Įterpiniai, jų aiškinimas Jono Jablonskio gramatikos darbuose

G. AkelAi is. Į e piniai, leu in e p é a ion dans les a aux de GINTAUTAS AKELAITIS Mykolo Rome io uni e si e as g ammai e de Jono Jablonskio 57 ĮTERPINIAI, J AIŠKINIMAS JONO JABLONSKIO GRAMATIKOS Il es à no e que DARBUOSE ĮVADAS Į e piniai des syn axés de la langue Li uanienne e de celles synaksès déc i o pašalio suje . Cependan sans leu discussion le desc ip i de syn axe de la ph ase se ai non seulemen inexhaus i , mais aussi incomple . E complè emen n'impo e commen ils se on nommés e é alués: si adi ionnellemen dans e pinés, ou okiečių, anglais langues, où di é en e que les li uanien langues memb es du sen in o maliųjų aiška, inkančiais e minis e concep s Sa zad e biale, Sen ence ad e bs sen inium p ie eiksmiais (ž . Hol oe , Pajėdienė 2005: 107 e k .), ou du classikinė e o ika pa eldė u pa en ezė (ž . Koženiauskienė 2001: 176 e Rulíko á 1973). Main enan il es é iden que inse pinie, indépendammen du noanduoli de la ph ase, son a ibués de la ph ase comme pasakymo échopai, įsi e pia dans di e ses ph ase e même ex e angs cela e modalume de o ma ion, e discu siali é de la ph ase des élémen s, e ex e e sen inium cohesies, . y. g amma icum išlumo, moyen. Pou comp end e, quel é ai e quelle signi ica ion a ai en pinius desc ipas dans Jono Jablonskio a aux de g ammai e, au au moins sucus es é udions de syn axis de la langue Li uanienne d'un his o ique d'examen ce qui jusqu J. Jablonskio a é é acon é su en pinius. 1. Les g amma ica es de la langue Li uanien jusqu J. Jablonskio kokio no s į e pinių ap ašo n'é ai . Ne Li uanien langue éc i s dans des g ammai es même Augus o Schleiche io, F id icho Ku šaičio p op e desc ip ion du p opos maža e u o; syn axès des obje s on é é a angés au soigné du pa s de langue synaksès p incipe (plg. Būda 1987: 13 e k .). Mais p mi exemples, main enan considé és dans e pinions, on déjà appa é. Pa exemple, A. Schleiche is, en discu an p elinksnį ano , us ojamą que dans les cons uc ions insé p ées, éc i é: ano signi ica ion me es neaiški; il 58 LEBBOS CULTURA | 83 ( . y. ano . G. A.) es u ilisé dans els conjunc ions: ano e o, ano son zodzo (Schleiche 1856: 280). 2. Li uanien langue dans les publiés des desc ip ions g amma icas An ano Ba anausko Pe o G ažbylio (Po ilo Januše ičiaus) (1905), Adomo S uob io (1906), bien que į e piniai ne éc i en pas, mais les sky elies des choses du di o ce appa aissen pi mi les e mes (189), auxquels į a dijama ce qui es main enan appelé į e piniais. Essen iellemen : mo s dansmes inai, sakynei dansmes inai (A. Ba anauskas); les mo s emises i, sakynjai įb uk i (G ažbylys-Januše ičius); des en e iens mo s e sen inelles (Adomas S uob is). Ces e mes a ec exp essi ies de inamaisiais êmenimis ni ilgesnį emps ė ė, ni lequel d'en e eux p igijo. Tad ou e e é ablisinusių e mes, e į e pinių comme sen inium uni s sin aksės ap ašo p emie um appa ien Jonui Jablonskiu. INTROPIN PRAPONDEMENT JONO JABLONSKIO Il es à no e que le Conseil a adop é le p oje de ésolu ion in i ulé GRAMATIKOS DARBUOSE Il es à no e que Jono Jablonskio g amma ikos a aux de ( . y. ado ėlių) į e piniai, soiime comp endama, dé aillammen es déc i i i m. 1911 dans Li uyjų kalbos sin aksėje. 1901 m. Li u iques langues g amma iques, don l'éc i u e e la so ie his oi e des Li uiniens linguo y e uni e sellemen connue, su į e pinius connaissances n'es pas: comme déc i s obje ils nepa eko dans chapi es Keli sin aksio įs a ymai (ž . Jablonskis: 158177), ca ame chapi e nesiek a ou ni sys éma ique, que e glauso, des syn axes Li uaniennes, e no ė a ouche ik ai les plus impo an s ques ions de g ammai e, beje, pas enco e jablonskine g amma ikos, mais plus ô les p incipes. Bien qu'il y ai un chapi e Keli žodžiai apie g ama ikos ašybą, mais nė neužminma apie sky ybą adie, e pa ce chemin dans 1901 m. g amma iką į e piniai negalėjo pa ek i. (Ne i Lie u os kalbos sin aksėje (p. 102) J. Jablonskis a décla é: Ski iamieji ženklai i jų mokslas, iesą sakan , y a ne iek sin aksės dalykas, kiek apie ašybą, ši aipė pab igai , que l'éc i u e e la épa i ion des connaissances éc i es cons i uen une uni é.) Ce, ce qui su į e pinius J. Jablonskio éc i a Pi mųjų sin aksės dalykų chapi iues e sky ybos dalykų ap ašuose, qui son 1922 m. (e 1919 m.) Lie u ių kalbos g ama ikoje e 1925 m. Lie u ių kalbos ado ėlye, en e ec uan une é ude, a é é compa ée a ec 1911 m. Lie u ių kalbos sin aksės co espondan e ma iè e. E accès à la conclusion: an g amma icane, que leade ship- G. AkelAi is. Į e piniai, leu in e p é a ion dans Jono Jablonskio g amma ikos da buose 59 lyje su į e pinius J. Jablonskis a p ésen é, son akimis, les plus impo an s suje s, les p enan de Lie u jų kalbos sin aksės. Seule une mineu emen : 1922 e 1925 m. dans les a aux de g ammai e il ne u ilisai déjà pas p édélio in e mines dėmenise in e p inis, in e p iniai ceux dėmenis il a déjà p ésen é a ec p édélio į- (ž . Jablonskis 1957: 412413). Ainsi ul é ieu e analyse es ce qui es l'obje , ce qui es éc i à p opos į e pinius J. Jablonskio es 1911 m. Li uiniens kalbos sin aksėje. TERMINATION, Classi ica ion e INSERTINI VIETA SINTAKSS APRAŠE J. Jablonskis ien isinio e me į e piniai ne a ojo il, comme déjà замино, a ojo sudė inius e minus a ec de inamuoju dėmeniu į e p inis. Le plus de son dis ingué e m es į e p iniai sakiniai. De l'explica ion que y a pas seulemen sakinių in e p inių, es in e p inių e a ski ųjų pasakymų, žodžių (Lie u jų kalbos sin aksė, p. 76; ensui e u ilisée san umpa S 1911), il es possible clai emen numany i e minus į e p iniai žodžiai e į e p iniai pasakymai. Ces e mes on une classi ica ioncinée signi ica ion. O dans e p ines phénomènes classi ica ion en ai es d ina ée: 1) dans e p iniai sakiniai, 2) dans e p iniai pasakymai e mo s. Le ai que an os ūšies d ejopus į e pinius J. Jablonskis ėmė comme unanimi é, le mon e jau us, que į e p iniai pasakymai, qui selon l'ac uel aiškinimą son considé és aps aba ėjusiais, son p oches des į e p iniams mo s. Sa i as chose comme J. Jablonskis danskompona o dans e pinius dans synaksès desc ipà. Aux Į e piniams il donna une ès impo ance, que e o malų, s a us: chalia sakinių p ijungimo, sujunimo, su apimo (daba sakiniai a ec iena ūšėmis sakinio dalimis) dėjo sakinių in e pimą. Ladinsi, sen is a ec dans e piniu, en endisseu du pa leu , es composi e sen is. Cela il es clai emen di : Sudė iniame sakinyje dis inguons: 1) sakinių p ijungimą, 2) sakinių sujungimą, 3) sakinių su apimą e 4) sakinių in e pimą. (S 1911: 87). Cependan , d'au e pa , au même synaksès ap ache inse pinie son pas Sakinių sudės ymo, . i. ne sakinių g ama inių ipų ap ašo, chapi e, e dé aillémen abo d i chapi e Ki i sakinių sa o iškumai i jų į ai ybės. I se i i ils p emie mi, seulemen ap ès eux a di ec e langue, ses a maines a min iniai sakiniai e pasakojamoji, ou ne iesioginė kalba, di eamoji daly ių kalba. Ainsi p udemmen on peu a i me J. Jablonskį jau us į e pinius é an e ien isinio sen ence ou apsk i ai sen ence comme langue uni o, e pašalio suje . 60 KALBOS KULTÜRA | 83 ĮTERPINI SAMPRATA Du déc ūdinemen (apib ėž imi guè e ou peu appele ) on oi que J. Jablonskis į e pinius sup a o ès la gemen e quelque peu con e a ammen . Apibūdinimen dépend g andemen de ce que e e me il p incipalemen accen ué į e pinius esan sakinius, e sakinius a ec į e piniais laikė, comme men ionnée, sudė iniais. Nep iklausomasis sen is, que, é an in e p as à au e, n'a pas a ec lui g amma icos jung ies ( . i. g ama inio yšio. G. A.) e appo e dans ou e pasakymą šiokį- okį min ies paaiškinimą, pažymėjimą, sussau inimą, appelle in e p inis aseys, sh ai schi aip J. Jablonskis déc i ino (na, de iniė) į e pinius. D oi e, aussi ô enco e ajou a que in e pjami e šiaipjau pasakymai e sépa és mo s (S 1911: 76). En aison de el a i ma ions nede enue n'es ien expliqué. Comme lui même a décla é ėmėsi ano me o pap as aisiais sin aksės ado ėliais. O, pa exemple, uses kalbininkai Dimi ijus O sianiko-Kuliko skis, plus a d e Aleksand Peško skis on indiqué inse s mo s e posadius é an soi incomplè e ph ase, ou su u ėjuse ph ase élémen s. Ainsi, p udemmen a i man , le p incipal J. Jablonskio dans e pinius déc é ionnemen semble ai comme e con adic o ieux. J. Jablonskio indiqué que aux e pinnies son , main enan iquemen pa lan , seulemen un secondai e suje ils ne é èliskia sen iniu du con enu du acon om des choses. c' es le lebinis e éc i : In e p inis sen ence acile pa ois e ou épuis, e ce épuisemen À p opos ni combien nemaino synaksès pilna ies sensmes. Le di e: Tu, di , hie dans la ille é é signi ie au an que la ph ase Tu hie dans la ille é é. (S 1911: 78). Bien sû , elleame exemplede, palyé éame éclai cinamuoju mo hu ka ais, į e pinys di dubliuoja, J. Jablonskio e me pu an , pa icipjų kalbą. Mais comme le con enu de la ph ase e le sens modi ien į e piniai, il ne commença à éclai ci i. Des ces jou s de la langue li uanienne synaksès desc ipus ega dan , J. Jablonskis a p ésen é sa i ą plačiąją į e pinių samp a ą. En epinai es concep s e en epinai es comme conc e s élémen de syn axe sen en ielle ampleu des élémen s a l'idée ce que alo s, quand ses a aux g amma icos éc è J. Jablonskis, acquisi la o malioji di ec ion g amma icos ( ue, il es a idèle logine g amma icos k ypčiai). Pou ce e aison les au eu s g amma iques peu d'a en ion épa gnés des phénomènes de langue séman iques. Tas polinkis aki aizdus e J. Jablonskio dans les a aux de g amma icos. Pa conséquen e en e e ins séman ique, ou signi ica ions, comme a é é u de la p ésen a ion donnée, a indiqué ès déc end i ée e apy ic emen : įnecha dans ou e pasakymą šiokį- okį min ies explica ion, pažymėjimą, susiau inimą. Ne aina ce, ce déc i ini- G. AkelAi is. Į e piniai, leu in e p é a ion dans Jono Jablonskio a aux g amma icos 61 mas nea spindi J. Jablonskio p incipalemen di es ca ac é ingiausių lie u ių kalbos į e pinių di , en end, adinas, odos, egis, ega dėk, ma y i, ano (ko no s) gi di, su asim, qu'es ici culpas. Tu, pa ais, i pan. – eikšmių. Plg. pa eik us pa yzdžius (S 1911: 76–78) su šiais bū- dingiausiais lie u ių kalbos į e piniais: „Daba eiki “, sako, „namo“, „paskui“, n'é ais ce jou ni so ie de maison qui é. P ienai poš a, kiaulė ou quel gal ijas g e bliu nė mo ais, lesa lui g e ymais a ec eux e enco e, ega de, su le dos a sis os. Tu ien, oi , de ce n'ame ais. Alo s e des gens, ois- u, peuug é aien . Reikėjo pačiupinė i, ano ma ynos, e nebebū ų lindęs. Requend ai lui, un mo is, gal ai e e pan. J. Jablonskis, au emen que a é é ai dans les ul é ieu s a aux de syn axée de la langue Li uanienne, nė nebanė į e pinių ski s y i ou comme quoi les se i selon signi ica ions. Pa des g amma icales en epinius signes impo an s enco e ce que J. Jablonskis a indiqué en epinius u in lib emen ejopą posi iona ion: In e p iniai sakiniai peu s a ionne sou en e des au es sakinių in e au débu , pas seulemen au milieu. (S 1911: 78). Donc in e posi ion ca ac é ingiausia dans e pinium lieu. Mais ce qui l'dé e minen dans e pinius posi ion, de quoi elle pa eina, comme e beaucoup ul é ieu s synaksininkų, neišski ian ni i ac uels, neaaiškino. SAVITI ĮTERPINIAI ès ésum ées en elpinées signi ica ions déc é ionnemen , enco e comme nécessai e non disce nus en elpinées allan des mo s, posakies e même sakines aps aba emen , leido J. Jablonskiu à en elpinius šlie i elles cons uc ions, qui ne i aien dans d'au es g oupes synaksinių phénomènes, e a ec en elpinées liées seulemen au an que éc i iniame sen encie son dis inguées des signes de scy ybos, a saky iniame aki aizdu aiškesnėmis pauz ou blankesnėmis. Pa conséquen en e į e pinių appa u cons uc ions a ec be: é aien sep hommes, sans Pe o. En plus de ces é up ions, il y a ai mul i ude e d'au es, enco e plus g andes. en Li uanie, en plus Li uu js, i enco e polkų, usų (bal ųjų e didžiųjų), žydų, okiečių, nemaža la jų... (S 1911: 78). D'ailleu s, e ac uels syn axées, pa iculiè emen d'éc i u es, p incipalemen basé simili ude à une é i able į e pinį en plus de cela, ces ūšies cons uc ions son enco e addées à į e pinių. D'au e pa , e lui-même J. Jablonskis à cause de l'énumé a ion de so es de cons uc ions a ec be s y a o: Ski iamųjų ženklų sky iuje sakinyje Ki ų š enčių, be sekmadienių, les anglais on p esque aucune cons uc ion sans sekmadienių laikė p iedė (ž . S 1911: 97). 62 KALBOS KULTÜRA | 83 dak a o pa ež i. Dieu sau e, au ! danseos Juozapas: dans e se ai dans le oueb, e au an (S 1911: 76). Aux į e pinių a Į e piniais J. Jablonskis laikė au o iaus žodžius, į e p us į iesioginės kalbos sakinį: „Tu, mo yn, būk p ie ligonio“, a ė ė as, „o aš ažiuosiu égalemen a ibué e ces mo s de l'au eu qui ne son pas į e p i dans la langue di ec e, e a ap ès elle, i. i. du ou à la in de la ph ase: Reikia pi ma nuplau i, ajou ai senis (S 1911: 76). Mokslinės lie u ių kalbos sin aksės a aux dans J. Jablonskio décision considé e į e piniais au o iaus mo s non seulemen que n'a pas é é examiné, mais à ce suje ni i nežmin a. J. Jablonskis dans e piniais considé, main enan iquemen sakan , e complè emen lib es, neaps aba ėjusius, même nes anda iškus, p incipalemen ph ase de o me pasakymas, inse s dans le sakinį. Seulemen leu aucune n'a ou nie pa mi 80 į e pinių ap ašo pa yzdžių, e įdėjo Ski iamųjų ženklų sky iuje comme b ūkšniai e su ou skliaus ai dis inguables cons uc ions, clai emen les appelan į e piniais. Voici ces exemples: Une ois illei ée é ai déjà de douze ans ėmę šnekė ies cou a iškiai. Si sou ce es pe i e de l'eau lui peu ė a, ainsi a i e ès sou en , ad ge ia seuls gens. Veikiai iend ais emps, quand aucun un okie is so i i is (eux so ina kas me ai de l'Allemagne en Ame iką pa cen à millie s de), ku s ke ina e s ies Amé iques le a ail de la e e, neplauks ęnai de Eu opa be na elio a ec quelques ou quelquesolika g i blies. (S 1911: 100, 101). Il s'agi d'un phénomène qui se p odui dans de nomb euses égions du monde. Le lieu de p ésen a ion Pa yzdžių indique que le kalbinis e lib es en e iens à us ojamų cons uc ions nelak pas de ais en e iens, a es i ie en schnekamojoje pa lée e ses ex s s iliaus. Tousus J. Jablonskio a aux examina eu s pa iculiè emen app éciés exemples aujou d'hui beaucoup quoi di a su soinimą langue eiškinį, i. i. à p opos de ce, ce qui n'é ai éc i e manuėlių ex e. E sakinių a ec inse s J. Jablonskis a ou ni non seulemen de sa pa iculiè emen p écieuse considé ée des langues des gens, mais e de la li é a u e spécialisée, bien qu'empêchée, que cela au ai e a ec p udence; aigi indi ec emen il combien mon é e spécialiajai langbai ca ac é ingus dans e pinius, plg. exemple. :La ie de la socié é auxnamjs, comme puėjo ema que , é ai nous complè emen comp éhensible. J'en ans imus moi, comme j'ai di , co igeai e liquinai. Plg. enco e a ski us į e pinius: en éali é iman , ce qui es le plus impo an , pa exemple, des his o iciens (his o ikų) a is (ž . S 1911: 7779). Į ai ias į e p ine du même mo o mes e poslois a ec ce mo s'e o cés donne g e a, exemple.: di , di Ju gis; acon e, acon e ieux gens e pan. Des Exemples de J. Jablonskio di es quoi ne quoi nous pou ons juge su į e pinių ki imą, bien que p esque ou le siècle de dé eloppemen de la langue G. AkelAi is. En eposions, leu in e p é a ion dans Jono Jablonskio g amma icos a aux 63 main enan nous a ons seulemen peu -ê e, u bū , e J. Jablonskio emps a é é a même inse iamai a ojamų a ian s: 1) peu ê e, doi ê e; 2) peu ê e, doi ê e; 3) peu ê e, u ê e e 4) peu ê e, u ê e ces de niè es anes ois a ian s des one on é é pe cep iami comme d ižodžiai. Plg. exemple : Da , peu ê e ( u i ê e), in i és su ažiuos. J. Jablonskis es зафиксировавший main enan seulemen de la langue Li uanien le mo de mo zinomą p ielinksnio o mą ano e: Pou quoi ce ce pasileidėlis, ano e ė o, me e a! (S 1911: 77). Ilgą emps J. Jablonskio ixée į e pinių samp a a, exemples de son p ésen ée gausies ma iè e (80 sakinių su į e piniais) a é é ans é ée en iè emen ou peuug quoi epakei us dans gausius de ce me mokykloms pa ašy us lie u ių kalbos sin aksės ado ėlius. * ne quoi epa odo. Voici Au J. Jablonskio į e pinių ap ašą aki aizdžiai epose e deux di é en es scien i iques con empo aines langues Li uaniennes į e pinių samp a as. C'es une no ion é oi e, exposée dans académiques Li uiniens langues synaksės ap ašuos (LKG III 1976: 701713; DLKG 1997: 641644), ici aux in e pinions son considé és aps aba ėję, s anda d iški, dé ini , les mo s e ph ases ayan quan i é signi ica i s; lib es inse p ines cons uc ions, qui son nesys émique phénomškinys plan de schnekos (DLKG 1997: 645), son appelées dansp audais ( okia concep ion es sou enue e de ce a icle au eu us į e pinių y inėjimai). J. Jablonskis, aki aizdu, linko dans é ou ąją į e pinių samp a ą, mais, é an us a id ma e ials sin aksės, a p ésen é e de els į e pinių pa yzdžių, qui plus ou moins leido susi o ma i plačiajai į e pinių samp a ai son plus impo an dis incamasse aožas es non an ce que depuis į e pinių nea iboien įsp audai, e ce que sépa ami e liés a ec g amma iquemen į e piniai (ž . Balke ičius 1963: 267281; Labu is 2002: 343353). Elle a é é é isée pa la Commission en 2005. IŠVADOS 1. Jonas Jablonski dans ses a aux de g ammai e dans e pinius déba é plus d'une ois (1911, 1919 e 1922, 1925 m.), e dé aillammen 1911 m. Li ujų kalbos sin aksėje specialiame sky iuje; quelque peu de connaissances supplémen ai es su incluspinius es dans ce e publica ion Ski iamųjų ženklų sec ion. Dėdamas succou in us į e pinių ap ašo a ian s dans plus a dnius a aux g amma ikos, le lebininkas ni į e pinių samp a os, ni ilius acinės medžiagos nė kiek nekeiė. 64 LEGBOS KULTÜRA | 83 2.In e pinius J. Jablonskis p ilyginai du composi i sen inium p edika iniams dėmenims (daba inis e m), sakinius a ec į e piniais il considé ai sudė iniais, bien pačius į e pinius ap a ė comme sakinių sa o iškumą, leu į ai ybę. Pačius in odupinius a égalemen déc i comme sakinius ( . y. composi es sakinių p edika inius dėmenis). 3. Ou e sakininès, dans la desc ip ion des en elpemen s J. Jablonskis a indiqué e au eokią en elpinių o mą pasakymų e a ski ųjų mo s. Appa ouissan dans e pinius, a soule é ces signes g amma icales dis inc i s: g amma ikos jung ies ( . y. g amminio yšio) a ec d'au es mo s du sen in le non-a oi , lib emen ejopą posi ion dans le sen in, la possibili é épuisé dans e pinius du sen in (pašališkumas). peuque a en ion aux signi ica ions des inse s a é é p élude à cô é des p é au an s ca ac é is iques de la langue li ou ienne in odui e de els élémen s de ph ase qui, comme e les inse s, on des signes d'in onacinio e de pun uacinio ès ( o di ec emen J. Jablonskis neį a dijo). 4. J. Jablonskis ap êpée e exemples de kiekiu, leu p ésen a ion maniè e éclai škino b anduol du in en o iaus į e pinių lie u ių kalbos, auquel se base e ac uelle é oi eji į e pinių samp a a. P ès į e pinių šliedamas di e ses quelque soi une į e pimo žymę con enan es cons uc ions, kalbininkas cons i ué la p elaidą de c éa ion de la la ge concep s į e pinių. LITERATūRA Balke ičius J. 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Būda V. 1987: Lie u ių kalbos p ijungiamieji sakiniai: y imo is o ija, Vilnius: Mokslas. DLKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas. 3-iasis pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Hol oe A., Pajėdienė J. 2005: Aplinkybės i jų ipai. – Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3. G ama inių unkcijų y imai. Red. R. Mikulskas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Jablonskis J. 1957: Rink iniai aš ai. Sud. J. Palionis, Vilnius: Vals ybinė po- li inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Koženiauskienė R. 2001: Re o ika: iškalbos s ilis ika. 2-asis pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Labu is V. 2002: Lie u ių kalbos sin aksė. 3-iasis pa ais. leid., Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. LKG III 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3. Sin aksė. Vy . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Mokslas. G. AkelAi is. Į e piniai, jų aiškinimas Jono Jablonskio g ama ikos da buose 65 S 1911: Rygiškių Jono Lie u jų kalbos sin aksė 1, Seinai: Laukaičio, D a anaus- ko, Na jausko i B- ės spaus u ė. Rulíko á B. 1973: Pa en eze současné češ inč, P aha: Academia. Schleiche A. 1856: Handbuch de li auischen Sp ache on Augus Schleiche . Bd. 1. G amma ik, P ag: Cla e. Reçu 2010 11 03 INSERTS AND THEIR TREATMENT JONAS JABLONSKIS GRAMMARS IN Summa y The c ea o o S anda d Li huanian, Jonas Jablonskis, was also a g amma ian who w o e se e al g amma books ha became widely used and ha had a majo impac on he wo k o u u e ex book au ho s and linguis s. The a icle analyzes one g amma ical (syn ac ical) opic, namely, he ea men o inse s by J. Jablonskis. The s udy o J. Jablonskis a icles e ealed se e al issues. The e had been no desc ip ions o inse s in p e-Jablonskis g amma s hough some sou ces had p oposed a ious Li huanian e ms o he inse . These e ms, howe e , we e no b oadly accep ed. Thus he au ho ship o he e m į e pinys should be asc ibed o J. Jablonskis who was also he i s o de ine he e m and explain he p inciples o i s es ablishmen . His de ini ion includes such ea u es o he inse ha do occu in mo e ecen explana ions, à sa oi , he absence o g amma ical ela ion o he o he wo ds o he sen ence, a ee placemen in he sen ence, seconda y impo ance o he basic meaning o he sen ence. J. Jablonskis paid li le a en ion o he seman ics o inse s and he ea ed as inse s such cons uc ions ha only had a o mal in ona ional and punc ua ional ea u e. Ce ains de ces aspec s on donné naissance à he adi ion o na ow and b oad ea men o inse s in he Li huanian syn ax. An in e es ing ye linguis ically un ui ul was J. Jablonskis unde s anding o he inse : he ea ed inse s as sen ences, and a sen ence wi h an inse , in his iew, was a complex sen ence. GINTAUTAS AKELAITIS Mykolo Rome io uni e si e as A ei ies g. 20, LT08303 Vilnius [email p o ec ed]