scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

„Draugiškas“, „Draugingas“, „Draugus“

Read accessible full text

„Draugiškas“, „Draugingas“, „Draugus“

Author: Jonas Klimavičius
Year: 2008
Source: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/download/343/408
J. Klima ičius. D augiškas, d augingas, d augus
133
JONAS KLIMAVIČIUS
lie u ių kalbos ins i u as
D augiškas, D augingas, D augus
al onso Eidin o knygos ieškok Mask os s inkso ecenzijoje „Pa auklus pa-
sakojimas apie nep iklausomybės p a adimą 1940 m.“ (Mokslo Lie u a, 2006
22 10, 13) p o . a noldas Pi očkinas ado i „nemaža kalbos kul ū ą pažei-
džiančių dalykų“ (10). P ie kelių „neno minių, pasenusių i ne aisyklingos
da ybos žodžių“ (10) p iski as i d augingas. Tačiau ecenzen as nepa eikia
šio žodžio a ojimo a. Eidin o knygoje nei pa yzdžių, nei eikšmės, odėl
mums lieka isai neaišku, a jis ecenzen o laikomas dėl ko no s neno mi-
niu, a isai ne aisyklingu. Jo a gumen as – au o i e as: „Kas ne kas eisin ų
žodžius d augingas, d augingumas, dažnai a ojamus a. Eidin o knygoje,
Daba inės lie u ių kalbos žodyno pa yzdžiu. is dėl o, manau, eikė ų lai-
ky is Jono Jablonskio nuomonės, jog šių žodžių ne eikė ų a o i: jie keis ini
lie u ių kalbos sis emai būdingais žodžiais d augiškas, d augiškumas“ (10).
Dėl J. Jablonskio minė os nuomonės jablonskininkas (Jablonskio specia-
lis as) isai eisus – eikšme „d augiškas“ žodį d augingas J. Jablonskis ik ai
aisė (JablR i 1935: 316, 329; 1936: 223; J.JablRR ii 1959: 298, 307, 512).
Tai labai pap as as aisymas – čia ik ai būdingesnis d augiškas 1. „būdingas
d augui, bičiuliškas“: D augiškas pasielgimas (J. Jablonskis). Sėsim d augiškai,
ėsim deše ą šuniškai (J. B odo skio žodynas) lKŽ ii2 1969. Be y a i 2.
„d augus, linkęs d augau i“ (J. Šlapelis, m. Šalčius) lKŽ ii2 1969.
K in a į akis jau Kons an ino si ydo žodyno (1642) d augingas:
Towá zyski / Familia is, socialis, seb ißkas / d augingas – aigi ienas -iškas,
ki as -ingas. Fe dinando Nesselmanno žodyne (1851) – aiškus ski umas:
d augingas i d augus – gesellig, o d augiszkas – gemeinscha lich, allgemein.
D augingas y a i naujuosiuose aš uose.
Jau 1938 m. imama ki aip no min i – gim osios kalbos laik aščio „Klausi-
mų k ai elėje“ a. s. ( . y. an anas salys) ski ia: „Būd a džiu d aũgiškas pa-
sakome esmines, daugiau idaus, ypa ybes, okiškai kame adscha lich,
usiškai товарищеский, o d augngas ėl eiškia daug d augų u in į i , be o,
134
KalBos KulTūRa | 81
linkusį d augau i, ok. gesellig, usų общительный. sakome: d augin-
gas žmogus pap as ai y a i d augiškas“ (GK 1938: 4 56; a.salR i 1979:
254). Ši ski is į i in a i 1938 m. s asio Šalkauskio pa eng ame žodyne
Bend oji iloso ijos e minija: D augingas žmogus u i daug d augų, o daug
d augų u i žmogus, linkęs d augau i. Pap as ai d augingas žmogus d au-
giškai i elgiasi. D augiškas nusi eikimas sa o d augų a ž ilgiu y a d au-
giško lojalumo žymė (s.ŠalkR ii 1991: 216). Po me ų ji su i in a leona do
Damb ausko pa eng oje, an ano salio i P ano ska džiaus edaguo oje kny-
gelėje Kalbos pa a ėjas (1939).
Tezau inis lKŽ ii1 1947 žodį d augingas pi miausia pa eikia iš daik a a -
džio d aug 1. „d augys ė, d augija, bū ys, k ū a“ (senieji aš ai i a mės) i
2. „šeima, šeimyna“ ( aka ų dzūkai) pada y ą – 1. „didelės d augės (šeimos),
gausus“: D augingos bi ės ma cinkónys. kaip a o bul’bos, a d augingos (a
daug po k ūmu)? eisieja. Tai u ė ų bū i homonimas (ši os a ski ies nepa-
da y a i lKŽ ii2 1969, ik ši eikšmė čia jau 3.). Ši a homoniminė da yba
likusi nea skleis a i P. ska džiaus 1943 m. knygoje Lie u ių kalbos žodžių
da yba. Toliau lKŽ ii1 1947 eina d augingas 2. „d augiškas, malonus“ i ik
3. „ u įs a linkęs u ė i d augų“, be lKŽ ii2 1969 ai jau d augingas 1.
aiškiai ėmėsi no min i DŽ1 1954: d augingas 1. „ u in is a linkęs u ė i
d augų“, no s nė a isai nuoseklus: giminingas – i 1. „ u in is daug gimi-
nių“, i 2. „a imas, giminiškas“: giminingi žodžiai – kaip giminiškas: giminiš-
kos au os, giminiški jausmai.
Toliau DŽ ėjo ne no minio g iež umo – iena eikšmiškumo, o pap as u
aisyklingumo i s ilis inių išgalių į ai o ės keliu: d augingas – 1. „ u in is a
linkęs u ė i d augų“, 2. „linkęs d augau i, d augiškas“ DŽ2 1972, DŽ3 1993,
be nė a isai nuoseklus: giminingas – ik „a imas, giminiškas“ DŽ2, no s
paskui – 1. „ u in is daug giminių“, 2. „a imos d asios, giminiškas“ DŽ3.
s a biausia, kad žodis d augingas ki à, ne J. Jablonskio aisy a, be kalbai
eikalinga eikšme no minamajame žodyne y a.
Kai ku iuose d ikalbiuose žodynuose sinonimų i inės pilamos be ei-
kiamos ski ies: общительный – mėgs ąs bend au i, sueigus, d augus,
d augingas, d augiškas; kalbus, bičiuliškas; isuomeniškas RlKŽ ii
1967, ge iau – mėgs an is bend au i, d augingas, d augus, kalbus, isuo-
meniškas RlKŽ ii 1983. Ge ai ski iama d augiškas – дружеский, то ва ри
щеский i d augingas – общительный; компанейский lRKŽ 1971. Be
lRKŽ 1988 – ik d augiškas, o ie oj d augingas įdė as... d augininkas –
общительный <...> человек. ski iama sociable – 1. 1) d augingas, d augus,
J. Klima ičius. D augiškas, d augingas, d augus
135
kalbus [ 2) d augiškas, šil as] i iendly – 1. 1) d augiškas alKŽ 1975 (ne-
ski iama – i d augingas – iendly, i d augiškas – iendly; amicable laKŽ
1979 i 1991); d augingas (mėgs ąs bend au i) – sociable; (g ei susid augau-
jąs) – lian lPKŽ 1992 (d augiškas – nė a!..), iksliau – sociable – d augingas,
malonus, lian – 2) p k. d augingas, meilus; p ie aišus i amical – bičiuliškas,
d augiškas PlKŽ 1976, no s sociable – i socialus, isuomeniškas, linkęs ben-
d au i PlKŽ 2004; d augingas – a abile, socie ole; (d augiškas) amiche ole,
d augiškas – amiche ole li KŽ 2003, panašiai – d augingas – amiche ole, so-
cie ole, d augiškas – 1. amiche ole, benigno, a abile i lKŽ 2005, socie ole –
mėgs an is bend au i; d augiškas, amiche ole – bičiuliškas, d augiškas, a abi-
le – lipšnus, mielas, malonus, p ielankus, nuoši dus i lKŽ 2002; sociable –
d augiškas, komunikabilus, amigable – 1) d augiškas i d augiškas – amigable,
sociable (d augingas – nė a) ispl, lispKŽ 2004. Taigi ma ome gana nuose-
klų eikšmių „d augingas“ i „d augiškas“ į a dijimą ski ingais žodžiais
daugelyje kalbų, aigi isai pag įs as i bū inas d augingo i d augiško sky i-
mas i lie u ių kalboje, no s jis da nė a isai nusis o ėjęs – d augingas
ka ais y a i „d augiškas“, d augiškas e sykiais – i „d augingas“, d au-
gingas – i socialus a ba ap ašomasis (menkiausia aiška) – mėgs an is ben-
d au i. Beje, eikia pažymė i am ik ą d augingo i mėgs ančio bend au i da
nesky imą, p z.: Ki as dalykas, dėl ko žmonės aip mėgs a bend au i, y a
ai, kad jie nesugeba iškęs i iena ės a.ŠopenhGia 1994 185. Didžiosios
daugumos žmonių mąs ymas i d asia okie pa mono oniški, <...>. Tas daly-
kas paaiškina ne ien ai, kodėl jie okie d augingi i aip mėgs a slampinė i
bandomis – <...> a.ŠopenhGia 1994 186, plg. da polinkis bend au i ( en
pa , 187), eikmė bend au i ( en pa , 189), no s ai eikiau bend ingumas.
o kas, jei i J. Jablonskis šiuos eikšmių ski umus žinojo? Kalbų mokėjo,
eikšmėms bu o gana a idus. a. Pi očkinas eigia: „Jablonskis mėgino keis-
i būd a džius s e ingas = aišingas, aišus ( 18, 204), giminingas = gimi-
nus ( 184–185) i melagingas = ne ik as, ne eisė as, sumeluo inis ( 224)“
(a.Pi očkJJKT 1986: 74).
a sakydamas į ik o o Kaman ausko knygelės T umpas kalbos ne aisyk-
lingumų i ba ba izmų žodynėlis (1928) aisymus ( eikinys – po an aš inio
žodžio; ka ais y a komen a ų) sa o ęs iniu s aipsniu „mūsų kalbos žody-
nėlio dalykai“ (1928), dėl žodžio s e ingas Kaman ausko aisymo į aišingas,
aišus J. Jablonskis p iekaiš auja jam: „i čia au o iui bū inai eikėjo aiš-
kiais kalbos eks ais ope uo i“ (JablR 1936: 204), . y. pa eik i aisi-
nių – klaidų pa yzdžių. Jablonskis aiškina: „Pačiam man s e ingo, odos, nė a
136
KalBos KulTūRa | 81
ekę a o i aš uos, no s žodis s e ingas am ik a eikšme galė ų bū i, žino-
ma, i a ojamas (šalia „žu ingo eže o, poe ingo k aš o“); žodžių ai-
šingas, aišus eikšme jis (žodis s e ingas), žinoma, nė a o inas...“ (JablR
1936: 204). J. Jablonskis čia nieko konk ečiai ne aiso, o jo požiū is – g iež ai
da ybiškas. Tačiau ien jo nepakanka – y a i leksinės eikšmės, susiklosčiu-
sios mik osis emoje: aišingas – „mėgs an is aišin i, ge as aišin is“ DŽ1,
„mėgs an is aišin i, ge ai aišinan is“ DŽ2,3 (: aišės; plg. i aišin i „duo i
skaniai algy i a ge i“ DŽ3) i s e ingas – „ku is mėgs a s ečius, aišingas“
DŽ1, „mėgs an is s ečius, aišingas“ DŽ2,3 (: s ečias; plg. i s ečiuo is „bū i
s ečiuose, iešė i“ DŽ3, o iešė i – „bū i aišėse, s ečiuose, s ečiuo is“ DŽ3).
Šiuod iejų būd a džių eikšmių a imumas pa i in as gy osios kalbos duo-
menimis lKŽ Xi 1986: s e ingas – „mėgs an is s ečius, maloniai, aišingai
juos p iiman is, su inkan is“: Bu o anie s e ingi, su ais s e ukais liuob p a al-
gys iską ei  žėnai. Ka alikas s e ingas ūpinasi, kad jo namuose pakelei iui
bū ų ge a a. Ba anauskas. [Ka ei is] bu o s e ingai p iim as i guodo as a um
labai pas ge ą žmogų J.BasanlP mlm 1902 2 214 (G ažiškiai) // „ku iame
maloniai p iimama, su inkama“: Pi kion (į pi kios sieną) indėk il o g indą –
s e inga bus [pi kia] alkiniñkai. isiškai pag įs ai sinonimų eilu ės domi-
nan ė y a aišingas, o joje – s e ingas (a.lybe sŽ 1981).
. Kaman ausko nieko ne aisy a, ik pažymė a: „melag ingą daba ine
eikšme a oja i inskis i alančauskis“. J. Jablonskio (ne šiame, o ki ame
s aipsnyje) aidiškai laiky asi ik da ybos eikšmės [iš ik ųjų u ė ų bū i
melingas (: melas) – kaip eisingas, apgaulingas], be nežino a (?) au en iškų
kalbos duomenų: melagingas skundimas J.BasanlPY 1904 2 237, melagingai
apskundė J.BasanlP mlm 1898 1 41, melagingai pasakė Ramýgala (lKŽ
ii 1966). Jablonskis gal da negalėjo žino i, Pi očkinas – jau galėjo...
Giminingą . Kaman auskas aiso į giminus (šį ima iš Kazimie o Būgos
aš ų). J. Jablonskis, p iešingai negu eigia a. Pi očkinas, ašo: „Pa s aš pa-
a i skai y ojui aisy i žodį giminingas isu žodžiu giminus nemokėsiu, kol
nežinosiu, ku ia eikšme y a kame pa a o as žodis giminingas, kol nežino-
siu, ik ai sakan , ką ku eiškia ašomojoj kalboj žodis giminus: <...>“ (JablR
1936: 184). lKŽ iii 1956 giminus – „giminiškas“: giminus, ku s pa ( . y.
pe ) žana ę ( . y. edybas) inėjo į ą giminę a. Juškos žodynas. Ku šių kalbos
bū a giminios, be ne olygios su la ių kalba K. Būga. Pa umpin as šis K. Bū-
gos sakinys y a i DŽ2,3.
J. Jablonskis ned augingi žmonės y a aisęs i į ned augūs, ned augiški
(?)..., nepalankūs (JablR i 1935: 329). Jablonskininkas a. Pi očkinas o ne
J. Klima ičius. D augiškas, d augingas, d augus
137
nemini. o i lKŽ ii1 d augus, lKŽ ii2 d augus 1. „linkęs d augau i, d augiš-
kas, malonus“ ilius uojamas i J. Jablonskio sakiniu: Jis labai d augus ( uoj
susid augauja). Ši ai pe kel a i į DŽ1, išlikę DŽ2, s iukiau – i DŽ3, no s ai
a gu y a bend inės kalbos s a bus duomuo. Be iš o ma ome, kad J. Ja-
blonskis žodį d augus a ojo d iem eikšmėmis – 1) „d augiškas“, 2) „d au-
gingas“. adinasi, negalima eig i, kad jis peikęs žodį d augingas iš iso – ne,
ik eikšme „d augiškas“ nelaikė būdingu.
a. Pi očkinas eisingai sako, kad p iesagos -ingas būd a džiai „labai e ais
a ejais da omi iš daik a a džių, eiškiančių gy us pada us“ (a. Pi očkJJKT
1986: 73). Daug okių pag įs ai aisęs J. Jablonskis – poe ingas, he oingas,
pa io ingas, in eligen ingas... Tik negalima o maliai da ybiškai žiū ė i. En-
uzias ingas ik ai nė a en uzias o lie u iškas edinys, ai skolinio –
us. энтузиаст-ический, lenk. en uzjas -yczny – lie u inimo p iesagos
pãkai a (subs i ucija) ezul a as. En uzias ingas įsi ikiuoja į ilgą i inę pana-
šių būd a džių, isai nesusijusių su asmens pa adinimais – ambicingas, ce e-
moningas, emocingas, ene gingas, ha moningas, kap izingas, kompe en ingas,
konku encingas, manie ingas, p e enzingas, p incipingas, endencingas..., ik
eiškiančių asmens ypa ybes. i isai nebū ina o malis ų išsigandus iš as i
nesamą ski umą: en uzias ingas „kupinas en uziazmo“, o en uzias iškas – „ u-
in is en uziazmo“. Žinoma, mik osis emiškumo eikė ų paisy i – jei y a ik
an ipa iškas, ne ikslinga pi menybę eik i simpa ingam. Taip pa negalima
nema y i i eikšmių ski umų. Tu bū niekas da nepainioja p iešingo i p ie-
šiško, ka ais ne pab ėžia ski umą: isiškai p iešinga i nesu aikomai p iešiška
NŽa 2006 12 569. Be neno malu, kad no minamajame žodyne y a ik
sis emingas (žinoma, i ki õs eikšmės sis eminis), o pa ys kalbininkai – be
abejo, pag įs ai – a oja i žodžius sis emiškas, sis emiškumas: <...>, bend
inė kalba u i bū i ne ik sis emiška GK 1997 4 1. kalbos sis emiškumas y a
kin amas eiškinys, u in is idinių p ieš a a imų ( en pa ). kalbos sis emiš-
kumą ypač pab ėžia i kalbą kaip sis emą eikalauja i i s uk ū alis ai
K.Gai , s.KeinKTŽ 1990. Te minų sis emiškumas K.Gai lT 2002 40. kal-
bos kul ū os eo ijai i p ak ikai labai s a bus y a sis emiškumo eiksnys
a. PupkKKs 2005 51.
iš lie u iškų asmenų pa adinimų is dėl o y a jau minė i melagingas,
s e ingas, aip pa pakelei ingas, paleis u ingas, ėksningas; niekšingas (i
niekšiškas), p anašingas (i p anašiškas), eidmainingas (i eidmainiškas). i
nuo o da ybos sis ema neg iū a.

138
KalBos KulTūRa | 81
Be a ik ai d augingas pada y as iš d augas? P. ska džiaus sakoma: „Tam
ik ais a ejais, a odo, kad p iesagos -inga- da iniai gali bū i suda omi iek iš
daik a a džių, iek iš būd a džių“ (P. ska dlKŽD 1943 – RR i 1996: 114). Tų
a ejų – du puslapiai, a p jų d augingas „d augiškas, sėb iškas“ szDi 371
(K. si ydo žodynas, 1713) (: d aũgas i d augùs „ eundlich, eundscha lich,
leu sellig“) ( en pa , 115). Tai pažymė a i akademinėje i omėje g ama ikoje
lKG i 1965: 558). Tačiau da y a i ki a da ybos galimybė – d augingas
„mėgs an is d augę, bū i d augėje“: d aug 2. // „kompanija“ // „suėjimas,
pasilinksminimas“, 4. „šeima; šeimyna (sa i i samdiniai)“ lKŽ ii2. P. ska -
džius okią da ybos al e na y ą ma o gana dažną – bailngas (: báilė), baimn
gas (: báimė), baisngas (: basas, baisà), gailngas i gáilingas (: galas, gáilė),
laimn gas (: láima, láimė), malonngas (: malónė), méilngas (: méilė), moksln gas
(: mókslas), na sngas (: nasas), no ingas (: nó as), a gngas (: agas)...
P. ska dRR i 1996 114–116. Kai ku ių edinių i pama inių žodžių ki čia i-
mas šią al e na y ą labai sus ip ina: báilingas (: báilė), báimingas (: báimė), gái-
lin gas (: gáilė), méilingas (: méilė).
iŠ aDa
Taisyklingos da ybos – ik ne iš d augas, o iš d aug – žodį d augingas,
pag įs ai aisomą eikšme „d augiškas“, eikia ne ik palik i eikšme „lin-
kęs d augau i, mėgs ąs d augę, isuomeniškas“, be i skleis i a osenoje.
J. Jablonskis da yboje bu o dėsnininkas, jam ai bu o s a biausia, be nuo
jo laikų da ybos mokslas labai oli pažengė. Be o, negalima nema y i, kad
kai ku ios da inių (s e ingas, melagingas, ...) eikšmės y a ne da ybos, o
seman inės aidos ezul a as. Niuansuo ai kalbai eikalingas i d augingas
(gal ne i socialaus a i ikmuo), i bend ingas (: bend au i? plg. né ingas :
ne ė i), bend ingumas – įky iems, s e imiems komunikabilus, komunikabi-
lumas pakeis i.
ŠalTiNiai
alKŽ 1975 – Anglų–lie u ių kalbų žodynas. suda ė a. laučka, B. Piesa skas,
E. s asiule ičiū ė, ilnius.
J.BasanlPY ii 2004 – Lie u iškos pasakos y ai ios 2. su inko J. Basana ičius,
Chicago.
J. Klima ičius. D augiškas, d augingas, d augus
139
J.BasanlP mlm i 1898 – Lie u iškos pasakos 1. Medega lie u iškai mi ologijai.
su inko J. Basana ičius, shenandoah Pa.
J.BasanlP mlm ii 1902 – Lie u iškos pasakos 2. Medega lie u iškai mi ologijai.
su inko J. Basana ičius, shenandoah Pa.
DŽ1 1954 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ilnius.
DŽ2 1972 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ilnius.
DŽ3 1993 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ilnius.
K.Gai lT 2002 – K. Gai enis. Lie u ių e minologija, ilnius.
K.Gai , s.KeinKTŽ 1990 – K. Gai enis, s. Keinys. Kalbo y os e minų žodynas,
ilnius.
GK – gim oji kalba (žu nalas).
ispl, lispKŽ 2004 – . . Pe auskas, a. Rascón. Ispanų–lie u ių, lie u ių–ispa-
nų kalbų žodynas, ilnius.
i lKŽ 2002 – . . Pe auskas. I alų–lie u ių kalbų žodynas, ilnius.
laKŽ 1979 – B. Piesa skas, B. s ece ičius. Lie u ių–anglų kalbų žodynas,
ilnius.
laKŽ 1991 – B. Piesa skas, B. s ece ičius. Lie u ių–anglų kalbų žodynas,
ilnius.
li KŽ 2003 – s. m. lanza. Lie u ių–i alų kalbų žodynas, ilnius.
li KŽ 2005 – B. Žindžiū ė-michelini. Lie u ių–i alų kalbų žodynas, ilnius.
lKŽ ii1 1947 – Lie u ių kalbos žodynas 2, Kaunas.
lKŽ ii2 1969 – Lie u ių kalbos žodynas 2, ilnius.
lKŽ iii 1956 – Lie u ių kalbos žodynas 3, ilnius.
lKŽ ii 1966 – Lie u ių kalbos žodynas 7, ilnius.
lKŽ Xi 1986 – Lie u ių kalbos žodynas 14, ilnius.
lPKŽ 1992 – i. Ka sa ina, s. Kai iūkš y ė. Lie u ių–p ancūzų kalbų žodynas,
ilnius (i leid. – 1962).
lRKŽ 1971 – a. lybe is. Lie u ių– usų kalbų žodynas, ilnius.
lRKŽ 1988 – a. lybe is. Lie u ių– usų kalbų žodynas, ilnius.
NŽa – Naujasis židinys – aidai (žu nalas).
PlKŽ 1976 – P ancūzų–lie u ių kalbų žodynas. suda ė a. Juškienė, m. Ka ilie-
nė, a. Kaziūnienė, ilnius.
PlKŽ 2004 – J. J. Balaišienė. P ancūzų–lie u ių kalbų žodynas, ilnius.
a.PupkKKs 2005 – a. Pupkis. Kalbos kul ū os s udijos, ilnius.
RlKŽ ii 1967 – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 2. Pa uošė . Ba onas, . Galinis,
ilnius.
RlKŽ ii 1983 – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 2. suda ė Ch. lemchenas, il-
nius.
a.ŠopenhGia 1994 – a. Šopenhaue is. gy enimo išmin ies a o izmai. Ve .
a. Teko ius, ilnius.
140
KalBos KulTūRa | 81
liTERaTūRa
J.BalčRR i 1978: J. Balčikonis. ink iniai aš ai 1, ilnius.
GK – gim oji kalba (žu nalas).
JablR i 1935: Jablonskio aš ai 4. Red. J. Balčikonis, Kaunas.
JablR 1936: Jablonskio aš ai 5. Red. J. Balčikonis, Kaunas.
J.JablRR ii 1959: J. Jablonskis. ink iniai aš ai 2. suda ė J. Palionis, ilnius.
a.lybe sŽ 1981: a. lybe is. Sinonimų žodynas, ilnius.
lKG i 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. y . ed. K. ul ydas, ilnius.
a.Pi očkJJKT 1986: a. Pi očkinas. Jono Jablonskio kalbos aisymai, Kaunas.
a.salR i 1979: a. salys. aš ai 1, Roma.
P.ska dlKŽD 1943 – RR i 1996: P. ska džius. Lie u ių kalbos žodžių da yba. –
ink iniai aš ai 1, ilnius.
s.ŠalkR ii 1991: s. Šalkauskis. aš ai 2, ilnius.
Gau a 2008 04 21
D augiškas, D augingas, D augus
summa y
The well- o med wo d d augingas buil om d aug (and no om d augas) is usu-
ally co ec ed when i has he meaning o ‘ iendly’. Howe e , i should be p e-
se ed in he meaning o ‘ ond o being wi h o he people, sociable’ and dissemi-
na ed in ac ual use. Jablonskis was e y consis en in building new wo ds; howe e ,
linguis ics, and wo d-building in pa icula , has de eloped much u he since
hen. mo eo e , i canno be o e looked ha he meanings o some de i a i es
(e.g. s e ingas, melagingas) a e he esul o seman ic de elopmen a he han
wo d-building. To exp ess di e en shades o meaning, he language needs bo h:
d augingas (which migh se e as an equi alen o socialus) and bend ingas (:bend-
au i? c . né ingas : né ė i), bend ingumas which could eplace mo e i i a ing
o eign wo ds komunikabilus, komunikabilumas.
JoNas Klima ičius
lie u ių kalbos ins i u as
P. ileišio g. 5, lT-10308 ilnius