P. KNIŪKŠTA. Iš ku Kniūkš ų pa a dė
27
PRANAS KNIŪKŠTA
Lie u ių kalbos ins i u as
IŠ KUR KNIŪKŠTŲ PAVARDĖ
Kniūkš à p iski ina p ie e esnių lie u ių pa a džių. Kaip odo Lie u ių pa-
a džių žodynas, a puka io Lie u oje bu o 60 os pa a dės šeimų (LPŽ I
1034). Tokia pa a dė bu o papli usi nedideliame žemaičių a mės plo e,
daugiausia Salan (19 šeimų), Plùngės (14), Kuli (11), Ka enos (10) apy-
linkėse; iš isu ki u ka u jų minima ik šešios.
Žodyne pa eik a i o ma su umpuoju u – Kniukš a. Iš iso okių šeimų
p iskaičiuo a 45, os ne pusė jų iš K e ingõs, ki os iš pla esnio plo o – nuo
Mažekių i Sedõs iki Klapėdos. Dėl kilmės a sa giai pasaky a: „A odo, kad
pa a dės su umpu u balsiu y a an inės, ėlesnės, am ik i pe di biniai iš
pa a džių su kniūkš -.“ Iš ik ųjų o a sa gumo čia nė ne eikia, galima d ą-
siai saky i, kad šios pã a dės su umpuoju u y a išk eip os, o da iesiau
sakan – su ašybos klaida už ašy os o mos. Plačiau apie ai ašy a a ski ame
s aipsnyje „Kniūkš a, ne Kniukš a“1. Galima p idė i, kad o ma su um-
puoju u galėjo sklis i i iš lenkiškų a usiškų os pa a dės už ašų Kniuksz a,
Кнюкшта, iš jų pap as ai a ku iama Kniukš a.
Minimos da d i ap a iamos pa a dės a mainos Kniùkš as i Kniukš ys,
už ašy os oliau nuo pag indinio pa a dės papli imo plo o: Kniukš as – 4
ka us ( a p jų du iš Kauno), Kniukš ys – ieną ka ą, i ą pa į a ku ą iš
su okie in os o mos Kniuks ies. Tai g eičiausia a si ik iniai Kniūkš os pe -
di biniai, ku pakeis as ne ik balsio u ilgumas, be i galūnė.
Žodyne pa a dė Kniūkš a siejama su būd a džiu knikš as, kniūkš à,
duodama jo eikšmė, sinonimiška su būd a džiu kniūbsčias – „pasilenkęs,
žemę eidu siekian is“. Pa eik a i iesiogiai su būd a džiu kniūbsčias (kniūb-
ščias) siejama pa a dė Kniūpš à (iš Kniūbš a), iesa, už ašy a ik ieną ka ą –
iš Ga gžd. Pa a dės Kniūkš à i Kniūpš à susie os nuo oda ž .: Kniūkš à ž .
Kniūpš à; Kniūpš à ž . Kniūkš à. Žodynas jas sieja pagal da ybos i eikšmės
1 Ž . K n i ū k š a P. Kalbos a osena i a kyba, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla,
2001, 576–578.
28
KALBOS KULTŪRA | 82
panašumą, be nu odo ski ingą jų sa a ankišką kilmę: Kniūpš à kildinama iš
kniūbsčias, Kniūkš à – iš kniūkš as.
Žiū in is o iškai, šių pa a džių san ykiai kiek ki okie, sudė ingesni, juos
a sek i padeda senesnių laikų šal iniai. Seniausias oks šal inis y a Salan ų
bažnyčios 1641–1659 me ų k ikš o į ašų knyga, saugoma Salan ų bažnyčios
a chy e. Tiesa, šioje knygoje pa a dės Kniūkš a nė a; nepa yko as i nė pa-
a dės Kniūpš a, be ją bu us odo en už ašy i ė a a džiai Kniūpš ai is,
Kniūpš ai ė ( ašoma lenkiška ašyba Kniupsz ay is, Kniupsz ay e – juos a lie-
u inęs s aipsnio au o ius ašo su ilgąja ū). Knygoje po ą ka ų minimas
Amb aziejus (Amb ozius) Kniūpš ai is: 1657 m. ugpjūčio 28 d. už ašy as
oks k ikš o ė as; 1658 m. asa io 28 d. pak ikš y a me gai ė, ku ios ė as
aip pa ( ik iausiai as pa s) Amb aziejus Kniūpš ai is. Kniūpš ai ė už ašy a
1659 m. ko o 1 d., ą dieną pak ikš y a Ma inos Kniūpš ai ės duk a ( ašomos
ikisan uokinės mo inų pa a dės). Abu ie Kniūpš aičiai iš Ba zdži, eikia
many i, kad Ba zdžiuosè gy eno jų ė as Kniūpš a. Iš ki ų ie ų nei Kniūpš-
aičių, nei Kniūpš ų neuž ašy a, galimas daik as, kad ada ki u jų i nebu o.
Toks su eiksmažodžiu kniup i i jo ediniu kniūpsčias susijęs asmen a -
dis iš p adžių u ėjo bū i p a a dė i eikš i ieną konk e ų klumpan į a
klupinėjan į žmogų. Toks žmogus u ėjo gy en i Ba zdžiuose, ki u okios
p a a dės galėjo i nebū i, panaši žmogaus ypa ybė galėjo bū i neį a dijama
a ba nu odoma ki okios da ybos žodžiu.
Panašios eikšmės pa a dė Knius is, sie ina su klupimą eiškiančiu eiks-
mažodžiu knius i (LKŽ VI 270), 1641 m. liepos 28 d. į aše y a už ašy a iš
g e imo Pesči kaimo. Po kele ą ka ų už ašy a sulenkin a pa a dė Knius o-
ič ( ašoma lenkiškai Knius owicz) i ė a a džiai Knius ai is, Knius ai ė (pas-
a ieji ne ik iš Pesčių).
Pa a dėmis i usius asmen a džius Knius is i Kniūpš a iš iko ski inga
baig is. Knius is laikui bėgan silpo: Salan ų pa apijos gy en ojų 1853 me ų
są aše Knius is už ašy as du ka us, po ieną – Knius ai ė ( ašoma Knius ow-
na) i Knius ienė ( ašoma Knius owa); 1896 me ų są aše likęs ik ienas
Knius is ( ašoma usiškai – Кнюстис). Po kele o dešim mečių Knius is isai
išnyko – LPŽ okia pa a dė nebeminima.
Pa a dė Kniūpš a laikėsi iki XIX a., ėliau įgijo ki ą pa idalą i apo
Kniūkš a. Senąją o mą da andame Kalnalio bažnyčios 1793–1821 me ų
k ikš o į ašų knygoje (knyga saugoma K e ingos muziejuje). Joje pa a dė
Kniūpš a ( ašoma Kniupsz a) i me gau inė pa a dė Kniūpš ai ė ( ašoma
Kniupsz owna) pe XVIII a. pasku inį dešim me į už ašy a iš ijų kaimų –
P. KNIŪKŠTA. Iš ku Kniūkš ų pa a dė
29
Ba zdžių, Klių Sodõs (daba Klsodis) i Nas nų. Iš Ba zdžių 1796 m.
už ašy as k ikš o ė as Juozapas Kniūpš a i o pa ies aiko mo ina Ko yna
Kniūpš ai ė; iš Kūlių Sodos – 1794 m. aiko ė as Juozapas Kniūpš a; iš Nas-
ėnų – 1794 m. k ikš o mo ina Julija Kniūpš ai ė, 1796 m. k ikš o mo ina
Ko yna Kniūpš ai ė, 1799 m. k ikš o ė as Lau ynas Kniūpš a.
Knygoje andama šiek iek ki okių pa a džių a ian ų. Iš Nas ėnų 1794 m.
už ašy as S anislo as Kniupš as. Ypač įdomus 1820 m. į ašas, skelbian is,
kad pak ikš y o aiko mo ina y a Ma ina Kniuš o na (Kniusz owna), o k ikš-
o mo ina Ona Kniuš o na – abi iš Klupėnų. A lie u in a jų pa a dė bū ų
Kniūš ai ė, o a i inkama y o pa a dė Kniūš a.
Tokios o mos galėjo a si as i kaip už ašymų ik ai, be jos odo i ai, kad
su senąja pa a dės o ma ėmė konku uo i ki os pa a dės a mainos i ki os
pa a dės, a p ku ių bu o i Knius is. Šalia Kniūpš os a si adęs Kniūš a bu o
a si il elis nuo Kniūpš os p ie Kniūkš os. Pe ei i nuo ienos o mos p ie
ki os bu o leng a odėl, kad o maliai (pagal skambesį) jos bu o panašios, o
jų pi minė eikšmė i sąsaja su eiksmažodžiu kniup i išblukusi. Kad Kniūš-
a i Kniūkš a gali bū i su okiamos kaip os pačios pa a dės a ian ai, odo
keli mano ė o dokumen ai, ienas jų 1928–1938 me ų p ie olių a likimo
knygu ė. Jos i šelyje i pi mųjų ejų me ų puslapiuose už ašy a Kniuš a,
olesniuose puslapiuose Kniukš a, ienoje ie oje ne Knius a ( isu ašoma
umpoji u). Pagaliau i pa s s aipsnio au o ius y a ga ęs siun ų, ku pa a -
dė bu o už ašy a ne Kniūkš a, o Kniūks as, Knius a, jau nekalban apie a-
ian ą su umpąja u – Kniukš a. Kniūkš os a si adimą iš Kniūps os galėjo
ska in i i p iebalsių asimiliacijos polinkis – o ma su d iem k pa ogesnė
a i, negu nuo k šok i p ie p.
Minė oje Kalnalio bažnyčios k ikš o į ašų knygoje pa a dės Kniūkš a
nė a, be ji andama Salan ų pa apijos gy en ojų 1853 me ų są aše. Čia jau
nebė a senosios o mos Kniūpš a, ją isu pakei ė Kniūkš a ( ašoma Kniuk-
sz a). Kniūkš a a si ado i uose kaimuose, ku Kalnalio knygoje bu o
Kniūpš a, – Ba zdžiuose i Kūlių Sodoje. Kniūpš a šiaip sau be pėdsako ne-
galėjo ding i. Aki aizdu, kad Kniūkš a čia bu o ne nauja pa a dė i ji suda-
y a ne iš žodžio kniūkš as, o pe da y a iš pa a dės Kniūpš a.
Są ašas odo ne ik naująjį pa a dės pa idalą, be i jos papli imą. Iš jo
ma y i, kad Salan ų pa apijoje uo me u bu o penkios sa a ankiškos Kniūkš-
ų šeimynos, – kaip šeimininkai už ašy i penki Kniūkš os. Vienas oks namų
šeimininkas P anciškus Kniūkš a gy eno E lnuose, du – Simonas Kniūkš a
i Jonas Kniūkš a – Jakš áičiuose, aip pa du, abu Juozapai, – Ba zdžiuose.
30
KALBOS KULTŪRA | 82
(Iš šeimos na ių galima a sek i, kad ienas jų mano p osenelis.) P ie ki ų
šeimų į ašy i ys sa o šeimas u in ys kampininkai: Jakš aičiuose – An anas
Kniūkš a, Kūlių Sodoje – Juozapas Kniūkš a, Ba zdži Mẽdsėdžiuose – Mi-
kodemas Kniūkš a ( aip i už ašy a – Mikodemas). Da du Kniūkš os už ašy-
i kaip ki ų šeimininkų samdiniai: Júodupėnuose – Pe as Kniūkš a, Šaũči-
kiuo se – Juozapas Kniūkš a su žmona Ona. Šeimų na ių, žmonų i aikų,
už ašy i ik a dai, odėl isai nė a Kniūkš ienių. Tačiau už ašy os šešios ne
sa o šeimose gy enusios Kniūkš ai ės ( ašoma Kniuksz owna) – iena Salan-
ų pa apijos namuose, iena Pesčiuose kaip kampininkė, ke u ios samdinės
(Juodupėnuose d i, Jakš aičiuose i Kūlių Sodoje po ieną). Taigi Kniūkš ų
pa a dė Salan ų pa apijoje bu o papli usi, už ašy os de ynios šeimos, gy e-
nusios sep yniuose kaimuose, o iš iso Kniūkš ų i Kniūkš aičių už ašy a ne
iš de ynių ie o ių. Tačiau Kniūkš ų nė a Nas ėnuose, iš ku ių Kalnalio
k ikš o į ašų knygoje bu o už ašy i Kniūpš a i Kniūpš ai ė, be en nebelikę
i Kniūpš ų.
Panašų Kniūkš ų pa a džių aizdą odo Salan ų pa apijos gy en ojų są a-
šas, suda y as 1896 me ais. Tiesa, jis ski iasi išo iškai, nes ašy as spaudos
d audimo laikais usiškais ašmenimis, o a dai i pa a dės su usin i labiau
nei anksčiau būda o lenkinami. I Kniūkš a ašomas su galūne -o – Кнюкшто,
y a aip už ašy ų i mo e ų, u bū ai Kniūkš ai ės, o ka ą už ašy a iš ekė-
jusią mo e į odan i o ma Кнюкштова. Tokie išk aipymai ne ukdo a ku -
i ik ąsias pa a des i a sek i jų papli imą.
An ajame są aše andamos isos penkios bu usios sa a ankiškos Kniūkš-
ų šeimynos. Be a si ado d i naujos – E lėnuose už ašy as an asis šeimi-
ninkas Pe as Kniūkš a, Ba zdžių Medsėdžiuose bu usį kampininką pakei ė
šeimininkas An anas Kniūkš a. Nebelikę Jakš aičiuose i Kūlių Sodoje bu-
usių kampininkų, Juodupėnuose i Šaučikiuose bu usių samdinių, – pas-
a uosiuose ijuose kaimuose Kniūkš ų isai nebema ome. Samdinys už a-
šy as Didžiuõsiuose Žalimuosè, kampininkas – Salan uose. Kniūkš aičių
samdinių isai neuž ašy a, ačiau y a mo e ų (Kniūkš aičių a Kniūkš ienių)
kampininkių – iena Šaukliuosè, d i Salan uose. Iš iso Kniūkš ų pa a dė
už ašy a iš sep ynių ie o ių, i os Kniūkš ų ė onijos y a Ba zdžiai, E lė-
nai i Juodupėnai, pamažu ši pa a dė a eina i į Salan ùs.
Kniūkš ų pa a dė XIX a. pabaigoje neabejo inai bu o papli usi ne ien
Salan ų pa apijoje, no s konk ečių okių duomenų šio s aipsnio au o ius i
ne u i su inkęs. Be aki aizdūs ak ai odo, kad oliau ji pli o i pagal skai-
čių, i pagal plo ą.
P. KNIŪKŠTA. Iš ku Kniūkš ų pa a dė
31
Lie u ių pa a džių žodynas odo, kad apie XX a. idu į Salan ų apylinkė-
se bu o 19 Kniūkš ų šeimų (žodyne įsi ėlė klaida, oje ie oje duo a ne
Salan ų, o Sin au ų san umpa). Reikia many i, kad im as Salan ų alsčiaus
plo as, o jis maždaug su apo su Salan ų pa apija. Vadinasi, pe pusę šim me-
čio Salan ų apylinkėse šios pa a dės gy en ojų padaugėjo d igubai.
Kniūkš ų pa a dė be eik okia pa dažna Plungės i K e ingos apylinkėse
(už ašy a po 18 ka ų), kiek e esnė, be aip pa papli usi Ka enos (10) i
Kulių (11) apylinkėse. No s ienu ji už ašy a su ilgąja, ki u su umpąja u,
be ai a pa i pa a dė, odėl jos čia skaičiuojamos i ap a iamos ka u. Žo-
dynas odo, kad ši pa a dė XX a. idu yje bu o papli usi nedideliame že-
maičių a mės plo e a p Salan ų, K e ingos, Kulių i Plungės (į ą plo ą
įeina i Ka ena). Iš ki ų ie ų ji už ašy a os po ieną ki ą ka ą. Iš iso a
pa a dė, įskai an i a ian ą Kniukš as, už ašy a 109 ka us, pag indiniame
plo e – 76, isu ki u – 33.
Daba inį Kniūkš ų pa a dės papli imą galima įsi aizduo i iš ele onų
knygų, ku pa eik os s aciona ius ele onus u inčių asmenų pa a dės. Pagal
Klaipėdos apsk i ies 2001 me ų ele onų knygą ais me ais K e ingos ajone
ele onus u ėjo 15 Kniūkš ų, 26 Kniūkš ienės i iena Kniūkš ai ė (daugelis
jų en už ašy i su umpąja u). Tai odo, kad ada K e ingos ajone u ėjo
bū i apie 40 Kniūkš ų šeimų. P ieš pusę šim mečio ame plo e (K e ingos,
Salan ų, Ka enos i Da bnų alsčiuose) jų už ašy a 51, aigi šiek iek dau-
giau. Tele onų knyga ik ojo skaičiaus ne odo, galėjo bū i i okių Kniūkš ų
šeimų, ku ios ele ono ne u ėjo. Šiaip a aip, senajame Kniūkš ų pa a džių
plo e jų ne daugėjo, o mažėjo.
Tai ne eiškia, kad sumažėjo bend asis Kniūkš ų pa a džių skaičius. Jų
padaugėjo ki ose ie ose, p adėjo plis i en, ku anksčiau isai nebu o. An-
ai XX a. idu yje iš Klaipėdos i End ieja o ši pa a dė už ašy a po 5 ka us,
o pagal 2001 me ų ele onų knygą Klaipėdos mies e i ajone ele onus u-
ėjo ne 55 Kniūkš ų pa a dės asmenys (Kniūkš os i Kniūkš ienės).
Ki omis k yp imis Kniūkš ų pa a dė papli o da oliau. Pagal Kauno aps-
k i ies 2004 me ų ele onų knygą Kaune ada ele onus u ėjo šešios, Kauno
ajone – d i Kniūkš ų šeimos. Ke u ios okios pa a dės už ašy os iš Kaišia-
do ių ajono. Vilniaus mies o 2004 me ų ele onų knygoje Kniūkš a į ašy as
sep ynis, Kniūkš ienė – ke u is ka us. Vilniaus apsk i ies ajonuose os pa-
a dės nė a, čia ji nespėjo paplis i. Apsk i ai ji papli usi Lie u os aka uose
i didžiuosiuose mies uose.
Kaip Kniūkš ų pa a dė pli o, galiu pailius uo i sa o giminės pa yzdžiais.
XX a. p adžioje Salan ų alsčiaus Ba zdžių kaime gy eno mano senelis Ka-
32
KALBOS KULTŪRA | 82
zimie as Kniūkš a. T ečiajame dešim me yje ienas jo sūnus apsigy eno
Da bėnų, ki as – K e ingos alsčiuje, o ečiasis, mano ė as, liko Ba z-
džiuose. Nei k e ingiškis, nei da bėniškis y iškosios giminės palikuonių
nepaliko i pa a dės nep a ęsė, ad ji ėl u ėjo p adė i sklis i nuo Ba zdžių.
Čia, ė o šeimoje, mes bu ome ys b oliai – ienas liko Ba zdžiuose, ki i
du įsikū ėme oliau, ienas K e ingoje, ki as Vilniuje. Šį ka ą giminės pa-
a dės pli imas nebesus ojo, olesnė ka a ją paskleidė os ne po isą Lie u-
ą. Mūsų giminės jaunosios ka os Kniūkš ų y a ne sep yniuose mies uose:
K e ingoje, Š en ojoje, Klaipėdoje, Telšiuose, Kaune, Rumšiškėse i Vilniu-
je. Deja, giminės ė onijoje jos nebeliko, pasku inį Ba zdžių Kniūkš ą, b o-
lį Juozą, išlydėjome į Amžinybę 2008 me ais.
Tokia pusan o šim o me ų ukusi Kniūkš ų pa a dės is o ija. O jei skai-
čiuo ume nuo anks esnės pa a dės o mos Kniūpš a, ji apima ne puske i -
o šim o me ų. Kei ėsi laikai, ki o pa a dė, išsiplė ė i oliau plečiasi jos
geog a ija. Kaip sakoma: Tempo a mu an u e nos mu amus in illis – laikai
keičiasi, su jais keičiamės i mes.
LITERATŪRA
LKŽ VI 1962 – Lie u ių kalbos žodynas 6, Vilnius.
LPŽ I 1985 – A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukai ė. Lie u ių pa a -
džių žodynas 1 (A–K), Vilnius.
Gau a 2009 10 29
WHERE HAS THE SURNAME KNIŪKŠTA COME FROM?
Summa y
The Dic iona y o Li huanian Su names (Lie u ių pa a džių žodynas) sugges s ha
he su name Kniūkš à should be ela ed o he adjec i e kniūkš as and is compa a-
ble o he su name Kniūpš à made om he adjec i e kniūbsčias. Olde sou ces
sugges ha Kniūkš a migh ha e o igina ed om Kniūpš a. The Salan ai chu ch
book o he 17 h cen u y does no ha e a single en y o Kniūkš a; howe e , i has
a pa onymic Kniūpš ai is om he illage o Ba zdžiai, which migh indi ec ly
e e o Kniūpš a esiding in he same illage. The su name Kniūpš a was p ese ed
un il he beginning o he 19 h cen u y; i s las en y was ound in he las decade
o he 18 h cen u y in he bi h egis e o he chu ch book o Kalnalis.
P. KNIŪKŠTA. Iš ku Kniūkš ų pa a dė
33
The su name Kniūkš a was eco ded in he census o Salan ai pa ish in 1853.
Howe e , i had no a single Kniūpš a; he la e su name also disappea ed om he
illages p e iously men ioned in he chu ch book o Kalnalis. This migh sugges
ha Kniūkš a was no a new su name bu a he made om Kniūpš a. In Salan ai
pa ish in he 19 h cen u y he su name Kniūpš a was mos equen in h ee il-
lages: Ba zdžiai, E lėnai and Juodupėnai. In he middle o he 20 h cen u y i was
mos ly ound in a small a ea o Lowlande s (žemaičių) be ween Salan ai, K e inga,
Kuliai and Plungė; in he 20 h cen u y he su name sp ead o he wes o Li huania
and majo ci ies o he coun y.
PRANAS KNIŪKŠTA
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308
