Ju gi a Venckienė.
Vals ybinė lie u ių kalba: eisės ak ų nuos a os a puka iu 9
JURGITA VENCKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
doi.o g/10.35321/bkalba.2022.95.02
VaLS YBinė Lie uViŲ kaLBa:
eiSėS ak Ų nuOS a OS a Puka iu1
ESMINIAI ŽODŽIAI:
bend inė kalba, als ybinė kalba, eisės ak ai, a puka is.
anO aciJa
Lie u os als ybės a kū imas 1918‑aisiais paspa ino lie u ių bend inės kalbos
aidą. XiX a. pabaigoje i pačioje XX a. p adžioje bu usius s a bius į kalbos
o mą nuk eip us bend inės kalbos aidos aspek us – no mos pasi inkimą i ko‑
di ikaciją – a puka iu pakei ė aspek ai, nuk eip i į kalbos unkciją, bū en unk‑
cijų obulinimas i isuomenės p iėmimas. Bend inė kalba p adė a a o i aldžios
įs aigose, ku iamoje š ie imo sis emoje, iešajame gy enime – en, ku anksčiau
bu o d audžiama a ibojama, o 1922 m. ji ga o als ybinės kalbos s a usą. S aips‑
nyje ap a iami a puka io Lie u os eisės ak ų eikala imai, susiję su lie u ių kal‑
bos a ojimu, mokėjimu, mokymu, unkcijų obulinimu; į juos ž elgiama kaip į
eo ines nuos a as, eikusias bend inės kalbos aidą.
ABSTRACT
he es o a ion o he Li huanian s a e in 1918 accele a ed he de elopmen o
he Li huanian s anda d language. he o m‑o ien ed aspec s o he de elopmen
o he s anda d language a he end o he 19 h cen u y and he e y beginning
o he 20 h cen u y, he selec ion o no m and he codi ica ion o o m, we e
eplaced by unc ion‑o ien ed aspec s, he elabo a ion o unc ion and accep ance
by he communi y, in he in e ‑wa pe iod. he s anda d Li huanian began o be
used in go e nmen o ices, in he educa ion sys em unde cons uc ion, and in
public li e, whe e i had p e iously been o bidden o es ic ed, and was gi en
he s a us o a s a e language in 1922. he a icle discusses he equi emen s o
in e wa Li huanian legal documen s conce ning he use, lea ning, eaching and
elabo a ion o he unc ions o s anda d Li huanian. hese documen s we e seen
as heo e ical p o isions ha in luenced he de elopmen o he s anda d language.
1 S aipsnis pa eng as pagal p anešimą Kokia eikšmę bend inei lie u ių kalbai u ėjo als ybinės
kalbos s a usas, skai y ą 2022 m. ugsėjo 14 d. Lie u os espublikos Seime ykusiame
minėjime, ski ame als ybinės kalbos s a uso 100‑osioms me inėms.
10
BenD inė kaLBa | 95
ĮVaDaS
2022‑aisiais minimas als ybinės lie u ių kalbos šim me is. 1922 m. ug‑
pjūčio 1 d. Lie u os als ybės kons i ucijoje, paskelb oje Vy iausybės Ži-
niose2, lie u ių kalbai su eik as als ybinės kalbos s a usas: 1 sky iaus Bend
ieji dėsniai 6 s aipsnyje nu ody a: „Vals ybės kalba – lie u ių kalba“ (LVk
1922: 1)3. okia pa i nuos a a paka o a i 1928 m. Lie u os als ybės kons‑
i ucijoje, 7‑ajame Bend ųjų dėsnių s aipsnyje (LVk 1928: 1). aip ji skam‑
bėjo i 1938‑ųjų kons i ucijos 7 s aipsnyje: „Vals ybinė kalba – lie u ių
kalba“ (Vk 1938: 1). Vlado Si u a ičiaus eigimu, Vidu io eu opos als‑
ybėse, ku ios o ma osi po Pi mojo pasaulinio ka o, „ als ybinės kalbos
idėja apo s a biu nacionalinės poli ikos ins umen u iek į i inan als‑
ybingumą, iek ska inan nacionalinės kul ū os aidą“ (Si u a ičius 2010:
52). aigi, kalba apo als ybės poli ikos dalimi.
Vals ybinės kalbos s a uso su eikimas labai pa eikė bend inės kalbos
( oliau – bk) aidą. gied ius Subačius bk a puka iu lygino su ugnikalnio
išsi e žimu: „abi Lie u os nep iklausomybės – ai iesiog lie u ių kalbos
ugnikalnio ling is inės e upcijos i sp ogimai, ek oniniai lūžiai kalbos ai‑
doje“ (Subačius 2018: 109). aldonas Pupkis 1918–1940 me us adino yš‑
kiausiu lie u ių bk kilimo laiko a piu (Pupkis 2005: 44). Vis dėl o de ales‑
nių y imų, apimančių bk aidą, jai apus als ybine, nė a daug. Šiame
s aipsnyje o ien uojamasi į p adinį okių y imų aspek ą – a puka io Lie‑
u os eisės ak ų eikala imus. Į juos bus ž elgiama kaip į eo ines nuos‑
a as, eikusias bk a oseną, mokymą, jos unkcijų obulinimą, sklaidą
isuomenėje. Daugiausia emiamasi 1919–1938 m. Vy iausybės Žiniose
paskelb ais į ai ių s ičių dokumen ais – kons i ucijomis, įs a ymais i jų
pakei imais, įs a ais, s a u ais, įsakymais, a kos ap ašais, ins ukcijomis,
aip pa Sa i aldybių įs a ymu (1919) i Seimo inkimų įs a ymu (1926).
a ski i a puka io bk is o ijos aspek ai y a sulaukę y ėjų dėmesio. au‑
elija amošiūnai ė analiza o bk p iėmimą i asmeninę a oseną ( amo‑
šiūnai ė 2009, 2011), lie u ių kalbos a ojimo ka iuomenėje klausimus
y ė algi das ažubalis, Diana Builienė i olanda kazlauskai ė‑Ma kelienė
(ažubalis i k . 2010), apie an ano Sme onos li uanis ikos ins i u o įkū i‑
mą ašė Dangi as Mačiulis (2002) i Danguolė Mikulėnienė (2021), e ‑
minologijos komisijos eiklą nag inėjo albina aukso iū ė (2011, 2021),
2 Minin šį leidinį, s aipsnyje išlaikoma o me o ašyba.
3 Laikinojoje Lie u os als ybės kons i ucijoje, p iim oje 1920 m., als ybinė kalba neminė‑
a (ž . LLVk 1920: 1–2).
Ju gi a Venckienė.
Vals ybinė lie u ių kalba: eisės ak ų nuos a os a puka iu 11
Mindaugas Maksimai is (2007), al ydas umb asas (2001, 2021), p adinių
mokyklų lie u ių kalbos p og amas i ado ėlius apima Vaidos Bui ydienės
y imai (2012, 2013, 2015, 2017), apibend inamąjį s aipsnį apie lie u ių
kalbą a puka iu y a paskelbęs aldonas Pupkis (2019a, b).
1. BenD inė i VaLS YBinė kaLBa
y ėjai ski ia ke u is s a biausius bend inių kalbų aidos aspek us: a minio
a ian o pasi inkimą (angl. selec ion o no m), kodi ikaciją (angl. codi ica ion),
unkcijų obulinimą (angl. elabo a ion o unc ion) i isuomenės p iėmimą
(angl. accep ance by he communi y) (Haugen 1972: 252; 1987: 59). Du pi ‑
mieji aspek ai y a nuk eip i į kalbos o mą, an ieji – į unkciją (Haugen
1972: 252; Subačius 2004: 103). Lie u ių bk p adžia siejama su nelegalia
spauda – Ausz os (1883–1886), Va po (1889–1905) i ki ų leidinių edak‑
cijos sa o kalbos pag indu inkosi aka ų aukš aičių a mę, šis kalbos a‑
ian as pasku iniais XiX a. dešim mečiais bu o p iim as in eligen ijos.
1901 m. pasi odžiusi Pe o k iaušaičio slapy a džiu pasi ašy a Jono Jablons‑
kio Lie u iškos kalbos g ama ika a liko simbolinės kodi ikacijos aidmenį –
bk aisyklės apo leng iau p ieinamos, išmoks amos.
a kū us Lie u os als ybę, bk aida suin ensy ėjo. Jos unkcijos ėmė
spa čiai plės is, ji ėmė unkcionuo i en, ku iki ol nebu o a ojama a
bu o ibojama, bū en aldžios įs aigose, ka iuomenėje, mokyklose, ieša‑
jame gy enime. Ji apo mokslo kalba kaune įs eig ame Lie u os uni e si‑
e e. Bend inės kalbos p iėmimas isuomenėje y a susijęs su jos p es ižu.
y imai odo, kad isuomenėje bk pa auklumas augo nuo XiX a. pabaigos4,
be da labiau padidėjo a kū us nep iklausomą als ybę, kai lie u ių kalba,
g. Subačiaus žodžiais a ian , „ apo sa aime sup an ama als ybės gy eni‑
mo kasdienybe“ (Subačius 2018: 109). aigi, lie u ių bk aida, o iksliau,
jos unkcijų obulinimas i p iėmimas isuomenėje, y a iesiogiai susijęs su
als ybės a kū imu i bk apimu als ybine – įs a ymų į eisin a o icialia
iešojo als ybės gy enimo kalba.
XX a. daugelio als ybių kons i ucijose bu o į i in a als ybinė kalba
a p iim i kalbos įs a ymai. Vals ybine apusios lie u ių bk aidą ( unkcijų
obulinimas i p iėmimas isuomenėje) ėmė koo dinuo i specialios komi‑
sijos, a ybos; a si ado naujas eiškinys – kalbos poli ika (Sme onienė 2005:
4 Pa yzdžiui, XX a. p adžioje didėjančią o ien aciją į bk odo an kapių už ašų kalba (plačiau
ž . Venckienė 2017).
12
BenD inė kaLBa | 95
24; 2014: 101). Vykdydama kalbos poli iką, aldžia eglamen uoja iešąją
kalbos a oseną, kalbos mokėjimo įgūdžių, bū inų als ybės p io i e ams
pa enkin i, ugdymą, aip pa eises i galimybes moky is, a o i sa o kalbą
(kė alienė, aipa 2007: 47).
2. Lie uViŲ kaLBa eiSėS ak uOSe
1922 m. kons i ucijoje lie u ių kalbai su eik as als ybinės kalbos s a usas
de ju e, ji apo als ybės poli ikos dalimi (Sme onienė 2014: 101), ačiau de
ac o als ybine ji laiky a i anksčiau. ai liudija ne ienas dokumen as.
no s p ieš p iiman kons i uciją bu o kilusių diskusijų, a Lie u oje eikė‑
ų p ipažin i ieną, a kelias als ybines kalbas (kelmu is 1922: 2), is
dėl o į ai ių s ičių dokumen uose nuo pa 1919 m. bū a eikala imų mo‑
kė i, a o i als ybinę lie u ių kalbą.
2.1. Reikala imai mokė i i a o i als ybinę kalbą
1919 m. sausio mėn. paskelb ame Laikinajame Lie u os eismų i jų da bo su-
a kyme, pasi ašy ame Vals ybės a ybos p ezidiumo, nus a y a, kad „[ ]eis mas
a liekamas als ybine, lie u ių kalba; a kalba ašomi p o okolai i sp endimai“5
(LS 1919: 7). ais pačiais me ais išleis ame Sa i aldybių įs a yme nu ody a:
„Visose sa i aldybės įs aigose ašomasis da bas a liekamas als ybine lie u ių
kalba. g e a als ybinės lie u ių kalbos leidžiama a o i i ki os kalbos“ (SĮ
1919: 2). aigi, įs a ymų leidžiamoji aldžia, ned ausdama a o i ki ų kalbų,
siekė lie u ių kalbos a ojimo adminis acijos įs aigose. kalbų a ojimą
kauno sa i aldybėje 1918–1928 m. y ęs P anas Janauskas kons a a o, kad ši
daugiakalbė sa i aldybė „ilgą laiką į ai iuose lygmenyse sėkmingai a ojo
usų kalbą i a kakliai p iešinosi als ybinės kalbos pozicijoms“ (Janauskas
2003: 45). Lūžis, kai nuo usų kalbos pe ei a p ie als ybinės, iksuo as ik
ečiojo dešim mečio an oje pusėje.
Po 1922‑ųjų a si ado daugiau eikala imų aldžios įs aigų a s o ams,
a nau ojams, apsk ičių i mies ų a ybų na iams mokė i lie u ių kalbą žo‑
džiu i aš u. Pa yzdžiui, Valsčiaus a ybos s a u e, paskelb ame 1924 m.
g uodžio 31 d., nu ody a, kad alsčiaus i šai is i aldybos na iai u i mo‑
kė i ašy i als ybine kalba: „§ 8. Valsčiaus i šai į i aldybos na ius ( i ‑
5 Be o, čia p idu a, kad jei bylos daly iai nemokė ų als ybinės kalbos, „ eisėjai p i alo
mokė i i susikalbė i i ki omis ie os kalbomis (lenkų i gudų)“ (LS 1919: 7).
Ju gi a Venckienė.
Vals ybinė lie u ių kalba: eisės ak ų nuos a os a puka iu 13
šaičio padėjėją i iždininką) enka alsčiaus a yba iš asmenų, ku ie moka
ašy i als ybine kalba“ (V S 1924: 2). 1929 m. p iim ame Vie os sa i al-
dybės įs a yme bu o eikalaujama, kad seniūnas i seniūnijos a s o as į als‑
čiaus a ybą bū ų enkami iš mokančių lie u iškai skai y i i ašy i, i šaičiu
aip pa gali bū i enkamas ik mokąs žodžiu i aš u lie u ių kalbą gy en‑
ojas (VSĮ 1929: 1–2). O pagal 1936 m. p iim ą Seimo inkimų įs a ymą ie,
„kas nemoka žodžiu i aš u als ybinės kalbos“, negalėjo bū i enkami a s‑
o au i au ai (S Į 1936: 1)6.
eisės ak ai numa ė, kad mokė i lie u ių kalbą p i aloma ne ik aldžios
i adminis acijos įs aigose di ban iems, be i ki ų s ičių da buo ojams.
1925 m. paskelb as Medicinos, e e ina ijos, a macijos i odon ologijos p ak-
ikos eisių įs a ymas, ku iame nu ody a: „asmens, no į Lie u oje u ė i
eisę e s is medicinos, e e ina ijos, a macijos a odon ologijos p ak ika[,]
p i alo mokė i lie u iškai“ (MVFOĮ 1925: 7). 1929 m. Emig acijos įs a ymas
numa ė, kad „[e]mig acijos įs aigos a nau ojai, ku ie p iima emig an us
uos uose i lydi emig an ų anspo us, u i mokė i lie u ių kalbą“, o emi‑
g acijos knygos ašomos lie u ių kalba (eĮ 1929: 1). 1932 m. išleis as Ki-
no ea ų įs a ymas, o pagal jį – „[k]ino ilmų an aš ėms i ašy iniams eks‑
ams u i bū i a ojama ik ai lie u ių kalba“ (kĮ 1932: 1). 1935‑ųjų Spau-
dos įs a yme nus a y i eikala imai pe iodikos leidėjams: „Laik aš į leis i
egali Lie u os pilie is, mokąs žodžiu i aš u lie u ių kalbą i gy enąs
Lie u oje“ (SpĮ 1935: 2). aip pa nu ody a, kad ne lie u ių kalba leidžia‑
mų laik aščių pa adinimai u i bū i pa eik i i lie u ių kalba (SpĮ 1935: 1).
nuo 1935‑ųjų mokė i lie u ių kalbą p i alėjo i spaus u ininkai bei
knygynų edėjai: Spaus u ių i spausdinimo eikmenų įs a yme nu ody a, kad
„[S]paus u ės edėju egali bū i Lie u os pilie is, suėjęs 24 me us amžiaus,
mokąs žodžiu i aš u lie u ių kalbą“ (SS Į 1935: 5), Knygynų įs a yme
išdės y a nuos a a, kad „[k]nygyno edėju egali bū i Lie u os pilie is, su‑
ėjęs 21 me us amžiaus, mokąs žodžiu i aš u lie u ių kalbą“ (knĮ 1935:
6). D augijų įs a yme, paskelb ame 1936 m., nus a y a, kad ado ybės na iai
Lie u os piliečiai u i mokė i žodžiu i aš u lie u ių kalbą, be o, „[k]albos
mokėjimas gali bū i pa ik in as“ (DĮ 1936: 2). Šiame įs a yme nu ody a,
kad ik lie u ių kalba ašy i d augijų dokumen ai u i eisinę eikšmę.
1940 m. balandžio 8 d. idaus eikalų minis as kazys Skučas pa i ino
Lie u ių kalbos mokėjimo p og amą i jo ik inimo a ką. Dokumen e nu‑
ma y a, kad lie u ių kalbos mokėjimą žodžiu i aš u į odo ne mažiau kaip
6 1926 m. Seimo inkimų įs a yme šios nuos a os nebu o (ž . S Į 1926).

14
BenD inė kaLBa | 95
4 sky ių p adžios mokslo a ba ki os lie u ių mokyklos olygus pažymėjimas.
ki ais a ejais lie u ių kalbos mokėjimas ik inamas. am „susi a ę minis‑
ai ski ia iš sa o adybų po ieną a s o ą“ (LkP 1940: 2).
kaip ma y i, eisės ak uose nuos a ų a o i als ybinę kalbą pasi odė da
p ieš p iiman 1922 m. kons i uciją – 1919 m. kalbos mokėjimas i a o‑
jimas aldžios i ki ose įs aigose bu o eglamen uojamas į ai iais dokumen‑
ais. okie eikala imai eikė i als ybine apusios bk sklaidą, i p es ižą –
no ėdamas užim i am ik as pa eigas, asmuo u ėjo mokė i lie u ių kalbą.
a. amošiūnai ės y imai palaipsnį bk au o i e o augimą odo ykus maž‑
daug nuo XX a. ečiojo dešim mečio ( amošiūnai ė 2011: 505).
2.2. Š ie imas
ku iama nacionalinė š ie imo sis ema, pasak Dangi o Mačiulio, u ėjo į i ‑
in i „lie u išką kul ū inę ling is inę aplinką“ (Mačiulis 2015: 17). Pi miau‑
sia, siekian didin i gy en ojų aš ingumą i išsila inimą, 1922 m. spalio
6 d. S eigiamasis Seimas p iėmė P adžios mokyklų įs a ymą. Jame numa‑
y as p i alomas p adinis mokslas: „P adžios mokyklą p i alo ei i isi be
ku ios ly ies aikai 7–14 me ų amžiaus“ (PMĮ 1922: 1). Be o, šiame įs a‑
yme nu ody a, kad, be ki ų dalykų, p adžios mokykloje u i bū i mokoma
„gim osios kalbos, skai y i, ašy i“. Mokyklose, ku iose mokoma ne lie u ių
kalba, eikalau a ją dės y i kaip a ski ą dalyką „an ame, ečiame i ke i ‑
ame sky iuose“, ne mažiau kaip po ieną pamoką kasdien (PMĮ 1922: 1).
Po ejų me ų, 1925 m. ugpjūčio 5 d., bu o paskelb as P adžios moky-
klų įs a ymo pakei imas. iš anks esnio a ian o liko nuos a a apie mokyklas
ne lie u ių kalba: jose lie u ių kalba u ėjo bū i dės oma kaip a ski as da‑
lykas an aisiais–ke i aisiais me ais, ne mažiau kaip po ieną pamoką
kasdien (PMĮP 1925: 5). Šiame įs a ymo pakei ime numa y i kalbos mo‑
kėjimo eikala imai p adžios mokyklų moky ojams: „nemokan iems žodžiu
a aš u lie u ių kalbos iek, kiek o eikalauja am ik a Š ie imo Minis‑
e io nus a y a p og ama, moky ojo cenzas p ipažįs amas ik išlaikius nu‑
s a y a p og ama lie u ių kalbos egzaminus“ (PMĮP 1925: 6).
1919 m. Š ie imo minis e ija nu odė mokykloms em is ais me ais
pasi odžiusia Jojo Jablonskio lie u ių kalbos g ama ika P. K iaušaičio i Ry-
giškių Jono Lie u ių kalbos g ama ika. E imologija. Pi mosioms mūsų aukš-
esniosioms mokslo įs aigoms (Vilnius, „Žaibo“ spaus u ė). Laik aš yje Vy-
iausybės Žinios bu o išspausdin as P adžios mokslo depa amen o k eipi‑
masis į isus p adedamųjų mokyklų ins uk o ius, moky ojus i moky ojas,
ku iame bu o p ašoma em is šiuo eikalu:
Ju gi a Venckienė.
Vals ybinė lie u ių kalba: eisės ak ų nuos a os a puka iu 15
Depa amen as y a pa y ęs, kad lie u ių p adedamosiose mokyklose a ojama
nepakankamai ienoda ašyba, ūlose mokyklose i nepakankamai aisyklinga kal‑
ba. Pašalin i ši oms mūsų š e imo [sic!] ydoms P adžios Mokslo Depa amen as
p ašo isus p adedamujų mokyklų moky ojus i moky ojas kaip o icijaliuose aš‑
uose, aip i mokymo eikalais esek i omis kalbos aisyklėmis i ašyba, ku ios
y a išdės y os P. k iaušaičio i ygiškių Jono Lie u os kalbos g ama ikoje (Vilniu‑
je, 1919 me ai, Lie u ių Mokslo D augijos leidiny) (k eipimasis 1919: 8).
Ši g ama ika apo pag indine lie u ių kalbos mokymo p iemone isose
Lie u os mokyklose (Palionis 1957: 34). 1922 m. pasi odžiusį papildy ą
g ama ikos leidimą Rygiškių Jono Lie u ių kalbos g ama ika. E imologija.
Vidu inėms mokslo įs aigoms (kaunas, „Š y u io“ bend o ės leidinys) Š ie‑
imo minis e ija pa i ino kaip no minį i p i alomą Lie u os mokyklose
(Zinke ičius 1992: 153).
Po dešim mečio, 1936 m. liepos 29 d., anks esni mokyklų įs a ymai bu o
panaikin i i išleis as naujas P adžios mokyklų įs a ymas. Jame į ašy a anks‑
čiau nebu usi nuos a a: „P adžios mokyklų dės omoji kalba y a lie u ių
kalba“ (PMĮ 1936: 1). Be o, kaip p i alomas dalykas nus a y a ai, kad
aikai, ku ių ienas iš ė ų y a lie u ių au ybės, lanky ų mokyklą lie u ių
dės omąja kalba. Mokyklose, ku iose bu o mokoma ne lie u ių kalba, lie‑
u ių kalba kaip p i alomasis dalykas u ėjo bū i dės oma nuo an ųjų
mokymosi me ų. ečiaisiais me ais lie u iškai u ėjo bū i mokoma ė ynės
pažinimo, is o ijos i geog a ijos. iškel i eikala imai okių mokyklų admi‑
nis acijai – „ aš edyba u i bū i edama lie u ių kalba“ (PMĮ 1936: 2).
ka u su P adžios mokyklų įs a ymu paskelb as i Vidu inių mokyklų įs a y-
mas. Jame nu ody a, kad mokyklose, ku iose dės omoji kalba y a ne lie‑
u ių, lie u iškai u i bū i mokoma lie u ių kalbos i li e a ū os, is o ijos,
Lie u os geog a ijos, kūno kul ū os i ka inio pa engimo. aš edyba, kaip
nu ody a, okiose mokyklose i gi u i bū i a koma lie u ių kalba (VMĮ
1936). Lie u ių kalbos moky a i ki ose mokymo įs aigose, pa yzdžiui, ka o
mokykloje (ž . kMĮ 1922: 2), aip pa Š ie imo minis e ijos Paš o, eleg a‑
o i ele ono ku suose (ž . P Į 1924: 1). no in iems moky is šiuose
ku suose galėjo bū i engiami lie u ių kalbos egzaminai.
ku ian als ybinę š ie imo sis emą, eikėjo pa eng i pe sonalą. 1919 m.
Š ie imo minis e ija Ma ijampolėje, kaune, Šiauliuose, Pane ėžyje, Ju ba ‑
ke, elšiuose, ukme gėje i okiškyje o ganiza o me inius (1919–1920 moks‑
lo me ų) p adinių mokyklų moky ojų ku sus. Vy iausybės Žiniose paskelb‑
i Me iniams p adedamųjų mokyklų moky ojų ku sams įs a ai. Dokumen e
nu ody a, kad ku suose, be ki ų dalykų, u i bū i dės oma „lie u ių kalba,
16
BenD inė kaLBa | 95
jos me odika i p ak ika“ (MĮ 1919: 5). Juos lanky i galėjo baigę ben is
gimnazijos klases i u in ys ai liudijančius pažymėjimus. ne u in iems
okio dokumen o eko laiky i lie u ių kalbos, ikybos, a i me ikos i p a‑
dedamojo geog a ijos ku so egzaminus. Lie u ių kalbos egzaminą suda ė
e imologija7, dik an as i a pasakojimas (MĮ 1919: 5).
1923 m. Š ie imo minis e ija įs eigė d ejų me ų moky ojų ku sus i
Vy iausybės Žiniose paskelbė P adedamųjų mokyklų moky ojų ku sų įs a ymą
(PMMĮ 1923: 1). Įs a ymo 5 punk e nu ody a, kad, ku suose mokan ne
lie u iškai, lie u ių kalba i li e a ū a, geog a ija i is o ija u i bū i dės o‑
ma lie u iškai: „ku suose, ku mokslas einamas ne lie u ių kalba, lie u ių
kalba i li e a ū a, Lie u os geog a ija i is o ija y a p i alomi mokslo da‑
lykai; jie dės omi lie u ių kalba. Lie u ių kalbai ski iama ne mažiau kaip
iena alanda kasdien kiek ienoje klasėje“ (PMMĮ 1923: 1).
aigi, ku ian nacionalinę š ie imo sis emą eglamen uo as lie u ių kal‑
bos a ojimas mokyklose (nu ody a em is J. Jablonskio 1919 i 1922 m.
g ama ikomis), pa i in i jos mokėjimo eikala imai moky ojams, nus a‑
y a lie u ių kalbos mokymo i a ojimo bei aš edybos a ka mokykloms,
ku iose mokoma a dės oma ki omis kalbomis. 1919–1940 m. baigę mo‑
kyklą gy en ojai u ėjo bū i p amokę bend inės kalbos.
2.3. Kalbos unkcijų obulinimas
eina as Haugenas, kalbėdamas apie bk unkcijų obulinimą, pi miausia nu‑
odė, kad mode niai kalbai eikalinga e minija8. Lie u ių bk apus o icialia
als ybės kalba, plečian is jos a osenai, im a ūpin is e minų kū imu.
1921 m. ko o 29 d. Vy iausybės Žiniose paskelb as Te minologijos Komisijos
suda ymo įsakymas ( kĮ 1921: 4). Jame nu ody a, kad komisija ku iama
p ie Š ie imo minis e ijos „ isų mokslo s ičių i isų p ak ikos gy enimo
eikalų e minams nus a y i i su ienodin i“ (plačiau apie e minologijos
komisijos eiklą ž .: umb asas 2001, 2021; Maksimai is 2007; aukso iū ė
2011, 2021). eisės ak ais eglamen uo as i asmen a džių bei ie o a džių
a ojimas, jų lie u inimas, aip pa nus a y i eikala imai spaudos kalbai.
ūpinan is a dų ašymu, 1920 m. p adžioje p iim as Įsakymas dėl žmonių
a dų, pa a džių i p a a džių, aip pa i ie ų a dų ašymo (ĮVPP 1920: 5).
7 E imologija adin as mokyklinės g ama ikos sky ius, apiman is one iką i mo ologiją (ž .
LkŽe).
8 „a mode n language o high cul u e needs a e minology o all he in ellec ual and hu‑
manis ic disciplines, including sciences“ (Haugen 1987: 61).
Ju gi a Venckienė.
Vals ybinė lie u ių kalba: eisės ak ų nuos a os a puka iu 17
Jame nu ody a, kad „[D]okumen uose i o icialinuose [sic!] aš uose (lie u‑
ių kalba ašomuose) žmonių a dai, pa a dės i p a a dės, aip pa i ie ų
(kaimų, sodžių, mies ų i mies elių) a dai u i bū i ašomi nelaužan lie u‑
ių kalbos dėsnių, bū en aip, kaip jie y a lie u ių kalboje a iami, i lie‑
u ių kalbos one ikos dėsniais einan “ (ĮVPP 1920). Be o, nu ody a ne‑
be a o i ki ų aldžių pakeis ų ie ų pa adinimų: „ oms ie oms, ku ios,
s e imiems aldan Lie u ą, dokumen uose i o icialiniuose aš uose bu o
adinamos ki okiu a du, ne uo, ku iuo os pa ie os gy en ojų adinamos,
u i bū i palik as žmonių a ojamas a das i ši asai o icialiniuose aš uose
a ojamas“ (ĮVVP 1920).
kol kas nė a de alesnių y imų, kaip įs a ymas eikė p ak iškai. iš Min‑
daugo Balkaus a lik os 1918–1940 m. kauno ga ė a džių analizės žinoma,
kad 1919 m. mies o aldyba bu o nu a usi leis i ga ių pa adinimus len‑
elėse ašy i imis kalbomis (lie u ių, lenkų i jidiš), i ik 1923 m. liepą
mies o a yba p iėmė nu a imą, pagal ku į ga ių pa adinimai u ėjo bū i
ašomi ik lie u ių kalba (Balkus 2020: 55).
Vie o a džiai minimi i 1928 m. bi želio 28 d. Vy iausybės Žinių paskelb‑
oje Žemė a kos da bams ykdy i ins ukcijoje. Šios ins ukcijos 235 punk e
numa y a: „ a komųjų iene ų nelie u iški a ba išk aipy i lie u iški pa a‑
dinimai u i bū i pakeis i g ynai lie u iškais“ (ŽĮ 1928: 17).
1938 m. paskelb as Pa a džių įs a ymas (PĮ 1938)9. Jame nu ody a, kad
lie u ių pa a dės ašomos „bend inės kalbos ašyba i ly imis pagal Pa a ‑
džių žodyną“10. Įs a yme apib ėž a i pa a džių aisymo a ka: gali bū i
„a i aisomos“ lie u ių pa a dės, „1) u inčios sla iškas p iesagas, 2) e s os
į ki as kalbas i 3) išk eip os s e imų kalbų į aka“ (PĮ 1938: 2). Be o, nu‑
s a y a, kad aisomos „ a minės“ i „nuk ypusios nuo bend inės kalbos
dėsnių“ pa a dės.
1919 m. Spaudos įs a yme spaudinių kalbai eikala imų nekel a, be
1935‑ųjų Spaudos įs a yme am ski as an as sky ius II. Spaudinių kalbos
p iežiū a. eikalau a kalbos g ynumo i aisyklingumo: „Spaudinių lie u ių
kalba u i bū i g yna i aisyklinga. kalbos g ynumą i aisyklingumą p i‑
žiū i Š ie imo Minis e is. Š ie imo Minis e is pas ebėjęs, kad spaudinio
kalba neg yna a ne aisyklinga, p aneša a ai Vidaus eikalų Minis e iui“
(SpĮ 1935: 2). Įs a yme paminė u a eju – kai spaudinio kalba ne inkama,
9 ka u panaikin as anks esnis, 1922 m. p iim as, Pa a džių kei imo įs a ymas (PkĮ 1922).
10 Da nu ody a, kad nelie u ių pa a dės ašomos pagal lie u ių kalbos i ašybos dėsnius, be
galima ašy i i „ aip, kaip sa o kalba ašosi jos u ė ojas, jei o jis pageidauja i jei os
kalbos aidynas lo yniškas“ (PĮ 1938: 2).
24
BenD inė kaLBa | 95
u ių kalbos g ama ika. E imologija. Pi mosioms mūsų aukš esniosioms mokslo įs aigoms
(Vilnius, 1919), ėliau no miniu paskelbė papildy ą šios g ama ikos leidimą Rygiškių
Jono Lie u ių kalbos g ama ika. E imologija. Vidu inėms mokslo įs aigoms (kaunas,
1922). eglamen uo as kalbos mokymas mokyklose, ku iose mokoma ne lie u ių
kalba, nus a y i lie u ių kalbos mokėjimo eikala imai moky ojams.
Bend inės kalbos sklaidai i p es ižui į akos u ėjo i eikala imai mokė i i a ‑
o i lie u ių kalbą aldžios i ki ose įs aigose, d augijose. Plečian is bend inės kalbos
a osenai i ūpinan is jos unkcijų obulinimu, eisės ak ais eglamen uo as ik inių
a dų a ojimas i kei imas, nus a y i eikala imai, aiky ini spaudos kalbai.
ESMINIAI ŽODŽIAI:
bend inė kalba, als ybinė kalba, eisės ak ai, a puka is.
Ju gi a Venckienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, L ‑10308 Vilnius
[email p o ec ed]