J. Mikelionienė. nauji žodžiai su dėmeniu echno-
185
JURGITA MIKELIONIENĖ
kauno echnologijos uni e si e as
nAUJi ŽoDŽiAi SU DėMeniU TECHNO-
kalbos i kul ū os yšys y a labai glaudus. kalba iš ka o eaguoja į naujas
kul ū os ap aiškas, jas į a dydama s e imos a sa os kilmės žodžiais. Šiame
s aipsnyje į ai iais a ž ilgiais analizuojami žodžiai, pa adinan ys ienos iš
subkul ū ų – echnokul ū os ealijas i u in ys ją ge iausiai ep ezen uojan-
į elemen ą – g aikiškos kilmės dėmenį echno- (g . echnē – ama as, menas),
ku is y a „pi masis sudu inių žodžių dėmuo, eiškian is jų eikšmės sąsają
su echnika, ama u, me odu“ (TŽŽ 2003: 731).
Pla ono, Sok a o a A is o elio eikaluose ši są oka siejosi su als ybės
aldymo menu, gydymu, medžiokle, s a yba, audimu, g ojimu lei a a ly a,
lai yba, a ų gamyba i da kai ku iais ama ais, o plačiąja p asme – apsk i ai
su iloso ija a gy enimo būdu (B ennan 2002). no s daba dėmenį echno-
pasisa ino gam os i ikslieji mokslai, be ma ome, kad seman inėse užuo-
mazgose bū a meno eikšmės. Todėl ne u ė ų s ebin i echnokul ū os i aps-
k i ai isos leksikos su šiuo dėmeniu seman inė į ai o ė. Technokul ū a,
ku i eu opoje išpopulia ėjo 20 a. 9-ame dešim me yje, jau įsiliejo į masinę
kul ū ą i apo populia i a p didelės jaunimo dalies. Da pa ienė šiuo me u
ieno a ki o naujažodžio a osena kada no s gali ap i isuo ine, odėl da-
inių su dėmeniu echno- apž alga i analizė y a ak uali.
Techno- i į jį panašių dėmenų (ekspo-, in o-, pop- i . .) s a usas lie u ių
kalbo y oje nė a iena eikšmis. Ano S asio keinio (1999), oks a p au inis
sandas, kaip i okio pobūdžio p iešdėlis, dedamas p ieš be kokios sanda os
žodį, jo iš aiškos isai nekeisdamas. Tokie sandai y a a si pusiau a iksai
(a iksoidai). Tačiau jų i jų da inių gausėjimo polinkis y a aki aizdus (kup-
činskai ė 1997). A ski ai y a nag inė i dėmenys mo o- (klima ičius 2005),
eu o- (Ryklienė 1999). ne iki galo apib ėž a nelie u iškų elemen ų ie a
lie u ių kalbos sis emoje, pe mažai i iama ealioji jų a osena – u bū
s a biausios p iežas ys, leidžiančios okiems elemen ams plis i i as is su
jais pada y iems naujiems da iniams.
186
kAlBoS kUlTūRA | 81
Dauguma šių naujų žodžių y a nu olę nuo pi minės dėmens echno-
eikšmės, . y. ne iek iesiogiai siejasi su kokia no s echnika, o konk ečiai
su naujo ipo muzika, nauja iš aizda, a ui uo ėmis, ku piešiami ne adici-
niai d akonai, ši dys a ykliai, be amzdynai ( echnobiomechanika), in e je-
u, papuoš u me alinėmis kons ukcijomis, ne naujais sin e iniais na ko i-
kais i ki ais gana šoki uojančiais i ne isos isuomenės palankiai p iima-
mais elemen ais. Technos ilius neigia p aei į, jaukumą, idealią a ką, gal
odėl mūsų žodynai y a labai a sa gūs įsileisdami jį į a dijančius naujažo-
džius. Į Lie u ių kalbos žodyną, naujausius daba inės lie u ių kalbos i a p-
au inių žodžių žodynų leidimus iš iso į auk a ik 11 analizuojamo mode-
lio leksemų (ž . 1 len elę): echnok a as, echnok a ė i iš jų iš es i echnok a-
izmas, echnok a ija, echnok a inis, -ė, aip pa echnologas, echnologė –
echnologija, echnologinis, -ė, echnologiškas, -a, echnologiškumas. naujesni
iš žodynuose iksuo ų – echnomuzika i echnos e a.
1 lenTelė. Žodynuose už iksuo i žodžiai su dėmeniu echno-
lkŽ DlkŽ TŽŽ
echnok a as, echnok a ė +++
echnok a ija +++
echnok a inis, -ė –+ –
echnok a izmas – – +
echnologas, echnologė +++
echnologija +++
echnologinis, -ė +– –
echnologiškas, -a +– –
echnologiškumas +– –
echnomuzika – – +
echnos e a – – +
Tokią lyg i negausią a p au inių žodžių su dėmeniu echno- a oseną
paneigia pa yzdžiai, už iksuo i Daba inės lie u ių kalbos eks yne (h p://
donelai is. du.l ) a iesiogiai a ojami lie u iškuose in e ne o inklalapiuo-
J. Mikelionienė. nauji žodžiai su dėmeniu echno-
187
se. Aki aizdu, kad leksika pasipildė naujaisiais skoliniais a iš s e imos kil-
mės dėmenų (ka ais ne abiejų nesa a ankiškų) pasida y ais žodžiais ( ech-
nod omas, echnog upė, echnoindi idas, echnoko ido ius, echnopa kas, ech-
nozau as), andasi i hib idinių naujada ų a e inių ( echnoamžius, echno-
sk uzdėliukas, echno aka ėlis).
Be sudu inių žodžių su pi muoju dėmeniu echno-, a ojami žodžių jun-
giniai, ku iuose šis dėmuo ampa sa a ankiška leksema. Taip a si inka ada,
kai oks p epozicinis elemen as pasida o labai dažnas. Ši okią echno a ose-
ną iksuoja populia us a p besimokančių anglų kalbos B onislo o Piesa sko
Didysis anglų–lie u ių kalbų žodynas (2002) i jo pag indu pa eng as elek o-
ninis žodynas Tildė (2004), ku šalia pa eikiama nuo oda naujažodis i api-
b ėžiama kaip „elek oninė šokių muzika“. Junginiuose su leksema echno
y auja muzikos pasaulio leksika: echno muzika, kylančios echno melodijos,
echno inilai, echno klubas, echno es i alis, echno scena a ba apsk i ai ech-
no s ilius, echno dizainas, echno kul ū a, ne echno ideologija i . .
ne e ai p ie echno a su juo suku ų ūšinių e minų a ojamas žodis
(die as, gu u, legenda, pionie ius, ėlia nešys) gana poe izuo ai į a dija as-
menį, u in į nemažą echnomuzikos ge bėjų au o i e ą, p z.:
[...] g ojo pi ma solidaus hono a o e a ž aigždė – š edų echno die as G o s-
kopa; Šiuo me u Vokie ijos sos inėje įsikū ęs minimal echno/ echno g u u
sa o ka je ą p adėjo on a ijuje; Į lie u ą a yks a JAV echno le g en da ; Jokių
p is a ymų ne eikalaujan is Ai ijos minimal echno ėl i a nešys, ijų albumų
au o ius [...]
Teks yno s a is ika (2 len elė) aki aizdžiai odo, kad masinės žiniasklai-
dos p iemonės y a pag indinė ie a, iš ku ios sklinda okie iš nesa a ankiškų
a p au inių dėmenų pada y i žodžiai, o ką kalbė i apie necenzū uojamas i
ne edaguojamas in e ne o pla ybes.
2 lenTelė. Techno, kaip sa a ankiškos leksemos, a osena Daba inės lie u ių
kalbos eks yne
Teks yno dalis Žodis Pa a ojimų skaičius
pe iodika echno 82
g ožinė li e a ū a (knygos) echno 7
neg ožinė li e a ū a (knygos) echno 3
iš iso nu ody ose dalyse 92
188
kAlBoS kUlTūRA | 81
kaip ma y i, okio pobūdžio leksika y auja eks yne sukaup uose pe io-
diniuose leidiniuose. Tačiau echno, kaip sa a ankiškos leksemos, no mišku-
mo klausimas y a disku uo inas. nijolės Sližienės i Adelės Valeckienės pa-
eng oje no minėje knygoje Lie u ių kalbos ašyba i sky yba (1992) nu o-
doma, kad nesa a ankiški a p au iniai dėmenys, p z.: o o-, mo o-, e mo- i
k . a ski ai ieni ne a ojami. i no s a p iš a dy ų dėmenų echno- nepa-
minė as, eikė ų sup as i, jog jam ašy inėje kalboje kol kas u i bū i aiko-
mos os pačios aisyklės. Tačiau už iksuo i pa yzdžiai, ku iuose echno,
eikšdamas echnomuziką, eina eiksnio a papildinio, o ne nede inamojo
pažyminio (kaip anksčiau pa eik ais a ejais) pozicijoje, odo is didėjan į
šio elemen o sa a ankiškumą, p z.: G ojo sunkus echno; Mamos i gi klauso
echno. Tokiais a ejais, kai nekai omas ki os kalbos žodis lie u ių kalboje
u i sa a ankiško žodžio eikšmę (p z.: al a dalelė, hindi kalba, ondo muzi-
ka), jis ašomas a ski ai (lkRS 1992).
Dauguma šiame s aipsnyje nag inėjamų naujų a iesiog žodynuose ne-
iksuo ų ( odėl a odančių naujais) žodžių y a laiky ini bū inaisiais a ba e -
minologiniais naujažodžiais, nes pa adina naujas ealijas:
Meilės pa adas, į ku į šeš adienį Be lyne suplaukė mažiausiai 800 ūks . echno-
muzikos ge bėjų; [...] jis nepaneigė, kad echnokul ū a susijusi su na ko ikais;
[...] echnos e a – žmogaus i žmogiškos isuomenės mokslinės bei echninės
kū ybos s e a; [...] au inė i a p au inė echnobiu ok a ija, aukš i als ybės pa-
eigūnai.
Ta p pa yzdžių pasi aiko i eksp esy esnių s ilis inių naujada ų, ku ių
daugiausia pe iodinėje publicis ikoje, g ožinėje i iloso inėje li e a ū oje.
Jam p iklausė isi ie echnosk uzdėliukai, pa o yje k aipan ys sa o ūselius,
sp oginan ys k aišas akeles; Geoindi idai, echnoindi idai – nė a subjek ai: asme-
niškumas egali bū i o ganinės gam os sa ybė; Techno-op imis ai pasakys, kad
p ieš dešim me į niekas ne ikėjo, kad kiek ienas aikas u ės mobilųjį ele oną.
ne isų naujažodžių su dėmeniu echno- a osena a i inka no mos ei-
kala imus: kai ku ie ik g ama iškai į o min i ( echnohauzas, echno anas),
pasi aiko i isiškai neadap uo ų ( echnopa y), p z.:
Šiandien a au į echnopa y; Vaka ykš is echnohauzas ebeūžė ausyse...
ki ose kalbose (p z., okiečių, usų) a ojami ie pa ys naujažodžiai kaip
i lie u ių kalboje, ypač į a dijan ys muzikos dalykus. Tokio ipo naujažo-
J. Mikelionienė. nauji žodžiai su dėmeniu echno-
189
džių minė ose kalbose y a ge okai daugiau, ypač k in a į akis neadap uo ų
anglybių gausa (Techno-Boys1, Techno-Clus e , Techno-Queen, Techno-Po-
we , Techno-T-Shi s). Taip y a u bū odėl, kad a si pagal ne ašy ą susi a-
imą mode nios muzikos k ypčių a apsk i ai šiuolaikinės kul ū os eiškinių
skolin i pa adinimai nekeičiami: Techno T ance, Techno Ha dco e, Techno
Acid i k . (Gi čienė 2005). iš ine cijos, dažnai ame pačiame a giminiška-
me kon eks e, a si anda i daugiau neadap uo ų s e imybių. Pa yzdžiui: o-
kiečių – Techno-Boys, Techno-Queen, Techno-Powe , Techno-T-Shi s, Tech-
no-Ra e, Techno-G oo e; usų – Техно-парти, Техно-стар, Техно-арт,
Техно-Траффик, Техно-триллер.
Taip pa kaip i lie u ių kalboje lygiag ečiai a ojami i naujieji hib idai,
p z.: okiški – Techno-Abend, Techno-He z, Techno-Jah e, Techno-E zählung,
Techno-Liebhabe ; usiški – ехно-волна, техно-новинки, техно-сила; lie u-
iškuose eks uose už iksuo i echnoaidas, echnoamžius, echnoaudinys, ech-
nomėgėjas, echno aka ėlis i . . Rusų kalboje dažniau su šiuo dėmeniu pa-
da omi įmonių pa adinimai, aip pa daugiau nei lie u ių kalboje y a da inių,
iesiogiai susijusių su konk ečiomis echnologijomis, o ne su muzika a ech-
nokul ū a; dėmuo echno ne e ai eina i an uoju žodžio sandu, p z.: Каскад-
Техно, Драйв-Техно (lie u ių kalboje as as ienin elis eu o echno).
Analogiškos s uk ū os a kilmės ki ų kalbų pa yzdžiai ik pa i ina ak-
ą, kad anglų kalbos į aka y a isuo inė, o a ei ies p ognozės žada is dides-
nį naujųjų skolinių, o ypač e inių i hib idinių da inių, skaičių.
Technokul ū os ilgaamžiškumas sunkiai nuspėjamas, odėl neįmanoma
numa y i, kiek i kokių naujų žodžių aps gal i ne isuo iniais, ai ben jau
žodynų elemen ais. Ano JAV Dialek ologų sąjungos p eziden o Alano Me -
kal o (2002: 168), ku uojančio ža goną i naujažodžius, bandomasis laiko-
a pis, pe ku į išaiškėja, a naujažodžio pe spek y a bus ilgalaikė, a jis bus
a mes as, y a 40 me ų. Jis ašo, kad ne ypač papli ę naujažodžiai ka ais
neišlaiko šio egzamino. Tačiau globalizacijos empai, analogiškų pa yzdžių
iksa imas i ki ose kalbose leidžia da y i p ielaidą, kad a ei yje u ė ų gau-
sė i da inių su dėmeniu echno- a kokiu ki u, a spindinčiu naują kul ū os
ap aišką. Aki aizdu i ai, kad nesa a ankiški elemen ai iš da ybos o man-
ų nesunkiai pa e čiami sa a ankiškomis leksemomis. kadangi a ei ies lek-
sikog a ijoje is didesnę į aką u ės kompiu e inės echnologijos, nulem-
siančios, kad žodyninę leksemos iksaciją lems dažnis, o ne subjek y ūs
1 Dėkoju kTU s uden ei Ais ei Š aby ei, iš inkusiai pa yzdžius iš okiečių ašy inės kalbos
eks yno CoSMoS ii (h p://www.ids-mannheim.de).
190
kAlBoS kUlTūRA | 81
k i e ijai, s a bu, kad a osenoje plis ų ik ai eikalingi i kiek įmanoma
labiau p ie lie u ių kalbos sis emos p i aiky i naujažodžiai. Bū ina a si-
ž elg i į daba inę kalbos būklę i naujus jos pokyčius, sp ęs i, kas y a a si-
ik inė a osena, o kas jau kalbos aidos ezul a as (kniūkš a 1996: 37). ne
mažiau s a bu, kad, kol iki galo nė a aiškus okio ipo kalbos elemen ų
(kaip echno- i į jį panašių) s a usas, bū ų laikomasi nusis o ėjusių lie u ių
kalbos ašybos no mų.
liTeRATūRA
B ennan T. 2002: Technē. – in e. C aig (ed.), Rou ledge Encyclopedia o Phi-
losophy, london: Rou ledge. Re ie ed May 15, 2006, om h p://www. ep.
ou ledge.com/a icle/A135
Gi čienė J. 2005: Naujųjų skolinių a i ikmenys: s uk ū a i a osena, Vilnius:
lie u ių kalbos ins i u as.
keinys S. 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni-
e si e as.
klima ičius J. 2005: Mo o- i mo o -: a p au iniai skoliniai i lie u iški
da iniai. – Kalbos kul ū a 78, 90–110.
kniūkš a P. 1996: kalbos a kybos ikslas – ugdy i kalbą. – Kalbos kul ū a
68, 28–39.
ku p č i n s k a i ė A. 1997: nelie u iškų kalbos elemen ų (dėmenų) a ojimo
polinkiai. – Kalbos kul ū a 69, 56–61.
M e c a l A. 2002: P edic ing. New Wo ds: The Sec e s o Thei Success, Bos-
on, nY.
Piesa skas B. 2002: Didysis anglų–lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Alma
li e a.
Ryklienė A. 1999: Eu as, eu o, eu o-. – Kalbos kul ū a 72, 47–50.
lkRS 1992: Lie u ių kalbos ašyba i sky yba. Pa engė n. Sližienė i A. Valec-
kienė. Vilnius: Mokslas.
TŽŽ 2003: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a.
Gau a 2008 07 11
J. Mikelionienė. nauji žodžiai su dėmeniu echno-
191
neW WoRDS WiTH THe ConSTiTUenT TECHNO-
Summa y
The pape gi es an o e iew o de i a i es wi h he in e na ional componen ech-
no- and o e s hei s uc u al and seman ic analysis. in li huanian usage he
numbe o he abo e- ype o wo ds due o he impac o english and english-
speaking coun ies is on he inc ease. Some o hose wo ds e e o concep s o
sub-cul u es; o he s should be ea ed solely as s ylis ically ma ked language in-
no a ions. A simila si ua ion migh be obse ed in Ge man and Russian. The
spelling o wo ds wi h he componen echno- a ies. The mos de ian is he usage
o echno as an indi idual lexeme. i is impo an o obse e and egis e he ac-
ual use o he new lexemes and gi e e alua ion o i ; howe e , i is also impo an
o obse e he exis ing spelling ules.
JURGiTA Mikelionienė
kauno echnologijos uni e si e as
Gedimino g. 43, lT-44240 kaunas
[email p o ec ed]
