D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas
129
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS
ŽODYNO ILIUSTRACINIŲ PAVYZDŽIŲ
ATRANKA IR PATEIKIMAS
EsMInIAI žoDžIAI:
ilius acinis a osenos pa yzdys, aiškinamasis žodynas, leksema,
žodžių junginys, sakinys.
ĮVADAS
Va osenos pa yzdžių paski is y a ilius uo i eikšmės aiškinimą, papildy i
jį smulkesniais eikšmės a spal iais, pa ody i žodžio a osenos galimybes
i ypa ybes (LVV 10), jais pag indžiamas žodžio į aukimas į žodyną, skai-
y ojas į ikinamas, kad žodis paaiškin as i s ilis iškai k ali ikuo as inkamai
(БAСРЯ I 29), apsk i ai a osenos pa yzdžiai padeda ge iau sup as i aiš-
kinamojo žodžio u inį, ben iš dalies pa odo jo leksinę aplinką i sin ak-
sinius yšius (DŽ4 XIII). Į ai iuose aiškinamuosiuose žodynuose ilius aci-
jos pa eikiamos ski ingai. Tai p iklauso nuo žodyno paski ies, ikslų,
s uk ū os, apim ies, leksikog a ų pasi ink os me odikos i k . dalykų. Ne-
e ai pasi ink a ilius acijų pa eikimo me odika i echnika paaiškinama
žodyno į ade. Naujesniuose žodynuose (p z., WCD) ka ais da g a iškai
paaiškinama žodyninio s aipsnio s uk ū a, nu odoma kiek ienos s aipsnio
dalies ie a. Mažesnės apim ies žodynuose (MLKŽ, NSJP) dažnai uo i
apsi ibojama, plačiau nesupažindinan su eikšmių aiškinimo, ilius a imo,
g ama inių i ki okių pažymų pa eikimo i k . me odika.
Pap as ai didesnės apim ies žodynuose (LKŽe, LLVVe, БТСРЯ) žodžių
eikšmių aiškinimai ilius uojami gausiau, mažesniuose (MLKŽ, LVV) – ik
bū inais a ejais (plg. Jakai ienė 2005: 103–104). Dažniausiai ilius uojama
žodžių junginiais i sakiniais. Šie gali bū i ko eguojami, umpinami a
ki aip p i aikomi žodyno s aipsniui, kad ge iausiai ik ų aiškinamo leksinio
iene o a osenai, seman iniam i sin aksiniam junglumui pa ody i i k .
(plg. LLVV I 16, LKŽI 76). Ka ais ilius acijoms pasi ink i au en iški sa-
kiniai ne umpinami, jos gali bū i suda y os ne iš kelių sakinių, nu odomi
130
KALboS KULTūRA | 84
ci a ų šal iniai1, p z.: leng aspanis, -ė adj. (2) g ei , leng ai lekian is:
bal apūki debesėli, leng aspa ni lakūnėli, ku u sk iesi? V. Myk-Pu . […];
ei ė s . (4) […] 3. ms.: K ei e ei e, ku u bėgi? – Skus e peš e, kas
au da bo! (upelis i pie a) Pnd. (LKŽe); aina […] 2. Nega ī a, ne ēlama
psihes, aks u a, pe sonības īpašība. Ne ēlams (cil ēka o ganisma) eidojums,
a ī s ā oklis. Viņa k i izēja un b āķēja gluži isas mei enes un sie ie es,
kas ien g ozījās Gus a [dēla] u umā, a ada neskai āmus ūkumus un
ainas.. Eze a 9, 291. «Neņem ļaunā, sie ! Man sa as ainas, e sa as un
Aus umam [dēlam] a kal sa as. Cil ēks paliek cil ēks.» Ind āne 5, 188; zī-
denis, -ņa . Ēdiens no pupām, zi ņiem, g ūs iem miežu g audiem un žā ē-
as cūkgaļas. A ī g ūdenis (1). […] Mūsu mā e s ing i u ējās pie eciem
pa adumiem. Tā Me eņos ka u gadu iņa ā īja zīdeni a cūkas ausi.
Aus iņš 1, 360. Vai jūs zinā , kas i zīdenis? G ūbu zupa a pelēkajiem zi -
ņiem un žā ē u cūkas gaļu.. Ves 86, 6, 30. Me eņa dienā ā īja ēdienus a
cūkas gaļu, īpaši cūkas gal as pusi.. Vā īja adicionālo ēdienu – zīdeni jeb
g ūdeni. Lauku Dzī e 90, 2, 20 (LLVVe); ÁЗБУКА […] 4. ∕∕ Разг. То, что
всем известно, всеми признано (обычно в функции сказуемого). Кто
побеждает в бою? – продолжал подполковник. – Господа, ведь это аз-
бука: побеждают сплоченные между собою люди, зажженные идеей. Ве-
рес. На япон. войне. (БAСРЯ).
Lie u iams ak ualu žodynuose pa ody i ki čia imo dalykus, šiuo aspek-
u ilius acijos aip pa į ai uoja. LKŽe, DŽ6e ilius acijose ki čiuo os pa-
eikiamos ik an aš inio žodžio o mos, p z.: mo inlė s . (2) 1. M, Pc
k ikš o mo ina, k ikš amo ė: Mo inėlė su ė eliu eža aiką k ikš y i Rz.
Mo inėlės do ano us ka olius kažkas paėmė Sdb. 2. ž . mo ina 4: Kai ik
an a mo inėlė a si anda, ada bi ės leidžia spiečių Dbk. […] (LKŽe); b i,
y à (b a, bna, ẽs i), bù o 1. u ė i bū į, eikš is ik o ėje, egzis uo i: Pa-
saulis y à didelis. A pieno da y à? Nebė à šieno. Nė à namų be dūmų ( s.).
2. gy en i, laiky is: Bù o ys b oliai. Ji daba b a pas duk e į. 3. u ė i
užėmus ku ie ą, s o ė i, gulė i: Ten bù o kal ė. Ka ės bna a e. Vie-
oje bdamas i akmuo apželia ( s.). 4. lanky is, apsilanky i: Vaka bu aũ
pas sese į. A esi bù ęs La ijoje? […] 6. yk i, dė is: Kas bù o, žinome, o
kas bùs – ne. Esamàsis, bū àsis (ka inis, dažninis), būsimàsis laikas (ling .).
Bsimos dienos. […] (DŽ6e); dėmǁ (4) 1. su ep a, su e š a ie a: D. an
1 Ci uojan žodyno s aipsnius s eng asi išlaiky i ą pačią o mą, kokia y a ci uojamame žodyne.
P aleis os eks o dalys žymimos […].
D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas
131
ska elės. 2. sa o spal a išsiski ian i iš aplinkos ie a: Saulės dmės. An
eido audona d. 3. p k. do o inis nege o elgesio pada inys, yda: Žmogus
be jokios ~s. […] (DŽ6e). Tuo a pu mokymosi ikslams ski ame žodyne
(MLKŽ) ilius acijos ki čiuojamos pagal loginį ki į, . y. ki čiuojami isi
žodžiai, ku ie pab ėžiami a ian azę: pa éikslas dk . . (1, 1) piešimo
a apybos kū inys: A mã ė e Čiu liónio pa éikslus? ° An senos nė a nė
eno pa éikslo. […]. Da ki u ki čiuojami i enkli ikai bei p okli ikai,
iesa, nenuosekliai, plg.: blõgas […] nė à õ ~o, ku s neiše ų  gẽ a, pa-
sáu lis […] sẽna kap p.; p isii i […] k p isėmei, u  i į ýkdy i, pasi-
léis i […] jiẽ ~léido ý is ãgį, be bókš as […] s a ý i ~ us iš smlio,
ka lén i […] jis is  pã į mán ~lẽna  gál ą, elkšó i […] seniaũ čia ~ójo
ẽže as, pasek i […] aš ~kiu ik jõ pẽ į (LNŽ)2.
S aipsnio ikslas – supažindin i su ilius acinių a osenos pa yzdžių
pa eikimu Bend inės lie u ių kalbos žodyne (bŽ), a k eip i dėmesį į kai
ku iuos abejonių keliančius dalykus3. Rašan šį žodyną ilius acijos imamos
iš į ai ių šal inių, a p jų daugėja elek oninių. In e ne e na šoma nau-
dojan is paieškos sis ema Google, paieškos eilu ė o muojama į ašan isą
žodžio kai ybos pa adigmą a didesnę, esminę jos dalį (Aleksand a ičiū-
ė 2008: 267). Pa yzdžių ieškoma Daba inės lie u ių kalbos eks yne, Te -
minyne, Te minų banke, į ai iose enciklopedijose i k . šal iniuose (plačiau
ž . Lie u ių kalbos ins i u o inklalapio sky elyje „Rengiamas Bend inės
lie u ių kalbos žodynas“, h p://www.lki.l /LKI_LT/index.php?op ion =com_
con en & iew=a icle&id=592&I emid=1). Daugeliu a ejų emiamasi
LKŽe, ku is ne e ai y a ienin elis šal inis senesnes a kaimo, ūkio gy e-
nimo ealijas į a dijančiai leksikai, e nog a izmams, bo anikos i pan.
e minams ilius uo i.
2 S aipsnio au o ė y a iena iš bŽ engėjų, ašan i i edaguojan i jo eks ą. S aipsnis
pa eng as p anešimo, 2011 m. asa io 24 d. skai y o Lie u ių kalbos ins i u o Leksikog a i-
jos cen o semina e „Bend inės lie u ių kalbos žodyno baigiamųjų da bų p oblema ika“,
pag indu. Jame s eng asi apibend in i sa o i kolegų pa i į ašan šį žodyną. Kadangi bŽ
engimo me odika ko eguojama a siž elgian į iškylančias p oblemas i ašan s aipsnį da
nė a išbaig o ins ukcijos a ian o, s aipsnio au o ės požiū is į ilius acinės medžiagos
a anką i pa eikimą kai ku iais aspek ais gali ski is nuo edakcinės kolegijos galu inės
nuomonės šiuo klausimu. Tačiau au o ei a odo s a bu supažindin i isuomenę su kai
ku iais esminiais ilgai laukiamo žodyno p incipais, pa eik i in o macijos apie jo kū imą,
galbū paska in i diskusiją, kad eaguojan į išsaky as pas abas bū ų galima iš ka o page -
in i pa į žodyną.
3 Rašan šį s aipsnį bŽ da edaguojamas, odėl oliau pa eikiami pa yzdžiai da gali bū i
pako eguo i.
132
KALboS KULTūRA | 84
1. bENDRoJI ILIUSTRAVIMo METoDIKA
IR VARToSENoS PAVYZDŽIŲ ATRANKA
1.1. bŽ kū imo p adžioje many a, kad nemažai žodžių daliai ilius acijos
apsk i ai ne eikalingos. P ie okių bu o p iski i e minai (obòjus muz.,
maniãkas, ūsõ ius 2. zool., bái as komp., pilkapýnas is .), ki okie labai kon-
k ečią, apib ėž ą eikšmę u in ys žodžiai (kašas, peñkakė, išsi uõkėlis, -ė),
au ų bei genčių a dų (g uznai), asmenų pa adinimai pagal gy enamąją
ie ą (aly škis, -ė, alsėdškis, -ė) i pan. Pagal naujausią me odiką ilius a-
cijų gali nebū i ik išim iniais a ejais, pa yzdžiui, ulga izmų a e ai a -
ojamų, be dėl ki ų p iežasčių pa eik inų žodžių. Ilius uo ina kiek iena
leksema, . y. kiek iena žodžio, žodžių junginio a azeologizmo eikšmė
a jos a spal is – iek aiškinan , iek nu odan . Pa yzdžiui4:
plkas, plikà bd . (4) 1. ne u in is plaukų: Màno senẽlis jau isái plkas. Vý ai bjo
àp i plik. | ne u in is plunksnų, lapų i pan.: Plik mẽdžiai. Lizdè upjo ką k
išsi  ęs plkas paukščiùkas. 2. be kelnių, be kepu ės, be pi š inių i pan.: Pl kos
añkos. Kõ áikš ai plikà gál a? Nek į laũką plikù kaklù, apsi šk šãliką. Bù o
ma ý i jõ plikà k ū nė. | basas: Plkos kójos. 3. be augmenijos, be žalumos: Pl-
kas laũkas. Plkos uõlos. Plik kalna. | be sniego: Plkas kẽlias. Js a sgulė an
pli kõs žẽmės. | be pa eikslų a ba apie uščią kamba į: Plkos senos. | neizo-
liuo as: Kýšo plik elèk os laida. […]
pliáuškin i, pliáuškina, pliáuškino ksm. […] 6. (kuo) šnek. o og a uo i, pyškin i:
Skai meniniù o oapa a ù gãlima pliáuškin i nèsukan gal õs dėl kokýbės. | (ką,
kuo): J gã o do an p mą gẽ ą o oapa ã ą i pliáuškino juõ ską, už kõ už kli-
da o aks. Js ma pliáuškin i kãd ą po kãd o. […]
b zgilas dk . (3b) 1. ŽĄSLAI: Žabó i á klį b zgilu.  kliui aldý i į jõ nas ùs de da-
mos me alnės palgos s i ẽlės, sujùng os su pa ãdžiais, adnamos b zgilu, ža-
bõklėmis. 2. apynas is su žąslais a kliui aldy i, kamanos: Su ókiu b zgilu á k lio
nenulaikýsi.
k aipý i, k apo, k apė ksm. […]  gál ą k aipý i 1. eikš i nuos abą, s ebė is:
O  spėjkai k apo gál as. 2. abejo i, d ejo i: Js k apo gál ą, nè iki, k sakaũ.
úodegą k aipý i 1. suk is iš keblios padė ies, išsisukinė i: P ma niẽko ne pái-
sė, daba úodegą k apo. 2. labai s eng is pa ik i, mai y is: Me gnos úodegas
k apo.
g e u nės éisės spec. a likėjų, onog amų gamin ojų, ansliuojančiųjų o gani-
zacijų i audio izualinio kū inio ( ilmo) pi mojo į ašo gamin ojų eisės: Pažes i
áu o ių i g e u inès éises. Įgý i g e u inès u ines éises į lmą.
4 Rašan šį s aipsnį bŽ da edaguojamas, odėl oliau pa eikiami pa yzdžiai da gali bū i
pako eguo i.
D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas
133
Kiek iena leksema ilius uojama a osenos pa yzdžiais i ais a ejais,
kai žodis nė a pa eikiamas aki aizdžiai (kaip an aš inis), p z., leksemos su
pažymomis sng ., neig. y a s aipsnio idu yje, be ai y a sa a ankiški lek-
siniai iene ai – sang ąžiniai eiksmažodžiai a ba daik a a džiai, žodžiai su
neiginiais; aip pa pe kel inės eikšmės leksemos (pažymė os p k.), beas-
menė a osena (su pažyma beasm.) i k . a ejai, žodyno s aipsnyje a ski -
i s ačiu b ūkšniu. Pa yzdžiui:
išmès i, šme a, šme ė ksm. 1. (ką, iš ko, į ką) išblokš i, išs ies i, išneš i: Ž gas šme ė
a elį iš bano. Išmèsk d abužiùs į balkòną, egù p asi ėdna. | beasm. (ką, p o ką,
nuo ko): Nuo smgio j šme ė p o p ekinį mašnos s klą. | (ką, kam, pe ką, p o ką)
me an iš ku paduo i: Išmèsk mán ak ùs p o lángą [pe balkòną]. 2. (ką, iš ko, į
ką) pašalin i me an , išnešan : Nusipi kaũ naũją spin ẽlę, o sẽną šmečiau į
p eškamba į. Su álgęs saldanį, popie iùką išmèsk į šiùkšlinę. S aklès jau senia
šme ėme iš g ỹčios į kl į. Tà o sudė  i spò bačiai jau išmes , gal neieškó i. Jei
gand a šme a iš lzdo jaunikliùs – bùs blog mẽ ai. | neig. (ko, iš ko): Iš dai nõs
žõdžio neišmèsi ( lk.). | sng . (ką): Laba suki mję g ỹbai, daũg išsimès. […]
nuš iẽs i, nuš iẽčia, nùš ie ė ksm. 1. (ką, kam) skleidžian š iesą pada y i ma o mą,
š iesų: Jems keliùs nùš ie ė gais a. Mėnùlis nùš ie ė ską blankià š iesà. | p k.:
Laim ojo éidą nùš ie ė šỹpsena. 2. sng . pasida y i gied am, nusigied y i: Dan-
gùs l nusš ie ė. | beasm.: Gal popiẽ nusiš iẽs. […]
Keblumų a si anda, kai susidu iama su e nog a izmais (e nog .), is o izmais
(is .), pasenusia (psn.) i pan. e esne leksika. Jų in e ne e p ak iškai nė a,
adinasi, y a didelė ikimybė, kad daba inė jų a osena iš ies e a. Tokiais
a ejais sp endžiama, a ik ai eikia šiuos žodžius pa eik i bŽ (dėl bū inybės
ki oms eikšmėms ge iau sup as i, a osenos įžymių ašy ojų kū yboje a
ki uose eikšminguose šal iniuose i pan.). Jei aip – pa yzdžių ieškoma LKŽe,
o ne adus jie laikomi ais išim iniais a ejais, kai ilius acijų ne eikia. Pa yz-
džiui, žemai ybė b žės ‘spy uoklinės akėčios’ y a pa eik a keliuose eikšmin-
guose šal iniuose (ŽūE, PŽ), be in e ne e ji ne a ojama. bŽ šis žodis bus
ilius uo as pa yzdžiu: Ak i su b žėmis. DŽ6e ai bu o eiksmažodžio b žio i,
ku is nebus pa eikiamas bŽ dėl e os a osenos, apib ėž is. Radus os ke-
lis a osenos pa yzdžius į bŽ, ko ge o, nepa eks i DŽ6e bu ęs azeolo-
gizmas bãdą [badùs] a gáu i ‘kiek pasiso in i’. o an oji žodžio bušidò eikšmė,
no s nè as a jos a osenos eks uose (y a ik žodynuose), is dėl o dė ina,
nes gali padė i sup as i daba inę pi mąją eikšmę:
bušidò dk . y . nekai . 1. iena Ry ų d iko ų, susidedan i iš kikbokso i im ynių
eiksmų: Káu is bušidò nge. Eu opiẽ iškas bušidò lie ù iškame nge. 2. idu -
amžių Japonijoje – samu ajų ga bės i mo alės kodeksas.

134
KALboS KULTūRA | 84
DŽ6e y a nemažai abs ak ų (su p iesagomis -imas / -ymas, -umas i k .),
be a osenos pa yzdžių iesiog į auk ų į pama inių žodžių s aipsnius. Tai
y a egulia ūs da iniai, juos isada galima pasida y i iš pama inių eiksma-
žodžių a a dažodžių. Iš jų bŽ bus pa eikiami ik ie, ku ie gana dažni
ealiojoje a osenoje, adinasi, galima as i jų ilius acinių pa yzdžių. Iš-
im ys galimos ais a ejais, kai žodis į auk inas ne dėl dažnos a osenos,
o dėl ki ų p iežasčių ( ašybos, yšio su pama iniu žodžiu, a ojimo ki o
žodžio apib ėž yje, ki čia imo a pan.).
bŽ kū imo p adžioje, kol nebu o g iež ai eikalaujama ilius uo i kie-
k ieną leksemą, kelias neilius uo as daugia eikšmių egulia ių edinių
(abs ak ų) eikšmes ke in a pa eik i pažymė as ienu eikšmės nume iu.
Pa yzdžiui:
bu mas dk . (2) → bū i 1, 2, 5.
lenkmas dk . (2) 1. → lenk i 1, 4, 5, 10, 11. 2. → lenk i 2. | sng . 3.
sng . → lenk i 7, 12 (sng .). 4. → lenk i 8: Lenkmui bū inà (kẽlio) júos os
a ka pà ù i b i lais à.
išnė mas2 dk . (2) 1. → išne i2 1, 2. 2. → išne i2 3–5. | sng . 3. sng . →
išne i2 6 (sng .): Gy ã ės išsinė mas iš ódos.
Di ban įsi ikin a, kad, pi ma, šiuo būdu ne iksliai pa odoma edinio
seman inė s uk ū a, i , an a, oks pa eikimas nebū ų aiškus i pa ogus
a o ojui. Todėl baigiamajame žodyno engimo e ape šios me odikos a -
sisaky a, kiek iena leksema aiškinama a a ski ai nu odoma į am ik ą
pama inio žodžio eikšmę i ilius uojama.
1.2. Neno in žodyno pe k au i naujos eikšmingos in o macijos nepa ei-
kiančiais sakiniais (Jakai ienė 2005: 105, Hudson 1988) i siekian ieno-
desnio bŽ s aipsnių aizdo o ien uojamasi idu iniškai į is–ke u is ie-
ną eikšmę a jos a spal į ilius uojančius sakinius (žodžių junginių gali
bū i daugiau). An a e us, labai u ingas kai ku ių žodžių seman inis a
sin aksinis junglumas eikalauja gausesnių ilius acijų, o e esnių au o a -
džių, asmenų pagal gy enamąją ie ą, cheminių elemen ų pa adinimų ilius-
acijų as i ne aip jau i pap as a. be ku iuo a eju ilius acijos ne u i
bū i pe eklinės, jose u i bū i ik ilius uojamai leksemai aiškiai pa ek i
bū ina in o macija. Tai aikoma iek ilius acijoms kaip isumai, iek kie-
k ienam ilius aciniam a osenos pa yzdžiui (sakiniui, žodžių junginiui).
Todėl au en iški a osenos pa yzdžiai edaguojami, p z.:
D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas
135
Au en iški a osenos pa yzdžiai Redaguo i a osenos pa yzdžiai
b k ėslė dk . (1) ais inis, nuodingas aš -
aus k apo augalas nedidelių, pus u u-
lio pa idalo amsiai gel onų g aižų ke-
kė mis (Tanace um): B k ėslės núo i as
naikna  škinimo ãk o pa azi ùs, gẽ-
ina ape  ą. B k ėslių p epa ã ų ne eko-
men dúojama a ó i lgą laką – jiẽ d di-
na k aujóspūdį.
b k ėslė dk . (1) ais inis, nuodin-
gas aš aus k apo augalas nedi-
delių, pus u ulio pa idalo am-
siai gel onų g aižų kekėmis (Ta-
nace um): B k ėslės núo i as
gẽ ina ape  ą. B k ės lių p e pa ã-
ų ne eko men dúo jama a ó i l gą
laką.
beb iùkas dk . (2) beb ų jauniklis: […]
Balañdžio pabaigojè – gegùžės p adžiojè
pa ẽlė à eda s–kẽ u is ( ečiaũ penks)
beb iukùs. Ga ininko a siųs ojè núo au-
koje mã ome bẽb o pa ẽlę su beb iukù.
beb iùkas dk . (2) beb ų jaunik-
lis: […] Pa ãsa į pa ẽlė à e da
s–kẽ u is beb iukùs. Núo au-
koje – bẽb o pa ẽlė su beb iu kù.
Tuščiažodžiau i nep iim ina, be umpinan pa yzdžius ne u ė ų nuken-
ė i in o ma y umas. Palyginus ienos iš abs ak o b ukmas eikšmių ilius-
acijas (a k eip inas dėmesys, kad abs ak ai bŽ ne apib ėžiami, o nu odo-
ma į pama inius eiksmažodžius), aki aizdu, kad pi masis sakinys neabejo-
inai in o ma y esnis: P o ngų žmoni pa a mai dažniáusiai i liẽka pa a mais,
o ne núomonės b ukimù (1) i Nelaikýki e õ màno núomonės b ukimù (2). Da
plg. i in ilgą, be i labai in o ma y ią ilius aciją s aipsnyje:
kons i ùcija dk . (1) 1. eis. pag indinis als ybės įs a ymas, nus a an is jos san a -
ką: Lie u õs Respùblikos kons i ùcija. Kons i ùcijos pa aisà y à pačiojè kons i ù ci-
jo je dã oma pa aisà, o kai kons i ùcijos pãma u asomas kóks k as įs ã ymas a
da kas nó s, okià pa aisà adn ina kons i ùcine. […]
1.3. bŽ kū imo p adžioje bu o numa y a leksiką ilius uo i ik au en iškais
pa yzdžiais. Tačiau kai siekiama ilius uo i kiek ieną leksemą, no i neno i
pasi aiko a ejų, kai ilius aciją eikia suku i pačiam eks o ašy ojui a
edak o iui. A uo nusikals ama anks esniam au en iškumo eikala imui?
Va gu, nes bŽ kū ėjai i gi y a kalbos a o ojai. o gali bū i ilius uojama
ne ik ašy inės kalbos, be i šnekamosios kalbos pa yzdžiais. Tokių, beje,
aps u in e ne o komunikacinėje a osenoje. I ai y a ge a p oga į auk i į
bŽ daugiau gy esnių daba inės šnekamosios kalbos a osenos ak ų, ku-
136
KALboS KULTūRA | 84
ie šiek iek a s e ų kiek pe gausią senesnių laikų kaimo ealijas a spin-
dinčių ilius acijų dalį. Tokiu būdu žodyne pa eik  duomenys labiau a i-
ik ų ealiąją daba inę a oseną. Pa yzdžiui, s aipsnyje
baisuõlis, baisuõlė dk . (2) kas neiš aizdus, neg ažus: Vaikỹs ėje báiminausi, kad
su mani, ókiu baisuoliù [ ókia baisuolè], aika neno s d augáu i. Čià g ažuõ lių
kon kù sas a baisuõlių?
pasku inei ilius acijai būdinga šnekamosios kalbos sin aksė (nė a A …), o
s aipsnyje
bedan iškùmas dk . (2) bu imas bedančio: O ý us bedan iškùmas ai jáunina, a
nè? (i on.)
pa eik as gy as, iš aiškingas a osenos pa yzdys aiškus i be kon eks o,
si uacija leng ai įsi aizduojama.
Tačiau ku iamos ilius acijos u ė ų bū i bū en gy os, ne a a e inės, . y.
kad ienõs seman inės, ki čia imo a k . g upės leksemos nebū ų ilius uo-
jamos pagal ieną schemą (da p ieš p adedan ašy i bŽ bu o k i ikuojamas
ilius a imas elemen a iais, pi miausia į gal ą a einančiais sakiniais Me gái ė
álgo óbuolį. Be niùkas ska o knỹgą. i pan.) Nesis engian suku i gy esnio
a osenos pa yzdžio, jų di b inumas bū ų labai yškus iš inkus i ka u pe -
ž elgus isus am ik os seman inės g upės žodžius. Ta kim, didelė ikimybė,
kad au o a džių a asmenų pagal gy enamąją ie ą s aipsniuose nuola ka -
osis susipažin i su kuo, susi ik i ką i pan. kons ukcijos – šie žodžiai daž-
niausiai y a an osios ki čiuo ės, o okios kons ukcijos pa ankios kebliems
ki čiuo i linksniams pailius uo i, p z.: susipažinaũ su bangladešiečiù, -è; pa-
si k i / susi k i alsėdiškiùs, -ès, nugal i k oa ùs, -ès spò o a žýbose i pan.
Siekian di b inai ilius uo i ie o a džių (ypač nelie u iškų) a oseną, nea-
bejo inai ka osis sakiniai apie gy enimą, apsilankymą, g ožėjimąsi i pan. a
ie o e (nes bū en okiame kon eks e gali bū i pa a o i ki čiuo i sunkesni
an aš inio ie o a džio linksniai). Taigi šiais a ejais eikia labiau pasi elk i
sa o kū ybines galias i siek i į ai o ės.
1.4. Leksinių iene ų apib ėž ys aiškinamajame no minamajame žodyne
negali bū i pe nelyg enciklopediškos, odėl pa yzdžiais jas galima i ka ais
eikia papildy i, p aplės i – ypač pa eikian e esnes a is o ines ealijas,
D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas
137
ku ios šiuolaikiuose kasdieniuose, ne specialiuose, eks uose e ai ap a ia-
mos. Tokiais a ejais ge iausias ilius acijų šal inis – į ai ios enciklopedijos,
ypač VLE. Pa yzdžiui:
ba ã ai dk . dgs. (2) […] 2. aka ų ge manų gen is, įėjusi į okiečių i aus ų au-
ų sudė į: Ddžiojo au  k áus ymosi me ù V a. pab.–VI a. p . ba ã ai ùž ėmė
e i ò iją a p Dunõjaus i lpių i suk ė sà o ka alỹs ę.5
ba ã as, ba ã ė dk . (2) 1. ba a ų e ninės g upės žmogus: […] Pada jos p me na
às ba a ès, pe alaũs š eñ ę Miùnchene nesuñkiai ienojè añkoje nẽšančias pen ks
l inius alaũs bokalùs. 2. is . ba a ų gen ies žmogus: Šiẽ d idãliai lama iẽ čių mò-
e ų kabùčiai ù i aiški ssajų su VI a. ge mãnių (alemãnių, ba ã ių) kabù čiais.
VI–VII a. šiau nės ánkės, alemãnės, iu ngės, ba ã ės, langobá dės pana šias
smeig ùkais sègda osi pláukus.
babiloniẽ is, babiloniẽ ė dk . (2) babiloniečių au os žmogus: Babiloniẽčio la ko
jaũsmą adė im iẽs, pas o ùmo, pa a ùmo p ncipas. Mãnoma, kad Bblijo je
pã sakojama Nõjaus  kos is ò ija ė à naujà babiloniẽčio Gilgamèšo èpo è sija.
bela ãkės liaũkos iš ekamųjų la akų ne u inčios liaukos, ku ių gaminami ho -
monai pa enka iesiai į k aują a lim ą, endok ininės liaukos: Hipò izė, añ inks-
čiai, skỹdliaukė – s a biáusios bela ãkės liaũkos. Nuo bela ãkių liaũkų eik lõs
p i klaũso no malùs o ganzmo augmas i ýs ymasis. Su kusi [pažeis à, su ak y-
 jusi, sumažjusi] bela ãkių liaũkų ùnkcija. Bela ãkių liaũkų iziològiją i ligàs
 ia endok inològija.
lãpiai dk . dgs. (2) au a, gy enan i Laplandijoje, kalban i inų kilmės lapių kalbo-
mis, samai: Y à kẽ u ios bend nės lãpių kabos.
Šiuo klausimu p idu ina, kad šiaip konk ečių pa a džių i da ų ilius a-
cijose, kiek įmanoma, engiama: žodynas – ne laik aš is, jį ašan ikimasi,
kad jis a naus ku kas ilgiau. Šių dienų ak ualijos gali bū i nesup an amos
po dešim ies me ų. Kas ki a – is o izmai a pan. e os ealijos. Taip pa
pa eisinamas lie u ių i k . klasikų, s a bių is o inių ie o ių a da ų, kon-
k ečių įs aigų a o ganizacijų minėjimas ilius acijose, pa yzdžiui:
b olijà dk . (2) […] 3. k ikščionių pasauliečių isuomeninė eliginė o ganizacija,
ku iai ado auja d asininkai, ienuoliai: B oljos įs eigmo p óga pasaulie čiùs
p anciškonùs s éikino pa ãpijos klebõnas. Lie u õs s ačiã ikių b olijà. B oljų mo-
kỹklos (is .).
bù ininkas, bù ininkė dk . (1) […] 2. puikus sa o s i ies specialis as, nepap as-
as menininkas: Didỹsis dãnų pãsakų bù ininkas K. nde senas.
b as1, b ė1 dk . (2) Mažosios Lie u os als ie is lie u is: B ais adn i Mažõ sios
Lie u õs laukiniñkai baudžiáuninkai. K. Donelái is „Mẽ uose“ ãgino bū ùs i is
ie nókių a ki ókių da b. Leñkis, bdinas b e, p ieš d ã o põną.
5 Šiuo a eju pa eisinamas i ki ais a ejais eng inas konk ečių ie o ių bei da ų minėjimas.
144
KALboS KULTūRA | 84
papildoma, kas no s a dijama i pan., pa yzdžiui: Mėsniai, g e ai áugan ys
i su b s an ys iùšiai (b òile iai). Tau  k áus ymosi p adžià lakoma ge má-
nų genči (alemãnų, ánkų, gò ų, bu gùndų, andaų) mig ãcija. Búožę sudã-
ė sus o jimas ( aip pà adnamas búože), kó as, kablýs i slankiojan i kl pa.
Žodyne, nuosekliai laikan is bŽ ins ukcijos eikala imų i sis emingumo
p incipo, a osenos pa yzdžiai su ki ką eiškiančiais skliaus ais u i bū i
pe a komi. Kai ku iais a ejais i pe a ky as sakinys inkamai ilius uo-
ja ienos a ki os leksemos a oseną, plg.: ies B aziūkas p asdeda Vša-
kis (Še šùpės iñ akas) i ies B aziūkas p asdeda Všakis, Šešùpės iñ akas;
b uk ný nai nỹks a, ýpač eñkan úogas mechãniniu būdù (šukùojan ) i b uk-
ný nai nỹks a, ýpač eñkan úogas mechãniniu būdù – šukúojan . Tačiau pa-
si aiko, kad ilius acinio sakinio neįmanoma pe a ky i neišk eipian jo
min ies, išsaugan s a bius seman inius, s ilis inius a spal ius a pan., uo-
me ilius acija a me ama kaip ne inkama. Pa yzdžiui, a sisaky a šių ilius-
acijų: J nu galjo ijosè ung ysè (a amnis šúolis, lygiãg e ės, búomas).
J os (die nõs) i k añ o (nak iẽs) b zas. Išlkęs Bu au  d ã as (kul  os pa-
miñk las, mu ziẽ jus).
2.3. Ilius acijų eiliškumas
Va osenos pa yzdžių pa eikimo a ka ienais a ejais y a labiau apib ėž a
nei ki ais. Minė a, kad ilius uojan a oseną pi miausia pa eikiami žodžių
junginiai, o ada – sakiniai. Veiksmažodžių s aipsniuose negali bū i nei-
lius uo o aldymo a ba ilius acijų, ku ių junglumas nė a a i inkamomis
pažymomis pažymė as am ski oje ie oje; be o, ekomenduojama ilius-
acijas pa eik i a pačia a ka, kokia y a iš a dy os aldymo pažymos (ne-
ben dėl seman inio junglumo jas eikė ų išdės y i ki aip – šiuo a eju
pi menybė eikiama seman iniam, o ne sin aksiniam junglumui).
kláus i, kláusia, kláusė ksm. 1. (ką, ko, apie ką) k eip is su klausimu, duo i, pa eik-
i, kel i klausimą, ei au is: Kláusk  ą [mó iną, ki ] pa a mo. Kõ ù kláu sei?
Kas kláusia, sužno. Kláusiau jõ núomonės [pa a mo]. Kláusiau i j, be nea sã kė.
Kláusiu, ku bu a? Js kláusė, kek mán mẽ ų. Móky oja i apiẽ a è kláusė. […]
P oblemiška laiky is šio eikala imo žinan , kad y a am ik as aldymas,
o ge ų pa yzdžių ai pa ody i nė a. Tokiu a eju, negalin pa eik i ge o
ilius acinio pa yzdžio, lieka i nepažymė as am ik as sin aksinis eiks-
mažodžio junglumas, aigi nukenčia in o macijos ikslumas.

D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas
145
Į a džiai ilius uojami laikan is linksnių eiliškumo, p z.:
àš (K. mans, K. sa yb. màno, N. mán, G. manè, Įn. manim, V . manyjè) į . asmen. ns.
1. a ojama nu odan sa e: Àš úoj g šiu. Láuk mans namuosè. Paskabink
mán aka è. Tù jaunèsnė už manè. Su manim a es i màno d auga. Manyjè é -
da pỹk is [g ùmiasi áis os]. 2. K. sa yb. man p iklausan is: Š ai màno nama.
A i dúok màno láišką. Màno aika da maž. Išklausýk i màno núomonę. Màno
lak odis sus ójo. 3. K. sa yb. a ojama nu odan pi muoju asmeniu eiškiamą
ei kėją, ku iam p iski iamas eiksmas, iš eikš as ne eikiamosios ūšies daly iu:
Mà no pasaký i žõdžiai. Vskas čià màno (pa iẽs) pada ý a [s a ý a].  àš áu ( ù)!
sa koma g asinan .
Ki ų kai omų kalbos dalių a osenos pa yzdžių pa eikimo eilės a ka
nė a kaip no s g iežčiau apib ėž a. Pap as ai pa adigmos eilės a ka nė a
okia s a bi kaip, a kim, seman iniai aspek ai, odėl pi menybė eikiama
pas a iesiems.
3. ILIUSTRACINIŲ VARToSENoS PAVYZDŽIŲ KIRčIAVIMAS
Visi ilius acinių a osenos pa yzdžių žodžiai pa eikiami ki čiuo i, išsky us
ienskiemenius nesa a ankiškų kalbos dalių žodžius – dalely es, jung ukus,
p ielinksnius i k . Ta nybiniai d iskiemeniai i daugiau skiemenų u in ys
bei sa a ankiški ienskiemeniai žodžiai y a ki čiuojami, p z.: Àš úoj g  šiu.
Mokinia čià laba nuo õkūs, da nemačiaũ ap aš ia p o áujančių paaug li.
Ilius acijų ki čia imo pa yzdžiai:
bál i, bla, bãlo ksm. […] 2. blykš i: Ma aũ, kaip jõs éidas bla. Óda is labiaũ
bãlo. 3. da y is kiek žilam, žil i: Smilkinia jau bla.
ãša a dk . (1) 1. skaid aus sū oko akių liaukų skysčio lašas, išsiski ian is e kian : Pe
sk úos ą nu iedjo ãša a. S ó i ãša os akysè. Úa a ãša ą ã o ( e ksmas ima). Ei
bỹ a, bỹ a galios aša lės ( lk.). J p o ãša as [pe ãša as] ãko nemã ė. 2. dgs. e k S -
m A S : Juokiúosi p o ãša as. Su ãša omis p ašý i. Jau à į ãša as. Vl bùs ãša ų. […]
gãlas dk . (4) […] 4. kelio a laiko a pas: Da nemãžas kẽlio gãlas ik nam (l ko).
Gẽ ą dienõs gãlą sugaišaũ poliklnikoje. 5. [sin.] pabaiga: Išbu aũ nuo (se mi nã o)
p a džiõs ik gãlo. Dienà su galù. Jau ãsa os gãlas. Dá bas ena p ie gãlo [į gã-
lą]. […]
skiaũsčias, skiausčià bd . (4) 1. esan is siau uoju šonu, b iauna žemyn a ba
aukš yn: Dk ply às skiausčiàs, o ne gulsčiàs a s ačiàs. Šnekdamas js is b aũkė
pe s ãlą skiausčià plãš aka, a ý um ùpinius šlúos ė. […]
146
KALboS KULTūRA | 84
IŠVADoS
Apibend inan paminė ina kele as pag indinių bŽ ilius a imo me odikos
aisyklių.
1. Ilius acijos pa odo leksemos seman inį i sin aksinį junglumą, ne e-
ai jomis papildomas eikšmės aiškinimas.
2. Va osenos pa yzdžiais ilius uojama kiek iena leksema.
3. Va osena ilius uojama žodžių junginiais i sakiniais. Pas a ųjų eko-
menduojama eik i idu iniškai is–ke u is, neben labai u ingiems se-
man iniams i sin aksiniams žodžio yšiams pa ody i a osenos pa yzdžių
eikė ų daugiau.
4. o ien uojamasi į au en iškus, į ai iuose eks uose as us a osenos
pa yzdžius. Tačiau ilius acijos gali bū i umpinamos, ki aip ko eguojamos.
Kai ku ie a osenos pa yzdžiai, ypač šnekamosios leksikos, gali bū i i
ku iami, jei eks uose aisyklingų, inkamų jų as i sunku a neįmanoma.
5. An aš inis žodis ilius aciniuose žodžių junginiuose i sakiniuose
ne umpinamas.
6. Ilius acijos pa eikiamos ki čiuojan isus žodžių junginių a sakinių
žodžius, išsky us ienskiemenius a nybinius. S engiamasi pa eik i aisy-
klingai suki čiuo ų an aš inio žodžio o mų, ku ias ki čiuojan dažnai klys-
ama.
7. Skliaus ai a osenos pa yzdžiuose a ojami ikslingai. Pas i uoju
š i u lauž iniuose skliaus uose pa eikiamos al e na y iosios ( . y. galinčios
iena ki ą pakeis i) a osenos pa yzdžių dalys, o pap as uosiuose – akul-
a y iosios ( . y. galimos, be nebū inos). P i eikus paaiškin i ilius aciją ai
da oma pap as uosiuose skliaus uose pap as uoju š i u.
Rašan i edaguojan bŽ ne e ai ilius acinių a osenos pa yzdžių ei-
kia ieško i ilgai i kan iai, ne jei ma y i, kad Google paieškos sis ema jų
pa eikia ūks ančius. Negalima im i pi mų pasi aikiusių i uo apsi ibo i,
juolab kad daba ši paieškos sis ema dažnai pi miausia eikia pa yzdžius iš
isokių (ne e ai – abejo inos kokybės) elek oninių žodynų, o ai nė a iš-
lūs eks ai, aigi nė a a spindė a i ealioji a osena. Ilius acijos – s a bi
žodyno s aipsnio dalis, padedan i ge iau su ok i apib ėžiamą leksinį ie-
ne ą, pa eikian i nemažai ne ik seman inės, be i ki okios (p z., sin aksi-
nės) in o macijos. Todėl jos u i bū i a sakingai pa enkamos i ne mažiau
a sakingai pa eikiamos, ypač no miniuose žodynuose (Jakai ienė 2005: 104).
Tai už unka, kaip i kiek ienas k uopš us da bas, be be okio da bo ne-
gali bū i ge o žodyno.
D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas
147
LITERATūRA IR ŠALTINIAI
Aleksand a ičiū ė S. 2008: Paieškos sis emos Google naudojimo gali-
mybė i ian kalbos eiškinius. – Kalbos kul ū a 81, 266–282.
bŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas).
Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. –
P ieiga pe in e ne ą: h p://donelai is. du.l
DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4 leidimas,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 6 (elek o-
ninis) leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Hudson R. 1988: The linguis ic Founda ions o Lexical Resea ch and
Dic iona y Design’. – In e na ional Jou nal o Lexicog aphy 1(4), 287–312.
Jakai ienė E. 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy-
bos ins i u as.
LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as). Vy . ed. G.
Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą: www.
lkz.l .
LKŽI 1980: „Lie u ių kalbos žodyno“ ins ukcija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins-
i u as.
LNŽ 2008: Jakai ienė E., be g-olsen S. Lie u ių–no egų kalbų žodynas / Li-
auisk–no sk o dbok, Vilnius: bal os lankos.
LLVV 1972–1996: La iešu li e ā ās alodas ā dnīca 1–8, Rīga: Zinā ne.
LLVVe 1972–1996: La iešu li e ā ās alodas ā dnīca, LU Ma emā ikas un
in o mā ikas ins i ū s, LU La iešu alodas ins i ū s, Zinā ne. P ieiga pe
in e ne ą: www. ezau s.l /ll .
LVV 1987: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s.
MLKŽ 2010: No kai ienė M., Šepe y ė R., Šimėnai ė Z. Mokomasis lie u ių
kalbos žodynas, Vilnius: bal os lankos.
MLVV 2003–2008: Mūsdienu la iešu alodas ā dnīca. Red. D . philol. I. Zu-
icena, LU La iešu alodas ins i ū s. P ieiga pe in e ne ą: www. ezau s.l /
ml .
NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego. Wa szawa: Wydawnic wo Naukowe
PWN.
PŽ 1984: Rusų–lie u ių kalbų poli echnikos žodynas. Sud. G. Daugėla, Vilnius:
Vy iausioji enciklopedijų edakcija.
Rengiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.
lki.l /LKI_LT/index.php?op ion=com_con en & iew=a icle&id=592&I emid=1
(žiū ė a 2011 10 12).
Te minynas 2004: Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o lie u ių kalbos e minų
bazė (Lie u ių kalbos e minynas), Vilnius: Ma ema ikos i in o ma ikos
ins i u as. P ieiga pe in e ne ą: www. e minynas.l (žiū ė a 2011 10 12).
148
KALboS KULTūRA | 84
VLE 2001–2010: Visuo inė lie u ių enciklopedija 1–18, Vilnius: Mokslo i en-
ciklopedijų leidybos ins i u as.
WCD 1996: The New In e na ional Webs e ’s Comp ehensi e Dic iona y o he
English Language, Deluxe Encyclopedic Edi ion, Flo ida: T iden P ess In-
e na ional.
ŽūE 1998: Žemės ūkio enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy-
bos ins i u as.
БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург:
Норинт.
БAСРЯ 2004–2010: Большой академический словарь русского языка 1–14,
Москва, Санкт-Петербург: Наука.
СРЯ 1988: Ожегов С. И. Словарь русского языка, Москва: Русский язык.
In e ne o eks ų iš ekliai, na šy i paieškos sis ema Google.
Gau a 2011 10 21
SELECTIoN oF ILLUSTRATIVE EXAMPLES
oF ACTUAL USAGE AND THEIR PRESENTATIoN
IN THE BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS
(DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN)
Summa y
The pape aims a in oducing he p esen a ion o illus a i e examples o ac-
ual usage in he Bend inės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o S anda d Li hua-
nian) and ocus on some deba able issues. Illus a ions make an impo an pa
o a dic iona y en y; hey help o be e unde s and he lexical uni which is
being de ined in he en y. Illus a i e examples in dic iona ies show possibili ies
and speci ic ea u es o he combinabili y o lexical uni s, hei seman ic and
syn ac ic ela ions, add o he explica ion o hei meaning. In Li huanian hey
also show he co ec accen ua ion pa e n. Depending on he scope o a dic ion-
a y, i s aim, s uc u e and o he issues o lexicog aphic me hodology and ech-
niques, illus a ions a e gi en in di e en ways. The main ules o gi ing illus-
a ions in he Dic iona y a e as ollows: examples o ac ual usage illus a e each
lexeme; he illus a ions include wo d combina ions and sen ences; examples o
au hen ic, ac ual usage a e gi en p e e ence; howe e , he illus a ions can be
sho ened, amended, p oduced by he au ho ; he head wo d in illus a i e wo d
combina ions and sen ences is usually gi en in ull; illus a ions a e gi en by
accen ua ing all wo ds o wo d combina ions o sen ences, excep o monosyl-
D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas
149
labic unc ional wo ds; illus a i e examples end o ha e he o ms o he head
wo d wi h e o s o accen ua ion; b acke s in examples indica e pa s o examples
o al e na i e usage [in squa e b acke s] o pa s o examples o op ional usage
(in ound b acke s).
Examples illus a ing he usage o he head (lexical) wo d should be selec ed
wi h ca e and esponsibili y; so should hey be p esen ed in dic iona ies. This is
especially ele an o no ma i e dic iona ies, such as he Dic iona y o S anda d
Li huanian.
KEY woRDs:
illus a i e example o ac ual usage, gene al dic iona y, lexeme, wo d
combina ion, sen ence.
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]