G. AkelAi is. Į e piniai, leu
in e p é a ion dans les a aux de
GINTAUTAS AKELAITIS
Mykolo Rome io uni e si e as
g ammai e de Jono Jablonskio 57 ĮTERPINIAI, J AIŠKINIMAS
JONO JABLONSKIO GRAMATIKOS Il es à no e que
DARBUOSE ĮVADAS Į e piniai des syn axés de la langue Li uanienne e de
celles synaksès déc i o pašalio suje . Cependan sans leu discussion le
desc ip i de syn axe de la ph ase se ai non seulemen inexhaus i , mais
aussi incomple . E complè emen n'impo e commen ils se on nommés e
é alués: si adi ionnellemen dans e pinés, ou okiečių, anglais langues, où
di é en e que les li uanien langues memb es du sen in o maliųjų aiška,
inkančiais e minis e concep s Sa zad e biale, Sen ence ad e bs
sen inium p ie eiksmiais (ž . Hol oe , Pajėdienė 2005: 107 e k .), ou du
classikinė e o ika pa eldė u pa en ezė (ž . Koženiauskienė 2001: 176 e
Rulíko á 1973). Main enan il es é iden que inse pinie, indépendammen du
noanduoli de la ph ase, son a ibués de la ph ase comme pasakymo échopai,
įsi e pia dans di e ses ph ase e même ex e angs cela e modalume de
o ma ion, e discu siali é de la ph ase des élémen s, e ex e e sen inium
cohesies, . y. g amma icum išlumo, moyen.
Pou comp end e, quel é ai e quelle signi ica ion a ai en pinius
desc ipas dans Jono Jablonskio a aux de g ammai e, au au moins
sucus es é udions de syn axis de la langue Li uanienne d'un his o ique
d'examen ce qui jusqu J. Jablonskio a é é acon é su en pinius.
1. Les g amma ica es de la langue Li uanien jusqu J. Jablonskio kokio no s
į e pinių ap ašo n'é ai . Ne Li uanien langue éc i s dans des g ammai es même
Augus o Schleiche io, F id icho Ku šaičio p op e desc ip ion du p opos maža
e u o; syn axès des obje s on é é a angés au soigné du pa s de langue
synaksès p incipe (plg. Būda 1987: 13 e k .). Mais p mi exemples, main enan
considé és dans e pinions, on déjà appa é. Pa exemple, A. Schleiche is, en
discu an p elinksnį ano , us ojamą que dans les cons uc ions insé p ées, éc i é: ano signi ica ion me es neaiški; il
58 LEBBOS
CULTURA | 83
( . y. ano . G. A.) es u ilisé dans els conjunc ions: ano e o, ano son zodzo
(Schleiche 1856: 280).
2. Li uanien langue dans les publiés des desc ip ions g amma icas An ano Ba anausko
Pe o G ažbylio (Po ilo Januše ičiaus) (1905), Adomo S uob io (1906), bien que
į e piniai ne éc i en pas, mais les sky elies des choses du di o ce
appa aissen pi mi les e mes (189), auxquels į a dijama ce qui es
main enan appelé į e piniais. Essen iellemen : mo s dansmes inai, sakynei
dansmes inai (A. Ba anauskas); les mo s emises i, sakynjai įb uk i
(G ažbylys-Januše ičius); des en e iens mo s e sen inelles (Adomas
S uob is). Ces e mes a ec exp essi ies de inamaisiais êmenimis ni ilgesnį emps ė ė, ni lequel d'en e eux p igijo.
Tad ou e e é ablisinusių e mes, e į e pinių comme sen inium
uni s sin aksės ap ašo p emie um appa ien Jonui Jablonskiu.
INTROPIN PRAPONDEMENT JONO JABLONSKIO Il es à no e que le Conseil a adop é le p oje de ésolu ion in i ulé
GRAMATIKOS DARBUOSE Il es à no e que
Jono Jablonskio g amma ikos a aux de ( . y. ado ėlių) į e piniai, soiime
comp endama, dé aillammen es déc i i i m. 1911 dans Li uyjų kalbos
sin aksėje. 1901 m. Li u iques langues g amma iques, don l'éc i u e e la
so ie his oi e des Li uiniens linguo y e uni e sellemen connue, su
į e pinius connaissances n'es pas: comme déc i s obje ils nepa eko dans
chapi es Keli sin aksio įs a ymai (ž . Jablonskis: 158177), ca ame chapi e
nesiek a ou ni sys éma ique, que e glauso, des syn axes Li uaniennes, e
no ė a ouche ik ai les plus impo an s ques ions de g ammai e, beje, pas
enco e jablonskine g amma ikos, mais plus ô les p incipes. Bien qu'il y ai un
chapi e Keli žodžiai apie g ama ikos ašybą, mais nė neužminma apie sky ybą
adie, e pa ce chemin dans 1901 m. g amma iką į e piniai negalėjo pa ek i.
(Ne i Lie u os kalbos sin aksėje (p. 102) J. Jablonskis a décla é: Ski iamieji
ženklai i jų mokslas, iesą sakan , y a ne iek sin aksės dalykas, kiek apie
ašybą, ši aipė pab igai , que l'éc i u e e la épa i ion des connaissances
éc i es cons i uen une uni é.)
Ce, ce qui su į e pinius J. Jablonskio éc i a Pi mųjų sin aksės dalykų
chapi iues e sky ybos dalykų ap ašuose, qui son 1922 m. (e 1919 m.)
Lie u ių kalbos g ama ikoje e 1925 m. Lie u ių kalbos ado ėlye, en
e ec uan une é ude, a é é compa ée a ec 1911 m. Lie u ių kalbos
sin aksės co espondan e ma iè e. E accès à la conclusion: an g amma icane, que leade ship-
G. AkelAi is. Į e piniai, leu in e p é a ion dans Jono Jablonskio
g amma ikos da buose 59 lyje su į e pinius J. Jablonskis a p ésen é, son
akimis, les plus impo an s suje s, les p enan de Lie u jų kalbos
sin aksės. Seule une mineu emen : 1922 e 1925 m. dans les a aux de
g ammai e il ne u ilisai déjà pas p édélio in e mines dėmenise in e p inis,
in e p iniai ceux dėmenis il a déjà p ésen é a ec p édélio į- (ž . Jablonskis
1957: 412413). Ainsi ul é ieu e analyse es ce qui es l'obje , ce qui es éc i à
p opos į e pinius J. Jablonskio es 1911 m. Li uiniens kalbos sin aksėje.
TERMINATION, Classi ica ion e INSERTINI VIETA
SINTAKSS APRAŠE
J. Jablonskis ien isinio e me į e piniai ne a ojo il, comme déjà замино,
a ojo sudė inius e minus a ec de inamuoju dėmeniu į e p inis. Le plus de
son dis ingué e m es į e p iniai sakiniai. De l'explica ion que y a pas
seulemen sakinių in e p inių, es in e p inių e a ski ųjų pasakymų, žodžių
(Lie u jų kalbos sin aksė, p. 76; ensui e u ilisée san umpa S 1911), il es
possible clai emen numany i e minus į e p iniai žodžiai e į e p iniai
pasakymai. Ces e mes on une classi ica ioncinée signi ica ion. O
dans e p ines phénomènes classi ica ion en ai es d ina ée: 1)
dans e p iniai sakiniai, 2) dans e p iniai pasakymai e mo s. Le ai que
an os ūšies d ejopus į e pinius J. Jablonskis ėmė comme unanimi é, le
mon e jau us, que į e p iniai pasakymai, qui selon l'ac uel aiškinimą son
considé és aps aba ėjusiais, son p oches des į e p iniams mo s. Sa i as
chose comme J. Jablonskis danskompona o dans e pinius dans synaksès
desc ipà. Aux Į e piniams il donna une ès impo ance, que e o malų,
s a us: chalia sakinių p ijungimo, sujunimo, su apimo (daba sakiniai a ec
iena ūšėmis sakinio dalimis) dėjo sakinių in e pimą. Ladinsi, sen is a ec
dans e piniu, en endisseu du pa leu , es composi e sen is. Cela il es
clai emen di : Sudė iniame sakinyje dis inguons: 1) sakinių p ijungimą, 2)
sakinių sujungimą, 3) sakinių su apimą e 4) sakinių in e pimą. (S 1911: 87).
Cependan , d'au e pa , au même synaksès ap ache inse pinie son pas
Sakinių sudės ymo, . i. ne sakinių g ama inių ipų ap ašo, chapi e, e
dé aillémen abo d i chapi e Ki i sakinių sa o iškumai i jų į ai ybės. I
se i i ils p emie mi, seulemen ap ès eux a di ec e langue, ses a maines
a min iniai sakiniai e pasakojamoji, ou ne iesioginė kalba, di eamoji daly ių
kalba. Ainsi p udemmen on peu a i me J. Jablonskį jau us į e pinius é an e ien isinio sen ence ou apsk i ai sen ence comme langue uni o, e pašalio suje .
60 KALBOS KULTÜRA |
83 ĮTERPINI
SAMPRATA
Du déc ūdinemen (apib ėž imi guè e ou peu appele ) on oi que J.
Jablonskis į e pinius sup a o ès la gemen e quelque peu
con e a ammen . Apibūdinimen dépend g andemen de ce que e e me il
p incipalemen accen ué į e pinius esan sakinius, e sakinius a ec
į e piniais laikė, comme men ionnée, sudė iniais. Nep iklausomasis sen is,
que, é an in e p as à au e, n'a pas a ec lui g amma icos jung ies ( . i.
g ama inio yšio. G. A.) e appo e dans ou e pasakymą šiokį- okį min ies
paaiškinimą, pažymėjimą, sussau inimą, appelle in e p inis aseys, sh ai
schi aip J. Jablonskis déc i ino (na, de iniė) į e pinius. D oi e, aussi ô
enco e ajou a que in e pjami e šiaipjau pasakymai e sépa és mo s (S 1911:
76). En aison de el a i ma ions nede enue n'es ien expliqué. Comme lui
même a décla é ėmėsi ano me o pap as aisiais sin aksės ado ėliais. O, pa
exemple, uses kalbininkai Dimi ijus O sianiko-Kuliko skis, plus a d e
Aleksand Peško skis on indiqué inse s mo s e posadius é an soi
incomplè e ph ase, ou su u ėjuse ph ase élémen s. Ainsi, p udemmen
a i man , le p incipal J. Jablonskio dans e pinius déc é ionnemen semble ai comme e con adic o ieux.
J. Jablonskio indiqué que aux e pinnies son , main enan iquemen pa lan ,
seulemen un secondai e suje ils ne é èliskia sen iniu du con enu du
acon om des choses. c' es le lebinis e éc i : In e p inis sen ence acile
pa ois e ou épuis, e ce épuisemen À p opos ni combien nemaino
synaksès pilna ies sensmes. Le di e: Tu, di , hie dans la ille é é signi ie
au an que la ph ase Tu hie dans la ille é é. (S 1911: 78). Bien sû , elleame
exemplede, palyé éame éclai cinamuoju mo hu ka ais, į e pinys di
dubliuoja, J. Jablonskio e me pu an , pa icipjų kalbą. Mais comme le
con enu de la ph ase e le sens modi ien į e piniai, il ne commença à éclai ci i.
Des ces jou s de la langue li uanienne synaksès desc ipus ega dan , J.
Jablonskis a p ésen é sa i ą plačiąją į e pinių samp a ą. En epinai es
concep s e en epinai es comme conc e s élémen de syn axe sen en ielle
ampleu des élémen s a l'idée ce que alo s, quand ses a aux g amma icos éc è
J. Jablonskis, acquisi la o malioji di ec ion g amma icos ( ue, il es a idèle
logine g amma icos k ypčiai). Pou ce e aison les au eu s g amma iques peu
d'a en ion épa gnés des phénomènes de langue séman iques. Tas polinkis
aki aizdus e J. Jablonskio dans les a aux de g amma icos. Pa conséquen e
en e e ins séman ique, ou signi ica ions, comme a é é u de la p ésen a ion
donnée, a indiqué ès déc end i ée e apy ic emen : įnecha dans ou e pasakymą šiokį- okį min ies explica ion, pažymėjimą, susiau inimą. Ne aina ce, ce déc i ini-
G. AkelAi is. Į e piniai, leu in e p é a ion dans Jono Jablonskio a aux
g amma icos 61 mas nea spindi J. Jablonskio p incipalemen di es
ca ac é ingiausių lie u ių kalbos į e pinių di , en end, adinas, odos, egis,
ega dėk, ma y i, ano (ko no s) gi di, su asim, qu'es ici culpas. Tu, pa ais,
i pan. – eikšmių. Plg. pa eik us pa yzdžius (S 1911: 76–78) su šiais bū-
dingiausiais lie u ių kalbos į e piniais: „Daba eiki “, sako, „namo“, „paskui“,
n'é ais ce jou ni so ie de maison qui é. P ienai poš a, kiaulė ou quel
gal ijas g e bliu nė mo ais, lesa lui g e ymais a ec eux e enco e, ega de,
su le dos a sis os. Tu ien, oi , de ce n'ame ais. Alo s e des gens, ois- u,
peuug é aien . Reikėjo pačiupinė i, ano ma ynos, e nebebū ų lindęs.
Requend ai lui, un mo is, gal ai e e pan. J. Jablonskis, au emen que a é é
ai dans les ul é ieu s a aux de syn axée de la langue Li uanienne, nė
nebanė į e pinių ski s y i ou comme quoi les se i selon signi ica ions.
Pa des g amma icales en epinius signes impo an s enco e ce que J.
Jablonskis a indiqué en epinius u in lib emen ejopą posi iona ion:
In e p iniai sakiniai peu s a ionne sou en e des au es sakinių in e au
débu , pas seulemen au milieu. (S 1911: 78). Donc in e posi ion
ca ac é ingiausia dans e pinium lieu. Mais ce qui l'dé e minen
dans e pinius posi ion, de quoi elle pa eina, comme e beaucoup ul é ieu s synaksininkų, neišski ian ni i ac uels, neaaiškino.
SAVITI ĮTERPINIAI
ès ésum ées en elpinées signi ica ions déc é ionnemen , enco e comme
nécessai e non disce nus en elpinées allan des mo s, posakies e même
sakines aps aba emen , leido J. Jablonskiu à en elpinius šlie i elles
cons uc ions, qui ne i aien dans d'au es g oupes synaksinių phénomènes,
e a ec en elpinées liées seulemen au an que éc i iniame sen encie son
dis inguées des signes de scy ybos, a saky iniame aki aizdu aiškesnėmis pauz
ou blankesnėmis. Pa conséquen en e į e pinių appa u cons uc ions a ec
be: é aien sep hommes, sans Pe o. En plus de ces é up ions, il y a ai
mul i ude e d'au es, enco e plus g andes. en Li uanie, en plus Li uu js, i
enco e polkų, usų (bal ųjų e didžiųjų), žydų, okiečių, nemaža la jų... (S 1911:
78). D'ailleu s, e ac uels syn axées, pa iculiè emen d'éc i u es,
p incipalemen basé simili ude à une é i able į e pinį en plus de cela, ces
ūšies cons uc ions son enco e addées à į e pinių. D'au e pa , e lui-même
J. Jablonskis à cause de l'énumé a ion de so es de cons uc ions a ec be s y a o: Ski iamųjų ženklų sky iuje sakinyje Ki ų š enčių, be sekmadienių, les anglais on p esque aucune cons uc ion sans sekmadienių laikė p iedė
(ž . S 1911: 97).

62 KALBOS KULTÜRA | 83 dak a o pa ež i. Dieu sau e, au ! danseos
Juozapas: dans e se ai dans le oueb, e au an (S 1911: 76). Aux į e pinių a
Į e piniais J. Jablonskis laikė au o iaus žodžius, į e p us į iesioginės
kalbos sakinį: „Tu, mo yn, būk p ie ligonio“, a ė ė as, „o aš ažiuosiu
égalemen a ibué e ces mo s de l'au eu qui ne son pas į e p i dans la
langue di ec e, e a ap ès elle, i. i. du ou à la in de la ph ase: Reikia pi ma
nuplau i, ajou ai senis (S 1911: 76). Mokslinės lie u ių kalbos sin aksės
a aux dans J. Jablonskio décision considé e į e piniais au o iaus mo s
non seulemen que n'a pas é é examiné, mais à ce suje ni i nežmin a.
J. Jablonskis dans e piniais considé, main enan iquemen sakan , e
complè emen lib es, neaps aba ėjusius, même nes anda iškus,
p incipalemen ph ase de o me pasakymas, inse s dans le sakinį. Seulemen
leu aucune n'a ou nie pa mi 80 į e pinių ap ašo pa yzdžių, e įdėjo Ski iamųjų
ženklų sky iuje comme b ūkšniai e su ou skliaus ai dis inguables
cons uc ions, clai emen les appelan į e piniais. Voici ces exemples: Une ois
illei ée é ai déjà de douze ans ėmę šnekė ies cou a iškiai. Si sou ce es pe i
e de l'eau lui peu ė a, ainsi a i e ès sou en , ad ge ia seuls gens. Veikiai
iend ais emps, quand aucun un okie is so i i is (eux so ina kas me ai de
l'Allemagne en Ame iką pa cen à millie s de), ku s ke ina e s ies Amé iques le
a ail de la e e, neplauks ęnai de Eu opa be na elio a ec quelques ou
quelquesolika g i blies. (S 1911: 100, 101). Il s'agi d'un phénomène qui se p odui
dans de nomb euses égions du monde. Le lieu de p ésen a ion Pa yzdžių indique
que le kalbinis e lib es en e iens à us ojamų cons uc ions nelak pas de ais en e iens, a es i ie en schnekamojoje pa lée e ses ex s s iliaus.
Tousus J. Jablonskio a aux examina eu s pa iculiè emen app éciés
exemples aujou d'hui beaucoup quoi di a su soinimą langue eiškinį, i. i. à
p opos de ce, ce qui n'é ai éc i e manuėlių ex e. E sakinių a ec inse s J.
Jablonskis a ou ni non seulemen de sa pa iculiè emen p écieuse
considé ée des langues des gens, mais e de la li é a u e spécialisée, bien
qu'empêchée, que cela au ai e a ec p udence; aigi indi ec emen il combien
mon é e spécialiajai langbai ca ac é ingus dans e pinius, plg. exemple. :La ie
de la socié é auxnamjs, comme puėjo ema que , é ai nous complè emen
comp éhensible. J'en ans imus moi, comme j'ai di , co igeai e liquinai. Plg.
enco e a ski us į e pinius: en éali é iman , ce qui es le plus impo an , pa
exemple, des his o iciens (his o ikų) a is (ž . S 1911: 7779). Į ai ias į e p ine du
même mo o mes e poslois a ec ce mo s'e o cés donne g e a, exemple.: di , di Ju gis; acon e, acon e ieux gens e pan.
Des Exemples de J. Jablonskio di es quoi ne quoi nous pou ons juge su
į e pinių ki imą, bien que p esque ou le siècle de dé eloppemen de la langue
G. AkelAi is. En eposions, leu in e p é a ion dans Jono Jablonskio
g amma icos a aux 63 main enan nous a ons seulemen peu -ê e,
u bū , e J. Jablonskio emps a é é a même inse iamai a ojamų
a ian s: 1) peu ê e, doi ê e; 2) peu ê e, doi ê e; 3) peu ê e, u
ê e e 4) peu ê e, u ê e ces de niè es anes ois a ian s des one
on é é pe cep iami comme d ižodžiai. Plg. exemple : Da , peu ê e ( u i
ê e), in i és su ažiuos. J. Jablonskis es зафиксировавший main enan
seulemen de la langue Li uanien le mo de mo zinomą p ielinksnio o mą
ano e: Pou quoi ce ce pasileidėlis, ano e ė o, me e a! (S 1911: 77).
Ilgą emps J. Jablonskio ixée į e pinių samp a a, exemples de son p ésen ée
gausies ma iè e (80 sakinių su į e piniais) a é é ans é ée en iè emen ou
peuug quoi epakei us dans gausius de ce me mokykloms pa ašy us lie u ių
kalbos sin aksės ado ėlius.
*
ne quoi epa odo. Voici Au J. Jablonskio į e pinių ap ašą aki aizdžiai epose e
deux di é en es scien i iques con empo aines langues Li uaniennes
į e pinių samp a as. C'es une no ion é oi e, exposée dans académiques
Li uiniens langues synaksės ap ašuos (LKG III 1976: 701713; DLKG 1997: 641644), ici
aux in e pinions son considé és aps aba ėję, s anda d iški, dé ini , les
mo s e ph ases ayan quan i é signi ica i s; lib es inse p ines
cons uc ions, qui son nesys émique phénomškinys plan de schnekos (DLKG
1997: 645), son appelées dansp audais ( okia concep ion es sou enue e de
ce a icle au eu us į e pinių y inėjimai). J. Jablonskis, aki aizdu, linko dans
é ou ąją į e pinių samp a ą, mais, é an us a id ma e ials sin aksės, a
p ésen é e de els į e pinių pa yzdžių, qui plus ou moins leido susi o ma i
plačiajai į e pinių samp a ai son plus impo an dis incamasse aožas es
non an ce que depuis į e pinių nea iboien įsp audai, e ce que sépa ami e liés a ec g amma iquemen į e piniai (ž . Balke ičius 1963:
267281; Labu is 2002: 343353). Elle a é é é isée pa la Commission en 2005.
IŠVADOS
1. Jonas Jablonski dans ses a aux de g ammai e dans e pinius déba é plus d'une ois
(1911, 1919 e 1922, 1925 m.), e dé aillammen 1911 m. Li ujų kalbos sin aksėje
specialiame sky iuje; quelque peu de connaissances supplémen ai es su
incluspinius es dans ce e publica ion Ski iamųjų ženklų sec ion. Dėdamas
succou in us į e pinių ap ašo a ian s dans plus a dnius a aux
g amma ikos, le lebininkas ni į e pinių samp a os, ni ilius acinės medžiagos nė kiek nekeiė.
64 LEGBOS
KULTÜRA | 83
2.In e pinius J. Jablonskis p ilyginai du composi i sen inium p edika iniams
dėmenims (daba inis e m), sakinius a ec į e piniais il considé ai
sudė iniais, bien pačius į e pinius ap a ė comme sakinių sa o iškumą, leu
į ai ybę. Pačius in odupinius a égalemen déc i comme sakinius ( . y.
composi es sakinių p edika inius dėmenis).
3. Ou e sakininès, dans la desc ip ion des en elpemen s J. Jablonskis a
indiqué e au eokią en elpinių o mą pasakymų e a ski ųjų mo s.
Appa ouissan dans e pinius, a soule é ces signes g amma icales dis inc i s:
g amma ikos jung ies ( . y. g amminio yšio) a ec d'au es mo s du sen in le
non-a oi , lib emen ejopą posi ion dans le sen in, la possibili é épuisé
dans e pinius du sen in (pašališkumas). peuque a en ion aux signi ica ions
des inse s a é é p élude à cô é des p é au an s ca ac é is iques de la
langue li ou ienne in odui e de els élémen s de ph ase qui, comme e les
inse s, on des signes d'in onacinio e de pun uacinio ès ( o di ec emen J.
Jablonskis neį a dijo). 4. J. Jablonskis ap êpée e exemples de kiekiu, leu
p ésen a ion maniè e éclai škino b anduol du in en o iaus į e pinių lie u ių
kalbos, auquel se base e ac uelle é oi eji į e pinių samp a a. P ès į e pinių
šliedamas di e ses quelque soi une į e pimo žymę con enan es
cons uc ions, kalbininkas cons i ué la p elaidą de c éa ion de la la ge concep s į e pinių.
LITERATūRA
Balke ičius J. 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė
poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Būda V. 1987: Lie u ių kalbos p ijungiamieji sakiniai: y imo is o ija, Vilnius:
Mokslas.
DLKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas. 3-iasis
pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Hol oe A., Pajėdienė J. 2005: Aplinkybės i jų ipai. – Lie u ių kalbos
g ama ikos da bai 3. G ama inių unkcijų y imai. Red. R. Mikulskas, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Jablonskis J. 1957: Rink iniai aš ai. Sud. J. Palionis, Vilnius: Vals ybinė po-
li inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Koženiauskienė R. 2001: Re o ika: iškalbos s ilis ika. 2-asis pa ais. leid.,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Labu is V. 2002: Lie u ių kalbos sin aksė. 3-iasis pa ais. leid., Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
LKG III 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3. Sin aksė. Vy . ed. K. Ul ydas,
Vilnius: Mokslas.
G. AkelAi is. Į e piniai, jų aiškinimas Jono Jablonskio g ama ikos da buose
65
S 1911: Rygiškių Jono Lie u jų kalbos sin aksė 1, Seinai: Laukaičio, D a anaus-
ko, Na jausko i B- ės spaus u ė.
Rulíko á B. 1973: Pa en eze současné češ inč, P aha: Academia.
Schleiche A. 1856: Handbuch de li auischen Sp ache on Augus Schleiche .
Bd. 1. G amma ik, P ag: Cla e.
Reçu 2010 11 03
INSERTS AND THEIR TREATMENT
JONAS JABLONSKIS GRAMMARS IN
Summa y
The c ea o o S anda d Li huanian, Jonas Jablonskis, was also a g amma ian who
w o e se e al g amma books ha became widely used and ha had a majo
impac on he wo k o u u e ex book au ho s and linguis s. The a icle analyzes
one g amma ical (syn ac ical) opic, namely, he ea men o inse s by
J. Jablonskis.
The s udy o J. Jablonskis a icles e ealed se e al issues. The e had been no
desc ip ions o inse s in p e-Jablonskis g amma s hough some sou ces had
p oposed a ious Li huanian e ms o he inse . These e ms, howe e , we e no
b oadly accep ed. Thus he au ho ship o he e m į e pinys should be asc ibed o J.
Jablonskis who was also he i s o de ine he e m and explain he p inciples o i s
es ablishmen . His de ini ion includes such ea u es o he inse ha do occu in
mo e ecen explana ions, à sa oi , he absence o g amma ical ela ion o he o he
wo ds o he sen ence, a ee placemen in he sen ence, seconda y impo ance o
he basic meaning o he sen ence. J. Jablonskis paid li le a en ion o he seman ics
o inse s and he ea ed as inse s such cons uc ions ha only had a o mal
in ona ional and punc ua ional ea u e. Ce ains de ces aspec s on donné naissance
à he adi ion o na ow and b oad ea men o inse s in he
Li huanian syn ax.
An in e es ing ye linguis ically un ui ul was J. Jablonskis unde s anding o he
inse : he ea ed inse s as sen ences, and a sen ence wi h an inse , in his iew,
was a complex sen ence.
GINTAUTAS AKELAITIS
Mykolo Rome io uni e si e as
A ei ies g. 20, LT08303 Vilnius
[email p o ec ed]