218
Kalbos Kul ū a | 81
MARIJA RAZMUKAITĖ
lie u ių kalbos ins i u as
DĖl KaI Ku IŲ VIE oVa DŽIŲ
IKslIN INŲ lYČIŲ
Manoma, kad o icialiojoje a osenoje1 unkcionuojan ys ie o a džiai y a
palygin i ge ai s anda izuo i i suno min i. ačiau i ian pi minius oikoni-
mus, ku ių da ybos pama u eina hid onimai, andama i ne isai su ieno-
din ų lyčių. Dažniausiai pasi aiko okių a ejų, kai oikonimo i hid onimo
ly ys ski iasi ki čiu, ki čio ie a, ečiau šaknies balsių kokybe a g ama ine
o ma. Ka ais okie abiejų ie o a džių lyčių nesu apimai gali ne kel i abe-
jonių, a abu ie o a džiai – oikonimas i hid onimas – nė a sa a ankiškai
susi o ma ę, o ne susiję a dai. ik lokalizacijos duomenys pa i ina da y-
bos pama o i da inio sąsają.
ad kas ie nesu apimai i kodėl jų a si ado? Gal ai iesiog klaidos a ki i
nesude in i dalykai, a si adę ku ian są adus, ie o a džių są ašus? Žinoma,
ai gali bū i susiję i ne su kalbinėmis p iežas imis. s aipsnio ikslas – ap-
a i okius da ybiškai susijusius ie o a džius, ku ių ly is no minamieji šal-
iniai pa eikia ski ingai. Nag inėjami Lie u os TSR adminis acinio- e i o i-
nio suski s ymo žinyno (a sŽ) oikonimai i Lie u os TSR upių i eže ų a -
dyno (luEV) hid onimai.
P isimin ina ai, kad duomenys gy enamųjų ie ų a dų są ašams a sŽ
daugiausia bu o imami ne iš lie u ių kalbos ins i u o Va dyno sky iuje esan-
čios ie o a džių, už ašy ų iš gy osios kalbos, ka o ekos (VK), o iš jau pa-
eng ų, kalbininkų a ky ų i no min ų gy enamųjų ie ų a dų šal inių – iš
a puka yje (apie 1935–1940 m.) pagal apsk i is i alsčius suda y ų ie o-
a džių bylų (Vb). Šiose bylose (ku ių suda y a sep ynios) bu o iksuo i
kaimų, bažny kaimių, ienkiemių, d a ų bei pali a kų a dai. bylos, ma y ,
1 Čia u imi gal oje o icialieji no minamieji šal iniai: Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio
suski s ymo žinynas, d. 2, 1976 ( oliau – a sŽ); Lie u os TSR upių i eže ų a dynas, 1963
( oliau – luEV); a. Vanagas. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, 1981 ( oliau – lHEŽ)
i Vie o a džių žodynas, 2002 ( oliau – VŽ).
M. azMuKaI Ė. Dėl kai ku ių ie o a džių ikslin inų lyčių
219
bu o eng os skubo ai, daug ko nespė a paka o inai pa ik in i ie ose. ad
daugelį dalykų a sŽ y a pe ėmęs au oma iškai iš Vb.
luEV eng as ėliau, kai jau bu o VK, be o, nebu o okios skubos. Gal
dėl o čia sudė ų hid onimų ne aisyklingų o mų nė a daug; dalis jų jau iš-
aisy a aleksand o Vanago Lie u ių hid onimų e imologiniame žodyne.
Kadangi okių a ejų, kai pama inio ie o a džio i da inio ly is o ma-
liai nesu ampa, y a kelios dešim ys i ie nesu apimai gali bū i ski ingi,
ad okių ie o a džių po ų galima ski i kelias g upes pagal ski umų po-
būdį.
1.
oikonimo, da inio iš hid onimo, i pama inio hid onimo ski iasi ki is, ki -
čio ie a, pa adigma:
Bežė (2) s. d : Be ž (4) up. d. Viensėdžio a do 2-oji ki čiuo ė odo,
kad ly is Bežė nė a ko ek ū os klaida. bū ų galima many i, kad abu ie o-
a džiai y a sa a ankiškai susi o ma ę iš lie . bé žas. ačiau abiejų ie ų a -
dų – oikonimo i hid onimo – lokalinė p iklausomybė leidžia many i ien-
sėdžio a dą esan iš upės a do, a sŽ palik o su a mei būdingu a i auk-
iniu ki čiu Bežė. oikonimo ly is aisy ina į Be ž.
Čisa à (4) k. ss, Guob : Čisa à (3b) up. ss. Duomenų, odančių ki us
linksnius, be kilmininko (Čisa õs), VK neuž iksuo a, ad belieka p ipažin i
oikonimo 4-ąją ki čiuo ę aisyklingą, emian is analogija: šiame lie u os
egione ie o a džius, u inčius p iesagą -a a, links ama ki čiuo i pagal
4-ąją ki čiuo ę.
Gùžupis (1) k. Pšš : Gužupỹs (3b)2 up. Pšš. VK iksuojamos d i g e iminės
šio upė a džio ly ys – Gùžupis (1) i Gužupỹs (3b). abi ly ys aisyklingos,
ačiau o icialieji hid onimų šal iniai – luEV i lHEŽ – y a į eisinę ik ly į
Gužupỹs. Many ina, kad i oikonimo ly į eikė ų keis i į Gužupỹs.
Júodlė (1) k. Šauk : Juõdlė (2) ež. Šauk. Eže o a do ki čia imas nu ody as
aisyklingas, kadangi hid onimas g eičiausiai y a kilęs iš lie . juodlỹs (4)
„ oks andens abalas“3 a ba iš lie . júodas, -à su šaknies balsių me a onija.
bū ų aisy ina oikonimo o ma i pa adigma – Juõdlė k.
2 ai ienas iš okių a ejų, kai ki čio ie a y a nulėmusi i galūnės balsio ilgumą.
3 Dėl kai ku ių lie u ių kalbos bend inių žodžių i jų aiškinimo ž . Lie u ių kalbos žodynas
1–20, 1956–2002.
220
Kalbos Kul ū a | 81
Kalináuka (1) Mgč : Kalnauka ež. smal. VK duomenimis, eže o a das
u i sudė inį a ian ą Kalnaukos ẽže as, ku io pi masis dėmuo y a iš kaimo
a do, ad aisyklinga oikonimo o ma u ė ų bū i ki čiuojama Kalnauka.
Kalnyčià (4) k. K ž : Kalnyčià (2) up. K ž. Plg. ie o a džius Kalnyčiõs
pélkė i Kalnỹčios pélkė Kelmės . (VK), ku ie y a iš upė a džių Kalnyčià (4)
i Kalnyčià (2). be o, pažymė ina, kad žemaičių a ealo hid onimai, u in ys
p iesagą -yčia, y a 4-osios ki čiuo ės (p z.: Vo yčià (4) Šlu, Ska yčià (4)
Va n, Ski yčià (4) sn, Vi yčià (4) š). Many ina, kad oikonimas pada y-
as iš upė a džio Kalnyčià 4-osios ki čiuo ės a ian o.
Mokiškė (1) k. Pk ž : Mõ kiškė (1) up. K ž. Galima spė i, kad šie a dai
da ybiškai i nesusiję, o susida ę sa a ankiškai: kaimo a das iš a d. Mokus4
(plg. da ki us kaimų a dus, iksuojamus a sŽ, – Mokiškiai N ; Mo kiš
kis Žm ), o upė a dis – iš a d. Mõ kus. Vis dėl o ai kelia abejonių, nes
g eičiausiai ie o a džiai ė a ne ienodai suno min i.
Pu óniškis (1) s. s : Pu õniškis (1) up. Šmn. upė a dis gali bū i sieja-
mas su lie . pu õnas „pelkinė pu iena“ a ba su a d. Pu õnas, ad oikonimo
ly is aisy ina į Pu õniškis.
Riñgė (2) k. j : Rngė (1) up. j. apelia y ai, su ku iais siejami šie ie o-
a džiai, lie u ių kalboje ki čiuojami ejopai - ngė, iñgė, ing. aukš ai-
čiuose papli usi o ma ngė, iš ku ios i kildinamas upė a dis. Kaimo a do
ly is u ė ų su ap i su upė a džio ly imi, odėl aisy ina į Rngė.
Ropienà (3) k. Plk : Ropienà (4) up. K . upė a dis lHEŽ kildinamas iš
pie os i lauko a do Ropienà, ku is VK ki čiuojamas pagal 3-iąją ki čiuo ę:
Ropeną, Ropienojè i u i ki čia imo a ian ą Ropena (1) (plg. P a ena
up. mš). Manoma, kad i upė a dis g eičiausiai y a 3-iosios ki čiuo ės: Ro-
pie nà, Ropienõs, į Ropeną, Ropena, Ropienojè.
Sal agỹs (3a) k. Ilgž : Sal agỹs (3b) up. K k. VK duomenys – į Sa agį,
Sal agyjè odo 3b ki čiuo ę; be o, nu odoma da i g e iminė anden a -
džio ly is Sa agis. Ki okio ki čia imo a ian o nė a už iksuo a, ad g ei-
čiausiai oikonimo ies Ilgižiais ki čia imas nė a au en iškas.
San akà (4) k. Igl : San akà (3b) up. ss. Čia aiški ko ek ū os klaida, nu o-
dan upė a džio ki čiuo ę. Vie o a džiai sie ini su lie . san akà (3a), senesniu
ki čia imo a ian u, pa eikiamu lKŽ, ad ki čiuo ini pagal 3a ki čiuo ę.
Šaka à (3b) k. lkm : Šaka à (3) up. lkm. Vie os žmonės šiuos ie o-
a džius ki čiuoja d ejopai – pagal 3 i 3b ki čiuo ę, odėl galima eig i, kad
abu ie o a džiai – oikonimas i hid onimas – suki čiuo i aisyklingai. Gali-
4 Dėl asmen a džių ž . Lie u ių pa a džių žodynas 1–2, 1985, 1989.
M. azMuKaI Ė. Dėl kai ku ių ie o a džių ikslin inų lyčių
221
ma ik spė i, kad 3-iosios ki čiuo ės ie o a džiai gali bū i senesnės pa adig-
mos, o 3b a si ado pagal analogiją, plg. en pa esančio eže o a do Šaka a
(3b) ki čia imą.
Týklė (1) k. už : Tỹklė (2), o . Tỹklis (2) ež. už . Kaimo a das, be abe-
jonės, y a iš eže o neo icialiosios ly ies Tỹklė (2). VK aip pa y a i šio oi-
konimo, ki čiuojamo i agališkai, už ašymų, uo emian is oikonimo ly į
eikė ų aisy i – Tỹklė (2).
Visinčià (2) k. Pab : Visinčià (4) up. Šlčn. VK duomenys odo ik 4-osios
ki čiuo ės kaimo i upės a dus: Visinčià, Visinčiõs, Visiñčią, ad kaimo a -
do ki čia imas aisy inas. Šioje pie ų lie u os dalyje a galūnės a dus links-
ama ki čiuo i pagal 4-ąją ki čiuo ę (plg. Gaujà, Šalčià).
Válčiu a (1) k. ss : Valčiu à (3b) up. ss. Visi senesni VK už ašymai odo
upė a džio 3b ki čiuo ę: Valčiu à, Valčiu õs, Vačiu ą. VK ė a už iksuo a ik
kilmininkinė oikonimo ly is Valčiu õs, o Vb nu ody a ly is Válčiu a. ad
many ina, kad į o icialiuosius są ašus iš Vb pe kel a ly is suki čiuo a ne ai-
syklingai, gal ne a si ik inai. aigi i kaimo a das u ė ų bū i ki čiuojamas
pagal 3b ki čiuo ę.
Žabas (4) k. K s : Žabas (2) up. K s. ik iš VK už ašy os Ka sakiškio
apylinkės ie o a džio daugiskai os a dininko o mos Žamba galima eig i,
jog i hid onimas u ė ų bū i 4-osios ki čiuo ės.
2.
ski iasi oikonimo i hid onimo šaknies balsių kokybė:
B anas (1) s. Vnd : Bỹ anas (1) up. Vnd. Dėl ie o a džio ilgojo ša-
knies balsio lHEŽ abejojama i bandoma sie i su lie . b ė. No s e imologi-
ja lieka miglo a, ačiau galima many i, kad upė a džio ly ies Bỹ anas ki -
čiuo as šaknies balsis a mėje y a pailgin as dėl ki čio, o hid onimo ly is
B anas bū ų au en iška.
D ùlupis (1) k. m : D lupis up. m. upė a dis lHEŽ siejamas su a d.
D ūlià, D ulià. lPŽ da iksuo os p d. D ulỹs, D ùlius. aigi upė a dis sie-
jamas su a d. D ūlià, o kaimo a das, ma y , no minan i manan , jog ki -
čiuo as u a mėje ilginamas, palik as su umpuoju u. Galimas daik as, kad
y ų aukš aičių a mėje ki čiuo oje pozicijoje u y a pailgin as, nes p d.
D ūlià su ilguoju balsiu už iksuo a ik pie ų lie u os dalyje. odėl i upė-
a džio no minė ly is u ė ų bū i D ùlupis.
Dubu ái is (1) k. an z : Dūbu ái is (1) ež. an z. Eže o a das lHEŽ su-
sie as su lie . dūbu ỹs „dubu ys“. oikonimo ly is pa eik a siejan su bend i-
222
Kalbos Kul ū a | 81
nės kalbos žodžiu dubu ỹs. Kažin a ly is su ū y a au en iška (plg. Kazimie o
būgos an aza ės apylinkėse iksuo as ly is Dubu ai is, Dubu ỹs)5, nes žodis
dūbu ỹs lKŽ už iksuo as ik pie aka ių lie u oje.
Dùkinė (1) k. up : Dkinė up. K kn. upė a dis lHEŽ kildinamas iš lie .
dkas „baublys“. oikonimą eikė ų laiky i ne sa a ankiškai susi o ma usiu
iš a d. Dùkas, o kilusiu iš upė a džio Dkinė, ad i jo ly is u i bū i su il-
guoju ū: Dkinė.
Nesuno min a oikonimo ly is – Adinca à (2) k. auk : Adinčia à (2) up.
b . Šie ie o a džiai y a kilę iš p d. Adiñčius, ad oikonimo ly is ne u ė ų
lik i a minė, o bū i kaip i hid onimo – no minė – Adinčia à.
s aipsnyje apž elg a, kaip i kodėl dalis oikonimų, laiky inų pi miniais
da iniais iš hid onimų, o icialiuosiuose šal iniuose o maliai ski iasi nuo pa-
ma inių žodžių – anden a džių. Kai ku ių iš jų ly ys, a ei yje suda an są-
ašus a są adus, galė ų bū i ikslinamos a ba aisomos.
loKalIzacIjos Nuo oDŲ su uMPINIMaI
5 Ž . b ū g a K. Rink iniai aš ai 3, 1961, 956.
ab – aba auska (lazdjų .)
akm – akmẽnė
an z – an ãza ė (za as .)
auk – aukš ãd a is ( ãkų .)
b – bu imónys (aly aũs .)
Guob – Guoba (Ma ijámpolės .)
Igl – Igliáuka (Ma ijámpolės .)
Ilgž – Ilgižia ( aséinių .)
K – K ikai (Šaki .)
K k – K ãkės (Kėdáinių .)
K kn – K ekena à (Pãne ėžio .)
K s – Kasakiškis (Pãne ėžio .)
K ž – K ãžiai (Kemės .)
lkm – liñkmenys (Ignalnos .)
Mgč – Magùčiai (za as .)
Ml – Mol ai
N – Ne a nai ( elši .)
Pab – Paba  (Šačininkų .)
Plk – Plókščiai (Šaki .)
Pšš – Pašuš ỹs ( ad liškio .)
d – ad liškis
m – amýgala (Pãne ėžio .)
sn – ùsnė (Šilù ės .)
sld – saldù iškis (u enõs .)
smal – smál os (za as .)
ss – sasna à (Ma ijámpolės .)
s – s ėdasa (anykšči .)
Šauk – Šáukėnai (Kemės .)
Šlčn – Šačininkai
Šmn – Šimónys (Kùpiškio .)
j – aujnai (ukme gs .)
š – ýškiai ( elši .)
up – upý ė (Pãne ėžio .)
Va n – Vaniai ( elši .)
Vg – Váigu a (Kemės .)
Vs – Veisieja (lazdjų .)
zbš – zbiškės (Kaišiado i .)
Žsl – Žãsliai (Kaišiado i .)
Žm – Žema kiemis (ukme gs .)

M. azMuKaI Ė. Dėl kai ku ių ie o a džių ikslin inų lyčių
223
Šal INIaI
a sŽ – Lie u os TSR adminis acinio e i o inio suski s ymo žinynas 2, Vilnius:
Min is, 1976.
lHEŽ – a. Vanagas. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius: Mokslas,
1981.
lKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, Vilnius, 1956–2002.
lPŽ – Lie u ių pa a džių žodynas 1: A–K, Vilnius: Mokslas, 1985; 2: L–Ž,
Vilnius: Mokslas, 1989.
luEV – Lie u os TSR upių i eže ų a dynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla, 1963.
Vb – Vie o a džių bylos, saugomos lKI Va dyno sky iaus onduose (mašin aš-
čiai suda y i 1935–1940 m.).
VK – lKI Va dyno sky iaus ie o a džių ka o eka iš gy osios kalbos.
VŽ – Vie o a džių žodynas. Vy . ed. a. Pupkis. Vilnius: Mokslo i enciklope-
dijų leidybos ins i u as, 2002.
Gau a 2008 03 26
oN oPoNYMs: soME Fo Ms sHoulD bE aMENDED
Summa y
he pape discusses ens o p ima y oiconyms o igina ing om hyd onyms and
di e ing om hem in pa adigm, he quali y o he oo owel e c. on he basis o
he da a s o ed in he ca d index o he Depa men o onomas ics o he Ins i u e
o he li huanian language and wo d e ymologies, an a emp is made o iden i y
he au hen ic o ms o he base and he de i ed oponym. o be able o compa e
hem wi h he p esen -day o ms, he da a ha e been collec ed om he sou ces o
s anda d language app o ed o o icial use: A Manual o Adminis a i e-Te i o ial
Di ision o he Li huanian SSR (Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s y mo
žinynas, olume 2, 1976), A Manual o Ri e and Lake Names o he Li huanian SSR
(Lie u os TSR upių i eže ų a dynas, 1963) and a. Vanagas’ E ymological Dic ion-
a y o Li huanian Hyd onyms (Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, 1981).
Ma Ija azMuKaI Ė
lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, l -10308 Vilnius