J. Klima ičius. Amigiškas,
d augingas, d augus 133
JONAS KLIMAVIČIUS
lie u ių kalbos ins i u as
D augiškas, D augingas, D augus
al onso Eidin o lib i di ce škok Mosko os s inkso ecenzijoje Pa auklus
accon imen o su indipendenìa p a adimen o 1940 m. (Mokslo Lie u a, 2006 22 10,
13) p o . a noldas Pi očkinas o a o e nemaža kalbos kul ū ą pažeidžiančių
dalykų (10). P esso alcuni neno minių, pasenusių e ne aisyklingos da ybos wo ds
(10) assegna o e d augingo. Tu a ia non o nisce ecenzen o di ques o
e mine di consumo a. Eidin o nel lib o né esempi, né signi ica i i, quindi ci es a
del u o non chia a, se è ecenzen o conside a o pe qualcosa neno miniu, o
del u o ne aisyklingu. Il suo a gomen o au o i e as: Kas ne kas eisin ų
žodžius d augingas, d augingumas, spesso a ojamus a. Eidin o knygoje,
Daba inės lie u ių kalbos žodyno pa yzdžiu. u a ia, c edo, do ebbe segui e
Jono Jablonskio opinì, che ques i pa ole non debbano usa e: essi keis ini al
sis ema della lingua li uana ca a e is ici pa oleie amiche ole, amichiskumas
(10). Pe ia di J. Jablonskio menziona a opinione jablonskininkas (Jablonskio
specialis ) u a gius ius signi ica o d augiškas pa ola d augingas J.
Jablonskis da e o aisė (JablR i 1935: 316, 329; 1936: 223; J.JablRR ii 1959: 298, 307,
512). Ques o è una mol o semplice co ezione qui da e o più
ca a e is icamen e amiche ole 1. buddingas amico, bičiuliškas: F ugiškas
pasielgimo (J. Jablonskis). Sėsim amiguicamen e, ėsim deše ą šuniškai (J.
B odo skio ā dynas) lKŽ ii2 1969. Ma c'è anche 2. d augus, likęs d augau i (J. Šlapelis, m. Šalčius) lKŽ ii2 1969.
K in a nell'occhio già Kons an ino si ydo ododyno (1642) d augingas:
Towá zyski Familia is, socialis, seb ißkas d augingas aigi uno -iškas, al o
-ingas /. Fe dinando Nesselmanno zodyne (1851) chia a di e enza: d augingas
e d augus gesellig, o d augiszkas gemeinscha lich, allgemein. D auging è e nei
nuo i sc i i.
Già 1938 m. imama di e samen e no min i na osios kalbos laik aščio Klausimų
k ai elėje a. s. ( . y. an anas salys) sci ia: Būd a džiu d aũgiškas pasakome
esmines, più in e ni, peculia i à, okiškai kame adscha lich, usiškai
товарищеский, a d augngas ėl eiškia daug d augų u in į and, be o ha ,
134 KalBos KulTūRa | 81 likusį d augau i, ok. gesellig, usų общительный. dicome:
amicoingo uomo no malmen e è e amiche ole (GK 1938: 4 56; a.salR i 1979: 254).
Ques a dis inzione o i ica a e nel diziona io p epa a o nel 1938 s asio
Šalkauskio Gene ali e minia della iloso ia: D augingas žmogus ha många
änne , a många änne ha människa, lenęs d augau i. Di soli o amicigno uomo
amiche olmen e e si compo a. Amigiškas a eggiamen o nei con on i dei
p op i amici è amigiško lojalnos i žymė (s.ŠalkR ii 1991: 216). Dopo anni essa
consolida a leona do Damb ausko pa eng e, an ano salio e P ano ska džiaus
edaguo o lib ogelessa Kalbos pa a ėjas (1939).
Tezau inis lKŽ ii1 1947 la pa ola d augingas o nisce p incipalmen e da
daik a a džio d aug 1. d augys ė, d augija, bū ys, k ū a (senieji aš ai i
2. „šeima, šeimyna“ ( aka ų dzūkai) pada y ą – 1. „didelės d augės (šeimos),
a mės) e gausus: D augingos bi ės ma cinkónys. come uo bulbos, o compaginga
(o mol o so o cespuglio)? eisieja. Ques o do ebbe esse e omonimo (ši os
a skil ies nepada y a i lKŽ ii2 1969, solo ques o signi ica o qui già 3.). Shii a
homoniminė da yba es usi nea skleis a e P. ska džiaus 1943 m. lib oje Lie u ių
kalbos žodžių da yba. Toliau lKŽ ii1 1947 a compagingo 2. amiche ole, gen ile e solo
3. u įs o likęs a e e amici, ma lKŽ ii2 1969 ques o già d augingas 1. chia amen e
ėmėsi no min i DŽ1 1954: d augingas 1. a e e o p openso ad a e e amici, anche se
non del u o coe en i: pa en e e 1. a en e mol i pa en i, e 2. a imas,
giminiškas: giminingi pa ole come giminiškas: giminiškos au os, giminiški jausmai.
Fu ono DŽ ėjo non del no ma i o igidi à una eikšmiškumo, ma di un semplice
egolaismo e s ilis inių izgalių į ai o ės ia: d augingas 1. a en e o
deside esso a e e amici, 2. linkęs d augau i, d augiškas DŽ2 1972, DŽ3 1993, ma
non è del u o coe en e: kininingas solo a imas, kininiškas DŽ2, sebbene
dopo 1. a en e mol i pa en i, 2. cos imo spi i i, kinimiškas DŽ3. più impo an e,
che la pa ola compagingas ki à, non J. Jablonskio aisy a, ma kalbai
necessa ia signi ica o nel no minamajame e odyne è. In ce i dic iona i
bilslingui sinonimi i inali pilamos wi hou eikiama sci ia: общительный
любистąs bend au i, sueigus, d augus, d augingas, d augiškas; kalbus,
bičiuliškas; sociomeniškas RiKŽ ii 1967, meglio piacs an is socia i, d augingas,
d augus, kalbus, sociomeniškas RiKŽ ii 1983. Ge ai dis inguima d ugiškas
дружеский, o a ри щеский и дружеинг общительный; aziendale lRKŽ 1971. Ma
lRKŽ 1988 solo amiche ole, e in ecei d augingas inse i o... d augininkas
общительный <...> человек. assegna a sociable 1. 1) iendingas, d augus,
ispondendo a ik o o Kaman ausko knygelės T umpas kalbos ne aisyknėlio
J. Klima ičius. Amiche ole, amiciingo, amicius 135 linguobus [ 2) amiche ole, caldo] e
iendly 1. 1) d ugiškas alKŽ 1975 (neski iama e d augingas iendly, e d ugiškas
iendly; amicable laKŽ 1979 e 1991); sociabile (mėgs ąs comunica e) sociable;
(g ei susid augaująs) lian lPKŽ 1992 (d ogiškas nė a!..), più p ecisamen e
sociable d augingas, malonus, lian 2) p k. amicingo, meilus; p ie aišus e amical
bichiuliškas, d augiškas PlKŽ 1976, no s sociable i socialus, isuomeniškas, linkęs
bend augiškas amiche ole li KŽ 2003, similamen e d augingas amiche ole,
socie ole, d augiškas 1. amiche ole, benigno, a abile i lKŽ 2005, socie ole
d au i PlKŽ 2004; d augingas – a abile, socie ole; (d augiškas) amiche ole,
mėgs an is bend au i; amiche ole, amiche ole bičiuliškas, d augiškas, a abile
lipšnus, mielas, malonus, p ielankus, nuoši dus i lKŽ 2002; sociable d augiškas,
komunikabilus, amigable 1) d augiškas e d augiškas amigable, sociable
(d augingas non) ispl, lispKŽ 2004. Quindi ediamo abbas anza coe en i signi ica i
[…]d ougingas[…] e […]d ougiškas[…] innominazione in pa ole di e se in mol e
lingue, aigi u a onda a e necessa ia dis inzione d augingo e d augiško e nel
linguaggio Li uaniano, anche se non è anco a del u o nusis o […] d augingas è e
[…]d augiškas e sykiais […] e […]d augingas[…], d augingas […] e socialus oppu e
desc imasis (menkiausia aiška) s an is bennesky , ad esempio. : Un'al a cosa
pe cui le pe sone così amano socializza e, è che è che non iescono iskęs i
uni a ės a.ŠopenhGia 1994 185. La g ande maggio anza delle pe sone pensie o e
d au i. Beje, eikia pažymė i am ik ą d augingo i mėgs ančio bend au i da
spi i o sono simili mono oniški, <...>. Quella cosa spiega non solo ques o, pe ché
lo o sono così amicingi e così ama slampinė i bandami <...> a.ŠopenhGia 1994 186,
plg. da polinkis bend au i ( enpu , 187), eikmė bend au i ( enpu , 189), sebbene
ques o piu os o comun inguma. che se anche J. Jablonskis ques i di e enze di
signi ica i sape a? Kalbų mokėjo, signi icmėms e a abbas anza a idus. a.
Pi očkinas sos iene: Jablonskis p o ò a keis i būd a džius s e ingas =
aišingas, aišus ( 18, 204), giminingas = giminus ( 184185) e melagingas = nonik as,
nelegė as, sumeluo inis ( 224)
(a.Pi očkJJKT 1986: 74).
dalykai (1928), pe la pa ola s e ingas Kaman ausko aisimo į aišingas, aišus
lingumų i ba ba izmų žodynėlis (1928) aisymus ( eikinys – po an aš inio
žodžio; ka ais y a komen a ų) sa o ęs iniu s aipsniu „mūsų kalbos žody-
J. Jablonskis p iekaiujaš a mu: i čia au o iui bū inai eikėjo aiškiais kalbos
eks ais ope uo i (JablR 1936: 204), . y. o ni e esempi di e o i aisinių.
Jablonskis spiega: Pačiam me s aniino, pa e, non
KalBos KulTūRa | 81 ekę a o i aš uos, sebbene la pa ola s aniinga in un ce o
signi ica o po ebbe esse e, o iamen e, e usa o (šalia žu ingo eže o, poe ingo
k aš o); 136 pa ole di aišingas, aišus signi ica ome egli (жodis s e ingas),
na u almen e, nė a o inas... (JablR 1936: 204). J. Jablonskis qui nulla
conc e amen e ne aiso, e il suo app occio igidamen e da ybiškas. Tu a ia solo
del suo insu icien e è e leksinės signi icazioni, susclosčiusios mic osis ema:
aišingas mėgs an is aišin i, ge as aišin is DŽ1, mėgs an is aišin i, ge ai
aišinan is DŽ2,3 (: aišės; plg. e aišin i duo i gus iai alu a e o be i DŽ3) e osping
chi ama gli ospi i, aišingas DŽ, mėgingas ospi i, aišingas DŽ2,3 (: ospi as; gus ina i
e ospi ibū i ospi i, plė i DŽ3, o bas i ospi i, ospi i, ospi i DŽ DŽ3). Šiuod iejų
a ibu e zii signi icamen i p oximumas con e ma o da i della i a lingua lKŽ Xi
1986: s e ingas mėgs an is s ečius, malonly, aišingai juos p iiman is, su enan is:
Bu o anie s e ingi, su ais s e ukais liuob p a algys iską ei žėnai. Il ca alikos
osping si occupa che nella sua casa al passegge i osse buona a. Ba anauskas.
[Ka ei is] è s a o ospi almen e acce a o e guodo as a um mol o pas ge ą
žmogų J. BasanlP mlm 1902 2 214 (G ažiškiai) // ku iame gen ilmen e ice ama,
su inkama: Pi kion (į pi kios sieną) indėk il o g indą s e inga bus [pi kia]
alkiniñkai. comple amen e onda amen e sinonimi eilu ės dominan ė è aišingas, e
in lei s e ingas (a.lybe sŽ 1981). . Kaman ausko nien e ne aisy a, solo ma ca a:
melag ingą a uale signi ica o a oja i inskis e alančauskis. J. Jablonskio (non in
ques o, ma in un al o a icolo) aidiškai enu asi solo del la o o signi icazioni [in
eal à do ebbe esse e mening (: menas) come gius o, inganne ole], ma igno a (?)
au en iche linguis i da i: melagingas sūdzimas J. BasanlPY 1904 27, 23 melagingai
apskundė J. BasanlP mlm 1898 1 41, 1966 melagingai Ramýgala (lKŽ ii). Jablonski o se
anco a non po e a sape e, Pi očkinas già po e a... Giminingą . Kaman auskas
aiso in giminus (shį p ende da Kazimie o Būgos sc i i). J. Jablonskis,
con a iamen e negu sos iene a. Pi očkinas, sc isse: Pa s aš ai i le i ojui
aisi e la pa ola giminingas isu pa ola giminus nemokėsiu, kol nežinosiu, quale
signi ica o è kame pa u o la pa ola giminingas, kol nežinosiu, da e o dicendo, cosa
signi ica ku ašomojoj kalboj la pa ola giminus: <...> (Jabl : 1936: 184). lKŽ iii 1956
giminus giminiškas: giminus, ku s pa ( . y. pe ) žana ę ( . y. edybas) inėjo in
quella giminę a. Juškos žodynas. Le lingue Ku šių bu a pa en esi, ma non olygios
con la ių lingua K. Būga. Pa umpi a o ques o K. Būgos ase è e DŽ2,3.
J. Jablonskis ned augingi pe sone sono aisęs e in ned augūs, ned augiški (?)...,
nepalankūs (JablR i 1935: 329). Jablonskininkas a. Pi očkinas o anche da nomi di
J. Klima ičius. F ugiškas, d augingas, d augus 137 non mi. o e lKŽ ii1 amici, lKŽ ii2 amici
1. linęs d augau i, d augiškas, malonus ilus uojamas e J. Jablonskio sakiniu: Jis
labai d augus ( uoj susid augaja). Schi ai as e i a e in DŽ1, islikę DŽ2, s iukiau e
DŽ3, sebbene ques o a malgu è un duomuo impo an e del linguaggio comune. Ma da
ques o ediamo, che J. Jablonskis pa ola iends lo usa a di due signi ica i […] 1)
d augiškas, 2) d augingas. ossia, non si può a e ma e che egli peikęs pa ola
amicoingas dal u o no, solo signi ica o d ougiškas nelaikė būdingu. a. Pi očkinas
gius amen e dice che i p eesaggi - ingig adjec e zii mol o in a i casi si anno dal
daik a a džių, eiškiančių gy us pada us (a. Pi očkJJKT 1986: 73). Mol i ali
agions ai aisęs J. Jablonskis poe ingas, he oingas, pa io ingas, in eligen ingas...
Solo non si può o malmen e da ybiškai gua da e. En uzias ingo da e o non è
en uzias o lie u iškas edinys, ques o p es inio us. en uzias -iческий, lenk.
en uzjas -yczny p eesaga Li uu imen o pãkai a (subs i ucija) isul a o.
En uzias ingo si isc i e in una lunga i ina simili a ibu e zii, del u o
nesussiusi con nomi di pe sona ambicingo, ce imoniingo, emozingo, ene gingo,
a moningo, cap izingo, compe en e, konku encingo, manie ingas, p e enzingo,
p incipiingo, endencingo..., solo eiškian i ca a e is iche di pe sona. e a a o
inu ile o malis ì isigandus in en a e nesama dis inzione: en uzias ino kupin
en uziazmo, e en uzias iškas u in is en uziazmo. Na u almen e,
mik osis emiškumo do ebbe osse a e se è solo an ipa iškas, nonikslinga
p e e enzia o ni e simpa ingam. Anch'io non si in is i e signi icamen i
di e enziali. Tu bū nessuno anco a non dis ingue opposi o e os iliško, a ol e
addi i u a so olinea la di e enza: comple amen e oppos a e insa aikomai
os šiška NŽa 2006 12 569. Ma nonno male che nella no mminama ocabolo sia solo
sis emigo (žinoma, e al oõs signi ica i i sis eminis), e gli s essi kalbininkai senza
abejo, agions ai ugo a e pa ole sis emiškas, sis emiškumas: <...>, bend inė kalba
de e esse e non solo sis emiška GK 1997 4 1. La sis emiškumas del linguaggio è un
a iega o enomeno, conin in in in inių p ieš a a imų ( en pa imų). linguaggio
sis emiškumą pa icola men e en a izza e lingua come sis ema ichied i s udi
s uk u alis ai K. Gai , s. KeinKTŽ 1990. Te minų sis emiškumas K. Gai lT 2002 40. alla
eo ia e p a ica della cul u a linguis ica mol o impo an e è sis emiškumo
eiksnys a. PupkKKs 2005 51.
pe sone li a iške nondimeno è già menė i melagingas, s e ingas, anche
pakelei ingas, paleis u ingas, ėksningas; niekšingas (i niekšiškas),
p anašingas (i p anašiškas), eidmainingas (i eidmainiškas). e da quel
da ybos sis ema neg iū a.

138Linguos
KulTūRa | 81
Be a ik ai d augingas pada y as iš d augas? P. ska džiaus sakoma: „Tam
ik ais a ejais, a odo, kad p iesagos -inga- da iniai gali bū i suda omi iek iš
daik a a džių, iek iš būd a džių“ (P. ska dlKŽD 1943 – RR i 1996: 114). Tų
casi due pagine, a cui amiciggio d augiškas, sėb iškas szDi 371 (K. si ydo
ā dynas, 1713) (: d aũgas i d augùs eundlich, eundscha lich, leu sellig)
( enpa , 115). Ques o è segnala o e accademica i omessa g ama icane lKG i
1965: 558). Tu a ia c'è anco a e un'al a possibili à di a ina amiciingas
mėgs an is d augę, esse e d augėje: d aug 2. // kompanija // sucesso,
pas icminimas, 4. šeima; amiglia (p i i e me cdiniai) lKŽ ii2. P. ska džius ale
a iba al e na i a ede abbas anza equen e bailngas (: báilė), baimn gas (:
báimė), baisngas (: basas, baisà), gailngas e gáilingas (: galas, gáilė), laimn gas (:
láima, láimė), malonngas (: malónė), méilngas (: méilė), na sn gas (: mókslas), nangas
(: nasas), no ingas (: nó as), a gas (: a as)... P ska dR i 1996 114116. Alcuni edinių
e ondamen ali pa ole ki čiazione ques a al e na i a mol o a o za: báilingas (:
báilė), báimingas (: báimė), gáilin gas (: gáilė), méilingas (: méilė).
iŠ aDa
Taisyklingos da ybos solo non da amico, e da amico pa ola iending, onda oi
co eciu o signi ica o d ugiškas, bisogna non solo lascia i signi ica o linkęs
d augau i, mėgs ąs d augę, isuomeniškas, ma e di is i a osenoje. J.
Jablonskis da yboje e a dėsnininkas, gli ques o e a più impo an e, ma da i
suoi empi la scienza da ybos mol o a o p og edì. Inol e, non si può non
ede e, che alcune da inių (s e ingo, melagingo,...) signi icazioni sono non
da ybos, e isul a o dello s iluppo seman inei. Niuansuo ai kalbai necessa io e
compagingas (gal anche e socialeus co ispondmen o), e bend ingas (:
bend au i? plg. né ingas: ne ė i), bend ingumas įky iem, s animiem
komunikabilus, komunikabilumas sos i ui e.
ŠalTiNiai alKŽ 1975 Anglųlie u ių kalbų žodynas. cos i uì a. laučka, B.
Piesa skas, E. s asiule ičiū ė, ilnius.
J. BasanlPY ii 2004 Lie u iškos pasakos y ai ios 2. su inko J. Basana ičius,
Chicago.
J. Klima ičius. D augiškas, d augingas, d augus 139 J. BasanlP mlm i 1898
Lie u iškos pasakos 1. Medega lie u iškai mi ologijai. su inko J.
Basana ičius, shenandoah Pa. J. BasanlP mlm ii 1902 Lie u iškos pasakos 2.
Medega lie u iškai mi ologijai. su inko J. Basana ičius, shenandoah Pa. DŽ1
1954 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ilnius. DŽ2 1972 Daba inės lie u ių
kalbos žodynas, ilnius. DŽ3 1993 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ilnius. K.
Gai lT 2002 K. Gai enis. Te minologia Lie u ių, ilnius. K. Gai , s. KeinKTŽ 1990 K.
Gai enis, s. Keinys. Kalbo y os e minų žodynas, ilnius.
GK – gim oji kalba (žu nalas).
ispl, lispKŽ 2004 . . Pe auskas, a. Rascón. Ispanųlie u ių, lie u iųispanų
kalbų žodynas, ilnius.
i lKŽ 2002 . . Pe auskas. I alųlie u ių linguų žodynas, ilnius. laKŽ 1979
B. Piesa skas, B. s ece ičius. Lie u iųanglų kalbų žodynas, ilnius.
laKŽ 1991 B. Piesa skas, B. s ece ičius. Lie u iųanglų kalbų žodynas,
ilnius.
li KŽ 2003 s. m. lanza. Lie u iųi alų kalbų žodynas, ilnius. li KŽ 2005 B.
Žindžiū ė-michelini. Lie u iųi alų kalbų žodynas, ilnius. lKŽ ii1 1947 Li u ians
kalbos žodynas 2, Kaunas. lKŽ ii2 1969 Li u ians kalbos žodynas 2, ilnius. lKŽ
iii 1956 Li u ians kalbos žodynas 3, ilnius. lKŽ ii 1966 Li u ians kalbos
žodynas 7, ilnius. lKŽ Xi 1986 Li u ians kalbos žodynas 14, ilnius. lPKŽ 1992
i. Ka sa ina, s. Kai iūkš y ė. Lie u ių acūzų kalbų žodynas, ilnius (i leid.
1962).
lRKŽ 1971 a. lybe is. Li u ians usų kalbų žodynas, ilnius. lRKŽ 1988 a. lybe is.
Li u ians usų kalbų žodynas, ilnius. NŽa Naujasis lininys aidai (žu nalas).
PlKŽ 1976 anceselie u ių lingue diziona io. cos i uì a. Juškienė, m.
Ka ilienė, a. Kaziūnienė, ilnius.
PlKŽ 2004 J. J. Balaišienė. F ancųlie u ių linguų žodynas, ilnius. a. PupkKKs
2005 a. Pupkis. Kalbos kul ū os s udiji, ilnius. RiKŽ ii 1967 Rusųlie u ių
kalbų žodynas 2. Pa uošė . Ba onas, . Galinis, ilnius.
RlKŽ ii 1983 Rusųlie u ių kalbų žodynas 2. cos i uė Ch. lemchenas,
ilnius.
a.ŠopenhGia 1994 a. Šopenhaue is. sapienza a o ismi della i a. Ve .
a. Teko ius, ilnius.
140L Kalos
KulTūRa | 81
liTERaTūRa
J. BalčRR i 1978: J. Balčikonis. ink iniai aš ai 1, ilnius.
GK – gim oji kalba (žu nalas).
JablR i 1935: Jablonskio sc i e 4. Red. J. Balčikonis, Kaunas. JablR 1936:
Jablonskio sc i e 5. Red. J. Balčikonis, Kaunas. J. JablRR ii 1959: J. Jablonskis.
accol ini sc i i 2. cos i uì J. Palionis, ilnius. a.lybe sŽ 1981: a. lybe is.
Sinonimi dicynas, ilnius. lKG i 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. y . ed. K.
ul ydas, ilnius. a. Pi očkJJKT 1986: a. Pi očkinas. Jono Jablonskio delle
aisymai, Kaunas. asal.R i 1979: a. salys. sc i i 1, Roma.
P.ska dlKŽD 1943 RR i 1996: P. ska džius. delle pa ole li e is e da yba.
accol ini sc i i 1, ilnius.
s.ŠalkR ii 1991: s. Šalkauskis. sc i i 2, ilnius.
Rice u a 2008 04 21
D augiškas, D augingas, D augus
summa y
The well- o med wo d d augingas buil om d aug (and no om d augas) is usually
co ec ed when i has he meaning o ‘ iendly. Howe e , i should be p ese ed in
he meaning o ‘ ond o being wi h o he people, sociable and dissemina ed in ac ual
use. Jablonskis was e y consis en in building new wo ds; howe e , linguis ics, and
wo d-building in pa icula , has de eloped much u he since hen. mo eo e , i
canno be o e looked ha he meanings o some de i a i es (e.g. s e ingas,
melagingas) a e he esul o seman ic de elopmen a he han wo d-building. To
exp ess di e en shades o meaning, he language needs bo h: d augingas (which
migh se e as an equi alen o socialus) and bend ingas (:bend au i? c . né ingas:
né ė i), bend ingumas which could eplace mo e i i a ing o eign wo ds
komunikabilus, komunikabilumas.
JoNas Klima ičius
lie u ių kalbos ins i u as
P. ileišio g. 5, lT-10308 ilnius