Lingbos
Kul ū a | 218 81
MARIJA RAZMUKAITĖ
lie u ių kalbos ins i u as
Dl KaI Ku I VIE oVa DŽI
esslin IN LYČI
Si i iene che u icio nella a osenoje1 unzionan i i loco a dì siano
ela i amen e ben s anda dizza i e suno min i. u a ia s udiando p ima i
oikonimi, i cui da ybos pama u a hid onimai, si o a e non del u o
su ienodin ų ličių. Più spesso si e i icano ali casi, quando oikonimo e
hid onimo ly ys di e isce ki čiu, ki čio luogo, ečiau šaknies balsių kwybe o
g ama ine o ma. A ol e ali due oponimi dei sessi possono anche solle a e
dubbi, o en ambi i oponimi oikonimas e hid onimas non sono sa a ankiamen e
si o ma ono, e non ela i i nomi. solo i da i di localizzazione con e ma da ybos
pama o e da inio in e cają.
allo a quali sono ques e disconnessioni e pe ché le sono na e? Fo se sono
semplicemen e e o i o al e non conco dan i cose, appa se nel c ea e
connomi, lis e di oponimi? Na u almen e, ques o può esse e co ela o e non
con le lingbinee agioni. scopo dell'a icolo discu e e ali a ybiamen e ela i i
loco a di, i cui gi is no minamiei on i o niscono di e samen e. Nag inėjami
del TSR li uano amminis a i o- e i o iale scissi o žynyno (a sŽ) oikonimai e
Li uania TSR upių i eže ų a dyno (luEV) hid onimai.
Rico da ciò che i da i pe gli elenchi dei luoghi di abi azione a sŽ p incipalmen e e ano p esi non
da loco a dzii dell'is i u o della lingua li uana Va dyno di isione, zapisy ų da i os language,
ka o ekos (VK), e da già p epa a i, kalbininkų a ky ų e no min ų on i dei luoghi di abi azione
da be ween 19351940 m.) secondo ci cle e alscias o cos i ui i loco a džių bylų (Vb). In ques i
casi (ku ių suda y a sep ynios) sono s a i issa i kaimų, bažny kaimių, ienkiemių, d a ų bei
pali a kų nomi. cassi, ma y , 1 Qui i sono in men e le u iciali no mminamieji on i: Li uanian
TSR adminis a i no- e i o iale di is iminio žinynas, d. 2, 1976 ( oliau a sŽ); TSR Li uana upių i
eže ų a dynas, 1963 oikonimo, da inio da hid onimo, e base del hid onimo di e isce ki is, ki čio
ie a, pa adigma:
( oliau – luEV); a. Vanagas. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, 1981 ( oliau – lHEŽ)
i Vie o a džių žodynas, 2002 ( oliau – VŽ).
M. azMuKaI . A causa di alcuni loco a dzii p ecisin iniin lici 219 sono s a e
o ganizza e b uso ai, mol o co nespe a a ipe o inai con olla e luoghi.
quindi mol i cose a sŽ è p esoėmesso au oma icamen e da Vb. luEV
o ganizza o più a di, quando già e a VK, ol e a ques o, non c'e a ale e a.
Fo se pe ques o qui sudesse o id onimen i non egola i o me di mol e non;
pa e di lo o già esa o aleksand o Vanago Li u ių hid onimų e imologiniame
žodyne. Poiché ali casi, quando del luogo di base e del de ino il sesso
o malmen e non coincidono, ci sono qualche decina e quelle disaccoppia e
possono esse e di e se, adegli luoghi di pa ì possono assegna e qualche
g uppi secondo la na u a delle di e enze.
1.
Bežė (2) s. d: Be ž (4) up. d. Viensėdžio nome 2-oji ki čiuo ė indica, che ly is
Bežė non esis e ko ek ū os e ida. si po ebbe i ene e che en ambe i loco a di
siano sa a ankiamen e si o ma ę da lie . bé žas. u a ia en ambi i nomi dei
luoghi oikonimo e hid onimo localinè dipendomezza pe me e di pensa e
iensėdžio nome in caso da iè nome, a sŽ lascia o con a mei ca a e ingu
a i auk iniu ki čiu Bežė. oikonimo ly is aisy ina in Be ž. Čisa à (4) k. ss, Guob:
Čisa à (3b) up. ss. Duomenų, che mos ano al i aleg nius, senza kilmininko
(Čisa õs), VK nonž iksuo a, ad belieka iconosce e oikonimo 4-ąją ki čiuo ę
egola, basando analogia: in ques a egione li eu os loco a džius, con enen i
p eesagą -a a, ends ama ki čiuo i secondo
4-ąją ki čiuo ę.
Gujupis (1) k. Pšš: Gužupỹs (3b)2 up. Pšš. VK issi icano due g e imines di ques o iėnomgio
ly ys Gùžupis (1) e Gužupỹs (3b). en ambe ly ys egola i, u a ia le u iciali on i
id onimen i luEV e lHEŽ è į eisinę solo ly į Gužupỹs. i iene, che e oikonimo ly ì do ebbe
cambia si in Gužupỹs. Júodlė (1) k. Šauk: Juõdlė (2) ež. Šauk. Eže o nome ki chiaggio
indica o egolainus, poiché id onimas p obabilmen e è kelęs da lie . juodlỹs (4) oks acqua
abalas3 o da lie . júodas, -à su šaknies balsių me a onija. sa ebbe co e y ina oikonimo
o ma e pa adigma Juõdlė k. 2 ques o è uno di ali casi, quando ki čio luogo è nulėmusi e
galūnės balsio lungi udine. 3 Pe alcune pa ole comuni dei linguaggi li uani e la lo o
in e p e azione s . diziona io della lingua li e is e
1–20, 1956–2002.
220 Lingbos
Kul ū a | 81
Kalináuka (1) Mgč: Kalnauka ež. smal. VK secondo, il nome del lago ha compos o
a ian e Kalnaukos ẽže as, il cui p imo dėmeno è dal nome del illaggio, ad
egolainga o ma oikonimo do ebbe esse e chichia a Kalnauka. Kalnyčià (4) k.
K ž: Kalnyčià (2) up. K ž. Plg. ie o a džius Kalnyčiõs pélkė e Kalnỹčios pélkė
Kelmės . (VK), che sono da upė a džių Kalnyčià (4) e Kalnyčià (2). ol e a ciò, si
no i che gli id onimai dell'a ealo žemaičių, u in ys p eesagą -yčia, sono 4-osios
ki čiuo ės (p z. : Vo yčià (4) Šlu, Ska yčià (4) Va n, Ski yčià (4) sn, Vi yčià (4)
š. Mon ina, che oikonimas a ou o da upė a džio Kalnyčià 4-osios ki čiuo ės
a ian o. Mokiškė (1) k. Pk ž: Mõ kiškė (1) up. K ž. Galima spe a e, che ques i
nomi da ybiamen e e nesusiję, a susida ę sa a ankiškai: nome del illaggio da
a d. Mokus4 (plg. anco a al i nomi di illaggi, issuiamu a sŽ, Mokiškiai N ; Mo kiš
kis Žm ), o upė a dis da a d. Mõ kus. Tu a ia ques o solle a dubbi, pe ché più
p obabilmen e i loco a i ė a desiguodai suno min i. Pu óniškis (1) s. s :
Pu õniškis (1) up. Šmn. upė a dis può esse e collega o con lie . pu õnas pelkinė
pu ena oppu e con a d. Pu õnas, ad oikonimo ly is aisy ina in Pu õniškis.
Riñgė (2) k. j: Rngė (1) up. j. apelia i i, con cui si associamo ques i loco a di, in
lingua li auia ki chiuojami ejopai - ngė, iñgė, ing. aukš aičiuose di usa
o ma ngė, da cui e kildinamas upė a dis. Il gesso del nome del illaggio
do ebbe coincide e con il gesso upė a džio, quindi aisy ina in Rngė. Ropienà
(3) k. Plk: Ropienà (4) up. K . upė a dis lHEŽ kildinamas da p a o e campo nome
Ropienà, che VK ki čiuojamas secondo 3-iąją ki čiuo ę: Ropeną, Ropienojè e ha
ki čia imo a ian ą Ropena (1) (plg. P a ena up. mš). Si i iene che e upė a dis
p obabilmen e è 3-iosios ki čiuo ės: Ropie nà, Ropienõs, in Ropeną, Ropena,
Ropienojè. Sal agỹs (3a) k. Ilgž: Sal agỹs (3b) up. K k. VK da i in Sa agį,
Sal agyjè indica 3b ki čiuo ę; ol e a ques o, indica a anco a e g e iminė
anden a džio ly is Sa agis. Al okio ki chiamen o a ian e non è a issa a,
ad p obabilmen e oikonimo p esso Ilgižiais ki chiamen o non è au en i ico.
San akà (4) k. Igl: San akà (3b) up. ss. Qui aiški ko ek ū os e ida, indicando
upė a džio ki čiuo ę. Vie o a džiai sie ini con lie . san akà (3a), an e niu
a ian e ki chiamen o, p esen a oamu lKŽ, ad ki čiuo ini secondo 3a
ki čiuo ę. Šaka à (3b) k. lkm: Šaka à (3) up. lkm. La gen e locale ques i
loco a džius chichiaggia d ejopai secondo 3 e 3b ki čiuo ę, quindi si può
a e ma e che en ambi loco a džiai oikonimas e hid onimas suki čiuo i
egola men e. Gali4 Pe i nomi pe sonali c . Diziona io dei p onomi Li uanni 12,
1985, 1989.
M. azMuKaI . A causa di alcuni loco a di speci ici dei gene i 221 ma solo
spe a e, che 3-iosios ki čiuo ės loco a di possono esse e più ecchie
pa adigmas, e 3b è so o secondo analogia, plg. lo s esso si ua o lage o nome
Šaka a
(3b) ki chiazione.
Týklė (1) k. za : Tỹklė (2), o . Tỹklis (2) ež. za . Il nome del illaggio, senza
dubbio, è dal laghe e o neo icialiosa gene e Tỹklė (2). VK è anche e di ques o
oikonimo, ki čiuojamo i agališkai, isc izioni, su ques o base oikonimo ly į
do ebbe co egge e Tỹklė (2).
Visinčià (2) k. Pab: Visinčià (4) up. Šlčn. VK da i indicano solo 4-osios ki čiuo ės
illaggio e iės nomi: Visinčià, Visinčiõs, Visiñčią, ad illaggio nado ki čia imas
aisy inas. In ques a pa e me idionale li uana i nomi a galūnės endono a
ki čiuo i secondo 4-ąją ki čiuo ę (plg. Gaujà, Šalčià). Válčiu a (1) k. ss: Valčiu à
(3b) up. ss. Tu e le più ecchie VK isc izioni indicano upė a džio 3b ki čiuo ę:
Valčiu à, Valčiu õs, Vačiu ą. VK ė a za e ma a solo kilmininkinė oikonimo
ly is Valčiu õs, e Vb indica a ly is Válčiu a. ad sup ina, che in gli u icialiuosi
elenchi da Vb as e a ly is suki čiuo a ne aisyklosamen e, maga i anche
casualmen e. aigi e il nome del illaggio do ebbe esse e ki chiuoja o secondo
3b ki čiuo ę.
Žabas (4) k. K s: Žabas (2) up. K s. solo da VK isc i a Ka sakiškio apylinkės
ie o a džio plu iskai os a dininko o me Žamba si può a e ma e, jog e
hid onimas do ebbe esse e 4-osios ki čiuo ės.
2.
di e isce oikonimo e hid onimo šaknies balsių kokybė: B anas (1) s. Vnd:
Bỹ anas (1) up. Vnd. A causa ie o a dzio ilgojo šaknies balsio lHEŽ
abejojama e si en a sie i con lie . b ė. Sebbene l'e imologia imanga
miglo a, u a ia si può i ene e che upė a džio sessi Bỹ anas ki čiuo as
šaknies oceis a mėje è pailunga o a causa ki čio, e hid onimo ly is
B anas sa ebbe au en iška.
D ùlupis (1) k. m: D lupis up. m. upė a dis lHEŽ si collega con a d. D ūlià,
D ulià. lPŽ anco a issuo i p d. D ulỹs, D ùlius. aigi upė a dis si collega con
a d. D ūlià, o il nome del illaggio, ma y , no minan e manan , che ki čiuo as u
a mėje ilginamas, lasica o con umpuoju u. Galimas daik as, che y ų
aukš aičių a mėje ki čiuo oje pozicijoje u è pailgin as, pe ché p d. D ūlià
con ilguoju balsiu зафиксирована solo nella pa e me idionale li u os. quindi e
upė a džio no minė ly is do ebbe esse e D ùlupis. Dubu ái is (1) k. an z:
Dūbu ái is (1) ež. an z. Eže o nome lHEŽ isie a o con lie . dūbu ỹs dubu ys.
oikonimo gi is da a i e endo con bend iakm akmẽnė an z an ãza ė (za as
222 Kalbos Kul ū a | 81 nės kalbos žodžiu dubu ỹs. Kažin o ly is con ū è
au en iška (plg. Kazimie o būgos an aza ės apylinkėse issuo as ly is
Dubu ai is, Dubu ỹs)5, pe ché la pa ola dūbu ỹs lKŽ зафиксирован только
югозападию в литовье. Dùkinė (1) k. up : Dkinė up. K kn. upė a dis lHEŽ
kildizza o da lie . dkas baublys. oikonimą do ebbe conside a si non
sa a ankiamen e susi o m oso da a d. Dùkas, a discussi dal iė a dgio Dkinė,
ad e il suo gesso de e esse e con ilguoju ū: Dkinė.
Nesuno min a oikonimo ly is Adinca à (2) k. auk: Adinčia à (2) up. b . Ques i
oponimi sono de i a i da p d. Adiñčius, ad oikonimo ly is non do ebbe
imane e a minė, e esse e come e hid onimo no minė Adinčia à.
nell'a icolo si s iscia, come e pe ché pa e oikonimų, enu iniin p imi
de i a i i da hid onimų, in u iciali nelle on i o malmen e di e isce dai
ondamen i pa ole anden a džių. Alcuni di lo o ly ly, in u u o cos i uendo
elenchi o con adus, po ebbe o esse e p ecisa e o co e e. loKalIzacjos
Nuo oD su uMPINIMAI 5 Ž . b ū g a K. Rink iniai aš ai 3, 1961, 956.
ab aba auska (lazdjų .)
.)
auk al ãd a is ( ãkų .)
b bu imónys (aly aũs .)
Guob Guoba (Ma ijámpolės .)
Igl Igliáuka (Ma ijámpolės .)
Ilgž Ilgižia ( aséinių .)
K K ikai (Šaki .)
K k K ãkės (Kėdáinių .)
K kn K ekena à (Pãne ėžio .)
K s Kasakiškis (Pãne ėžio .)
K ž K ãžiai (Kemės .)
lkm liñkmenys (Ignalnos .)
Mgč Magùčiai (za as .)
Ml Mol ai
No Ne a nai ( elši .)
Pab Paba (Šačininkų .)
Plk Plókščiai (Šaki .)
Pš Pašuš ỹs ( ad liškio .)
d ad liškis m amýgala
(Pãne ėžio .)
sn ùsnė (Šilù ės .)
sld saldù iškis (u enõs .)
smal smál os (za as .)
ss sasna à (Ma ijámpolės .)
s s ėdasa (anykšči .)
Šauk Šáukėnai (Kemės .)
Šlčn Šačininkai Šmn
Šimónys (Kùpiškio .)
j aujnai (ukme gs .)
š ýškiai ( elši .)
up upý ė (Pãne ėžio .)
Va n Vaniai ( elši .)
Vg Váigu a (Kemės .)
Vs Veisieja (lazdjų .)
zbš zbiškės (Kaišiado i .)
Žsl Žãsliai (Kaišiado i .)
Žm Žema kiemis (ukme gs .)

M. azMuKaI . A causa di alcuni
loco a dì da p ecisa e sessi 223
Šal INIaI
a sŽ – Lie u os TSR adminis acinio e i o inio suski s ymo žinynas 2, Vilnius:
Min is, 1976.
lHEŽ a. Vanagas. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius: Mokslas,
1981.
lKŽ Lie u ių kalbos žodynas 120, Vilnius, 19562002. lPŽ Dic iona y o Li huanian
su names 1: AK, Vilnius: Mokslas, 1985; 2: LŽ, Vilnius: Mokslas, 1989.
luEV Li uania SSR upių i eže ų a dynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla, 1963.
Vb Vie o a džių asci, conse a i iKI Va dyno dipa imen o ondi
(mašin aščiai o ma e 19351940 m.).
VK lKI Va dyno sc i u a del amo loco a džių ka o eka da i osios
lingua. VŽ Vie o a džių diziona io. Vy . ed. a. Pupkis. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų Publishing ins i u e, 2002.
Rice u o 2008 03 26 oN oPoNYMs: soME Fo Ms
sShoulD bE aMENDED
Summa y he pape discusses ens o p ima y oiconyms o iginan i om hyd onyms and
di e ing om hem in pa adigm, he quali y o he oo owel e c. on he basis o he
da a s o ed in he ca d index o he Depa men o onomas ics o he Ins i u e o he
li huanian language and wo d e ymologies, an a emp is made o iden i y he au hen ic
o ms o he base and he de i ed oponym. o be able o compa e hem wi h he
p esen -day o ms, he da a ha e been collec ed om he sou ces o s anda d
language app o ed o o icial use: A Manual o Adminis a i e-Te i o ial Di ision o
he Li huanian SSR (Lie u os TSR adminis acinio- e i o ial suski s y mo žinynas,
olume 2, 1976), A Manual o Ri e and Lake Names o he Li huanian SSR (Lie u os TSR
upių i eže ų a dynas, 1963) and a. Vanagas E ymological Dic iona y o Li huanian
Hyd onyms (Lie u ian hid onymos e ymologinis, 1981).
Ma Ija azMuKaI Ė
lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, l -10308 Vilnius