Bend inė kalba S anda inė kalba /
2025, N . 98, p. 1-13
Tu inio nuo oda
ISSN 2351-7204 (elek oninis in e ne e)
Au o ių eisės © 2025 Damian Gocół. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos
s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą
naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. //
Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons
p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje,
nu odan au o ių i šal inį.
Gau as: Gau a: 2025-10-24. P iim a: 2025-12-30. 1 Žodinė is o ija
kalbų i kul ū os a ž ilgiu
STUDIES Žodinė kalbos is o ija i kul ū os
s udijose
DAMIAN GOCÓŁ
Ma ia Cu ie-Skłodowska uni e si e as Lubline
El. paš as: [el. paš as apsaugo as]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-1176-0067 Ty imų s i ys: ling is ika, žodinė
is o ija, žiniasklaidos s udijos, kul ū os s udijos.
(h ps: www.doi.o g 10.35321 bkalba.o g 2025.98.08)
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Abs akcija
Šiame s aipsnyje ap a iamas žodinės is o ijos i ling is inių bei kul ū inių s udijų yšys. Au o ius p adeda
p is a y i į ai ias žodinės is o ijos apib ėž is i požiū ius šiose žinių s i yse. Jis su elkia dėmesį į apib ėžimo i
me odologinius pasiūlymus, ku iuos pa eikė, be ki a ko, Je zy Ba miński, Linda Wa s, Ga y Okihi o, Dawid Dunaway,
Donald Ri chie, Richa d Do son, Alessand o Po elli, Ka ja Rolle , Na alie B abe , Diane Da ies, Anisa Pu i, Ma hew
F. Simmons i Da id Ca . Tada jis y inėja į ai ių mokslinių y imų me odų sanki ą, išdės ydamas ling is inius i
kul ū inius y imus an opologiniame požiū yje į žodinę is o iją. Jis iden i ikuoja pag indines emas, jungiančias
žodinę is o iją su šiomis disciplinomis: eks ingumą, na a y umą, subjek y umą, yšį su a min imi i
pe o ma y umą. Rak iniai žodžiai: žodinė is o ija, ling is ika, kul ū iniai y imai, pasakojimas, žodingumas,
eks inis požiū is, subjek y umas.
ANOTACIJA
S aipsnyje ap a iamas žodinės (saky inės) is o ijos i ling is inių bei kul ū inių s udijų yšiai. P adžioje au o ius
p is a o į ai ias žodinės is o ijos apib ėž is i požiū ius į jas į ai iose žinių s i yse. Daugiausia dėmesio ski iama
apib ėžčių i me odologiniams siūlymams, ku iuos pa eikė, be ki a ko, Je zy Ba miński, Linda Wa s, Ga y Okihi o,
Dawidas Dunaway, Donaldas Ri chie, Richa das Do sonas, Alessand o Po elli, Ka ja Rolle , Na alie B abe , Diane
Da ies, Anisa Pu i, Ma hew F. Simmonsas i Da idas Ca as. Toliau an opologiniu požiū iu i žodinės is o ijos
kon eks e nag inėjama į ai ių y imo me odų sanki a bei ling is iniai i kul ū os y imai. Išski iamos pag indinės
emos, jungiančios žodinę is o iją su šiomis disciplinomis: eks ualumu, na a y umu, subjek y umu, san ykiu su
a min imi, pe o ma y umu. ESMINIAI ŽODŽIAI: žodinė is o ija, ling is ika, kul ū os s udijos, pasakojimas, saky inė
kalba, eks ualumas, subjek y umas.
1. Įžanga
Šis s aipsnis ski as apmąs y i žodinės is o ijos i kalbos bei kul ū os s udijų kaip eo inio
da bo yšį. Šis yšys bu o ka š ai disku uojamas žodinės is o ijos y imuose (ž . Po elli 2003;
Dunaway 1996; Danielson 1996). Kalbininkų i kul ū os mokslininkų žodinių eks ų y imų pi m akai
gali bū i a sekami iki anks y iausių žodinių eks ų inkėjų, ypač iš adinamųjų pap as ų žmonių (ž .
Bu ke 2004). Dialek ologija pada ė ypa ingą indėlį į šią s i į (ž . Pelcowa 2014), odėl ling is inis i
an opologinis lauko da bas dažnai bu o laikomas žodinės is o ijos pi m aku (Je zy Ba miński
2
ne pa adino žodinę is o iją "nauju pa adinimu senoms dialek ologų i olklo is ų p ak ikoms [...]
į ašy i kalbamus eks us iš adinamųjų pap as ų žmonių" (Ba miński 2008a: 9). Tačiau bū ų
pe dė a da y i p ielaidą, kad žodinę is o iją galima laiky i ik į ai iomis ling is inėmis i
kul ū inėmis s udijomis. Be abejo, žodinių eks ų į ašymo me odai egzis a o da p ieš
o malizuo ą žodinę is o iją. Vis dėl o sunku kalbė i apie ai kaip apie a ski ą endenciją p ieš
suku ian ga so į ašy u us […] žodinė is o ija y a nea ski iamai susijusi su ga so a aizdo
į ašymu (ž . Po elli 2003; Rolle Simmons i ga so i aizdo į ašų a chy ai (ž . Rolle 2015; B abe
and Da ies 2016; 2015) e al. 2025). Pas a oji ie a y a ypač s a bi nus a an žodinės is o ijos i
ling is inių bei kul ū inių s udijų panašumus. Šio požiū io pa yzdys žodinės is o ijos o ma imo
laiko a piu y a Benjamino Bo kino kū inys "Lay My Bu den Down: A Folk His o y o Sla e y"
(Bo kin ed. 1945). Jis di bo su bu usių e gų pasakojimų inkiniu (į ašy a kaip ede alinės ašy ojų
p og amos dalis 1930-aisiais). Todėl jis naudojo ipines žodinės is o ijos kolekcijas, kad
ekons uo ų konk ečios a ski os socialinės g upės pasaulio iziją i kalbą. Todėl jo da bas bu o
įdomus socioling is inės pe spek y os požiū iu. Galime kalbė i apie ins i ucionalizuo ą žodinę
is o iją nuo 1940-ųjų me ų (Aš ai išsamiau ap a iu "Gocół 2023). Tačiau aki aizdus a ėjimas p ie
ling is inių i kul ū inių s udijų bu o ma omas nuo šešiasdešim ojo dešim mečio (ž . Do son 1996).
Šiuolaikinė ko pusų y imų plė a paska ino didesnį susidomėjimą žodinės is o ijos a chy ais,
ypač dialek ologijoje i socioling is ikos s i yse (Rolle 2025; B abe and Da ies 2016; Simmons e al.
2025). Šiame s aipsnyje, emdamasis anks y ąja i naujausia li e a ū a apie mokslinius y imus
kalbos i kul ū os sank yžoje, bandysiu nus a y i s a biausius kon ak inius aškus, emas,
jungiančias žodinę is o iją su ling is iniais i kul ū iniais y imais. Aš p adėsiu sa o apž algą apie
žodinės is o ijos y imų būklę ling is inių i kul ū inių s udijų s i yje, nag inėjan , kaip šios
disciplinos a s o ai sup an a šį e miną. Tai padės man nus a y i, kaip eigia y ėjai, jų yšį.
Toliau, analizuodamas bend as mokslinių y imų emas, aš iden i ikuosiu a ski as mokslinių y imų
s i is, kilusias iš šių žinių s ičių i naudojamas žodinėje is o ijoje, i aš nus a ysiu, a ling is inių
i kul ū inių y imų apib ėžimai a spindi ak inę mokslinių y imų padė į. Kadangi bend i y imai
u i ilgame ę adiciją, s aipsnis y a eo inio i san aukos pobūdžio i , kaip oks, siekia su eik i
skai y ojui sin e inį aizdą apie pag indinius dalykus, jungiančius ling is inius i kul ū inius
y imus su žodine is o ija. 2.Sakomosios is o ijos apib ėžimas i jos me odologinė eikšmė
Plikacijos
Ame ikos olklo is ė Linda S. Wa s apibūdino žodinę is o iją kaip lauko da bo me odą. Šis
me odas apima in e iu į ašymą, ku is už iksuoja in o ma o ių p isiminimus. Tai leidžia
olklo is ui įgy i pla esnę p ieigą p ie senų adicijų, i ualų, ama ų i eiklos ap ašymų. In e iu
dažnai apima duomenis, ku ie bu o pe duodami ik žodžiu, ypač isuomenėse, ku ios pačios
nepa eikė ašy inių dokumen ų. Ta p okių "be is o ijos" g upių Vo sas į a dijo e gus,
ūkininkus, malūnų da bininkus i namų šeimininkus. Dėka į ašų žinios apie jų p aei į gali bū i
papildy os nauja in o macija, ku i nebu o už ašy a aš u, i nauju požiū iu (Wa s 2007: 293 […]
294). E nois o ikas Ga y Y. Okihi o apie žodinę is o iją ašė šiek iek ki aip nei Wa sas. Sa o
da buose jis žodinę is o iją adino me odu a ba eo ija. Ka ego izuodamas žodinę is o iją kaip
me odą, jis u ėjo omenyje isą mokslinių y imų p ocesą, ku is apima: p og amos sukū imą,
ling is inės bend uomenės pasi inkimą, in e iu, ansk ipciją, edaga imą, galu inį edaga imą,
3
dokumen ų naudojimą i galu inio p oduk o iš es į.
1
2
Kalban apie is o ijos i olklo is ikos, e noling is ikos a dialek ologijos yšį, Okihi o pab ėžė,
kad eikia a skleis i am ik as eikšmes, ku ios bu o konk ečių g upių sąmonėje, be dėl jų
nebu imo ašy iniuose šal iniuose nebu o a s a y os. Jo nuomone, ši padė is isų pi ma aikoma
bend uomenėms, ku ios okių dokumen ų isai nepa eikė a ba aidino ik ne eikšmingą aidmenį
jų sukū ime, p z., mo e ims, da bininkų klasės na iams, e ninėms i asinėms mažumoms bei
neskai omoms bend uomenėms. Jie bu o p is a y i ik iš ki ų bend uomenių pe spek y os,
išo ės jų, i bu o siekiama, kad jie a i ik ų sa o pasaulėžiū ą. Dėl šios p iežas ies jų kul ū inėje
s e oje ykę į ykiai dažnai bu o igno uojami, laikomi ne eikšmingais a ma ginaliais, o šios
g upės bu o neigiamai e inamos. Todėl Okihi o ma ė didelį po encialą y inė i jų žodinę
p aei ies is o iją. E nog a ijos i susijusių disciplinų mokslinių y imų me odai a lieka lemiamą
aidmenį žodinės is o ijos mokslinių y imų p ocese. Pasak Okihi o, žodiniai pasakojimai apie
p aei į u ė ų bū i o ien uo i į socialinių pokyčių už iksa imą i į ai, kaip bu o su o muo a
i iamų g upių socialinė sąmonė (Okihi o 1981: 43).
Li e a ū oje aip pa andame apib ėžimus, labiau o ien uo us į bend a imo o mą. Viename iš
sa o s aipsnių Alessand o Po elli išanaliza o žodinę is o iją kaip am ik ą disku so žan ą, iš
esmės ski ingų kalbos žan ų g upę. Įdomu ai, kad au o ius žan o ka ego iją nag inėjo ne
abs akčiai, o glaudžiai susijusią su komunikacine si uacija. Jo eigimu, žodinės is o ijos esmė
p iklauso nuo o, kas pasaky a, kam, pe kokį kanalą i su kokiu ezul a u. Čia žodinės is o ijos
apib ėžimas y a glaudžiai susijęs su y ėjo inicijuo o pokalbio si uacija, į e p a į socialinį i
kul ū inį kon eks ą i konk ečios komunikacijos i žinių apie pasaulį bend uomenę (Po elli 1997).
Šiuolaikinėje socioling is inėje i dialek ologinėje e leksijoje žodinė is o ija dažnai
koncep ualizuojama kaip sa a ankiška mokslinių y imų disciplina. Simmons i ki i eigia, kad ji
dalijasi su ling is ika gebėjimu ekons uo i žinias apie žmogaus bend uomenes, bend as žodinės
is o ijos i ling is ikos ikslas. Šios ekons ukcijos p adžia y a geog a inių, is o inių, socialinių
i ling is inių panašumų, a sispindinčių kalboje i eks e, y imas. Dėl šios p iežas ies žodinės
is o ijos a chy ai u i ypa ingą eikšmę ling is inėse i kul ū inėse ekons ukcijose (Simmons
e al. 2025: 273275).
Pasak Ka ja Rolle , pačios žodinės is o ijos eks as, ypač dideliuose ko pusuose, ku ie a nauja
kaip mokslinių y imų medžiaga, y a labai s a bus iek ling is ui, iek kul ū os y ėjui (nes kul ū a
negali bū i ekons uojama be kalbos i a i kščiai). Šie ko pusai leidžia iden i ikuo i ie inius,
geog a inius i is o inius kalbos ski umus bei jų kul ū ines pasekmes (Rolle 2015).
Na alie B abe i Diane Da ies pažymėjo, kad socioling is ai gali paka o inai panaudo i žodinės
is o ijos a chy us. Dideli duomenys: "s eikiname galimybę, ku ią mums su eikia a chy inė
žodinė is o ija, nus a y i dialek o pokyčius laikui bėgan , lyginan senesnius i jaunesnius
balsus iš ų pačių s ičių, [...] a siž elgian į kalbamos kalbos s a bą i kalbos s ilių į aką žodinės
is o ijos s i yje, dėmesys dialek ui gali bū i naudingas iek žodiniams is o ikams, iek ling is ams".
(B abe and Da ies 2016: 98).
1
Te miną "kalbų bend uomenė" y ėjas naudojo, no ėdamas apibūdin i " uos, ku ie dalijasi kalbų simboliais i
a ikuliacijos modeliais, aip pa bend u pasauliniu požiū iu i pa i imi " (Okihi o 1981: 35).
2
Okihi o aiškiai a sky ė edaga imą i galu inį edaga imą. Pi masis y a ap ibo as ansk ipcijos sukū imu, ku is
y a žodinis bend ažygio iš a imų į ašas, a siž elgian į klaidas, pauzes, ges us, lydinčius kalbą i . . Galu inio
edaga imo me u ši "neapdo o a" ansk ipcijos e sija y a apdo ojama, odėl gaunamas isiškai naujas
dokumen as, s anda izuo as i a čiau ašy inės kalbos (plg. Okihi o
1981: 40–41).
4
Je zy Ba miński iš p adžių žodinę is o iją apib ėžė kaip "mokslo i , pla esniu požiū iu,
socialinio pobūdžio a pdisciplininę eiklą" (Ba miński 2008a: 11). Te minas "ak y umas" bu o
pe nelyg bend as, odėl laikui bėgan apib ėžimas bu o pa obulin as. Ba miński eigimu, žodinė
is o ija y a "o ganizuo a mokslinio, socialinio i kul ū inio pobūdžio eikla, ku i apima
mokslininkų, dokumen a ininkų, žu nalis ų, egionalis ų i . . asmeninių pa eiškimų (apskai ų)
į ašymą, inkimą i edaguojimą i a i inkamai juos su eikia pla esniam suin e esuo ųjų šalių
apsk i imui" (2014: 10). Ba miński, kaip i Okihi o, p ipažino žodinės is o ijos p ocesinį pobūdį
(už ašymas, a chy a imas, edaga imas).
Tačiau sa o 2014 m. s aipsnyje šis Lubline gy enan is mokslininkas į edė naują ski umą, ku io
anksčiau jo da buose nebu o. Jis i ino, kad galime kalbė i apie du ski ingus žodinės is o ijos
sup a imus. Pi masis apibūdinamas aukščiau ci uo oje apib ėž yje. Tokiu požiū iu Ba miński ai
pa adino o ganizuo a žodine is o ija. Be o, y a spon aniška žodinė is o ija. Pasak y ėjo, ai y a
spon aniška pasakojimo p ak ika, ku i eda p ie bend uomenės a min ies apie sa o is o iją
sukū imo (Ba miński 2014: 10[…]11). Šie du e minai, ku iuos sugal ojo Ba miński, eiškia isiškai
ski ingas są okas. Ta p jų nė a bend o a diklio; y ėjas jų neį aukė į jokią bend ą ka ego iją.
Tai anksčiau negi dė as požiū is - žodinė is o ija anksčiau eikė ne kaip spon aniškų žmonių
iš a imų pa adinimas, o kaip jų inkimo i analizės p ak ikos pa adinimas. Išlieka klausimas, a
Ba miński a sky imas nuo jo spon aniškos į ai o ės gali bū i pa eisinamas. Mano nuomone, ai
y a bū inybės i šijan is subjek ų dauginimasis. Tu in omenyje spon aniškos žodinės is o ijos
egzis a imą, u ė ume ją laiky i na ū aliu žmogaus kogni y iniu sugebėjimu i išplės i jos
a si adimą ne iki žmonijos p adžios. Tuo a pu daugelyje disciplinų jau seniai naudojami e minai,
ku ie gali sėkmingai pakeis i spon anišką žodinę is o iją […] sup an ama kaip pasakojimo p ak ika
i kogni y inis įgūdys […] p z., pasakojimas (daugiau apie šio e mino naudojimą žodinėje is o ijoje
ž . Gocół 2013; 2014). Be o, y a pa ojus, kad, naudojan abu apib ėžimus ienu me u, mes ienodai
kalbėsime apie mokslinių y imų medžiagą i jos analizę. Žodinės is o ijos apa ybę isų pi ma
lemia jos speci inė mokslinių y imų medžiaga: žodiniai eks ai apie p aei į, ku iuos s udijuoja
labai ski ingų kilmės a s o ai. Dėl šios p iežas ies ji u ė ų bū i apib ėžiama plačiai kaip mokslinių
y imų, socialinių i kul ū inių endencijų, pag įs ų žodinių eks ų apie p aei į į ašymu,
a chy a imu i analizė a apdo ojimu (ž . Gocół
2016; 2023).
3. Is o iniai i an opologiniai me odai
Ba miński (2014) aip pa pab ėžė žodinės is o ijos a pdisciplininį pobūdį. Ap ašydamas šį
aspek ą, jis daugiausia emiasi anks esniais Da id Dunaway (1996), Richa d Do son (1996) i Donald
Ri chie (2003) y imais. Ri chie pab ėžė, kad a min is y a žodinės is o ijos pag indas (2003: 19), o
Dunaway i Do son pab ėžė pe da imo žodinį pobūdį kaip yšį a p į ai ių mokslinių y imų me odų
3
(Dunaway 1996: 9 […] 10; Do son 1996: 287). T ečiasis mokslininkas, ypač kaip olklo is as, daug
dėmesio sky ė žodiniam kalbėjimui i jo aidmeniui aiškinan p aei ies pasakojimus. Jis pab ėžė,
kad pi masis kon ak as a p olklo is ikos i žodinės is o ijos į yko ik šešiasdešim ajame
dešim me yje (Do son 1996: 287).
3
Ve a pažymė i, kad Ri chie aiškiai engė aiškios žodinės is o ijos ka ego iza imo. Jis ikėjo, kad mokslinių y imų
p ocesas y a sudė ingas, o naudojami mokslinių y imų me odai aiškiai p iklauso nuo am ik os disciplinos mokslinių
y imų ikslų. Todėl Ri čis aiškiai pa eiškė, kad, jo nuomone, jokia žodinės is o ijos apib ėž is iš ik ųjų neį auk ų o,
kas iš ik ųjų y a žodinė is o ija. Jo yšys su a min imi bu o s a bus y ėjui, nes jis ikėjo, kad iš eks ų galima
iš auk i eikšmių sis emą. Todėl jam žodinės is o ijos pasakojimai bu o medžiaga, leidžian i ekons uo i koncepcinę
s e ą (Ri chie 2003: 19).
5
Pasak Dunaway, žodinė is o ija įgijo sa o šiuolaikinę a pdisciplininę o mą labai lė ai - p ocesas
bu o baig as ik de yniasdešim ajame dešim me yje (Dunaway 1996: 10). Rašydamas apie žodinės
is o ijos ys ymąsi, Do sonas (1996) pab ėžė kele ą eikšmingų p oblemų, a si adusių dėl didesnės
nei anksčiau są okų apie p aei ies žodinių pasakojimų inkimą, a chy a imą i analizę a pusa io
įsisk e bimo su į ai iomis mokslinių y imų disciplinomis, ypač olklo is ika. Jis pažymėjo, kad
šešiasdešim ajame dešim me yje žodinė is o ija bu o e inama daugiausia pe is o ijos i
susijusių disciplinų objek y ą. Tačiau olklo is ika naudojo ski ingus mokslinių y imų me odus i
siekė ikslų, ski ų nuo is o ijos ašymo. Todėl mokslininkas a sky ė du mokslinių y imų me odus.
Pi masis požiū is, žodinė eli inė is o ija, y a pag įs as me odais, kilusiais iš adiciškai sup an amos
is o ijos. Ty ėjai, pasi enkan šį me odą, daugiausia dėmesio ski ia p anešimo u inio analizei,
ieškodami is o inių ak ų pa i inimo, iš ku ių jie ekons uoja pasakojimą apie p aei į. O alinė
eli is inė is o ija linkusi į "eli inę" is o iją i didelius pasakojimus, aip sude indama su labiausiai
adicine žodinės is o ijos endencija (Do son 1996: 287 […] 291). Daba galime šį požiū į pa adin i
is o iniu, nes jo ikslas y a san ykinai objek y i is o inių ak ų ekons ukcija (ž . Gocół 2016; 2023).
Tiesą sakan , šiandien ai būdinga ne ik pozi i is inei is o ijog a ijai, be i , be ki a ko,
žu nalis ams, siekian iems užpildy i is o ijos "bal as aškas" (ž . Bo owik 2008).
An asis požiū is, žodinė liaudies is o ija, bu o o ien uo as į mažus pasakojimus, is o ijas apie
ie inę is o iją i adicijas. Jame daugiausia dėmesio bu o ski iama "liaudies" pasakojimams.
P iimdami šį požiū į, o alis ai linkę analizuo i žinios s uk ū ą i kalbą, aip pa lydinčius ges us i
emocijas (Do son 1996: 287-291). La y Danielson (1996) pa eikė panašią pe spek y ą apie žodinę
is o iją, ypa ingą dėmesį ski ian ie inei is o ijai. Šis požiū is gali bū i adinamas an opologiniu,
nes jo cen e y a ne is o iniai ak ai, o žmogus, pažįs amasis subjek as, o žodinės is o ijos
eiklos ikslas y a ne objek y i p aei ies ekons ukcija, o a min ies ekons ukcija, būdai
p isimin i i kalbė i apie sa o i sa o socialinės g upės a minimą (plg. Gocół 2016). Šis požiū is y a
a čiau šiuolaikinių ling is ikos i kul ū os mokslų me odų, ypač e noling is ikos i ling is inės
a min ies y imų (ž . Nide la 2010;
Wójcicka 2014a; Czachu 2017).
Lenkijoje Pio Filipkowski (2010) emėsi Do sono padaliniu. Dunaway, Do son i Danielson
pab ėžė žodinės is o ijos a pdisciplina umą, o Ba miński a k eipė dėmesį į ai, kad kai ku ie
žodinės is o ijos p ojek ai y a įsikū ę aplink anso ų daugiadalypiškumą, ačiau jis šios
idėjos neiš ys ė (Ba miński 2014: 11).
Šiuolaikiniai dialek ologiniai i socioling is iniai y imai, pag įs i dideliais duomenų inkiniais, u i
aiškią an opologinį polinkį. Jų dėmesys isada su elk as į žmogišką bend uomenę, ku ios unikalias
sa ybes galima a ku i s udijuojan jos kalbą i kul ū ą, kaip ai a sispindi žodinėse is o ijose.
Ge ai ap ašy i eks ų ko pusai, ka u su ling is iniu požiū iu s a biais me aduomenimis, leidžia
ekons uo i bend uomenės egioninę i laiko į ai o ę, iš ienos pusės, i os bend uomenės
pasaulėžiū ą, iš ki os. Tokie į ai ių dialek inių i egioninių kalbė ojų duomenų inkiniai y a s a būs
pedagogikoje i žinių popula iza ime, aip pa į ai ių socialinių g upių idiniame bend a ime,
di e encijuojamoje pagal okius eiksnius kaip amžius, gy enamoji ie a, kilmė, kalba, socialinė
padė is, ly is i . . (Rolle 2015: 81[…]82). Dėl laiko pokyčių ling is iniuose i kul ū iniuose
duomenimis, ling is ų suku i duomenų inkiniai gali a nau i kaip ge esnis an inis šal inis
is o ijos sup a imui (ž . B abe and Da ies 2016: 106, c . Pu i 2025: 122 […] 123). Sa o ap ašymuose
socioling is ai labiau a k eipia dėmesį į ai, ką sako pokalbio daly is, aip pa į ai, kaip jis ai sako.
Šis požiū io ski umas da o žodinės is o ijos šal inius įdomius socioling is ikai, ačiau
socioling is ų suku as eks as gali ap i nauju kokybišku is o iniu šal iniu (B abe and Da ies
2016: 106). Naujas ikslas, sujungęs šiuos du me odus, gali bū i ne ik is o ijos, be isų pi ma
pačios a min ies, a spindė os

6
ling is iniai i eks iniai duomenys (B abe 2025). Tai eiškia, kad abiejų disciplinų dėmesys
su elk as ne iek į is o iją, kiek į žmogų i žmogišką bend uomenę. Išlieka klausimas: kokie bu o
jų anks esni san ykiai i ką žodinė is o ija iš aukė iš olklo is ikos, e noling is ikos i
dialek ologijos? Ty ėjų s ebėjimai a edė p ie kelių ling is inių i kul ū inių y imų sanki ų
aškų. Toliau iš a dysiu s a biausius iš jų.
4. Teks uali e as
O alis ų mokslinių y imų medžiaga y a žodinis eks as apie p aei į, ku is u i daug speci inių
b uožų. Daugelis jų bu o ap ašy i Ba miński (2008) i i alų kul ū os s udijų mokslininko
Alessand o Po elli (ž . 1997; 2003; 2005) eks uose. Ty ėjai, be ki a ko, pab ėžė okių eks ų
gi dimumą, ges ų pobūdį, si uacinumą, dialogizmą, kin amumą i umpalaikį.
Žodiniai eks ai isada a si anda są eikos p ocese. Žodinis bend a imas y a p i aiky as dialoginei
si uacijai. Mes isada kalbame su kažkuo […] dialoge o muojasi "Aš-Tu" san ykis. Dėl šios
p iežas ies žodiniuose eks uose siun ėjo i ga ėjo aidmenys keičiasi. No s iš a imas gali bū i
monologo o ma (kaip dažnai y a žodinės is o ijos eks uose), jis isada y a nuk eip as į ką no s
(Ba miński 2008b: 15). Po elli aip pa pab ėžė žodinės is o ijos eks ų dialoginį pobūdį. Jis
pažymėjo, kad ienas iš san ykių, susi o ma usių pe žodinę is o iją, y a in o ma o iaus i
y ėjo dialogas. Tačiau Po elis nesus ojo pab ėž i a pasmeninio bend a imo aidmens
o muojan žodines is o ijos eks us. Jis aip pa a k eipė dėmesį į ki us san ykius, ku ie da o
į aką galu inei pa eiškimo o mai. Tai apima asmeninį bend a imą (I-I) i socialinį bend a imą
(I-THEM). Todėl galu inę eks o o mą į akoja ne ik dialogas su y ėju, be i a min is bei
socialinis i kul ū inis kon eks as (Po elli 2003: 72 […] 73; 2005: 2 […] 6).
Dėl šios p iežas ies žodinės is o ijos eks ai gali bū i analizuojami pokalbio būdu (I-YOU
san ykiai), be aip pa gali padė i ekons uo i subjek y ią indi ido (I-I) i kolek y o (I-THEM)
pe spek y ą (ž . Wójcicka 2016).
Šie eks iniai žymekliai aip pa a sispindi dideliuose eks ų ko pusuose i leidžia ekons uo i
bend uomenių ling is ines i psichines sa ybes (Rolle 2015; B abe 2025). Tai a skleidžiama
eks ų me a-ap ašyme i bend uomenės b uožų, a spindė ų kalboje, ekons ukcijoje
(B abe and Da ies 2016: 99), ka ais naudojan di b inio in elek o modelius (Simmons e al. 2025:
274). Todėl eks as ebė a naujų y imų dėmesys.
5. Pasakojimas
Na a y us y a ienas iš dažniausiai naudojamų e minų šiuolaikiniuose humani a inių mokslų
y imuose. Išb aukiu jo apib ėžimų apž algą a ski ų disciplinų s i yje, ku ią jau a likiau ki ame
da be (Gocół 2013: 1018; ž . aip pa Fila 2014: 1334), da ydamas p ielaidą, kad na a y as y a užda as
isumas eikšmingos ap ašomosios sekos pa idalu, o ganizuo as siuže o i laiko požiū iu, galin is
a lik i kogni y inę unkciją i pasiek i kogni y ines schemas i scena ijus, ku iuose
a skleidžiamas subjek as (Gocół 2016: 1732; Ba ke 2005: 1833). Šis šio e mino sup a imas y a
daugelio me ų analizės ling is ikos, li e a ū os s udijų, iloso ijos, sociologijos i psichologijos
s i yse ezul a as. Alessand o Po elli (2003), Ma zena Ma czewska (2014), Anna Nide la (2010)
nus a ė, kad pasakojimas y a ienas s a biausių žodinės is o ijos eks ų b uožų. Is o ikas
Dei idas Ka as (1991) daugiausia dėmesio sky ė ne ik na a y inėms o moms, be isų pi ma
is o ijų kogni y inės i socialinės unkcijos. Tai lėmė, kad is o iniai y imai i o ling is ika d iem
s i imis. Pi miausia bu o nag inėjamas ne ik eks ų u inys, be i jų s uk ū a. Todėl is o inės
7
analizės p adėjo em is s ilis ikos, eks ologijos i ling is ikos a adimais. An a, is o ija
nebebu o sup an ama ik kaip p aei ies y imas, o dėmesys bu o su elk as į eks ų analizę.
Is o ikai, be ak inių p aei ies į ykių eilės ekons ukcijos, susidomėjo koncep ualinės s e os,
na a o ių koncep ualinės s e os, ku ios ans o macijos bu o ienodai įdomios iš
his o iog a inės pe spek y os, ekons ukcija. Tai p ia ino is o inius y imus p ie ling is inių
analizės (i an opologinio požiū io į žodinę is o iją), su elkus dėmesį į koncep ualios s e os
elemen ų ekons ukciją, pag įs ą eks ais, pa yzdžiui, nag inėjan ling is inį pasaulėžiū ą. Anisa
Pu i pažymėjo, kad socioling is iniai y imai su elkia dėmesį ne ik į eks ą; Vie oj o,
analizuodama eks inius duomenis, ji s engiasi ekons uo i asmeninę asmens i bend uomenės
pa i į. Ap ašymo ka ego ija, ku i jungia eks ą su gy enimo keliu, y a bū en pasakojimas, ku is
leidžia laikinai o ganizuo i žinias apie gy enimą pe ling is ines o mas (Pu i 2025: 113). Pasak Ka jos
Rolle , ci uodama, be ki a ko, anksčiau minė us Bo kino y imus, na a y inis y imas leidžia
ekons uo i ne ik konk ečios bend uomenės naudojamas ling is ines p iemones, be i jos
pa i į, ku ią ši speci inė kalba bu o naudojama iš eikš i. Dėl o žodinės is o ijos pasakojimai y a
e ingas socioling is ikos žinių šal inis, o kai juos ku ia dialek ologas a socioling is ikas, jie aip
pa gali ap i socialinio š ie imo į ankiu (Rolle 2015: 74, 78). Pasak B abe io i Dei iso, yšys a p
a minimo, pasakojimo i apa ybės y a labai s a bus šiuolaikiniams kalbos i kul ū os y ėjams.
Šal inių pasakojimas y a, pagal šį požiū į, ak as į a kū imą a min ies i subjek y ios asmenybės
pa i ies i pla esnės socialinės g upės pa i ies, naudojan bend as aplinkos kalbos ūšis i
bend us kalbos modelius, iš ys y us is o iniame kon eks e, a spindin is a min yje (B abe and
Da ies, 2016: 99, c . B abe , 2025).
6. Subjek y umas
Ba miński (2008), Po elli (2003), Nide la (2010) i Ma czewska (2014) pab ėžė žodinės is o ijos
eks ų subjek y umą. Na ū ali is o inių šal inių i y imų na a y inės p igim ies p ipažinimo
pasekmė bu o subjek o, kaip aukš esnės ka ego ijos, ekspozicija, o ganizuojan i na a y ą i
uo pačiu anscenduodama eks ą i pačią kalbą.
Ca (1991) manė, kad subjek as, ku is su o ma o sa o pasakojimą apie p aei ies į ykius, y a
lemiamas eiksnys, lemian is šal inių apie p aei į speci iškumą. Šis subjek as u i sa o ke inimus
i na a y iems elemen ams p iski ia no imas unkcijas. Jie eikia am ik u laiku i socialine
aplinka, ku i p isideda p ie jų pasakojimo kon eks o, lemia jų požiū į i eks e pa eik ą e ybių
sis emą. Jų pa eiškimus o muoja pasakojimo modeliai, ku iuos jie enka i modi ikuoja. Be o,
is o inis pasakojimas bu o laikomas am ik u mas u iš anks o apib ėž u subjek o empi ine
pa i imi (Ca 1991). Šis is o inio pasakojimo požiū is y a a imas ling is iniam-kul ū iniam i
an opologiniam požiū iui.
Subjek as, sup an amas kaip homo na ans a ba homo loquens, a ba kaip ka ego ija,
pe žengusi kalbą, apo pag indine e noling is ikos ka ego ija, kaip i isuose
humani a iniuose moksluose. Tai subjek as, ku is pe eikia am ik ą pasaulėžiū ą
(ling is inio a ling is inio-kul ū inio pobūdžio), i emian is juo suku ų eks ų, koncepcinė
s e a y a ekons uojama (Fila 2013: 95[…]104; Ba miński 2008b: 168; ling is inio-kul ū inio
požiū io a eju ž . Anusiewicz e al. 2000).
Tiek kalbos i kul ū os moksluose, iek is o ijog a ijoje y a o kons uk i is inis požiū is.
Pagal jį subjek as ne ik ku ia pasakojimą apie p aei į, be i sa o apa ybę (ka ais adinamą
apa ybės pasakojimu) a ba, pla esniu požiū iu, subjek y umą. Pa s šio dalyko sup a imas aip
pa pasikei ė ling is ikos s i yje, kai į yko adinama an oji kogni y inė e oliucija.
8
Rep ezen acinio subjek o (simbolinės sis emos, subjek o p o o) iziją pakeičia
ekologinis- enomeninis požiū is, o e minas "subjek as" aip pa apima aplinką, ku ią šie
subjek ai pa i ia i ku ioje jie eikia (Muszyński 2008: 80 […] 84). Pasak Ch is Ba ke , ling is iniai i
kul ū iniai y imai šiuo klausimu su elkia dėmesį į ai, kaip mes apame uo, kas esame, kaip mes
suku iame sa o iziją kaip subjek as, kaip mes iden i ikuojame (i emociniu požiū iu susie i) su
sa imi kaip am ik os g upės a ka ego ijos (ly ies, asės, amžiaus g upės) a s o ais (Ba ke
2005: 11 […] 12). Šiame požiū yje subjek as nė a izoliuo a ka ego ija, be g upės na ys, ku is ku ia
sa o pasakojimą apie gy enimą pla esniame disku se a disku se. Panašiai kaip i Ka o
koncepcija, y a e leksinis yšys a p indi ido, ku is suku ia na a y ą apie sa e i g upę, i
g upės, iš ku ios disku so i apa ybės jie piešia i ku ią jie bend ai ku ia.
7. San ykis su a min imi
Linguis inės i kul ū inės žodinės is o ijos eks ų analizės is labiau su ampa su ling is inės
a min ies y imų plė a (ž . Chlebda 2019; Wójcicka 2014a; Czachu 2017). Kadangi pasakojimai iš
p igim ies y a subjek y ūs i a si anda socialiniame disku se, apo labai s a bu nus a y i jų yšį
su indi idualia i kolek y inė a min is. Ma a Wójcicka šiuos me odus padalino į dezin eg acinį i
in eg uojan į. Pi masis požiū is mano, kad a min is i is o ija y a a ski os ka ego ijos,
ne u inčios nieko bend o. Šis požiū is palaipsniui bu o pakeis as in eg uojančiomis pozicijomis,
ku ias, be ki a ko, p opaga o "naujos is o ijos" a s o ai. Šio požiū io šalininkai p iešinosi
a min ies i is o ijos ak a imui kaip ienai ka ego ijai a ba kaip a ski ai. Vie oj o, jie manė,
kad a min is i is o ija y a susijusios sudė ingais, daugialypiais san ykiais (Wójcicka 2014a:
89[…]96; 2014b: 24[…]33, c . Woźniak 2008).
Pasak Ka ja Rolle , mokslinių y imų ikslas iš ling is aus pe spek y os y a ne ekons uo i
is o inius į ykius, o ekons uo i indi idualią i bend uomeninę a min į - ai a spindi jos iš i as
Tūks an mečio a min ies banko ko pusas (Rolle 2015: 78). Pasak B abe io i Dei iso, a min is
a sispindi pasakojimo s iliuje i žan o elemen ais, okiais kaip eks o p iso inimas anekdo ais,
i bend os siun ėjo i ga ėjo žinios bei kalba. Tai leidžia ekons uo i indi idualią i kolek y inę
a min į (B abe and Da ies 2016: 100, 103).
Kadangi a min is mums nė a iesiogiai p ieinama, jos analizė sumažinama iki eks ų,
suku ų emian is p isiminimais, y imo. Tai a e ia da ieną s i į bend iems ling is ikos
i žodinės is o ijos y imams.
8. PERFORMATYVITY
A siž elgian į pasakojimo kon eks ualinį i subjek y ų pobūdį, apo bū ina a k eip i dėmesį į jo
ykdymą. Is o ikai nus ojo s udijuo i žinios u inį; Taip pa apo s a bus i ai, kaip jis bu o
su o muo as. Dinaminis šios s i ies y imų ys ymasis bu o susijęs su žodinių šal inių
emancipacija, kai a si ado po eikis apibūdin i ne e balinius komunikacinės si uacijos elemen us
i jų po eikį pasakojimui, odėl eikėjo naudo i ling is inius y imus (ž . Mo issey 2003; Rolle
2015; Ma czewska
2014).
9. Iš ados i diskusija
Kaip galima leng ai ma y i, a si ado am ik a su žodine is o ija susijusi ema, įdomi iš ling is inių
i kul ū inių s udijų pe spek y os, ku ią galima analizuo i pe eks ologinius, e noling is inius,
9
na a y inius, pokalbių, koncep ualius a a min ies y imus. Visos šios emos y a glaudžiai
susijusios su žodinių eks ų apie p aei į sa ybėmis, o ne su iksliai apib ėž a žodinės is o ijos
sis ema. Galima da y i hipo ezę, kad ai, kas iš iesų su ienija šiuos į ai ius me odus, y a pa i
mokslinių y imų medžiaga - daug išsamiau apibūdinama s i is nei pa i žodinė is o ija. Kul ū iniai
y imai siekia objek y iai apibūdin i am ik os bend uomenės kul ū ą, o ling is iniai y imai siekia
daugialypį kalbos ap ašymą. Jie y a idiniu požiū iu di e encijuojami pagal sa o į ai ias
pe spek y as. Jų bend as susidomėjimas y a psichinė s e a, a spindin i bend as žinias apie
pasaulį a p ling is inės bend uomenės na ių. Kalbiniai i eks iniai duomenys leidžia jį
ekons uo i. Bū en čia šių disciplinų susidomėjimas su ampa su žodine is o ija. Pi moji i
pag indinė jų jung is y a pa s eks as. Visos žodinės is o ijos apib ėž ys o ien uo os į žodinį
eks ą - jo kū imą, į ašymą i apdo ojimą. Ši unikali mokslinių y imų medžiaga y a ling is inių
duomenų šal inis, leidžian is ekons uo i am ik os bend uomenės pasaulėžiū ą. Šiam b uožui
ypač o ien uo os subdisciplinos y a eks ologija ( eks ų y imas iš ling is inės pe spek y os), po
o - os, ku ios iš eks ų ekons uoja am ik ą pasaulėžiū ą i am ik os bend uomenės
sa ybes.
Na a y umas o ganizuoja ling is inius i eks inius duomenis, jungia juos su laiko a ka i su eikia
jiems is o inį kon eks ą. Todėl ai y a ak as į bend os žinios i g upės apa ybės ekons ukciją.
Dėl šios p iežas ies į ją bus į auk os subdisciplinos, ku ios ekons uoja konk ečias g upių sa ybes:
socialines (socioling is ikos), egionines (dialek ologijos) a g upines ( olklo is ikos). Kalbos i
kul ū os mokslų susidomėjimo cen e y a subjek as, iek indi iduali (kalban i asmenybė), iek
kolek y inis (g upė, u in i bend ų sa ybių). Jų aizdas gali bū i ekons uojamas emian is
ling is iniais i eks iniais duomenimis, ku ie y a ypač įdomūs an opologijai, iek ling is iniu, iek
kul ū iniu požiū iu. Remian is žodinėmis is o ijos eks ais, ekons uojami asmenų i g upių
p isiminimai. Tai gali bū i s a bu ne ik a min ies y imams, be i ling is inių i kul ū inių y imų
sanki os subdisciplinai, . y. e noling is ikai, ku ios ikslas - ekons uo i g upės pasaulėžiū ą. Visos
šios disciplinos domisi a likimu i konk ečia komunikacinė si uacija, ku ioje suku iamas žodinis
eks as. Spek aklis užbaigia žodinės is o ijos būdingas sa ybes, nes dialogas suku ia pa į eks ą,
ku is a nauja kaip mokslinių y imų medžiaga. A likimas y a susijęs su konk ečiais lauko da bo
me odais, būdingais ling is iniams i kul ū iniams y imams. Pag indinės emos, jungiančios žodinę
is o iją su šiomis disciplinomis i jų subdisciplinomis, pa eikiamos diag amoje.