". Jie nenaudojami e minologijoje, nes e minologijos
ikslas ski iasi nuo mik o mokymosi. Duomenų modelia imo ikslais
me aduomenys, apibūdinan ys didak ines ka ego ijas, u ė ų bū i
sis emingai ku iami i bū i skaid ūs naudo ojams, nes a bu, a jie y a ins uk o iai, a mokiniai.
Papildomos i an inės in o macijos me aduomenys
No s ši in o macija adinama papildoma a ba an ine in o macija, kai
ku i iš jos jokiu būdu nė a ne eikšminga, be ki a ko, a siž elgian į FAIR
p incipus.
Pagal ISO 26162-1:2019 3.2.6 papildoma in o macija (CI) […] apima, be ki a ko, domeno hie a chijos,
įs aigų ap ašymus, bibliog a ines nuo odas i nuo odas į eks ų ko pusus […]. Paiman
bibliog a ines nuo odas kaip pa yzdį, umpiausią nuo odos o mą galima as i isų ūšių leidinių
s anda izuo ose nume acijos sis emose. Taigi ISBN y a unikalus nuo odos į išleis ą knygą
iden i ika o ius. Naudojan šiuos nume ius iš engiama CBmic oCE pe k o imo bibliog a iniais
duomenimis i palaikoma sujung ų duomenų p ocesai. 3 s i is a ba ema gali su ampa su
me aduomenimis, ku ie nu odo koncep ualinį mak o kon eks ą.
44 Te minologija i mik o mokymasis: kon as as
Thei Respec i e Me hods and Con en
Blanca S ella Gi aldo Pé ez
Ch is ian Galinski
Pagal ISO 10241-1 an inė in o macija gali bū i g ama ikos in o macija,
s a usinė in o macija, kalbos a ašymo kodas (a ba abu), geog a inis
naudojimas, iš a imas i . . Jie gali bū i iesiogiai p iski iami ne ik
di idual da a ield con en , sec ions o a eco d o he whole eco d. Lan-
guage iden i ie s o ins ance a e highly ele an o indica e he language
no only o ce ain da a like e bal designa i e and desc ip i e concep
aizdams, be i be kokio pobūdžio u iniui, aip pa elek oninių p ie aisų
a o ojo sąsajai i . . Jie pap as ai y a paim i iš ISO 639 kalbos kodo4,
ku is pa s y a QCBmic oCE sis ema. Žinoma, ai, kas nu ody a aukščiau, aip
pa aikoma CBmic oLOs, no s jo naudojimas nebu o o malizuo as, kaip ai
y a QTEs. QCBmic oLOs gali bū i naudojama papildoma papildoma a ba an inė
in o macija, p z., š ie imo co(n) eks as, ku iame y a CBmic oLO.
5. DATų sujungimas
I a p QCBMICROCES
In compu ing, linked da a is s uc u ed da a which is in e linked wi h
ki i duomenys, odėl jie ampa naudingesni pe seman ines užklausas.
[…]S uk ū izuo i duomenys y a duomenys, ku ie y a o ganizuo i i su o ma uo i
konk ečiu būdu, kad jie bū ų leng ai skai omi i sup an ami iek žmonėms, iek
is ypically achie ed h ough he use o a well-de ined schema o da a model,
mašinoms. Tai su eikia duomenų s uk ū ą. S uk ū izuo i duomenys pap as ai
andami duomenų bazėse i skaičiuoklėse i jiems būdingas o ganizuo as pobūdis.
Kiek ienas duomenų elemen as pap as ai p iski iamas am ik am lauke a s ulpeliui
schemoje, o kiek ienas į ašas a eilu ė a s o auja am ik am o duomenų
egzemplio iui […] (Geeks o Geeks). Duomenų a pusa io yšiai iene e dažnai
apib ėžiami san ykiais, ku ie egzis uoja a p ski ingų duomenų elemen ų, i gali bū i
nus a y i naudojan į ai ius mechanizmus, okius kaip ak ai i nuo odos (ERD).
Ka u ai suda o a i inkamų duomenų bazės į ašų duomenų modelį. Duomenų bazės
da abase, he s uc u ed da a en i ies a e physically connec ed h ough
s uk ū oje. "Geeks o Geeks" pažymi, kad s uk ū iniai duomenys suda o ik apie 20
% duomenų, ačiau dėl o, kad jie y a labai o ganizuo i i e ek y ūs, jie y a didelių
duomenų pag indas. " Tačiau kai ku ie ūkumai
4 ISO 639:2023 kodas a ski oms kalboms i kalbų g upėms.

45Te minologija | 2024 | 31 S uk ū izuo ų duomenų subjek ų sujungimas su
a e also lis ed, such as: “The s uc u ed na u e o he da a can some imes
lead o missing o incomple e da a o da a ha does no i cleanly in o he
de ined schema, leading o da a quali y issues.”
ki ais ski ingose duomenų bazėse esančiais subjek ais p ideda
sujung iems duomenims dimensiją, ku i u ė ų didelį po eikį CBmic oCE,
In e ne . This in ol es i s and o emos s uc u ed da a in he o m o
ku ių s uk ū a […] įskai an idines nuo odas […] leidžia seman iškai
eikšmingą i odėl eiksmingą sujungimą […] ypač jei QCB i šių nuo odų
mic oCEs a e in ol ed. Howe e , “I ’s impo an o no e ha he na u e
sudė ingumas gali labai ski is p iklausomai nuo speci inės duomenų modelio
eikala imų i pa ies duomenų pobūdžio […] (Geeks-
o Geeks).
In e ne o pa e imą pasauline duomenų bazė, susijungusia su į ai iais
s uk ū izuo ais u inio subjek ais, pi mą ka ą apibūdino Tim Be ne s-Lee
dizaino pas abose apie Seman inio žinia inklio p ojek ą 2006 m., ku ioje jis
su o mula o pag indinius p incipus, ku ie ėliau bu o pa a azuo i aip: Visi
koncep ualūs dalykai u ė ų u ė i a dą, p adedan į HTTP. 2. ieškodamas HTTP
a do u ė ų g ąžin i naudingus duomenis apie klausimą s anda iniame
o ma u.
3. Be kas ki a, su ku ia as pa s daik as u i yšį pe sa o duomenis, aip pa u ė ų bū i pa adin as HTTP.5 "Kiek i
pap as a, y a kliūčių, ukdančių įgy endin i 2006 m. iziją: ""Kad duomenų inklas ap ų ealybe, s a bu, kad didžiulis
duomenų kiekis inkle bū ų p ieinamas s anda iniame o ma u, p ieinamas i aldomas seman inio inklo į ankiais."""
Be o, […] u ė ų bū i p ieinami i duomenų duomenų a pusa io san ykiai, kad bū ų suku as duomenų inklas (o ne ik
duomenų inkinių inkinys). […] W3C, ačiau Be ne s-Lee užsiminė apie galimą sp endimą į eik i kai ku ias kliū is pe
susie us a i us duomenis (LOD), ku į jis jau apib ėžė sa o 2006 m. dizaino pas abose kaip "susijusius duomenis, ku ie
y a išleis i pagal a i ą licenciją, ku i ne ukdo jų paka o iniam naudojimui nemokamai".
Pasak Gi aldo Pé ez (2022), ik am ik i san ykiai CBmic oCE, ku ie aip pa gali bū i laikomi
nuo odomis į į ašus pagal bend iausią susie ų duomenų apib ėžimą, i am ik os nuo odos į as
pačias a ba ski ingas CBmic oCE ūšis ki ose duomenų bazėse, gali bū i 5 […]Tim Be ne s-Lee ki ame
žinia inklyje[…]. A chy uo as iš o iginalo 2011-04-10 Su ink a 2009-03-15.
46 Te minology and Mic olea ning: Con as ing
Thei Respec i e Me hods and Con en
Blanca S ella Gi aldo Pé ez
Ch is ian Galinski
conside ed as links be ween da a elemen s alling unde co e me ada a o
page in i CBmic oCE as inumą i są eiką […] i galiausiai gali sukel i naujus
a ski ų CBmic oCE pa i inimo i kokybės ge inimo me odus.
P adedan nuo "CBmic oCE" idaus san ykių, s a biausi as i i
są eikau i y a yšiai a p nus a y os koncepcijos i :
[…] Kiek iena iš jo ( e balinių a ne e balinių) pa adinimų są okų
ep ezen acijų, […] jo kaimyninės są okos, okios kaip i šu inė
są oka, koo dina inės są okos a ba ki aip susijusios są okos, […]
suda o mik okon eks ą, […] nuo oda a p iden i ikuo os są okos i
domeno a subjek o nuo odos, nu odan i są okos ie ą
mak okon eks e.
Aukščiau nu ody a leidžia naudo i nep iklausomus nuo kalbos ( . y.
daugiakalbius), amodalius ( . y. iš esmės mul imodalius) i nep iklausomus nuo
sis emos dizaino ( . y. kažkaip sis emai agnos inius) apibūdinimus. Be o, bū ų
naudinga, jei ne bū ina, nu ody i, a egzis uoja ienas a ki as apibūdinamasis
są okos aizdas. Koncepcijos cha ak e is ikos ap ašomoje koncepcijos
ep ezen acijoje aip pa y a koncepcijos. Šiuo a ž ilgiu pag indinės
są okos sis emos sis eminiam pobūdžiui eikia minimalaus nuoseklumo i
nuoseklumo. Tai gali bū i sus ip in a, jei bū ų suda y os nuo odos a p
kiek ienos iden i ikuo os są okos sa ybės i CBmic oCE, a s o aujančios
sa ybės są okai, ypač p esk ipcinėse e minologijos me odose, okiose kaip
e minologijos s anda izacija. Į ai ių ipų CBmic oCE su ski ingais
komunikaciniais aidmenimis yšiai gali a si as i ski ingais lygmenimis,
pa yzdžiui: […] nuo odos iš iden i ikuo os są okos į as pačias a ba labai
panašias są okas ki uose CBmic oCE iš ekliuose, galbū su ki okiu bend a imo
aidmeniu; […] nuo odos a p kiek ienos iden i ikuo os są okos sa ybės i
kiek ienos CBmic oCE, a s o aujančios okios sa ybės są okai. Pas a asis
padidin ų i paleng in ų pag indinės
concep sys em – especially in p esc ip i e e minology app oaches, such
as e minology s anda diza ion cha ac e ized by he need o a highe de-
g ee o seman ic and semio ic consis ency and cohe ence.
47Te minologija | 2024 | 31
In addi ion o he abo e, e e ences o links o ex e nal con en esou ces
a e needed o a ious adminis a i e, alida ion o o he pu poses, such as:
Ve balinio žymėjimo są okos ep ezen acijos kalbos nu odymas ISO 639 kalbos kodui,
ku is y a kalbos iden i ika o ių i jų kalbos duomenų elemen ų sis ema, Ve balinio
žymėjimo są okos ep ezen acijos ūšies nu odymas, ku is gali bū i saugomas
au o i e ingų panašių ne e balinių žymėjimo są okos ep ezen acijų saugykloje,
Koduo ų šal inių nu odymų ( okių kaip ISBN, ISSN, DOI i . .) nuo odos, p idė os p ie
duomenų elemen ų CBmic oCE į isą a i inkamo kodo elemen o ap ašymą. Pas a asis
leis ų nuola a ba pe iodiškai e in i duomenų šal inio au o i e ingumą pe ieną a
ki ą a si andančią seman inio žinia inklio į ankį, aip paleng inan duomenų
a kymą. Tačiau, pasak Gi aldo Pé ez (2022:194), "Šiuose klausimuose y a: Kas ku ia
i ska ina s anda inį o ma ą, į ku į nu odo Be ne s-Lee? Kas p ojek uoja bū inas
seman inio žinia inklio p iemones? Kas nus a o yšius a p duomenų? Viskas ai
nea si anda sa aime. Be abejo, eikia ęs i s anda iza imo eiklą, pageidau ina,
a p au iniu lygiu. Šiuo a ž ilgiu galima paklaus i, a seman inio žinia inklio me odai i
esami egulia imo (pe s a ymo s anda izacijos) aspek ai y a pakankami
Be ne s-Lee izijai įgy endin i. Gi aldas
Pé ez (2022) paaiškina, kad kai ku ie pag indiniai eo iniai i me odologiniai
klausimai u i bū i pi miausia nag inėjami i sp endžiami, kol echnologija i
s anda izacija gali pe im i. Vienas iš šių klausimų susijęs su pi miau
minė omis nuo odomis i nuo odomis, o ki i - su klausimu, kaip nus a y i
o malize he indica ion o he abo e-men ioned links, which necessi a es
unikalus są okų i jų ep ezen acijų ID.
6.Vienin eliai są okų iden i ika o iai
AND THEIR REPRESENTATIONS
Be o, kiek iena są oka u ė ų bū i ienodai iden i ikuo a […] p z., ski ingose
acco ding o ISO/TS 29002-5 adap ed o his pu pose. The me hodolo-
gy o his echnical speci ica ion adap ed o e minological me hodology
would be he baseline o achie ing con en in e ope abili y and eusabili-
CBmic oCE ūšyse, papildomose e minologijos aldymo duomenų mainų s anda ams.
Šio s anda o ikslas - už ik in i sklandų cha ak e is inių duomenų, p z., p oduk ų
ka alogų a p oduk ų biblio ekų, kei imąsi ..., daugiausia pag įs ą […]koncepcijos
48 Te minologija i mik o mokymasis: kon as as
Thei Respec i e Me hods and Con en
Blanca S ella Gi aldo Pé ez
Ch is ian Galinski
iden i ika o iaus, e ės> po ų kei imu: koncepcijos iden i ika o ius unikaliu būdu lemia
są oką, ku i apibūdina e ės eikšmę[…]. QTEs i QCBmic oLOs a eju […]koncep o
iden i ika o ius, e ė> po os bū ų suda y os iš unikalios koncep o ID i paieškos ikslų
[…] aip pa page in i as inumą i ap ik umą […] bū ų bū ina p idė i komunikacinį
one designa i e concep ep esen a ion (o i s iden i ie ) as he alue. Fo
aidmenį kiek ienai […]koncep o iden i ika o iaus, e ės> po ai, aip pa domeno a
dalyko, į ku į p iklauso nag inėjama są oka, nu odymą. Tam eikia daugiau nei ieno
me aduomenų
– he da a composing he unique concep ID,
[…] kiek ienos apibūdinamosios są okos ep ezen acijos ID, […] domeno a dalyko
nuo oda. Reikia nepami š i, kad isa in o macija apie ap a iamą są oką nebū ų
į auk a į <concep iden i ie , alue> po ą, be bū ų apib ėž a išo ėje
a i inkamuose QTEs a ba QCBmic oLOs. A i inkami […]koncepcijos
iden i ika o iaus, e ės> po ų elemen ų me aduomenys u i bū i a p au iniu
mas u s anda izuo i i lais ai p ieinami, kad bū ų galima įgy endin i bend ąjį
me odą. Susijusioje a i ų duomenų aplinkoje papildoma in o macija gali bū i
paim a iš a i inkamo CBmic oCE. Tai padidin ų as inumą i ap ik umą ne ik pe
yšius QCBmic oCE iduje, be i a p į ai ių ūšių QCBmic oCE. Bend asis
me odas a i inka i palaiko FAIR pag indinius p incipus: as inumą, p ieinamumą,
są eiką i paka o inį naudojimą, kaip apib ėž a GO FAIR. Gi aldo Pé ez (2022)
nu odo, kad QCBmic oCE y a inkamesni, kad bū ų galima laiky is FAIR p incipų.
Kad bū ų iš eng a daba inės si uacijos, kai FAIR p incipai ski ingai aikomi
ski ingoms naudo ojų bend uomenėms, o ai ukdo u inio są eikumui,
bū ina ykdy i a p au inę s anda izacijos eiklą. Te minologijos aldymas,
pag įs as e minologinės eo ijos i me odų, y a labai populia us. Tai a gu a
anced and la gely ha monized h ough in e na ional me hodology s an-
da ds. As o mic ocon en , he e a e many p ac ical app oaches o man-
aging mic ocon en usually go e ned by pu pose-o ien ed sys em design.
paleng ina duomenų kei imąsi, duomenų in eg aciją i są eiką a p p og amų
be im o in o macijos p a adimo […] a ba da blogiau, suku ia ik ne eikalingą
in o maciją, jei ne šiukšles.