Valstybinė lietuvių kalba: teisės aktų nuostatos tarpukariu

Ju gi a Venckienė. Vals ybinė lie u ių kalba: eisės ak ų nuos a os a puka iu 9 JURGITA VENCKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as doi.o g/10.35321/bkalba.2022.95.02 VaLS YBinė Lie uViŲ kaLBa: eiSėS ak Ų nuOS a OS a Puka iu1 ESMINIAI ŽODŽIAI: bend inė kalba, als ybinė kalba, eisės ak ai, a puka is. anO aciJa Lie u os als ybės a kū imas 1918‑aisiais paspa ino lie u ių bend inės kalbos aidą. XiX a. pabaigoje i pačioje XX a. p adžioje bu usius s a bius į kalbos o mą nuk eip us bend inės kalbos aidos aspek us – no mos pasi inkimą i ko‑ di ikaciją – a puka iu pakei ė aspek ai, nuk eip i į kalbos unkciją, bū en unk‑ cijų obulinimas i isuomenės p iėmimas. Bend inė kalba p adė a a o i aldžios įs aigose, ku iamoje š ie imo sis emoje, iešajame gy enime – en, ku anksčiau bu o d audžiama a ibojama, o 1922 m. ji ga o als ybinės kalbos s a usą. S aips‑ nyje ap a iami a puka io Lie u os eisės ak ų eikala imai, susiję su lie u ių kal‑ bos a ojimu, mokėjimu, mokymu, unkcijų obulinimu; į juos ž elgiama kaip į eo ines nuos a as, eikusias bend inės kalbos aidą. ABSTRACT he es o a ion o he Li huanian s a e in 1918 accele a ed he de elopmen o he Li huanian s anda d language. he o m‑o ien ed aspec s o he de elopmen o he s anda d language a he end o he 19 h cen u y and he e y beginning o he 20 h cen u y, he selec ion o no m and he codi ica ion o o m, we e eplaced by unc ion‑o ien ed aspec s, he elabo a ion o unc ion and accep ance by he communi y, in he in e ‑wa pe iod. he s anda d Li huanian began o be used in go e nmen o ices, in he educa ion sys em unde cons uc ion, and in public li e, whe e i had p e iously been o bidden o es ic ed, and was gi en he s a us o a s a e language in 1922. he a icle discusses he equi emen s o in e wa Li huanian legal documen s conce ning he use, lea ning, eaching and elabo a ion o he unc ions o s anda d Li huanian. hese documen s we e seen as heo e ical p o isions ha in luenced he de elopmen o he s anda d language. 1 S aipsnis pa eng as pagal p anešimą Kokia eikšmę bend inei lie u ių kalbai u ėjo als ybinės kalbos s a usas, skai y ą 2022 m. ugsėjo 14 d. Lie u os espublikos Seime ykusiame minėjime, ski ame als ybinės kalbos s a uso 100‑osioms me inėms. 10 BenD inė kaLBa | 95 ĮVaDaS 2022‑aisiais minimas als ybinės lie u ių kalbos šim me is. 1922 m. ug‑ pjūčio 1 d. Lie u os als ybės kons i ucijoje, paskelb oje Vy iausybės Ži- niose2, lie u ių kalbai su eik as als ybinės kalbos s a usas: 1 sky iaus Bend ieji dėsniai 6 s aipsnyje nu ody a: „Vals ybės kalba – lie u ių kalba“ (LVk 1922: 1)3. okia pa i nuos a a paka o a i 1928 m. Lie u os als ybės kons‑ i ucijoje, 7‑ajame Bend ųjų dėsnių s aipsnyje (LVk 1928: 1). aip ji skam‑ bėjo i 1938‑ųjų kons i ucijos 7 s aipsnyje: „Vals ybinė kalba – lie u ių kalba“ (Vk 1938: 1). Vlado Si u a ičiaus eigimu, Vidu io eu opos als‑ ybėse, ku ios o ma osi po Pi mojo pasaulinio ka o, „ als ybinės kalbos idėja apo s a biu nacionalinės poli ikos ins umen u iek į i inan als‑ ybingumą, iek ska inan nacionalinės kul ū os aidą“ (Si u a ičius 2010: 52). aigi, kalba apo als ybės poli ikos dalimi. Vals ybinės kalbos s a uso su eikimas labai pa eikė bend inės kalbos ( oliau – bk) aidą. gied ius Subačius bk a puka iu lygino su ugnikalnio išsi e žimu: „abi Lie u os nep iklausomybės – ai iesiog lie u ių kalbos ugnikalnio ling is inės e upcijos i sp ogimai, ek oniniai lūžiai kalbos ai‑ doje“ (Subačius 2018: 109). aldonas Pupkis 1918–1940 me us adino yš‑ kiausiu lie u ių bk kilimo laiko a piu (Pupkis 2005: 44). Vis dėl o de ales‑ nių y imų, apimančių bk aidą, jai apus als ybine, nė a daug. Šiame s aipsnyje o ien uojamasi į p adinį okių y imų aspek ą – a puka io Lie‑ u os eisės ak ų eikala imus. Į juos bus ž elgiama kaip į eo ines nuos‑ a as, eikusias bk a oseną, mokymą, jos unkcijų obulinimą, sklaidą isuomenėje. Daugiausia emiamasi 1919–1938 m. Vy iausybės Žiniose paskelb ais į ai ių s ičių dokumen ais – kons i ucijomis, įs a ymais i jų pakei imais, įs a ais, s a u ais, įsakymais, a kos ap ašais, ins ukcijomis, aip pa Sa i aldybių įs a ymu (1919) i Seimo inkimų įs a ymu (1926). a ski i a puka io bk is o ijos aspek ai y a sulaukę y ėjų dėmesio. au‑ elija amošiūnai ė analiza o bk p iėmimą i asmeninę a oseną ( amo‑ šiūnai ė 2009, 2011), lie u ių kalbos a ojimo ka iuomenėje klausimus y ė algi das ažubalis, Diana Builienė i olanda kazlauskai ė‑Ma kelienė (ažubalis i k . 2010), apie an ano Sme onos li uanis ikos ins i u o įkū i‑ mą ašė Dangi as Mačiulis (2002) i Danguolė Mikulėnienė (2021), e ‑ minologijos komisijos eiklą nag inėjo albina aukso iū ė (2011, 2021), 2 Minin šį leidinį, s aipsnyje išlaikoma o me o ašyba. 3 Laikinojoje Lie u os als ybės kons i ucijoje, p iim oje 1920 m., als ybinė kalba neminė‑ a (ž . LLVk 1920: 1–2). Ju gi a Venckienė. Vals ybinė lie u ių kalba: eisės ak ų nuos a os a puka iu 11 Mindaugas Maksimai is (2007), al ydas umb asas (2001, 2021), p adinių mokyklų lie u ių kalbos p og amas i ado ėlius apima Vaidos Bui ydienės y imai (2012, 2013, 2015, 2017), apibend inamąjį s aipsnį apie lie u ių kalbą a puka iu y a paskelbęs aldonas Pupkis (2019a, b). 1. BenD inė i VaLS YBinė kaLBa y ėjai ski ia ke u is s a biausius bend inių kalbų aidos aspek us: a minio a ian o pasi inkimą (angl. selec ion o no m), kodi ikaciją (angl. codi ica ion), unkcijų obulinimą (angl. elabo a ion o unc ion) i isuomenės p iėmimą (angl. accep ance by he communi y) (Haugen 1972: 252; 1987: 59). Du pi ‑ mieji aspek ai y a nuk eip i į kalbos o mą, an ieji – į unkciją (Haugen 1972: 252; Subačius 2004: 103). Lie u ių bk p adžia siejama su nelegalia spauda – Ausz os (1883–1886), Va po (1889–1905) i ki ų leidinių edak‑ cijos sa o kalbos pag indu inkosi aka ų aukš aičių a mę, šis kalbos a‑ ian as pasku iniais XiX a. dešim mečiais bu o p iim as in eligen ijos. 1901 m. pasi odžiusi Pe o k iaušaičio slapy a džiu pasi ašy a Jono Jablons‑ kio Lie u iškos kalbos g ama ika a liko simbolinės kodi ikacijos aidmenį – bk aisyklės apo leng iau p ieinamos, išmoks amos. a kū us Lie u os als ybę, bk aida suin ensy ėjo. Jos unkcijos ėmė spa čiai plės is, ji ėmė unkcionuo i en, ku iki ol nebu o a ojama a bu o ibojama, bū en aldžios įs aigose, ka iuomenėje, mokyklose, ieša‑ jame gy enime. Ji apo mokslo kalba kaune įs eig ame Lie u os uni e si‑ e e. Bend inės kalbos p iėmimas isuomenėje y a susijęs su jos p es ižu. y imai odo, kad isuomenėje bk pa auklumas augo nuo XiX a. pabaigos4, be da labiau padidėjo a kū us nep iklausomą als ybę, kai lie u ių kalba, g. Subačiaus žodžiais a ian , „ apo sa aime sup an ama als ybės gy eni‑ mo kasdienybe“ (Subačius 2018: 109). aigi, lie u ių bk aida, o iksliau, jos unkcijų obulinimas i p iėmimas isuomenėje, y a iesiogiai susijęs su als ybės a kū imu i bk apimu als ybine – įs a ymų į eisin a o icialia iešojo als ybės gy enimo kalba. XX a. daugelio als ybių kons i ucijose bu o į i in a als ybinė kalba a p iim i kalbos įs a ymai. Vals ybine apusios lie u ių bk aidą ( unkcijų obulinimas i p iėmimas isuomenėje) ėmė koo dinuo i specialios komi‑ sijos, a ybos; a si ado naujas eiškinys – kalbos poli ika (Sme onienė 2005: 4 Pa yzdžiui, XX a. p adžioje didėjančią o ien aciją į bk odo an kapių už ašų kalba (plačiau ž . Venckienė 2017). 12 BenD inė kaLBa | 95 24; 2014: 101). Vykdydama kalbos poli iką, aldžia eglamen uoja iešąją kalbos a oseną, kalbos mokėjimo įgūdžių, bū inų als ybės p io i e ams pa enkin i, ugdymą, aip pa eises i galimybes moky is, a o i sa o kalbą (kė alienė, aipa 2007: 47). 2. Lie uViŲ kaLBa eiSėS ak uOSe 1922 m. kons i ucijoje lie u ių kalbai su eik as als ybinės kalbos s a usas de ju e, ji apo als ybės poli ikos dalimi (Sme onienė 2014: 101), ačiau de ac o als ybine ji laiky a i anksčiau. ai liudija ne ienas dokumen as. no s p ieš p iiman kons i uciją bu o kilusių diskusijų, a Lie u oje eikė‑ ų p ipažin i ieną, a kelias als ybines kalbas (kelmu is 1922: 2), is dėl o į ai ių s ičių dokumen uose nuo pa 1919 m. bū a eikala imų mo‑ kė i, a o i als ybinę lie u ių kalbą. 2.1. Reikala imai mokė i i a o i als ybinę kalbą 1919 m. sausio mėn. paskelb ame Laikinajame Lie u os eismų i jų da bo su- a kyme, pasi ašy ame Vals ybės a ybos p ezidiumo, nus a y a, kad „[ ]eis mas a liekamas als ybine, lie u ių kalba; a kalba ašomi p o okolai i sp endimai“5 (LS 1919: 7). ais pačiais me ais išleis ame Sa i aldybių įs a yme nu ody a: „Visose sa i aldybės įs aigose ašomasis da bas a liekamas als ybine lie u ių kalba. g e a als ybinės lie u ių kalbos leidžiama a o i i ki os kalbos“ (SĮ 1919: 2). aigi, įs a ymų leidžiamoji aldžia, ned ausdama a o i ki ų kalbų, siekė lie u ių kalbos a ojimo adminis acijos įs aigose. kalbų a ojimą kauno sa i aldybėje 1918–1928 m. y ęs P anas Janauskas kons a a o, kad ši daugiakalbė sa i aldybė „ilgą laiką į ai iuose lygmenyse sėkmingai a ojo usų kalbą i a kakliai p iešinosi als ybinės kalbos pozicijoms“ (Janauskas 2003: 45). Lūžis, kai nuo usų kalbos pe ei a p ie als ybinės, iksuo as ik ečiojo dešim mečio an oje pusėje. Po 1922‑ųjų a si ado daugiau eikala imų aldžios įs aigų a s o ams, a nau ojams, apsk ičių i mies ų a ybų na iams mokė i lie u ių kalbą žo‑ džiu i aš u. Pa yzdžiui, Valsčiaus a ybos s a u e, paskelb ame 1924 m. g uodžio 31 d., nu ody a, kad alsčiaus i šai is i aldybos na iai u i mo‑ kė i ašy i als ybine kalba: „§ 8. Valsčiaus i šai į i aldybos na ius ( i ‑ 5 Be o, čia p idu a, kad jei bylos daly iai nemokė ų als ybinės kalbos, „ eisėjai p i alo mokė i i susikalbė i i ki omis ie os kalbomis (lenkų i gudų)“ (LS 1919: 7). Ju gi a Venckienė. Vals ybinė lie u ių kalba: eisės ak ų nuos a os a puka iu 13 šaičio padėjėją i iždininką) enka alsčiaus a yba iš asmenų, ku ie moka ašy i als ybine kalba“ (V S 1924: 2). 1929 m. p iim ame Vie os sa i al- dybės įs a yme bu o eikalaujama, kad seniūnas i seniūnijos a s o as į als‑ čiaus a ybą bū ų enkami iš mokančių lie u iškai skai y i i ašy i, i šaičiu aip pa gali bū i enkamas ik mokąs žodžiu i aš u lie u ių kalbą gy en‑ ojas (VSĮ 1929: 1–2). O pagal 1936 m. p iim ą Seimo inkimų įs a ymą ie, „kas nemoka žodžiu i aš u als ybinės kalbos“, negalėjo bū i enkami a s‑ o au i au ai (S Į 1936: 1)6. eisės ak ai numa ė, kad mokė i lie u ių kalbą p i aloma ne ik aldžios i adminis acijos įs aigose di ban iems, be i ki ų s ičių da buo ojams. 1925 m. paskelb as Medicinos, e e ina ijos, a macijos i odon ologijos p ak- ikos eisių įs a ymas, ku iame nu ody a: „asmens, no į Lie u oje u ė i eisę e s is medicinos, e e ina ijos, a macijos a odon ologijos p ak ika[,] p i alo mokė i lie u iškai“ (MVFOĮ 1925: 7). 1929 m. Emig acijos įs a ymas numa ė, kad „[e]mig acijos įs aigos a nau ojai, ku ie p iima emig an us uos uose i lydi emig an ų anspo us, u i mokė i lie u ių kalbą“, o emi‑ g acijos knygos ašomos lie u ių kalba (eĮ 1929: 1). 1932 m. išleis as Ki- no ea ų įs a ymas, o pagal jį – „[k]ino ilmų an aš ėms i ašy iniams eks‑ ams u i bū i a ojama ik ai lie u ių kalba“ (kĮ 1932: 1). 1935‑ųjų Spau- dos įs a yme nus a y i eikala imai pe iodikos leidėjams: „Laik aš į leis i egali Lie u os pilie is, mokąs žodžiu i aš u lie u ių kalbą i gy enąs Lie u oje“ (SpĮ 1935: 2). aip pa nu ody a, kad ne lie u ių kalba leidžia‑ mų laik aščių pa adinimai u i bū i pa eik i i lie u ių kalba (SpĮ 1935: 1). nuo 1935‑ųjų mokė i lie u ių kalbą p i alėjo i spaus u ininkai bei knygynų edėjai: Spaus u ių i spausdinimo eikmenų įs a yme nu ody a, kad „[S]paus u ės edėju egali bū i Lie u os pilie is, suėjęs 24 me us amžiaus, mokąs žodžiu i aš u lie u ių kalbą“ (SS Į 1935: 5), Knygynų įs a yme išdės y a nuos a a, kad „[k]nygyno edėju egali bū i Lie u os pilie is, su‑ ėjęs 21 me us amžiaus, mokąs žodžiu i aš u lie u ių kalbą“ (knĮ 1935: 6). D augijų įs a yme, paskelb ame 1936 m., nus a y a, kad ado ybės na iai Lie u os piliečiai u i mokė i žodžiu i aš u lie u ių kalbą, be o, „[k]albos mokėjimas gali bū i pa ik in as“ (DĮ 1936: 2). Šiame įs a yme nu ody a, kad ik lie u ių kalba ašy i d augijų dokumen ai u i eisinę eikšmę. 1940 m. balandžio 8 d. idaus eikalų minis as kazys Skučas pa i ino Lie u ių kalbos mokėjimo p og amą i jo ik inimo a ką. Dokumen e nu‑ ma y a, kad lie u ių kalbos mokėjimą žodžiu i aš u į odo ne mažiau kaip 6 1926 m. Seimo inkimų įs a yme šios nuos a os nebu o (ž . S Į 1926). 14 BenD inė kaLBa | 95 4 sky ių p adžios mokslo a ba ki os lie u ių mokyklos olygus pažymėjimas. ki ais a ejais lie u ių kalbos mokėjimas ik inamas. am „susi a ę minis‑ ai ski ia iš sa o adybų po ieną a s o ą“ (LkP 1940: 2). kaip ma y i, eisės ak uose nuos a ų a o i als ybinę kalbą pasi odė da p ieš p iiman 1922 m. kons i uciją – 1919 m. kalbos mokėjimas i a o‑ jimas aldžios i ki ose įs aigose bu o eglamen uojamas į ai iais dokumen‑ ais. okie eikala imai eikė i als ybine apusios bk sklaidą, i p es ižą – no ėdamas užim i am ik as pa eigas, asmuo u ėjo mokė i lie u ių kalbą. a. amošiūnai ės y imai palaipsnį bk au o i e o augimą odo ykus maž‑ daug nuo XX a. ečiojo dešim mečio ( amošiūnai ė 2011: 505). 2.2. Š ie imas ku iama nacionalinė š ie imo sis ema, pasak Dangi o Mačiulio, u ėjo į i ‑ in i „lie u išką kul ū inę ling is inę aplinką“ (Mačiulis 2015: 17). Pi miau‑ sia, siekian didin i gy en ojų aš ingumą i išsila inimą, 1922 m. spalio 6 d. S eigiamasis Seimas p iėmė P adžios mokyklų įs a ymą. Jame numa‑ y as p i alomas p adinis mokslas: „P adžios mokyklą p i alo ei i isi be ku ios ly ies aikai 7–14 me ų amžiaus“ (PMĮ 1922: 1). Be o, šiame įs a‑ yme nu ody a, kad, be ki ų dalykų, p adžios mokykloje u i bū i mokoma „gim osios kalbos, skai y i, ašy i“. Mokyklose, ku iose mokoma ne lie u ių kalba, eikalau a ją dės y i kaip a ski ą dalyką „an ame, ečiame i ke i ‑ ame sky iuose“, ne mažiau kaip po ieną pamoką kasdien (PMĮ 1922: 1). Po ejų me ų, 1925 m. ugpjūčio 5 d., bu o paskelb as P adžios moky- klų įs a ymo pakei imas. iš anks esnio a ian o liko nuos a a apie mokyklas ne lie u ių kalba: jose lie u ių kalba u ėjo bū i dės oma kaip a ski as da‑ lykas an aisiais–ke i aisiais me ais, ne mažiau kaip po ieną pamoką kasdien (PMĮP 1925: 5). Šiame įs a ymo pakei ime numa y i kalbos mo‑ kėjimo eikala imai p adžios mokyklų moky ojams: „nemokan iems žodžiu a aš u lie u ių kalbos iek, kiek o eikalauja am ik a Š ie imo Minis‑ e io nus a y a p og ama, moky ojo cenzas p ipažįs amas ik išlaikius nu‑ s a y a p og ama lie u ių kalbos egzaminus“ (PMĮP 1925: 6). 1919 m. Š ie imo minis e ija nu odė mokykloms em is ais me ais pasi odžiusia Jojo Jablonskio lie u ių kalbos g ama ika P. K iaušaičio i Ry- giškių Jono Lie u ių kalbos g ama ika. E imologija. Pi mosioms mūsų aukš- esniosioms mokslo įs aigoms (Vilnius, „Žaibo“ spaus u ė). Laik aš yje Vy- iausybės Žinios bu o išspausdin as P adžios mokslo depa amen o k eipi‑ masis į isus p adedamųjų mokyklų ins uk o ius, moky ojus i moky ojas, ku iame bu o p ašoma em is šiuo eikalu: Ju gi a Venckienė. Vals ybinė lie u ių kalba: eisės ak ų nuos a os a puka iu 15 Depa amen as y a pa y ęs, kad lie u ių p adedamosiose mokyklose a ojama nepakankamai ienoda ašyba, ūlose mokyklose i nepakankamai aisyklinga kal‑ ba. Pašalin i ši oms mūsų š e imo [sic!] ydoms P adžios Mokslo Depa amen as p ašo isus p adedamujų mokyklų moky ojus i moky ojas kaip o icijaliuose aš‑ uose, aip i mokymo eikalais esek i omis kalbos aisyklėmis i ašyba, ku ios y a išdės y os P. k iaušaičio i ygiškių Jono Lie u os kalbos g ama ikoje (Vilniu‑ je, 1919 me ai, Lie u ių Mokslo D augijos leidiny) (k eipimasis 1919: 8). Ši g ama ika apo pag indine lie u ių kalbos mokymo p iemone isose Lie u os mokyklose (Palionis 1957: 34). 1922 m. pasi odžiusį papildy ą g ama ikos leidimą Rygiškių Jono Lie u ių kalbos g ama ika. E imologija. Vidu inėms mokslo įs aigoms (kaunas, „Š y u io“ bend o ės leidinys) Š ie‑ imo minis e ija pa i ino kaip no minį i p i alomą Lie u os mokyklose (Zinke ičius 1992: 153). Po dešim mečio, 1936 m. liepos 29 d., anks esni mokyklų įs a ymai bu o panaikin i i išleis as naujas P adžios mokyklų įs a ymas. Jame į ašy a anks‑ čiau nebu usi nuos a a: „P adžios mokyklų dės omoji kalba y a lie u ių kalba“ (PMĮ 1936: 1). Be o, kaip p i alomas dalykas nus a y a ai, kad aikai, ku ių ienas iš ė ų y a lie u ių au ybės, lanky ų mokyklą lie u ių dės omąja kalba. Mokyklose, ku iose bu o mokoma ne lie u ių kalba, lie‑ u ių kalba kaip p i alomasis dalykas u ėjo bū i dės oma nuo an ųjų mokymosi me ų. ečiaisiais me ais lie u iškai u ėjo bū i mokoma ė ynės pažinimo, is o ijos i geog a ijos. iškel i eikala imai okių mokyklų admi‑ nis acijai – „ aš edyba u i bū i edama lie u ių kalba“ (PMĮ 1936: 2). ka u su P adžios mokyklų įs a ymu paskelb as i Vidu inių mokyklų įs a y- mas. Jame nu ody a, kad mokyklose, ku iose dės omoji kalba y a ne lie‑ u ių, lie u iškai u i bū i mokoma lie u ių kalbos i li e a ū os, is o ijos, Lie u os geog a ijos, kūno kul ū os i ka inio pa engimo. aš edyba, kaip nu ody a, okiose mokyklose i gi u i bū i a koma lie u ių kalba (VMĮ 1936). Lie u ių kalbos moky a i ki ose mokymo įs aigose, pa yzdžiui, ka o mokykloje (ž . kMĮ 1922: 2), aip pa Š ie imo minis e ijos Paš o, eleg a‑ o i ele ono ku suose (ž . P Į 1924: 1). no in iems moky is šiuose ku suose galėjo bū i engiami lie u ių kalbos egzaminai. ku ian als ybinę š ie imo sis emą, eikėjo pa eng i pe sonalą. 1919 m. Š ie imo minis e ija Ma ijampolėje, kaune, Šiauliuose, Pane ėžyje, Ju ba ‑ ke, elšiuose, ukme gėje i okiškyje o ganiza o me inius (1919–1920 moks‑ lo me ų) p adinių mokyklų moky ojų ku sus. Vy iausybės Žiniose paskelb‑ i Me iniams p adedamųjų mokyklų moky ojų ku sams įs a ai. Dokumen e nu ody a, kad ku suose, be ki ų dalykų, u i bū i dės oma „lie u ių kalba, 16 BenD inė kaLBa | 95 jos me odika i p ak ika“ (MĮ 1919: 5). Juos lanky i galėjo baigę ben is gimnazijos klases i u in ys ai liudijančius pažymėjimus. ne u in iems okio dokumen o eko laiky i lie u ių kalbos, ikybos, a i me ikos i p a‑ dedamojo geog a ijos ku so egzaminus. Lie u ių kalbos egzaminą suda ė e imologija7, dik an as i a pasakojimas (MĮ 1919: 5). 1923 m. Š ie imo minis e ija įs eigė d ejų me ų moky ojų ku sus i Vy iausybės Žiniose paskelbė P adedamųjų mokyklų moky ojų ku sų įs a ymą (PMMĮ 1923: 1). Įs a ymo 5 punk e nu ody a, kad, ku suose mokan ne lie u iškai, lie u ių kalba i li e a ū a, geog a ija i is o ija u i bū i dės o‑ ma lie u iškai: „ku suose, ku mokslas einamas ne lie u ių kalba, lie u ių kalba i li e a ū a, Lie u os geog a ija i is o ija y a p i alomi mokslo da‑ lykai; jie dės omi lie u ių kalba. Lie u ių kalbai ski iama ne mažiau kaip iena alanda kasdien kiek ienoje klasėje“ (PMMĮ 1923: 1). aigi, ku ian nacionalinę š ie imo sis emą eglamen uo as lie u ių kal‑ bos a ojimas mokyklose (nu ody a em is J. Jablonskio 1919 i 1922 m. g ama ikomis), pa i in i jos mokėjimo eikala imai moky ojams, nus a‑ y a lie u ių kalbos mokymo i a ojimo bei aš edybos a ka mokykloms, ku iose mokoma a dės oma ki omis kalbomis. 1919–1940 m. baigę mo‑ kyklą gy en ojai u ėjo bū i p amokę bend inės kalbos. 2.3. Kalbos unkcijų obulinimas eina as Haugenas, kalbėdamas apie bk unkcijų obulinimą, pi miausia nu‑ odė, kad mode niai kalbai eikalinga e minija8. Lie u ių bk apus o icialia als ybės kalba, plečian is jos a osenai, im a ūpin is e minų kū imu. 1921 m. ko o 29 d. Vy iausybės Žiniose paskelb as Te minologijos Komisijos suda ymo įsakymas ( kĮ 1921: 4). Jame nu ody a, kad komisija ku iama p ie Š ie imo minis e ijos „ isų mokslo s ičių i isų p ak ikos gy enimo eikalų e minams nus a y i i su ienodin i“ (plačiau apie e minologijos komisijos eiklą ž .: umb asas 2001, 2021; Maksimai is 2007; aukso iū ė 2011, 2021). eisės ak ais eglamen uo as i asmen a džių bei ie o a džių a ojimas, jų lie u inimas, aip pa nus a y i eikala imai spaudos kalbai. ūpinan is a dų ašymu, 1920 m. p adžioje p iim as Įsakymas dėl žmonių a dų, pa a džių i p a a džių, aip pa i ie ų a dų ašymo (ĮVPP 1920: 5). 7 E imologija adin as mokyklinės g ama ikos sky ius, apiman is one iką i mo ologiją (ž . LkŽe). 8 „a mode n language o high cul u e needs a e minology o all he in ellec ual and hu‑ manis ic disciplines, including sciences“ (Haugen 1987: 61). Ju gi a Venckienė. Vals ybinė lie u ių kalba: eisės ak ų nuos a os a puka iu 17 Jame nu ody a, kad „[D]okumen uose i o icialinuose [sic!] aš uose (lie u‑ ių kalba ašomuose) žmonių a dai, pa a dės i p a a dės, aip pa i ie ų (kaimų, sodžių, mies ų i mies elių) a dai u i bū i ašomi nelaužan lie u‑ ių kalbos dėsnių, bū en aip, kaip jie y a lie u ių kalboje a iami, i lie‑ u ių kalbos one ikos dėsniais einan “ (ĮVPP 1920). Be o, nu ody a ne‑ be a o i ki ų aldžių pakeis ų ie ų pa adinimų: „ oms ie oms, ku ios, s e imiems aldan Lie u ą, dokumen uose i o icialiniuose aš uose bu o adinamos ki okiu a du, ne uo, ku iuo os pa ie os gy en ojų adinamos, u i bū i palik as žmonių a ojamas a das i ši asai o icialiniuose aš uose a ojamas“ (ĮVVP 1920). kol kas nė a de alesnių y imų, kaip įs a ymas eikė p ak iškai. iš Min‑ daugo Balkaus a lik os 1918–1940 m. kauno ga ė a džių analizės žinoma, kad 1919 m. mies o aldyba bu o nu a usi leis i ga ių pa adinimus len‑ elėse ašy i imis kalbomis (lie u ių, lenkų i jidiš), i ik 1923 m. liepą mies o a yba p iėmė nu a imą, pagal ku į ga ių pa adinimai u ėjo bū i ašomi ik lie u ių kalba (Balkus 2020: 55). Vie o a džiai minimi i 1928 m. bi želio 28 d. Vy iausybės Žinių paskelb‑ oje Žemė a kos da bams ykdy i ins ukcijoje. Šios ins ukcijos 235 punk e numa y a: „ a komųjų iene ų nelie u iški a ba išk aipy i lie u iški pa a‑ dinimai u i bū i pakeis i g ynai lie u iškais“ (ŽĮ 1928: 17). 1938 m. paskelb as Pa a džių įs a ymas (PĮ 1938)9. Jame nu ody a, kad lie u ių pa a dės ašomos „bend inės kalbos ašyba i ly imis pagal Pa a ‑ džių žodyną“10. Įs a yme apib ėž a i pa a džių aisymo a ka: gali bū i „a i aisomos“ lie u ių pa a dės, „1) u inčios sla iškas p iesagas, 2) e s os į ki as kalbas i 3) išk eip os s e imų kalbų į aka“ (PĮ 1938: 2). Be o, nu‑ s a y a, kad aisomos „ a minės“ i „nuk ypusios nuo bend inės kalbos dėsnių“ pa a dės. 1919 m. Spaudos įs a yme spaudinių kalbai eikala imų nekel a, be 1935‑ųjų Spaudos įs a yme am ski as an as sky ius II. Spaudinių kalbos p iežiū a. eikalau a kalbos g ynumo i aisyklingumo: „Spaudinių lie u ių kalba u i bū i g yna i aisyklinga. kalbos g ynumą i aisyklingumą p i‑ žiū i Š ie imo Minis e is. Š ie imo Minis e is pas ebėjęs, kad spaudinio kalba neg yna a ne aisyklinga, p aneša a ai Vidaus eikalų Minis e iui“ (SpĮ 1935: 2). Įs a yme paminė u a eju – kai spaudinio kalba ne inkama, 9 ka u panaikin as anks esnis, 1922 m. p iim as, Pa a džių kei imo įs a ymas (PkĮ 1922). 10 Da nu ody a, kad nelie u ių pa a dės ašomos pagal lie u ių kalbos i ašybos dėsnius, be galima ašy i i „ aip, kaip sa o kalba ašosi jos u ė ojas, jei o jis pageidauja i jei os kalbos aidynas lo yniškas“ (PĮ 1938: 2). 24 BenD inė kaLBa | 95 u ių kalbos g ama ika. E imologija. Pi mosioms mūsų aukš esniosioms mokslo įs aigoms (Vilnius, 1919), ėliau no miniu paskelbė papildy ą šios g ama ikos leidimą Rygiškių Jono Lie u ių kalbos g ama ika. E imologija. Vidu inėms mokslo įs aigoms (kaunas, 1922). eglamen uo as kalbos mokymas mokyklose, ku iose mokoma ne lie u ių kalba, nus a y i lie u ių kalbos mokėjimo eikala imai moky ojams. Bend inės kalbos sklaidai i p es ižui į akos u ėjo i eikala imai mokė i i a ‑ o i lie u ių kalbą aldžios i ki ose įs aigose, d augijose. Plečian is bend inės kalbos a osenai i ūpinan is jos unkcijų obulinimu, eisės ak ais eglamen uo as ik inių a dų a ojimas i kei imas, nus a y i eikala imai, aiky ini spaudos kalbai. ESMINIAI ŽODŽIAI: bend inė kalba, als ybinė kalba, eisės ak ai, a puka is. Ju gi a Venckienė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, L ‑10308 Vilnius [email p o ec ed]