202 KALBOS
KULTŪRA | 82
ANDA BLŪMANE
Liepājos uni e si e as, La ija
SOCIOLINGVISTIKAI ANALYZE
Ad eso naudojimas bend ose š ie imo įs aigose La ijoje Ad esas y a labai
s a bus kiek ieno asmens bend a imui. Jis susijęs su mokinių, moky ojų i
mokyklos adminis acijos bend a imu. Jų bend a imas bū ų sunkus be į ai ių
ad esų o mų. Jų sėkmingas pasi inkimas da o į aką olesniam bend a imui i
a pusa io sup a imui. Jau pi mieji žodžiai, ku iuos sakome ki iems, pa odo mūsų
požiū į. Dažniausiai ai y a žodžiai, ku iais mes k eipamės į juos, kad p i auk ume
jų dėmesį, kad jie klausy ųsi mūsų a kažkaip elg ųsi. Labai dažnai pi mieji žodžiai
lemia olesnius žmonių san ykius i p adeda ad esan o e inimą. Pi mieji žodžiai,
ku iuos moky ojas sako sa o mokiniams, y a labai s a būs, nes jie da o į aką
olesniam bend a imui klasėje. Ad esas negali bū i iš i as ik ling is iniu
požiū iu. Jis u i bū i i iamas a siž elgian į okias mokslinių y imų s i is kaip
psichologija, e noling is ika, š ie imas, e ika, sociologija i semio ika. Disku so
analizė aip pa labai s a bi ad eso y imams. Vienin elių azių a sakinių
y inėjimas nesu eikia isapusiškos pe spek y os apie bend a imą, pa ne ių
san ykius a okių socialinių eiksnių, kaip socialinis a s umas i amžius, eikšmę
ad eso naudojimui. Jau 1958 m. du leidiniai nus a ė naują disku sų y imo e apą.
Vienas iš jų bu o R. B ownas i
A. Gilmano s aipsnis "Galios i solida umo a diniai", ku is daugeliu a ž ilgių
suda ė eo inį pag indą šiam y imui (B auns, Gilmans 2003: 124 […] 147).
Spon aniškos kalbos analizė y a gy ybiškai s a bi s udijuojan kalbos
e nog a iją. Šis s aipsnis pa em as y imais, a lik ais daugelyje La ijos
mokyklų. Au o ius pa s y a moky ojas i gali iesiogiai i bend ai da y i
nešališkas pas abas apie kasdienį bend a imą a p s uden ų, moky ojų i
mokyklos adminis acijos.
A. BLŪMANE. Socioling is inė ad esų naudojimo La ijoje bend ojo ugdymo
įs aigose analizė 203 Šio s aipsnio ikslas - iš i i ad esų o mų į ai o ę
mokykloje, daugiausia dėmesio ski ian adicinėms ad esų o moms, ku ios
bu o pe duodamos iš ka os į ka ą, aip pa oms, ku ios gali bū i laikomos
naujo iškomis kalbai. S aipsnyje aip pa analizuojama ski ingo lygio kalbos
naudo ojų ad esų o mų sime ija i asime ija mokykloje. Ty ime daly a o 718
mokinių, 125 moky ojų iš 11 mokyklų i 48 mokyklų di ek o ių iš 48 ki ų mokyklų.
Bu o apklaus i mokiniai i moky ojai iš isų La ijos egionų. Dauguma s uden ų
gy ena mies uose (562), ik 153 gy ena kaime. S uden ų klausimynai bu o
suski s y i pagal esponden ų amžių. Viena g upė suda ė 10-14 me ų amžiaus
g upę, o ki a - 15-19 me ų amžiaus g upę (ž . 1 pa eikslą).
1 pa eikslėlis. Apklaus ų s uden ų skaičius pagal jų amžių
Ad esų modelių apž alga
Anksčiau naudojamas La ijoje
Žmonių k eipimosi būdas i ad esų o mos a spindi laiką, ku iame gy ename, mūsų
nacionalines adicijas i kul ū ą, mūsų e noso cha ak e is ines sa ybes.
Pasaulio kalbos odo ski ingas s a egijas, kaip suku i mandagų i
Amžius
10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20
21
22 23
3
19
49
82 89
57
100
119
50
41 1 2
Amžiaus me ai
Skaičius
130
204 KALBOS KULTŪRA | 82 paga būs san ykiai. Kalbas y inėjan ys mokslininkai
pada ė iš adą, kad au os u i iek panašumų, iek ski umų ad esų o mų
naudojime (B aun 1988; B auns, Gilmans 2003; E ina-T ipa 2003). Kiek iena au a
u i sa o ypa ingus is o inės kilmės ad esų modelius, no s laikui bėgan jie gali
bū i modi ikuojami. Vienas iš be ku ios ad esų sis emos b uožų y a galimybė,
kad ją pa eldė ų kiek iena nauja ka a. Ame ikiečių ling is as E. Sapi as labai
daug dėmesio sky ė yšiams a p kalbos, iš ienos pusės, i socialinių eiksnių
bei kul ū os, iš ki os. Ski ingos šalys i pada ė iš adą, kad pa a džių
seman iką i jų s ilių naudojimą lemia kalba, ku ioje jie naudojami (B auns,
Gilmans 2003).
essence o Sapi -Who hypo hesis is ha language de e mines no ms o
hinking and beha iou . E e y language moulds i s own speci ic unde -
s anding o eali y o i s speake s (Sepī s 1999: 87). Also R. B own and
A. Gilman ha e examined he use o he pe sonal p onouns hou and you in
Labai ikė ina, kad diminu i ų (Peļuks, Lāčuks, Saldumiņš, Mīļums, Smiekliņš,
Pekucī is, Gundiņ, Jānī , Pauliņ) naudojimas bend aujan a p s uden ų i
moky ojų, aip pa gy ūnų, paukščių, augalų i medžių pa adinimų (B iedis, Lapsa,
Gliemezis, Žubī e, Ciela a, Gulbis) naudojimas kaip slapy a džiai bend aujan su
mokiniais y a susijęs su senomis La ijos au os kalbos naudojimo
adicijomis. Mokinių slapy a džiai bu o išsamiau išanalizuo i s aipsnyje
"Pa adinimas kiek ienam mokiniui?" (Blūmane 2008). Kadangi La ijos
e i o ijoje isada gy eno daugybė ki ų au ų, jų kul ū a paliko pėdsakus i
la ių kalbos, i ad esų o mose. Š ai kodėl sunku a ski i la ių e nosui
būdingus ad esų naudojimo b uožus nuo ki ų e nosų pasiskolin ų b uožų.
Nuo odos aškas gali bū i olklo as. Šiandien La ijos olklo o medžiagos y a
e ninės adicijos ad esų o mų naudojime i jų adicijose ekons ukcijos
šal inis.
Ad esų o mų naudojimą aip pa pa eikė is o inės i poli inės si uacijos
La ijoje pokyčiai. Y a didelis ski umas, pa yzdžiui, ad esų o mų pasi inkime
XIX a. pabaigoje, kai socialinių klasių a pusa yje bu o plačiai papli ęs i ulių
naudojimas, i ad esų o mų pasi inkime XX a. 20-30-aisiais, kai La ija bu o
nep iklausoma šalis. 1899 m. pa ašy ų laiškų ad esų pa yzdžiai: Viņa Augs ībai
kņazam i s am he cogam N. N. (‘Jo Didžiosios Aukš ybės Didžiojo kunigaikščio
kunigaikščiui g a ui' - N. N.)
N. N.’); Viņas Augs ībai kņazienei / i s ienei / he cogienei (‘ o He Highness
A. BLŪMANE. Socioling is inė ad esų naudojimo La ijoje bend ųjų š ie imo
įs aigų analizė 205 Didžioji kunigaikš ienė p incesė g a ė […]); G ā iem, ba oniem
un on kungiem (muižniekiem) ("g a iams, ba onams i on Gen lemen
( als ybiniam kilmingam ga bingam kilmingam ba onei on N. N.)); Augodāmajam
men)’); Viņa Godībai g ā am (‘ o Honou able Coun ’); Augs dzimušam un
dižcil īgam ba onam N. N. kungam (‘ o Highly Bo n and Noble Ba on
M N. N.’); Augs igodājamai dižcil īgai ba onie ei on N. N. kundzei (‘ o High-
ba ona on o he Mano Ba oness on N. N. Lady o he Mano […]). Labiausiai
N. N. lielkungam / lielmā ei (‘ o Highly Honou able Ba on on N. N. Lo d
būdingas, nes labai dažnai i ūkis, i jo sa ininkas u ėjo ą pa į a dą. Ad esų
e is ic add ess o ms in he 20s and 30s o he 20 h cen u y we e kungs /
kundze (‘si /madam’). People we e also add essed by he name o hei a m
o mos, naudojamos 1940-1980 m. pabaigoje (bied s ("d augai", bied i ("d augai"),
pilsonis ("piliečiai"), pilsoņi ("piliečiai")), labai ski iasi nuo ad esų o mų,
naudojamų XXI a. p adžioje, kai anglų kalbos į aka y a ypač pas ebima jaunuolių
ad esų o mose. So ie ų laikais La ijoje bu o iena ad esų o ma, ku ią
aldžios ins i ucijos nus a ė: bied i, bied e ( […]kom ade[…] […] iek y iškas, iek
mo e iškas), ku i bu o naudojama a ski ai a ba ka u su asmens a du,
pa a dė, p o esiniu a ga bės i ulu (Blinkena 1968: 4). Žodis "kungs" ([…]si […]),
kaip i lie u ių žodis "ponas", bu o išs um as iš o icialaus bend a imo. Jie bu o
pakeis i žodžiu "d augas" lie u iškai i "bid s" la iškai. Naujausi y imai
pa odė, kad žodis kungs la iškai a ojamas daug dažniau nei ponas lie u iškai
(K ašī e, Čepai iene, Župe ka 2003: 11). Analizuojan klausimynus, kaip ad esas,
pa yzdžiui, bied i, bied e, pilsonis, pilsone, nebenaudojami. Ad esų o mos,
naudojamos La ijoje d idešim ajame i isdešim ajame dešim mečiuose,
pa yzdžiui, pa a dė + kungs, pa a dė
ple ed by eache s and school p incipals, we can main ain ha such o ms
"Kundze" ampa is populia esnis.
Taigi poli inė sis ema palieka sa o pėdsakus ad esų o mų naudojime. Tačiau
nė a g iež ų ibų a p šių d iejų pi miau minė ų ad esų o mų i jų modelių,
pe iods, hough he main endencies in add ess usage in hose pe iods can
s ill be aced. Taking in o conside a ion he abo e condi ions, we can p e-
naudojamų mokykloje šiandien. Mokykla y a įdomi mokslinių y imų aplinka, nes
čia seno ės kalbos adicijos susijungia su naujo ėmis. Senesnės la ių kalbos
adicijos apima į ai ų diminu i ų naudojimą iek jų leksikinės eikšmės, iek
jų o mos a ž ilgiu isose amžiaus g upėse, aip pa mokiniuose,
KALBOS KULTŪRA 206 | 82 aip pa p o esinių pa adinimų skolo āj (moky ojas)
i di ek o ė (di ek o ė), ku ie is o iškai bu o naudojami kaip ad esų o mos
skolmeis a a kungs kundze ( "Mis e Schoolmas e " a ba "M s
Schoolmis ess"), naudojimas. P onomeno Jūs (jūs) naudojimas aip pa u i
ilgame ę kalbos adiciją la ių kalboje. La ijos uni e si e o p o eso ius
And ejs Veisbe gs mano, kad u (" u") i jūs (" u") mūsų kalboje y a e ingi,
nes jie leidžia mums iš eikš i eikšmės a spal ius. Mes galime pa ody i sa o
emocijas, naudodami u a jūs, mes galime pažemin i a page b i asmenį, su
ku iuo bend aujame. Kalba y a labai sub ilus. Jei šios o mos ne u ė ų jokios
eikšmės, kalba jas a sisaky ų (Puķe 2000: 15).
TU i JŪS pa a džių naudojimas
LETVIO kalba
Kaip naujo ę la ių kalboje galė ume paminė i p onomeno u naudojimo
išplė imą si uacijose, kai p ieš kelis dešim mečius bu o naudojama paga binga
i ga binga ad eso o ma Jūs. Jaunesni kalbos a o ojai sa o moky ojams a
klasės moky ojams skambina žodžiu u. Tu i jūs a ojimas y a ski ingas i
a p suaugusiųjų, i ne dio in e iu y a nuk ypimai nuo p iim os ad eso o mos
only a school. Some imes in a magazine o newspape , ele ision and a-
Jūs, ku ie labai mažai pažįs a ienas ki ą a ba isai nežino, pasi enka naudo i
(Lauze 2003: 344; E ns sone 2005: 27). So he e a e si ua ions when people
o mą u abipusiai. Jie nesilaiko amžiaus i socialinio s a uso hie a chių,
susijusių su komunikacija mokyklos aplinkoje a p moky ojų i di ek o iaus,
chy which ha e been s ic ly obse ed up o now. Simila obse a ions can
ka ais i a p mokinių i moky ojų. Kokios gali bū i šio eiškinio p iežas ys
La ijoje? Viena iš p iežasčių y a ki ų kul ū ų į aka, nes y a au ų, ku ios
a sisakė ieno iš pa a dų, pa yzdžiui, anglų kalba ienka inis pa a das " u"
bu o p a as as seniai i naudojamas ik a chajišku s iliumi. Ki a p iežas is gali
bū i isuomenės demok a iza imo banga, ku i La ijoje p asidėjo apie 1990
me us.
Visi kalbos naudo ojai La ijoje e ka čiais jaučiasi neaiškiai dėl pasi inkimo
a p u i jūs, ypač kai bend a imas yks a
in o mal se ing and bo h he add esse and he add essee a e no as close

A. BLŪMANE. Socioling is inė ad esų naudojimo analizė bend ojo ugdymo įs aigose
La ijoje 207 kaip naudo i ad esų o mą Tu. Mandagumas, ge i d augiški san ykiai,
galia, solida umas - ai k i e ijai, lemian ys u a jūs pa a džių pasi inkimą. Galime
su ik i su ling is o A. Veisbe go nuomone, kad abejonių a eju saugiau naudo i
ad eso o mą Jūs. La ų kalboje a das Jūs u i senas naudojimo adicijas,
ku ios p asidėjo p ieš kelis šim mečius. P onomas Jūs y a labai e ingas kalboje,
nes ši ad eso o ma leidžia mums iš eikš i paga bą, a siski i nuo ki o asmens,
pe ei i p ie " u", ku is la iškai u i abipusio in ymumo i d augys ės no ą.
Pasku inis aspek as neįmanoma kalbose, ku iose ūks a šios o mos. P onomeno
" u" naudojimas gali bū i laikomas bend a imo p iemone, u in i ibo as galimybes
iš eikš i socialinius niuansus i ski umus.
Ad esų modeliai
Ta p jaunuolių labai populia ūs į ai ūs slapy a džiai i one iniai a dų a
pa a džių modi ikacijos, pa yzdžiui, Siņča, Sindžs, Eļuka, An ucī e, Lindočka,
San očka, A čiks, Ā čijs, Zaņuks, Megucis, Ilžuks, Renčs, Giņčs, Janka, Janķels,
Valčs, Kal els, Dančiks, aip pa asmeninių a dų susie os o mos, pa yzdžiui,
Rēne (iš a dų Rū e), Sola (iš Sol eiga), Mona (iš Monika). Kadangi klausimynas
u ėjo bū i užpildy as aš u, jis pa i ino labai didelę anglų kalbos į aką šių
a dų, pa yzdžiui, Pingy, Snoopy, W-man, Hen ix, Džonis, Džas ons, ašymui i
iš a imui. Dažniausiai La ijos mokyklose naudojamos a dinės i a dinės
ad esų o mos: a das, slapy a dis, asociacinis slapy a dis ( one inė a do a
pa a dės modi ikacija), su umpin a a do a pa a dės o ma, pa a dės
naudojimas (ku is y a labai populia us kaip ad esų o ma a p 15-19 me ų
amžiaus aikų), a do i pa onimo naudojimas, a do a pa a dės mažinimo
o ma, ad esų in e sija (mei (duk ė)), dēls (sūnus)), kombinuo os ad esų
o mos: in e jekcija + ad esas, kolēģis + Jūs, kolēģis + Tu, d augas + Tu + Jūs,
a das, moky ojas + di ek o ius + a das i ki os panašios o mos. Ka ais
eiksmažodžio o ma odo pasi ink ą ad esą, pa yzdžiui, lūdzu, pasakie ! ("A
galė umė e man pasaky i, p ašau?")
208 KALBOS
KULTŪRA | 82
Taip pa naudojamos ečiojo asmens o mos. Jei asmuo nė a ik as dėl
abipusių san ykių a umo, klausy ojas y a k eip as naudojan ečiojo asmens
ienka inę o mą (Lauze 2004: 28). Šio s aipsnio au o ius pas ebėjo okias
ad esų o mas moky ojų bend a ime pe pe aukas a ba kai dės y ojas
pasis eikina su audi o ija. Ko eliacijos aisyklės mokykloje įgy endinamos iek
e ikaliu, iek ho izon aliu lygiu. Ve ikalinis elia y umas ampa aki aizdus
galios p incipų eikime, ho izon alus - bend ada bia imo yšiuose. Ve ikalinis
ma menys įgy endinamas a p mokinio i moky ojo, mokinio i di ek o iaus,
moky ojo i di ek o iaus, ho izon alinis ma menys - a p mokinių a moky ojų.
Ve ikalus ad esų modelis daugiausia naudojamas o maliame bend a ime, o
ho izon alus - ne o maliame bend a ime. Ad esų o mų ski umai dažniausiai
nus a omi ho izon aliu lygiu. Moky ojo i di ek o iaus ad esų o mos
dažniausiai y a asime iškos. Moky ojai k eipasi į di ek o ą okiomis o momis
kaip jūs, di ek o ius (di ek o as), jūs + pa a dė. Tačiau di ek o iai moky ojams
kalba sa o a dų i pa a dėmis, sakydami jiems " u", o ai odo hie a chiją i
socialinį a s umą (ž . 2, 3 i 4 pa eikslus). 2 pa eikslas. Mokyklos di ek o iaus
naudojamos ad esų o mos su jaunų moky ojų pa a dėmis
Add ess o ms
46
35
67
23
4
15
0
10
20
30
40
50
60
70
80
1
Skaičius
TU
JŪS
Pi masis a das
SKOLOTĀJ ( eache )
Fi s name, su name
Diminu i e o m de i ed
om pe sonal name
A. BLŪMANE. Socioling is inė ad esų naudojimo analizė bend ojo ugdymo
įs aigose La ijoje 209 Mokyklos di ek o iaus k eipimosi į y esnius
moky ojus o mos 4. Moky ojų i mokyklos di ek o ių ad esų o mos 10-14
me ų mokslei iai sa o klasės d augams ad esuoja daugiausia sa o a dą,
slapy a dį i an ąjį asmenį ienka inį a dą u. 85% šios amžiaus g upės
jaunimo naudoja pi mąjį a dą. Mokyklos me ais naudojamos ad esų o mos
amžinai išlieka a pusa io bend a ime. Kai klasės d augai i d augai susi inka
po ilgų me ų, ne o maliame bend a ime jie naudoja senas ad esų o mas.
Ta p 15-19 me ų paauglių dominuojančios ad esų o mos y a a das,
slapy a dis (66% a ejų) i an ojo asmens ienka inis a das u. Dažnai
s uden ai naudoja mažėjančias o mas, kilusias iš jų asmeninių a dų.
71
52
6
29 23
13 613
0
20
40
60
80
1
Add ess o ms
Skaičius
JŪS
Pi masis a das
Fi s name, su name
SKOLOTĀJ ( eache )
SKOLOTĀJ ( eache ) +
SKOLOTĀJ ( eache ) +
pa a dė
Diminu i e o m de i ed
om pe sonal name
TU
55
41
56
22
32
0
10
20
30
40
50
60
1
Add ess o ms
Skaičius
JŪS
Pi masis a das
DIREKTORIS ( ado as)
TU
Fi s name, su name
SKOLOTĀJ ( eache )
210 KALBOS
KULTŪRA | 82
Bend a imui a p mokinio i moky ojo daugeliu a ejų naudojamas asime inis
ad esų modelis. Pag indinis 10-14 me ų amžiaus mokinių žodis, ku iuo jie k eipiasi į
sa o moky ojus, y a skolo āj (37%), o ad esas "jūs" naudojamas e ai (25%) (ž . 5
diag amą). 5 pa eikslėlis. Moky ojų k eipimosi į moky ojus mokykloje o mos
Moky ojas 10-14 me ų aikui kalba u i jo a jos a das. Taip pa a si anda
sime iškos ad esų o mos a p moky ojo i mokinio. Mokinys moky ojui
k eipiasi šiomis o momis: skolo āj ("moky ojas") + a das, a das, u. Jei
moky ojas i mokinys naudoja sime iškas ad esų o mas, slopin as kon lik as
gali pasi eikš i iena a ki a o ma. Jei naudojamos okios ad esų o mos,
moky ojas gali jaus is psichologiškai nepa ogiai, jei pasiūlymas pasi ink i
abipusiai sime iškas ad esų o mas nė a kilęs iš jo. Moky ojų, moky ojo i
di ek o iaus abipusiai sime iškų ad esų o mų pasi inkimas pap as ai nė a
komunikacijos pa ne ių kon lik ų p iežas is. Tačiau abipusiai sime iškų o mų
naudojimas a p mokinio i moky ojo gali sukel i komunikacijos kon lik us. Jie
sp endžiami abipusiu susi a imu dėl ad esų o mų. Sime inėse ad esų o mose
a p moky ojų nė a a s umo; a ba jei y a, ai y a paslėp a, " yli" a s umas. Kai
naudojamos asime inės ad esų o mos, a s umas y a aki aizdus. Galios
asime ija gali bū i iš eiškiama ne ik pa a dės " u", be i pa adinimo,
eiksmažodžio daugybinės o mos a ki ų p iemonių.
SKOLOTĀJ ( eache )
37%
SKOLOTĀJ ( eache ) +
pa a dė
12%
SKOLOTĀJ ( eache ) +
a das i pa a dė
17%
TU
3%
Pi masis a das
4%
Gy ūnų a das
2%
JŪS
25%
SKOLOTĀJ ( eache ) +
pa a dė
SKOLOTĀJ ( eache ) +
a das i pa a dė
SKOLOTĀJ ( eache )
JŪS
TU
Pi masis a das
Gy ūnų a das