„Murdyti(s)“, „murgdyti(s)“, „murkdyti(s)“ pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena

DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas MURDYTI(S), MURGDYTI(S), MURKDYTI(S) PATEIKIMAS ŽODYNUOSE IR DABARTINĖ VARTOSENA ĮVADAS Viena iš būsimojo Bendrinės lietuvių kalbos žodyno (toliau – BŽ) naujovių (ir viena iš jo vėlavimo priežasčių) – rašymas ir redagavimas ne abėcėliškai, kaip buvo daroma anksčiau, o grupuojant žodžius pagal jų bendrus semantinius požymius ir darybą (Liutkevičienė 2006: 9). Taip siekiama žodyną sukurti kiek įmanoma sistemiškesnį. Atsirties tašku paimtas kompiuterinis Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (toliau – DŽ) 3-iojo leidimo variantas. Jo antraštiniai žodžiai skirstomi į leksines semantines grupes, duomenys analizuojami, koreguojami, pildomi, tiriama dabartinė vartosena bei naujausi leksikografiniai šaltiniai (tarp jų – ir vėlesni DŽ leidimai), ir visa tai galiausiai virsta naujais žodyno straipsniais1. Rašant priesagos -yti veiksmažodžių ir jų vedinių (vieno šios grupės pogrupio) straipsnius pastebėta, kad veiksmažodžių murdyti, murgdyti, murkdyti (taip pat jų vedinių) tarpusavio ryšius įvairūs DŽ ir Lietuvių kalbos žodyno (toliau – LKŽ) leidimai traktuoja gana įvairiai. Dabartinė vartosena rodo juos esant variantus2: šaknies mur- ir murk- (išskyrus vieną kitą išimtį) veiksmažodžiai turi tapačias reikšmes, o rečiausiai vartojami šaknies murg- veiksmažodžiai paprastai turi mažiau reikšmių nei pagrindinis variantas su murk-. Taigi rašant šių veiksmažodžių ir jų vedinių straipsnius teko spręsti klausimus: kiek galima remtis ankstesniais leksikografiniais 1 Dar žr. D. Liutkevičienės straipsnį šiame Kalbos kultūros tome (p. 141–150). 2 Kalbotyroje varianto sąvoka suprantama įvairiai (ЛГС 1990: 80). Šiame straipsnyje variantais vadinamos to paties kalbos vieneto, šiuo atveju – žodžio, skirtýbės, atmainos, turinčios tapačią semantiką ir skirtingą raišką. Pagrindinis, nusistovėjęs, bendrinėje kalboje reikalaujamas variantas yra norma (KTŽ 1990: 225, 134). D. MURMULAITYTĖ. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena 151 šaltiniais, ar įmanoma išlaikyti šių žodžių pateikimo juose tęstinumą, ar galima teikti pirmenybę dabartinei šių veiksmažodžių vartosenai, jei jos tyrimas leidžia minėtus žodžius laikyti variantais ir rodo akivaizdų vieno jų vyravimą, kaip suderinti BŽ ir LKŽ, kuriame vienas iš variantų laikomas klaida, ir t. t. Atsakymai į šiuos klausimus dar nėra iki galo aiškūs, todėl šiuo straipsniu tikimasi paskatinti diskusiją3, sulaukti kritikos ir pasiūlymų, kurie leistų šiuos žodžius BŽ pateikti tinkamai, nenusižengiant normos reikalavimams ir neiškraipant realiosios vartosenos faktų. 1. TIRIAMŲJŲ VEIKSMAŽODŽIŲ PATEIKIMAS ŽODYNUOSE 1.1. DŽ1 pateikia visus tris aptariamuosius veiksmažodžius, du iš jų – murdyti ir murgdyti – viename straipsnyje: mùr(g)d∥yti, ~o, ~ė 1. gramzdinti, nardyti į vandenį, į purvyną: M., įm. ką į balą. Kaimo keliai (pavasarį) išmurdyti, negali pavažiuoti. 2. kimšti, kišti, grūsti: Šieną m. į daržinę. Saikas nukimštas, numūrdytas ir su kaupu. Pilną daržinę primūrdė šieno. 3. sngr. klampoti, maudytis (dumble): Po plynes pakalnėje ~ytis. ~ymas (1) mùrkd∥yti, ~o, ~ė 1. kišti į balą, nardyti, murdyti: Gyvulius balose ~o. ~ydamiesi šieną traukė iš balos. Visus baltinius sumūrkdė į katilą. 2. prk. velti, traukti į bėdą. ~ymas (1) DŽ1 nepriešdėlinių veiksmažodžių straipsniuose kartu su vartosenos pavyzdžiais pateikiami ir priešdėliniai bei sangrąžiniai antraštinių veiksmažodžių vediniai (DŽ1 VII, XI), tokiu būdu į šį žodyno leidimą dar pateko įmurdyti, išmurdyti, numurdyti, primurdyti, mur(g)dyti ir sumurkdyti. Akivaizdu, kad taupumo sumetimais vienu straipsniu pateikiami murdyti ir murgdyti laikomi variantais, kurių reikšmės visiškai sutampa. Sprendžiant iš iliustracijose pateikiamų priešdėlinių vedinių, kurie visi padaryti tik iš murdyti, galima spėti, kad pastarasis variantas ir laikomas pagrindiniu. Juo aiškinamas ir atskiru straipsniu pateikiamas murkdyti, kuris tik pirmąja 3 Žodyno redaktorių prašymu (tarpininkaujant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyr. specialistei Aistei Pangonytei), savo nuomonės rūpimu klausimu yra išsakę doc. dr. Jurgis Pakerys ir doc. dr. Albinas Drukteinis. Būtų labai naudinga, jei jie sutiktų savo mintis išplėtoti ir su jomis viešai supažindintų platesnę visuomenę. 152 KALBOS KULTŪRA | 83 reikšmė sutampa su kitais dviem veiksmažodžiais ir be šios turi dar jiems nebūdingą perkeltinę reikšmę. Sangrąžinis vedinys murkdyti neišskirtas atskira reikšme (plg. mur(g)dyti 3. sngr.). 1.2. DŽ₂ pateikiami tik du iš aptariamųjų nepriešdelinių veiksmažodžių: mùrd‖yti, ~o, ~ė 1. gramzdinti, nardinti į vandenį, į purvyną: Nemùrdýk taip giliai. ‖ sngr.: Po dumblą ~ytis. 2. kimšti, kišti, grūsti: Šieną ~o į maišą, į daržinę. ~ymas (1) mùrk‖dyti, ~o, ~ė 1. nardinti į vandenį, murdyti: ~o vaiką į upę – dar prigirdys. ‖ sngr.: ~ydamiesi šieną traukė iš balos. 2. prk. velti, traukti į bėdą. ~ymas (1) Ir DŽ₂, ir vėlesniuose leidimuose priešdėliniai veiksmažodžiai, išskyrus priešdėlio ne- vedinius, pateikiami atskirais straipsniais. Šiame leidime yra keletas priešdėlinių veiksmažodžių su šaknimi murg-, taigi iš esmės DŽ₂ pateikia visų trijų šaknų (mur-, murg-, murk-) veiksmažodžių. Įdomu, kad murádyti ir murkdyti bei įmurádyti ir įmurkėdyti pateikiami atskirais straipsniais. Kitų priešdėlių vediniai su savo variantais, turinčiais šaknį murg-, pateikiami tame pačiame straipsnyje (išmur(g)dyti, numur(g)dyti, primur(g)dyti, sumur(g)dyti, užmur(g)dyti), išskyrus pamurádyti ir pamurgdyti, kurie pateikiami atskirai. Beje, pamurgdyti aiškinamas „pamurdyti“ (ne nurodomas į jį). Iliustraciniai pavyzdžiai (tiek sutrumpintieji, tiek ištisiniai) šiuo atveju nesuteikia galimybės spėti, kuris variantų laikomas pagrindiniu. Pvz.: išmùr(g) d‖yti, ~o, ~ė išmaudyti, panardinant į vandenį: I. šunelį. ‖ sngr.: Įkrito į upę ir išsimur(g)dė visas. užmùr(g)d‖yti, ~o, ~ė 1. užkišti, užkimšti: Butelį su kamščiu ~o. 2. mur gdant užkamuoti: Vaikai ~ys kačiuką. 3. užmaukšlinti: U. kepurę ant galvos. Aptariamųjų veiksmažodžių ir jų vedinių semantinė struktūra pateikiama panašiai kaip ir ankstesniame žodyno leidime, išskyrus sangrąžinius veiksmažodžius, kurie nebepateikiami atskiromis reikšmėmis. 1.3. DŽ₃₋₄ pateikiami visi trys nepriešdėliniai veiksmažodžiai: mùrd‖yti, ~o, ~ė 1. gramzdinti, nardinti į vandenį, į purvyną: Nemùrdýk taip giliai. ‖ sngr.: Po dumblą ~ytis. 2. kimšti, kišti, grūsti: Šieną ~o į maišą, į daržinę. 3. prk. traukti, velti į bėdą: Pats įkliuvo ir mane ~o. ~ymas (1) mùrgd‖yti, ~o, ~ė žr. m u r d y t i mùrkd‖yti, ~o, ~ė 1. žr. m u r d y t i 1. 2. žr. m u r d y t i 3 D. MURMULAITYTĖ. Murdyti(s), murga(dyti)(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinėje vartosenoje 153 Jų reikšmės išdėstomos kitaip, t. y. perkeltinė reikšmė „traukti, velti į bėdą“, ankstesniuose DŽ leidimuose buvusi būdinga tik veiksmažodžiui murkdyti, dabar priskiriama ir veiksmažodžiui murdyti, kuris laikomas pagrindiniu variantu, kiti veiksmažodžiai į jį tik nurodomi. Be to, murgdyti semantika visiškai sutampa su murdyti (kaip ir DŽ₁), o murkdyti neturi reikšmės „kimšti, kišti, grūsti“ (tai būdinga visiems DŽ leidimams). Ryškiausia DŽ₃₋₄ naujovė – nebėra priešdėlinių veiksmažodžių variantų su -g-, kurie ankstesniame leidime buvo pateikiami vienoje antraštėje su pagrindiniu variantu. Vienintelis išmur(g)dyti (tai ir vienintelis variantų pateikimas vienoje antraštėje), matyt, išliko per klaidą. Taigi DŽ₃₋₄ liko tik du šaknies murg- veiksmažodžiai – murgdyti ir išmurgdyti. 1.4. Elektroniniuose DŽ₅₋₆ vaizdas iš esmės pasikeičia – nebelieka variantų su šaknimi murk- (išskyrus prisimurkdyti), o šaknies murg- veiksmažodžiai visur nuosekliai nurodomi į pagrindinį variantą murdyti ir jo priešdėlinius vedinius. Dar įdomu, kad visuose DŽ leidimuose, išskyrus pirmąjį, pateikiama antroji užmurdyti reikšmė „mur­dant (murgdant DŽ₂) užkamuoti“: Vaikai užmur­dys kačiuką. Tačiau pamatinio veiksmažodžio straipsnyje tokios reikšmės, kuria galėtų remtis vedinys (plg. LKŽ teikiamą „niurkyti, maigyti“), nėra. 1.5. Aptariamųjų veiksmažodžių ir jų priešdėlinių vedinių pateikimas LKŽ ir LKŽₑ skiriasi. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad LKŽₑ murgdyti laikomas klaida, taisomas į murkdyti, pateikiamas be iliustracinių pavyzdžių, nėra nei jo vedinių. Spausdintinis LKŽ pateikia tiek murgdyti, tiek sangrąžinį ir priešdėlinius jo vedinius įmurgdyti, numurgdyti, nusimurgdyti, pamurgdyti, pasimurgdyti, primurgdyti, prisimurgdyti, sumurgdyti. Jie visi nurodomi į murdyti arba atitinkamus priešdėlinius ar sangrąžinius jo vedinius, iliustruojami pavyzdžiais iš gyvosios kalbos ir raštų. Apskritai LKŽ užfiksuota daugybė tos pačios arba artimos semantikos žodžių su šaknimis mur-, murg-, murk- ir kt.: murà „klampynė, purvynas“; ¹ mùras „įmirkusi, pažliugusi žemė“; mùras², -à „šlapias, pažliugęs“; murdėti, mùrda (mùrdi?), -ėjo „būti paskendusiam, skendėti, grimzdėti“; murdýnas, murdỹne „klampi, pelkėta vieta, dumblynas“; mùrdinti (-yti), -ina, -ino žr. murdyti 4 („kišti į vandenį ar šiaip kokį skystį, gramzdinti, nardinti“); mùrduloti, -oja, -ojo „bet kaip prausti, murdyti“; ¹ murgėti, 154 KALBOS KULTŪRA | 83 mùrga, -ėjo „smulkiai lyti, purkšti“; murglà „tiršta migla; labai smulkus lietus“; mùrglinas, -à 1. „purvinas, nešvarus“; 2. „sukaitęs, suprakaitavęs“; murglýnas „purvynas“; murglýnė „labai klampi vieta, dumblynas“; 2 muõglinti, -ina, -ino „purvinti, tepti“; muõglytis, -ijasi, -ijosi „maudytis, turlytis“; murgliuoti, -iuoja, -iavo „tepti, terlioti“; murglótas, -a „su smulkiu lietumi, miglotas“; murglóti, -ója, -ójo „smulkiai lynoti, dulksnoti“; 3 mùrinas, -à 1. „purvinas, murzinas, išteptas“; 2. „šlapias, suplukęs, sušilęs“; 1 mùrinti, -ina, -ino 1. „tepti, terlioti, murzinti“; | refl.; 2. „mirkyti, šlapinti“; 2 mùrinti, -ina, -ino „murdyti“; 2 įmùrinti „įmurdyti, įkišti“; 2 išmùrinti žr. išmurdyti 3 („važiuojant išmindyti, išdrembti“): Išmùrintas kelýs; mùrioti, -ioja, -iojo 1. „tepti, teršti, purvinti“; 2. refl. „netikusiai praustis, terliotis“; mùrkyti, -o (-ia), -ė „maigyti, niurkyti“; įmùrkyti „įkišti, įniurkyti“; sumùrkyti 1. „sulamdyti, sumurdyti, sumaigyti“; 2. „sutraiškyti, sutriuškinti, sumurdyti“; 3. „sukišti į vandenį, sumerkti“; murklýnė žr. murglýnė; 2 mùrklinti, -ina, -ino žr. 2 murglinti; murklóti, -ója, -ójo „klampoti, makoti“; murknà „atlydys, atodrėkis“; murknùs, -i „apsiniaukęs, darganotas“; murksóti, mùrkso, -ójo 3. „būti apsiniaukus“; 1 murkšlà „smulkus lietus“; murkšlénti, -ėna, -ėno „terlioti, purvinti, nešvariai ką daryti (pvz., skalbti)“; 1 mùrkšlinti, -ina, -ino „tepti, terlioti“; mùrkšlioti, -ioja, -iojo 3. „prastai, nešvariai mazgoti, prausti“; murkšlótas, -a „apsiniaukęs; smulkiais lašeliais lynojantis“; 1 murkšlóti, -ója, -ójo „smulkiai lyti, lynoti“; mùrkteleti, -ėja (-ia), -ėjo 1. „staiga pasinerti“; 2. „staiga įlįsti, įbėgti, šmurkštelėti“; 2 mùrkti, -ia, -ė „be paliovos lyti, merkti“; 2 murla „rūkas, migla“; 2 murlìà „klampi vieta, dumblynė“; muõliotis, -iojasi, -iojosi „lynoti, dulkti“; muõlyti, -ija, -ijo 1. „teršti, tepti, drumsti“; 2. refl. „pliuš kentis, tašky tis, turly tis“; mùrti, -sta (mūra), -o 1. „šlapti, mirkti, težti“; 3. „klimpti, grimzti“ ir kt. Dar plg. mùrmaliuoti, -iuoja, -iavo žr. murlyti 2: Ančiukai mùrmaliuoja po klaną; murmýnė 1. „klampynė“; mùrminti (-yti), -ina, -ino 3. „kišti, grūsti, murdyti“; 5. refl. „važiuoti blogu keliu, klampoti“. Turint galvoje tiek formos, tiek reikšmės tapatumą ar panašumą, straipsnyje nagrinėjamus šaknų mur-, murg-, murk- ir kitus čia išvardytus žodžius dar galima sieti su mirkti, merkti, maurai ir pan. Gausūs LKŽ duomenys rodo, kad tiek šaknies murg-, tiek murk- žodžiai sudaro nemažus darybos lizdus. Abiem atvejais įmanomos pozicijos prieš balsį ir pusbalsį (pvz.: murgėti, murgla, murkti (murkia, murkė), murkyti, murkna), todėl šaknies murg- rašybą laikyti klaidinga dėl priebalsių asimiliacijos būtų neteisinga. D. MURMULAITYTĖ. Murdyti(s), murga(dyti)(s), murk(dyti)(s) pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena 155 Apibendrinus LKŽ ir LKŽₑ duomenis matyti, kad šaknies mur– veiksmažodžiai būdingesni žemaičiams ir vakarų aukštaičiams, o murg– / murk– – rytų aukštaičiams. 2. ETIMOLOGINIŲ ŠALTINIŲ DUOMENYS Ernsto Fraenkelio Lietuvių kalbos etimologiniame žodyne žodyje mūrg̃linas „permirkęs“ -gl- kildinama iš -*dl-, šis žodis siejamas su mùrdyti, mùrti, mùras, murióti, máuras „dumblas, purvas“, taip pat su la. murdi „čiurkšlė, versmė (Sprudel)“, mùrdēt „kunkuliuoti“, murdinât „drumsti“, murga „bala, klanas, nešvari būtybė (Pfütze, unreines Wesen)“, murît, -êt „sutepti, supurvinti“ (Fraenkel 1965: 472). Karlio Miūlenbacho ir Janio Endzelyno žodyne murdinât 1. „drumsti“ (vandeni); 2. „daryti, kad kunkuliuotų, burbuliuotų“ (vanduo); 3. „daryti, kad murktų“ (katė) galimai siejamas su lie. mùrdyti (Wohl zu li. murdyti „etwas im Wasser rüttelnd behandeln“; ME 1925–1927: 668), o murga – su lie. mùrti (ME 1925–1927: 669). Latvių etimologijos žodyne su murdyti siejamas la. murdētb „burbuliuoti, kunkuliuoti“, rusų tarmybė мурда́ „purvas, purvynas“. Pagrindinę šaknies reikšmę parodęs tarm. murît „aptaškyti, sutepti, išterlioti“, murga „bala, klanas“. Latviško žodžio reikšmei įtakos turėjęs homonimas murdēta „neaiškiai kalbėti, niurnėti, murmėti“ (Karulis 1992: 608–609)⁴. Wojciecho Smoczyńskio Lietuvių kalbos etimologiniame žodyne šaknies murk- žodžiai murksėti „pasinerti, grimzti“, murknà „atodrėkis“ pateikiami etimologizuojant veiksmažodį merkti, šaknies mur– veiksmažodžiai ir vardažodžiai (i)mùrti, mùrdyti(s), murdėti, mùrinti, murà, mùras, mùrinas ir kt. – etimologizuojant žodį máuras. O murgėti, murglà, murglóti, remiantis le. mżyć reikšmių santykiu (1. „dulk­ti, lynoti“ ir 2. „būti matomam kaip per miglą, šviesti išsklaidyta šviesa, žybčioti, mirgėti“), siejami su la. mùrgt „leisti laiką nemiegant, plūktis, kamuotis“, mùrgi „kliedesys, svaičiojimas; šmėklos; šiaurės pašvaistė“, mùrguôt „kliedėti, svaičioti, fantazuoti“ ir pateikiami žodžio mirgėti etimologijoje (Smoczyński 2007: 378, 390, 404). 4 Plg. lie. mùrminti (–yti), –ina, –ino 1. intr. N „murmeti, niurnėti“. 2. tr. „erzinti, pykdyti“: Kam mùrmini juos, t. y. pykini! J. 3. tr. „kišti, grūsti, murdyti“: Dukrele, mùrmink gerai siūlus, kad dažai geriau nukąstų Kp. 4. tr. „urbinti, krapštyti“: Dalgiočiu èmiau murmýti liūną, ir atsivėrė eketėlė Slm. 5. refl. „važiuoti blogu keliu, klampoti“: Mùrminas po duobes, ir gana Skr. (LKŽₑ). 156 KALBOS KULTŪRA | 83 Viename iš Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazės įrašų (http://etimologija.baltnexus.lt/?w=murdyti) murdyti „purtyti“ gretinamas su praslaviškos kilmės serbų–kroatų žodžiais (pamatuotais *mъrd-) *mъrdati (sę) – mȍdamu (ce)) ir juos atitinkančiais slov. mȑdati, bulg. мъ̀рдam, мръ̀двам, мръ̀дна, le. mardać, merdać, s. č. mrdati (visų reikšmės panašios – „judinti, liesti“). Duomenų apie murgdyti, murkdyti nėra (žiūrėta 2010 11 24). Taigi informacija apie nagrinėjamuosius veiksmažodžius etimologiniuose šaltiniuose yra gana įvairi, kai kuriais atvejais kelianti abejonių. Nė vienoje etimologijoje jie nėra minimi visi trys. Veikiausiai murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) laikytini skirtingos kilmės žodžiais. Žiūrint sinchroniškai pirmasis sietinas su murti, trečiasis – su merkti, mirkti. Antrasis – murgdyti(s) – akivaizdžiai nėra suskardėjęs murkdyti(s) variantas. 3. SEMANTIKA Pagrindinė aptariamųjų veiksmažodžių murdyti, murgdyti, murkdyti reikšmė yra „(ppr. ne kartą) kišti, nardinti į skystį ar pan. terpę“; pvz.: murkdyti į vandenį, į sniegą; murkdyti purvyne (daugiau šios ir kitų reikšmių iliustracinių vartosenos pavyzdžių žr. šio straipsnio 5-ame skyriuje pateiktame pirmiame BŽ žodyniniame straipsnyje). Iš šios reikšmės atsirado perkeltinė reikšmė „kenkti, velti į bėdą, žeminti, niekinti, žlugdyti“; pvz.: geras žmonės vardas dabar murkdomas purve; teismuose užmurkdyti; sumurdytas konkurentas vargiai beatsigaus. Veiksmažodis murdyti savitas tuo, kad jo vedinys iš-murdyti dar reiškia „ištežinti, sugadinti minant, važiuojant (apie kelius)“5. Pastebėtina, kad vartosenos pavyzdys su šia reikšme užfiksuotas tik pirmame iš visų DŽ leidimų (žr. cituotą murgdyti straipsnį), tiesa, jis klaidingai iliustruoja anksčiau minėtą pirmąją reikšmę. Tačiau patyrinėjus vartoseną panašu, kad veiksmažodis išmurdyti ištežinimo reikšme vartojamas dažniausiai. Su pagrindine nardinimo į skystį ar pan. terpę reikšme susijusios sangrąžinių vedinių murdytis, murgdytis, murkdytis reikšmės „klampoti, grimztant judėti, kapanotis ir pan.“ bei „maudytis, nardyti, pliuškentis“; yra ir 5Ko gero, išmurdyti šia reikšme laikytinas priešdėlėtu, o ne priešdėliniu veiksmažodžiu, t. y. priežastiniu priesagos -dyti vediniu iš išmurti, o ne priešdėlio iš- vediniu iš murdyti. Pastarojo straipsnyje LKŽ šį reikšmė nenurodoma. Be abejo, priklausomai nuo konteksto, išmurdyti, kaip ir daugelio kitų priešdėlius ir priesagas turinčių veiksmažodžių, darbyba gali būti aiškinama ir antraip (Urbutis 1978: 92). D. MURMULAITYTĖ. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena 157 perkeltinė reikšmė „vargti, kamuotis, susidurti su kliūtimis, dėti pastangas dorojantis su rūpesčiais, sprendžiant problemas ir pan.“; pvz., murkdyti skolose, intrigose, skandaluose. Remiantis spausdintinių DŽ leidimų duomenimis, murkdyti neturi reikšmės „su jėga kišti, kimšti, grūsti“, būdingos veiksmažodžiams murdyti ir murgdyti. LKŽₑ pateikia įmurkdyti, primurkdyti ir sumurkdyti vartosenos pavyzdžių, rodančių šią kimšimo, grūdimo reikšmę: O kas čia tave įmurkdė į tą maišą? rš. Kuo tik radęs, savo maišą primurk­dė Svn. Moteriškė, sumurk­džiusi atgal į kašutę beišlendanti gaidį, nuskubėjo savo keliais P. Cvir. Tiesa, spausdintiniame LKŽ pirmieji du sakiniai iliustruoja veiksmažodžius įmurgdyti ir primurgdyti (nurodant tuos pačius šaltinius)6. 4. DABARTINĖS VARTOSENOS ATSPINDYS INTERNETE Tiriant dabartinę veiksmažodžių murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) ir priešdėlinių jų vedinių vartoseną pasitelkta Google paieškos sistema (žiūrėta 2010 06 16–20; sangrąžiniai veiksmažodžiai papildomai tirti 2010 11 08, gauti rezultatai iš esmės atitiko ankstesnius). Viešai prieinami interneto tekstai pagal komunikacijos pobūdį sąlygiškai gali būti skirstomi į informacinius ir komunikacinius, pastarieji veikiau prilygintini „parašytos formos (daugiau ar mažiau) privačios sakytinės kalbos atmainai“ (Vaicekauskienė 2008: 71–72). Šiuo atveju statistiniai duomenys rinkti interneto tekstų neklasifikuojant į minėtas dalis, nors iš pirmo žvilgsnio galima pasakyti, kad komunikacinio pobūdžio tekstų buvo daugiau. Tai natūralu, nes tirtieji žodžiai yra stilistiškai žymėti, būdingi šnekamajai kalbai. Ypač dažnai jie vartojami perkeltinėmis reikšmėmis. Iš dalies komunikacinio pobūdžio tekstai gal net ir svarbesni šiam tyrimui – kaip atsvara nagrinėtiems leksikografiniams šaltiniams, iš kurių (dėl gana nevienalyčio pateikimo) sudėtinga 6 Apskritai dalis pavyzdžių, spausdintiniame LKŽ pateikiamų su šaknimi murg-, elektroniniame leidinyje atitinkamai pakoreguoti iliustruoja šak­nies murk- veiksmažodžių vartoseną (į tai BŽ redaktorių dėmesį atkreipė doc. dr. Albinas Drukteinis). Daugumas pakoreguotų pavyzdžių yra iš gyvosios kalbos, žodžių rinkėjai galėjo juos užrašyti remdamiesi savu taisyklingos rašybos supratimu (t. y. su –g–). LKŽₑ rengėjams nutarus murgdyti laikyti klaidingos rašybos atveju, cituotieji ir kiti vartosenos pavyzdžiai galėjo būti pataisyti ir pateikti taisyklingos rašybos veiksmažodžių straipsniuose. Tiesa, pataisyti ir keli pavyzdžiai iš rašytinių šaltinių, tačiau senų ar dėl kitų priežasčių ne itin patikimų rašybos prasme – jie pažymėti sutrumpinimais BsP (= Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Dr. J. Basanavičius. I–IV dalis. Chicago 1903–1905) ir rš (= vertimų ir šiaipjau mažiau teišsiskiriančių raštų žodis ar sakinys). 158 KALBOS KULTŪRA | 83 spręsti apie realiąją minėtų veiksmažodžių vartoseną ir tarpusavio ryšius. Ieškota tiek paprastųjų, tiek sangrąžinių veiksmažodžių asmenuojamųjų formų, taip pat veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių. Kadangi paieškos eilutės ilgis yra ribotas, o veiksmažodžiai pasižymi formų gausa ir įvairove, ieškoti pasirinktos labiausiai tikėtinos, t. y. dažniausios, formos (plg. Aleksandravičiūtė 2008: 270). Pavyzdžiui, murdyti, murdytis atveju paieškos eilutės buvo tokios: (1) asmenuojamosios paprastosios formos – „murdyti“ OR „murdau“ OR „murdai“ OR „murdo“ OR „murdomė“ OR „murdote“ OR „murdžiau“ OR „murdei“ OR „murdė“ OR „murdėme“ OR „murdėte“ OR „murdydavau“ OR „murdydavai“ OR „murdydavo“ OR „murdydavome“ OR „murdydavote“ OR „murdysiu“ OR „murdysi“ OR „murdys“ OR „murdysime“ OR „murdysite“ OR „murdytų“ OR „murdyk“ OR „murdykite“; (2) asmenuojamosios sangrąžinės formos – „murdytis“ OR „murdausi“ OR „murdaisi“ OR „murdosi“ OR „murdomės“ OR „murdotės“ OR „murdžiausi“ OR „murdeisi“ OR „murdėsi“ OR „murdėmės“ OR „murdėtės“ OR „murdydavausi“ OR „murdydavaisi“ OR „murdydavosi“ OR „murdydavomės“ OR „murdydavotės“ OR „murdysis“ OR „murdytusi“ OR „murdykis“ OR „murdykitės“; (3) veikiamųjų dalyvių formos – „murdomas“ OR „murdomo“ OR „murdomam“ OR „murdomą“ OR „murdomu“ OR „murdomame“ OR „murdomi“ OR „murdomų“ OR „murdomiems“ OR „murdomus“ OR „murdomais“ OR „murdomuose“ OR „murdoma“ OR „murdomos“ OR „murdomai“ OR „murdomoje“ OR „murdomoms“ OR „murdomomis“ OR „murdomose“; (4) neveikiamųjų dalyvių formos – „murdytas“ OR „murdyto“ OR „murdytam“ OR „murdytą“ OR „murdytu“ OR „murdytame“ OR „murdytiems“ OR „murdytus“ OR „murdytais“ OR „murdy tuose“ OR „murdyta“ OR „murdytos“ OR „murdytai“ OR „murdytoje“ OR „murdytoms“ OR „murdytomis“ OR „murdytose“. Paieškos rezultatai pateikti 1-oje lentelėje. Pirmoje (1) skiltyje pateikiama paprastųjų, (2) – sangrąžinių veiksmažodžių asmenuojamųjų formų statistika, (3) – veikiamųjų ir (4) – neveikiamųjų dalyvių (išskyrus daugiskaitos vardininko ir kilmininko formas, kurios sutampa su bendraties ir tariamosios nuosakos 3-iojo asmens formomis, todėl yra skaičiuotos kartu su asmenuojamosiomis paprastosiomis formomis) skaitiniai duomenys. Pirmoje skaičių eilutėje pateikta nepriešdėlinių, tolesnėse – įvairius priešdėlius turinčių veiksmažodžių, pvz., antroje eilutėje – į(si)murdyti, į(si)murgdyti, į(si)murkdyti, trečioje – iš(si)murdyti, iš(si)murgdyti, iš(si)murkdyti ir t. t., statistika. Taip pat domėtasi aptariamųjų veiksmažodžių abstraktais, jų paieškos eilutes sudarė pilnos paprastųjų ir sangrąžinių daiktavardžių kait ybos paradigmos. Veiksmų pavadinimų vartosenos dažnumą rodo 2-a lentelė. D. MURMULAITYTĖ. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena 159 1 LENTELĖ. Veiksmažodžių su šaknimis mur-, murg-, murk- vartosena Prieš. murdyti (1) (2) (3) (4) iš viso murgdyti (1) (2) (3) (4) iš viso murkdyti (1) (2) (3) (4) iš viso − 153 192 31 9 385 52 86 16 4 158 278 529 122 21 950 į- 53 1 15 16 85 8 1 ? − 2 11 108 5 6 35 154 iš- 10 2 − 4 16 8 5 − 2 15 31 21 2 18 72 ne- 16 12 1 1 30 1 12 1 4 18 16 19 3 4 42 nu- 10 2 − 7 19 3 − − 1 4 8 1 1 4 14 pa- 39 35 1 5 80 31 21 − 5 57 76 92 5 10 183 pri- 11 3 − 1 15 1 ? − − − 1 4 4 − 2 10 su- 51 11 1 22 85 23 − 1 8 32 78 2 5 31 116 už- 4 − − 2 6 − − − − − 7 4 3 1 15 Iš viso 347 258 49 67 721 127 125 18 26 296 606 677 147 126 1556 2 LENTELĖ. Veiksmų pavadinimų su šaknimis mur-, murg-, murk- vartosena Prieš. murdymas ppr. sngr. iš viso murgdymas ppr. sngr. iš viso murkdymas ppr. sngr. iš viso − 19 23 42 11 5 16 39 5 44 į- 1 − 1 1 − 1 − − − iš- − − − − − − 2 2 4 ne- − − − − − − 1 − 1 nu- − − − − − − − − − pa- 2 3 5 1 6 7 7 19 26 pri- − − − − − − 1 − 1 su- 5 − 5 − − − 3 1 4 už- − − − − − − − − − Iš viso 27 26 53 13 11 24 53 27 80 160 KALBOS KULTŪRA | 83 1 ir 2-a lentelės akivaizdžiai rodo, kad dažniausi yra šaknies murk- veiksmažodžiai ir jų abstraktai – atitinkamai 1556 ir 80 vartosenos pavyzdžių. Gerokai rečiau vartojami šaknies mur- veiksmažodžiai ir daiktavardžiai (721 ir 53), o šaknies murg- veiksmažodžiai yra daugiau nei penkiskart (abstraktai – 3,3 karto) retesni už dažniausius šaknies murk- veiksmažodžius (rasta 296 veiksmažodžių ir 24 daiktavardžių pavartojimo atvejų). Turint galvoje interneto tekstų įvairovę, komunikacinio pobūdžio tekstų vyravimą, skirtingą jų autorių raštingumo lygį (dauguma tekstų nėra redaguoti) ir kitus nekalbinius veiksnius, šiais dažnumo rodikliais, pasirenkant vieną ar kitą šaknies variantą kaip pagrindinį, galima remtis tik iš dalies. Nežinia, kurie tekstų autoriai variantus su murg- ir murk- renkasi sąmoningai, o kurie paprasčiausiai rašo, kaip girdi, nekreipdami dėmesio į priebalsių asimiliaciją. Vis dėlto statistiniai duomenys yra labai iškalbingi ir rodo, kad šaknies murk- formos akivaizdžiai vyrauja dabartinėje vartosenoje7. 5. PATEIKIMAS BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE Pagal BŽ koncepciją šis žodynas „turi būti realių normų žodynas, kuriame, taisyklingumo kriterijus taikant diferencijuotai ir nevengiant pateikti variantų, būtų formuojama prestižinė kalba, nenaikinant kasdienės“ (Naktinienė 2000: 16). Kasdienėje kalboje, remiantis atliktu tyrimu, šaknų mur-, murg- ir murk- veiksmažodžiai vartojami variantškai, turi tas pačias pagrindines reikšmes, o mur- ir murk- žodžių semantika yra beveik tapati. Reikia turėti galvoje, kad naujasis žodynas bus norminis, o normos pokyčiai negali būti staigūs. Pagrindinis kodifikacijos reikalavimas: palaikyti esminę normos ypatybę – stabilumą (Pupkis 1980: 37; Vitkauskas 1995: 88). Kita vertus, „BŽ rengėjai turi paisyti normų visuomeniškumo, o rinkdamiesi iš kelių bendrinei kalbai priimtinų variantų – laikytis vartosenos viršenybės principo“ (Naktinienė 2000: 17). Apsisprendžiant dėl pagrindinio varianto BŽ, kreiptinas dėmesys į žodžių kilmę, darybos ryšius su to paties darybos lizdo žodžiais (reikšmių ir formos atžvilgiu), pateikimo žodynuose istoriją ir dabartinę vartoseną. Pastarasis veiksnys šiuo atveju itin reikšmingas, nes dabartinė rašytinė vartosena rodo, kad murdyti ir murkdyti semantika yra tapusi beveik tapati, žodžiai turi tas 7 Įdomu, kad Google paieškos įrankis, remdamasis savo paties statistiniais duomenimis ir vartosenos dažnumo rodikliais, kartais atsiklausia, siūlydamas dažnesnį variantą, pvz., „Galbūt jūs norėjote ieškoti įmurkdyti?“ (kai ieškoma įmurgdyti). D. MURMULAITYTĖ. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinėje vartosenoje 161 pačias reikšmes. Iš priešdėlinių vedinių išsiskiria tik savitos reikšmės išmurdyti. Kai kurie priešdėliniai murgdyti vediniai turi mažiau reikšmių nei pagrindiniai jų variantai, bent jau taip rodo jų vartosena internete. Pagrindiniu variantu rengiamame žodyne siūloma laikyti dažniausiai vartojamą ir daugiausia reikšmių turintį murkdyti. Atskirai į kiekvieną jo reikšmę nurodyti retesnio varianto murdyti reikšmes, pateikiamas su iliustraciniais pavyzdžiais. Murgdyti, siekiant pernelyg nenutolti nuo LKŽ, šiuo metu numatoma pateikti tik nurodomą į pagrindinį variantą, bet neskirstyti reikšmėmis ir neiliustruoti. Taigi aptariamųjų veiksmažodžių straipsniai BŽ galėtų atrodyti maždaug taip (tai negalutinė jų redakcija, be kita ko, čia pernelyg gausu vartosenos pavyzdžių, kurie duodami siekiant geriau pailiustruoti žodžių semantines struktūras ir tarpusavio ryšius): mùrkdyti, mùrkdo, mùrkė vksm. 1. (ką) (ppr. ne kartą) kišti, nardinti į vandenį ar kt. skystį, purvą, sniegą ar pan., juose panardinus judinti: Vaikai mėgsta nardyti, murkdyti vienas kitą. Laimei, laikų pastebėjau bangų murkdomas mergaites. | (ką, į ką, kame): Braukiu muilina mazgotę taukuotas lėkštės ir murkdau vandenyje. Vairuotojai vėl murkdys mašinas purvynėmis virtusiose daugiabučių kiemų vejose. Išsikepiau žagarelių, paskui murkdžiau juos į medų. | sngr.: Kai plūdė pradeda murkdytis, trauk meškerę. | neig. (ko, į ką, po ką): Nebemurk­dau žieminių batų į purvyną ir balas, išsitraukiau bòtus. Vandenyje negalima išdykauti, murkdyti vienas kito. Gėras tas visureigis, po pelkės ir purvynus nemurk­dytas. | prk. (kuo): Buvau dėkingas autoriui už tai, kad nemurk­dė nosimi į savo aprašomą žąsį. 2. sngr. (kame, po ką) klampoti, braid yti, grimztant judėti, kapanotis, kapstytis: Pievoje [po dùmblą] su bótais murkdesi fotografė. Prekeiviai dėvėtais drabužiais lỳjant murkdosi balosè [po balàs]. Panašù, kad rėgbininkai labai mėgsta murkdytis purvuose. Dėl (pàmesto) brangaũs žiedo santèchnikai keliàs vãlandas murkdesi kanalizacijoje. Žmónės murkdesi, važiuodami per upėlį. | prk.: Tù murkdaisi savìgailoje. | neig. (kame, po ką): Àš nesimurk­dysiu po sniegą. Kad žmónės nesimurk­dytų pavasario ir rudens purvè, nuòlat pažliūngantis žvyrkelis bùvo išgrįstas akmenimìs. 3. sngr. (kame) maudytis, nardyti, pliūškenti: Vaikai, ganà murkdytis, lįpkìt į krantą! Dėginomės, murkdėmės jūroje [bangosè] iki pamėlynàvimo. Paukščiai upeliukė murkdosi. Žiemą jìe murkydavosi eketėje. 4. (ką) kenkti, daryti blogą, traukti, velti į bėdą, žeminti, niekinti, žlugdyti: Kol caras mùs mùrkde, kitos tautos sukūrė šedevrus. Kultūros sostinės metais Vilnius ir šlovintas, ir murkdytas. Strategija paprasta – kaip nors pritraukti klientą ir tada jau jį murkdyti. Žmogus buvo, žmogus ir liks, kad ir kaip jį murkdytumėte. | (ką, į ką, kame, kuo, po ką): Reklamos verslė kūrėjas yra nuòlat murkdomas į purvą. Valdžia Lietuvą murkdo į 162 KALBOS KULTŪRA | 83 skolų liūną. Kiék dar léisime šalies gèrą vardą mùrkdyti purvè? Sténkimės pašnekòvą skãtinti, remti, o ne mùrkdyti kritikoje. Kám dabar taip vìenas kitą po purvyną mùrkdyti? Pãts ne kartą buvaũ mùrk(d)ytas snukių į purvą. • plg. skandinti, klampinti. | neig. (ko): Jei jau savè aukštini, bent jau kolegų nemùrkdyk. Nereikia mùrkdyti kitų žmonių. | neig. (ko, kame): Tìkras žurnalistas neturėtų skaitytojo mùrkdyti atmatose. 5. sngr. (kame, su kuo) vargti, kamuotis, susidurti su kliūtimis, dėti pastangas esant tam tikroje būklėje (ppr. dorojantis su rūpesčiais, nemalonumais, sprendžiant problemas): Mùrkdyti skurdè [korùpcijoje, interèsų konfliktuose, intrìgose, skolosè]. Mùrkdomės rutinoje [įstatymų painiavoje] kaip mùrkdęsi. Àš irgi įstùmtas į tą pačią duobę, kurioje mùrk(d)osi visa Lietuvà. Eksprezidentas mùrk(d)osi skandãlų purvè. Kománda mùrk(d)osi turnýro lentèlės apačioje (sport.). Mùrkdausi eilėsè ir vėl pasižadu sáu kitąsyk apsipirkti iš anksto. • plg. skęsti, klimpti. | (su kuo): Àš jau antrą dieną mùrkdausi su tuo slaptažodžiu. 6. (ką, į ką) su jėga kišti; [sin.] kimšti, grūsti: Mergaičiukė užverčia knygą ir mùrkdo ją į rankinę. Tókią dovanėlę tik ìmk ir mùrkdyk į Kalėdų Senėlio maišą. | prk.: Vaikai mùrkdo noselès į metàs. | neig. (ko, į ką): Nemùrkda(u) vaiko kojytes į bãtą per jėgą. 7. (ką) niurkyti, maigyti: Dukrytės mùrkdomas kačiukas kurį laiką nesipriešina. mùrdyti, mùrdo, mùrdė vksm. MURKDYTI: 1. (ką): Lėdo lūtys medžius vis spaudė, mùrdė. | (ką, į ką, kame): Šunytis vis mùrdo į sniegą sávo užgautą snukūtį. Jiẽ mùrdo visureigiùs purvynuose, gėna juõs į pavojingas trasàs. | neig. (ko, į ką, kame): Nemùrdysi manęs sniegè [į pusnìs] ir gniūžtėmis nebesimėtysimè. | prk. (kuo): Mūsų policija nusikaltusių moterų dar nemùrdo veidu į asfaltą. 2. sngr. (kame, po ką): Mùrdausi griovyje [ek etėje, pėlkėje], skęstu. Atvažìavę (į turùgų) mùrdėmės po sniegą. Visureigiai trasojè mùrdėsi po balàs. 3. sngr. (kame): Vaikai mùrdosi sáu tvenkinyje paténkinti. Gãtvìų nešvarùmuose mùrdėsi kiaũlės, paukščiai ir šùnys. 4. (ką): Jì nepasidavė mùrdoma ir dár bylą laimėjo. Pėnkiasdešimt metų okupántų mùrdyta Lietuvà vėl įkvėpė laisvės. | (ką, į ką, kame): Mùrdyti į skolas. Mùrdomi mėlo ir šmeižtų purvè, žmonės ilgėjosi tiesõs. Specialióji komisija yra galingas ginklas politiniam priešininkui mùrdyti purvè. Riñkliava už šiukšlės gyvéntojus mùrdo chaose. | neig. (ko, į ką, kame): Norėtusi, kad nemùrdytų mūsų į mėšlą giliaũ nei ėsame. Manęs šitoje kóšėje daugiau nebemùrdys! (apie įstatymų painiavą). 5. sngr. (kame): Mùrdysies ir tù pilkoje kasdienybės rutinoje. Jei besivýstančių šalių ekonomikos neaugęs, jós toliau mùrdysis skurdè. Mùrdausi enciklopedijoje ir niẽko nerandù. Nusipérki gėrą automobilį ir turi su sukriõšeliais gãtvėse [spūstyse] mùrdytis. | neig. sngr. (kame): Gyvenù čia ir dabar, praeityjè nesimùrdau. 6. (ką, į ką): Kiẽmsargis nukritusius lapùs sugrėbia ir mùrdo į maišą. Užsimerkusi vis giliau mùrdžiau veidą pa- D. MURMULAITYTĖ. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena 163 gálvėn. Atsistojęs ant stógo, ant tekìnio krašto, gañdras mùrdė tarp stipinų atsinėštą šaką. Kiekvíenas valdininkas mùrdo rañką į valstybės iždą. | neig. (ko, į ką): Į konteinerį su užrašu „Póperius“ nereikėtų mùrdyti tapėtų. 7. (ką): Šešė mažąją (sesùtę) višalaik šnėkina, mùrdo. | neig. (ko): Nemùrdyk dabar šuniukų, juk miega sótūs, rãmūs. mùrgdyti, mùrgdo, mùrgdė vksm. MURKDYTI. Analogiškai ketinama pateikti ir priešdėlinius vedinius. Turint galvoje minėtą veiksmažodžio išmurdyti išskirtinumą (t. y. jo būdingiausią ištežinimo, išmindymo ir pan. reikšmę, kuria jis dažniausiai vartojamas), aptariamuosius veiksmažodžius su priešdėliu iš– numatoma pateikti kiek kitaip: išmurdyti, išmùrdo, išmùrdė vksm. 1. (ką) važinėjant sugadinti, ištežinti, išmind(yti: Kèlias jau gerókai išmùrdytas. Žẽmė šiltà, išmùrdyta rãtų, išklampóta galvijų. 2. (ką, kame) IŠMURKDYTI 1: Pripýliau į krióuklę vandenẽs, plovìklio ir išmùrdžiau tamè vandenyjè lėkštės. Nùčiupę puošėvą bernai dumblė [tvenkinyje] išmùrdys. 3. sngr. (kame) IŠMURKDYTI 2: Įkrito jis vãkar į ùpę lì grióvi, į bãlą ir išsimùrdė visas. išmùrkdyti, išmùrkdo, išmùrkdė vksm. 1. (ką, kame) išplauti, išmaudyti, gausiai sušlapinti, išpurvinti panardinus į skystį, purvą, sniegą ar pan.: Sugebėjau kãtiną išmùrkdyti, bet nušluostyti ir išdžiovinti kantrybės nebeužteko. Neganà mėsýtę marinatè tik išmùrkdyti, marinúotis tùri kelias valandas. Lietùs kaip reikiant mùs išmùrkė. Tiẽms daiktáms ne pótynis pãkenkė, jiẽ tyčia išmùrkdyti bãlose. 2. sngr. (kame) murkdantis labai sušlapti, išsipurvinti: Tẽko žygeìviams ir pélkėje išsimùrkdyti. Ródos, nùplaukiau vandenẽs paviršiumi, užuõt gerai jamè išsimùrkdęs. Šuõ, prieš lìpdamas į vãltį, išsimùrkdė dumbluose. | prk.: Kad pasiektum tobulùmą, tùri išsimùrkyti klaidose. 3. (ką) pakenkti, padaryti bloga, įvelti į bėdą, pažeminti, paniekinti: Ne mažìau išmùrkdyta šioje byloje jaučiasi ir nukentėjusioji. Su kùo tù prasidėjai, išmùrk(d)ys tave kaip reikiant! 4. (ką) išniurkyti, išmaigyti: Parėjusi namõ pirmiausia išmùrkydau, pakarmúoju visùs sávo kãtinus. 5. (ką, kuo) IŠMURDYTI 1: Dešìmtis tònų svėriančiomis mašìnomis jiẽ išmùrkdo ne tik keliùs, bet ir ūkininkų laukùs. išmùrgdyti, išmùrgdo, išmùrgdė vksm. IŠMURKDYTI. Šaknies murg- veiksmažodžius ištisai nurodant į pagrindinį variantą su šaknimi murk-, stengiamasi parodyti, kad jų rašyba nėra klaidinga (nes į norminį žodyną jie pateko), ir kartu pernelyg nenutolti nuo pateikimo LKŽₑ. Vis dėlto šitaip pateikti nėra tikslu, nes interneto vartosena ir LKŽ rodo, kad ne visais atvejais šaknies murg- veiksmažodžių reikšmės visiškai sutampa su pagrindinio varianto reikšmėmis. Dažniausiai tų reikšmių yra mažiau. 164 KALBOS KULTŪRA | 83 Pavyzdžiui, išmurgdyti turi tik vieną reikšmę „išplauti, išmaudyti, gausiai sušlapinti, išpurvinti panardinus į skystį, purvą, sniegą ar pan.“: Grietinė, daug prieskoninių žolelių <...>, pipirų, svogūno, pusė citrinos sulčių – na ir visame tame mėsyte išmurgdai (apie marinavimą). Kalyte atima iš manęs pirštinę, tiesiog numauna nuo rankos ir tada ją išmurgdo sniege. Sangrąžinis išsimurgdyti taip pat vartojamas tik reikšme „murgdantis labai sušlapti, išsipurvinti“: Padarai šuniukui šukuosenas ir jis tą pat sekundę su kitais išsimurgdo purve – apmaudu. Išlikimo varžybose daugelis išsimurgdė purve. Šios dvi reikšmės yra tik dvi iš penkių, pateikiamų pagrindinio varianto išmurkdyti straipsnyje, nors matant nuorodą į visą straipsnį, o ne į kurią konkrečią pagrindinio varianto reikšmę, natūralu tikėtis, kad šalutinis variantas semantiškai yra visiškai tapatus pagrindiniam, t. y. turi visas šiam būdingas reikšmes. Antra vertus, pa(si)murgdyti interneto vartosenoje turi daugiau reikšmių nei pa(si)murkdyti, į kurį numatoma jį nurodyti. Tiriamasis veiksmažodis sakinyje Mano (katė) tai pasikėlus, ateis pas tave tik tada, kai pati norės, žinoma, būna, kad ir per prievartą pamurgdau rodo aiškią sąsają su nepriešdėlinio veiksmažodžio murkdyti 7-ąja reikšme „niurkyti, maigyti“, kurios, neradus vartosenos pavyzdžių, neketinama pateikti žodžio pamurkdyti straipsnyje. Šią reikšmę liudija ir abstrakto vartosena sakinyje Barbė (šuo) laukė pamurgdymo parodoj. Dar reikia turėti galvoje, kad BŽ sangrąžiniai veiksmažodžiai pateikiami atitinkamų nesangrąžinių veiksmažodžių straipsniuose, tai gali sukelti papildomos painiavos, kai nurodoma į visą straipsnį, o ne pareikšmiui. Jau nekalbant apie tai, kad žodynų skaitytojai nefilologai sunkiai supranta nuorodinį variantų siejimą (Naktinienė 2000: 21). Tiesa, BŽ ketinama pateikti tik dažniausiai vartojamus priešdėlinius murgdyti(s) vedinius su priešdėliais į-, iš-, nu-, pa- ir su-, iš jų abstraktų dėl retos vartosenos patektų tik pa(si)murgdymas. Šios šaknies veiksmažodžių ir jų abstraktų su kitais priešdėliais tiriant vartoseną rasta nepakankamai, kad juos reikėtų teikti BŽ. Apskritai žodžiai su šaknimi murg-, kaip rodo statistika, vartojami gerokai rečiau ir remiantis vien vartosenos dažnumo kriterijumi jų galbūt nereikėtų įtraukti į BŽ antraštyną. Vis dėlto visai juos atmesti taip pat būtų ydinga, kaip tik dėl čia aptariamo variant(i)škumo, o pripažįstant, kad tai rečiausias ir semantiškai paprasčiausias iš trijų variantų, jis turi būti ir pateiktas atitinkamai – kitaip nei pagrindiniam variantui semantiškai beveik visiškai prilygstantis antrasis variantas su šaknimi mur-. Taigi toks šaknies murg- veiksmažodžių ir jų abstraktų pateikimo būdas iš kelių teoriškai galimų šiuo metu pasirinktas kaip mažesnė blogybė. Tai D. MURMULAITYTĖ. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena 165 neišvengiamas trūkumas, nes tokiu atveju dalis žodžių BŽ pateikiama netiksliai. Tačiau ta dalis yra labai nedidelė. Esama ir privalumų – dvejopos nuorodos leidžia parodyti variantų skirtumą, rečiausias variantas vis dėlto patenka į žodyną, nes, remiantis giminiškų žodžių ir kt. analize, nėra vengtinas bendrinėje kalboje. IŠVADOS 1. Veiksmažodžius murdyti, murgdyti, murkdyti ir jų sangrąžinius bei priešdėlinius vedinius BŽ numatoma pateikti iš esmės kitaip nei anksčiau išleistuose žodynuose ir jų elektroniniuose variantuose. 2. Šie veiksmažodžiai ir jų vediniai įvairiuose dabartinės kalbos ir akademinio žodyno leidimuose pateikiami gana skirtingai, tad BŽ būtų sunku išlaikyti kokį nors tęstinumą. Mėginant suderinti šiuo atveju sunkiai suderinamus normos stabilumo ir vartosenos viršenybės reikalavimus pasirinktas diferencijuotas nuorodinis variantų pateikimo būdas. 3. Dėl dažniausios vartosenos ir turtingiausios semantikos pagrindiniais variantais BŽ būtų laikomi šaknies murk- veiksmažodžiai, į juos nurodomi rečiau vartojami ir beveik tapačias reikšmes turintys šaknies mur- veiksmažodžiai, kurie irgi skirstomi reikšmėmis ir pateikiami su vartosenos pavyzdžiais. Rečiausi ir tik iš dalies semantiškai sutampantys šaknies murg- veiksmažodžiai taip pat pateikiami nurodant į pagrindinius variantus, tačiau semantiškai neskirstomi ir neiliustruojami. 4. Toks šaknies murg- veiksmažodžių pateikimas sudaro kiek iškreiptą jų semantikos vaizdą. Tačiau juos pateikiant kaip atitinkančius šaknies mur- veiksmažodžius, būtų pripažįstamas dviejų variantų (turinčių šaknis murg- ir mur-) lygiavertiškumas ir taip būtų prieštaraujama LKŽe, kur šaknies murg- veiksmažodžiai laikomi klaida ir taisomi. 5. Norint BŽ tinkamai – tiksliai, sistemiškai, neprieštaraujant normų reikalavimams ir neiškraipant realiosios vartosenos – pateikti veiksmažodžius murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) ir jų priešdėlinius vedinius, būtų labai pravartu išgirsti ne tik leksikografų, bet ir leksikologų, semantikos, darybos, etimologijos, rašybos (ypač) specialistų nuomonės. Tai išdiskutavus jau pirmame BŽ leidime šie veiksmažodžiai ir nemažų jų darybos lizdų žodžiai galėtų būti pateikti naujai, ištaisius visas ankstesniuose žodynuose pasitaikančias klaidas bei netolygumus ir parodant dabartinę vartoseną. 166 KALBOS KULTŪRA | 83 ŠALTINIAI DŽ1 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Atsak. red. J. Kruopas. 1 leidimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Atsak. red. J. Kruopas. 2 leidimas, Vilnius: Mintis. DŽ3 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 3 leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. DŽ4 2000: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 4 leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DŽ5e 2003: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 5 (elektroninis) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. – Prieiga per internetą: www.lki.lt DŽ6e 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 6 (elektroninis) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKŽ 1966, 1970: Lietuvių kalbos žodynas 7, 8. Atsak. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis. LKŽe 2005: Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (elektroninis variantas). Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. – Prieiga per internetą: www.lkz.lt Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. – Prieiga per internetą: http://donelaitis.vdu.lt Interneto tekstų ištekliai (naršyta paieškos sistema Google). LITERATŪRA Aleksandravičiūtė S. 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282. Fraenkel E. 1965: Litauisches etymologisches Wörterbuch 2, Heidelberg: Carl Winter. Universitätsverlag, Göttingen: Vandenhoeck und Ruprecht. Karulis K. 1992: Latviešu etimoloģijas vārdnīca 1, Rīga: Avots. KTŽ 1990: Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė. – Prieiga per internetą: http://etimologija.baltnexus.lt Liutkevičienė D. 2006: Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Siekiamybė ir realybė. – Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos [Leksikografija ir leksikologija 1], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 9–18. ME 1925–1927: Mīlenbahs K. Latviešu valodas vārdnīca 2. Red. J. Endzelīns, Rīga: Kultūras fonds. Naktinienė G. 2000: Bendrinės kalbos žodynas ir leksikos norminimo problemos. – Kalbos kultūra 73, 12–24. Pupkis A. 1980: Kalbos kultūros pagrindai, Vilnius: Mokslas. D. MURMULAITYTĖ. Murdyti(s), murga(d)yti(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena 167 Smoczyński W. 2007: Słownik etymologiczny języka litewskiego, Wilno: Wydawnictwo Universitето? Urbutis V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. Vaicekauskienė L. 2008: Nauji naujųjų skolinių norminimo klausimai. – Kalbos kultūra 81, 65–79. Vitkauskas V. 1995: Apie „Lietuvių bendrinės kalbos žodyną“: – Kalbos kultūra 67, 87–91. ЛЭС 1990: Лингвистический энциклопедический словарь. Гл. ред. В. Н. Ярцева, Москва: Советская энциклопедия. Gauta 2010 11 26 TREATMENT IN THE DICTIONARIES AND THE CURRENT USAGE OF THE VERBS MURDYTI(S), MURGDYTI(S), MURKDYTI(S) Summary The article compares the presentation of the verbs murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) ‘dip (into), plunge (into)’ in different dictionaries of Lithuanian, namely, six editions of the Dictionary of Contemporary Lithuanian (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) and two editions of the Dictionary of Lithuanian (Lietuvių kalbos žodynas), which have been released both in the print and electronic versions, analyzes the current usage of the verbs, their interrelation and semantics. The analysis of frequency in the contemporary Lithuanian language and semantic analysis of the verbs call for a new treatment of these verbs and their derivatives in the Dictionary of Standard Lithuanian. Attempts to accomodate the requirement of norm stability and the criterion of variable language use encouraged the application of differentiated approach to the inclusion of cross-references. Yet this approach has certain drawbacks as it fails to accurately reveal the semantics of variants with the root murg-. Hopefully, this article will stimulate a discussion among lexicographers, lexicologists, language norm prescribers and other experts and will eventually allow to improve the treatment of the above-mentioned and other verbs in the Dictionary of Standard Lithuanian. DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] 168 KALBOS KULTŪRA | 83