D. Mu Mulai y ė. Mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s) pa eikimas žodynuose i daba inė a osena
151
DAIVA MURMULAITYTĖ
lie u ių kalbos ins i u as
MURDYTI(S), MURGDYTI(S),
MURKDYTI(S) PATEIKIMAS
ŽODyNuOSE i DaBa iNė
Va OSENa
ĮVaDaS
Viena iš būsimojo Bend inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau – BŽ) naujo ių
(i iena iš jo ėla imo p iežasčių) – ašymas i edaga imas ne abėcėliškai,
kaip bu o da oma anksčiau, o g upuojan žodžius pagal jų bend us seman-
inius požymius i da ybą (liu ke ičienė 2006: 9). aip siekiama žodyną
suku i kiek įmanoma sis emiškesnį. a spi ies ašku paim as kompiu e inis
Daba inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau – DŽ) 3-iojo leidimo a ian as. Jo
an aš iniai žodžiai ski s omi į leksines seman ines g upes, duomenys ana-
lizuojami, ko eguojami, pildomi, i iama daba inė a osena bei naujausi
leksikog a iniai šal iniai ( a p jų – i ėlesni DŽ leidimai), i isa ai ga-
liausiai i s a naujais žodyno s aipsniais1.
ašan p iesagos -y i eiksmažodžių i jų edinių ( ieno šios g upės
pog upio) s aipsnius pas ebė a, kad eiksmažodžių mu dy i, mu gdy i, mu k-
dy i ( aip pa jų edinių) a pusa io yšius į ai ūs DŽ i Lie u ių kalbos
žodyno ( oliau – lKŽ) leidimai ak uoja gana į ai iai. Daba inė a osena
odo juos esan a ian us2: šaknies mu - i mu k- (išsky us ieną ki ą išim-
į) eiksmažodžiai u i apačias eikšmes, o ečiausiai a ojami šaknies
mu g- eiksmažodžiai pap as ai u i mažiau eikšmių nei pag indinis a i-
an as su mu k-. aigi ašan šių eiksmažodžių i jų edinių s aipsnius
eko sp ęs i klausimus: kiek galima em is anks esniais leksikog a iniais
1 Da ž . D. liu ke ičienės s aipsnį šiame Kalbos kul ū os ome (p. 141–150).
2 Kalbo y oje a ian o są oka sup an ama į ai iai (ЛЭС 1990: 80). Šiame s aipsnyje a ian-
ais adinamos o pa ies kalbos iene o, šiuo a eju – žodžio, ski ybės, a mainos, u inčios
apačią seman iką i ski ingą aišką. Pag indinis, nusis o ėjęs, bend inėje kalboje eikalau-
jamas a ian as y a no ma (K Ž 1990: 225, 134).
152
KalBOS Kul ū a | 83
šal iniais, a įmanoma išlaiky i šių žodžių pa eikimo juose ęs inumą, a
galima eik i pi menybę daba inei šių eiksmažodžių a osenai, jei jos
y imas leidžia minė us žodžius laiky i a ian ais i odo aki aizdų ieno
jų y a imą, kaip sude in i BŽ i lKŽe, ku iame ienas iš a ian ų laikomas
klaida, i . . a sakymai į šiuos klausimus da nė a iki galo aiškūs, odėl
šiuo s aipsniu ikimasi paska in i diskusiją3, sulauk i k i ikos i pasiūlymų,
ku ie leis ų šiuos žodžius BŽ pa eik i inkamai, nenusižengian no mos
eikala imams i neišk aipan ealiosios a osenos ak ų.
1. i iaMųJų VEiKSMaŽODŽių Pa EiKiMaS ŽODyNuOSE
1.1.
DŽ1 pa eikia isus is ap a iamuosius eiksmažodžius, du iš jų – mu -
dy i i mu gdy i – iename s aipsnyje:
mù (g)d‖y i, ~o, ~ė 1. g amzdin i, na dy i į andenį, į pu yną: M., įm. ką į
balą. Kaimo keliai (pa asa į) išmù dy i, negali pa ažiuo i. 2. kimš i, kiš i, g ūs i:
Šieną m. į da žinę. Saikas nukimš as, numù dy as i su kaupu. Pilną da žinę p i
mù dė šieno. 3. sng . klampo i, maudy is (dumble): Po plynes pakalnėje ~y is.
~ymas (1)
mù kd‖y i, ~o, ~ė 1. kiš i į balą, na dy i, mu dy i: Gy ulius balose ~o. ~ydamie-
si šieną aukė iš balos. Visus bal inius sumù kdė į ka ilą. 2. p k. el i, auk i į
bėdą. ~ymas (1)
DŽ1 nep iešdėlinių eiksmažodžių s aipsniuose ka u su a osenos pa-
yzdžiais pa eikiami i p iešdėliniai bei sang ąžiniai an aš inių eiksmažo-
džių ediniai (DŽ1 Vii, Xi), okiu būdu į šį žodyno leidimą da pa eko
įmu dy i, išmu dy i, numu dy i, p imu dy i, mu (g)dy is i sumu kdy i. Aki-
aizdu, kad aupumo sume imais ienu s aipsniu pa eikiami mu dy i i
mu gdy i laikomi a ian ais, ku ių eikšmės isiškai su ampa. Sp endžian
iš ilius acijose pa eikiamų p iešdėlinių edinių, ku ie isi pada y i ik iš
mu dy i, galima spė i, kad pas a asis a ian as i laikomas pag indiniu. Juo
aiškinamas i a ski u s aipsniu pa eikiamas mu kdy i, ku is ik pi mąja
3 Žodyno edak o ių p ašymu ( a pininkaujan Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos y . spe-
cialis ei ais ei Pangony ei), sa o nuomones ūpimu klausimu y a išsakę doc. d . Ju gis Pa-
ke ys i doc. d . albinas D uk einis. Bū ų labai naudinga, jei jie su ik ų sa o min is išplė-
o i i su jomis iešai supažindin ų pla esnę isuomenę.
D. Mu Mulai y ė. Mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s) pa eikimas žodynuose i daba inė a osena
153
eikšme su ampa su ki ais d iem eiksmažodžiais i be šios u i da jiems
nebūdingą pe kel inę eikšmę. Sang ąžinis edinys mu kdy is neišski as
a ski a eikšme (plg. mu (g)dy i 3. sng .).
1.2.
DŽ2 pa eikiami ik du iš ap a iamųjų nep iešdėlinių eiksmažodžių:
mù d‖y i, ~o, ~ė 1. g amzdin i, na din i į andenį, į pu yną: Nemù dyk aip
giliai. ‖ sng .: Po dumblą ~y is. 2. kimš i, kiš i, g ūs i: Šieną ~o į maišą, į da ži-
nę. ~ymas (1)
mù kd‖y i, ~o, ~ė 1. na din i į andenį, mu dy i: ~o aiką į upę – da p igi dys. ‖
sng .: ~ydamiesi šieną aukė iš balos. 2. p k. el i, auk i į bėdą. ~ymas (1)
i DŽ2, i ėlesniuose leidimuose p iešdėliniai eiksmažodžiai, išsky us
p iešdėlio ne- edinius, pa eikiami a ski ais s aipsniais. Šiame leidime y a
kele as p iešdėlinių eiksmažodžių su šaknimi mu g-, aigi iš esmės DŽ2
pa eikia isų ijų šaknų (mu -, mu g-, mu k-) eiksmažodžių. Įdomu, kad
mu dy i i mu kdy i bei įmu dy i i įmu kdy i pa eikiami a ski ais s aipsniais.
Ki ų p iešdėlių ediniai su sa o a ian ais, u inčiais šaknį mu g-, pa eikia-
mi ame pačiame s aipsnyje (išmu (g)dy i, numu (g)dy i, p imu (g)dy i,
sumu (g)dy i, užmu (g)dy i), išsky us pamu dy i i pamu gdy i, ku ie pa ei-
kiami a ski ai. Beje, pamu gdy i aiškinamas „pamu dy i“ (ne nu odomas į
jį). ilius aciniai pa yzdžiai ( iek su umpin ieji, iek iš isiniai) šiuo a eju
nesu eikia galimybės spė i, ku is a ian ų laikomas pag indiniu. P z.:
išmù (g)d‖y i, ~o, ~ė išmaudy i, pana dinan į andenį: I. šunelį. ‖ sng .: Įk i o į
upę i išsimù (g)dė isas.
užmù (g)d‖y i, ~o, ~ė 1. užkiš i, užkimš i: Bu elį su kamščiu ~o. 2. mu gdan
užkamuo i: Vaikai ~ys kačiuką. 3. užmaukšlin i: U. kepu ę an gal os.
ap a iamųjų eiksmažodžių i jų edinių seman inė s uk ū a pa eikia-
ma panašiai kaip i anks esniame žodyno leidime, išsky us sang ąžinius
eiksmažodžius, ku ie nebepa eikiami a ski omis eikšmėmis.
1.3.
DŽ3-4 pa eikiami isi ys nep iešdėliniai eiksmažodžiai:
mù d‖y i, ~o, ~ė 1. g amzdin i, na din i į andenį, į pu yną: Nemù dyk aip
giliai. ‖ sng .: Po dumblą ~y is. 2. kimš i, kiš i, g ūs i: Šieną ~o į maišą, į da ži-
nę. 3. p k. auk i, el i į bėdą: Pa s įkliu o i mane ~o. ~ymas (1)
mù gd‖y i, ~o, ~ė ž . mu dy i
mù kd‖y i, ~o, ~ė 1. ž . m u d y i 1. 2. ž . mu dy i 3
154
KalBOS Kul ū a | 83
Jų eikšmės išdės omos ki aip, . y. pe kel inė eikšmė „ auk i, el i į
bėdą“, anks esniuose DŽ leidimuose bu usi būdinga ik eiksmažodžiui
mu kdy i, daba p iski iama i eiksmažodžiui mu dy i, ku is laikomas pa-
g indiniu a ian u, ki i eiksmažodžiai į jį ik nu odomi. Be o, mu gdy i
seman ika isiškai su ampa su mu dy i (kaip i DŽ1), o mu kdy i ne u i
eikšmės „kimš i, kiš i, g ūs i“ ( ai būdinga isiems DŽ leidimams).
yškiausia DŽ3-4 naujo ė – nebė a p iešdėlinių eiksmažodžių a ian ų
su -g-, ku ie anks esniame leidime bu o pa eikiami ienoje an aš ėje su
pag indiniu a ian u. Vienin elis išmu (g)dy i ( ai i ienin elis a ian ų
pa eikimas ienoje an aš ėje), ma y , išliko pe klaidą. aigi DŽ3-4 liko ik
du šaknies mu g- eiksmažodžiai – mu gdy i i išmu gdy i.
1.4.
Elek oniniuose DŽ5-6 aizdas iš esmės pasikeičia – nebelieka a ian ų
su šaknimi mu k- (išsky us p isimu kdy i), o šaknies mu g- eiksmažodžiai
isu nuosekliai nu odomi į pag indinį a ian ą mu dy i i jo p iešdėlinius
edinius.
Da įdomu, kad isuose DŽ leidimuose, išsky us pi mąjį, pa eikiama an-
oji užmu dy i eikšmė „mu dan (mu gdan DŽ2) užkamuo i“: Vaikai už-
mu dys kačiuką. ačiau pama inio eiksmažodžio s aipsnyje okios eikšmės,
ku ia galė ų em is edinys (plg. lKŽ eikiamą „niu ky i, maigy i“), nė a.
1.5.
ap a iamųjų eiksmažodžių i jų p iešdėlinių edinių pa eikimas lKŽ
i lKŽe ski iasi. Pi miausia a k eip inas dėmesys, kad lKŽe mu gdy i laiko-
mas klaida, aisomas į mu kdy i, pa eikiamas be ilius acinių pa yzdžių, nė a
nei jo edinių. Spausdin inis lKŽ pa eikia iek mu gdy i, iek sang ąžinį i
p iešdėlinius jo edinius įmu gdy i, numu gdy i, nusimu gdy i, pamu gdy i,
pasimu gdy i, p imu gdy i, p isimu gdy i, sumu gdy i. Jie isi nu odomi į
mu dy i a ba a i inkamus p iešdėlinius a sang ąžinius jo edinius, ilius-
uojami pa yzdžiais iš gy osios kalbos i aš ų.
apsk i ai lKŽ už iksuo a daugybė os pačios a ba a imos seman ikos
žodžių su šaknimis mu -, mu g-, mu k- i k .: mu à „klampynė, pu ynas“;
1 mù as „įmi kusi, pažliugusi žemė“; mù as2, -à „šlapias, pažliugęs“; mu -
d i, mù da (mù di?), ėjo „bū i paskendusiam, skendė i, g imzdė i“;
mu dýnas, mu dỹnė „klampi, pelkė a ie a, dumblynas“; m din i (-y i),
ina, ino ž . mu dy i 4 („kiš i į andenį a šiaip kokį skys į, g amzdin i,
na din i“); m dulo i, oja, ojo „be kaip p aus i, mu dy i“; 1 mu g i,
D. Mu Mulai y ė. Mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s) pa eikimas žodynuose i daba inė a osena
155
mù ga, ėjo „smulkiai ly i, pu kš i“; mu glà „ i š a migla; labai smulkus
lie us“; muglinas, -à 1. „pu inas, neš a us“; 2. „sukai ęs, sup akai a ęs“;
mu g lýnas „pu ynas“; mu glỹnė „labai klampi ie a, dumblynas“;
2 muglin i, ina, ino „pu in i, ep i“; mugly is, ijasi, ijosi „maudy is,
u ly is“; mu gliuo i, iuoja, ia o „ ep i, e lio i“; mu gló as, a „su smulkiu
lie umi, miglo as“; mu gló i, ja, jo „smulkiai lyno i, dulksno i“; 3 mù-
inas, -à 1. „pu inas, mu zinas, iš ep as“; 2. „šlapias, suplukęs, sušilęs“;
1 m in i, ina, ino 1. „ ep i, e lio i, mu zin i“. | e l.; 2. „mi ky i, šlapin-
i“; 2 m in i, ina, ino „mu dy i“; 2 įm in i „įmu dy i, įkiš i“; 2 išm
in i ž . išmu dy i 3 („ ažiuojan išmindy i, išd emb i“): Išmù in as kelys;
m io i, ioja, iojo 1. „ ep i, e š i, pu in i“; 2. e l. „ne ikusiai p aus is,
e lio is“; m ky i, o (ia), ė „maigy i, niu ky i“; įm ky i „įkiš i, įniu -
ky i“; sum ky i 1. „sulamdy i, suniu ky i, sumaigy i“; 2. „su aišky i,
su iuškin i, sumu dy i“; 3. „sukiš i į andenį, sume k i“; mu klỹnė ž .
mu glynė; 2 muklin i, ina, ino ž . 2 mu glin i; mu kló i, ja, jo „klam-
po i, mako i“; mu knà „a lydys, a od ėkis“; mu knùs,  „apsiniaukęs,
da gano as“; mu ksó i, mukso, jo 3. „bū i apsiniaukus“; 1 mu kšl „smul-
kus lie us“; mu kšln i, na, no „ e lio i, pu in i, neš a iai ką da y i
(p z., skalb i)“; 1 m kšlin i, ina, ino „ ep i, e lio i“; m kšlio i, ioja,
iojo 3. „p as ai, neš a iai mazgo i, p aus i“; mu kšló as, a „apsiniaukęs;
smulkiais lašeliais lynojan is“; 1 mu kšló i, ja, jo „smulkiai ly i, lyno i“;
m k elė i, ėja (ia), ėjo 1. „s aiga pasine i“; 2. „s aiga įlįs i, įbėg i,
šmu kš elė i“; 2 muk i, ia, ė „be palio os ly i, me k i“; 2 mu la „ ūkas,
migla“; 2 mu li „klampi ie a, dumblynė“; mulio is, iojasi, iojosi „lyno-
i, dulk i“; muly i, ija, ijo 1. „ e š i, ep i, d ums i“; 2. e l. „pliušken is,
ašky is, u ly is“; m i, s a (mū a), o 1. „šlap i, mi k i, ež i“; 3. „klimp-
i, g imz i“ i k . Da plg. m maliuo i, iuoja, ia o ž . mu ly i 2: Ančiukai
mù maliuoja po klaną; mu mỹnė 1. „klampynė“; m min i (y i), ina, ino
3. „kiš i, g ūs i, mu dy i“; 5. e l. „ ažiuo i blogu keliu, klampo i“. u in
gal oje iek o mos, iek eikšmės apa umą a panašumą, s aipsnyje nag i-
nėjamus šaknų mu -, mu g-, mu k- i ki us čia iš a dy us žodžius da galima
sie i su mi k i, me k i, mau ai i pan.
Gausūs lKŽ duomenys odo, kad iek šaknies mu g-, iek mu k- žodžiai
suda o nemažus da ybos lizdus. abiem a ejais įmanomos pozicijos p ieš
balsį i pusbalsį (p z.: mu gė i, mu gla, mu k i (mu kia, mu kė), mu ky i,
mu kna), odėl šaknies mu g- ašybą laiky i klaidinga dėl p iebalsių asimi-
liacijos bū ų ne eisinga.

156
KalBOS Kul ū a | 83
apibend inus lKŽ i lKŽe duomenis ma y i, kad šaknies mu - eiksma-
žodžiai būdingesni žemaičiams i aka ų aukš aičiams, o mu g- / mu k- –
y ų aukš aičiams.
2. E iMOlOGiNių Šal iNių DuOMENyS
E ns o F aenkelio Lie u ių kalbos e imologiniame žodyne žodyje muglinas
„pe mi kęs“ -gl kildinama iš -*dl, šis žodis siejamas su mù dy i, mù i,
mù as, mu i i, máu as „dumblas, pu as“, aip pa su la. mu di „čiu kšlė,
e smė (Sp udel)“, mù dê „kunkuliuo i“, mu dinâ „d ums i“, mu ga „bala,
klanas, neš a i bū ybė (P ü ze, un eines Wesen)“, mu î , -ê „su ep i, supu -
in i“ (F aenkel 1965: 472). Ka lio Miūlenbacho i Janio Endzelyno žody-
ne mu dinâ 1. „d ums i“ ( andenį); 2. „da y i, kad kunkuliuo ų, bu bu-
liuo ų“ ( anduo); 3. „da y i, kad mu k ų“ (ka ė) galimai siejamas su lie.
mù dy i (Wohl zu li. mu dy i „e was im Wasse ü elnd behandeln“; ME
1925–1927: 668), o mu ga – su lie. mù i (ME 1925–1927: 669).
la ių e imologijos žodyne su mu dy i siejamas la. mu dē b „bu buliuo-
i, kunkuliuo i“, usų a mybė мурдá „pu as, pu ynas“. Pag indinę šaknies
eikšmę pa odąs a m. mu ī „ap ašky i, su ep i, iš e lio i“, mu ga „bala,
klanas“. la iško žodžio eikšmei į akos u ėjęs homonimas mu dē a „neaiš-
kiai kalbė i, niu nė i, mu mė i“ (Ka ulis 1992: 608–609)4.
Wojciecho Smoczyńskio Lie u ių kalbos e imologiniame žodyne šaknies
mu k- žodžiai mu ks i „pasine i, g imz i“, mu knà „a od ėkis“ pa eikiami
e imologizuojan eiksmažodį me k i, šaknies mu - eiksmažodžiai i a da-
žodžiai (į)mù i, mù dy i(s), mu d i, mù in i, mu à, mù as, mù inas i k . –
e imologizuojan žodį máu as. O mu g i, mu glà, mu gl i, emian is le.
mżyć eikšmių san ykiu (1. „dulk i, lyno i“ i 2. „bū i ma omam kaip pe
miglą, š ies i išsklaidy a š iesa, žybčio i, mi gė i“), siejami su la. mù g
„leis i laiką nemiegan , plūk is, kamuo is“, mù gi „kliedesys, s aičiojimas;
šmėklos; šiau ės paš ais ė“, mù guô „kliedė i, s aičio i, an azuo i“ i pa ei-
kiami žodžio mi gė i e imologijoje (Smoczyński 2007: 378, 390, 404).
4 Plg. lie. mù min i (y i), ina, ino 1. in . N „mu mė i, niu nė i“. 2. . „e zin i, pykdy i“:
Kam mù mini juos, . y. pykini! J. 3. . „kiš i, g ūs i, mu dy i“: Duk ele, mù mink ge ai siū-
lus, kad dažai ge iau nukąs ų Kp. 4. . „u bin i, k apš y i“: Dalgiakočiu ėmiau mu my i
liūną, i a si ė ė eke ėlė Slm. 5. e l. „ ažiuo i blogu keliu, klampo i“: Mù minas po duobes,
i gana Sk . (lKŽe).
D. Mu Mulai y ė. Mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s) pa eikimas žodynuose i daba inė a osena
157
Viename iš Lie u ių kalbos e imologinio žodyno duomenų bazės į ašų
(h p://e imologija.bal nexus.l /?w=mu dy i) mu dy i „pu y i“ g e inamas
su p asla iškos kilmės se bų–k oa ų žodžiais (pama uo ais *mъ d) *mъ da i
(sę) – мрдати (ce) i juos a i inkančiais slo . mda i, bulg. мрдат, мрдвам,
мрдна, le. ma dać, me dać, s. č. m da i ( isų eikšmės panašios – „judin-
i, lies i“). Duomenų apie mu gdy i, mu kdy i nė a (žiū ė a 2010 11 24).
aigi in o macija apie nag inėjamuosius eiksmažodžius e imologiniuo-
se šal iniuose y a gana į ai i, kai ku iais a ejais kelian i abejonių. Nė
ienoje e imologijoje jie nė a minimi isi ys. Veikiausiai mu dy i(s), mu g-
dy i(s), mu kdy i(s) laiky ini ski ingos kilmės žodžiais. Žiū in sinch oniš-
kai pi masis sie inas su mu i, ečiasis – su me k i, mi k i. an asis – mu g-
dy i(s) – aki aizdžiai nė a suska dėjęs mu kdy i(s) a ian as.
3. SEMaN iKa
Pag indinė ap a iamųjų eiksmažodžių mu dy i, mu gdy i, mu kdy i eikšmė
y a „(pp . ne ka ą) kiš i, na din i į skys į a pan. e pę“, p z.: mu kdy i į
andenį, į sniegą; mu kdy i pu yne (daugiau šios i ki ų eikšmių ilius acinių
a osenos pa yzdžių ž . šio s aipsnio 5-ame sky iuje pa eik ame pi minia-
me BŽ žodyniniame s aipsnyje). iš šios eikšmės a si ado pe kel inė eikš-
mė „kenk i, el i į bėdą, žemin i, niekin i, žlugdy i“, p z.: ge as įmonės
a das daba mu kdomas pu e; eismuose užmu kdy i; sumu dy as konku en-
as a giai bea sigaus. Veiksmažodis mu dy i sa i as uo, kad jo edinys iš-
mu dy i da eiškia „iš ežin i, sugadin i minan , ažiuojan (apie kelius)“5.
Pas ebė ina, kad a osenos pa yzdys su šia eikšme už iksuo as ik pi mame
iš isų DŽ leidimų (ž . ci uo ą mu gdy i s aipsnį), iesa, jis klaidingai ilius-
uoja anksčiau minė ą pi mąją eikšmę. ačiau pa y inėjus a oseną pana-
šu, kad eiksmažodis išmu dy i iš ežinimo eikšme a ojamas dažniausiai.
Su pag indine na dinimo į skys į a pan. e pę eikšme susijusios san-
g ąžinių edinių mu dy is, mu gdy is, mu kdy is eikšmės „klampo i, g imz-
an judė i, kapano is i pan.“ bei „maudy is, na dy i, pliušken is“; y a i
5 Ko ge o, išmu dy i šia eikšme laiky inas p iešdėlė u, o ne p iešdėliniu eiksmažodžiu, . y.
p iežas iniu p iesagos -dy i ediniu iš išmu i, o ne p iešdėlio iš- ediniu iš mu dy i. Pas-
a ojo s aipsnyje lKŽ ši eikšmė nenu odoma. Be abejo, p iklausomai nuo kon eks o,
išmu dy i, kaip i daugelio ki ų p iešdėlius i p iesagas u inčių eiksmažodžių, da yba gali
bū i aiškinama i an aip (u bu is 1978: 92).
158
KalBOS Kul ū a | 83
pe kel inė eikšmė „ a g i, kamuo is, susidu i su kliū imis, dė i pas angas
do ojan is su ūpesčiais, sp endžian p oblemas i pan.“, p z., mu kdy is
skolose, in igose, skandaluose.
emian is spausdin inių DŽ leidimų duomenimis, mu kdy i ne u i eikš-
mės „su jėga kiš i, kimš i, g ūs i“, būdingos eiksmažodžiams mu dy i i
mu gdy i. lKŽe pa eikia įmu kdy i, p imu kdy i i sumu kdy i a osenos
pa yzdžių, odančių šią kimšimo, g ūdimo eikšmę: O kas čia a e įmu kdė
į ą maišą? š. Kuo ik adęs, sa o maišą p imu kdė S n. Mo e iškė, sumu k-
džiusi a gal į kašu ę beišlendan į gaidį, nuskubėjo sa o keliais P. C i . iesa,
spausdin iniame lKŽ pi mieji du sakiniai ilius uoja eiksmažodžius įmu g-
dy i i p imu gdy i (nu odan uos pačius šal inius)6.
4. DaBa iNėS Va OSENOS a SPiNDyS iN E NE E
i ian daba inę eiksmažodžių mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s) i p ieš-
dėlinių jų edinių a oseną pasi elk a Google paieškos sis ema (žiū ė a
2010 06 16–20; sang ąžiniai eiksmažodžiai papildomai i i 2010 11 08,
gau i ezul a ai iš esmės a i iko anks esnius). Viešai p ieinami in e ne o
eks ai pagal komunikacijos pobūdį sąlygiškai gali bū i ski s omi į in o -
macinius i komunikacinius, pas a ieji eikiau p ilygin ini „pa ašy os o mos
(daugiau a mažiau) p i ačios saky inės kalbos a mainai“ (Vaicekauskienė
2008: 71–72). Šiuo a eju s a is iniai duomenys ink i in e ne o eks ų
neklasi ikuojan į minė as dalis, no s iš pi mo ž ilgsnio galima pasaky i,
kad komunikacinio pobūdžio eks ų bu o daugiau. ai na ū alu, nes i ie-
ji žodžiai y a s ilis iškai žymė i, būdingi šnekamajai kalbai. ypač dažnai jie
a ojami pe kel inėmis eikšmėmis. iš dalies komunikacinio pobūdžio eks-
ai gal ne i s a besni šiam y imui – kaip a s a a nag inė iems leksiko-
g a iniams šal iniams, iš ku ių (dėl gana ne ienalyčio pa eikimo) sudė inga
6 apsk i ai dalis pa yzdžių, spausdin iniame lKŽ pa eikiamų su šaknimi mu g-, elek oninia-
me leidinyje a i inkamai pako eguo i ilius uoja šaknies mu k- eiksmažodžių a oseną (į ai
BŽ edak o ių dėmesį a k eipė doc. d . albinas D uk einis). Daugumas pako eguo ųjų pa-
yzdžių y a iš gy osios kalbos, žodžių inkėjai galėjo juos už ašy i emdamiesi sa u aisyklin-
gos ašybos sup a imu ( . y. su -g-). lKŽe engėjams nu a us mu gdy i laiky i klaidingos a-
šybos a eju, ci uo ieji i ki i a osenos pa yzdžiai galėjo bū i pa aisy i i pa eik i aisyklingos
ašybos eiksmažodžių s aipsniuose. iesa, pa aisy i i keli pa yzdžiai iš ašy inių šal inių,
ačiau senų a dėl ki ų p iežasčių ne i in pa ikimų ašybos p asme – jie pažymė i su umpi-
nimais BsP (= lie u iškos pasakos y ai ios. Su inko D . J. Basana ičius. i–iV dalis. Chicago
1903–1905) i š (= e imų i šiaipjau mažiau eišsiski iančių aš ų žodis a sakinys).
D. Mu Mulai y ė. Mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s) pa eikimas žodynuose i daba inė a osena
159
sp ęs i apie ealiąją minė ų eiksmažodžių a oseną i a pusa io yšius.
ieško a iek pap as ųjų, iek sang ąžinių eiksmažodžių asmenuojamųjų
o mų, aip pa eikiamųjų i ne eikiamųjų daly ių. Kadangi paieškos ei-
lu ės ilgis y a ibo as, o eiksmažodžiai pasižymi o mų gausa i į ai o e,
ieško i pasi ink os labiausiai ikė inos, . y. dažniausios, o mos (plg. alek-
sand a ičiū ė 2008: 270). Pa yzdžiui, mu dy i, mu dy is a eju paieškos
eilu ės bu o okios:
(1) asmenuojamosios pap as osios o mos – „mu dy i“ O „mu dau“ O „mu -
dai“ O „mu do“ O „mu dome“ O „mu do e“ O „mu džiau“ O „mu dei“
O „mu dė“ O „mu dėme“ O „mu dė e“ O „mu dyda au“ O „mu dyda ai“
O „mu dyda o“ O „mu dyda ome“ O „mu dyda o e“ O „mu dysiu“ O
„mu dysi“ O „mu dys“ O „mu dysime“ O „mu dysi e“ O „mu dy ų“ O
„mu dyk“ O „mu dyki e“;
(2) asmenuojamosios sang ąžinės o mos – „mu dy is“ O „mu dausi“ O
„mu daisi“ O „mu dosi“ O „mu domės“ O „mu do ės“ O „mu džiausi“ O
„mu deisi“ O „mu dėsi“ O „mu dėmės“ O „mu dė ės“ O „mu dyda ausi“
O „mu dyda aisi“ O „mu dyda osi“ O „mu dyda omės“ O „mu dyda o ės“
O „mu dysis“ O „mu dy ųsi“ O „mu dykis“ O „mu dyki ės“;
(3) eikiamųjų daly ių o mos – „mu domas“ O „mu domo“ O „mu do-
mam“ O „mu domą“ O „mu domu“ O „mu domame“ O „mu domi“ O
„mu domų“ O „mu domiems“ O „mu domus“ O „mu domais“ O „mu -
domuose“ O „mu doma“ O „mu domos“ O „mu domai“ O „mu domoje“
O „mu domoms“ O „mu domomis“ O „mu domose“;
(4) ne eikiamųjų daly ių o mos – „mu dy as“ O „mu dy o“ O „mu dy am“
O „mu dy ą“ O „mu dy u“ O „mu dy ame“ O „mu dy iems“ O „mu dy-
us“ O „mu dy ais“ O „mu dy uose“ O „mu dy a“ O „mu dy os“ O „mu -
dy ai“ O „mu dy oje“ O „mu dy oms“ O „mu dy omis“ O „mu dy ose“.
Paieškos ezul a ai pa eik i 1-oje len elėje. Pi moje (1) skil yje pa eikiama
pap as ųjų, (2) – sang ąžinių eiksmažodžių asmenuojamųjų o mų s a is i-
ka, (3) – eikiamųjų i (4) – ne eikiamųjų daly ių (išsky us daugiskai os
a dininko i kilmininko o mas, ku ios su ampa su bend a ies i a iamosios
nuosakos 3-iojo asmens o momis, odėl y a skaičiuo os ka u su asmenuo-
jamomis pap as osiomis o momis) skai iniai duomenys. Pi moje skaičių
eilu ėje pa eik a nep iešdėlinių, olesnėse – į ai ius p iešdėlius u inčių eiks-
mažodžių, p z., an oje eilu ėje – į(si)mu dy i, į(si)mu gdy i, į(si)mu kdy i,
ečioje – iš(si)mu dy i, iš(si)mu gdy i, iš(si)mu kdy i i . ., s a is ika.
aip pa domė asi ap a iamųjų eiksmažodžių abs ak ais, jų paieškos
eilu es suda ė pilnos pap as ųjų i sang ąžinių daik a a džių kai ybos pa a-
digmos. Veiksmų pa adinimų a osenos dažnumą odo 2-a len elė.
166
KalBOS Kul ū a | 83
neiš engiamas ūkumas, nes okiu a eju dalis žodžių BŽ pa eikiama ne-
iksliai. ačiau a dalis y a labai nedidelė. Esama i p i alumų – d ejopos
nuo odos leidžia pa ody i a ian ų ski ingumą, ečiausias a ian as is
dėl o pa enka į žodyną, nes, emian is giminiškų žodžių i k . analize, nė-
a eng inas bend inėje kalboje.
iŠVaDOS
1. Veiksmažodžius mu dy i, mu gdy i, mu kdy i i jų sang ąžinius bei
p iešdėlinius edinius BŽ numa oma pa eik i iš esmės ki aip nei anksčiau
išleis uose žodynuose i jų elek oniniuose a ian uose.
2. Šie eiksmažodžiai i jų ediniai į ai iuose daba inės kalbos i aka-
deminio žodyno leidimuose pa eikiami gana ski ingai, ad BŽ bū ų sunku
išlaiky i kokį no s ęs inumą. Mėginan sude in i šiuo a eju sunkiai sude-
inamus no mos s abilumo i a osenos i šenybės eikala imus pasi ink-
as di e encijuo as nuo odinis a ian ų pa eikimo būdas.
3. Dėl dažniausios a osenos i u ingiausios seman ikos pag indiniais
a ian ais BŽ bū ų laikomi šaknies mu k- eiksmažodžiai, į juos nu odomi
ečiau a ojami i be eik apačias eikšmes u in ys šaknies mu - eiksma-
žodžiai, ku ie i gi ski s omi eikšmėmis i pa eikiami su a osenos pa yz-
džiais. ečiausi i ik iš dalies seman iškai su ampan ys šaknies mu g- eiks-
mažodžiai aip pa pa eikiami nu odan į pag indinius a ian us, ačiau
seman iškai neski s omi i neilius uojami.
4. oks šaknies mu g- eiksmažodžių pa eikimas suda o kiek išk eip ą
jų seman ikos aizdą. ačiau juos pa eikian kaip a i inkančius šaknies mu -
eiksmažodžius, bū ų p ipažįs amas d iejų a ian ų ( u inčių šaknis mu g-
i mu -) lygia e iškumas i aip bū ų p ieš a aujama lKŽe, ku šaknies
mu g- eiksmažodžiai laikomi klaida i aisomi.
5. No in BŽ inkamai – iksliai, sis emiškai, nep ieš a aujan no mų
eikala imams i neišk aipan ealiosios a osenos – pa eik i eiksmažo-
džius mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s) i jų p iešdėlinius edinius,
bū ų labai p a a u išgi s i ne ik leksikog a ų, be i leksikologų, seman-
ikos, da ybos, e imologijos, ašybos (ypač) specialis ų nuomones. ai
išdisku a us jau pi mame BŽ leidime šie eiksmažodžiai i nemažų jų
da ybos lizdų žodžiai galė ų bū i pa eik i naujai, iš aisius isas anks es-
niuose žodynuose pasi aikančias klaidas bei ne olygumus i pa odan da-
ba inę a oseną.

D. Mu Mulai y ė. Mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s) pa eikimas žodynuose i daba inė a osena
167
Šal iNiai
DŽ1 1954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. a sak. ed. J. K uopas. 1 leidimas,
Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
DŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. a sak. ed. J. K uopas. 2 leidimas,
Vilnius: Min is.
DŽ3 1993: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 3 leidimas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4 leidimas,
Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as.
DŽ5e 2003: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 5 (elek o-
ninis) leidimas, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as. – P ieiga pe in e ne ą:
www.lki.l
DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 6 (elek o-
ninis) leidimas, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as.
lKŽ 1966, 1970: Lie u ių kalbos žodynas 7, 8. a sak. ed. J. K uopas, Vilnius:
Min is.
lKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as). Vy . ed.
G. Nak inienė, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as. – P ieiga pe in e ne ą:
www.lkz.l
Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. –
P ieiga pe in e ne ą: h p://donelai is. du.l
in e ne o eks ų iš ekliai (na šy a paieškos sis ema Google).
li E a ū a
aleksand a ičiū ė S. 2008: Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės
i ian kalbos eiškinius. – Kalbos kul ū a 81, 266–282.
F aenkel E. 1965: Li auisches e ymologisches Wö e buch 2, Heidelbe g: Ca l
Win e . uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck und up ech .
Ka ulis K. 1992: La iešu e imoloģijas ā dnīca 1, īga: a o s.
K Ž 1990: Gai enis K., Keinys S. Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
lie u ių kalbos e imologinio žodyno duomenų bazė. – P ieiga pe in e ne ą:
h p://e imologija.bal nexus.l
liu ke ičienė D. 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i
ealybė. – Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos [Leksikog a ija i
leksikologija 1], Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as, 9–18.
ME 1925–1927: Mīlenbahs K. La iešu alodas ā dnīca 2. ed. J. Endzelīns,
īga: Kul ū as onds.
Nak inienė G. 2000: Bend inės kalbos žodynas i leksikos no minimo p ob-
lemos. – Kalbos kul ū a 73, 12–24.
Pupkis a. 1980: Kalbos kul ū os pag indai, Vilnius: Mokslas.
168
KalBOS Kul ū a | 83
Smoczyński W. 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Wilno: Wy-
dawnic wo uni e si e u Wileńskiego.
u bu is V. 1978: žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslas.
Vaicekauskienė l. 2008: Nauji naujųjų skolinių no minimo klausimai. –
Kalbos kul ū a 81, 65–79.
Vi kauskas V. 1995: apie „lie u ių bend inės kalbos žodyną“. – Kalbos
kul ū a 67, 87–91.
ЛЭС 1990: Лингвистический энциклопедический словарь. Гл. ред.
В. Н. Ярцева, Москва: Советская энциклопедия.
Gau a 2010 11 26
Ea MEN iN HE DiC iONa iES
aND HE Cu EN uSaGE OF HE VE BS
MURDYTI(S), MURGDYTI(S), MURKDYTI(S)
Summa y
he a icle compa es he p esen a ion o he e bs mu dy i(s), mu gdy i(s),
mu kdy i(s) ‘dip (in o), plunge (in o)’ in di e en dic iona ies o li huanian,
namely, six edi ions o he Dic iona y o Con empo a y Li huanian (Daba inės
lie u ių kalbos žodynas) and wo edi ions o he Dic iona y o Li huanian (Lie u ių
kalbos žodynas), which ha e been eleased bo h in he p in and elec onic e -
sions, analyzes he cu en usage o he e bs, hei in e ela ion and seman ics.
he analysis o equency in he con empo a y li huanian language and seman-
ic analysis o he e bs call o a new ea men o hese e bs and hei de i a-
i es in he Dic iona y o S anda d Li huanian.
a emp s o accomoda e he equi emen o no m s abili y and he c i e ion
o a iable language use encou aged he applica ion o di e en ia ed app oach
o he inclusion o c oss- e e ences. ye his app oach has ce ain d awbacks as
i ails o accu a ely e eal he seman ics o a ian s wi h he oo mu g-. Hope-
ully, his a icle will s imula e a discussion among lexicog aphe s, lexicologis s,
language no m p esc ibe s and o he expe s and will e en ually allow o im-
p o e he ea men o he abo e-men ioned and o he e bs in he Dic iona y
o S anda d Li huanian.
DaiVa Mu Mulai y ė
lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, l -10308 Vilnius
[email p o ec ed]