52
KALBOS KULTŪRA | 82
VINCENTAS DROTVINAS
Vilniaus pedagoginis uni e si e as
IŠ FRAZEOLOGIZMO ŽODŽIO NEIŠMESI
Ne sykį enka išgi s i a skai an as i aizdingų posakių su s e imybėmis,
ku ias a ski ai a o i engiama. Tokių posakių (pa a lių, p iežodžių, paly-
ginimų) aps u senuosiuose aš uose, jie dažnai dedami į azeologizmų žo-
dynus. Tad kaip u ė ume šiuos azeologizmus a o i, nenusižengdami
kalbos g ynumo eikala imams? Šis klausimas susijęs su azeologizmų
aiška (leksika), . y. su uo, kokie žodžiai y a azeologizmų dėmenys i kaip
azeologizmai su s e imybėmis pa eikiami bei ak uojami azeog a ijoje.
Nesileisdami į pla esnius aiškinimus, pasakysime, kad azeologizmų dė-
menimis eina anaip ol ne be ku is lie u ių kalbos žodis. Todėl azeologiz-
mų žodynas isada siau esnis, negu isos kalbos leksikos išgalės. F azeolo-
gizmų dėmenimis einančius žodžius galima apibūdin i kele iopai: a ojimo
dažnumo, kilmės i ki ais a ž ilgiais. Pagal azeologizmų žodžių dažnumą
ski iamos d i azeologizmų leksikos g upės:
1) azeologizmai, suda y i iš bend inės a osenos žodžių, p iklausančių
ak y iajai leksikai. Tokie azeologizmai leksiškai panašūs į lais uosius žo-
džių junginius, iš ik ųjų – jie kilę iš lais ųjų žodžių junginių, ik ski iasi
pe kel ine a osena, plg. nuleis i ankas i nuleis i ankas „nusimin i“;
2) azeologizmai, į ku iuos įeina ibo os a osenos žodžiai, ečiau a ba
isai ne a ojami lais uose kon eks uose, o ap inkami ik azeologizmuose.
Dažniausiai ai a chaizmai i leksikos a mybės, išlikusios šnek ose, . y. ne-
apusios bend inės kalbos leksikos dalimi. (A chaizmus i leksikos a mybes
azeologizmuose eikė ų pag ilden i a ski ai.)
Iš bend inės a osenos žodžių dažniausi azeologizmuose y a soma iz-
mai (g . soma „kūnas“). Kilmės a ž ilgiu ai pa eldė os leksikos (indoeu o-
piečių, bal ų i sla ų, bal ų) žodžiai, ku ie suda o i daba inės kalbos ak y-
iosios leksikos b anduolį. F azeologizmų su soma izmais gausa i į ai o ė
būdinga daugeliui kalbų. Lie u iškus azeologizmus su soma izmais y a
su inkusi, iš y usi i leksikog a iškai pa eikusi Jonina Lipskienė (Lie u ių
kalbos soma iniai posakiai (su gal os dalių pa adinimais), 1979). Naujajame
V. DROTVINAS. Iš azeologizmo žodžio neišmesi
53
au o ės da be Vaizdingieji lie u ių kalbos posakiai (2008) pa eikiami azeo-
logizmai i ki i aizdingieji posakiai su isais kūno dalių pa adinimais.
Pa ys soma izmai kaip leksikos eminė g upė nepasižymi g ynumu, a p
jų pasi aiko nemaža i skolin os leksikos (beje, ai pasaky ina i apie ki as
emines g upes). Tai lie u ių kalbos są eikos su ki omis kalbomis į odymas.
Šalia senųjų skolinių (ge manizmų i sla izmų), įsigalėjusių bend inės kal-
bos a osenoje, y a i naujesnių skolinių, daba laikomų s e imybėmis.
Bend inės kalbos a osena be jų isiškai išsi e čia, nes u i ge ų lie u iškų
a i ikmenų, pa yzdžiui, į sinonimų žodynus s e imybės nededamos. Tačiau
gy ojoje kalboje jos nė a išnykusios, o pa a lėse, p iežodžiuose i azeolo-
gizmuose dėl speci ikos (pi miausia, sanda os pas o umo, sus aba ėjimo)
y a bemaž nepajudinamos.
F azeologizmų su s e imybėmis „byla“ iškilo pasi odžius pi majam Lie-
u ių kalbos azeologijos žodynui (1977). Žodyno au o ius Jonas Paulauskas
į ade nu odė, kad „ azeologiniuose junginiuose pasi aiko nelie u iškos kil-
mės žodžių, s e imybių, [...], p z.: an uščios dūšios, iš ienos bačkos ei i“. Jis
ka u pažymėjo, kad „pakei us s e imybę [...] bend inės kalbos žodžiu, a-
zeologinio junginio nelik ų. Todėl bend inėje kalboje okie azeologiniai
junginiai su s e imybėmis [...] ole uojami“ (LFŽ į adas, 9).
Dėl okių azeologizmų dėjimo į žodynus ecenzen ų nuomonė bu o
labai a sa gi, jeigu nepasaky ume – k i iška. Š ai leksikog a as Vy au as Vi -
kauskas azeologizmų su s e imybėmis nelaiko bend inės kalbos u u. Jis
pab ėžia, kad „bend inės kalbos azeologizmams iš esmės eikė ų aiky i
panašius aisyklingumo k i e ijus, kaip i isai leksikai, odėl su skoliniais
ba aka as, čiup yna, d alas, dūšia, mu inas, melnyčia, s ainuška, pa ieka, a -
ba, pasamonas i k . suda y i azeologizmai u i bū i į e in i kaip esan ys už
bend inės kalbos ibų i galimi a o i ik s ilis iniais sume imais“ (Vi kaus-
kas 1978: 56). Panašią min į ecenzen as pab ėžė i ki a p oga, sakydamas,
kad „ azeologizmai y a a s i is, ku s e imybės ypač ak y iai b aunasi i
no i įsigalė i, išs umdamos lie u iškus junginius“ (Vi kauskas 1977: 37).
Ki a minė o žodyno ecenzen ė leksikog a ė Klemen ina Vosyly ė ašo
da g iežčiau. Jos nuomone, azeologizmų, į ku iuos įeina skoliniai (cacka
pacacka, iš čiu o ei i, pilni delmonai i k .) į žodyną dė i isai nede ėjo (Vosy-
ly ė 1978: 177).
Kaip eaguo a į šias pas abas p ak iškai? S e imybių nea sisakoma i ki o-
kio pobūdžio azeologizmuose. Š ai lyginamųjų azeologizmų inkinyje
Lie u ių kalbos palyginimų žodynas (1985) andame okius azeologizmus:
54
KALBOS KULTŪRA | 82
mu zinas kaip pečius; šal a oba lyg ledaunė; aip meluoja, kaip zala y e zala-
ija i k . Su kai ku iomis s e imybėmis lyginamųjų azeologizmų andame
iesiog pluoš ais, pa yzdžiui, su ubagas (ubagė) – a i 60 (įdomumo dėlei –
F azeologijos žodyne [2001] jų i gi y a 57), s ie as – 40 i k .
Naujausiame lie u ių kalbos azeologizmų inkinyje F azeologijos žo-
dyne (2001) kalbamųjų azeologizmų gal i kiek mažiau, be isai jų a si-
k a y i nepa yko. F azeologizmų s e imybių są ašas ben apy iksliai bū ų
ne umpas, pa yzdžiui: ab ozdas, bačka, mačy i, nabašnikas (nabašninkas),
na yna, skū a, s ie as, s odba, spicė, šaiba, šalamojus, šald a, špokas, š iu-
bas, e ba, ubagas, zalie os, ze kolas, zoma as i k .
S e imybės eina iek pag indiniais azeologizmo žodžiais (čia jos žymi-
mos k yželio (x) ženklu), iek i ki okiais azeologizmo žodžiais. Ne e i i
azeologizmai su d iem s e imybėmis: bieso ab ozdėliai „neig. ko os“, uba-
go šmo as „ oks keiksmas“, ubago e ba „ne u ingas žmogus“, ubagas su e -
bom ma os „apie skys ą i alą“, ubagas ženijasi „sakoma, kai lyjan š iečia
saulė“, cacka pacacka; i p ie anciaus, i p ie ažanciaus. Su d iem s e imy-
bėmis y a i palyginimų, p z., kaip sme čio adyna i k .
Tačiau šiame žodyne jau yškėja leksikog a ų pas angos da y i am ik ą
azeologizmų su s e imybėmis a anką. Žodyno edak o ius nu odo, kad
„FŽ nė a kai ku ių junginių, ku ių ienas dėmuo y a labai e a (iš e-
in a mano. – V. D.) s e imybė, p z.: an uco, an o no ako“ (Paulauskas
2002: 13).
Naujajame J. Lipskienės azeologizmų žodyne s e imybės sup an amos
kaip „sinoniminius yšius u in ys, ečiau a ojami pa adinimai“, pa yz-
džiui, daik a a džio koja sinonimai: sl. kačé gos, kadõkai (kadùkai, kudõkai),
pãdka os, ok. kégeles (kêgeliai), kan ãpliai, šlpės, la . kuibena. S e imybių
pa eik a i ki iems soma izmams, p z.: kailis – lenk. kučnė ius, kū na a, ku -
ne ius; anka – b ačnagė, b ančnagė i k . S e imybės iškeliamos i kaip a-
zeologizmų an aš iniai žodžiai, p z.: klynas ( a pkojis, sėdmenys): skys as
klynas „apie menką, silpną“; blėkas, blėkai (plėkai): eik šunims blėkų šinkuo i
„p ekiau i“; čiup yna (b s. чупрына, lenk. czup yna), plg. į čiup yną susikib-
i „susipeš i“; kal ūnas ( us. калтун, lenk. koł un), plg. kal ūną nuo gal os
au i i k .
Įdomu pab ėž i, kad s e imybės nė a būdingos ien azeologizmams,
ink iems XX a. pi mosios pusės dešim mečiais i publikuo iems Lie u ių
kalbos žodyne a jo ka o eka g indžiamuose minė uose specialiuosiuose žo-
dynuose. Jų nemaža i naujų už ašy a pas a ojo laiko a mių žodynuose:
V. DROTVINAS. Iš azeologizmo žodžio neišmesi
55
Zana ykų šnek os žodynas (1–3 ., 2003–2007), Daukšių šnek os žodynas
(2004), Kupiškėnų a mės žodynas (1 ., 2008) i k .
Visa ai odo, kad s e imybės (p iminsime – no s i bemaž isos išmes os
iš daba inės lie u ių kalbos sinonimų iš ekliaus) i šiandien gy osios kal-
bos leksikoje a kakliai ebesilaiko. Tiesa, is andasi okių a ejų, kai šalia
azeologizmo su s e imybe a ojamas i jo an ininkas – azeologizmas
su a i inkamu lie u išku dėmeniu, pa yzdžiui: balkis – sija: ieno (dešim o,
de in o, de ynių, penkių) balkio ūks a, balkio s inga i – sija palūžo gal oje i
pan.; š iubas – šulas: š iubo ūks a (gal oje), š iubas a sisuko gal oje i – ie-
no šulo s inga gal oje; skū a – oda: į jaučio skū ą nesu ašysi i – į jaučio odą
ne ilps i pan.
Tad klausimas, a azeologizmas su lie u išku dėmeniu y a mūsų pa-
s angų iš eng i s e imybių ezul a as, a susida ęs sa a ankiškai, . y. pačioje
lie u ių kalboje, bū ų ne iek leksikos g yninimo, be azeologizmų is o i-
jos apsk i ai klausimas. Todėl V. Vi kausko nuomonė, kad azeologizmai
y a e pė, į ku ią ypač ak y iai b aunasi s e imybės, siekdamos išs um i lie-
u iškus azeologizmo žodžius, s a s y ina (plg. Vi kauskas 1977: 37). Ją
galė ume pa ik in i. Š ai F azeologizmų žodyne su žodžiu elnias y a apie 470
azeologizmų (i da 17 – ki uose an aš iniuose), o su biesas – ik 35 (čia da
minė ini azeologizmai su sinonimais nelabasis, aguo asis i k .). Tačiau o
negalė ume pasaky i apie azeologizmus su lie u išku žodžiu elge a i s e i-
mybe ubagas: elge a y a os ijuose azeologizmuose (elge a paleis i, elge o-
mis paleis i, d asios elge a i pan.), o ubagas – apie 60-yje azeologizmų.
Kas pi ma a si ado – azeologizmas su s e imybe, a azeologizmas su
lie u išku žodžiu, i kas ką „siekia išs um i“, gali kiek paaiškin i pačių dėme-
nų lie u iškumo (nelie u iškumo) duomenys. Š ai K. Si ydo žodyne y a
ik sija (balka am. T abs, igum, siia, sienoias) SD3 6, su ja šiandien ė a ik
ienas azeologizmas, plg. sija palūžo gal oje „su iko p o as“: gal oje o
žmogaus palūžo sija, ku sai iki niekams i niekų bijo (D. Poška). Ku kas daž-
niau azeologizmuose a ojamas ge manizmas balkis, plg. ieno (dešim o,
de in o, de ynių, penkių) balkio ūks a i k . K. Si ydo žodyne y a oda sku-
a SD3 27; oda iβ we bludo, lapes pilkos oda 164; plg. aip pa odininkas (šalia
kaʒémekas), o Mažosios Lie u os žodynuose – abu žodžiai: Hau Sku a, ôs.
Oda C III 346 i pan. Su s e imybe skū a y a ne 40 azeologizmų i da
keli ki uose azeologizmuose, su oda – ik 5.
Kai ku ie azeologizmai su s e imybe i azeologizmai su lie u išku
žodžiu maždaug ienodai papli ę, p z.: š iubas a sisuko gal oje „k ailai pasi-
56
KALBOS KULTŪRA | 82
elgė“, š iubo ūks a gal oje „ne isai p o ingas“ (FŽ 722) i a ž ai a sileido
„nep o ingai pasielgė“, a ž ai a sisuko „nep o ingai pasielgė“, ienas a ž e-
lis išklibęs „apie apyk ailį žmogų“ i pan. (FŽ 796). Panašios eikšmės i
azeologizmai, u in ys lie u išką žodį šulas, p z.: ne isi šulai „pusp o is“,
ieno šulo s inga gal oje „ne isai p o ingas“, šulų nep i enka gal oje „apie
pusp o į“ i pan. (FŽ 723).
Taigi aki aizdžiai susidu iama su kolizija: pačios s e imybės bend inėje
kalboje y a neno miniai žodžiai, jų a osena da osi is ibo esnė (pa yz-
džiui, daba iniai s uden ai li uanis ai daugelio s e imybių eikšmės isai
nenu uokia), ačiau laikosi azeologizmuose. Ki aip sakan , s e imybių iš-
laikymas azeologizmuose y a ienas esminių azeologizmo kaip nomina-
cijos iene o požymių, . y. azeologizmo pas o umo, jo a kū imo sąlyga.
Todėl azeologizmų su s e imybėmis pa ojaus lie u ių kalbos azeolo-
gijos g ynumui ne u ė ume pe dė i. Juk ge a dalis azeologizmų su s e i-
mybėmis nė a dažnai a ojami. Ne ienas oks azeologizmas, anksčiau
papli ęs gy ojoje kalboje, šiandien andamas ik žodynų puslapiuose. F aze-
ologizmų žodynas (2001) y a isos lie u ių kalbos azeologizmų sankaupa.
Jeigu u ė ume, pa yzdžiui, daba inės (bend inės) kalbos azeologizmų
inkinį, galė ume į azeologizmus su s e imybėmis žiū ė i di e encijuo ai,
a siž elgdami į pačių s e imybių papli imą kalboje seniau i daba .
Čia de ė ų p isimin i, kad isuo inį sla izmų kei imą lie u iškais žodžiais
da 1922 me ais g iež ai sme kė Kazimie as Būga, pab ėždamas, kad K is i-
jonas Donelai is u i lik i su sa o glūpas, sopagai, An anas Ba anauskas – su
iščin o i k . (Būga 1959: 37). Šį skolinių i lie u iškosios leksikos san ykio
dėsningumą u ime aiky i i s e imybėms azeologizmuose.
Ma y , isiškai p iim inas žymiausio lie u ių azeologo Jono Paulausko
eiginys, kad „[...] neig i s e imybių a ojimą azeologizme eikš ų sme k-
i emocingą minčių eiškimą“ (FŽ į adas, VII). S okojan lie u iško pakai o,
okių azeologizmų, kaip į užpečkį sulįs i „bū i bailiems“, ubago kąsniai „di-
deli k in ančio sniego kuokš ai“ i k ., a ojimas pa eisinamas (FŽ į adas,
VIII). Šį speci inį lie u ių azeologijos eiškinį bū ina nuodugniau ap a i,
plačiau pa y inė i okių azeologizmų šal inius, išski ines unkcijas i a -
ojimo s i į ( ai susiję su bend a lie u ių azeologijos s udijų pažanga).
F azeologizmai y a mūsų au os i kalbos p aei ies liudininkai. Jie a si a-
do p ieš šim us me ų, juose apibend in ai įp asmin a mūsų p o ė ių bū ies
i bui ies pa i is – ai mūsų is o inės a min ies, mūsų men ali e o is o ijos
dokumen as. Šios is o inės a min ies aiška y a žodžiai, jų eikšmės, bu u-
V. DROTVINAS. Iš azeologizmo žodžio neišmesi
57
sios mūsų p o ė ių lūpose azeologizmų susida ymo i olesnio jų gy a i-
mo me ais. Tie žodžiai y a nea ski iama lie u ių kalbos is o ijos, jos leksi-
kos aidos dalis. Išmes i azeologizmus su s e imybėmis eikš ų di b inai
aly i (g ynin i) mūsų azeologizmų in en o ių. A lie u indami nesuma-
žin ume iso azeologizmų lobyno i a ne di b inai išk eip ume mūsų a-
zeologijos, kaip isos kalbos (leksikos) dalies, is o inės aidos aizdą? Todėl,
jei no ime išlaiky i azeologizmus kaip mūsų kalbos i au os men ali e o
pa eldą, nespa inkime na ū alios azeologizmų aidos, neskubėkime jų
lie u in i.
LITERATŪRA
Būga K.1959: Rink iniai aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
FŽ 2001: F azeologijos žodynas. Red. J. Paulauskas, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
LFŽ 1977: J. Paulauskas. Lie u ių kalbos azeologijos žodynas, Kaunas: Š iesa.
LPŽ 1985: Lie u ių kalbos palyginimų žodynas. Sud. K. Vosyly ė, Vilnius: Moks-
las.
Lipskienė J. 1979: Lie u ių kalbos soma iniai posakiai (su gal os dalių pa adi-
nimais), Vilnius: Mokslas.
Lipskienė J. 2008: Vaizdingieji lie u ių kalbos posakiai, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Paulauskas J. 2002: Išaugęs iš „Lie u ių kalbos žodyno“. – Gim oji kalba
7–8, 11–13.
Vi kauskas V. 1977: Suš y ėjo azeologizmai ienoje knygoje. – Naujos
knygos 8, 37.
Vi kauskas V. ( ec.) 1978: Jonas Paulauskas. Lie u ių kalbos azeologijos
žodynas. – Mūsų kalba 6, 54–58.
Vosyly ė K. 1978: F azeologijos žodyno sulaukus. – Pe galė 10, 175–178.
Gau a 2009 11 06
58
KALBOS KULTŪRA | 82
YOU CANNOT DELETE A WORD IN AN IDIOM
Summa y
The pape deals wi h Li huanian idioms con aining lexical bo owings. Idioms in
which Li huanian wo ds eplace bo owings gi e ise o double s. To main ain he
s abili y o idioms, bo owings should no be eplaced wi h Li huanian wo ds.
VINCENTAS DROTVINAS
Vilniaus pedagoginis uni e si e as
T. Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius
[email p o ec ed]
