Iš frazeologizmo žodžio neišmesi

52 KALBOS KULTŪRA | 82 VINCENTAS DROTVINAS Vilniaus pedagoginis uni e si e as IŠ FRAZEOLOGIZMO ŽODŽIO NEIŠMESI Ne sykį enka išgi s i a skai an as i aizdingų posakių su s e imybėmis, ku ias a ski ai a o i engiama. Tokių posakių (pa a lių, p iežodžių, paly- ginimų) aps u senuosiuose aš uose, jie dažnai dedami į azeologizmų žo- dynus. Tad kaip u ė ume šiuos azeologizmus a o i, nenusižengdami kalbos g ynumo eikala imams? Šis klausimas susijęs su azeologizmų aiška (leksika), . y. su uo, kokie žodžiai y a azeologizmų dėmenys i kaip azeologizmai su s e imybėmis pa eikiami bei ak uojami azeog a ijoje. Nesileisdami į pla esnius aiškinimus, pasakysime, kad azeologizmų dė- menimis eina anaip ol ne be ku is lie u ių kalbos žodis. Todėl azeologiz- mų žodynas isada siau esnis, negu isos kalbos leksikos išgalės. F azeolo- gizmų dėmenimis einančius žodžius galima apibūdin i kele iopai: a ojimo dažnumo, kilmės i ki ais a ž ilgiais. Pagal azeologizmų žodžių dažnumą ski iamos d i azeologizmų leksikos g upės: 1) azeologizmai, suda y i iš bend inės a osenos žodžių, p iklausančių ak y iajai leksikai. Tokie azeologizmai leksiškai panašūs į lais uosius žo- džių junginius, iš ik ųjų – jie kilę iš lais ųjų žodžių junginių, ik ski iasi pe kel ine a osena, plg. nuleis i ankas i nuleis i ankas „nusimin i“; 2) azeologizmai, į ku iuos įeina ibo os a osenos žodžiai, ečiau a ba isai ne a ojami lais uose kon eks uose, o ap inkami ik azeologizmuose. Dažniausiai ai a chaizmai i leksikos a mybės, išlikusios šnek ose, . y. ne- apusios bend inės kalbos leksikos dalimi. (A chaizmus i leksikos a mybes azeologizmuose eikė ų pag ilden i a ski ai.) Iš bend inės a osenos žodžių dažniausi azeologizmuose y a soma iz- mai (g . soma „kūnas“). Kilmės a ž ilgiu ai pa eldė os leksikos (indoeu o- piečių, bal ų i sla ų, bal ų) žodžiai, ku ie suda o i daba inės kalbos ak y- iosios leksikos b anduolį. F azeologizmų su soma izmais gausa i į ai o ė būdinga daugeliui kalbų. Lie u iškus azeologizmus su soma izmais y a su inkusi, iš y usi i leksikog a iškai pa eikusi Jonina Lipskienė (Lie u ių kalbos soma iniai posakiai (su gal os dalių pa adinimais), 1979). Naujajame V. DROTVINAS. Iš azeologizmo žodžio neišmesi 53 au o ės da be Vaizdingieji lie u ių kalbos posakiai (2008) pa eikiami azeo- logizmai i ki i aizdingieji posakiai su isais kūno dalių pa adinimais. Pa ys soma izmai kaip leksikos eminė g upė nepasižymi g ynumu, a p jų pasi aiko nemaža i skolin os leksikos (beje, ai pasaky ina i apie ki as emines g upes). Tai lie u ių kalbos są eikos su ki omis kalbomis į odymas. Šalia senųjų skolinių (ge manizmų i sla izmų), įsigalėjusių bend inės kal- bos a osenoje, y a i naujesnių skolinių, daba laikomų s e imybėmis. Bend inės kalbos a osena be jų isiškai išsi e čia, nes u i ge ų lie u iškų a i ikmenų, pa yzdžiui, į sinonimų žodynus s e imybės nededamos. Tačiau gy ojoje kalboje jos nė a išnykusios, o pa a lėse, p iežodžiuose i azeolo- gizmuose dėl speci ikos (pi miausia, sanda os pas o umo, sus aba ėjimo) y a bemaž nepajudinamos. F azeologizmų su s e imybėmis „byla“ iškilo pasi odžius pi majam Lie- u ių kalbos azeologijos žodynui (1977). Žodyno au o ius Jonas Paulauskas į ade nu odė, kad „ azeologiniuose junginiuose pasi aiko nelie u iškos kil- mės žodžių, s e imybių, [...], p z.: an uščios dūšios, iš ienos bačkos ei i“. Jis ka u pažymėjo, kad „pakei us s e imybę [...] bend inės kalbos žodžiu, a- zeologinio junginio nelik ų. Todėl bend inėje kalboje okie azeologiniai junginiai su s e imybėmis [...] ole uojami“ (LFŽ į adas, 9). Dėl okių azeologizmų dėjimo į žodynus ecenzen ų nuomonė bu o labai a sa gi, jeigu nepasaky ume – k i iška. Š ai leksikog a as Vy au as Vi - kauskas azeologizmų su s e imybėmis nelaiko bend inės kalbos u u. Jis pab ėžia, kad „bend inės kalbos azeologizmams iš esmės eikė ų aiky i panašius aisyklingumo k i e ijus, kaip i isai leksikai, odėl su skoliniais ba aka as, čiup yna, d alas, dūšia, mu inas, melnyčia, s ainuška, pa ieka, a - ba, pasamonas i k . suda y i azeologizmai u i bū i į e in i kaip esan ys už bend inės kalbos ibų i galimi a o i ik s ilis iniais sume imais“ (Vi kaus- kas 1978: 56). Panašią min į ecenzen as pab ėžė i ki a p oga, sakydamas, kad „ azeologizmai y a a s i is, ku s e imybės ypač ak y iai b aunasi i no i įsigalė i, išs umdamos lie u iškus junginius“ (Vi kauskas 1977: 37). Ki a minė o žodyno ecenzen ė leksikog a ė Klemen ina Vosyly ė ašo da g iežčiau. Jos nuomone, azeologizmų, į ku iuos įeina skoliniai (cacka pacacka, iš čiu o ei i, pilni delmonai i k .) į žodyną dė i isai nede ėjo (Vosy- ly ė 1978: 177). Kaip eaguo a į šias pas abas p ak iškai? S e imybių nea sisakoma i ki o- kio pobūdžio azeologizmuose. Š ai lyginamųjų azeologizmų inkinyje Lie u ių kalbos palyginimų žodynas (1985) andame okius azeologizmus: 54 KALBOS KULTŪRA | 82 mu zinas kaip pečius; šal a oba lyg ledaunė; aip meluoja, kaip zala y e zala- ija i k . Su kai ku iomis s e imybėmis lyginamųjų azeologizmų andame iesiog pluoš ais, pa yzdžiui, su ubagas (ubagė) – a i 60 (įdomumo dėlei – F azeologijos žodyne [2001] jų i gi y a 57), s ie as – 40 i k . Naujausiame lie u ių kalbos azeologizmų inkinyje F azeologijos žo- dyne (2001) kalbamųjų azeologizmų gal i kiek mažiau, be isai jų a si- k a y i nepa yko. F azeologizmų s e imybių są ašas ben apy iksliai bū ų ne umpas, pa yzdžiui: ab ozdas, bačka, mačy i, nabašnikas (nabašninkas), na yna, skū a, s ie as, s odba, spicė, šaiba, šalamojus, šald a, špokas, š iu- bas, e ba, ubagas, zalie os, ze kolas, zoma as i k . S e imybės eina iek pag indiniais azeologizmo žodžiais (čia jos žymi- mos k yželio (x) ženklu), iek i ki okiais azeologizmo žodžiais. Ne e i i azeologizmai su d iem s e imybėmis: bieso ab ozdėliai „neig. ko os“, uba- go šmo as „ oks keiksmas“, ubago e ba „ne u ingas žmogus“, ubagas su e - bom ma os „apie skys ą i alą“, ubagas ženijasi „sakoma, kai lyjan š iečia saulė“, cacka pacacka; i p ie anciaus, i p ie ažanciaus. Su d iem s e imy- bėmis y a i palyginimų, p z., kaip sme čio adyna i k . Tačiau šiame žodyne jau yškėja leksikog a ų pas angos da y i am ik ą azeologizmų su s e imybėmis a anką. Žodyno edak o ius nu odo, kad „FŽ nė a kai ku ių junginių, ku ių ienas dėmuo y a labai e a (iš e- in a mano. – V. D.) s e imybė, p z.: an uco, an o no ako“ (Paulauskas 2002: 13). Naujajame J. Lipskienės azeologizmų žodyne s e imybės sup an amos kaip „sinoniminius yšius u in ys, ečiau a ojami pa adinimai“, pa yz- džiui, daik a a džio koja sinonimai: sl. kačé gos, kadõkai (kadùkai, kudõkai), pãdka os, ok. kégeles (kêgeliai), kan ãpliai, šlpės, la . kuibena. S e imybių pa eik a i ki iems soma izmams, p z.: kailis – lenk. kučnė ius, kū na a, ku - ne ius; anka – b ačnagė, b ančnagė i k . S e imybės iškeliamos i kaip a- zeologizmų an aš iniai žodžiai, p z.: klynas ( a pkojis, sėdmenys): skys as klynas „apie menką, silpną“; blėkas, blėkai (plėkai): eik šunims blėkų šinkuo i „p ekiau i“; čiup yna (b s. чупрына, lenk. czup yna), plg. į čiup yną susikib- i „susipeš i“; kal ūnas ( us. калтун, lenk. koł un), plg. kal ūną nuo gal os au i i k . Įdomu pab ėž i, kad s e imybės nė a būdingos ien azeologizmams, ink iems XX a. pi mosios pusės dešim mečiais i publikuo iems Lie u ių kalbos žodyne a jo ka o eka g indžiamuose minė uose specialiuosiuose žo- dynuose. Jų nemaža i naujų už ašy a pas a ojo laiko a mių žodynuose: V. DROTVINAS. Iš azeologizmo žodžio neišmesi 55 Zana ykų šnek os žodynas (1–3 ., 2003–2007), Daukšių šnek os žodynas (2004), Kupiškėnų a mės žodynas (1 ., 2008) i k . Visa ai odo, kad s e imybės (p iminsime – no s i bemaž isos išmes os iš daba inės lie u ių kalbos sinonimų iš ekliaus) i šiandien gy osios kal- bos leksikoje a kakliai ebesilaiko. Tiesa, is andasi okių a ejų, kai šalia azeologizmo su s e imybe a ojamas i jo an ininkas – azeologizmas su a i inkamu lie u išku dėmeniu, pa yzdžiui: balkis – sija: ieno (dešim o, de in o, de ynių, penkių) balkio ūks a, balkio s inga i – sija palūžo gal oje i pan.; š iubas – šulas: š iubo ūks a (gal oje), š iubas a sisuko gal oje i – ie- no šulo s inga gal oje; skū a – oda: į jaučio skū ą nesu ašysi i – į jaučio odą ne ilps i pan. Tad klausimas, a azeologizmas su lie u išku dėmeniu y a mūsų pa- s angų iš eng i s e imybių ezul a as, a susida ęs sa a ankiškai, . y. pačioje lie u ių kalboje, bū ų ne iek leksikos g yninimo, be azeologizmų is o i- jos apsk i ai klausimas. Todėl V. Vi kausko nuomonė, kad azeologizmai y a e pė, į ku ią ypač ak y iai b aunasi s e imybės, siekdamos išs um i lie- u iškus azeologizmo žodžius, s a s y ina (plg. Vi kauskas 1977: 37). Ją galė ume pa ik in i. Š ai F azeologizmų žodyne su žodžiu elnias y a apie 470 azeologizmų (i da 17 – ki uose an aš iniuose), o su biesas – ik 35 (čia da minė ini azeologizmai su sinonimais nelabasis, aguo asis i k .). Tačiau o negalė ume pasaky i apie azeologizmus su lie u išku žodžiu elge a i s e i- mybe ubagas: elge a y a os ijuose azeologizmuose (elge a paleis i, elge o- mis paleis i, d asios elge a i pan.), o ubagas – apie 60-yje azeologizmų. Kas pi ma a si ado – azeologizmas su s e imybe, a azeologizmas su lie u išku žodžiu, i kas ką „siekia išs um i“, gali kiek paaiškin i pačių dėme- nų lie u iškumo (nelie u iškumo) duomenys. Š ai K. Si ydo žodyne y a ik sija (balka am. T abs, igum, siia, sienoias) SD3 6, su ja šiandien ė a ik ienas azeologizmas, plg. sija palūžo gal oje „su iko p o as“: gal oje o žmogaus palūžo sija, ku sai iki niekams i niekų bijo (D. Poška). Ku kas daž- niau azeologizmuose a ojamas ge manizmas balkis, plg. ieno (dešim o, de in o, de ynių, penkių) balkio ūks a i k . K. Si ydo žodyne y a oda sku- a SD3 27; oda iβ we bludo, lapes pilkos oda 164; plg. aip pa odininkas (šalia kaʒémekas), o Mažosios Lie u os žodynuose – abu žodžiai: Hau Sku a, ôs. Oda C III 346 i pan. Su s e imybe skū a y a ne 40 azeologizmų i da keli ki uose azeologizmuose, su oda – ik 5. Kai ku ie azeologizmai su s e imybe i azeologizmai su lie u išku žodžiu maždaug ienodai papli ę, p z.: š iubas a sisuko gal oje „k ailai pasi- 56 KALBOS KULTŪRA | 82 elgė“, š iubo ūks a gal oje „ne isai p o ingas“ (FŽ 722) i a ž ai a sileido „nep o ingai pasielgė“, a ž ai a sisuko „nep o ingai pasielgė“, ienas a ž e- lis išklibęs „apie apyk ailį žmogų“ i pan. (FŽ 796). Panašios eikšmės i azeologizmai, u in ys lie u išką žodį šulas, p z.: ne isi šulai „pusp o is“, ieno šulo s inga gal oje „ne isai p o ingas“, šulų nep i enka gal oje „apie pusp o į“ i pan. (FŽ 723). Taigi aki aizdžiai susidu iama su kolizija: pačios s e imybės bend inėje kalboje y a neno miniai žodžiai, jų a osena da osi is ibo esnė (pa yz- džiui, daba iniai s uden ai li uanis ai daugelio s e imybių eikšmės isai nenu uokia), ačiau laikosi azeologizmuose. Ki aip sakan , s e imybių iš- laikymas azeologizmuose y a ienas esminių azeologizmo kaip nomina- cijos iene o požymių, . y. azeologizmo pas o umo, jo a kū imo sąlyga. Todėl azeologizmų su s e imybėmis pa ojaus lie u ių kalbos azeolo- gijos g ynumui ne u ė ume pe dė i. Juk ge a dalis azeologizmų su s e i- mybėmis nė a dažnai a ojami. Ne ienas oks azeologizmas, anksčiau papli ęs gy ojoje kalboje, šiandien andamas ik žodynų puslapiuose. F aze- ologizmų žodynas (2001) y a isos lie u ių kalbos azeologizmų sankaupa. Jeigu u ė ume, pa yzdžiui, daba inės (bend inės) kalbos azeologizmų inkinį, galė ume į azeologizmus su s e imybėmis žiū ė i di e encijuo ai, a siž elgdami į pačių s e imybių papli imą kalboje seniau i daba . Čia de ė ų p isimin i, kad isuo inį sla izmų kei imą lie u iškais žodžiais da 1922 me ais g iež ai sme kė Kazimie as Būga, pab ėždamas, kad K is i- jonas Donelai is u i lik i su sa o glūpas, sopagai, An anas Ba anauskas – su iščin o i k . (Būga 1959: 37). Šį skolinių i lie u iškosios leksikos san ykio dėsningumą u ime aiky i i s e imybėms azeologizmuose. Ma y , isiškai p iim inas žymiausio lie u ių azeologo Jono Paulausko eiginys, kad „[...] neig i s e imybių a ojimą azeologizme eikš ų sme k- i emocingą minčių eiškimą“ (FŽ į adas, VII). S okojan lie u iško pakai o, okių azeologizmų, kaip į užpečkį sulįs i „bū i bailiems“, ubago kąsniai „di- deli k in ančio sniego kuokš ai“ i k ., a ojimas pa eisinamas (FŽ į adas, VIII). Šį speci inį lie u ių azeologijos eiškinį bū ina nuodugniau ap a i, plačiau pa y inė i okių azeologizmų šal inius, išski ines unkcijas i a - ojimo s i į ( ai susiję su bend a lie u ių azeologijos s udijų pažanga). F azeologizmai y a mūsų au os i kalbos p aei ies liudininkai. Jie a si a- do p ieš šim us me ų, juose apibend in ai įp asmin a mūsų p o ė ių bū ies i bui ies pa i is – ai mūsų is o inės a min ies, mūsų men ali e o is o ijos dokumen as. Šios is o inės a min ies aiška y a žodžiai, jų eikšmės, bu u- V. DROTVINAS. Iš azeologizmo žodžio neišmesi 57 sios mūsų p o ė ių lūpose azeologizmų susida ymo i olesnio jų gy a i- mo me ais. Tie žodžiai y a nea ski iama lie u ių kalbos is o ijos, jos leksi- kos aidos dalis. Išmes i azeologizmus su s e imybėmis eikš ų di b inai aly i (g ynin i) mūsų azeologizmų in en o ių. A lie u indami nesuma- žin ume iso azeologizmų lobyno i a ne di b inai išk eip ume mūsų a- zeologijos, kaip isos kalbos (leksikos) dalies, is o inės aidos aizdą? Todėl, jei no ime išlaiky i azeologizmus kaip mūsų kalbos i au os men ali e o pa eldą, nespa inkime na ū alios azeologizmų aidos, neskubėkime jų lie u in i. LITERATŪRA Būga K.1959: Rink iniai aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. FŽ 2001: F azeologijos žodynas. Red. J. Paulauskas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LFŽ 1977: J. Paulauskas. Lie u ių kalbos azeologijos žodynas, Kaunas: Š iesa. LPŽ 1985: Lie u ių kalbos palyginimų žodynas. Sud. K. Vosyly ė, Vilnius: Moks- las. Lipskienė J. 1979: Lie u ių kalbos soma iniai posakiai (su gal os dalių pa adi- nimais), Vilnius: Mokslas. Lipskienė J. 2008: Vaizdingieji lie u ių kalbos posakiai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Paulauskas J. 2002: Išaugęs iš „Lie u ių kalbos žodyno“. – Gim oji kalba 7–8, 11–13. Vi kauskas V. 1977: Suš y ėjo azeologizmai ienoje knygoje. – Naujos knygos 8, 37. Vi kauskas V. ( ec.) 1978: Jonas Paulauskas. Lie u ių kalbos azeologijos žodynas. – Mūsų kalba 6, 54–58. Vosyly ė K. 1978: F azeologijos žodyno sulaukus. – Pe galė 10, 175–178. Gau a 2009 11 06 58 KALBOS KULTŪRA | 82 YOU CANNOT DELETE A WORD IN AN IDIOM Summa y The pape deals wi h Li huanian idioms con aining lexical bo owings. Idioms in which Li huanian wo ds eplace bo owings gi e ise o double s. To main ain he s abili y o idioms, bo owings should no be eplaced wi h Li huanian wo ds. VINCENTAS DROTVINAS Vilniaus pedagoginis uni e si e as T. Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius [email p o ec ed]