Nauji žodžiai su dėmeniu „techno-“

J. Mikelionienė. nauji žodžiai su dėmeniu echno- 185 JURGITA MIKELIONIENĖ kauno echnologijos uni e si e as nAUJi ŽoDŽiAi SU DėMeniU TECHNO- kalbos i kul ū os yšys y a labai glaudus. kalba iš ka o eaguoja į naujas kul ū os ap aiškas, jas į a dydama s e imos a sa os kilmės žodžiais. Šiame s aipsnyje į ai iais a ž ilgiais analizuojami žodžiai, pa adinan ys ienos iš subkul ū ų – echnokul ū os ealijas i u in ys ją ge iausiai ep ezen uojan- į elemen ą – g aikiškos kilmės dėmenį echno- (g . echnē – ama as, menas), ku is y a „pi masis sudu inių žodžių dėmuo, eiškian is jų eikšmės sąsają su echnika, ama u, me odu“ (TŽŽ 2003: 731). Pla ono, Sok a o a A is o elio eikaluose ši są oka siejosi su als ybės aldymo menu, gydymu, medžiokle, s a yba, audimu, g ojimu lei a a ly a, lai yba, a ų gamyba i da kai ku iais ama ais, o plačiąja p asme – apsk i ai su iloso ija a gy enimo būdu (B ennan 2002). no s daba dėmenį echno- pasisa ino gam os i ikslieji mokslai, be ma ome, kad seman inėse užuo- mazgose bū a meno eikšmės. Todėl ne u ė ų s ebin i echnokul ū os i aps- k i ai isos leksikos su šiuo dėmeniu seman inė į ai o ė. Technokul ū a, ku i eu opoje išpopulia ėjo 20 a. 9-ame dešim me yje, jau įsiliejo į masinę kul ū ą i apo populia i a p didelės jaunimo dalies. Da pa ienė šiuo me u ieno a ki o naujažodžio a osena kada no s gali ap i isuo ine, odėl da- inių su dėmeniu echno- apž alga i analizė y a ak uali. Techno- i į jį panašių dėmenų (ekspo-, in o-, pop- i . .) s a usas lie u ių kalbo y oje nė a iena eikšmis. Ano S asio keinio (1999), oks a p au inis sandas, kaip i okio pobūdžio p iešdėlis, dedamas p ieš be kokios sanda os žodį, jo iš aiškos isai nekeisdamas. Tokie sandai y a a si pusiau a iksai (a iksoidai). Tačiau jų i jų da inių gausėjimo polinkis y a aki aizdus (kup- činskai ė 1997). A ski ai y a nag inė i dėmenys mo o- (klima ičius 2005), eu o- (Ryklienė 1999). ne iki galo apib ėž a nelie u iškų elemen ų ie a lie u ių kalbos sis emoje, pe mažai i iama ealioji jų a osena – u bū s a biausios p iežas ys, leidžiančios okiems elemen ams plis i i as is su jais pada y iems naujiems da iniams. 186 kAlBoS kUlTūRA | 81 Dauguma šių naujų žodžių y a nu olę nuo pi minės dėmens echno- eikšmės, . y. ne iek iesiogiai siejasi su kokia no s echnika, o konk ečiai su naujo ipo muzika, nauja iš aizda, a ui uo ėmis, ku piešiami ne adici- niai d akonai, ši dys a ykliai, be amzdynai ( echnobiomechanika), in e je- u, papuoš u me alinėmis kons ukcijomis, ne naujais sin e iniais na ko i- kais i ki ais gana šoki uojančiais i ne isos isuomenės palankiai p iima- mais elemen ais. Technos ilius neigia p aei į, jaukumą, idealią a ką, gal odėl mūsų žodynai y a labai a sa gūs įsileisdami jį į a dijančius naujažo- džius. Į Lie u ių kalbos žodyną, naujausius daba inės lie u ių kalbos i a p- au inių žodžių žodynų leidimus iš iso į auk a ik 11 analizuojamo mode- lio leksemų (ž . 1 len elę): echnok a as, echnok a ė i iš jų iš es i echnok a- izmas, echnok a ija, echnok a inis, -ė, aip pa echnologas, echnologė – echnologija, echnologinis, -ė, echnologiškas, -a, echnologiškumas. naujesni iš žodynuose iksuo ų – echnomuzika i echnos e a. 1 lenTelė. Žodynuose už iksuo i žodžiai su dėmeniu echno- lkŽ DlkŽ TŽŽ echnok a as, echnok a ė +++ echnok a ija +++ echnok a inis, -ė –+ – echnok a izmas – – + echnologas, echnologė +++ echnologija +++ echnologinis, -ė +– – echnologiškas, -a +– – echnologiškumas +– – echnomuzika – – + echnos e a – – + Tokią lyg i negausią a p au inių žodžių su dėmeniu echno- a oseną paneigia pa yzdžiai, už iksuo i Daba inės lie u ių kalbos eks yne (h p:// donelai is. du.l ) a iesiogiai a ojami lie u iškuose in e ne o inklalapiuo- J. Mikelionienė. nauji žodžiai su dėmeniu echno- 187 se. Aki aizdu, kad leksika pasipildė naujaisiais skoliniais a iš s e imos kil- mės dėmenų (ka ais ne abiejų nesa a ankiškų) pasida y ais žodžiais ( ech- nod omas, echnog upė, echnoindi idas, echnoko ido ius, echnopa kas, ech- nozau as), andasi i hib idinių naujada ų a e inių ( echnoamžius, echno- sk uzdėliukas, echno aka ėlis). Be sudu inių žodžių su pi muoju dėmeniu echno-, a ojami žodžių jun- giniai, ku iuose šis dėmuo ampa sa a ankiška leksema. Taip a si inka ada, kai oks p epozicinis elemen as pasida o labai dažnas. Ši okią echno a ose- ną iksuoja populia us a p besimokančių anglų kalbos B onislo o Piesa sko Didysis anglų–lie u ių kalbų žodynas (2002) i jo pag indu pa eng as elek o- ninis žodynas Tildė (2004), ku šalia pa eikiama nuo oda naujažodis i api- b ėžiama kaip „elek oninė šokių muzika“. Junginiuose su leksema echno y auja muzikos pasaulio leksika: echno muzika, kylančios echno melodijos, echno inilai, echno klubas, echno es i alis, echno scena a ba apsk i ai ech- no s ilius, echno dizainas, echno kul ū a, ne echno ideologija i . . ne e ai p ie echno a su juo suku ų ūšinių e minų a ojamas žodis (die as, gu u, legenda, pionie ius, ėlia nešys) gana poe izuo ai į a dija as- menį, u in į nemažą echnomuzikos ge bėjų au o i e ą, p z.: [...] g ojo pi ma solidaus hono a o e a ž aigždė – š edų echno die as G o s- kopa; Šiuo me u Vokie ijos sos inėje įsikū ęs minimal echno/ echno g u u sa o ka je ą p adėjo on a ijuje; Į lie u ą a yks a JAV echno le g en da ; Jokių p is a ymų ne eikalaujan is Ai ijos minimal echno ėl i a nešys, ijų albumų au o ius [...] Teks yno s a is ika (2 len elė) aki aizdžiai odo, kad masinės žiniasklai- dos p iemonės y a pag indinė ie a, iš ku ios sklinda okie iš nesa a ankiškų a p au inių dėmenų pada y i žodžiai, o ką kalbė i apie necenzū uojamas i ne edaguojamas in e ne o pla ybes. 2 lenTelė. Techno, kaip sa a ankiškos leksemos, a osena Daba inės lie u ių kalbos eks yne Teks yno dalis Žodis Pa a ojimų skaičius pe iodika echno 82 g ožinė li e a ū a (knygos) echno 7 neg ožinė li e a ū a (knygos) echno 3 iš iso nu ody ose dalyse 92 188 kAlBoS kUlTūRA | 81 kaip ma y i, okio pobūdžio leksika y auja eks yne sukaup uose pe io- diniuose leidiniuose. Tačiau echno, kaip sa a ankiškos leksemos, no mišku- mo klausimas y a disku uo inas. nijolės Sližienės i Adelės Valeckienės pa- eng oje no minėje knygoje Lie u ių kalbos ašyba i sky yba (1992) nu o- doma, kad nesa a ankiški a p au iniai dėmenys, p z.: o o-, mo o-, e mo- i k . a ski ai ieni ne a ojami. i no s a p iš a dy ų dėmenų echno- nepa- minė as, eikė ų sup as i, jog jam ašy inėje kalboje kol kas u i bū i aiko- mos os pačios aisyklės. Tačiau už iksuo i pa yzdžiai, ku iuose echno, eikšdamas echnomuziką, eina eiksnio a papildinio, o ne nede inamojo pažyminio (kaip anksčiau pa eik ais a ejais) pozicijoje, odo is didėjan į šio elemen o sa a ankiškumą, p z.: G ojo sunkus echno; Mamos i gi klauso echno. Tokiais a ejais, kai nekai omas ki os kalbos žodis lie u ių kalboje u i sa a ankiško žodžio eikšmę (p z.: al a dalelė, hindi kalba, ondo muzi- ka), jis ašomas a ski ai (lkRS 1992). Dauguma šiame s aipsnyje nag inėjamų naujų a iesiog žodynuose ne- iksuo ų ( odėl a odančių naujais) žodžių y a laiky ini bū inaisiais a ba e - minologiniais naujažodžiais, nes pa adina naujas ealijas: Meilės pa adas, į ku į šeš adienį Be lyne suplaukė mažiausiai 800 ūks . echno- muzikos ge bėjų; [...] jis nepaneigė, kad echnokul ū a susijusi su na ko ikais; [...] echnos e a – žmogaus i žmogiškos isuomenės mokslinės bei echninės kū ybos s e a; [...] au inė i a p au inė echnobiu ok a ija, aukš i als ybės pa- eigūnai. Ta p pa yzdžių pasi aiko i eksp esy esnių s ilis inių naujada ų, ku ių daugiausia pe iodinėje publicis ikoje, g ožinėje i iloso inėje li e a ū oje. Jam p iklausė isi ie echnosk uzdėliukai, pa o yje k aipan ys sa o ūselius, sp oginan ys k aišas akeles; Geoindi idai, echnoindi idai – nė a subjek ai: asme- niškumas egali bū i o ganinės gam os sa ybė; Techno-op imis ai pasakys, kad p ieš dešim me į niekas ne ikėjo, kad kiek ienas aikas u ės mobilųjį ele oną. ne isų naujažodžių su dėmeniu echno- a osena a i inka no mos ei- kala imus: kai ku ie ik g ama iškai į o min i ( echnohauzas, echno anas), pasi aiko i isiškai neadap uo ų ( echnopa y), p z.: Šiandien a au į echnopa y; Vaka ykš is echnohauzas ebeūžė ausyse... ki ose kalbose (p z., okiečių, usų) a ojami ie pa ys naujažodžiai kaip i lie u ių kalboje, ypač į a dijan ys muzikos dalykus. Tokio ipo naujažo- J. Mikelionienė. nauji žodžiai su dėmeniu echno- 189 džių minė ose kalbose y a ge okai daugiau, ypač k in a į akis neadap uo ų anglybių gausa (Techno-Boys1, Techno-Clus e , Techno-Queen, Techno-Po- we , Techno-T-Shi s). Taip y a u bū odėl, kad a si pagal ne ašy ą susi a- imą mode nios muzikos k ypčių a apsk i ai šiuolaikinės kul ū os eiškinių skolin i pa adinimai nekeičiami: Techno T ance, Techno Ha dco e, Techno Acid i k . (Gi čienė 2005). iš ine cijos, dažnai ame pačiame a giminiška- me kon eks e, a si anda i daugiau neadap uo ų s e imybių. Pa yzdžiui: o- kiečių – Techno-Boys, Techno-Queen, Techno-Powe , Techno-T-Shi s, Tech- no-Ra e, Techno-G oo e; usų – Техно-парти, Техно-стар, Техно-арт, Техно-Траффик, Техно-триллер. Taip pa kaip i lie u ių kalboje lygiag ečiai a ojami i naujieji hib idai, p z.: okiški – Techno-Abend, Techno-He z, Techno-Jah e, Techno-E zählung, Techno-Liebhabe ; usiški – ехно-волна, техно-новинки, техно-сила; lie u- iškuose eks uose už iksuo i echnoaidas, echnoamžius, echnoaudinys, ech- nomėgėjas, echno aka ėlis i . . Rusų kalboje dažniau su šiuo dėmeniu pa- da omi įmonių pa adinimai, aip pa daugiau nei lie u ių kalboje y a da inių, iesiogiai susijusių su konk ečiomis echnologijomis, o ne su muzika a ech- nokul ū a; dėmuo echno ne e ai eina i an uoju žodžio sandu, p z.: Каскад- Техно, Драйв-Техно (lie u ių kalboje as as ienin elis eu o echno). Analogiškos s uk ū os a kilmės ki ų kalbų pa yzdžiai ik pa i ina ak- ą, kad anglų kalbos į aka y a isuo inė, o a ei ies p ognozės žada is dides- nį naujųjų skolinių, o ypač e inių i hib idinių da inių, skaičių. Technokul ū os ilgaamžiškumas sunkiai nuspėjamas, odėl neįmanoma numa y i, kiek i kokių naujų žodžių aps gal i ne isuo iniais, ai ben jau žodynų elemen ais. Ano JAV Dialek ologų sąjungos p eziden o Alano Me - kal o (2002: 168), ku uojančio ža goną i naujažodžius, bandomasis laiko- a pis, pe ku į išaiškėja, a naujažodžio pe spek y a bus ilgalaikė, a jis bus a mes as, y a 40 me ų. Jis ašo, kad ne ypač papli ę naujažodžiai ka ais neišlaiko šio egzamino. Tačiau globalizacijos empai, analogiškų pa yzdžių iksa imas i ki ose kalbose leidžia da y i p ielaidą, kad a ei yje u ė ų gau- sė i da inių su dėmeniu echno- a kokiu ki u, a spindinčiu naują kul ū os ap aišką. Aki aizdu i ai, kad nesa a ankiški elemen ai iš da ybos o man- ų nesunkiai pa e čiami sa a ankiškomis leksemomis. kadangi a ei ies lek- sikog a ijoje is didesnę į aką u ės kompiu e inės echnologijos, nulem- siančios, kad žodyninę leksemos iksaciją lems dažnis, o ne subjek y ūs 1 Dėkoju kTU s uden ei Ais ei Š aby ei, iš inkusiai pa yzdžius iš okiečių ašy inės kalbos eks yno CoSMoS ii (h p://www.ids-mannheim.de). 190 kAlBoS kUlTūRA | 81 k i e ijai, s a bu, kad a osenoje plis ų ik ai eikalingi i kiek įmanoma labiau p ie lie u ių kalbos sis emos p i aiky i naujažodžiai. Bū ina a si- ž elg i į daba inę kalbos būklę i naujus jos pokyčius, sp ęs i, kas y a a si- ik inė a osena, o kas jau kalbos aidos ezul a as (kniūkš a 1996: 37). ne mažiau s a bu, kad, kol iki galo nė a aiškus okio ipo kalbos elemen ų (kaip echno- i į jį panašių) s a usas, bū ų laikomasi nusis o ėjusių lie u ių kalbos ašybos no mų. liTeRATūRA B ennan T. 2002: Technē. – in e. C aig (ed.), Rou ledge Encyclopedia o Phi- losophy, london: Rou ledge. Re ie ed May 15, 2006, om h p://www. ep. ou ledge.com/a icle/A135 Gi čienė J. 2005: Naujųjų skolinių a i ikmenys: s uk ū a i a osena, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as. keinys S. 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni- e si e as. klima ičius J. 2005: Mo o- i mo o -: a p au iniai skoliniai i lie u iški da iniai. – Kalbos kul ū a 78, 90–110. kniūkš a P. 1996: kalbos a kybos ikslas – ugdy i kalbą. – Kalbos kul ū a 68, 28–39. ku p č i n s k a i ė A. 1997: nelie u iškų kalbos elemen ų (dėmenų) a ojimo polinkiai. – Kalbos kul ū a 69, 56–61. M e c a l A. 2002: P edic ing. New Wo ds: The Sec e s o Thei Success, Bos- on, nY. Piesa skas B. 2002: Didysis anglų–lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Alma li e a. Ryklienė A. 1999: Eu as, eu o, eu o-. – Kalbos kul ū a 72, 47–50. lkRS 1992: Lie u ių kalbos ašyba i sky yba. Pa engė n. Sližienė i A. Valec- kienė. Vilnius: Mokslas. TŽŽ 2003: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a. Gau a 2008 07 11 J. Mikelionienė. nauji žodžiai su dėmeniu echno- 191 neW WoRDS WiTH THe ConSTiTUenT TECHNO- Summa y The pape gi es an o e iew o de i a i es wi h he in e na ional componen ech- no- and o e s hei s uc u al and seman ic analysis. in li huanian usage he numbe o he abo e- ype o wo ds due o he impac o english and english- speaking coun ies is on he inc ease. Some o hose wo ds e e o concep s o sub-cul u es; o he s should be ea ed solely as s ylis ically ma ked language in- no a ions. A simila si ua ion migh be obse ed in Ge man and Russian. The spelling o wo ds wi h he componen echno- a ies. The mos de ian is he usage o echno as an indi idual lexeme. i is impo an o obse e and egis e he ac- ual use o he new lexemes and gi e e alua ion o i ; howe e , i is also impo an o obse e he exis ing spelling ules. JURGiTA Mikelionienė kauno echnologijos uni e si e as Gedimino g. 43, lT-44240 kaunas [email p o ec ed]