BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
SOLVITA LABANAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
SINTAKSĖS KLAIDOS VILNIAUS APSKRITIES
ABITURIENTŲ RAŠINIUOSE
ESMINIAI ŽODŽIAI: sin aksė, linksniai, p ielinksniai, polinksniai, padaly iai, sakinių
sanda os ydos.
ĮVADINĖS PASTABOS
Pas a aisiais me ais daug kalbama apie is p asčiau ašančius mokinius i
s uden us, nege ėjančius lie u ių kalbos i li e a ū os b andos egzamino ezul a us
1
. Todėl
kyla po eikis nuodugniai išnag inėjus a ski ų Lie u os apsk ičių als ybinio lie u ių
kalbos i li e a ū os b andos egzamino da bus, ieško i p iežasčių, kodėl aip y a, i
sp endimų, kaip page in i padė į.
2015 m.
2
iš Nacionalinio egzaminų cen o ga us 2014 m. als ybinio lie u ių
kalbos i li e a ū os b andos egzamino 2000 abi u ien ų ašinių, p adė as y imas. Ty ėjai
ašinius suski s ė pagal 10 Lie u os apsk ičių. Šiuo me u šie ašiniai ( e in ojų
ne aisy iegzemplio iai) nag inėjami ašybos, sky ybos, sin aksės i leksikos aspek ais.
S aipsnyje i iami 238 Vilniaus apsk i ies abi u ien ų, ku ie mokėsi mokyklose
au inių mažumų kalbomis (119) i mokyklose lie u ių mokomąja kalba (119), ašiniai.
Ty imo objek as – šiuose ašiniuose as os sin aksės klaidos. S aipsnio ikslas –
išanalizuo i als ybinio lie u ių kalbos i li e a ū os b andos egzamino ašinius lais ai
pasi ink a ema, nus a y i dėsningas sin aksės klaidas, išsiaiškin i au inių mažumų i
lie u iškų mokyklų lie u ių kalbos b andos egzamino da bų sin aksės klaidų panašumus i
ski umus, mėgin i nus a y i šių klaidų p iežas is.
S aipsnyje naudojami ap ašomasis s a is inis i lyginamasis me odai.
1
Nacionalinio egzaminų cen o duomenimis, 2014–2015 me ais šio egzamino neišlaikė apie 10 p oc.
abi u ien ų.
2
Da ž . Sol i os Labanauskienės s aipsnį „Būdingiausios sin aksės klaidos Pie ų Aukš ai ijos
abi u ien ų ašiniuose“ 88-ajame Bend inės kalbos ome.
SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 2
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
TYRIMO DUOMENYS
Kalbos aisyklingumo (humani a inių, gam os i iksliųjų mokslų s ičių eks ų)
y imai a liekami nuola . Vals ybinė lie u ių kalbos komisija ( oliau – VLKK) a liko
2010–2012 m. išleis ų aukš ųjų mokyklų ado ėlių kalbos pa ik ą. Nus a y a, kad
daugiausia ado ėliuose nepaisy a sky ybos aisyklių (35 p oc. isų klaidų). Tai odo, kad
nesu okiama sin aksinių yšių, odėl sin aksės klaidos pagal gausumą a sidū ė an oje
ie oje (24 p oc.). Tai ne ik linksnių i p ielinksnių a ojimo, be i sakinių dėmenų
siejimo klaidos, emos i emos nepaisymas (U nėžiū ė 2015: 14–15). 2013 m. aukš ųjų
mokyklų VLKK y imui pa eik uose baigiamuosiuose magis o da buose kalbos no mų
pažeidimų didžiąją dalį (60 p oc.) suda o sin aksės klaidos (ne aisyklingas linksnių,
p ielinksnių, daly ių i padaly ių a ojimas, ne inkamas sakinių i žodžių junginių
suda ymas) (U nėžiū ė 2015: 18).
VLKK aip pa e ina bend ojo la inimo dalykų ado ėlių (nuo 2003 m.) i
p o esinio mokymo(si) ado ėlių (nuo 2007 m.) ank aščių kalbą (plačiau apie y imą ž .
www. lkk.l ). A k eip inas dėmesys, kad i čia daugiausia as a sin aksės klaidų.
Gim osios kalbos žu nale, ski ame edak o iams, kalbos a ky ojams, dės y ojams
i moky ojams bei ki ų specialybių a s o ams, e inama i ecenzuojama į ai ios
paski ies leidinių kalba. Recenzijose a sispindi dažniausiai da omos g ama ikos klaidos, o
sin aksė – iena iš plačiausiai ap a iamų s ičių.
Šiuos y imus papildo i ap ašomasis Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašinių
sin aksės klaidų y imas. Ski ian aisyklingą i ne aisyklingą sin aksinę a oseną bu o
em asi Kalbos pa a imuose pa eik ų į ai uojančių sin aksės eiškinių e inimu
(s aipsnyje kalbos klaidomis laiky i eng ini i ne eik ini a ian ai), aip pa 2014 m.
baigiamųjų da bų kalbos e inimo ap ašu.
S aipsnyje ci uojami Vilniaus apsk i ies mokinių ašiniai žymimi kodais: VATM –
Vilniaus apsk i ies au inių mažumų mokyklų abi u ien ų, a ba ki akalbių; VA – Vilniaus
apsk i ies lie u iškų mokyklų, a ba gim akalbių
3
, ašiniai. Ci uojamuose pa yzdžiuose
aisomos ik ap a iamos klaidos; ki os klaidos i s iliaus ūkumai ne aisomi, sakiniai
palik i au en iški.
Kiek ieno ašinio eks ą idu iniškai suda o ys puslapiai (500–600 žodžių).
Pažymė ina, kad iš 238 ašinių 16-os au inių mažumų i 28-ių lie u iškų mokyklų
3
Dėl y imo pa ogumo šis mokslei ių ski s ymas į gim akalbius i ki akalbius y a sąlyginis (mokyklas
mokomąja lie u ių kalba lanko i au inių mažumų a s o ai).
SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 3
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
mokslei ių da buose ne as a nė ienos sin aksės klaidos. Ras os sin aksės klaidos
ski s omos į is ipus: linksnių, p ielinksnių i polinksnių a ojimo bei sakinių sanda os
ydos (ž . 1 len elę).
1 LENTELĖ. Ki akalbių i gim akalbių abi u ien ų da omų klaidų s a is ika
Klaidos ipas
Ki akalbių da omos
klaidos
Gim akalbių da omos
klaidos
Klaidų
skaičius
P ocen ai
Klaidų
skaičius
P ocen ai
1.
Linksnių klaidos
107
56,3
79
60,8
2.
P ielinksnių i
polinksnių
klaidos
36
19
21
16,1
3.
Sakinių sanda os
klaidos
47
24,7
30
23,1
Iš iso:
190
130
A likus s a is inių duomenų analizę paaiškėjo ys dalykai:
1) ki akalbiai da o ečdaliu daugiau klaidų;
2) dažniausios y a linksnių klaidos – (jos suda o apie 56,3 p oc. (VATM) i
maždaug 60,8 p oc. (VA) isų sin aksės klaidų);
3) mažiausiai as a p ielinksnių i polinksnių klaidų (apie 19 p oc. i maždaug
16,1 p oc.).
Išski os klaidų g upės oliau ap a iamos pagal dažnumą.
1. LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS
Pas ebė a, kad au inių mažumų mokyklų mokslei ių da buose dažniausiai
klaidingai suda omi žodžių junginiai, pa enkan ne inkamą linksnį. Ras os linksnių
klaidos ski s omos smulkiau (ž . 2 len elę).
SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 4
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2 LENTELĖ. Ki akalbių i gim akalbių abi u ien ų da omų linksnių klaidų s a is ika
Klaidos
po ipis
Ki akalbių
da omos klaidos
Gim akalbių
da omos
klaidos
Pa yzdys
Klaidų
skaičius
P o-
cen-
ai
Klaidų
skaičiu
s
P o-
cen-
ai
a) a dininko
klaidos
b) naudininko
klaidos
c) galininko
klaidos
d) įnagininko
klaidos
e) ie ininko
klaidos
) d ejybinių
linksnių klaidos
1
4
19
19
26
38
0,9
3,7
17,8
17,8
24,3
35,5
-
-
1
2
32
44
-
-
1,3
2,5
40,5
55,7
gy enimo kelyje pasi odo
sunkumai
dėka jai
pado anoda o bičių
pagamin ą medų
ienu okiu eikėju bu o
galu iniame ezul a e
pas ebima ai...
gali pasijus i kilniais
Iš iso:
107
79
Iš 1 len elės ma y i, kad abiejų ipų mokyklų abi u ien ų ašiniuose daugiausia y a
da oma d ejybinių linksnių klaidų, iesa, jų daugiau da o gim akalbiai. Mažiau, be aip
pa gana dažnai mokslei iai klys a ne aisyklingai a odami ie ininko linksnį. I šiuo
a eju lie u iškų mokyklų abi u ien ų da buose okio ipo klaidų y a daugiau. Tau inių
mažumų mokyklų abi u ien ų ašiniuose gausu įnagininko i galininko a ojimo klaidų,
o mažiausią dalį suda o a dininko i naudininko klaidos, ku ios isai nebūdingos
lie u iškų mokyklų mokslei ių ašiniams.
1.1. Ty imo duomenys odo, kad iena bend a mokslei ių p oblema – nemokama
a o i d ejybinių linksnių, . y. pasi enkamas ne aisyklingas įnagininkas ie oj ki ų
linksnių. Būd a džių i būd a diškai a ojamų žodžių įnagininkas ašiniuose bū iui
SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 5
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
eikš i ne aisyklingai a ojamas ie oj d ejybinio: a) a dininko; b) kilmininko, c)
naudininko i d) galininko, p z.:
a) Įsimylėjęs žmogus no i obulė i, ku i, džiaug is, bū i laimingu (= laimingas)
(VATM 29); <...> S uoga apo mo ališkai s ip esniu (= s ip esnis), kas i padėjo jam
su as i asmenybės lais ę i suku i nuos abų kū inį „Die ų miškas“ (VATM 85); Manau, šis
kū inys pa odo, kad ne isi žmonės mylin moka pasilik i kilniais (= kilnūs) (VATM 182);
Jis mano, kad laimingu (= laimingas) būsiąs ik jis, o Elena uo me u ik kankin ųsi
ma ydama, kaip Ga š ą iš inka ligos p iepuoliai (VA 10); Taip pa lie u ių li e a ū os he ojai,
no ėdami bū i lais ais (= bū i lais i), y a p i e s i p iešin is socialinėms no moms i
maiš au i p ieš isuomenę (VA12); <...> Liudas Vasa is pa s pe daug nebūdamas
eligingu (= eligingas) ė ų pas umiamas įs oja į kunigų semina iją (VA 71);
b) Taigi iš šio kū inio mes ėl puikiai ma ome, kad meilė žmogaus neda o nei
kilnesniu, nei ge esniu (= nei kilnesnio, nei ge esnio) (VA 17); Taigi meilė dažnai žmogaus
neda o kilniu (= kilnaus), jeigu ji ampa „p isem a“ pa ydo, neiš ikimybės <...> (VA 28);
c) Vieniems ai y a gy enimo ikslas, ki iems – pap as as jausmas, ku is iesiog
padeda žmogui ap i laimingu (= laimingam) (VATM 182); S a biausiu užda iniu ampa
ap i ge esniu žmogumi, nebū i abejingu (= abejingam) ki ų a ž ilgiu (VATM 1525); Juk
bū i kilniu, eiškia bū i do u, y u, keliančiu paga bą (= bū i kilniam eiškia bū i do am,
y am, keliančiam paga bą) (VA 10); No in bū i laimingu (= laimingam), eikia mylė i i
bū i mylimiems (VA 13); Lais ė – ai bū i nep iklausomu, nesu a žy u
(= nep iklausomam, nesu a žy am) (VA 22); Meilė – šil a, maloni, ji glos o sielą, padeda
a as i sa e, jaus is s ip esniu (= s ip esniam) (VA 22); Vadinasi, kad p isiminimai, ku ie
gy ena mumyse apie a imuosius žmones, padeda nesijaus i ienišais (= ienišiems) (VA
68); <...> ypač meilė ampa i a a ama, leidžian i nepasiduo i i išlik i žmonišku
(= žmoniškam) ne absu diškiausiose si uacijose <...> (VA 87);
d) Mykoliuko meilė Se e iu ei, mano nuomone, pada yda o aikino dieną š iesia,
laiminga (= š iesią, laimingą) (VATM 32); Meilė sugeba pakeis i kiek ieną žmogų, sugeba
pada y i žmogų ge esniu, š elnesniu, kilnesniu (= ge esnį, š elnesnį, kilnesnį) (VATM
50); Šis šil as jausmas keičia žmogų, da o jį ge esniu (= ge esnį) (VA 1); Do i da bai a lik i
nuos abiausia jausmo dėka pada o žmones ge esniais (= pada o žmones ge esnius) (VA 6);
Pažiū ėki į uos žmones, ku ie kasdienybėje jaučiasi laimingi, kas kasdienybėje pada o juos
laimingais (= pada o juos laimingus)? (VA 8).

SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 6
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Iš isų d ejybinių linksnių au inių mažumų mokyklų mokslei iai ečiausiai
a oja kilmininką. Būd a džių i būd a diškai a ojamų žodžių įnagininkas dažniausiai
klaidingai a ojamas ie oj a dininko (ž . 1 pa .).
45%
2%
24%
29%
D ejybinio
a dininko
klaidos
D ejybinio
kilmininko
klaidos
D ejybinio
naudininko
klaidos
D ejybinio
galininko klaidos
1 PAV. D ejybinių linksnių klaidų dažnumas (p ocen ais) au inių mažumų
mokyklų abi u ien ų ašiniuose
Gim akalbių mokyklų mokslei ių kalbos pa yzdžiai odo, kad, ski ingai nei
au inių mažumų mokyklose, dažniausiai ne inkamai a ojamas įnagininkas ie oj
naudininko (ž . 2 pa .).
35%
4%
43%
18%
D ejybinio
a dininko
klaidos
D ejybinio
kilmininko
klaidos
D ejybinio
naudininko
klaidos
D ejybinio
galininko
klaidos
2 PAV. D ejybinių linksnių klaidų dažnumas (p ocen ais) lie u iškų mokyklų
mokslei ių ašiniuose
SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 7
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1.2. Nemažą dalį as ų sin aksės klaidų suda o iš usų kalbos nusižiū ė i ne inkamai
a ojami ie ininkai. Rusų kalbos ie ininkas u i daugiau eikšmių negu lie u ių kalbos
ie ininkas, jo d i pag indinės eikšmės y a ie os i laiko (Šukys 1998b: 43). Rašiniuose
dažnoki klaidingi laiko eikšmės ie ininkai, p z.:
Be laiko bėgyje (= ilgainiui) giminių jausmai a šalo (VATM 78); Taigi B. S uogos
apysakoje „Die ų miškas“ aizduojamos p oblemos bu o labai ak ualios ų me ų
laiko a pyje (= uo me u) (VATM 76); Juk pag indinė eikėja Juozapo a, dėl meilės
Pe iukui, ku į kū inio bėgyje (= skai ydami kū inį) mes sužinome, jog nužudo, išp o ėja
(VATM 50). Daug ečiau laiko eikšmės ie ininką klaidingai a oja lie u iškų mokyklų
abi u ien ai, p z.:
Meilė a imam, aplinkinių palaikymas i užjau imas (= užuojau a), obulėjimo a
kū inijos e inimas gy enimo eigoje (– gy enime) u i eik i pilna ę (VA 2).
Keliuose lie u iškų mokyklų abi u ien ų lie u ių kalbos i li e a ū os egzamino
ašiniuose as i ne a o ini lie u ių kalbos ie ininkai a) daik o bū iui (būsenai), būdui;
b) p iežasčiai eikš i, p z.:
a) <...> ea alinėje uni o moje (= ea o d abužiais) kū inio he ojus jaučiasi i
J. Š auso ope e ės pe sonažas (VA 116); Kū inyje „Bal a d obulė“ au o ius s engiasi pe eik i
asmenybės lais ę į ai iose žmogaus laikysenose (= s engiasi į ai iai pe eik i žmogaus
asmenybės lais ę) (VA 53); <...> nuola inis gal ojimas apie senus p isiminimus nė a ge as
dalykas, nes jei gy enome ge ose sąlygose (= ge omis sąlygomis), o daba gy ename ne i in
ge ai, eikia gal o i į p iekį <...> (VATM 124);
b) Visų pi ma žmogaus a min yje pasilieka ma y as aizdinys, ku io pasėkoje (= odėl)
a si anda i jausmas, odan is į ykio ik umą (VA 60); Liudas Vasa is labai ge bė ė us, juo
nuomonę, ačiau o pasėkoje (= dėl o) žmogus p a anda ik ą asmeninę lais ę (VA 71);
Se e iją galima e ini kaip sa anaudišką asmenybę, nes galu iniame ezul a e (= galų gale)
pas ebima ai, kad ji pamilo Mykoliuką iš gailesčio (VATM 286).
Ras a sakinių, ku iuose ne inkamai a ojamas eiksmažodinių daik a a džių
ie ininkas. Pasak Jono Šukio, abs akčiųjų daik a a džių, ypač su p iesaga -imas (-ymas)
ie ininkai ne inka – juos eikia keis i pusdaly iu, padaly iu a šalu iniu sakiniu (ž .
Šukys 1998a: 297), p z.:
Tad Agnės kilnumas a siskleidžia jos susi aikyme i neko ojime (= jai susi aikan i
neko ojan ) (VA 74); Tai a siskleidžia i jo a do pasikei ime (= pasikei us jo a dui) iš
Mykoliuko į Dzido ių a oją, ku is y a ge biamas isuomenėje (VA 87).
SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 8
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ne aisyklingai a ojami i okie e s iniai posakiai, kai nė a ie os eikšmės, –
okių a ejų daugiau as a au inių mažumų mokyklų mokslei ių da buose, p z.:
O kas galė ų jam ame (= okiu a eju) padė i labiau negu meilė (VATM 80); Siuže as
slypi ame (= oks), jog ka ą eidami p o paš ą susi ikimo mo e is i y as (VATM 192);
<...> ciga e ės i alkoholis jam iena eikšmiškai gali ame (= okiu a eju) padė i (VATM
386); Šiame kū inyje kilnumas slypi ame (= pa odo), jog meilė y a labai s ip i jėga <...>
(VA 43).
Ak uali klaida – Vilniaus apsk i ies mokslei ių ašiniuose dažnas einamasis idaus
ie ininkas (ilia y as) a dan, ku is ypač papli o dėl usų kalbos į akos i a o inas ik
specialiuose posakiuose, p z.:
Labai dažnai žmonės pami š a sa o asmeninius no us i a dan (= dėl) ki ų laimės
a sisako sa a ankiško pasi inkimo (VATM 46); Tik s ip us jausmas kaip meilė p i e čia
žmogų ki aip žiū ė i į pasaulį, da y i a dan (= dėl) jos ai, ko žmogus niekados neleis ų sau
(VATM 80); Šiame kū inyje puikiai a sispindi pasinaudojimas i apga ys ė a dan (= dėl)
meilės (VA17); Sunku džiaug is sa o laime, kai ki us da ome nelaimingus a dan (= dėl)
sa o ikslų (VA 92); Nepaisydamas šių aplinkybių, Mykoliukas išsaugo sa o nuolankumą,
neima maiš au i a dan (= dėl) sa ojo ego (VA 119).
1.3. Esama galininko a ojimo klaidų. Kai galininkinis eiksmažodis gauna
neiginį ne-, a ojamas adinamasis neiginio kilmininkas, būdingas lie u ių kalbai (ž .
Šukys 1998a: 107), ačiau ki akalbiai mokslei iai ka ais ne aisyklingai nusako neigimo
san ykius, p z.:
A min is – ai nepaka ojamas jausmas, ku is padeda mums nepami š i daugumą
(= daugumos) dalykų <...> (VATM 94); Taigi ma ome, jog meilė su eikia žmogaus
kasdienybei kilnumo, įsimylėjęs žmogus, no s i a s um as, be is iek nenusileidžia ankas
(= nenuleidžia ankų) <...> (VATM 131).
Lie u iškų mokyklų abi u ien ų ašiniuose as as ik ienas sakinys, ku iame
ne aisyklingai a ojamas neiginio kilmininkas: Tačiau nep ipažinus sa o kal es
(= kal ės)
4
sąžinės balsas gali pe sekio i i isą gy enimą (VA 16).
Re sykiais abi u ien ai su kai ku iais eiksmažodžiais galininką pa a oja
ne aisyklingai, kadangi ie eiksmažodžiai aldo ki ą linksnį, p z.:
Lais ės emą a s o a ę (= emai a s o a ę) au o iai Balys S uoga, An anas Škėma
sa o li e a ū oje pa odo, kokia y a lais ės e ė i eikšmė (VA 53).
4
Tai gali bū i i ašybos klaida: ie oj ė pa ašy a e.
SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 9
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ki akalbių mokslei ių da buose sakinių su galininko klaidomis ap ik a apie 21
p oc., gim akalbių – os 6 p oc.
1.4. Kai ku iais a ejais VATM ašiniuose daik a a džio įnagininkas a ojamas su
eiksmažodžiu bū i o momis, jis eng inas nuola iniam a nekin amam bū iui eikš i,
p z.:
<...> aip pa mes ne isada esame sa o likimo kal iais (– kal iai) <...> (VATM
446); Jo įk ėpimo objek u (– objek as) bu o Se e iu ė (VATM 447); XX amžius bu o
sunkiu laiko a piu (– sunkus laiko a pis), kadangi nuo 1939 me ų iki 1945 me ų yko
An asis pasaulinis ka as (VATM 448); Ši apysaka y a ge u pa yzdžiu (– ge as pa yzdys)
o, kad kokios bebū ų meilės galios, daug kas p iklauso nuo žmogaus pasi inkimo (VATM
449); <...> no s pasi aiko dalis okių žmonių, ku ie y a sa ano iais i egois ais (–
sa ano iai i egois ai) <...> (VATM 506).
Va odami įnagininką, au inių mažumų mokyklų abi u ien ai ka ais klys a, be
eikalo pasi inkdami šį linksnį objek ui eikš i su pilnį žyminčiais eiksmažodžiais,
u inčiais p iešdėlį p i-, p z.:
Meilė – ai jausmas, ku is p ipildo ši dį šil ais jausmais (= šil ų jausmų) (VATM
1191).
Lie u iškų mokyklų abi u ien ų ašiniuose pasi aikė ienas a ejis, kai su
eiksmažodžiu a ojamas įnagininkas, o ne naudininkas, ku io jis eikalauja:
D ejus me us Balį S uogą supan i e d ė bu o a g asi, žmonės – p ilyginami
gy uliais (= gy uliams) <...> (VA 21).
Pa eik i pa yzdžiai odo, kad įnagininko klaidų dažniau da o ki akalbiai
abi u ien ai.
1.5. Kele as naudininko klaidų as a au inių mažumų mokyklų mokslei ių
da buose. Rečiau pasi aiko ne aisyklingai a ojamas eiksmažodinių daik a a džių
naudininkas ikslui, paski čiai eikš i, p z.:
Meilė su eikia jėgų i alios kilnaus ikslo siekimui (= kilniam ikslui siek i)
(VATM 550).
Viename sakinyje ne inkamai pa a o as naudininkas laikui eikš i, p z.:
O bū en idiniam galima pas ebė i, a ik ai indi idui meilė su eikia kilnumo
kiek ienai dienai (= kiek ieną dieną / kasdien) (VATM 1522).
Apibend inan pasaky ina, kad ki akalbių ašiniuose pasi aiko į ai ių naudininko
klaidų, o gim akalbių abi u ien ų da buose jų ne as a.
SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 16
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
20%
67%
3%
7%
3%
Žodžių i sakinių
jungimo klaidos
Padaly io
klaidos
Pusdaly io
klaidos
Žodžių a kos
klaidos
Daly io klaidos
6 PAV. Sakinio sanda os klaidų dažnumas (p ocen ais) VA
3. PRIELINKSNIŲ IR POLINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS
Ne aisyklingų p ielinksninių i polinksninių kons ukcijų, kaip i bu o minė a,
pasi aikė mažiausiai (ž . 4 len elę).
4 LENTELĖ. Ki akalbių i gim akalbių abi u ien ų da omų p ielinksnių i
polinksnių klaidų s a is ika
Klaidos
po ipis
Ki akalbių
da omos klaidos
Gim akalbių
da omos klaidos
Pa yzdys
Klaidų
skaičius
P o-
cen-
ai
Klaidų
skaičius
P o-
cen-
ai
P ielinksnių
a ojimo
klaidos
21
58,3
3
14,3
Meilė pas isus indi idus
Polinksnių
a ojimo
klaidos
15
41,7
18
85,7
laiko a pis, ku io dėka
Iš iso:
36
21
A lik as y imas pa odė, kad ki akalbiai abi u ien ai daugiau da o p ielinksnių, o
gim akalbiai – polinksnių a ojimo klaidų.

SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 17
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
3.1. Rašiniuose dėl sla ų kalbos po eikio da oma p ielinksnio pas a ojimo
klaidų, p z.:
S a biausi o ien y ai pas Raganą (= S a biausi Raganos o ien y ai) bu o š en asis
aš as i k ikščioniški idealai (VATM 33); Vaikui no ėjosi no malių, do ų ė ų, kaip pas
isus (= kaip isų) (VATM 78); Pas juos bu o ik d asinė meilė (= jų meilė bu o ik
d asinė), ačiau Mykoliukui o už eko isam gy enimui (VATM 79); Meilė su eikia s ip ių
emocijų, nes pas a e y a (= u u i) daug mylinčių žmonių, ku ie su eikia au s ip ybės
(VATM 326); Meilė pas isus indi idus labai ski iasi (= Visų indi idų meilė y a labai
ski inga) (VATM 500); Rašy ojas bu o iš šių oman ikų, pas ku iuos bu o nelaiminga
meilė (= ku ių meilė bu o nelaiminga) (VATM 552); Pas laimingus, supančius g ažiais
jausmais žmones iskas ge ai klos osi (= Laimingų, g ažių jausmų apim ų žmonių
gy enimas klos osi ge ai) (VATM 1995).
Rečiau šio ipo klaidų galima as i lie u iškų mokyklų mokslei ių ašiniuose, p z.:
<...> ik pas ienus p isiminimai (= ienų p isiminimai) glūdi giliai a min yje, o
ki i gy ena p isiminimais <...> (VA 18); Pas mus (= Mūsų) min yse gy i ki ų žmonių
da bai i p isiminimai (VA 58).
Iš duomenų ma y i, jog ne e ai ki akalbių abi u ien ų da omos p ielinksnio į
klaidos nusižiū ė os iš usų kalbos, p z.:
Visa ai galima p ilygin i į išmes ą žaislą (= p ilyg i išmes am žaislui) <...> (VATM
245); Romane „Miškais a eina uduo“ ap ašoma apie udenį nė a į ką (= kuo) g ožė is
(VATM 326); Iš dienos į dieną (= Diena iš dienos) lauki mažo s ebuklo (VATM 1526).
Daugiau ne aisyklingų p ielinksninių kons ukcijų as a au inių mažumų mokyklų
abi u ien ų ašiniuose, p z.:
a) su p ielinksniu an : <...> dėl meilės mes ampame laimingesni, an mūsų
eidų (= mūsų eiduose) dažnai a si anda šypsena (VATM 298); <...> uo a pu i nė a an
iek (= iek) sugadin a <...> (VATM 803);
b) su p ielinksniu nuo: <...> omane „Die ų miškas“ kaliniai ilkėjo d yžuo ą
uni o mą, ku i a imda o nuo (= iš) jų ne ik izinę, be i mo alinę lais ę (VATM 241);
Tokie žmonės išsiski ia nuo (= iš) ki ų, nes ne isada y a sup as i aplinkinių <...> (VATM
669);
c) su p ielinksniu p ieš: Tačiau Jokūbas, nežiū in į ai, kad p ieš o laiko
įs a ymus esąs (= nepaisan o, kad pagal o laiko įs a ymus esąs) nekal as, p adeda g auž i
sa e (VATM 192); Jausdami pa eigą p ieš ki us (= ki iems) s engiamės jiems padė i, ge in i
jų gy enimą (VATM 528).
SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 18
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Kai ku iuose au inių mažumų mokyklų abi u ien ų ašiniuose klaidingai
a ojami e s iniai žodžių junginiai. Ras a ne eik inų e s inių žodžių junginių su
p ielinksniu p ie (plg. usų k. при чём здесь), p z.:
Skai an šį kū inį kyla klausimas, kas čia ypa ingo i p ie ko čia (= kuo čia dė a)
asmenybės lais ė? (VATM 76).
Ty imas odo, kad nelie u iškos sin aksinės kons ukcijos, a si adusios dėl sla ų
kalbų į akos, dažniau a ojamos au inių mažumų mokyklų abi u ien ų ašiniuose.
3.2. Tau inių mažumų mokyklų mokslei ių da buose pasi aiko p ielinksnėjančio
įnagininko (su) pagalba kons ukcijų. Šių kons ukcijų pasi inkimą galima g įs i kalbos
ekonomijos i aiškumo p incipais: polinkį kiek įmanoma umpiau, . y. edukuo ai, i
aiškiai pasaky i ai, kas no ė a (Vaičiuly ė-Semėnienė 2016: 32). Ši kons ukcija
nusižiū ė a iš usų kalbos при помощи. P z.:
Kažkada jis bu o isai ki oks, be su laiku ligos pagalba (= dėl ligos) pasida ė
kažkoks nesa as <...> (VATM 124). Rašy ojas su omano pagalba (= omane) sugebėjo
labai iksliai a saky i į ši ą klausimą (VATM 186).
Daik a a džio (su) pagalba įnagininko kons ukcijų y a i Vilniaus apsk i ies
lie u iškų mokyklų abi u ien ų baigiamuosiuose da buose, p z.:
Šį ginklą bu o puikiai į aldęs i nuos abiai mokėjo su jo pagalba (= juo) skleis i
lais ės idėjas žmonėms kunigas Jonas Mačiulis-Mai onis (VA 3); Meilės pagalba
(= Mylėdami) žmonės dažnai pasiekia išs ajo ųjų ikslų, nugali baimę, šil omis spal omis
nuspal ina pilką bei niū ią kasdienybę (VA 39); Tai liudija, kad i kas bū ų užmi š a, gali
bū i p isimin a ga so pagalba (= ga siai) (VA 60); Todėl lakios an azijos pagalba
(= būdamas lakios an azijos) įsikūnija į šikšnospa nį, kad no s akies k aš eliu galė ų
pama y i mylimąją i pabū i šalia jos (VA 61); Taigi I usia, suaugusi i apusi mo e imi, ik
a min ies pagalba (= p isiminusi) galėjo sup as i, iš ku a si ado jos e ybinis pag indas
(VA 118).
Dėka ašiniuose a ojamas iek p ielinksniškai, iek polinksniškai, ačiau
dažniausiai kalban apie daik us i eiškinius (plg. us. благодаря кому), p z.:
Roman izmo epochos ašy ojas An anas Ba anauskas sa o kū inyje „Anykščių šilelis“
dėka p isiminimų i aizduo ės galios (= emdamasis p isiminimais i aizduo e) labai
aiškiai ap ašė Anykščių šilelio aizdą (VATM 94); Jie y a dėkingi gam ai, ku ios dėka u i
(= iš ku ios gauna) mais o (VATM 504); Tik dėka knygų (= skai ydami knygas) galime
no s įsi aizduo i, kas y a meilė (VATM 1997); Pasaulinių ka ų laiko a piu sukaup os
pa i ies dėka (= sukaupęs pa i ies) A. Škėma a ado būdą, kaip pabėg i nuo žiau ios
SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 19
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ealybės (VA 16); Nelais ės dėka (= Būdamas nelais ėje) S uoga a sidu ia ies mi ies
slenksčiu <...> (VA 71); Kažkokių į ykių dėka (= Į ykus am ik iems į ykiams) a ba
ka ais nu ykus į ą pačią ie ą, ku kažkas a si iko, žmogus s aiga gali p isimin i <...> (VA
72); <...> pag indinis eikėjas-pasako ojas bohemiško gy enimo būdo dėka
(= gy endamas bohemišką gy enimą) sugeba nepasiduo i, o meilė Tūlai y a gy enimo i
džiaugsmo a iklis (VA 87).
Re ka čiais pasi aiko sakinių su polinksniu a gal laiko a pui nusaky i – ai iš usų
kalbos išsi e s i žodžių junginiai (plg. usų k. пару лет (веков) назад), p z.:
Po ą me ų a gal (= P ieš po ą me ų) jaučiausi be il iškai <...> (VATM 98); Tačiau
po ą amžių a gal (= p ieš po ą amžių) dėl žiau aus bal aodžių elgesio juodaodžiai bu o
imami į e go ę <...> (VA 36).
Ras as ienas sakinys, ku iame polinksnio eikšme a ojamas žodis sąskai a, p z.:
Tačiau jei meilė pasiekiama ki ų sąskai a (= jei meilė pasiekiama sk iaudžian
ki us), niekada žmogus negalės jaus is pilnai (= isiškai) laimingas i mėgau is sa o meile
(VA 92).
58%
42%
P ielinksnių
a ojimo
klaidos
Polinksnių
a ojimo
klaidos
7 PAV. P ielinksnių i polinksnių klaidų dažnumas (p ocen ais) VATM
P ielinksnių klaidos ki akalbių abi u ien ų da buose suda o apie 58 p oc. (ž . 7 pa .).
Dažniau klaidingai a ojami p ielinksniai pas, į, an , ečiau – p ie i su. Iš ne inkamai
a ojamų polinksnių (apie 42 p oc.) minė ini pagalba, dėka i a gal. Ve inys dėka, kaip
odo y imo medžiaga, būdingesnis au inių mažumų mokyklų abi u ien ams.
SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 20
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
14%
86%
P ielinksnių
a ojimo
klaidos
Polinksnių
a ojimo
klaidos
8 PAV. P ielinksnių i polinksnių a ojimo klaidų dažnumas (p ocen ais) VA
Gim akalbiai abi u ien ai mažiausiai linkę da y i p ielinksnių i polinksnių klaidų
(ž . 8 pa .). Jų as a ik 21-ame ašinyje. Tai suda o apie 14 p oc. p ielinksnių klaidų, a p
ku ių dažnesnės y a ne aisyklingos p ielinksnių pas i į kons ukcijos. Be eik 86 p oc.
lieka polinksnių klaidoms – pas ebė a, kad dažniausiai ne aisyklingai a ojamos
polinksnių dėka i pagalba, e ai – a gal i sąskai a kons ukcijos.
IŠVADOS
1. Vilniaus apsk i ies au inių mažumų i lie u iškų mokyklų 2014 m. als ybinio
lie u ių kalbos i li e a ū os egzamino abi u ien ų ašiniuose as a ijų ipų sin aksės
klaidų – linksnių, p ielinksnių bei polinksnių a ojimo i ne inkamos sakinių sanda os.
A likus duomenų analizę ma y i, kad ki akalbiai da o ečdaliu daugiau klaidų. A lik as
y imas leidžia da y i apibend inamąsias iš adas.
1.1. Vienos iš pag indinių isuose ašiniuose da omų klaidų y a linksnių klaidos,
jos i gim akalbių, i ki akalbių ašiniuose suda o panašų p ocen ą. Gausiausiai klaidų
g upei p iklauso d ejybinių linksnių ne a ojimas, okių klaidų daugiau as a gim akalbių
abi u ien ų da buose, o o p iežas is galė ų bū i a, kad dažniau pasi enkamas oks aiškos
būdas.
1.2. Abiejų ipų mokyklų mokslei iai klys a a odami ie ininką: au inių
mažumų mokyklų abi u ien ų ašiniuose dažnesnės laiko eikšmės ie ininkų klaidos,
lie u iškų mokyklų – einamojo idaus ie ininko a dan klaidos.
1.3. Dideliu ski umu ki akalbiai abi u ien ai lenkia gim akalbius ašiniuose
ne aisyklingai a odami galininką, užuo a oję neiginio kilmininką.
SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 21
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2. An a sin aksės klaidų g upė – sakinių sanda os ydos.
2.1. Vy aujan i šio ipo klaida y a ne aisyklingas padaly io a ojimas. Ją da o i
au inių mažumų, i lie u iškų mokyklų abi u ien ai. Klaidų pobūdis i jų san ykis odo,
kad gali bū i i a pa i p iežas is – nesu okiama, kad padaly is ne inka šalu iniam o pa ies
eikėjo eiksmui eikš i asmeniniuose sakiniuose.
2.2. Ski ingai negu gim akalbių, eikiausiai dėl usų kalbos po eikio, ki akalbių
abi u ien ų ašiniuose gausu kons ukcijų kad su bend a imi ikslui eikš i.
3. T ečias klaidų ipas, būdingas i gim akalbių, i ki akalbių ašiniams, –
klaidingas p ielinksnių i polinksnių a ojimas.
3.1. Dėl usų kalbos po eikio au inių mažumų mokyklų mokslei ių da buose
didžiąją p ielinksnių klaidų dalį suda o ne inkamai a ojamos p ielinksnių pas i į
kons ukcijos.
3.2. Lie u iškų mokyklų abi u ien ams būdinga ydinga polinksnių dėka i pagalba
a osena.
4. Iš gau ų ezul a ų ma y i, kad ašiniuose pasi aikančios sin aksės klaidos
daugiausia a si adusios dėl sla ų kalbų po eikio. Iš usų kalbos išsi e s ų žodžių junginių
pasi aiko i ki akalbių, i gim akalbių mokyklų mokslei ių da buose. Pagal analogiją su
usų kalba sin aksinės kons ukcijos sąmonėje įsi eisina kaip no ma. Į aką, ma y , da o i
šeimoje, i aplinkinių a ojama kalba, aip pa žiniasklaida, ku ios i ašy iniuose, i
saky iniuose eks uose gausu abi u ien ų ašiniams būdingų kalbos klaidų.
LITERATŪRA
Bielinskienė A. 2004: Dėl jung uko bei a osenos daba inėje lie u ių kalboje. –
Kalbos kul ū a 77, 119–123.
KP S1: Kalbos pa a imai. Kn. 2. Sin aksė: 1. Linksnių a ojimas. Sud. Ri a Miliūnai ė,
eks o au . Vi as Labu is, Aldonas Pupkis i Jonas Šukys. Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as, 2009.
KP S2: Kalbos pa a imai. Kn. 2. Sin aksė: 2. Į ai ūs dalykai. Sud. Ri a Miliūnai ė, eks o
au . Vi as Labu is i Aldonas Pupkis. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 2009.
Pi očkinas A. 1990: Adminis acinės kalbos kul ū a, Vilnius: Min is.
Šukys J. 1998a: Lie u ių kalbos linksniai i p ielinksniai: a osena i no mos, Kaunas:
Š iesa.

SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 22
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Šukys J. 1998b: Taisyklingi i klaidingi ie ininkai, no mų ibos. – Gim asis žodis 4, 43–
46.
U nėžiū ė R. 2015: Mūsų mokslo a ei ies kalba. – Gim oji kalba 1, 14–20.
Vado ėlių ank aščių kalbos apž alga. P ieiga in e ne e:
h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/s ie imas/ ado eliu-
ap oba imas/ ado eliu- ank asciu-kalbos-apz alga (žiū ė a 2016 11 02).
Vaičiuly ė-Semėnienė 2016: Daik a a džio pagalba įnagininko deseman izacija. –
Ac a Linguis ica Li huanica 74, 9–39.
Į eik a 2016 12 05
P iim a 2017 01 20
SOLVITA LABANAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]