Įterpiniai, jų aiškinimas Jono Jablonskio gramatikos darbuose

G. AkelAi is. Į e piniai, jų aiškinimas Jono Jablonskio g ama ikos da buose 57 GINTAUTAS AKELAITIS Mykolo Rome io uni e si e as ĮTERPINIAI, JŲ AIŠKINIMAS JONO JABLONSKIO GRAMATIKOS DARBUOSE ĮVADAS Į e piniai – lie u ių kalbos sakinio sin aksės i os sin aksės ap ašo pašalio dalykas. Tačiau be jų ap a imo sakinio sin aksės ap ašas bū ų ne ik neiš- samus, be i nebaig as. I isiškai nes a bu, kaip jie bus pa adin i i e - inami: a adiciškai į e piniais, a okiečių, anglų kalboms, ku ki okia nei lie u ių kalbos sakinio na ių o maliųjų yšių aiška, inkančiais e minais i są okomis Sa zad e biale, Sen ence ad e bs – sakinio p ie eiksmiais (ž . Hol oe , Pajėdienė 2005: 107 i k .), a iš klasikinės e o ikos pa eldė u e minu pa en ezė (ž . Koženiauskienė 2001: 176 i k .; Rulíko á 1973). Daba aki aizdu, kad į e piniai, nep iklausydami sakinio b anduoliui, p i- ski iami sakinio kaip pasakymo pakopai, įsi e pia į į ai ius sakinio i ne eks o angus – ai i modalumo o ma imo p iemonė, i sakinio disku - siškumo iš aiškos elemen ai, o eks e – i sakinio kohezijos, . y. g ama inio išlumo, p iemonė. Kad sup as ume, koks bu o i kokią eikšmę u ėjo į e pinių ap ašas Jono Jablonskio g ama ikos da buose, eikia ben glaus os lie u ių kalbos sin aksės y inėjimų is o ijos apž algos – kas iki J. Jablonskio bu o pasa- ky a apie į e pinius. 1. Lie u ių kalbos g ama ikose iki J. Jablonskio kokio no s į e pinių ap ašo nebu o. Ne lie u ių kalba pa ašy ose g ama ikose – ne Augus o Schleiche io, F id icho Ku šaičio – pa ies sakinio ap ašo maža ebu o; sin- aksės dalykai bu o išdės omi adinamuoju kalbos dalių sin aksės p incipu (plg. Būda 1987: 13 i k .). Be pi mi pa yzdžiai, daba laikomi į e piniais, jau odėsi. Pa yzdžiui, A. Schleiche is, ap a damas p ielinksnį ano , a o- jamą ik į e p inėse kons ukcijose, ašė: „ano eikšmė man y a neaiški; jis 58 KALBOS KULTūRA | 83 ( . y. ano . – G. A.) a ojamas okiuose junginiuose: ano e o, ano jo zodzo“ (Schleiche 1856: 280). 2. Lie u ių kalba išleis uose g ama ikos ap ašuose – An ano Ba anausko (1896), Pe o G ažbylio (Po ilo Januše ičiaus) (1905), Adomo S uob io (1906) – no s į e piniai neap ašomi, be sky ybos dalykų sky eliuose pasi- odo pi mi e minai, ku iais į a dijama ai, kas daba adinama į e piniais. Bū en : žodžiai įmes inai, sakynei įmes inai (A. Ba anauskas); žodžiai įmes i, sakynjai įb uk i (G ažbylys-Januše ičius); į alpiniai žodžiai i sakyniai (Ado- mas S uob is). Tie e minai su eksp esy iais de inamaisiais dėmenimis nei ilgesnį laiką ė ė, nei ku is iš jų p igijo. Tad isa – i įsi i inusių e minų, i į e pinių kaip sakinio sin aksės iene ų ap ašo – pi mumas p iklauso Jonui Jablonskiui. ĮTERPINIŲ PATEIKIMAS JONO JABLONSKIO GRAMATIKOS DARBUOSE Iš Jono Jablonskio g ama ikos da bų ( . y. ado ėlių) į e piniai, sa aime sup an ama, išsamiausiai y a ap ašy i 1911 m. Lie u jų kalbos sin aksėje. 1901 m. Lie u iškos kalbos g ama ikoje, ku ios pa ašymo i išleidimo is- o ija lie u ių kalbo y oje isuo inai žinoma, apie į e pinius žinių nė a: kaip ap ašomas objek as jie nepa eko į sky ių „Keli sin aksio įs a ymai“ (ž . Jablonskis 1957: 158–177), nes ame sky iuje nesiek a pa eik i sis e- minio, kad i glaus o lie u ių sin aksės ap ašo, o no ė a palies i „ ik ai s a biausius g ama ikos klausimus“, beje, da ne jablonskinės g ama ikos, o anks esnių kalbamokslių p incipais emian is. No s y a sky ius „Keli žodžiai apie g ama ikos ašybą“, be nė neužsimin a apie sky ybą – adi- nasi, i šiuo keliu į 1901 m. g ama iką į e piniai negalėjo pa ek i. (Ne i Lie u jų kalbos sin aksėje (p. 102) J. Jablonskis eigė: „Ski iamieji ženklai i jų mokslas, iesą sakan , y a ne iek sin aksės, kiek ašybos dalykas“, – ši aip jis pab ėžė, kad ašyba i sky yba suda o žinių apie kalbos eiškimą aš u ienumą.) Tai, kas apie į e pinius J. Jablonskio pa ašy a „Pi mųjų sin aksės daly- kų“ sky iuose i sky ybos dalykų ap ašuose, ku ie y a 1922 m. (i 1919 m.) Lie u ių kalbos g ama ikoje i 1925 m. Lie u ių kalbos ado ėlyje, a - liekan y imą, bu o palygin a su 1911 m. Lie u jų kalbos sin aksės a i- inkama medžiaga. I p iei a p ie iš ados: iek g ama ikoje, iek ado ė- G. AkelAi is. Į e piniai, jų aiškinimas Jono Jablonskio g ama ikos da buose 59 lyje apie į e pinius J. Jablonskis pa eikė, jo akimis, s a biausius dalykus, imdamas juos iš Lie u jų kalbos sin aksės. Tik iena smulkmena: 1922 i 1925 m. g ama ikos da buose jis jau nebe a ojo p iešdėlio in- e minų dėmenyse in e p inis, in e p iniai – uos dėmenis jis jau pa eikė su p ieš- dėliu į- (ž . Jablonskis 1957: 412–413). Taigi olesnės analizės objek as y a ai, kas apie į e pinius J. Jablonskio y a pa ašy a 1911 m. Lie u jų kalbos sin aksėje. TERMINAI, KLASIFIKACIJA IR ĮTERPINIŲ VIETA SINTAKSĖS APRAŠE J. Jablonskis ien isinio e mino į e piniai ne a ojo – jis, kaip jau užsimin- a, a ojo sudė inius e minus su de inamuoju dėmeniu į e p inis. Labiau- siai jo išski as e minas į e p iniai sakiniai. Iš paaiškinimo, kad „y a ne ien sakinių in e p inių, y a in e p inių i a ski ųjų pasakymų, žodžių“ (Lie u - jų kalbos sin aksė, p. 76; oliau a ojama san umpa S 1911), galima aiškiai numany i e minus į e p iniai žodžiai i į e p iniai pasakymai. Šie e minai u i klasi ikacinę eikšmę. O į e p inių eiškinių klasi ikacija iš ik ųjų y a d ina ė: 1) į e p iniai sakiniai, 2) į e p iniai pasakymai i žodžiai. Tai, kad an os ūšies d ejopus į e pinius J. Jablonskis ėmė kaip ienumą, odo jį jau us, kad į e p iniai pasakymai, ku ie pagal daba inį aiškinimą laikomi aps aba ėjusiais, y a a imi į e p iniams žodžiams. Sa i as dalykas – kaip J. Jablonskis įkompona o į e pinius į sin aksės ap a- šą. Į e piniams jis su eikė labai s a bų, kad i o malų, s a usą: šalia sakinių p ijungimo, sujungimo, su apimo (daba – sakiniai su iena ūšėmis sakinio dalimis) dėjo sakinių in e pimą. Vadinasi, sakinys su į e piniu, kalbininko sup a imu, y a sudė inis sakinys. Tai jis y a aiškiai pasakęs: „Sudė iniame sakinyje ski iame: 1) sakinių p ijungimą, 2) sakinių sujungimą, 3) sakinių su apimą i 4) sakinių in e pimą.“ (S 1911: 87). Tačiau, ki a e us, pačiame sin aksės ap aše į e piniai y a ne „Sakinių sudės ymo“, . y. ne sakinių g ama inių ipų ap ašo, sky iuje, o išsamiai ap a i sky iuje „Ki i sakinių sa o iškumai i jų į ai ybės“. I ap a i jie pi mi, ik po jų eina iesioginė kalba, jos a mainos a min iniai sakiniai i pasakojamoji, a ba ne iesioginė kalba, adinamoji daly ių kalba. Taigi a sa - giai galima eig i J. Jablonskį jau us į e pinius esan i ien isinio sakinio a apsk i ai sakinio kaip kalbos iene o, i pašalio dalyku. 60 KALBOS KULTūRA | 83 ĮTERPINIŲ SAMPRATA Iš apibūdinimo (apib ėž imi a gu a galima adin i) ma y i, kad J. Jablons- kis į e pinius sup a o labai plačiai i šiek iek p ieš a ingai. Apibūdinimas ge okai p iklauso nuo o, kad i e minu jis pi miausia pab ėžė į e pinius esan sakinius, i sakinius su į e piniais laikė, kaip minė a, sudė iniais. „Nep iklausomasis sakinys, kad, būdamas in e p as į ki ą, ne u i su juo g ama ikos jung ies ( . y. g ama inio yšio. – G. A.) i įneša į isą pasaky- mą šiokį- okį min ies paaiškinimą, pažymėjimą, susiau inimą, – adinas in e p inis sakinys“, – š ai ši aip J. Jablonskis apibūdino (na, apib ėžė) į e - pinius. Tiesa, uoj pa da p idū ė, kad „in e pjami i šiaipjau pasakymai i a ski ieji žodžiai“ (S 1911: 76). Dėl okio eiginių nede ėjimo nė a nieko paaiškinęs. Kaip pa s eigė – ėmėsi ano me o „pap as aisiais sin aksės a- do ėliais“. O, pa yzdžiui, usų kalbininkai Dimi ijus O sianiko-Kuliko s- kis, ėliau i Aleksand as Peško skis nu odė į e p inius žodžius i posakius esan a ba nebaig o sakinio, a ba su umpėjusio sakinio elemen ais. Taigi, a sa giai eigian , pag indinis J. Jablonskio į e pinių apibūdinimas a ody ų lyg i p ieš a ingas. J. Jablonskio nu ody a, kad į e piniai y a, daba iškai kalban , ik šalu- inis dalykas – jie neiš eiškia sakiniu pasakomo u inio dalykų. Apie ai kalbininkas ašo: „In e p inis sakinys leng a ka ais i isai išleis i, i as išleidimas nė kiek nemaino sin aksės pilna ies p asmės. Pasakymas: „Tu, sako, aka mies e bu ęs“ eiškia iek pa , kiek i sakinys „Tu aka mies- e bu ęs.“ (S 1911: 78). Žinoma, okiame pa yzdyje, palydė ame aiškina- muoju žodžiu „ka ais“, į e pinys sako dubliuoja, J. Jablonskio e minu a ian , daly jų kalbą. Be kaip sakinio u inį i p asmę modi ikuoja į e pi- niai, jis nesiėmė aiškin i. Iš šių dienų lie u ių kalbos sin aksės ap ašų žiū in , J. Jablonskis pa ei- kė sa i ą plačiąją į e pinių samp a ą. Į e pinių samp a os i į e pinių kaip konk ečių sakinio sin aksės elemen ų apim ies pla umą lėmė ai, kad uome , kai sa o g ama ikos da bus ašė J. Jablonskis, įsigalėjo o malioji g ama ikos k yp is ( iesa, jis liko iš ikimas loginei g ama ikos k ypčiai). Dėl šios p ie- žas ies g ama ikų au o iai maža dėmesio sky ė kalbos eiškinių seman ikai. Tas polinkis aki aizdus i J. Jablonskio g ama ikos da buose. Todėl i į e - pinių seman iką, a ba eikšmes, kaip bu o ma y i iš pa eik o apibūdinimo, nu odė labai apibend in ai i apy ik iai: „įneša į isą pasakymą šiokį- okį min ies paaiškinimą, pažymėjimą, susiau inimą“. Negana o, as apibūdini- G. AkelAi is. Į e piniai, jų aiškinimas Jono Jablonskio g ama ikos da buose 61 mas nea spindi J. Jablonskio pi miausia pa eik ų būdingiausių lie u ių kal- bos į e pinių – sako, gi di, adinas, odos, egis, žiū ėk, ma y i, ano (ko no s) i pan. – eikšmių. Plg. pa eik us pa yzdžius (S 1911: 76–78) su šiais bū- dingiausiais lie u ių kalbos į e piniais: „Daba eiki “, sako, „namo“, „paskui“, gi di, „su asim, kas čia kal as“. Tu, egis, nebu ai ą dieną nė iš namų iš a- žia ęs. P iėjo iš a, kiaulė a ba koks gal ijas – ž i bliui nė mo ais, lesa sau g e ymais su jais i da , žiū ėk, an nuga os a sis os. Tu nieko, ma y i, iš o nelaimėsi. Tuome i žmonių, ma ai, nedaug bu ę. Reikėjo „pačiupinė i“, ano mo ynos, i nebebū ų lindęs. Reikė ų jam, ienu žodžiu, galas pada y i i pan. J. Jablonskis, ki aip nei bu o da oma ėlesniuose lie u ių kalbos sin aksės da buose, nė nebandė į e pinių ski s y i a kaip no s juos ap a - i pagal eikšmes. Iš g ama inių į e pinių požymių s a bu da ai, kad J. Jablonskis nu odė į e pinius u in lais ą ejopą poziciją: „In e p iniai sakiniai gali s o ė i dažnai i ki ų sakinių gale i p adžioje, ne ik ai idu yje.“ (S 1911: 78). Taigi in e pozicija – būdingiausia į e pinių ie a. Be kas lemia į e pinių poziciją, nuo ko ji pa eina, – kaip i daugelis ėlesnių sin aksininkų, neiš- ski ian nė daba inių, – nepaaiškino. SAVITI ĮTERPINIAI Labai apibend in as į e pinių eikšmių apibūdinimas, da kaip eikian ne- įž elgus į e piniais einančių žodžių, posakių i ne sakinių aps aba ėjimo, leido J. Jablonskiui p ie į e pinių šlie i okias kons ukcijas, ku ios ne iko ki ose sin aksinių eiškinių g upėse, o su į e piniais susijusios ik iek, kad ašy iniame sakinyje išski iamos sky ybos ženklais, o saky iniame – aki aiz- du – aiškesnėmis a blankesnėmis pauzėmis. Todėl a p į e pinių a si ado kons ukcijos su be: Bu o sep yni y ai, be Pe o. Be šių iš odymų, bu o daugybė i ki ų, da didesnių. Lie u oje, be lie u jų, gy ena da lenkų, usų (bal ųjų i didžiųjų), žydų, okiečių, nemaža la jų... (S 1911: 78). Beje, i daba iniuose sin aksės, ypač sky ybos ap ašuose, pi miausia emian is pa- našumu į ik ą į e pinį be o, šios ūšies kons ukcijos da y a dedamos p ie į e pinių. Ki a e us, i pa s J. Jablonskis dėl minė os ūšies kons ukcijų su be s y a o: „Ski iamųjų ženklų“ sky iuje sakinyje Ki ų š enčių, be sek- madienių, anglai be eik ne u i kons ukciją be sekmadienių laikė p iedėliu (ž . S 1911: 97). 62 KALBOS KULTūRA | 83 Į e piniais J. Jablonskis laikė au o iaus žodžius, į e p us į iesioginės kalbos sakinį: „Tu, mo yn, būk p ie ligonio“, a ė ė as, „o aš ažiuosiu dak a o pa ež i“. „ Die e saugok, ne eikia! – šokos Juozapas: – į e siu į duobę, i iek“ (S 1911: 76). P ie į e pinių aip pa p isky ė i uos au o iaus žodžius, ku ie nė a į e p i į iesioginę kalbą, o eina po jos, . y. iso saki- nio pabaigoje: „Reikia pi ma nuplau i“, p idėjo senis (S 1911: 76). Moks- linės lie u ių kalbos sin aksės da buose J. Jablonskio sp endimas laiky i į e piniais au o iaus žodžius ne ik kad nebu o s a s y as, be apie ai nė neužsimin a. J. Jablonskis į e piniais laikė, daba iškai sakan , i isiškai lais us, ne- aps aba ėjusius, ne nes anda iškus, daugiausia sakinio o mos pasakymus, į e p us į sakinį. Tik jų nė ieno nepa eikė a p 80 į e pinių ap ašo pa yz- džių, o įdėjo „Ski iamųjų ženklų“ sky iuje kaip b ūkšniais i ypač skliaus- ais išski iamas kons ukcijas, aiškiai jas adindamas į e piniais. Š ai ie pa yzdžiai: Vieną ka ą – me gai ė jau bu o d ylikos me ų – ėmę šne- kė ies d a iškiai. Jei šal inis mažas i andens jame nedaug ė a, – aip a si- inka labai dažnai, – ad ge ia ieni žmonės. Veikiai a eis me as, kada nė ienas okie is išei is (jų išeina kas me ai iš Vokie ijos į Ame iką pe šim ą ūks ančių), ku s ke ina e s ies Ame ikoje žemės da bu, neplauks ęnai iš Eu opos be na elio su keliais a ba keliolika ž i blių. (S 1911: 100, 101). Pa yzdžių pa eikimo ie a odo, kad kalbininkas lais ų į e piamai a ojamų kons ukcijų nelaikė ik ais į e piniais, e ais gy ojoje šnekamo- joje kalboje i jos s iliaus eks uose. Visų J. Jablonskio da bų nag inė ojų ypač e inami pa yzdžiai šiandien daug ką pasako apie ūpimą kalbos eiškinį, . y. apie ai, kas nebu o pa- ašy a ado ėlių eks e. I sakinių su į e piniais J. Jablonskis pa eikė ne ik iš jo ypač e inga laiky os žmonių kalbos, be i iš specialiosios li e a ū os, no s pab ėžė, kad ai da y i eikia a sa giai; aigi ne iesiogiai jis kiek pa o- dė i specialiajai kalbai būdingus į e pinius, plg. p z.: Visuomenės įnamjų gy enimas, kaip galėjo pas ebė i, bu o mums isiškai sup an amas. Jų e imus aš, kaip sakiau, aisiau i lyginau. Plg. da a ski us į e pinius: iš ik ųjų iman , kas s a biausia, pa yzdžiui, is o ininkų (is o ikų) nuomone (ž . S 1911: 77–79). Į ai ias į e p ines o pa ies žodžio o mas i posakius su uo žodžiu s engėsi pa eik i g e a, p z.: sako, sako Ju gis; pasakoja, pasako- ja seni žmonės i pan. Iš J. Jablonskio pa eik ų pa yzdžių ką ne ką galime sp ęs i apie į e pinių ki imą, no s be eik isas kalbos aidos šim me is ne ką epa odo. Š ai G. AkelAi is. Į e piniai, jų aiškinimas Jono Jablonskio g ama ikos da buose 63 daba u ime ik galbū , u bū , o J. Jablonskio laikais bū a ne į e piamai a ojamų a ian ų: 1) gali bū i, u i bū i; 2) gali bū , u i bū ; 3) gal bū i, u bū i i 4) gal bū , u bū – pas a ieji anų ijų a ian ų one bu o su- okiami kaip d ižodžiai. Plg. p z.: Da , gali bū ( u i bū ), s ečių su a- žiuos. J. Jablonskis y a už iksa ęs daba ik iš Lie u ių kalbos žodyno žino- mą p ielinksnio o mą ano e: Ką as „pasileidėlis“, ano e ė o, man pada- ys! (S 1911: 77). Ilgą laiką J. Jablonskio nus a y a į e pinių samp a a, pa yzdžiai iš jo pa eik os gausios medžiagos (80 sakinių su į e piniais) bu o pe keliama isiškai a ba nedaug ką epakei us į gausius o me o mokykloms pa ašy us lie u ių kalbos sin aksės ado ėlius. * Į J. Jablonskio į e pinių ap ašą aki aizdžiai emiasi i d i ski ingos moks- linės daba inės lie u ių kalbos į e pinių samp a os. Tai siau oji samp a a, išdės y a akademiniuose lie u ių kalbos sin aksės ap ašuose (LKG III 1976: 701–713; DLKG 1997: 641–644), – čia į e piniais laikomi aps aba ėję, s an- da iški, apib ėž ą eikšmių kiekį u in ys žodžiai i posakiai; lais osios į e p inės kons ukcijos, ku ios y a „nesis eminis šnekos plano eiškinys“ (DLKG 1997: 645), adinamos įsp audais ( okia koncepcija y a pa em i i šio s aipsnio au o iaus į e pinių y inėjimai). J. Jablonskis, aki aizdu, lin- ko į siau ąją į e pinių samp a ą, be , būdamas a idus sin aksės medžiagai, pa eikė i okių į e pinių pa yzdžių, ku ie daugiau a mažiau leido susi o - muo i plačiajai į e pinių samp a ai – jos s a biausias ski iamasis b uožas y a ne iek ai, kad nuo į e pinių nea ibojami įsp audai, o ai, kad ski ia- mi i su sakinio žodžiais g ama iškai susiję į e piniai (ž . Balke ičius 1963: 267–281; Labu is 2002: 343–353). IŠVADOS 1. Jonas Jablonskis sa o g ama ikos da buose į e pinius ap a ė ne ka ą (1911, 1919 i 1922, 1925 m.), o išsamiausiai – 1911 m. Lie u jų kalbos sin aksėje specialiame sky iuje; šiek iek papildomų žinių apie į e pinius y a šio leidinio „Ski iamųjų ženklų“ sky iuje. Dėdamas su umpin us į e pinių ap ašo a ian us į ėlesnius g ama ikos da bus, kalbininkas nei į e pinių samp a os, nei ilius acinės medžiagos nė kiek nekei ė. 64 KALBOS KULTūRA | 83 2. Į e pinius J. Jablonskis p ilygino sudė inio sakinio p edika iniams dėmenims (daba inis e minas), sakinius su į e piniais jis laikė sudė iniais, no s pačius į e pinius ap a ė kaip sakinių sa o iškumą, jų į ai ybę. Pačius į e pinius aip pa apibūdino kaip sakinius ( . y. sudė inių sakinių p edika- inius dėmenis). 3. Be sakininės, į e pinių apibūdinime J. Jablonskis nu odė i ki okią į e pinių o mą – pasakymų i a ski ųjų žodžių. Apibūdindamas į e pinius, iškėlė šiuos jų ski iamuosius g ama inius požymius: g ama ikos jung ies ( . y. g ama inio yšio) su ki ais sakinio žodžiais ne u ėjimą, lais ą ejopą poziciją sakinyje, galimybę išleis i į e pinius iš sakinio (pašališkumas). Labai menkas dėmesys į e pinių eikšmėms bu o p ielaida šalia y aujančių bū- dingų lie u ių kalbos į e pinių g upės pa eik i okius sakinio elemen us, ku ie, kaip i į e piniai, u i in onacinio i punk uacinio išsky imo ( o ie- siogiai J. Jablonskis neį a dijo) požymį. 4. J. Jablonskis ap ėpė i pa yzdžių kiekiu, jų pa eikimo būdu iš yškino lie u ių kalbos į e pinių in en o iaus b anduolį, į ku į emiasi i daba inė siau oji į e pinių samp a a. P ie į e pinių šliedamas į ai ias kokią no s į e - pimo žymę u inčias kons ukcijas, kalbininkas suda ė plačiosios į e pinių samp a os kū imo p ielaidą. LITERATūRA Balke ičius J. 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Būda V. 1987: Lie u ių kalbos p ijungiamieji sakiniai: y imo is o ija, Vilnius: Mokslas. DLKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas. 3-iasis pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Hol oe A., Pajėdienė J. 2005: Aplinkybės i jų ipai. – Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3. G ama inių unkcijų y imai. Red. R. Mikulskas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Jablonskis J. 1957: Rink iniai aš ai. Sud. J. Palionis, Vilnius: Vals ybinė po- li inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Koženiauskienė R. 2001: Re o ika: iškalbos s ilis ika. 2-asis pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Labu is V. 2002: Lie u ių kalbos sin aksė. 3-iasis pa ais. leid., Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. LKG III 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3. Sin aksė. Vy . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Mokslas. G. AkelAi is. Į e piniai, jų aiškinimas Jono Jablonskio g ama ikos da buose 65 S 1911: Rygiškių Jono Lie u jų kalbos sin aksė 1, Seinai: Laukaičio, D a anaus- ko, Na jausko i B- ės spaus u ė. Rulíko á B. 1973: Pa en eze současné češ inč, P aha: Academia. Schleiche A. 1856: Handbuch de li auischen Sp ache on Augus Schleiche . Bd. 1. G amma ik, P ag: Cla e. Gau a 2010 11 03 INSERTS AND THEIR TREATMENT IN JONAS JABLONSKIS’ GRAMMARS Summa y The c ea o o S anda d Li huanian, Jonas Jablonskis, was also a g amma ian who w o e se e al g amma books ha became widely used and ha had a majo impac on he wo k o u u e ex book au ho s and linguis s. The a icle ana- lyzes one g amma ical (syn ac ical) opic, namely, he ea men o inse s by J. Jablonskis. The s udy o J. Jablonskis a icles e ealed se e al issues. The e had been no desc ip ions o inse s in p e-Jablonskis g amma s hough some sou ces had p o- posed a ious Li huanian e ms o he inse . These e ms, howe e , we e no b oadly accep ed. Thus he au ho ship o he e m į e pinys should be asc ibed o J. Jablonskis who was also he i s o de ine he e m and explain he p inci- ples o i s es ablishmen . His de ini ion includes such ea u es o he inse ha do occu in mo e ecen explana ions, namely, he absence o g amma ical ela- ion o he o he wo ds o he sen ence, a ee placemen in he sen ence, second- a y impo ance o he basic meaning o he sen ence. J. Jablonskis paid li le a - en ion o he seman ics o inse s and he ea ed as inse s such cons uc ions ha only had a o mal in ona ional and punc ua ional ea u e. Some o hese aspec s ga e ise o he adi ion o na ow and b oad ea men o inse s in he Li huanian syn ax. An in e es ing ye linguis ically un ui ul was J. Jablonskis’ unde s anding o he inse : he ea ed inse s as sen ences, and a sen ence wi h an inse , in his iew, was a complex sen ence. GINTAUTAS AKELAITIS Mykolo Rome io uni e si e as A ei ies g. 20, LT–08303 Vilnius [email p o ec ed]