Sociolinguistic Analysis of Address Usage in General Educational Institutions in Latvia

202 KALBOS KULTŪRA | 82 ANDA BLŪMANE Liepājos uni e si e as, La ija SOCIOLINGVISTIKAI ANALYZE Ad eso naudojimas bend ose š ie imo įs aigose La ijoje Ad esas y a labai s a bus kiek ieno asmens bend a imui. Jis susijęs su mokinių, moky ojų i mokyklos adminis acijos bend a imu. Jų bend a imas bū ų sunkus be į ai ių ad esų o mų. Jų sėkmingas pasi inkimas da o į aką olesniam bend a imui i a pusa io sup a imui. Jau pi mieji žodžiai, ku iuos sakome ki iems, pa odo mūsų požiū į. Dažniausiai ai y a žodžiai, ku iais mes k eipamės į juos, kad p i auk ume jų dėmesį, kad jie klausy ųsi mūsų a kažkaip elg ųsi. Labai dažnai pi mieji žodžiai lemia olesnius žmonių san ykius i p adeda ad esan o e inimą. Pi mieji žodžiai, ku iuos moky ojas sako sa o mokiniams, y a labai s a būs, nes jie da o į aką olesniam bend a imui klasėje. Ad esas negali bū i iš i as ik ling is iniu požiū iu. Jis u i bū i i iamas a siž elgian į okias mokslinių y imų s i is kaip psichologija, e noling is ika, š ie imas, e ika, sociologija i semio ika. Disku so analizė aip pa labai s a bi ad eso y imams. Vienin elių azių a sakinių y inėjimas nesu eikia isapusiškos pe spek y os apie bend a imą, pa ne ių san ykius a okių socialinių eiksnių, kaip socialinis a s umas i amžius, eikšmę ad eso naudojimui. Jau 1958 m. du leidiniai nus a ė naują disku sų y imo e apą. Vienas iš jų bu o R. B ownas i A. Gilmano s aipsnis "Galios i solida umo a diniai", ku is daugeliu a ž ilgių suda ė eo inį pag indą šiam y imui (B auns, Gilmans 2003: 124 […] 147). Spon aniškos kalbos analizė y a gy ybiškai s a bi s udijuojan kalbos e nog a iją. Šis s aipsnis pa em as y imais, a lik ais daugelyje La ijos mokyklų. Au o ius pa s y a moky ojas i gali iesiogiai i bend ai da y i nešališkas pas abas apie kasdienį bend a imą a p s uden ų, moky ojų i mokyklos adminis acijos. A. BLŪMANE. Socioling is inė ad esų naudojimo La ijoje bend ojo ugdymo įs aigose analizė 203 Šio s aipsnio ikslas - iš i i ad esų o mų į ai o ę mokykloje, daugiausia dėmesio ski ian adicinėms ad esų o moms, ku ios bu o pe duodamos iš ka os į ka ą, aip pa oms, ku ios gali bū i laikomos naujo iškomis kalbai. S aipsnyje aip pa analizuojama ski ingo lygio kalbos naudo ojų ad esų o mų sime ija i asime ija mokykloje. Ty ime daly a o 718 mokinių, 125 moky ojų iš 11 mokyklų i 48 mokyklų di ek o ių iš 48 ki ų mokyklų. Bu o apklaus i mokiniai i moky ojai iš isų La ijos egionų. Dauguma s uden ų gy ena mies uose (562), ik 153 gy ena kaime. S uden ų klausimynai bu o suski s y i pagal esponden ų amžių. Viena g upė suda ė 10-14 me ų amžiaus g upę, o ki a - 15-19 me ų amžiaus g upę (ž . 1 pa eikslą). 1 pa eikslėlis. Apklaus ų s uden ų skaičius pagal jų amžių Ad esų modelių apž alga Anksčiau naudojamas La ijoje Žmonių k eipimosi būdas i ad esų o mos a spindi laiką, ku iame gy ename, mūsų nacionalines adicijas i kul ū ą, mūsų e noso cha ak e is ines sa ybes. Pasaulio kalbos odo ski ingas s a egijas, kaip suku i mandagų i Amžius 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 3 19 49 82 89 57 100 119 50 41 1 2 Amžiaus me ai Skaičius 130 204 KALBOS KULTŪRA | 82 paga būs san ykiai. Kalbas y inėjan ys mokslininkai pada ė iš adą, kad au os u i iek panašumų, iek ski umų ad esų o mų naudojime (B aun 1988; B auns, Gilmans 2003; E ina-T ipa 2003). Kiek iena au a u i sa o ypa ingus is o inės kilmės ad esų modelius, no s laikui bėgan jie gali bū i modi ikuojami. Vienas iš be ku ios ad esų sis emos b uožų y a galimybė, kad ją pa eldė ų kiek iena nauja ka a. Ame ikiečių ling is as E. Sapi as labai daug dėmesio sky ė yšiams a p kalbos, iš ienos pusės, i socialinių eiksnių bei kul ū os, iš ki os. Ski ingos šalys i pada ė iš adą, kad pa a džių seman iką i jų s ilių naudojimą lemia kalba, ku ioje jie naudojami (B auns, Gilmans 2003). essence o Sapi -Who hypo hesis is ha language de e mines no ms o hinking and beha iou . E e y language moulds i s own speci ic unde - s anding o eali y o i s speake s (Sepī s 1999: 87). Also R. B own and A. Gilman ha e examined he use o he pe sonal p onouns hou and you in Labai ikė ina, kad diminu i ų (Peļuks, Lāčuks, Saldumiņš, Mīļums, Smiekliņš, Pekucī is, Gundiņ, Jānī , Pauliņ) naudojimas bend aujan a p s uden ų i moky ojų, aip pa gy ūnų, paukščių, augalų i medžių pa adinimų (B iedis, Lapsa, Gliemezis, Žubī e, Ciela a, Gulbis) naudojimas kaip slapy a džiai bend aujan su mokiniais y a susijęs su senomis La ijos au os kalbos naudojimo adicijomis. Mokinių slapy a džiai bu o išsamiau išanalizuo i s aipsnyje "Pa adinimas kiek ienam mokiniui?" (Blūmane 2008). Kadangi La ijos e i o ijoje isada gy eno daugybė ki ų au ų, jų kul ū a paliko pėdsakus i la ių kalbos, i ad esų o mose. Š ai kodėl sunku a ski i la ių e nosui būdingus ad esų naudojimo b uožus nuo ki ų e nosų pasiskolin ų b uožų. Nuo odos aškas gali bū i olklo as. Šiandien La ijos olklo o medžiagos y a e ninės adicijos ad esų o mų naudojime i jų adicijose ekons ukcijos šal inis. Ad esų o mų naudojimą aip pa pa eikė is o inės i poli inės si uacijos La ijoje pokyčiai. Y a didelis ski umas, pa yzdžiui, ad esų o mų pasi inkime XIX a. pabaigoje, kai socialinių klasių a pusa yje bu o plačiai papli ęs i ulių naudojimas, i ad esų o mų pasi inkime XX a. 20-30-aisiais, kai La ija bu o nep iklausoma šalis. 1899 m. pa ašy ų laiškų ad esų pa yzdžiai: Viņa Augs ībai kņazam i s am he cogam N. N. (‘Jo Didžiosios Aukš ybės Didžiojo kunigaikščio kunigaikščiui g a ui' - N. N.) N. N.’); Viņas Augs ībai kņazienei / i s ienei / he cogienei (‘ o He Highness A. BLŪMANE. Socioling is inė ad esų naudojimo La ijoje bend ųjų š ie imo įs aigų analizė 205 Didžioji kunigaikš ienė p incesė g a ė […]); G ā iem, ba oniem un on kungiem (muižniekiem) ("g a iams, ba onams i on Gen lemen ( als ybiniam kilmingam ga bingam kilmingam ba onei on N. N.)); Augodāmajam men)’); Viņa Godībai g ā am (‘ o Honou able Coun ’); Augs dzimušam un dižcil īgam ba onam N. N. kungam (‘ o Highly Bo n and Noble Ba on M N. N.’); Augs igodājamai dižcil īgai ba onie ei on N. N. kundzei (‘ o High- ba ona on o he Mano Ba oness on N. N. Lady o he Mano […]). Labiausiai N. N. lielkungam / lielmā ei (‘ o Highly Honou able Ba on on N. N. Lo d būdingas, nes labai dažnai i ūkis, i jo sa ininkas u ėjo ą pa į a dą. Ad esų e is ic add ess o ms in he 20s and 30s o he 20 h cen u y we e kungs / kundze (‘si /madam’). People we e also add essed by he name o hei a m o mos, naudojamos 1940-1980 m. pabaigoje (bied s ("d augai", bied i ("d augai"), pilsonis ("piliečiai"), pilsoņi ("piliečiai")), labai ski iasi nuo ad esų o mų, naudojamų XXI a. p adžioje, kai anglų kalbos į aka y a ypač pas ebima jaunuolių ad esų o mose. So ie ų laikais La ijoje bu o iena ad esų o ma, ku ią aldžios ins i ucijos nus a ė: bied i, bied e ( […]kom ade[…] […] iek y iškas, iek mo e iškas), ku i bu o naudojama a ski ai a ba ka u su asmens a du, pa a dė, p o esiniu a ga bės i ulu (Blinkena 1968: 4). Žodis "kungs" ([…]si […]), kaip i lie u ių žodis "ponas", bu o išs um as iš o icialaus bend a imo. Jie bu o pakeis i žodžiu "d augas" lie u iškai i "bid s" la iškai. Naujausi y imai pa odė, kad žodis kungs la iškai a ojamas daug dažniau nei ponas lie u iškai (K ašī e, Čepai iene, Župe ka 2003: 11). Analizuojan klausimynus, kaip ad esas, pa yzdžiui, bied i, bied e, pilsonis, pilsone, nebenaudojami. Ad esų o mos, naudojamos La ijoje d idešim ajame i isdešim ajame dešim mečiuose, pa yzdžiui, pa a dė + kungs, pa a dė ple ed by eache s and school p incipals, we can main ain ha such o ms "Kundze" ampa is populia esnis. Taigi poli inė sis ema palieka sa o pėdsakus ad esų o mų naudojime. Tačiau nė a g iež ų ibų a p šių d iejų pi miau minė ų ad esų o mų i jų modelių, pe iods, hough he main endencies in add ess usage in hose pe iods can s ill be aced. Taking in o conside a ion he abo e condi ions, we can p e- naudojamų mokykloje šiandien. Mokykla y a įdomi mokslinių y imų aplinka, nes čia seno ės kalbos adicijos susijungia su naujo ėmis. Senesnės la ių kalbos adicijos apima į ai ų diminu i ų naudojimą iek jų leksikinės eikšmės, iek jų o mos a ž ilgiu isose amžiaus g upėse, aip pa mokiniuose, KALBOS KULTŪRA 206 | 82 aip pa p o esinių pa adinimų skolo āj (moky ojas) i di ek o ė (di ek o ė), ku ie is o iškai bu o naudojami kaip ad esų o mos skolmeis a a kungs kundze ( "Mis e Schoolmas e " a ba "M s Schoolmis ess"), naudojimas. P onomeno Jūs (jūs) naudojimas aip pa u i ilgame ę kalbos adiciją la ių kalboje. La ijos uni e si e o p o eso ius And ejs Veisbe gs mano, kad u (" u") i jūs (" u") mūsų kalboje y a e ingi, nes jie leidžia mums iš eikš i eikšmės a spal ius. Mes galime pa ody i sa o emocijas, naudodami u a jūs, mes galime pažemin i a page b i asmenį, su ku iuo bend aujame. Kalba y a labai sub ilus. Jei šios o mos ne u ė ų jokios eikšmės, kalba jas a sisaky ų (Puķe 2000: 15). TU i JŪS pa a džių naudojimas LETVIO kalba Kaip naujo ę la ių kalboje galė ume paminė i p onomeno u naudojimo išplė imą si uacijose, kai p ieš kelis dešim mečius bu o naudojama paga binga i ga binga ad eso o ma Jūs. Jaunesni kalbos a o ojai sa o moky ojams a klasės moky ojams skambina žodžiu u. Tu i jūs a ojimas y a ski ingas i a p suaugusiųjų, i ne dio in e iu y a nuk ypimai nuo p iim os ad eso o mos only a school. Some imes in a magazine o newspape , ele ision and a- Jūs, ku ie labai mažai pažįs a ienas ki ą a ba isai nežino, pasi enka naudo i (Lauze 2003: 344; E ns sone 2005: 27). So he e a e si ua ions when people o mą u abipusiai. Jie nesilaiko amžiaus i socialinio s a uso hie a chių, susijusių su komunikacija mokyklos aplinkoje a p moky ojų i di ek o iaus, chy which ha e been s ic ly obse ed up o now. Simila obse a ions can ka ais i a p mokinių i moky ojų. Kokios gali bū i šio eiškinio p iežas ys La ijoje? Viena iš p iežasčių y a ki ų kul ū ų į aka, nes y a au ų, ku ios a sisakė ieno iš pa a dų, pa yzdžiui, anglų kalba ienka inis pa a das " u" bu o p a as as seniai i naudojamas ik a chajišku s iliumi. Ki a p iežas is gali bū i isuomenės demok a iza imo banga, ku i La ijoje p asidėjo apie 1990 me us. Visi kalbos naudo ojai La ijoje e ka čiais jaučiasi neaiškiai dėl pasi inkimo a p u i jūs, ypač kai bend a imas yks a in o mal se ing and bo h he add esse and he add essee a e no as close A. BLŪMANE. Socioling is inė ad esų naudojimo analizė bend ojo ugdymo įs aigose La ijoje 207 kaip naudo i ad esų o mą Tu. Mandagumas, ge i d augiški san ykiai, galia, solida umas - ai k i e ijai, lemian ys u a jūs pa a džių pasi inkimą. Galime su ik i su ling is o A. Veisbe go nuomone, kad abejonių a eju saugiau naudo i ad eso o mą Jūs. La ų kalboje a das Jūs u i senas naudojimo adicijas, ku ios p asidėjo p ieš kelis šim mečius. P onomas Jūs y a labai e ingas kalboje, nes ši ad eso o ma leidžia mums iš eikš i paga bą, a siski i nuo ki o asmens, pe ei i p ie " u", ku is la iškai u i abipusio in ymumo i d augys ės no ą. Pasku inis aspek as neįmanoma kalbose, ku iose ūks a šios o mos. P onomeno " u" naudojimas gali bū i laikomas bend a imo p iemone, u in i ibo as galimybes iš eikš i socialinius niuansus i ski umus. Ad esų modeliai Ta p jaunuolių labai populia ūs į ai ūs slapy a džiai i one iniai a dų a pa a džių modi ikacijos, pa yzdžiui, Siņča, Sindžs, Eļuka, An ucī e, Lindočka, San očka, A čiks, Ā čijs, Zaņuks, Megucis, Ilžuks, Renčs, Giņčs, Janka, Janķels, Valčs, Kal els, Dančiks, aip pa asmeninių a dų susie os o mos, pa yzdžiui, Rēne (iš a dų Rū e), Sola (iš Sol eiga), Mona (iš Monika). Kadangi klausimynas u ėjo bū i užpildy as aš u, jis pa i ino labai didelę anglų kalbos į aką šių a dų, pa yzdžiui, Pingy, Snoopy, W-man, Hen ix, Džonis, Džas ons, ašymui i iš a imui. Dažniausiai La ijos mokyklose naudojamos a dinės i a dinės ad esų o mos: a das, slapy a dis, asociacinis slapy a dis ( one inė a do a pa a dės modi ikacija), su umpin a a do a pa a dės o ma, pa a dės naudojimas (ku is y a labai populia us kaip ad esų o ma a p 15-19 me ų amžiaus aikų), a do i pa onimo naudojimas, a do a pa a dės mažinimo o ma, ad esų in e sija (mei (duk ė)), dēls (sūnus)), kombinuo os ad esų o mos: in e jekcija + ad esas, kolēģis + Jūs, kolēģis + Tu, d augas + Tu + Jūs, a das, moky ojas + di ek o ius + a das i ki os panašios o mos. Ka ais eiksmažodžio o ma odo pasi ink ą ad esą, pa yzdžiui, lūdzu, pasakie ! ("A galė umė e man pasaky i, p ašau?") 208 KALBOS KULTŪRA | 82 Taip pa naudojamos ečiojo asmens o mos. Jei asmuo nė a ik as dėl abipusių san ykių a umo, klausy ojas y a k eip as naudojan ečiojo asmens ienka inę o mą (Lauze 2004: 28). Šio s aipsnio au o ius pas ebėjo okias ad esų o mas moky ojų bend a ime pe pe aukas a ba kai dės y ojas pasis eikina su audi o ija. Ko eliacijos aisyklės mokykloje įgy endinamos iek e ikaliu, iek ho izon aliu lygiu. Ve ikalinis elia y umas ampa aki aizdus galios p incipų eikime, ho izon alus - bend ada bia imo yšiuose. Ve ikalinis ma menys įgy endinamas a p mokinio i moky ojo, mokinio i di ek o iaus, moky ojo i di ek o iaus, ho izon alinis ma menys - a p mokinių a moky ojų. Ve ikalus ad esų modelis daugiausia naudojamas o maliame bend a ime, o ho izon alus - ne o maliame bend a ime. Ad esų o mų ski umai dažniausiai nus a omi ho izon aliu lygiu. Moky ojo i di ek o iaus ad esų o mos dažniausiai y a asime iškos. Moky ojai k eipasi į di ek o ą okiomis o momis kaip jūs, di ek o ius (di ek o as), jūs + pa a dė. Tačiau di ek o iai moky ojams kalba sa o a dų i pa a dėmis, sakydami jiems " u", o ai odo hie a chiją i socialinį a s umą (ž . 2, 3 i 4 pa eikslus). 2 pa eikslas. Mokyklos di ek o iaus naudojamos ad esų o mos su jaunų moky ojų pa a dėmis Add ess o ms 46 35 67 23 4 15 0 10 20 30 40 50 60 70 80 1 Skaičius TU JŪS Pi masis a das SKOLOTĀJ ( eache ) Fi s name, su name Diminu i e o m de i ed om pe sonal name A. BLŪMANE. Socioling is inė ad esų naudojimo analizė bend ojo ugdymo įs aigose La ijoje 209 Mokyklos di ek o iaus k eipimosi į y esnius moky ojus o mos 4. Moky ojų i mokyklos di ek o ių ad esų o mos 10-14 me ų mokslei iai sa o klasės d augams ad esuoja daugiausia sa o a dą, slapy a dį i an ąjį asmenį ienka inį a dą u. 85% šios amžiaus g upės jaunimo naudoja pi mąjį a dą. Mokyklos me ais naudojamos ad esų o mos amžinai išlieka a pusa io bend a ime. Kai klasės d augai i d augai susi inka po ilgų me ų, ne o maliame bend a ime jie naudoja senas ad esų o mas. Ta p 15-19 me ų paauglių dominuojančios ad esų o mos y a a das, slapy a dis (66% a ejų) i an ojo asmens ienka inis a das u. Dažnai s uden ai naudoja mažėjančias o mas, kilusias iš jų asmeninių a dų. 71 52 6 29 23 13 613 0 20 40 60 80 1 Add ess o ms Skaičius JŪS Pi masis a das Fi s name, su name SKOLOTĀJ ( eache ) SKOLOTĀJ ( eache ) + SKOLOTĀJ ( eache ) + pa a dė Diminu i e o m de i ed om pe sonal name TU 55 41 56 22 32 0 10 20 30 40 50 60 1 Add ess o ms Skaičius JŪS Pi masis a das DIREKTORIS ( ado as) TU Fi s name, su name SKOLOTĀJ ( eache ) 210 KALBOS KULTŪRA | 82 Bend a imui a p mokinio i moky ojo daugeliu a ejų naudojamas asime inis ad esų modelis. Pag indinis 10-14 me ų amžiaus mokinių žodis, ku iuo jie k eipiasi į sa o moky ojus, y a skolo āj (37%), o ad esas "jūs" naudojamas e ai (25%) (ž . 5 diag amą). 5 pa eikslėlis. Moky ojų k eipimosi į moky ojus mokykloje o mos Moky ojas 10-14 me ų aikui kalba u i jo a jos a das. Taip pa a si anda sime iškos ad esų o mos a p moky ojo i mokinio. Mokinys moky ojui k eipiasi šiomis o momis: skolo āj ("moky ojas") + a das, a das, u. Jei moky ojas i mokinys naudoja sime iškas ad esų o mas, slopin as kon lik as gali pasi eikš i iena a ki a o ma. Jei naudojamos okios ad esų o mos, moky ojas gali jaus is psichologiškai nepa ogiai, jei pasiūlymas pasi ink i abipusiai sime iškas ad esų o mas nė a kilęs iš jo. Moky ojų, moky ojo i di ek o iaus abipusiai sime iškų ad esų o mų pasi inkimas pap as ai nė a komunikacijos pa ne ių kon lik ų p iežas is. Tačiau abipusiai sime iškų o mų naudojimas a p mokinio i moky ojo gali sukel i komunikacijos kon lik us. Jie sp endžiami abipusiu susi a imu dėl ad esų o mų. Sime inėse ad esų o mose a p moky ojų nė a a s umo; a ba jei y a, ai y a paslėp a, " yli" a s umas. Kai naudojamos asime inės ad esų o mos, a s umas y a aki aizdus. Galios asime ija gali bū i iš eiškiama ne ik pa a dės " u", be i pa adinimo, eiksmažodžio daugybinės o mos a ki ų p iemonių. SKOLOTĀJ ( eache ) 37% SKOLOTĀJ ( eache ) + pa a dė 12% SKOLOTĀJ ( eache ) + a das i pa a dė 17% TU 3% Pi masis a das 4% Gy ūnų a das 2% JŪS 25% SKOLOTĀJ ( eache ) + pa a dė SKOLOTĀJ ( eache ) + a das i pa a dė SKOLOTĀJ ( eache ) JŪS TU Pi masis a das Gy ūnų a das