J. Klima ičius. Amigiškas,
amis ingo, amigos 133
JONAS KLIMAVIČIUS
lie u ių kalbos ins i u as
D augiškas, D augingas, D augus
al onso Eidin o lib os buscaok Mosc os s inkso ecenzijoje Pa auklus ela o
sob e independencia p a adimą 1940 m. (Mokslo Lie u a, 2006 22 10, 13) p o .
a noldas Pi očkinas encon ó y nemaža lengua cul u a la ulne an los asun os
(10). P e unos neno minių, pasenusių y ne aisyklinga da ybos palab as (10)
a ibuido y amis ingo. Sin emba go no p esen a el ecenzen o de es e palab a
en el lib o de a. Eidin o ni ejemplos, ni signi icanzas, po lo que nos queda del
odo no acla uku, si él ecenzen o conside ado po algo neno miniu, o del odo
ne aisyklingu. Su a gumen o au o i e as: Kas ne kas eisin ų palab as
d augingas, d augingumas, a menudo us ojamus a. Eidin o lib oje, Daba inės
lie u ių kalbos o odyno ejempla u. sin emba go, c eo, debe ía segui Jono
Jablonskio opinés, que es as palab as no debiesen usa : ellos keis ini sis ema de
la lengua li uana ca ac e ís icos palab as amigas, amiguškumas (10). Debido a J.
Jablonskio mencionada opinión jablonskininkas (Jablonskio specialis ) oda
jus us signi icado d augiškas palab a el amigo J. Jablonskis ealmen e aisé
(JablR i 1935: 316, 329; 1936: 223; J.JablRR ii 1959: 298, 307, 512). Es una muy simple
co ección aquí ealmen e más ca ac e ís ico amigable 1. budding a amigo,
bičiuliškas: D augiškas pasielgimas (J. Jablonskis). Sésim amiguicamen e, ėsim
deše ą šuniškai (J. B odo skio Dic iona y) lKŽ ii2 1969. Pe o hay y 2. d augus,
linkęs d augau i (J. Šlapelis, m. Šalčius) lKŽ ii2 1969.
K in a hacia los ojos ya Kons an ino si ydo ódyno (1642) amigoing:
Towá zyski Familia is, socialis, seb ißkas amigoing aigi uno -iškas, o o
-ingas. Fe dinando Nesselmanno ódyne (1851) cla a di e enciación: d augingas
y d augus gesellig, o d augiszkas gemeinscha lich, allgemein. D auging es á y
en los nue os esc i os.
Ya en 1938 m. imama o a ez no min i na mósías lengua newsp aščio Klausimų
k ai elėje a. s. ( . y. an anas salys) di i ia: Būd a džiu d aũgiškas pasakome
esmines, más in e nos, peculia idades, okiškai kame adscha lich, usiškai
товарищеский, a d augngas uel e signi ica muchos amigos u in į y, además,
134 KalBos KulTūRa | 81 linusį d augau i, ok. gesellig, usų общительный.
decome: amis ingo homb e no malmen e es y amiguesk (GK 1938: 4 56; a.salR i
1979: 254). Es a dis inguis o alecida y en 1938 m. s asio Šalkauskio
p epa andame dicciona io Común e minía de iloso ía: D augingas homb e
iene muchos amigos, y muchos amigos iene homb e, inclinęs d augau i. Po lo
gene al amis oso homb e amigablemen e y ac úa. Amigiškas a i ud de ánimo
espec o a sus amigos es amigiško lojalnos i žymė (s.ŠalkR ii 1991: 216). Después
de años ella a ianzada leona do Damb ausko pa eng oje, an ano salio y P ano
ska džiaus edaguo o lib ogelėje Kalbos pa a ėjas (1939).
Tezau inis lKŽ ii1 1947 la palab a iending p opo ciona p incipalmen e de
daik a a džio iend 1. d augys ė, d augija, bū ys, k ū a (senieji aš ai i
2. „šeima, šeimyna“ ( aka ų dzūkai) pada y ą – 1. „didelės d augės (šeimos),
a mės) y gausus: D augingos bi ės ma cinkónys. como u bulbos, o amis ingas (o
mucho bajo el a bus o)? eisieja. Es o debe ía se homonimo (ési os
sepa ado ies nopada y a y lKŽ ii2 1969, sólo es e signi icado aquí ya 3.). Ši a
homoniminė da yba quedusi nea skleis a e P. ska džiaus 1943 m. lib oje Lie u ių
kalbos žodžių da yba. Toliau lKŽ ii1 1947 a compañingo 2. amigable, ag adable y
sólo 3. u įs o inclinęs ene amigos de, pe o lKŽ ii2 1969 es o ya amigosing 1.
cla amen e ėmėsi no min i DŽ1 1954: amigosing 1. ene o p openso a ene
amigos, aunque no es del odo cohe en es: pa ien e y 1. ene muchos pa ien es,
y 2. a imas, giminiškas: giminingi palab as como giminiškas: giminiškos au os,
giminiški jausmai.
Fomen o DŽ ėjo no del no ma i o igo ismo una eikšmiškumo, sino po un
simple eglamen ismo y es ilis inių išgalių į ai o ės camino: d augingas 1.
Tene o dispues o a ene amigos, 2. linkęs d augau i, d augiškas DŽ2 1972, DŽ3
1993, pe o no es á del odo consecuqulus: kininingas sólo a imas, kininiškas
DŽ2, aunque despues 1. ene muchos pa ien es, 2. a mimos espí i us,
kininiška DŽ3. más impo an e, que la palab a amis ingas ki à, no J. Jablonskio
aisy a, pe o balbai eque iga signi icado en no minamajame dicodyne es. En
algunos dicciona ios bílingües sinónimos i inas pilamos wi hou eikiama
d i: общительный любистąs bend au i, sueigus, d augus, дружеин, другишка;
kalbus, bičiuliškas; sociomeniškas RiKŽ ii 1967, mejo a icionadois
comunica se, amis ingas, amigos, balbus, sociomeniškas RiKŽ ii 1983. Ge ai
dis inguima amis oso дружеский, o a ри щеский и дружеинг общительный;
companeyoso lRKŽ 1971. Pe o lRKŽ 1988 sólo amiguškas, y en ez amigoingas
añadió... d augininkas общительный <...> человек. asignada sociable 1. 1)
amis ingas, amigos, espondiendo a ik o o Kaman ausko lib ogelės T umpas
J. Klima ičius. Amigiškas, amis ingas, amigos 135 lenguas [ 2) amigiškas, cale as]
y iendly 1. 1) amis oso alKŽ 1975 (neski iama e amis ingas iendly, e amis oso
iendly; amicable laKŽ 1979 y 1991); amis oso (mėgs ąs comunica se) sociable;
(g ei susid augaująs) lian lPKŽ 1992 (d ogiškas no!..), más p ecisamen e
sociable amis oso, ag adable, lian 2) p k. amis oso, meilus; p ie aišus y amical
bichiuliškas, d augiškas PlKŽ 1976, aunque sociable e socialus, sociomeniškas,
likęs bend augiškas amiche ole li KŽ 2003, simila men e d augingas amiche ole,
socie ole, d augiškas 1. amiche ole, benigno, a abile i lKŽ 2005, socie ole
d au i PlKŽ 2004; d augingas – a abile, socie ole; (d augiškas) amiche ole,
dis s an is bend au i; amis oso, amiche ole bičiuliškas, amiguškas, a abile
lipšnus, mielas, ag adus, p ielankus, since us i lKŽ 2002; sociable amiguškas,
komunikabilus, amigable 1) amiguškas y amiguškas amigable, sociable (amigable no)
ispl, lispKŽ 2004. Así emos bas an e consis en es signi icados d ougingas y
d ougiškas en asado con di e en es palab as en muchas lenguas, aí pues
bas an e undada y necesa ia amis ingo y amiguško dis inkción y en el idioma
Li uáneo, aunque él aún no es á del odo nusis o amigo es y d ougiškas
e sykiais y d ougingas, amigo y social o desc ipomasis (menkiausia aiška)
s an is bennesky , po ejemplo. : O a cosa po la que la gen e an gus a de
socializa , es que es que no pueden iskues i sola ės a.ŠopenhGia 1994 185. La
g an mayo ía de la gen e pensamien o y espí i u son ales ambién
d au i. Beje, eikia pažymė i am ik ą d augingo i mėgs ančio bend au i da
mono oniški, <...>. Ese asun o explica no solo es o, po qué ellos son an
amis osos y an gus a slampinė i bandomis <...> a.ŠopenhGia 1994 186, plg. da
polinkis bend au i ( enpa , 187), eikmė bend au i ( enpa , 189), aunque es o más
bien comun ingumas. qué si y J. Jablonskis es os di e encias de signi icados
sabía? Kalbų mokėjo, signi icamēm ue bas an e a idus. a. Pi očkinas a i ma:
Jablonskis p obó keis i būd a džius s e ingas = aišingas, aišus ( 18, 204),
giminingas = giminus ( 184185) y melagingas = noik as, ilegė as, sumeluo inis (
224)
(a.Pi očkJJKT 1986: 74).
kalbos ne aisyknėlio dalykai (1928), debido a la palab a s e ingas Kaman ausko
lingumų i ba ba izmų žodynėlis (1928) aisymus ( eikinys – po an aš inio
žodžio; ka ais y a komen a ų) sa o ęs iniu s aipsniu „mūsų kalbos žody-
aisimo į aišingas, aišus J. Jablonskis p iekaiujaš a él: i aquí au o es
necesa iamen e necesi aban cla os ex os de lenguaje ope uo i (JablR
1936: 204), . y. pa a da ejemplos de e o es. Jablonskis explica: Pačiam me
ex año, pa ece, no
KalBos KulTūRa | 81 ekę a o i aš uos, aunque la palab a es aningas a un
cie o signi icado pudie a se , cla o, y u ilizado (šalia žu ingo eže o, poe ingo
k aš o); 136 palab as de aišingas, aišus signi icadome él (óodis s e ingas),
na u almen e, nė a o inas... (JablR 1936: 204). J. Jablonskis aquí nada
conc e amen e ne aiso, y su en oque es ic amen e ha ybiškas. Sin emba go solo
de su insu iciencia es y leksinės signi icanzas, susc losčiusios mic osis ema:
aišingas mėgs an is aišin i, ge as aišin is DŽ1, mėgs an is aišin i, ge ai
aišin is DŽ2,3 (: aišės; plg. y aišin i duo i delicia algy i a be i DŽ3) y hos ingas
ku is like gues s, aišingas DŽ mėgin as gues s, aišingas DŽ2,3 (: gues as; gus in
and gues sbū i guch, plė i DŽ3, o bas ich ho els, gues s, plė ich DŽ3). Šiuod iejų
a ibu ados signi ica i os p oximum con i mado da os de lengua i a lKŽ Xi 1986:
s e ingas mėgs an is s ečius, malonly, aišingai juos p iiman is, su inkan is: Fue
anie s e ingi, su ais s e ukais liuob p a algysnai iską ei žė. Ka alikas in i ín
cuida de que su casa paseji ión ue a buena a. Ba anauskas. [Ka ei is] ue
hospi almen e acep ado y guodo as a um muy pas ge ą žmogų J. BasanlP mlm
1902 2 214 (G ažiškiai) // ku iame ag adablemen e acep ama, su inkama: Pi kion (į
pi kios sieną) indėk il o g indą s e inga bus [pi kia] alkiniñkai. comple amen e
undada de sinónimos eilu ės dominan ė es aišingas, y ella en s e ingas (a.lybe sŽ
1981). . Kaman ausko nada ne aisy a, sólo ma cada: melag ingą signi icado
ac ualine a oja i inskis y alančauskis. J. Jablonskio (no en es e, sino en el o o
a ículo) aidiosamen e man eny asi sólo da ybos signi icanzas [en ealidad
debe ía se melingas (: menas) como jus o, engañoso], pe o igno a (?) los da os de
la lengua au én ica: melagingas complaimas J. BasanlPY 1904 219, 23 melagingai
apskundė J. BasanlP mlm 1898 1 41, 1966 melagingai Ramýgala pasakė (lKŽ ii).
Jablonski quizá aún no podía sabe , Pi očkinas ya podía... Giminingą .
Kaman auskas aiso en giminos (shį oma de Kazimie o Būgos esc u os). J.
Jablonskis, con a iamen e neguen a a i ma a. Pi očkinas, ašo: Pa s yo aconsejo
al lec o i oji aisi i la palab a giminingas isu palab as giminus nemokėsiu, has a
no sepoisiu, en la cual signi icado es kame pa ioo la palab a giminingas, has a no
sepoisiu, ealmen e diciendo, qué signi ica donde esc i o kalbojoj la palab a
giminus: <...> (JablR : 1936 184). lKŽ iii 1956 giminus giminiškas: giminus, ku s pa ( . y.
pe ) žana ę ( . y. edybas) inėjo en esa giminę a. Juškos žodynas. Las lenguas
ku šių u a kininias, pe o no olygios con la ias lengua K. Būga. Pa umpi ado es e
K. Būgos ase es y DŽ2,3.
J. Jablonskis no augingi pe sonas son aisęs y a ned augūs, ned augiški (?)...,
nepalankūs (JablR i 1935: 329). Jablonskininkas a. Pi očkinas o incluso de
J. Klima ičius. Amigiškas, amis ingas, amigos 137 no men. o y lKŽ ii1 amigos, lKŽ ii2
amigos 1. linkęs d augau i, d augiškas, malonus ilus uojamas y J. Jablonskio
sakiniu: Él muy amigos ( uoj susid augaja). Ši ai muel e a y en DŽ1, pe maneció DŽ2,
s iukiau y DŽ3, aunque es o apenas es un duomuo impo an e de la lengua
gene inés. Pe o de lo que emos, que J. Jablonskis la palab a amigos usaba dúple
signi icaciones 1) d augiškas, 2) d augingas. hiceasi, no se puede a i ma , que él
peikęs palab a amigoingas de odo no, solo signi icado d augiškas nelaikė būdingu. a.
Pi očkinas co ec amen e dice que los p e ichos - unos a ibu os muy a a ez
casos se hacen de daik a a džių, eiškiančių gy us pada us (a. Pi očkJJKT 1986: 73).
Muchos ales azons ai aisęs J. Jablonskis poe ingas, he oingas, pa io ingas,
in eligen ingas... Sólo no cabe o malmen e da ybiškai mi a . En uzias ingas
ealmen e no hay en uzias o lie u iškas edinys, es del p es inio us.
en uzias -ический, lenk. en uzjas -yczny p eesagas lie u inio pãkai a
(subs i ucia) esul ado. En uzias ingo en aquiúa en una la ga i ina semejan es
cali ic a dijos, del odo nousujosos con los nomb inimien os de pe sona
ambicingo, ce emonioso, emocional, ene ging, ha moning, cap izingo, compe en e,
konku encingo, manie ingas, p e enzingo, p incipiingo, endencingo..., sólo
eiškian es peculia idades de pe sona. y nada necesa io o malis as isigandus
in i a nesamo di e enciación: en uzias ingo kupinas en uziazmo, y en uzias iškas
u in is en uziazmo. Po supues o, mik osis emiškumo debe ía obse a se si es
sólo an ipa iškas, noikslinga p e e enybę p opo ciona simpa ingam. También no
debe in is i y di e encias de signi ica i os. Tu bū nadie aún no dis ingue
con a io y enemishiško, a eces incluso acen úa la di e encia: comple amen e
opues a y insa aikomai enemšiška NŽa 2006 12 569. Pe o no no mal, que en la
no ma i a ocabula io es sólo sis emingas (žinoma, y o oõs signi icaciones
sis eminis), y los mismos kalbininkai sin dudo, azons ai us oja y palab as
sis emiškas, sis emiškumas: <...>, bend inė kalba debe se no sólo sis emiška GK
1997 4 1. el sis emiškumas del lenguaje es un a yan enomens, u in is in inių
p ieš a a imų ( en pa imų). sis emaismo del lenguaje pa icula men e en a iza e
lengua como sis ema exigen es udi i es uc u alis ai K. Gai , s. KeinKTŽ 1990.
Te minų sis emiškumas K. Gai lT 2002 40. la eo ía y p ác ica de la cul u a del
lenguaje muy impo an e es sis emiškumo eiksnys a. PupkKKs 2005 51.
Li u iškų pe sonas denominaciones sin emba go es ya menė i melagingas,
s e ingas, ambién pakelei ingas, paleis u ingas, ėksningas; niekšingas (i
niekšiškas), p anašingas (i p anašiškas), eidmainingas (i eidmainiškas). y
desde eso da ybos sis ema neg iū a.

138DialBos
KulTūRa | 81
Be a ik ai d augingas pada y as iš d augas? P. ska džiaus sakoma: „Tam
ik ais a ejais, a odo, kad p iesagos -inga- da iniai gali bū i suda omi iek iš
daik a a džių, iek iš būd a džių“ (P. ska dlKŽD 1943 – RR i 1996: 114). Tų
casos dos páginas, en e ellos amis ingas d augiškas, sėb iškas szDi 371 (K.
si ydo slo ynas, 1713) (: d aũgas y d augùs eundlich, eundscha lich,
leu sellig) ( enid, 115). Es o ma cado y académica i ome a g ama ikoje lKG i
1965: 558). Sin emba go hay aún y o a posibilidad de da ía amis ingas mėgs an is
amiga, se amiga: amiga 2. // kompanija // sucesión, paseanksminimas, 4. šeima;
amilia (p opi y emplediniai) lKŽ ii2. P. ska džius al da ía al e na i a la e
bas an e ecuen e bailngas (: báilė), baimn gas (: báimė), baisngas (: basas,
baisà), gailngas y gáilingas (: galas, gáilė), laimn gas (: láima, láimė), malonngas (:
malónė), méilngas (: méilė), na sn gas (: mókslas), nangas (: nasas), no ingas (:
nó as), a gas (: a as)... P ska dR i 1996 114116. Algunos edinos y undamen os
de palab as ki chiación es a al e na i a muy aumen a: báilingas (: báilė),
báimingas (: báimė), gáilin gas (: gáilė), méilingas (: méilė).
iŠ aDa
Taisyklingas da ibes sólo no de amigo, y de amigo palab a iending, undadai
co ec ama signi icado d ugiškas, hay que no solo deja signi icado linkęs
d augau i, любистąs d augę, isuomeniškas, sino y skleis i a osenoje. J.
Jablonskis da yboje e a dėsnininkas, él es o e a más impo an e, pe o desde
sus iempos da ybos ciencia muy oli p og esengé. Además, no se puede no e ,
que algunas de da inių (s e ingas, melagingas,...) signi icanzas son no da ybos,
y el esul ado del desa ollo seman ines. Niuansuo ai kalbai eque ido y
amis ingas (gal incluso y socialaus a i ikmuo), y bend ingas (: bend au i? plg.
né ingas: ne ė i), bend ingumas įky iem, es animiems komunikabilus,
komunikabilumas sus i ui .
ŠalTiNiai alKŽ 1975 Anglųlie u ių kalbų žodynas. c eó a. laučka, B.
Piesa skas, E. s asiule ičiū ė, ilnius.
J. BasanlPY ii 2004 Lie u iškos pasakos y ai ios 2. su inko J. Basana ičius,
Chicago.
J. Klima ičius. D augiškas, d augingas, d augus 139 J. BasanlP mlm i 1898
Lie u iškos pasakos 1. Medega lie u iškai mi ologijai. su inko J.
Basana ičius, shenandoah Pa. J. BasanlP mlm ii 1902 Lie u iškos pasakos 2.
Medega lie u iškai mi ologijai. su inko J. Basana ičius, shenandoah Pa. DŽ1
1954 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ilnius. DŽ2 1972 Daba inės lie u ių
kalbos žodynas, ilnius. DŽ3 1993 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ilnius. K.
Gai lT 2002 K. Gai enis. Li u ias e minologija, ilnius. K. Gai , s. KeinKTŽ 1990
K. Gai enis, s. Keinys. Kalbo y os e minos dicciona , ilnius.
GK – gim oji kalba (žu nalas).
ispl, lispKŽ 2004 . . Pe auskas, a. Rascón. Ispanųlie u ių, lie u iųispanų
kalbų žodynas, ilnius.
i lKŽ 2002 . . Pe auskas. I alųlie u ių lenguas dicciona , ilnius. laKŽ
1979 B. Piesa skas, B. s ece ičius. Lie u iųanglų kalbų žodynas, ilnius.
laKŽ 1991 B. Piesa skas, B. s ece ičius. Lie u iųanglų kalbų žodynas,
ilnius.
li KŽ 2003 s. m. lanza. Lie u iųi alų kalbų žodynas, ilnius. li KŽ 2005 B.
Žindžiū ė-michelini. Lie u iųi alų kalbų žodynas, ilnius. lKŽ ii1 1947 Lie u ių
kalbos žodynas 2, Kaunas. lKŽ ii2 1969 Lie u ių kalbos žodynas 2, ilnius. lKŽ
iii 1956 Lie u os kalbos žodynas 3, ilnius. lKŽ ii 1966 Lie u os kalbos
žodynas 7, ilnius. lK Ži Xi 1986 Dic ionynas li e ians kalbos 14, ilnius. lPKŽ
1992 i. Ka sa ina, s. Kai iūkš y ė. Lie u os acūzų kalbų žodynas, ilnius (i
leid. 1962).
lRKŽ 1971 a. lybe is. Lie u os usų kalbų žodynas, ilnius. lRKŽ 1988 a. lybe is.
Lie u os usų kalbų žodynas, ilnius. NŽa Nujasis hoga […] aidai (žu nalas).
PlKŽ 1976 F ancesalie u ių lenguas dicciona . c eó a. Juškienė, m. Ka ilienė,
a. Kaziūnienė, ilnius.
PlKŽ 2004 J. J. Balaišienė. F ancesalie u ies lenguas dicciona , ilnius. a.
PupkKKs 2005 a. Pupkis. Los es udios de cul u a de lenguas, ilnius. RiKŽ ii
1967 Rusųlie u ių kalbų žodynas 2. Pa uošė . Ba onas, . Galinis, ilnius.
RiKŽ ii 1983 Rusųlie u ių kalbų žodynas 2. suda ė Ch. lemchenas,
ilnius.
a.ŠopenhGia 1994 a. Šopenhaue is. la sabidu ía a o izmai de la ida. Ve .
a. Teko ius, ilnius.
140Bolos
KulTūRa | 81
liTERaTūRa
J. BalčRR i 1978: J. Balčikonis. elec inos esc i os 1, ilnius.
GK – gim oji kalba (žu nalas).
JablR i 1935: Jablonskio esc ibe 4. Red. J. Balčikonis, Kaunas. JablR 1936:
Jablonskio esc ibe 5. Red. J. Balčikonis, Kaunas. J. JablRR ii 1959: J.
Jablonskis. elec inos esc i os 2. cons i uyó J. Palionis, ilnius. a.lybe sŽ
1981: a. lybe is. Sinonimų dicynas, ilnius. lKG i 1965: Lie u ių kalbos
g ama ika 1. y . ed. K. ul ydas, ilnius. a. Pi očkJJKT 1986: a. Pi očkinas.
Jono Jablonskio lengua aisymai, Kaunas. asal.R i 1979: a. salys. esc i os 1,
Roma.
P.ska dlKŽD 1943 RR i 1996: P. ska džius. de las palab as de Li u ias.
ink iniai aš ai 1, ilnius.
s.ŠalkR ii 1991: s. Šalkauskis. esc ib ai 2, ilnius.
Recibió 2008 04 21
D augiškas, D augingas, D augus
summa y
The well- o med wo d d augingas buil om d aug (and no om d augas) is usually
co ec ed when i has he meaning o ‘ iendly. Howe e , i should be p ese ed in
he meaning o ‘ ond o being wi h o he people, sociable and dissemina ed in ac ual
use. Jablonskis was e y consis en in building new wo ds; howe e , linguis ics, and
wo d-building in pa icula , has de eloped much u he since hen. mo eo e , i
canno be o e looked ha he meanings o some de i a i es (e.g. s e ingas,
melagingas) a e he esul o seman ic de elopmen a he han wo d-building. To
exp ess di e en shades o meaning, he language needs bo h: d augingas (which
migh se e as an equi alen o socialus) and bend ingas (:bend au i? c . né ingas:
né ė i), bend ingumas which could eplace mo e i i a ing o eign wo ds
komunikabilus, komunikabilumas.
JoNas Klima ičius
lie u ių kalbos ins i u as
P. ileišio g. 5, lT-10308 ilnius