Iš kur „Kniūkštų“ pavardė

P. KNIŪKŠTA. Iš ku Kniūkš ų pa a dė 27 PRANAS KNIŪKŠTA Lie u ių kalbos ins i u as IŠ KUR KNIŪKŠTŲ PAVARDĖ Kniūkš à p iski ina p ie e esnių lie u ių pa a džių. Kaip odo Lie u ių pa- a džių žodynas, a puka io Lie u oje bu o 60 os pa a dės šeimų (LPŽ I 1034). Tokia pa a dė bu o papli usi nedideliame žemaičių a mės plo e, daugiausia Salan  (19 šeimų), Plùngės (14), Kuli (11), Ka enos (10) apy- linkėse; iš isu ki u ka u jų minima ik šešios. Žodyne pa eik a i o ma su umpuoju u – Kniukš a. Iš iso okių šeimų p iskaičiuo a 45, os ne pusė jų iš K e ingõs, ki os iš pla esnio plo o – nuo Mažekių i Sedõs iki Klapėdos. Dėl kilmės a sa giai pasaky a: „A odo, kad pa a dės su umpu u balsiu y a an inės, ėlesnės, am ik i pe di biniai iš pa a džių su kniūkš -.“ Iš ik ųjų o a sa gumo čia nė ne eikia, galima d ą- siai saky i, kad šios pã a dės su umpuoju u y a išk eip os, o da iesiau sakan – su ašybos klaida už ašy os o mos. Plačiau apie ai ašy a a ski ame s aipsnyje „Kniūkš a, ne Kniukš a“1. Galima p idė i, kad o ma su um- puoju u galėjo sklis i i iš lenkiškų a usiškų os pa a dės už ašų Kniuksz a, Кнюкшта, iš jų pap as ai a ku iama Kniukš a. Minimos da d i ap a iamos pa a dės a mainos Kniùkš as i Kniukš ys, už ašy os oliau nuo pag indinio pa a dės papli imo plo o: Kniukš as – 4 ka us ( a p jų du iš Kauno), Kniukš ys – ieną ka ą, i ą pa į a ku ą iš su okie in os o mos Kniuks ies. Tai g eičiausia a si ik iniai Kniūkš os pe - di biniai, ku pakeis as ne ik balsio u ilgumas, be i galūnė. Žodyne pa a dė Kniūkš a siejama su būd a džiu knikš as, kniūkš à, duodama jo eikšmė, sinonimiška su būd a džiu kniūbsčias – „pasilenkęs, žemę eidu siekian is“. Pa eik a i iesiogiai su būd a džiu kniūbsčias (kniūb- ščias) siejama pa a dė Kniūpš à (iš Kniūbš a), iesa, už ašy a ik ieną ka ą – iš Ga gžd. Pa a dės Kniūkš à i Kniūpš à susie os nuo oda ž .: Kniūkš à ž . Kniūpš à; Kniūpš à ž . Kniūkš à. Žodynas jas sieja pagal da ybos i eikšmės 1 Ž . K n i ū k š a P. Kalbos a osena i a kyba, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2001, 576–578. 28 KALBOS KULTŪRA | 82 panašumą, be nu odo ski ingą jų sa a ankišką kilmę: Kniūpš à kildinama iš kniūbsčias, Kniūkš à – iš kniūkš as. Žiū in is o iškai, šių pa a džių san ykiai kiek ki okie, sudė ingesni, juos a sek i padeda senesnių laikų šal iniai. Seniausias oks šal inis y a Salan ų bažnyčios 1641–1659 me ų k ikš o į ašų knyga, saugoma Salan ų bažnyčios a chy e. Tiesa, šioje knygoje pa a dės Kniūkš a nė a; nepa yko as i nė pa- a dės Kniūpš a, be ją bu us odo en už ašy i ė a a džiai Kniūpš ai is, Kniūpš ai ė ( ašoma lenkiška ašyba Kniupsz ay is, Kniupsz ay e – juos a lie- u inęs s aipsnio au o ius ašo su ilgąja ū). Knygoje po ą ka ų minimas Amb aziejus (Amb ozius) Kniūpš ai is: 1657 m. ugpjūčio 28 d. už ašy as oks k ikš o ė as; 1658 m. asa io 28 d. pak ikš y a me gai ė, ku ios ė as aip pa ( ik iausiai as pa s) Amb aziejus Kniūpš ai is. Kniūpš ai ė už ašy a 1659 m. ko o 1 d., ą dieną pak ikš y a Ma inos Kniūpš ai ės duk a ( ašomos ikisan uokinės mo inų pa a dės). Abu ie Kniūpš aičiai iš Ba zdži, eikia many i, kad Ba zdžiuosè gy eno jų ė as Kniūpš a. Iš ki ų ie ų nei Kniūpš- aičių, nei Kniūpš ų neuž ašy a, galimas daik as, kad ada ki u jų i nebu o. Toks su eiksmažodžiu kniup i i jo ediniu kniūpsčias susijęs asmen a - dis iš p adžių u ėjo bū i p a a dė i eikš i ieną konk e ų klumpan į a klupinėjan į žmogų. Toks žmogus u ėjo gy en i Ba zdžiuose, ki u okios p a a dės galėjo i nebū i, panaši žmogaus ypa ybė galėjo bū i neį a dijama a ba nu odoma ki okios da ybos žodžiu. Panašios eikšmės pa a dė Knius is, sie ina su klupimą eiškiančiu eiks- mažodžiu knius i (LKŽ VI 270), 1641 m. liepos 28 d. į aše y a už ašy a iš g e imo Pesči kaimo. Po kele ą ka ų už ašy a sulenkin a pa a dė Knius o- ič ( ašoma lenkiškai Knius owicz) i ė a a džiai Knius ai is, Knius ai ė (pas- a ieji ne ik iš Pesčių). Pa a dėmis i usius asmen a džius Knius is i Kniūpš a iš iko ski inga baig is. Knius is laikui bėgan silpo: Salan ų pa apijos gy en ojų 1853 me ų są aše Knius is už ašy as du ka us, po ieną – Knius ai ė ( ašoma Knius ow- na) i Knius ienė ( ašoma Knius owa); 1896 me ų są aše likęs ik ienas Knius is ( ašoma usiškai – Кнюстис). Po kele o dešim mečių Knius is isai išnyko – LPŽ okia pa a dė nebeminima. Pa a dė Kniūpš a laikėsi iki XIX a., ėliau įgijo ki ą pa idalą i apo Kniūkš a. Senąją o mą da andame Kalnalio bažnyčios 1793–1821 me ų k ikš o į ašų knygoje (knyga saugoma K e ingos muziejuje). Joje pa a dė Kniūpš a ( ašoma Kniupsz a) i me gau inė pa a dė Kniūpš ai ė ( ašoma Kniupsz owna) pe XVIII a. pasku inį dešim me į už ašy a iš ijų kaimų – P. KNIŪKŠTA. Iš ku Kniūkš ų pa a dė 29 Ba zdžių, Klių Sodõs (daba Klsodis) i Nas nų. Iš Ba zdžių 1796 m. už ašy as k ikš o ė as Juozapas Kniūpš a i o pa ies aiko mo ina Ko yna Kniūpš ai ė; iš Kūlių Sodos – 1794 m. aiko ė as Juozapas Kniūpš a; iš Nas- ėnų – 1794 m. k ikš o mo ina Julija Kniūpš ai ė, 1796 m. k ikš o mo ina Ko yna Kniūpš ai ė, 1799 m. k ikš o ė as Lau ynas Kniūpš a. Knygoje andama šiek iek ki okių pa a džių a ian ų. Iš Nas ėnų 1794 m. už ašy as S anislo as Kniupš as. Ypač įdomus 1820 m. į ašas, skelbian is, kad pak ikš y o aiko mo ina y a Ma ina Kniuš o na (Kniusz owna), o k ikš- o mo ina Ona Kniuš o na – abi iš Klupėnų. A lie u in a jų pa a dė bū ų Kniūš ai ė, o a i inkama y o pa a dė Kniūš a. Tokios o mos galėjo a si as i kaip už ašymų ik ai, be jos odo i ai, kad su senąja pa a dės o ma ėmė konku uo i ki os pa a dės a mainos i ki os pa a dės, a p ku ių bu o i Knius is. Šalia Kniūpš os a si adęs Kniūš a bu o a si il elis nuo Kniūpš os p ie Kniūkš os. Pe ei i nuo ienos o mos p ie ki os bu o leng a odėl, kad o maliai (pagal skambesį) jos bu o panašios, o jų pi minė eikšmė i sąsaja su eiksmažodžiu kniup i išblukusi. Kad Kniūš- a i Kniūkš a gali bū i su okiamos kaip os pačios pa a dės a ian ai, odo keli mano ė o dokumen ai, ienas jų 1928–1938 me ų p ie olių a likimo knygu ė. Jos i šelyje i pi mųjų ejų me ų puslapiuose už ašy a Kniuš a, olesniuose puslapiuose Kniukš a, ienoje ie oje ne Knius a ( isu ašoma umpoji u). Pagaliau i pa s s aipsnio au o ius y a ga ęs siun ų, ku pa a - dė bu o už ašy a ne Kniūkš a, o Kniūks as, Knius a, jau nekalban apie a- ian ą su umpąja u – Kniukš a. Kniūkš os a si adimą iš Kniūps os galėjo ska in i i p iebalsių asimiliacijos polinkis – o ma su d iem k pa ogesnė a i, negu nuo k šok i p ie p. Minė oje Kalnalio bažnyčios k ikš o į ašų knygoje pa a dės Kniūkš a nė a, be ji andama Salan ų pa apijos gy en ojų 1853 me ų są aše. Čia jau nebė a senosios o mos Kniūpš a, ją isu pakei ė Kniūkš a ( ašoma Kniuk- sz a). Kniūkš a a si ado i uose kaimuose, ku Kalnalio knygoje bu o Kniūpš a, – Ba zdžiuose i Kūlių Sodoje. Kniūpš a šiaip sau be pėdsako ne- galėjo ding i. Aki aizdu, kad Kniūkš a čia bu o ne nauja pa a dė i ji suda- y a ne iš žodžio kniūkš as, o pe da y a iš pa a dės Kniūpš a. Są ašas odo ne ik naująjį pa a dės pa idalą, be i jos papli imą. Iš jo ma y i, kad Salan ų pa apijoje uo me u bu o penkios sa a ankiškos Kniūkš- ų šeimynos, – kaip šeimininkai už ašy i penki Kniūkš os. Vienas oks namų šeimininkas P anciškus Kniūkš a gy eno E lnuose, du – Simonas Kniūkš a i Jonas Kniūkš a – Jakš áičiuose, aip pa du, abu Juozapai, – Ba zdžiuose. 30 KALBOS KULTŪRA | 82 (Iš šeimos na ių galima a sek i, kad ienas jų mano p osenelis.) P ie ki ų šeimų į ašy i ys sa o šeimas u in ys kampininkai: Jakš aičiuose – An anas Kniūkš a, Kūlių Sodoje – Juozapas Kniūkš a, Ba zdži Mẽdsėdžiuose – Mi- kodemas Kniūkš a ( aip i už ašy a – Mikodemas). Da du Kniūkš os už ašy- i kaip ki ų šeimininkų samdiniai: Júodupėnuose – Pe as Kniūkš a, Šaũči- kiuo se – Juozapas Kniūkš a su žmona Ona. Šeimų na ių, žmonų i aikų, už ašy i ik a dai, odėl isai nė a Kniūkš ienių. Tačiau už ašy os šešios ne sa o šeimose gy enusios Kniūkš ai ės ( ašoma Kniuksz owna) – iena Salan- ų pa apijos namuose, iena Pesčiuose kaip kampininkė, ke u ios samdinės (Juodupėnuose d i, Jakš aičiuose i Kūlių Sodoje po ieną). Taigi Kniūkš ų pa a dė Salan ų pa apijoje bu o papli usi, už ašy os de ynios šeimos, gy e- nusios sep yniuose kaimuose, o iš iso Kniūkš ų i Kniūkš aičių už ašy a ne iš de ynių ie o ių. Tačiau Kniūkš ų nė a Nas ėnuose, iš ku ių Kalnalio k ikš o į ašų knygoje bu o už ašy i Kniūpš a i Kniūpš ai ė, be en nebelikę i Kniūpš ų. Panašų Kniūkš ų pa a džių aizdą odo Salan ų pa apijos gy en ojų są a- šas, suda y as 1896 me ais. Tiesa, jis ski iasi išo iškai, nes ašy as spaudos d audimo laikais usiškais ašmenimis, o a dai i pa a dės su usin i labiau nei anksčiau būda o lenkinami. I Kniūkš a ašomas su galūne -o – Кнюкшто, y a aip už ašy ų i mo e ų, u bū ai Kniūkš ai ės, o ka ą už ašy a iš ekė- jusią mo e į odan i o ma Кнюкштова. Tokie išk aipymai ne ukdo a ku - i ik ąsias pa a des i a sek i jų papli imą. An ajame są aše andamos isos penkios bu usios sa a ankiškos Kniūkš- ų šeimynos. Be a si ado d i naujos – E lėnuose už ašy as an asis šeimi- ninkas Pe as Kniūkš a, Ba zdžių Medsėdžiuose bu usį kampininką pakei ė šeimininkas An anas Kniūkš a. Nebelikę Jakš aičiuose i Kūlių Sodoje bu- usių kampininkų, Juodupėnuose i Šaučikiuose bu usių samdinių, – pas- a uosiuose ijuose kaimuose Kniūkš ų isai nebema ome. Samdinys už a- šy as Didžiuõsiuose Žalimuosè, kampininkas – Salan uose. Kniūkš aičių samdinių isai neuž ašy a, ačiau y a mo e ų (Kniūkš aičių a Kniūkš ienių) kampininkių – iena Šaukliuosè, d i Salan uose. Iš iso Kniūkš ų pa a dė už ašy a iš sep ynių ie o ių, i os Kniūkš ų ė onijos y a Ba zdžiai, E lė- nai i Juodupėnai, pamažu ši pa a dė a eina i į Salan ùs. Kniūkš ų pa a dė XIX a. pabaigoje neabejo inai bu o papli usi ne ien Salan ų pa apijoje, no s konk ečių okių duomenų šio s aipsnio au o ius i ne u i su inkęs. Be aki aizdūs ak ai odo, kad oliau ji pli o i pagal skai- čių, i pagal plo ą. P. KNIŪKŠTA. Iš ku Kniūkš ų pa a dė 31 Lie u ių pa a džių žodynas odo, kad apie XX a. idu į Salan ų apylinkė- se bu o 19 Kniūkš ų šeimų (žodyne įsi ėlė klaida, oje ie oje duo a ne Salan ų, o Sin au ų san umpa). Reikia many i, kad im as Salan ų alsčiaus plo as, o jis maždaug su apo su Salan ų pa apija. Vadinasi, pe pusę šim me- čio Salan ų apylinkėse šios pa a dės gy en ojų padaugėjo d igubai. Kniūkš ų pa a dė be eik okia pa dažna Plungės i K e ingos apylinkėse (už ašy a po 18 ka ų), kiek e esnė, be aip pa papli usi Ka enos (10) i Kulių (11) apylinkėse. No s ienu ji už ašy a su ilgąja, ki u su umpąja u, be ai a pa i pa a dė, odėl jos čia skaičiuojamos i ap a iamos ka u. Žo- dynas odo, kad ši pa a dė XX a. idu yje bu o papli usi nedideliame že- maičių a mės plo e a p Salan ų, K e ingos, Kulių i Plungės (į ą plo ą įeina i Ka ena). Iš ki ų ie ų ji už ašy a os po ieną ki ą ka ą. Iš iso a pa a dė, įskai an i a ian ą Kniukš as, už ašy a 109 ka us, pag indiniame plo e – 76, isu ki u – 33. Daba inį Kniūkš ų pa a dės papli imą galima įsi aizduo i iš ele onų knygų, ku pa eik os s aciona ius ele onus u inčių asmenų pa a dės. Pagal Klaipėdos apsk i ies 2001 me ų ele onų knygą ais me ais K e ingos ajone ele onus u ėjo 15 Kniūkš ų, 26 Kniūkš ienės i iena Kniūkš ai ė (daugelis jų en už ašy i su umpąja u). Tai odo, kad ada K e ingos ajone u ėjo bū i apie 40 Kniūkš ų šeimų. P ieš pusę šim mečio ame plo e (K e ingos, Salan ų, Ka enos i Da bnų alsčiuose) jų už ašy a 51, aigi šiek iek dau- giau. Tele onų knyga ik ojo skaičiaus ne odo, galėjo bū i i okių Kniūkš ų šeimų, ku ios ele ono ne u ėjo. Šiaip a aip, senajame Kniūkš ų pa a džių plo e jų ne daugėjo, o mažėjo. Tai ne eiškia, kad sumažėjo bend asis Kniūkš ų pa a džių skaičius. Jų padaugėjo ki ose ie ose, p adėjo plis i en, ku anksčiau isai nebu o. An- ai XX a. idu yje iš Klaipėdos i End ieja o ši pa a dė už ašy a po 5 ka us, o pagal 2001 me ų ele onų knygą Klaipėdos mies e i ajone ele onus u- ėjo ne 55 Kniūkš ų pa a dės asmenys (Kniūkš os i Kniūkš ienės). Ki omis k yp imis Kniūkš ų pa a dė papli o da oliau. Pagal Kauno aps- k i ies 2004 me ų ele onų knygą Kaune ada ele onus u ėjo šešios, Kauno ajone – d i Kniūkš ų šeimos. Ke u ios okios pa a dės už ašy os iš Kaišia- do ių ajono. Vilniaus mies o 2004 me ų ele onų knygoje Kniūkš a į ašy as sep ynis, Kniūkš ienė – ke u is ka us. Vilniaus apsk i ies ajonuose os pa- a dės nė a, čia ji nespėjo paplis i. Apsk i ai ji papli usi Lie u os aka uose i didžiuosiuose mies uose. Kaip Kniūkš ų pa a dė pli o, galiu pailius uo i sa o giminės pa yzdžiais. XX a. p adžioje Salan ų alsčiaus Ba zdžių kaime gy eno mano senelis Ka- 32 KALBOS KULTŪRA | 82 zimie as Kniūkš a. T ečiajame dešim me yje ienas jo sūnus apsigy eno Da bėnų, ki as – K e ingos alsčiuje, o ečiasis, mano ė as, liko Ba z- džiuose. Nei k e ingiškis, nei da bėniškis y iškosios giminės palikuonių nepaliko i pa a dės nep a ęsė, ad ji ėl u ėjo p adė i sklis i nuo Ba zdžių. Čia, ė o šeimoje, mes bu ome ys b oliai – ienas liko Ba zdžiuose, ki i du įsikū ėme oliau, ienas K e ingoje, ki as Vilniuje. Šį ka ą giminės pa- a dės pli imas nebesus ojo, olesnė ka a ją paskleidė os ne po isą Lie u- ą. Mūsų giminės jaunosios ka os Kniūkš ų y a ne sep yniuose mies uose: K e ingoje, Š en ojoje, Klaipėdoje, Telšiuose, Kaune, Rumšiškėse i Vilniu- je. Deja, giminės ė onijoje jos nebeliko, pasku inį Ba zdžių Kniūkš ą, b o- lį Juozą, išlydėjome į Amžinybę 2008 me ais. Tokia pusan o šim o me ų ukusi Kniūkš ų pa a dės is o ija. O jei skai- čiuo ume nuo anks esnės pa a dės o mos Kniūpš a, ji apima ne puske i - o šim o me ų. Kei ėsi laikai, ki o pa a dė, išsiplė ė i oliau plečiasi jos geog a ija. Kaip sakoma: Tempo a mu an u e nos mu amus in illis – laikai keičiasi, su jais keičiamės i mes. LITERATŪRA LKŽ VI 1962 – Lie u ių kalbos žodynas 6, Vilnius. LPŽ I 1985 – A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukai ė. Lie u ių pa a - džių žodynas 1 (A–K), Vilnius. Gau a 2009 10 29 WHERE HAS THE SURNAME KNIŪKŠTA COME FROM? Summa y The Dic iona y o Li huanian Su names (Lie u ių pa a džių žodynas) sugges s ha he su name Kniūkš à should be ela ed o he adjec i e kniūkš as and is compa a- ble o he su name Kniūpš à made om he adjec i e kniūbsčias. Olde sou ces sugges ha Kniūkš a migh ha e o igina ed om Kniūpš a. The Salan ai chu ch book o he 17 h cen u y does no ha e a single en y o Kniūkš a; howe e , i has a pa onymic Kniūpš ai is om he illage o Ba zdžiai, which migh indi ec ly e e o Kniūpš a esiding in he same illage. The su name Kniūpš a was p ese ed un il he beginning o he 19 h cen u y; i s las en y was ound in he las decade o he 18 h cen u y in he bi h egis e o he chu ch book o Kalnalis. P. KNIŪKŠTA. Iš ku Kniūkš ų pa a dė 33 The su name Kniūkš a was eco ded in he census o Salan ai pa ish in 1853. Howe e , i had no a single Kniūpš a; he la e su name also disappea ed om he illages p e iously men ioned in he chu ch book o Kalnalis. This migh sugges ha Kniūkš a was no a new su name bu a he made om Kniūpš a. In Salan ai pa ish in he 19 h cen u y he su name Kniūpš a was mos equen in h ee il- lages: Ba zdžiai, E lėnai and Juodupėnai. In he middle o he 20 h cen u y i was mos ly ound in a small a ea o Lowlande s (žemaičių) be ween Salan ai, K e inga, Kuliai and Plungė; in he 20 h cen u y he su name sp ead o he wes o Li huania and majo ci ies o he coun y. PRANAS KNIŪKŠTA Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308