Sintaksės klaidos Vilniaus apskrities abiturientų rašiniuose

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 SOLVITA LABANAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as SINTAKSĖS KLAIDOS VILNIAUS APSKRITIES ABITURIENTŲ RAŠINIUOSE ESMINIAI ŽODŽIAI: sin aksė, linksniai, p ielinksniai, polinksniai, padaly iai, sakinių sanda os ydos. ĮVADINĖS PASTABOS Pas a aisiais me ais daug kalbama apie is p asčiau ašančius mokinius i s uden us, nege ėjančius lie u ių kalbos i li e a ū os b andos egzamino ezul a us 1 . Todėl kyla po eikis nuodugniai išnag inėjus a ski ų Lie u os apsk ičių als ybinio lie u ių kalbos i li e a ū os b andos egzamino da bus, ieško i p iežasčių, kodėl aip y a, i sp endimų, kaip page in i padė į. 2015 m. 2 iš Nacionalinio egzaminų cen o ga us 2014 m. als ybinio lie u ių kalbos i li e a ū os b andos egzamino 2000 abi u ien ų ašinių, p adė as y imas. Ty ėjai ašinius suski s ė pagal 10 Lie u os apsk ičių. Šiuo me u šie ašiniai ( e in ojų ne aisy iegzemplio iai) nag inėjami ašybos, sky ybos, sin aksės i leksikos aspek ais. S aipsnyje i iami 238 Vilniaus apsk i ies abi u ien ų, ku ie mokėsi mokyklose au inių mažumų kalbomis (119) i mokyklose lie u ių mokomąja kalba (119), ašiniai. Ty imo objek as – šiuose ašiniuose as os sin aksės klaidos. S aipsnio ikslas – išanalizuo i als ybinio lie u ių kalbos i li e a ū os b andos egzamino ašinius lais ai pasi ink a ema, nus a y i dėsningas sin aksės klaidas, išsiaiškin i au inių mažumų i lie u iškų mokyklų lie u ių kalbos b andos egzamino da bų sin aksės klaidų panašumus i ski umus, mėgin i nus a y i šių klaidų p iežas is. S aipsnyje naudojami ap ašomasis s a is inis i lyginamasis me odai. 1 Nacionalinio egzaminų cen o duomenimis, 2014–2015 me ais šio egzamino neišlaikė apie 10 p oc. abi u ien ų. 2 Da ž . Sol i os Labanauskienės s aipsnį „Būdingiausios sin aksės klaidos Pie ų Aukš ai ijos abi u ien ų ašiniuose“ 88-ajame Bend inės kalbos ome. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 2 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 TYRIMO DUOMENYS Kalbos aisyklingumo (humani a inių, gam os i iksliųjų mokslų s ičių eks ų) y imai a liekami nuola . Vals ybinė lie u ių kalbos komisija ( oliau – VLKK) a liko 2010–2012 m. išleis ų aukš ųjų mokyklų ado ėlių kalbos pa ik ą. Nus a y a, kad daugiausia ado ėliuose nepaisy a sky ybos aisyklių (35 p oc. isų klaidų). Tai odo, kad nesu okiama sin aksinių yšių, odėl sin aksės klaidos pagal gausumą a sidū ė an oje ie oje (24 p oc.). Tai ne ik linksnių i p ielinksnių a ojimo, be i sakinių dėmenų siejimo klaidos, emos i emos nepaisymas (U nėžiū ė 2015: 14–15). 2013 m. aukš ųjų mokyklų VLKK y imui pa eik uose baigiamuosiuose magis o da buose kalbos no mų pažeidimų didžiąją dalį (60 p oc.) suda o sin aksės klaidos (ne aisyklingas linksnių, p ielinksnių, daly ių i padaly ių a ojimas, ne inkamas sakinių i žodžių junginių suda ymas) (U nėžiū ė 2015: 18). VLKK aip pa e ina bend ojo la inimo dalykų ado ėlių (nuo 2003 m.) i p o esinio mokymo(si) ado ėlių (nuo 2007 m.) ank aščių kalbą (plačiau apie y imą ž . www. lkk.l ). A k eip inas dėmesys, kad i čia daugiausia as a sin aksės klaidų. Gim osios kalbos žu nale, ski ame edak o iams, kalbos a ky ojams, dės y ojams i moky ojams bei ki ų specialybių a s o ams, e inama i ecenzuojama į ai ios paski ies leidinių kalba. Recenzijose a sispindi dažniausiai da omos g ama ikos klaidos, o sin aksė – iena iš plačiausiai ap a iamų s ičių. Šiuos y imus papildo i ap ašomasis Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašinių sin aksės klaidų y imas. Ski ian aisyklingą i ne aisyklingą sin aksinę a oseną bu o em asi Kalbos pa a imuose pa eik ų į ai uojančių sin aksės eiškinių e inimu (s aipsnyje kalbos klaidomis laiky i eng ini i ne eik ini a ian ai), aip pa 2014 m. baigiamųjų da bų kalbos e inimo ap ašu. S aipsnyje ci uojami Vilniaus apsk i ies mokinių ašiniai žymimi kodais: VATM – Vilniaus apsk i ies au inių mažumų mokyklų abi u ien ų, a ba ki akalbių; VA – Vilniaus apsk i ies lie u iškų mokyklų, a ba gim akalbių 3 , ašiniai. Ci uojamuose pa yzdžiuose aisomos ik ap a iamos klaidos; ki os klaidos i s iliaus ūkumai ne aisomi, sakiniai palik i au en iški. Kiek ieno ašinio eks ą idu iniškai suda o ys puslapiai (500–600 žodžių). Pažymė ina, kad iš 238 ašinių 16-os au inių mažumų i 28-ių lie u iškų mokyklų 3 Dėl y imo pa ogumo šis mokslei ių ski s ymas į gim akalbius i ki akalbius y a sąlyginis (mokyklas mokomąja lie u ių kalba lanko i au inių mažumų a s o ai). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 mokslei ių da buose ne as a nė ienos sin aksės klaidos. Ras os sin aksės klaidos ski s omos į is ipus: linksnių, p ielinksnių i polinksnių a ojimo bei sakinių sanda os ydos (ž . 1 len elę). 1 LENTELĖ. Ki akalbių i gim akalbių abi u ien ų da omų klaidų s a is ika Klaidos ipas Ki akalbių da omos klaidos Gim akalbių da omos klaidos Klaidų skaičius P ocen ai Klaidų skaičius P ocen ai 1. Linksnių klaidos 107 56,3 79 60,8 2. P ielinksnių i polinksnių klaidos 36 19 21 16,1 3. Sakinių sanda os klaidos 47 24,7 30 23,1 Iš iso: 190 130 A likus s a is inių duomenų analizę paaiškėjo ys dalykai: 1) ki akalbiai da o ečdaliu daugiau klaidų; 2) dažniausios y a linksnių klaidos – (jos suda o apie 56,3 p oc. (VATM) i maždaug 60,8 p oc. (VA) isų sin aksės klaidų); 3) mažiausiai as a p ielinksnių i polinksnių klaidų (apie 19 p oc. i maždaug 16,1 p oc.). Išski os klaidų g upės oliau ap a iamos pagal dažnumą. 1. LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS Pas ebė a, kad au inių mažumų mokyklų mokslei ių da buose dažniausiai klaidingai suda omi žodžių junginiai, pa enkan ne inkamą linksnį. Ras os linksnių klaidos ski s omos smulkiau (ž . 2 len elę). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2 LENTELĖ. Ki akalbių i gim akalbių abi u ien ų da omų linksnių klaidų s a is ika Klaidos po ipis Ki akalbių da omos klaidos Gim akalbių da omos klaidos Pa yzdys Klaidų skaičius P o- cen- ai Klaidų skaičiu s P o- cen- ai a) a dininko klaidos b) naudininko klaidos c) galininko klaidos d) įnagininko klaidos e) ie ininko klaidos ) d ejybinių linksnių klaidos 1 4 19 19 26 38 0,9 3,7 17,8 17,8 24,3 35,5 - - 1 2 32 44 - - 1,3 2,5 40,5 55,7 gy enimo kelyje pasi odo sunkumai dėka jai pado anoda o bičių pagamin ą medų ienu okiu eikėju bu o galu iniame ezul a e pas ebima ai... gali pasijus i kilniais Iš iso: 107 79 Iš 1 len elės ma y i, kad abiejų ipų mokyklų abi u ien ų ašiniuose daugiausia y a da oma d ejybinių linksnių klaidų, iesa, jų daugiau da o gim akalbiai. Mažiau, be aip pa gana dažnai mokslei iai klys a ne aisyklingai a odami ie ininko linksnį. I šiuo a eju lie u iškų mokyklų abi u ien ų da buose okio ipo klaidų y a daugiau. Tau inių mažumų mokyklų abi u ien ų ašiniuose gausu įnagininko i galininko a ojimo klaidų, o mažiausią dalį suda o a dininko i naudininko klaidos, ku ios isai nebūdingos lie u iškų mokyklų mokslei ių ašiniams. 1.1. Ty imo duomenys odo, kad iena bend a mokslei ių p oblema – nemokama a o i d ejybinių linksnių, . y. pasi enkamas ne aisyklingas įnagininkas ie oj ki ų linksnių. Būd a džių i būd a diškai a ojamų žodžių įnagininkas ašiniuose bū iui SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 eikš i ne aisyklingai a ojamas ie oj d ejybinio: a) a dininko; b) kilmininko, c) naudininko i d) galininko, p z.: a) Įsimylėjęs žmogus no i obulė i, ku i, džiaug is, bū i laimingu (= laimingas) (VATM 29); <...> S uoga apo mo ališkai s ip esniu (= s ip esnis), kas i padėjo jam su as i asmenybės lais ę i suku i nuos abų kū inį „Die ų miškas“ (VATM 85); Manau, šis kū inys pa odo, kad ne isi žmonės mylin moka pasilik i kilniais (= kilnūs) (VATM 182); Jis mano, kad laimingu (= laimingas) būsiąs ik jis, o Elena uo me u ik kankin ųsi ma ydama, kaip Ga š ą iš inka ligos p iepuoliai (VA 10); Taip pa lie u ių li e a ū os he ojai, no ėdami bū i lais ais (= bū i lais i), y a p i e s i p iešin is socialinėms no moms i maiš au i p ieš isuomenę (VA12); <...> Liudas Vasa is pa s pe daug nebūdamas eligingu (= eligingas) ė ų pas umiamas įs oja į kunigų semina iją (VA 71); b) Taigi iš šio kū inio mes ėl puikiai ma ome, kad meilė žmogaus neda o nei kilnesniu, nei ge esniu (= nei kilnesnio, nei ge esnio) (VA 17); Taigi meilė dažnai žmogaus neda o kilniu (= kilnaus), jeigu ji ampa „p isem a“ pa ydo, neiš ikimybės <...> (VA 28); c) Vieniems ai y a gy enimo ikslas, ki iems – pap as as jausmas, ku is iesiog padeda žmogui ap i laimingu (= laimingam) (VATM 182); S a biausiu užda iniu ampa ap i ge esniu žmogumi, nebū i abejingu (= abejingam) ki ų a ž ilgiu (VATM 1525); Juk bū i kilniu, eiškia bū i do u, y u, keliančiu paga bą (= bū i kilniam eiškia bū i do am, y am, keliančiam paga bą) (VA 10); No in bū i laimingu (= laimingam), eikia mylė i i bū i mylimiems (VA 13); Lais ė – ai bū i nep iklausomu, nesu a žy u (= nep iklausomam, nesu a žy am) (VA 22); Meilė – šil a, maloni, ji glos o sielą, padeda a as i sa e, jaus is s ip esniu (= s ip esniam) (VA 22); Vadinasi, kad p isiminimai, ku ie gy ena mumyse apie a imuosius žmones, padeda nesijaus i ienišais (= ienišiems) (VA 68); <...> ypač meilė ampa i a a ama, leidžian i nepasiduo i i išlik i žmonišku (= žmoniškam) ne absu diškiausiose si uacijose <...> (VA 87); d) Mykoliuko meilė Se e iu ei, mano nuomone, pada yda o aikino dieną š iesia, laiminga (= š iesią, laimingą) (VATM 32); Meilė sugeba pakeis i kiek ieną žmogų, sugeba pada y i žmogų ge esniu, š elnesniu, kilnesniu (= ge esnį, š elnesnį, kilnesnį) (VATM 50); Šis šil as jausmas keičia žmogų, da o jį ge esniu (= ge esnį) (VA 1); Do i da bai a lik i nuos abiausia jausmo dėka pada o žmones ge esniais (= pada o žmones ge esnius) (VA 6); Pažiū ėki į uos žmones, ku ie kasdienybėje jaučiasi laimingi, kas kasdienybėje pada o juos laimingais (= pada o juos laimingus)? (VA 8). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 6 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Iš isų d ejybinių linksnių au inių mažumų mokyklų mokslei iai ečiausiai a oja kilmininką. Būd a džių i būd a diškai a ojamų žodžių įnagininkas dažniausiai klaidingai a ojamas ie oj a dininko (ž . 1 pa .). 45% 2% 24% 29% D ejybinio a dininko klaidos D ejybinio kilmininko klaidos D ejybinio naudininko klaidos D ejybinio galininko klaidos 1 PAV. D ejybinių linksnių klaidų dažnumas (p ocen ais) au inių mažumų mokyklų abi u ien ų ašiniuose Gim akalbių mokyklų mokslei ių kalbos pa yzdžiai odo, kad, ski ingai nei au inių mažumų mokyklose, dažniausiai ne inkamai a ojamas įnagininkas ie oj naudininko (ž . 2 pa .). 35% 4% 43% 18% D ejybinio a dininko klaidos D ejybinio kilmininko klaidos D ejybinio naudininko klaidos D ejybinio galininko klaidos 2 PAV. D ejybinių linksnių klaidų dažnumas (p ocen ais) lie u iškų mokyklų mokslei ių ašiniuose SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 1.2. Nemažą dalį as ų sin aksės klaidų suda o iš usų kalbos nusižiū ė i ne inkamai a ojami ie ininkai. Rusų kalbos ie ininkas u i daugiau eikšmių negu lie u ių kalbos ie ininkas, jo d i pag indinės eikšmės y a ie os i laiko (Šukys 1998b: 43). Rašiniuose dažnoki klaidingi laiko eikšmės ie ininkai, p z.: Be laiko bėgyje (= ilgainiui) giminių jausmai a šalo (VATM 78); Taigi B. S uogos apysakoje „Die ų miškas“ aizduojamos p oblemos bu o labai ak ualios ų me ų laiko a pyje (= uo me u) (VATM 76); Juk pag indinė eikėja Juozapo a, dėl meilės Pe iukui, ku į kū inio bėgyje (= skai ydami kū inį) mes sužinome, jog nužudo, išp o ėja (VATM 50). Daug ečiau laiko eikšmės ie ininką klaidingai a oja lie u iškų mokyklų abi u ien ai, p z.: Meilė a imam, aplinkinių palaikymas i užjau imas (= užuojau a), obulėjimo a kū inijos e inimas gy enimo eigoje (– gy enime) u i eik i pilna ę (VA 2). Keliuose lie u iškų mokyklų abi u ien ų lie u ių kalbos i li e a ū os egzamino ašiniuose as i ne a o ini lie u ių kalbos ie ininkai a) daik o bū iui (būsenai), būdui; b) p iežasčiai eikš i, p z.: a) <...> ea alinėje uni o moje (= ea o d abužiais) kū inio he ojus jaučiasi i J. Š auso ope e ės pe sonažas (VA 116); Kū inyje „Bal a d obulė“ au o ius s engiasi pe eik i asmenybės lais ę į ai iose žmogaus laikysenose (= s engiasi į ai iai pe eik i žmogaus asmenybės lais ę) (VA 53); <...> nuola inis gal ojimas apie senus p isiminimus nė a ge as dalykas, nes jei gy enome ge ose sąlygose (= ge omis sąlygomis), o daba gy ename ne i in ge ai, eikia gal o i į p iekį <...> (VATM 124); b) Visų pi ma žmogaus a min yje pasilieka ma y as aizdinys, ku io pasėkoje (= odėl) a si anda i jausmas, odan is į ykio ik umą (VA 60); Liudas Vasa is labai ge bė ė us, juo nuomonę, ačiau o pasėkoje (= dėl o) žmogus p a anda ik ą asmeninę lais ę (VA 71); Se e iją galima e ini kaip sa anaudišką asmenybę, nes galu iniame ezul a e (= galų gale) pas ebima ai, kad ji pamilo Mykoliuką iš gailesčio (VATM 286). Ras a sakinių, ku iuose ne inkamai a ojamas eiksmažodinių daik a a džių ie ininkas. Pasak Jono Šukio, abs akčiųjų daik a a džių, ypač su p iesaga -imas (-ymas) ie ininkai ne inka – juos eikia keis i pusdaly iu, padaly iu a šalu iniu sakiniu (ž . Šukys 1998a: 297), p z.: Tad Agnės kilnumas a siskleidžia jos susi aikyme i neko ojime (= jai susi aikan i neko ojan ) (VA 74); Tai a siskleidžia i jo a do pasikei ime (= pasikei us jo a dui) iš Mykoliuko į Dzido ių a oją, ku is y a ge biamas isuomenėje (VA 87). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ne aisyklingai a ojami i okie e s iniai posakiai, kai nė a ie os eikšmės, – okių a ejų daugiau as a au inių mažumų mokyklų mokslei ių da buose, p z.: O kas galė ų jam ame (= okiu a eju) padė i labiau negu meilė (VATM 80); Siuže as slypi ame (= oks), jog ka ą eidami p o paš ą susi ikimo mo e is i y as (VATM 192); <...> ciga e ės i alkoholis jam iena eikšmiškai gali ame (= okiu a eju) padė i (VATM 386); Šiame kū inyje kilnumas slypi ame (= pa odo), jog meilė y a labai s ip i jėga <...> (VA 43). Ak uali klaida – Vilniaus apsk i ies mokslei ių ašiniuose dažnas einamasis idaus ie ininkas (ilia y as) a dan, ku is ypač papli o dėl usų kalbos į akos i a o inas ik specialiuose posakiuose, p z.: Labai dažnai žmonės pami š a sa o asmeninius no us i a dan (= dėl) ki ų laimės a sisako sa a ankiško pasi inkimo (VATM 46); Tik s ip us jausmas kaip meilė p i e čia žmogų ki aip žiū ė i į pasaulį, da y i a dan (= dėl) jos ai, ko žmogus niekados neleis ų sau (VATM 80); Šiame kū inyje puikiai a sispindi pasinaudojimas i apga ys ė a dan (= dėl) meilės (VA17); Sunku džiaug is sa o laime, kai ki us da ome nelaimingus a dan (= dėl) sa o ikslų (VA 92); Nepaisydamas šių aplinkybių, Mykoliukas išsaugo sa o nuolankumą, neima maiš au i a dan (= dėl) sa ojo ego (VA 119). 1.3. Esama galininko a ojimo klaidų. Kai galininkinis eiksmažodis gauna neiginį ne-, a ojamas adinamasis neiginio kilmininkas, būdingas lie u ių kalbai (ž . Šukys 1998a: 107), ačiau ki akalbiai mokslei iai ka ais ne aisyklingai nusako neigimo san ykius, p z.: A min is – ai nepaka ojamas jausmas, ku is padeda mums nepami š i daugumą (= daugumos) dalykų <...> (VATM 94); Taigi ma ome, jog meilė su eikia žmogaus kasdienybei kilnumo, įsimylėjęs žmogus, no s i a s um as, be is iek nenusileidžia ankas (= nenuleidžia ankų) <...> (VATM 131). Lie u iškų mokyklų abi u ien ų ašiniuose as as ik ienas sakinys, ku iame ne aisyklingai a ojamas neiginio kilmininkas: Tačiau nep ipažinus sa o kal es (= kal ės) 4 sąžinės balsas gali pe sekio i i isą gy enimą (VA 16). Re sykiais abi u ien ai su kai ku iais eiksmažodžiais galininką pa a oja ne aisyklingai, kadangi ie eiksmažodžiai aldo ki ą linksnį, p z.: Lais ės emą a s o a ę (= emai a s o a ę) au o iai Balys S uoga, An anas Škėma sa o li e a ū oje pa odo, kokia y a lais ės e ė i eikšmė (VA 53). 4 Tai gali bū i i ašybos klaida: ie oj ė pa ašy a e. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 9 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ki akalbių mokslei ių da buose sakinių su galininko klaidomis ap ik a apie 21 p oc., gim akalbių – os 6 p oc. 1.4. Kai ku iais a ejais VATM ašiniuose daik a a džio įnagininkas a ojamas su eiksmažodžiu bū i o momis, jis eng inas nuola iniam a nekin amam bū iui eikš i, p z.: <...> aip pa mes ne isada esame sa o likimo kal iais (– kal iai) <...> (VATM 446); Jo įk ėpimo objek u (– objek as) bu o Se e iu ė (VATM 447); XX amžius bu o sunkiu laiko a piu (– sunkus laiko a pis), kadangi nuo 1939 me ų iki 1945 me ų yko An asis pasaulinis ka as (VATM 448); Ši apysaka y a ge u pa yzdžiu (– ge as pa yzdys) o, kad kokios bebū ų meilės galios, daug kas p iklauso nuo žmogaus pasi inkimo (VATM 449); <...> no s pasi aiko dalis okių žmonių, ku ie y a sa ano iais i egois ais (– sa ano iai i egois ai) <...> (VATM 506). Va odami įnagininką, au inių mažumų mokyklų abi u ien ai ka ais klys a, be eikalo pasi inkdami šį linksnį objek ui eikš i su pilnį žyminčiais eiksmažodžiais, u inčiais p iešdėlį p i-, p z.: Meilė – ai jausmas, ku is p ipildo ši dį šil ais jausmais (= šil ų jausmų) (VATM 1191). Lie u iškų mokyklų abi u ien ų ašiniuose pasi aikė ienas a ejis, kai su eiksmažodžiu a ojamas įnagininkas, o ne naudininkas, ku io jis eikalauja: D ejus me us Balį S uogą supan i e d ė bu o a g asi, žmonės – p ilyginami gy uliais (= gy uliams) <...> (VA 21). Pa eik i pa yzdžiai odo, kad įnagininko klaidų dažniau da o ki akalbiai abi u ien ai. 1.5. Kele as naudininko klaidų as a au inių mažumų mokyklų mokslei ių da buose. Rečiau pasi aiko ne aisyklingai a ojamas eiksmažodinių daik a a džių naudininkas ikslui, paski čiai eikš i, p z.: Meilė su eikia jėgų i alios kilnaus ikslo siekimui (= kilniam ikslui siek i) (VATM 550). Viename sakinyje ne inkamai pa a o as naudininkas laikui eikš i, p z.: O bū en idiniam galima pas ebė i, a ik ai indi idui meilė su eikia kilnumo kiek ienai dienai (= kiek ieną dieną / kasdien) (VATM 1522). Apibend inan pasaky ina, kad ki akalbių ašiniuose pasi aiko į ai ių naudininko klaidų, o gim akalbių abi u ien ų da buose jų ne as a. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 16 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 20% 67% 3% 7% 3% Žodžių i sakinių jungimo klaidos Padaly io klaidos Pusdaly io klaidos Žodžių a kos klaidos Daly io klaidos 6 PAV. Sakinio sanda os klaidų dažnumas (p ocen ais) VA 3. PRIELINKSNIŲ IR POLINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS Ne aisyklingų p ielinksninių i polinksninių kons ukcijų, kaip i bu o minė a, pasi aikė mažiausiai (ž . 4 len elę). 4 LENTELĖ. Ki akalbių i gim akalbių abi u ien ų da omų p ielinksnių i polinksnių klaidų s a is ika Klaidos po ipis Ki akalbių da omos klaidos Gim akalbių da omos klaidos Pa yzdys Klaidų skaičius P o- cen- ai Klaidų skaičius P o- cen- ai P ielinksnių a ojimo klaidos 21 58,3 3 14,3 Meilė pas isus indi idus Polinksnių a ojimo klaidos 15 41,7 18 85,7 laiko a pis, ku io dėka Iš iso: 36 21 A lik as y imas pa odė, kad ki akalbiai abi u ien ai daugiau da o p ielinksnių, o gim akalbiai – polinksnių a ojimo klaidų. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 17 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 3.1. Rašiniuose dėl sla ų kalbos po eikio da oma p ielinksnio pas a ojimo klaidų, p z.: S a biausi o ien y ai pas Raganą (= S a biausi Raganos o ien y ai) bu o š en asis aš as i k ikščioniški idealai (VATM 33); Vaikui no ėjosi no malių, do ų ė ų, kaip pas isus (= kaip isų) (VATM 78); Pas juos bu o ik d asinė meilė (= jų meilė bu o ik d asinė), ačiau Mykoliukui o už eko isam gy enimui (VATM 79); Meilė su eikia s ip ių emocijų, nes pas a e y a (= u u i) daug mylinčių žmonių, ku ie su eikia au s ip ybės (VATM 326); Meilė pas isus indi idus labai ski iasi (= Visų indi idų meilė y a labai ski inga) (VATM 500); Rašy ojas bu o iš šių oman ikų, pas ku iuos bu o nelaiminga meilė (= ku ių meilė bu o nelaiminga) (VATM 552); Pas laimingus, supančius g ažiais jausmais žmones iskas ge ai klos osi (= Laimingų, g ažių jausmų apim ų žmonių gy enimas klos osi ge ai) (VATM 1995). Rečiau šio ipo klaidų galima as i lie u iškų mokyklų mokslei ių ašiniuose, p z.: <...> ik pas ienus p isiminimai (= ienų p isiminimai) glūdi giliai a min yje, o ki i gy ena p isiminimais <...> (VA 18); Pas mus (= Mūsų) min yse gy i ki ų žmonių da bai i p isiminimai (VA 58). Iš duomenų ma y i, jog ne e ai ki akalbių abi u ien ų da omos p ielinksnio į klaidos nusižiū ė os iš usų kalbos, p z.: Visa ai galima p ilygin i į išmes ą žaislą (= p ilyg i išmes am žaislui) <...> (VATM 245); Romane „Miškais a eina uduo“ ap ašoma apie udenį nė a į ką (= kuo) g ožė is (VATM 326); Iš dienos į dieną (= Diena iš dienos) lauki mažo s ebuklo (VATM 1526). Daugiau ne aisyklingų p ielinksninių kons ukcijų as a au inių mažumų mokyklų abi u ien ų ašiniuose, p z.: a) su p ielinksniu an : <...> dėl meilės mes ampame laimingesni, an mūsų eidų (= mūsų eiduose) dažnai a si anda šypsena (VATM 298); <...> uo a pu i nė a an iek (= iek) sugadin a <...> (VATM 803); b) su p ielinksniu nuo: <...> omane „Die ų miškas“ kaliniai ilkėjo d yžuo ą uni o mą, ku i a imda o nuo (= iš) jų ne ik izinę, be i mo alinę lais ę (VATM 241); Tokie žmonės išsiski ia nuo (= iš) ki ų, nes ne isada y a sup as i aplinkinių <...> (VATM 669); c) su p ielinksniu p ieš: Tačiau Jokūbas, nežiū in į ai, kad p ieš o laiko įs a ymus esąs (= nepaisan o, kad pagal o laiko įs a ymus esąs) nekal as, p adeda g auž i sa e (VATM 192); Jausdami pa eigą p ieš ki us (= ki iems) s engiamės jiems padė i, ge in i jų gy enimą (VATM 528). SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 18 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Kai ku iuose au inių mažumų mokyklų abi u ien ų ašiniuose klaidingai a ojami e s iniai žodžių junginiai. Ras a ne eik inų e s inių žodžių junginių su p ielinksniu p ie (plg. usų k. при чём здесь), p z.: Skai an šį kū inį kyla klausimas, kas čia ypa ingo i p ie ko čia (= kuo čia dė a) asmenybės lais ė? (VATM 76). Ty imas odo, kad nelie u iškos sin aksinės kons ukcijos, a si adusios dėl sla ų kalbų į akos, dažniau a ojamos au inių mažumų mokyklų abi u ien ų ašiniuose. 3.2. Tau inių mažumų mokyklų mokslei ių da buose pasi aiko p ielinksnėjančio įnagininko (su) pagalba kons ukcijų. Šių kons ukcijų pasi inkimą galima g įs i kalbos ekonomijos i aiškumo p incipais: polinkį kiek įmanoma umpiau, . y. edukuo ai, i aiškiai pasaky i ai, kas no ė a (Vaičiuly ė-Semėnienė 2016: 32). Ši kons ukcija nusižiū ė a iš usų kalbos при помощи. P z.: Kažkada jis bu o isai ki oks, be su laiku ligos pagalba (= dėl ligos) pasida ė kažkoks nesa as <...> (VATM 124). Rašy ojas su omano pagalba (= omane) sugebėjo labai iksliai a saky i į ši ą klausimą (VATM 186). Daik a a džio (su) pagalba įnagininko kons ukcijų y a i Vilniaus apsk i ies lie u iškų mokyklų abi u ien ų baigiamuosiuose da buose, p z.: Šį ginklą bu o puikiai į aldęs i nuos abiai mokėjo su jo pagalba (= juo) skleis i lais ės idėjas žmonėms kunigas Jonas Mačiulis-Mai onis (VA 3); Meilės pagalba (= Mylėdami) žmonės dažnai pasiekia išs ajo ųjų ikslų, nugali baimę, šil omis spal omis nuspal ina pilką bei niū ią kasdienybę (VA 39); Tai liudija, kad i kas bū ų užmi š a, gali bū i p isimin a ga so pagalba (= ga siai) (VA 60); Todėl lakios an azijos pagalba (= būdamas lakios an azijos) įsikūnija į šikšnospa nį, kad no s akies k aš eliu galė ų pama y i mylimąją i pabū i šalia jos (VA 61); Taigi I usia, suaugusi i apusi mo e imi, ik a min ies pagalba (= p isiminusi) galėjo sup as i, iš ku a si ado jos e ybinis pag indas (VA 118). Dėka ašiniuose a ojamas iek p ielinksniškai, iek polinksniškai, ačiau dažniausiai kalban apie daik us i eiškinius (plg. us. благодаря кому), p z.: Roman izmo epochos ašy ojas An anas Ba anauskas sa o kū inyje „Anykščių šilelis“ dėka p isiminimų i aizduo ės galios (= emdamasis p isiminimais i aizduo e) labai aiškiai ap ašė Anykščių šilelio aizdą (VATM 94); Jie y a dėkingi gam ai, ku ios dėka u i (= iš ku ios gauna) mais o (VATM 504); Tik dėka knygų (= skai ydami knygas) galime no s įsi aizduo i, kas y a meilė (VATM 1997); Pasaulinių ka ų laiko a piu sukaup os pa i ies dėka (= sukaupęs pa i ies) A. Škėma a ado būdą, kaip pabėg i nuo žiau ios SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 19 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ealybės (VA 16); Nelais ės dėka (= Būdamas nelais ėje) S uoga a sidu ia ies mi ies slenksčiu <...> (VA 71); Kažkokių į ykių dėka (= Į ykus am ik iems į ykiams) a ba ka ais nu ykus į ą pačią ie ą, ku kažkas a si iko, žmogus s aiga gali p isimin i <...> (VA 72); <...> pag indinis eikėjas-pasako ojas bohemiško gy enimo būdo dėka (= gy endamas bohemišką gy enimą) sugeba nepasiduo i, o meilė Tūlai y a gy enimo i džiaugsmo a iklis (VA 87). Re ka čiais pasi aiko sakinių su polinksniu a gal laiko a pui nusaky i – ai iš usų kalbos išsi e s i žodžių junginiai (plg. usų k. пару лет (веков) назад), p z.: Po ą me ų a gal (= P ieš po ą me ų) jaučiausi be il iškai <...> (VATM 98); Tačiau po ą amžių a gal (= p ieš po ą amžių) dėl žiau aus bal aodžių elgesio juodaodžiai bu o imami į e go ę <...> (VA 36). Ras as ienas sakinys, ku iame polinksnio eikšme a ojamas žodis sąskai a, p z.: Tačiau jei meilė pasiekiama ki ų sąskai a (= jei meilė pasiekiama sk iaudžian ki us), niekada žmogus negalės jaus is pilnai (= isiškai) laimingas i mėgau is sa o meile (VA 92). 58% 42% P ielinksnių a ojimo klaidos Polinksnių a ojimo klaidos 7 PAV. P ielinksnių i polinksnių klaidų dažnumas (p ocen ais) VATM P ielinksnių klaidos ki akalbių abi u ien ų da buose suda o apie 58 p oc. (ž . 7 pa .). Dažniau klaidingai a ojami p ielinksniai pas, į, an , ečiau – p ie i su. Iš ne inkamai a ojamų polinksnių (apie 42 p oc.) minė ini pagalba, dėka i a gal. Ve inys dėka, kaip odo y imo medžiaga, būdingesnis au inių mažumų mokyklų abi u ien ams. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 20 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 14% 86% P ielinksnių a ojimo klaidos Polinksnių a ojimo klaidos 8 PAV. P ielinksnių i polinksnių a ojimo klaidų dažnumas (p ocen ais) VA Gim akalbiai abi u ien ai mažiausiai linkę da y i p ielinksnių i polinksnių klaidų (ž . 8 pa .). Jų as a ik 21-ame ašinyje. Tai suda o apie 14 p oc. p ielinksnių klaidų, a p ku ių dažnesnės y a ne aisyklingos p ielinksnių pas i į kons ukcijos. Be eik 86 p oc. lieka polinksnių klaidoms – pas ebė a, kad dažniausiai ne aisyklingai a ojamos polinksnių dėka i pagalba, e ai – a gal i sąskai a kons ukcijos. IŠVADOS 1. Vilniaus apsk i ies au inių mažumų i lie u iškų mokyklų 2014 m. als ybinio lie u ių kalbos i li e a ū os egzamino abi u ien ų ašiniuose as a ijų ipų sin aksės klaidų – linksnių, p ielinksnių bei polinksnių a ojimo i ne inkamos sakinių sanda os. A likus duomenų analizę ma y i, kad ki akalbiai da o ečdaliu daugiau klaidų. A lik as y imas leidžia da y i apibend inamąsias iš adas. 1.1. Vienos iš pag indinių isuose ašiniuose da omų klaidų y a linksnių klaidos, jos i gim akalbių, i ki akalbių ašiniuose suda o panašų p ocen ą. Gausiausiai klaidų g upei p iklauso d ejybinių linksnių ne a ojimas, okių klaidų daugiau as a gim akalbių abi u ien ų da buose, o o p iežas is galė ų bū i a, kad dažniau pasi enkamas oks aiškos būdas. 1.2. Abiejų ipų mokyklų mokslei iai klys a a odami ie ininką: au inių mažumų mokyklų abi u ien ų ašiniuose dažnesnės laiko eikšmės ie ininkų klaidos, lie u iškų mokyklų – einamojo idaus ie ininko a dan klaidos. 1.3. Dideliu ski umu ki akalbiai abi u ien ai lenkia gim akalbius ašiniuose ne aisyklingai a odami galininką, užuo a oję neiginio kilmininką. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 21 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2. An a sin aksės klaidų g upė – sakinių sanda os ydos. 2.1. Vy aujan i šio ipo klaida y a ne aisyklingas padaly io a ojimas. Ją da o i au inių mažumų, i lie u iškų mokyklų abi u ien ai. Klaidų pobūdis i jų san ykis odo, kad gali bū i i a pa i p iežas is – nesu okiama, kad padaly is ne inka šalu iniam o pa ies eikėjo eiksmui eikš i asmeniniuose sakiniuose. 2.2. Ski ingai negu gim akalbių, eikiausiai dėl usų kalbos po eikio, ki akalbių abi u ien ų ašiniuose gausu kons ukcijų kad su bend a imi ikslui eikš i. 3. T ečias klaidų ipas, būdingas i gim akalbių, i ki akalbių ašiniams, – klaidingas p ielinksnių i polinksnių a ojimas. 3.1. Dėl usų kalbos po eikio au inių mažumų mokyklų mokslei ių da buose didžiąją p ielinksnių klaidų dalį suda o ne inkamai a ojamos p ielinksnių pas i į kons ukcijos. 3.2. Lie u iškų mokyklų abi u ien ams būdinga ydinga polinksnių dėka i pagalba a osena. 4. Iš gau ų ezul a ų ma y i, kad ašiniuose pasi aikančios sin aksės klaidos daugiausia a si adusios dėl sla ų kalbų po eikio. Iš usų kalbos išsi e s ų žodžių junginių pasi aiko i ki akalbių, i gim akalbių mokyklų mokslei ių da buose. Pagal analogiją su usų kalba sin aksinės kons ukcijos sąmonėje įsi eisina kaip no ma. Į aką, ma y , da o i šeimoje, i aplinkinių a ojama kalba, aip pa žiniasklaida, ku ios i ašy iniuose, i saky iniuose eks uose gausu abi u ien ų ašiniams būdingų kalbos klaidų. LITERATŪRA Bielinskienė A. 2004: Dėl jung uko bei a osenos daba inėje lie u ių kalboje. – Kalbos kul ū a 77, 119–123. KP S1: Kalbos pa a imai. Kn. 2. Sin aksė: 1. Linksnių a ojimas. Sud. Ri a Miliūnai ė, eks o au . Vi as Labu is, Aldonas Pupkis i Jonas Šukys. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2009. KP S2: Kalbos pa a imai. Kn. 2. Sin aksė: 2. Į ai ūs dalykai. Sud. Ri a Miliūnai ė, eks o au . Vi as Labu is i Aldonas Pupkis. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2009. Pi očkinas A. 1990: Adminis acinės kalbos kul ū a, Vilnius: Min is. Šukys J. 1998a: Lie u ių kalbos linksniai i p ielinksniai: a osena i no mos, Kaunas: Š iesa. SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 22 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Šukys J. 1998b: Taisyklingi i klaidingi ie ininkai, no mų ibos. – Gim asis žodis 4, 43– 46. U nėžiū ė R. 2015: Mūsų mokslo a ei ies kalba. – Gim oji kalba 1, 14–20. Vado ėlių ank aščių kalbos apž alga. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/s ie imas/ ado eliu- ap oba imas/ ado eliu- ank asciu-kalbos-apz alga (žiū ė a 2016 11 02). Vaičiuly ė-Semėnienė 2016: Daik a a džio pagalba įnagininko deseman izacija. – Ac a Linguis ica Li huanica 74, 9–39. Į eik a 2016 12 05 P iim a 2017 01 20 SOLVITA LABANAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]