„Draugiškas“, „Draugingas“, „Draugus“

J. Klima ičius. Amigiškas, amis ingo, amigos 133 JONAS KLIMAVIČIUS lie u ių kalbos ins i u as D augiškas, D augingas, D augus al onso Eidin o lib os buscaok Mosc os s inkso ecenzijoje Pa auklus ela o sob e independencia p a adimą 1940 m. (Mokslo Lie u a, 2006 22 10, 13) p o . a noldas Pi očkinas encon ó y nemaža lengua cul u a la ulne an los asun os (10). P e unos neno minių, pasenusių y ne aisyklinga da ybos palab as (10) a ibuido y amis ingo. Sin emba go no p esen a el ecenzen o de es e palab a en el lib o de a. Eidin o ni ejemplos, ni signi icanzas, po lo que nos queda del odo no acla uku, si él ecenzen o conside ado po algo neno miniu, o del odo ne aisyklingu. Su a gumen o au o i e as: Kas ne kas eisin ų palab as d augingas, d augingumas, a menudo us ojamus a. Eidin o lib oje, Daba inės lie u ių kalbos o odyno ejempla u. sin emba go, c eo, debe ía segui Jono Jablonskio opinés, que es as palab as no debiesen usa : ellos keis ini sis ema de la lengua li uana ca ac e ís icos palab as amigas, amiguškumas (10). Debido a J. Jablonskio mencionada opinión jablonskininkas (Jablonskio specialis ) oda jus us signi icado d augiškas palab a el amigo J. Jablonskis ealmen e aisé (JablR i 1935: 316, 329; 1936: 223; J.JablRR ii 1959: 298, 307, 512). Es una muy simple co ección aquí ealmen e más ca ac e ís ico amigable 1. budding a amigo, bičiuliškas: D augiškas pasielgimas (J. Jablonskis). Sésim amiguicamen e, ėsim deše ą šuniškai (J. B odo skio Dic iona y) lKŽ ii2 1969. Pe o hay y 2. d augus, linkęs d augau i (J. Šlapelis, m. Šalčius) lKŽ ii2 1969. K in a hacia los ojos ya Kons an ino si ydo ódyno (1642) amigoing: Towá zyski Familia is, socialis, seb ißkas amigoing aigi uno -iškas, o o -ingas. Fe dinando Nesselmanno ódyne (1851) cla a di e enciación: d augingas y d augus gesellig, o d augiszkas gemeinscha lich, allgemein. D auging es á y en los nue os esc i os. Ya en 1938 m. imama o a ez no min i na mósías lengua newsp aščio Klausimų k ai elėje a. s. ( . y. an anas salys) di i ia: Būd a džiu d aũgiškas pasakome esmines, más in e nos, peculia idades, okiškai kame adscha lich, usiškai товарищеский, a d augngas uel e signi ica muchos amigos u in į y, además, 134 KalBos KulTūRa | 81 linusį d augau i, ok. gesellig, usų общительный. decome: amis ingo homb e no malmen e es y amiguesk (GK 1938: 4 56; a.salR i 1979: 254). Es a dis inguis o alecida y en 1938 m. s asio Šalkauskio p epa andame dicciona io Común e minía de iloso ía: D augingas homb e iene muchos amigos, y muchos amigos iene homb e, inclinęs d augau i. Po lo gene al amis oso homb e amigablemen e y ac úa. Amigiškas a i ud de ánimo espec o a sus amigos es amigiško lojalnos i žymė (s.ŠalkR ii 1991: 216). Después de años ella a ianzada leona do Damb ausko pa eng oje, an ano salio y P ano ska džiaus edaguo o lib ogelėje Kalbos pa a ėjas (1939). Tezau inis lKŽ ii1 1947 la palab a iending p opo ciona p incipalmen e de daik a a džio iend 1. d augys ė, d augija, bū ys, k ū a (senieji aš ai i 2. „šeima, šeimyna“ ( aka ų dzūkai) pada y ą – 1. „didelės d augės (šeimos), a mės) y gausus: D augingos bi ės ma cinkónys. como u bulbos, o amis ingas (o mucho bajo el a bus o)? eisieja. Es o debe ía se homonimo (ési os sepa ado ies nopada y a y lKŽ ii2 1969, sólo es e signi icado aquí ya 3.). Ši a homoniminė da yba quedusi nea skleis a e P. ska džiaus 1943 m. lib oje Lie u ių kalbos žodžių da yba. Toliau lKŽ ii1 1947 a compañingo 2. amigable, ag adable y sólo 3. u įs o inclinęs ene amigos de, pe o lKŽ ii2 1969 es o ya amigosing 1. cla amen e ėmėsi no min i DŽ1 1954: amigosing 1. ene o p openso a ene amigos, aunque no es del odo cohe en es: pa ien e y 1. ene muchos pa ien es, y 2. a imas, giminiškas: giminingi palab as como giminiškas: giminiškos au os, giminiški jausmai. Fomen o DŽ ėjo no del no ma i o igo ismo una eikšmiškumo, sino po un simple eglamen ismo y es ilis inių išgalių į ai o ės camino: d augingas 1. Tene o dispues o a ene amigos, 2. linkęs d augau i, d augiškas DŽ2 1972, DŽ3 1993, pe o no es á del odo consecuqulus: kininingas sólo a imas, kininiškas DŽ2, aunque despues 1. ene muchos pa ien es, 2. a mimos espí i us, kininiška DŽ3. más impo an e, que la palab a amis ingas ki à, no J. Jablonskio aisy a, pe o balbai eque iga signi icado en no minamajame dicodyne es. En algunos dicciona ios bílingües sinónimos i inas pilamos wi hou eikiama d i: общительный любистąs bend au i, sueigus, d augus, дружеин, другишка; kalbus, bičiuliškas; sociomeniškas RiKŽ ii 1967, mejo a icionadois comunica se, amis ingas, amigos, balbus, sociomeniškas RiKŽ ii 1983. Ge ai dis inguima amis oso дружеский, o a ри щеский и дружеинг общительный; companeyoso lRKŽ 1971. Pe o lRKŽ 1988 sólo amiguškas, y en ez amigoingas añadió... d augininkas общительный <...> человек. asignada sociable 1. 1) amis ingas, amigos, espondiendo a ik o o Kaman ausko lib ogelės T umpas J. Klima ičius. Amigiškas, amis ingas, amigos 135 lenguas [ 2) amigiškas, cale as] y iendly 1. 1) amis oso alKŽ 1975 (neski iama e amis ingas iendly, e amis oso iendly; amicable laKŽ 1979 y 1991); amis oso (mėgs ąs comunica se) sociable; (g ei susid augaująs) lian lPKŽ 1992 (d ogiškas no!..), más p ecisamen e sociable amis oso, ag adable, lian 2) p k. amis oso, meilus; p ie aišus y amical bichiuliškas, d augiškas PlKŽ 1976, aunque sociable e socialus, sociomeniškas, likęs bend augiškas amiche ole li KŽ 2003, simila men e d augingas amiche ole, socie ole, d augiškas 1. amiche ole, benigno, a abile i lKŽ 2005, socie ole d au i PlKŽ 2004; d augingas – a abile, socie ole; (d augiškas) amiche ole, dis s an is bend au i; amis oso, amiche ole bičiuliškas, amiguškas, a abile lipšnus, mielas, ag adus, p ielankus, since us i lKŽ 2002; sociable amiguškas, komunikabilus, amigable 1) amiguškas y amiguškas amigable, sociable (amigable no) ispl, lispKŽ 2004. Así emos bas an e consis en es signi icados d ougingas y d ougiškas en asado con di e en es palab as en muchas lenguas, aí pues bas an e undada y necesa ia amis ingo y amiguško dis inkción y en el idioma Li uáneo, aunque él aún no es á del odo nusis o amigo es y d ougiškas e sykiais y d ougingas, amigo y social o desc ipomasis (menkiausia aiška) s an is bennesky , po ejemplo. : O a cosa po la que la gen e an gus a de socializa , es que es que no pueden iskues i sola ės a.ŠopenhGia 1994 185. La g an mayo ía de la gen e pensamien o y espí i u son ales ambién d au i. Beje, eikia pažymė i am ik ą d augingo i mėgs ančio bend au i da mono oniški, <...>. Ese asun o explica no solo es o, po qué ellos son an amis osos y an gus a slampinė i bandomis <...> a.ŠopenhGia 1994 186, plg. da polinkis bend au i ( enpa , 187), eikmė bend au i ( enpa , 189), aunque es o más bien comun ingumas. qué si y J. Jablonskis es os di e encias de signi icados sabía? Kalbų mokėjo, signi icamēm ue bas an e a idus. a. Pi očkinas a i ma: Jablonskis p obó keis i būd a džius s e ingas = aišingas, aišus ( 18, 204), giminingas = giminus ( 184185) y melagingas = noik as, ilegė as, sumeluo inis ( 224) (a.Pi očkJJKT 1986: 74). kalbos ne aisyknėlio dalykai (1928), debido a la palab a s e ingas Kaman ausko lingumų i ba ba izmų žodynėlis (1928) aisymus ( eikinys – po an aš inio žodžio; ka ais y a komen a ų) sa o ęs iniu s aipsniu „mūsų kalbos žody- aisimo į aišingas, aišus J. Jablonskis p iekaiujaš a él: i aquí au o es necesa iamen e necesi aban cla os ex os de lenguaje ope uo i (JablR 1936: 204), . y. pa a da ejemplos de e o es. Jablonskis explica: Pačiam me ex año, pa ece, no KalBos KulTūRa | 81 ekę a o i aš uos, aunque la palab a es aningas a un cie o signi icado pudie a se , cla o, y u ilizado (šalia žu ingo eže o, poe ingo k aš o); 136 palab as de aišingas, aišus signi icadome él (óodis s e ingas), na u almen e, nė a o inas... (JablR 1936: 204). J. Jablonskis aquí nada conc e amen e ne aiso, y su en oque es ic amen e ha ybiškas. Sin emba go solo de su insu iciencia es y leksinės signi icanzas, susc losčiusios mic osis ema: aišingas mėgs an is aišin i, ge as aišin is DŽ1, mėgs an is aišin i, ge ai aišin is DŽ2,3 (: aišės; plg. y aišin i duo i delicia algy i a be i DŽ3) y hos ingas ku is like gues s, aišingas DŽ mėgin as gues s, aišingas DŽ2,3 (: gues as; gus in and gues sbū i guch, plė i DŽ3, o bas ich ho els, gues s, plė ich DŽ3). Šiuod iejų a ibu ados signi ica i os p oximum con i mado da os de lengua i a lKŽ Xi 1986: s e ingas mėgs an is s ečius, malonly, aišingai juos p iiman is, su inkan is: Fue anie s e ingi, su ais s e ukais liuob p a algysnai iską ei žė. Ka alikas in i ín cuida de que su casa paseji ión ue a buena a. Ba anauskas. [Ka ei is] ue hospi almen e acep ado y guodo as a um muy pas ge ą žmogų J. BasanlP mlm 1902 2 214 (G ažiškiai) // ku iame ag adablemen e acep ama, su inkama: Pi kion (į pi kios sieną) indėk il o g indą s e inga bus [pi kia] alkiniñkai. comple amen e undada de sinónimos eilu ės dominan ė es aišingas, y ella en s e ingas (a.lybe sŽ 1981). . Kaman ausko nada ne aisy a, sólo ma cada: melag ingą signi icado ac ualine a oja i inskis y alančauskis. J. Jablonskio (no en es e, sino en el o o a ículo) aidiosamen e man eny asi sólo da ybos signi icanzas [en ealidad debe ía se melingas (: menas) como jus o, engañoso], pe o igno a (?) los da os de la lengua au én ica: melagingas complaimas J. BasanlPY 1904 219, 23 melagingai apskundė J. BasanlP mlm 1898 1 41, 1966 melagingai Ramýgala pasakė (lKŽ ii). Jablonski quizá aún no podía sabe , Pi očkinas ya podía... Giminingą . Kaman auskas aiso en giminos (shį oma de Kazimie o Būgos esc u os). J. Jablonskis, con a iamen e neguen a a i ma a. Pi očkinas, ašo: Pa s yo aconsejo al lec o i oji aisi i la palab a giminingas isu palab as giminus nemokėsiu, has a no sepoisiu, en la cual signi icado es kame pa ioo la palab a giminingas, has a no sepoisiu, ealmen e diciendo, qué signi ica donde esc i o kalbojoj la palab a giminus: <...> (JablR : 1936 184). lKŽ iii 1956 giminus giminiškas: giminus, ku s pa ( . y. pe ) žana ę ( . y. edybas) inėjo en esa giminę a. Juškos žodynas. Las lenguas ku šių u a kininias, pe o no olygios con la ias lengua K. Būga. Pa umpi ado es e K. Būgos ase es y DŽ2,3. J. Jablonskis no augingi pe sonas son aisęs y a ned augūs, ned augiški (?)..., nepalankūs (JablR i 1935: 329). Jablonskininkas a. Pi očkinas o incluso de J. Klima ičius. Amigiškas, amis ingas, amigos 137 no men. o y lKŽ ii1 amigos, lKŽ ii2 amigos 1. linkęs d augau i, d augiškas, malonus ilus uojamas y J. Jablonskio sakiniu: Él muy amigos ( uoj susid augaja). Ši ai muel e a y en DŽ1, pe maneció DŽ2, s iukiau y DŽ3, aunque es o apenas es un duomuo impo an e de la lengua gene inés. Pe o de lo que emos, que J. Jablonskis la palab a amigos usaba dúple signi icaciones 1) d augiškas, 2) d augingas. hiceasi, no se puede a i ma , que él peikęs palab a amigoingas de odo no, solo signi icado d augiškas nelaikė būdingu. a. Pi očkinas co ec amen e dice que los p e ichos - unos a ibu os muy a a ez casos se hacen de daik a a džių, eiškiančių gy us pada us (a. Pi očkJJKT 1986: 73). Muchos ales azons ai aisęs J. Jablonskis poe ingas, he oingas, pa io ingas, in eligen ingas... Sólo no cabe o malmen e da ybiškai mi a . En uzias ingas ealmen e no hay en uzias o lie u iškas edinys, es del p es inio us. en uzias -ический, lenk. en uzjas -yczny p eesagas lie u inio pãkai a (subs i ucia) esul ado. En uzias ingo en aquiúa en una la ga i ina semejan es cali ic a dijos, del odo nousujosos con los nomb inimien os de pe sona ambicingo, ce emonioso, emocional, ene ging, ha moning, cap izingo, compe en e, konku encingo, manie ingas, p e enzingo, p incipiingo, endencingo..., sólo eiškian es peculia idades de pe sona. y nada necesa io o malis as isigandus in i a nesamo di e enciación: en uzias ingo kupinas en uziazmo, y en uzias iškas u in is en uziazmo. Po supues o, mik osis emiškumo debe ía obse a se si es sólo an ipa iškas, noikslinga p e e enybę p opo ciona simpa ingam. También no debe in is i y di e encias de signi ica i os. Tu bū nadie aún no dis ingue con a io y enemishiško, a eces incluso acen úa la di e encia: comple amen e opues a y insa aikomai enemšiška NŽa 2006 12 569. Pe o no no mal, que en la no ma i a ocabula io es sólo sis emingas (žinoma, y o oõs signi icaciones sis eminis), y los mismos kalbininkai sin dudo, azons ai us oja y palab as sis emiškas, sis emiškumas: <...>, bend inė kalba debe se no sólo sis emiška GK 1997 4 1. el sis emiškumas del lenguaje es un a yan enomens, u in is in inių p ieš a a imų ( en pa imų). sis emaismo del lenguaje pa icula men e en a iza e lengua como sis ema exigen es udi i es uc u alis ai K. Gai , s. KeinKTŽ 1990. Te minų sis emiškumas K. Gai lT 2002 40. la eo ía y p ác ica de la cul u a del lenguaje muy impo an e es sis emiškumo eiksnys a. PupkKKs 2005 51. Li u iškų pe sonas denominaciones sin emba go es ya menė i melagingas, s e ingas, ambién pakelei ingas, paleis u ingas, ėksningas; niekšingas (i niekšiškas), p anašingas (i p anašiškas), eidmainingas (i eidmainiškas). y desde eso da ybos sis ema neg iū a. 138DialBos KulTūRa | 81 Be a ik ai d augingas pada y as iš d augas? P. ska džiaus sakoma: „Tam ik ais a ejais, a odo, kad p iesagos -inga- da iniai gali bū i suda omi iek iš daik a a džių, iek iš būd a džių“ (P. ska dlKŽD 1943 – RR i 1996: 114). Tų casos dos páginas, en e ellos amis ingas d augiškas, sėb iškas szDi 371 (K. si ydo slo ynas, 1713) (: d aũgas y d augùs eundlich, eundscha lich, leu sellig) ( enid, 115). Es o ma cado y académica i ome a g ama ikoje lKG i 1965: 558). Sin emba go hay aún y o a posibilidad de da ía amis ingas mėgs an is amiga, se amiga: amiga 2. // kompanija // sucesión, paseanksminimas, 4. šeima; amilia (p opi y emplediniai) lKŽ ii2. P. ska džius al da ía al e na i a la e bas an e ecuen e bailngas (: báilė), baimn gas (: báimė), baisngas (: basas, baisà), gailngas y gáilingas (: galas, gáilė), laimn gas (: láima, láimė), malonngas (: malónė), méilngas (: méilė), na sn gas (: mókslas), nangas (: nasas), no ingas (: nó as), a gas (: a as)... P ska dR i 1996 114116. Algunos edinos y undamen os de palab as ki chiación es a al e na i a muy aumen a: báilingas (: báilė), báimingas (: báimė), gáilin gas (: gáilė), méilingas (: méilė). iŠ aDa Taisyklingas da ibes sólo no de amigo, y de amigo palab a iending, undadai co ec ama signi icado d ugiškas, hay que no solo deja signi icado linkęs d augau i, любистąs d augę, isuomeniškas, sino y skleis i a osenoje. J. Jablonskis da yboje e a dėsnininkas, él es o e a más impo an e, pe o desde sus iempos da ybos ciencia muy oli p og esengé. Además, no se puede no e , que algunas de da inių (s e ingas, melagingas,...) signi icanzas son no da ybos, y el esul ado del desa ollo seman ines. Niuansuo ai kalbai eque ido y amis ingas (gal incluso y socialaus a i ikmuo), y bend ingas (: bend au i? plg. né ingas: ne ė i), bend ingumas įky iem, es animiems komunikabilus, komunikabilumas sus i ui . ŠalTiNiai alKŽ 1975 Anglųlie u ių kalbų žodynas. c eó a. laučka, B. Piesa skas, E. s asiule ičiū ė, ilnius. J. BasanlPY ii 2004 Lie u iškos pasakos y ai ios 2. su inko J. Basana ičius, Chicago. J. Klima ičius. D augiškas, d augingas, d augus 139 J. BasanlP mlm i 1898 Lie u iškos pasakos 1. Medega lie u iškai mi ologijai. su inko J. Basana ičius, shenandoah Pa. J. BasanlP mlm ii 1902 Lie u iškos pasakos 2. Medega lie u iškai mi ologijai. su inko J. Basana ičius, shenandoah Pa. DŽ1 1954 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ilnius. DŽ2 1972 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ilnius. DŽ3 1993 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ilnius. K. Gai lT 2002 K. Gai enis. Li u ias e minologija, ilnius. K. Gai , s. KeinKTŽ 1990 K. Gai enis, s. Keinys. Kalbo y os e minos dicciona , ilnius. GK – gim oji kalba (žu nalas). ispl, lispKŽ 2004 . . Pe auskas, a. Rascón. Ispanųlie u ių, lie u iųispanų kalbų žodynas, ilnius. i lKŽ 2002 . . Pe auskas. I alųlie u ių lenguas dicciona , ilnius. laKŽ 1979 B. Piesa skas, B. s ece ičius. Lie u iųanglų kalbų žodynas, ilnius. laKŽ 1991 B. Piesa skas, B. s ece ičius. Lie u iųanglų kalbų žodynas, ilnius. li KŽ 2003 s. m. lanza. Lie u iųi alų kalbų žodynas, ilnius. li KŽ 2005 B. Žindžiū ė-michelini. Lie u iųi alų kalbų žodynas, ilnius. lKŽ ii1 1947 Lie u ių kalbos žodynas 2, Kaunas. lKŽ ii2 1969 Lie u ių kalbos žodynas 2, ilnius. lKŽ iii 1956 Lie u os kalbos žodynas 3, ilnius. lKŽ ii 1966 Lie u os kalbos žodynas 7, ilnius. lK Ži Xi 1986 Dic ionynas li e ians kalbos 14, ilnius. lPKŽ 1992 i. Ka sa ina, s. Kai iūkš y ė. Lie u os acūzų kalbų žodynas, ilnius (i leid. 1962). lRKŽ 1971 a. lybe is. Lie u os usų kalbų žodynas, ilnius. lRKŽ 1988 a. lybe is. Lie u os usų kalbų žodynas, ilnius. NŽa Nujasis hoga […] aidai (žu nalas). PlKŽ 1976 F ancesalie u ių lenguas dicciona . c eó a. Juškienė, m. Ka ilienė, a. Kaziūnienė, ilnius. PlKŽ 2004 J. J. Balaišienė. F ancesalie u ies lenguas dicciona , ilnius. a. PupkKKs 2005 a. Pupkis. Los es udios de cul u a de lenguas, ilnius. RiKŽ ii 1967 Rusųlie u ių kalbų žodynas 2. Pa uošė . Ba onas, . Galinis, ilnius. RiKŽ ii 1983 Rusųlie u ių kalbų žodynas 2. suda ė Ch. lemchenas, ilnius. a.ŠopenhGia 1994 a. Šopenhaue is. la sabidu ía a o izmai de la ida. Ve . a. Teko ius, ilnius. 140Bolos KulTūRa | 81 liTERaTūRa J. BalčRR i 1978: J. Balčikonis. elec inos esc i os 1, ilnius. GK – gim oji kalba (žu nalas). JablR i 1935: Jablonskio esc ibe 4. Red. J. Balčikonis, Kaunas. JablR 1936: Jablonskio esc ibe 5. Red. J. Balčikonis, Kaunas. J. JablRR ii 1959: J. Jablonskis. elec inos esc i os 2. cons i uyó J. Palionis, ilnius. a.lybe sŽ 1981: a. lybe is. Sinonimų dicynas, ilnius. lKG i 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. y . ed. K. ul ydas, ilnius. a. Pi očkJJKT 1986: a. Pi očkinas. Jono Jablonskio lengua aisymai, Kaunas. asal.R i 1979: a. salys. esc i os 1, Roma. P.ska dlKŽD 1943 RR i 1996: P. ska džius. de las palab as de Li u ias. ink iniai aš ai 1, ilnius. s.ŠalkR ii 1991: s. Šalkauskis. esc ib ai 2, ilnius. Recibió 2008 04 21 D augiškas, D augingas, D augus summa y The well- o med wo d d augingas buil om d aug (and no om d augas) is usually co ec ed when i has he meaning o ‘ iendly. Howe e , i should be p ese ed in he meaning o ‘ ond o being wi h o he people, sociable and dissemina ed in ac ual use. Jablonskis was e y consis en in building new wo ds; howe e , linguis ics, and wo d-building in pa icula , has de eloped much u he since hen. mo eo e , i canno be o e looked ha he meanings o some de i a i es (e.g. s e ingas, melagingas) a e he esul o seman ic de elopmen a he han wo d-building. To exp ess di e en shades o meaning, he language needs bo h: d augingas (which migh se e as an equi alen o socialus) and bend ingas (:bend au i? c . né ingas: né ė i), bend ingumas which could eplace mo e i i a ing o eign wo ds komunikabilus, komunikabilumas. JoNas Klima ičius lie u ių kalbos ins i u as P. ileišio g. 5, lT-10308 ilnius