Dėl kai kurių vietovardžių tikslintinų lyčių

Lingbos Kul ū a | 218 81 MARIJA RAZMUKAITĖ lie u ių kalbos ins i u as Dl KaI Ku I VIE oVa DŽI esslin IN LYČI Si i iene che u icio nella a osenoje1 unzionan i i loco a dì siano ela i amen e ben s anda dizza i e suno min i. u a ia s udiando p ima i oikonimi, i cui da ybos pama u a hid onimai, si o a e non del u o su ienodin ų ličių. Più spesso si e i icano ali casi, quando oikonimo e hid onimo ly ys di e isce ki čiu, ki čio luogo, ečiau šaknies balsių kwybe o g ama ine o ma. A ol e ali due oponimi dei sessi possono anche solle a e dubbi, o en ambi i oponimi oikonimas e hid onimas non sono sa a ankiamen e si o ma ono, e non ela i i nomi. solo i da i di localizzazione con e ma da ybos pama o e da inio in e cają. allo a quali sono ques e disconnessioni e pe ché le sono na e? Fo se sono semplicemen e e o i o al e non conco dan i cose, appa se nel c ea e connomi, lis e di oponimi? Na u almen e, ques o può esse e co ela o e non con le lingbinee agioni. scopo dell'a icolo discu e e ali a ybiamen e ela i i loco a di, i cui gi is no minamiei on i o niscono di e samen e. Nag inėjami del TSR li uano amminis a i o- e i o iale scissi o žynyno (a sŽ) oikonimai e Li uania TSR upių i eže ų a dyno (luEV) hid onimai. Rico da ciò che i da i pe gli elenchi dei luoghi di abi azione a sŽ p incipalmen e e ano p esi non da loco a dzii dell'is i u o della lingua li uana Va dyno di isione, zapisy ų da i os language, ka o ekos (VK), e da già p epa a i, kalbininkų a ky ų e no min ų on i dei luoghi di abi azione da be ween 19351940 m.) secondo ci cle e alscias o cos i ui i loco a džių bylų (Vb). In ques i casi (ku ių suda y a sep ynios) sono s a i issa i kaimų, bažny kaimių, ienkiemių, d a ų bei pali a kų nomi. cassi, ma y , 1 Qui i sono in men e le u iciali no mminamieji on i: Li uanian TSR adminis a i no- e i o iale di is iminio žinynas, d. 2, 1976 ( oliau a sŽ); TSR Li uana upių i eže ų a dynas, 1963 oikonimo, da inio da hid onimo, e base del hid onimo di e isce ki is, ki čio ie a, pa adigma: ( oliau – luEV); a. Vanagas. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, 1981 ( oliau – lHEŽ) i Vie o a džių žodynas, 2002 ( oliau – VŽ). M. azMuKaI . A causa di alcuni loco a dzii p ecisin iniin lici 219 sono s a e o ganizza e b uso ai, mol o co nespe a a ipe o inai con olla e luoghi. quindi mol i cose a sŽ è p esoėmesso au oma icamen e da Vb. luEV o ganizza o più a di, quando già e a VK, ol e a ques o, non c'e a ale e a. Fo se pe ques o qui sudesse o id onimen i non egola i o me di mol e non; pa e di lo o già esa o aleksand o Vanago Li u ių hid onimų e imologiniame žodyne. Poiché ali casi, quando del luogo di base e del de ino il sesso o malmen e non coincidono, ci sono qualche decina e quelle disaccoppia e possono esse e di e se, adegli luoghi di pa ì possono assegna e qualche g uppi secondo la na u a delle di e enze. 1. Bežė (2) s. d: Be ž (4) up. d. Viensėdžio nome 2-oji ki čiuo ė indica, che ly is Bežė non esis e ko ek ū os e ida. si po ebbe i ene e che en ambe i loco a di siano sa a ankiamen e si o ma ę da lie . bé žas. u a ia en ambi i nomi dei luoghi oikonimo e hid onimo localinè dipendomezza pe me e di pensa e iensėdžio nome in caso da iè nome, a sŽ lascia o con a mei ca a e ingu a i auk iniu ki čiu Bežė. oikonimo ly is aisy ina in Be ž. Čisa à (4) k. ss, Guob: Čisa à (3b) up. ss. Duomenų, che mos ano al i aleg nius, senza kilmininko (Čisa õs), VK nonž iksuo a, ad belieka iconosce e oikonimo 4-ąją ki čiuo ę egola, basando analogia: in ques a egione li eu os loco a džius, con enen i p eesagą -a a, ends ama ki čiuo i secondo 4-ąją ki čiuo ę. Gujupis (1) k. Pšš: Gužupỹs (3b)2 up. Pšš. VK issi icano due g e imines di ques o iėnomgio ly ys Gùžupis (1) e Gužupỹs (3b). en ambe ly ys egola i, u a ia le u iciali on i id onimen i luEV e lHEŽ è į eisinę solo ly į Gužupỹs. i iene, che e oikonimo ly ì do ebbe cambia si in Gužupỹs. Júodlė (1) k. Šauk: Juõdlė (2) ež. Šauk. Eže o nome ki chiaggio indica o egolainus, poiché id onimas p obabilmen e è kelęs da lie . juodlỹs (4) oks acqua abalas3 o da lie . júodas, -à su šaknies balsių me a onija. sa ebbe co e y ina oikonimo o ma e pa adigma Juõdlė k. 2 ques o è uno di ali casi, quando ki čio luogo è nulėmusi e galūnės balsio lungi udine. 3 Pe alcune pa ole comuni dei linguaggi li uani e la lo o in e p e azione s . diziona io della lingua li e is e 1–20, 1956–2002. 220 Lingbos Kul ū a | 81 Kalináuka (1) Mgč: Kalnauka ež. smal. VK secondo, il nome del lago ha compos o a ian e Kalnaukos ẽže as, il cui p imo dėmeno è dal nome del illaggio, ad egolainga o ma oikonimo do ebbe esse e chichia a Kalnauka. Kalnyčià (4) k. K ž: Kalnyčià (2) up. K ž. Plg. ie o a džius Kalnyčiõs pélkė e Kalnỹčios pélkė Kelmės . (VK), che sono da upė a džių Kalnyčià (4) e Kalnyčià (2). ol e a ciò, si no i che gli id onimai dell'a ealo žemaičių, u in ys p eesagą -yčia, sono 4-osios ki čiuo ės (p z. : Vo yčià (4) Šlu, Ska yčià (4) Va n, Ski yčià (4) sn, Vi yčià (4) š. Mon ina, che oikonimas a ou o da upė a džio Kalnyčià 4-osios ki čiuo ės a ian o. Mokiškė (1) k. Pk ž: Mõ kiškė (1) up. K ž. Galima spe a e, che ques i nomi da ybiamen e e nesusiję, a susida ę sa a ankiškai: nome del illaggio da a d. Mokus4 (plg. anco a al i nomi di illaggi, issuiamu a sŽ, Mokiškiai N ; Mo kiš kis Žm ), o upė a dis da a d. Mõ kus. Tu a ia ques o solle a dubbi, pe ché più p obabilmen e i loco a i ė a desiguodai suno min i. Pu óniškis (1) s. s : Pu õniškis (1) up. Šmn. upė a dis può esse e collega o con lie . pu õnas pelkinė pu ena oppu e con a d. Pu õnas, ad oikonimo ly is aisy ina in Pu õniškis. Riñgė (2) k. j: Rngė (1) up. j. apelia i i, con cui si associamo ques i loco a di, in lingua li auia ki chiuojami ejopai - ngė, iñgė, ing. aukš aičiuose di usa o ma ngė, da cui e kildinamas upė a dis. Il gesso del nome del illaggio do ebbe coincide e con il gesso upė a džio, quindi aisy ina in Rngė. Ropienà (3) k. Plk: Ropienà (4) up. K . upė a dis lHEŽ kildinamas da p a o e campo nome Ropienà, che VK ki čiuojamas secondo 3-iąją ki čiuo ę: Ropeną, Ropienojè e ha ki čia imo a ian ą Ropena (1) (plg. P a ena up. mš). Si i iene che e upė a dis p obabilmen e è 3-iosios ki čiuo ės: Ropie nà, Ropienõs, in Ropeną, Ropena, Ropienojè. Sal agỹs (3a) k. Ilgž: Sal agỹs (3b) up. K k. VK da i in Sa agį, Sal agyjè indica 3b ki čiuo ę; ol e a ques o, indica a anco a e g e iminė anden a džio ly is Sa agis. Al okio ki chiamen o a ian e non è a issa a, ad p obabilmen e oikonimo p esso Ilgižiais ki chiamen o non è au en i ico. San akà (4) k. Igl: San akà (3b) up. ss. Qui aiški ko ek ū os e ida, indicando upė a džio ki čiuo ę. Vie o a džiai sie ini con lie . san akà (3a), an e niu a ian e ki chiamen o, p esen a oamu lKŽ, ad ki čiuo ini secondo 3a ki čiuo ę. Šaka à (3b) k. lkm: Šaka à (3) up. lkm. La gen e locale ques i loco a džius chichiaggia d ejopai secondo 3 e 3b ki čiuo ę, quindi si può a e ma e che en ambi loco a džiai oikonimas e hid onimas suki čiuo i egola men e. Gali4 Pe i nomi pe sonali c . Diziona io dei p onomi Li uanni 12, 1985, 1989. M. azMuKaI . A causa di alcuni loco a di speci ici dei gene i 221 ma solo spe a e, che 3-iosios ki čiuo ės loco a di possono esse e più ecchie pa adigmas, e 3b è so o secondo analogia, plg. lo s esso si ua o lage o nome Šaka a (3b) ki chiazione. Týklė (1) k. za : Tỹklė (2), o . Tỹklis (2) ež. za . Il nome del illaggio, senza dubbio, è dal laghe e o neo icialiosa gene e Tỹklė (2). VK è anche e di ques o oikonimo, ki čiuojamo i agališkai, isc izioni, su ques o base oikonimo ly į do ebbe co egge e Tỹklė (2). Visinčià (2) k. Pab: Visinčià (4) up. Šlčn. VK da i indicano solo 4-osios ki čiuo ės illaggio e iės nomi: Visinčià, Visinčiõs, Visiñčią, ad illaggio nado ki čia imas aisy inas. In ques a pa e me idionale li uana i nomi a galūnės endono a ki čiuo i secondo 4-ąją ki čiuo ę (plg. Gaujà, Šalčià). Válčiu a (1) k. ss: Valčiu à (3b) up. ss. Tu e le più ecchie VK isc izioni indicano upė a džio 3b ki čiuo ę: Valčiu à, Valčiu õs, Vačiu ą. VK ė a za e ma a solo kilmininkinė oikonimo ly is Valčiu õs, e Vb indica a ly is Válčiu a. ad sup ina, che in gli u icialiuosi elenchi da Vb as e a ly is suki čiuo a ne aisyklosamen e, maga i anche casualmen e. aigi e il nome del illaggio do ebbe esse e ki chiuoja o secondo 3b ki čiuo ę. Žabas (4) k. K s: Žabas (2) up. K s. solo da VK isc i a Ka sakiškio apylinkės ie o a džio plu iskai os a dininko o me Žamba si può a e ma e, jog e hid onimas do ebbe esse e 4-osios ki čiuo ės. 2. di e isce oikonimo e hid onimo šaknies balsių kokybė: B anas (1) s. Vnd: Bỹ anas (1) up. Vnd. A causa ie o a dzio ilgojo šaknies balsio lHEŽ abejojama e si en a sie i con lie . b ė. Sebbene l'e imologia imanga miglo a, u a ia si può i ene e che upė a džio sessi Bỹ anas ki čiuo as šaknies oceis a mėje è pailunga o a causa ki čio, e hid onimo ly is B anas sa ebbe au en iška. D ùlupis (1) k. m: D lupis up. m. upė a dis lHEŽ si collega con a d. D ūlià, D ulià. lPŽ anco a issuo i p d. D ulỹs, D ùlius. aigi upė a dis si collega con a d. D ūlià, o il nome del illaggio, ma y , no minan e manan , che ki čiuo as u a mėje ilginamas, lasica o con umpuoju u. Galimas daik as, che y ų aukš aičių a mėje ki čiuo oje pozicijoje u è pailgin as, pe ché p d. D ūlià con ilguoju balsiu зафиксирована solo nella pa e me idionale li u os. quindi e upė a džio no minė ly is do ebbe esse e D ùlupis. Dubu ái is (1) k. an z: Dūbu ái is (1) ež. an z. Eže o nome lHEŽ isie a o con lie . dūbu ỹs dubu ys. oikonimo gi is da a i e endo con bend iakm akmẽnė an z an ãza ė (za as 222 Kalbos Kul ū a | 81 nės kalbos žodžiu dubu ỹs. Kažin o ly is con ū è au en iška (plg. Kazimie o būgos an aza ės apylinkėse issuo as ly is Dubu ai is, Dubu ỹs)5, pe ché la pa ola dūbu ỹs lKŽ зафиксирован только югозападию в литовье. Dùkinė (1) k. up : Dkinė up. K kn. upė a dis lHEŽ kildizza o da lie . dkas baublys. oikonimą do ebbe conside a si non sa a ankiamen e susi o m oso da a d. Dùkas, a discussi dal iė a dgio Dkinė, ad e il suo gesso de e esse e con ilguoju ū: Dkinė. Nesuno min a oikonimo ly is Adinca à (2) k. auk: Adinčia à (2) up. b . Ques i oponimi sono de i a i da p d. Adiñčius, ad oikonimo ly is non do ebbe imane e a minė, e esse e come e hid onimo no minė Adinčia à. nell'a icolo si s iscia, come e pe ché pa e oikonimų, enu iniin p imi de i a i i da hid onimų, in u iciali nelle on i o malmen e di e isce dai ondamen i pa ole anden a džių. Alcuni di lo o ly ly, in u u o cos i uendo elenchi o con adus, po ebbe o esse e p ecisa e o co e e. loKalIzacjos Nuo oD su uMPINIMAI 5 Ž . b ū g a K. Rink iniai aš ai 3, 1961, 956. ab aba auska (lazdjų .) .) auk al ãd a is ( ãkų .) b bu imónys (aly aũs .) Guob Guoba (Ma ijámpolės .) Igl Igliáuka (Ma ijámpolės .) Ilgž Ilgižia ( aséinių .) K K ikai (Šaki .) K k K ãkės (Kėdáinių .) K kn K ekena à (Pãne ėžio .) K s Kasakiškis (Pãne ėžio .) K ž K ãžiai (Kemės .) lkm liñkmenys (Ignalnos .) Mgč Magùčiai (za as .) Ml Mol ai No Ne a nai ( elši .) Pab Paba (Šačininkų .) Plk Plókščiai (Šaki .) Pš Pašuš ỹs ( ad liškio .) d ad liškis m amýgala (Pãne ėžio .) sn ùsnė (Šilù ės .) sld saldù iškis (u enõs .) smal smál os (za as .) ss sasna à (Ma ijámpolės .) s s ėdasa (anykšči .) Šauk Šáukėnai (Kemės .) Šlčn Šačininkai Šmn Šimónys (Kùpiškio .) j aujnai (ukme gs .) š ýškiai ( elši .) up upý ė (Pãne ėžio .) Va n Vaniai ( elši .) Vg Váigu a (Kemės .) Vs Veisieja (lazdjų .) zbš zbiškės (Kaišiado i .) Žsl Žãsliai (Kaišiado i .) Žm Žema kiemis (ukme gs .) M. azMuKaI . A causa di alcuni loco a dì da p ecisa e sessi 223 Šal INIaI a sŽ – Lie u os TSR adminis acinio e i o inio suski s ymo žinynas 2, Vilnius: Min is, 1976. lHEŽ a. Vanagas. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius: Mokslas, 1981. lKŽ Lie u ių kalbos žodynas 120, Vilnius, 19562002. lPŽ Dic iona y o Li huanian su names 1: AK, Vilnius: Mokslas, 1985; 2: LŽ, Vilnius: Mokslas, 1989. luEV Li uania SSR upių i eže ų a dynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1963. Vb Vie o a džių asci, conse a i iKI Va dyno dipa imen o ondi (mašin aščiai o ma e 19351940 m.). VK lKI Va dyno sc i u a del amo loco a džių ka o eka da i osios lingua. VŽ Vie o a džių diziona io. Vy . ed. a. Pupkis. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing ins i u e, 2002. Rice u o 2008 03 26 oN oPoNYMs: soME Fo Ms sShoulD bE aMENDED Summa y he pape discusses ens o p ima y oiconyms o iginan i om hyd onyms and di e ing om hem in pa adigm, he quali y o he oo owel e c. on he basis o he da a s o ed in he ca d index o he Depa men o onomas ics o he Ins i u e o he li huanian language and wo d e ymologies, an a emp is made o iden i y he au hen ic o ms o he base and he de i ed oponym. o be able o compa e hem wi h he p esen -day o ms, he da a ha e been collec ed om he sou ces o s anda d language app o ed o o icial use: A Manual o Adminis a i e-Te i o ial Di ision o he Li huanian SSR (Lie u os TSR adminis acinio- e i o ial suski s y mo žinynas, olume 2, 1976), A Manual o Ri e and Lake Names o he Li huanian SSR (Lie u os TSR upių i eže ų a dynas, 1963) and a. Vanagas E ymological Dic iona y o Li huanian Hyd onyms (Lie u ian hid onymos e ymologinis, 1981). Ma Ija azMuKaI Ė lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, l -10308 Vilnius