Dėl kai kurių vietovardžių tikslintinų lyčių

218 Kalbos Kul ū a | 81 MARIJA RAZMUKAITĖ lie u ių kalbos ins i u as DĖl KaI Ku IŲ VIE oVa DŽIŲ IKslIN INŲ lYČIŲ Manoma, kad o icialiojoje a osenoje1 unkcionuojan ys ie o a džiai y a palygin i ge ai s anda izuo i i suno min i. ačiau i ian pi minius oikoni- mus, ku ių da ybos pama u eina hid onimai, andama i ne isai su ieno- din ų lyčių. Dažniausiai pasi aiko okių a ejų, kai oikonimo i hid onimo ly ys ski iasi ki čiu, ki čio ie a, ečiau šaknies balsių kokybe a g ama ine o ma. Ka ais okie abiejų ie o a džių lyčių nesu apimai gali ne kel i abe- jonių, a abu ie o a džiai – oikonimas i hid onimas – nė a sa a ankiškai susi o ma ę, o ne susiję a dai. ik lokalizacijos duomenys pa i ina da y- bos pama o i da inio sąsają. ad kas ie nesu apimai i kodėl jų a si ado? Gal ai iesiog klaidos a ki i nesude in i dalykai, a si adę ku ian są adus, ie o a džių są ašus? Žinoma, ai gali bū i susiję i ne su kalbinėmis p iežas imis. s aipsnio ikslas – ap- a i okius da ybiškai susijusius ie o a džius, ku ių ly is no minamieji šal- iniai pa eikia ski ingai. Nag inėjami Lie u os TSR adminis acinio- e i o i- nio suski s ymo žinyno (a sŽ) oikonimai i Lie u os TSR upių i eže ų a - dyno (luEV) hid onimai. P isimin ina ai, kad duomenys gy enamųjų ie ų a dų są ašams a sŽ daugiausia bu o imami ne iš lie u ių kalbos ins i u o Va dyno sky iuje esan- čios ie o a džių, už ašy ų iš gy osios kalbos, ka o ekos (VK), o iš jau pa- eng ų, kalbininkų a ky ų i no min ų gy enamųjų ie ų a dų šal inių – iš a puka yje (apie 1935–1940 m.) pagal apsk i is i alsčius suda y ų ie o- a džių bylų (Vb). Šiose bylose (ku ių suda y a sep ynios) bu o iksuo i kaimų, bažny kaimių, ienkiemių, d a ų bei pali a kų a dai. bylos, ma y , 1 Čia u imi gal oje o icialieji no minamieji šal iniai: Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas, d. 2, 1976 ( oliau – a sŽ); Lie u os TSR upių i eže ų a dynas, 1963 ( oliau – luEV); a. Vanagas. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, 1981 ( oliau – lHEŽ) i Vie o a džių žodynas, 2002 ( oliau – VŽ). M. azMuKaI Ė. Dėl kai ku ių ie o a džių ikslin inų lyčių 219 bu o eng os skubo ai, daug ko nespė a paka o inai pa ik in i ie ose. ad daugelį dalykų a sŽ y a pe ėmęs au oma iškai iš Vb. luEV eng as ėliau, kai jau bu o VK, be o, nebu o okios skubos. Gal dėl o čia sudė ų hid onimų ne aisyklingų o mų nė a daug; dalis jų jau iš- aisy a aleksand o Vanago Lie u ių hid onimų e imologiniame žodyne. Kadangi okių a ejų, kai pama inio ie o a džio i da inio ly is o ma- liai nesu ampa, y a kelios dešim ys i ie nesu apimai gali bū i ski ingi, ad okių ie o a džių po ų galima ski i kelias g upes pagal ski umų po- būdį. 1. oikonimo, da inio iš hid onimo, i pama inio hid onimo ski iasi ki is, ki - čio ie a, pa adigma: Bežė (2) s. d : Be ž (4) up. d. Viensėdžio a do 2-oji ki čiuo ė odo, kad ly is Bežė nė a ko ek ū os klaida. bū ų galima many i, kad abu ie o- a džiai y a sa a ankiškai susi o ma ę iš lie . bé žas. ačiau abiejų ie ų a - dų – oikonimo i hid onimo – lokalinė p iklausomybė leidžia many i ien- sėdžio a dą esan iš upės a do, a sŽ palik o su a mei būdingu a i auk- iniu ki čiu Bežė. oikonimo ly is aisy ina į Be ž. Čisa à (4) k. ss, Guob : Čisa à (3b) up. ss. Duomenų, odančių ki us linksnius, be kilmininko (Čisa õs), VK neuž iksuo a, ad belieka p ipažin i oikonimo 4-ąją ki čiuo ę aisyklingą, emian is analogija: šiame lie u os egione ie o a džius, u inčius p iesagą -a a, links ama ki čiuo i pagal 4-ąją ki čiuo ę. Gùžupis (1) k. Pšš : Gužupỹs (3b)2 up. Pšš. VK iksuojamos d i g e iminės šio upė a džio ly ys – Gùžupis (1) i Gužupỹs (3b). abi ly ys aisyklingos, ačiau o icialieji hid onimų šal iniai – luEV i lHEŽ – y a į eisinę ik ly į Gužupỹs. Many ina, kad i oikonimo ly į eikė ų keis i į Gužupỹs. Júodlė (1) k. Šauk : Juõdlė (2) ež. Šauk. Eže o a do ki čia imas nu ody as aisyklingas, kadangi hid onimas g eičiausiai y a kilęs iš lie . juodlỹs (4) „ oks andens abalas“3 a ba iš lie . júodas, -à su šaknies balsių me a onija. bū ų aisy ina oikonimo o ma i pa adigma – Juõdlė k. 2 ai ienas iš okių a ejų, kai ki čio ie a y a nulėmusi i galūnės balsio ilgumą. 3 Dėl kai ku ių lie u ių kalbos bend inių žodžių i jų aiškinimo ž . Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1956–2002. 220 Kalbos Kul ū a | 81 Kalináuka (1) Mgč : Kalnauka ež. smal. VK duomenimis, eže o a das u i sudė inį a ian ą Kalnaukos ẽže as, ku io pi masis dėmuo y a iš kaimo a do, ad aisyklinga oikonimo o ma u ė ų bū i ki čiuojama Kalnauka. Kalnyčià (4) k. K ž : Kalnyčià (2) up. K ž. Plg. ie o a džius Kalnyčiõs pélkė i Kalnỹčios pélkė Kelmės . (VK), ku ie y a iš upė a džių Kalnyčià (4) i Kalnyčià (2). be o, pažymė ina, kad žemaičių a ealo hid onimai, u in ys p iesagą -yčia, y a 4-osios ki čiuo ės (p z.: Vo yčià (4) Šlu, Ska yčià (4) Va n, Ski yčià (4) sn, Vi yčià (4) š). Many ina, kad oikonimas pada y- as iš upė a džio Kalnyčià 4-osios ki čiuo ės a ian o. Mokiškė (1) k. Pk ž : Mõ kiškė (1) up. K ž. Galima spė i, kad šie a dai da ybiškai i nesusiję, o susida ę sa a ankiškai: kaimo a das iš a d. Mokus4 (plg. da ki us kaimų a dus, iksuojamus a sŽ, – Mokiškiai N ; Mo kiš kis Žm ), o upė a dis – iš a d. Mõ kus. Vis dėl o ai kelia abejonių, nes g eičiausiai ie o a džiai ė a ne ienodai suno min i. Pu óniškis (1) s. s : Pu õniškis (1) up. Šmn. upė a dis gali bū i sieja- mas su lie . pu õnas „pelkinė pu iena“ a ba su a d. Pu õnas, ad oikonimo ly is aisy ina į Pu õniškis. Riñgė (2) k. j : Rngė (1) up. j. apelia y ai, su ku iais siejami šie ie o- a džiai, lie u ių kalboje ki čiuojami ejopai - ngė, iñgė, ing. aukš ai- čiuose papli usi o ma ngė, iš ku ios i kildinamas upė a dis. Kaimo a do ly is u ė ų su ap i su upė a džio ly imi, odėl aisy ina į Rngė. Ropienà (3) k. Plk : Ropienà (4) up. K . upė a dis lHEŽ kildinamas iš pie os i lauko a do Ropienà, ku is VK ki čiuojamas pagal 3-iąją ki čiuo ę: Ropeną, Ropienojè i u i ki čia imo a ian ą Ropena (1) (plg. P a ena up. mš). Manoma, kad i upė a dis g eičiausiai y a 3-iosios ki čiuo ės: Ro- pie nà, Ropienõs, į Ropeną, Ropena, Ropienojè. Sal agỹs (3a) k. Ilgž : Sal agỹs (3b) up. K k. VK duomenys – į Sa agį, Sal agyjè odo 3b ki čiuo ę; be o, nu odoma da i g e iminė anden a - džio ly is Sa agis. Ki okio ki čia imo a ian o nė a už iksuo a, ad g ei- čiausiai oikonimo ies Ilgižiais ki čia imas nė a au en iškas. San akà (4) k. Igl : San akà (3b) up. ss. Čia aiški ko ek ū os klaida, nu o- dan upė a džio ki čiuo ę. Vie o a džiai sie ini su lie . san akà (3a), senesniu ki čia imo a ian u, pa eikiamu lKŽ, ad ki čiuo ini pagal 3a ki čiuo ę. Šaka à (3b) k. lkm : Šaka à (3) up. lkm. Vie os žmonės šiuos ie o- a džius ki čiuoja d ejopai – pagal 3 i 3b ki čiuo ę, odėl galima eig i, kad abu ie o a džiai – oikonimas i hid onimas – suki čiuo i aisyklingai. Gali- 4 Dėl asmen a džių ž . Lie u ių pa a džių žodynas 1–2, 1985, 1989. M. azMuKaI Ė. Dėl kai ku ių ie o a džių ikslin inų lyčių 221 ma ik spė i, kad 3-iosios ki čiuo ės ie o a džiai gali bū i senesnės pa adig- mos, o 3b a si ado pagal analogiją, plg. en pa esančio eže o a do Šaka a (3b) ki čia imą. Týklė (1) k. už : Tỹklė (2), o . Tỹklis (2) ež. už . Kaimo a das, be abe- jonės, y a iš eže o neo icialiosios ly ies Tỹklė (2). VK aip pa y a i šio oi- konimo, ki čiuojamo i agališkai, už ašymų, uo emian is oikonimo ly į eikė ų aisy i – Tỹklė (2). Visinčià (2) k. Pab : Visinčià (4) up. Šlčn. VK duomenys odo ik 4-osios ki čiuo ės kaimo i upės a dus: Visinčià, Visinčiõs, Visiñčią, ad kaimo a - do ki čia imas aisy inas. Šioje pie ų lie u os dalyje a galūnės a dus links- ama ki čiuo i pagal 4-ąją ki čiuo ę (plg. Gaujà, Šalčià). Válčiu a (1) k. ss : Valčiu à (3b) up. ss. Visi senesni VK už ašymai odo upė a džio 3b ki čiuo ę: Valčiu à, Valčiu õs, Vačiu ą. VK ė a už iksuo a ik kilmininkinė oikonimo ly is Valčiu õs, o Vb nu ody a ly is Válčiu a. ad many ina, kad į o icialiuosius są ašus iš Vb pe kel a ly is suki čiuo a ne ai- syklingai, gal ne a si ik inai. aigi i kaimo a das u ė ų bū i ki čiuojamas pagal 3b ki čiuo ę. Žabas (4) k. K s : Žabas (2) up. K s. ik iš VK už ašy os Ka sakiškio apylinkės ie o a džio daugiskai os a dininko o mos Žamba galima eig i, jog i hid onimas u ė ų bū i 4-osios ki čiuo ės. 2. ski iasi oikonimo i hid onimo šaknies balsių kokybė: B anas (1) s. Vnd : Bỹ anas (1) up. Vnd. Dėl ie o a džio ilgojo ša- knies balsio lHEŽ abejojama i bandoma sie i su lie . b ė. No s e imologi- ja lieka miglo a, ačiau galima many i, kad upė a džio ly ies Bỹ anas ki - čiuo as šaknies balsis a mėje y a pailgin as dėl ki čio, o hid onimo ly is B anas bū ų au en iška. D ùlupis (1) k. m : D lupis up. m. upė a dis lHEŽ siejamas su a d. D ūlià, D ulià. lPŽ da iksuo os p d. D ulỹs, D ùlius. aigi upė a dis sie- jamas su a d. D ūlià, o kaimo a das, ma y , no minan i manan , jog ki - čiuo as u a mėje ilginamas, palik as su umpuoju u. Galimas daik as, kad y ų aukš aičių a mėje ki čiuo oje pozicijoje u y a pailgin as, nes p d. D ūlià su ilguoju balsiu už iksuo a ik pie ų lie u os dalyje. odėl i upė- a džio no minė ly is u ė ų bū i D ùlupis. Dubu ái is (1) k. an z : Dūbu ái is (1) ež. an z. Eže o a das lHEŽ su- sie as su lie . dūbu ỹs „dubu ys“. oikonimo ly is pa eik a siejan su bend i- 222 Kalbos Kul ū a | 81 nės kalbos žodžiu dubu ỹs. Kažin a ly is su ū y a au en iška (plg. Kazimie o būgos an aza ės apylinkėse iksuo as ly is Dubu ai is, Dubu ỹs)5, nes žodis dūbu ỹs lKŽ už iksuo as ik pie aka ių lie u oje. Dùkinė (1) k. up : Dkinė up. K kn. upė a dis lHEŽ kildinamas iš lie . dkas „baublys“. oikonimą eikė ų laiky i ne sa a ankiškai susi o ma usiu iš a d. Dùkas, o kilusiu iš upė a džio Dkinė, ad i jo ly is u i bū i su il- guoju ū: Dkinė. Nesuno min a oikonimo ly is – Adinca à (2) k. auk : Adinčia à (2) up. b . Šie ie o a džiai y a kilę iš p d. Adiñčius, ad oikonimo ly is ne u ė ų lik i a minė, o bū i kaip i hid onimo – no minė – Adinčia à. s aipsnyje apž elg a, kaip i kodėl dalis oikonimų, laiky inų pi miniais da iniais iš hid onimų, o icialiuosiuose šal iniuose o maliai ski iasi nuo pa- ma inių žodžių – anden a džių. Kai ku ių iš jų ly ys, a ei yje suda an są- ašus a są adus, galė ų bū i ikslinamos a ba aisomos. loKalIzacIjos Nuo oDŲ su uMPINIMaI 5 Ž . b ū g a K. Rink iniai aš ai 3, 1961, 956. ab – aba auska (lazdjų .) akm – akmẽnė an z – an ãza ė (za as .) auk – aukš ãd a is ( ãkų .) b – bu imónys (aly aũs .) Guob – Guoba (Ma ijámpolės .) Igl – Igliáuka (Ma ijámpolės .) Ilgž – Ilgižia ( aséinių .) K – K ikai (Šaki .) K k – K ãkės (Kėdáinių .) K kn – K ekena à (Pãne ėžio .) K s – Kasakiškis (Pãne ėžio .) K ž – K ãžiai (Kemės .) lkm – liñkmenys (Ignalnos .) Mgč – Magùčiai (za as .) Ml – Mol ai N – Ne a nai ( elši .) Pab – Paba  (Šačininkų .) Plk – Plókščiai (Šaki .) Pšš – Pašuš ỹs ( ad liškio .) d – ad liškis m – amýgala (Pãne ėžio .) sn – ùsnė (Šilù ės .) sld – saldù iškis (u enõs .) smal – smál os (za as .) ss – sasna à (Ma ijámpolės .) s – s ėdasa (anykšči .) Šauk – Šáukėnai (Kemės .) Šlčn – Šačininkai Šmn – Šimónys (Kùpiškio .) j – aujnai (ukme gs .) š – ýškiai ( elši .) up – upý ė (Pãne ėžio .) Va n – Vaniai ( elši .) Vg – Váigu a (Kemės .) Vs – Veisieja (lazdjų .) zbš – zbiškės (Kaišiado i .) Žsl – Žãsliai (Kaišiado i .) Žm – Žema kiemis (ukme gs .) M. azMuKaI Ė. Dėl kai ku ių ie o a džių ikslin inų lyčių 223 Šal INIaI a sŽ – Lie u os TSR adminis acinio e i o inio suski s ymo žinynas 2, Vilnius: Min is, 1976. lHEŽ – a. Vanagas. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius: Mokslas, 1981. lKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, Vilnius, 1956–2002. lPŽ – Lie u ių pa a džių žodynas 1: A–K, Vilnius: Mokslas, 1985; 2: L–Ž, Vilnius: Mokslas, 1989. luEV – Lie u os TSR upių i eže ų a dynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1963. Vb – Vie o a džių bylos, saugomos lKI Va dyno sky iaus onduose (mašin aš- čiai suda y i 1935–1940 m.). VK – lKI Va dyno sky iaus ie o a džių ka o eka iš gy osios kalbos. VŽ – Vie o a džių žodynas. Vy . ed. a. Pupkis. Vilnius: Mokslo i enciklope- dijų leidybos ins i u as, 2002. Gau a 2008 03 26 oN oPoNYMs: soME Fo Ms sHoulD bE aMENDED Summa y he pape discusses ens o p ima y oiconyms o igina ing om hyd onyms and di e ing om hem in pa adigm, he quali y o he oo owel e c. on he basis o he da a s o ed in he ca d index o he Depa men o onomas ics o he Ins i u e o he li huanian language and wo d e ymologies, an a emp is made o iden i y he au hen ic o ms o he base and he de i ed oponym. o be able o compa e hem wi h he p esen -day o ms, he da a ha e been collec ed om he sou ces o s anda d language app o ed o o icial use: A Manual o Adminis a i e-Te i o ial Di ision o he Li huanian SSR (Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s y mo žinynas, olume 2, 1976), A Manual o Ri e and Lake Names o he Li huanian SSR (Lie u os TSR upių i eže ų a dynas, 1963) and a. Vanagas’ E ymological Dic ion- a y o Li huanian Hyd onyms (Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, 1981). Ma Ija azMuKaI Ė lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, l -10308 Vilnius