Oral History Towards Linguistic and Cultural Studies

Bend inė kalba S anda inė kalba / 2025, N . 98, p. 1-13 Tu inio nuo oda ISSN 2351-7204 (elek oninis in e ne e) Au o ių eisės © 2025 Damian Gocół. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Gau as: Gau a: 2025-10-24. P iim a: 2025-12-30. 1 Žodinė is o ija kalbų i kul ū os a ž ilgiu STUDIES Žodinė kalbos is o ija i kul ū os s udijose DAMIAN GOCÓŁ Ma ia Cu ie-Skłodowska uni e si e as Lubline El. paš as: [el. paš as apsaugo as] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-1176-0067 Ty imų s i ys: ling is ika, žodinė is o ija, žiniasklaidos s udijos, kul ū os s udijos. (h ps: www.doi.o g 10.35321 bkalba.o g 2025.98.08) ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Abs akcija Šiame s aipsnyje ap a iamas žodinės is o ijos i ling is inių bei kul ū inių s udijų yšys. Au o ius p adeda p is a y i į ai ias žodinės is o ijos apib ėž is i požiū ius šiose žinių s i yse. Jis su elkia dėmesį į apib ėžimo i me odologinius pasiūlymus, ku iuos pa eikė, be ki a ko, Je zy Ba miński, Linda Wa s, Ga y Okihi o, Dawid Dunaway, Donald Ri chie, Richa d Do son, Alessand o Po elli, Ka ja Rolle , Na alie B abe , Diane Da ies, Anisa Pu i, Ma hew F. Simmons i Da id Ca . Tada jis y inėja į ai ių mokslinių y imų me odų sanki ą, išdės ydamas ling is inius i kul ū inius y imus an opologiniame požiū yje į žodinę is o iją. Jis iden i ikuoja pag indines emas, jungiančias žodinę is o iją su šiomis disciplinomis: eks ingumą, na a y umą, subjek y umą, yšį su a min imi i pe o ma y umą. Rak iniai žodžiai: žodinė is o ija, ling is ika, kul ū iniai y imai, pasakojimas, žodingumas, eks inis požiū is, subjek y umas. ANOTACIJA S aipsnyje ap a iamas žodinės (saky inės) is o ijos i ling is inių bei kul ū inių s udijų yšiai. P adžioje au o ius p is a o į ai ias žodinės is o ijos apib ėž is i požiū ius į jas į ai iose žinių s i yse. Daugiausia dėmesio ski iama apib ėžčių i me odologiniams siūlymams, ku iuos pa eikė, be ki a ko, Je zy Ba miński, Linda Wa s, Ga y Okihi o, Dawidas Dunaway, Donaldas Ri chie, Richa das Do sonas, Alessand o Po elli, Ka ja Rolle , Na alie B abe , Diane Da ies, Anisa Pu i, Ma hew F. Simmonsas i Da idas Ca as. Toliau an opologiniu požiū iu i žodinės is o ijos kon eks e nag inėjama į ai ių y imo me odų sanki a bei ling is iniai i kul ū os y imai. Išski iamos pag indinės emos, jungiančios žodinę is o iją su šiomis disciplinomis: eks ualumu, na a y umu, subjek y umu, san ykiu su a min imi, pe o ma y umu. ESMINIAI ŽODŽIAI: žodinė is o ija, ling is ika, kul ū os s udijos, pasakojimas, saky inė kalba, eks ualumas, subjek y umas. 1. Įžanga Šis s aipsnis ski as apmąs y i žodinės is o ijos i kalbos bei kul ū os s udijų kaip eo inio da bo yšį. Šis yšys bu o ka š ai disku uojamas žodinės is o ijos y imuose (ž . Po elli 2003; Dunaway 1996; Danielson 1996). Kalbininkų i kul ū os mokslininkų žodinių eks ų y imų pi m akai gali bū i a sekami iki anks y iausių žodinių eks ų inkėjų, ypač iš adinamųjų pap as ų žmonių (ž . Bu ke 2004). Dialek ologija pada ė ypa ingą indėlį į šią s i į (ž . Pelcowa 2014), odėl ling is inis i an opologinis lauko da bas dažnai bu o laikomas žodinės is o ijos pi m aku (Je zy Ba miński 2 ne pa adino žodinę is o iją "nauju pa adinimu senoms dialek ologų i olklo is ų p ak ikoms [...] į ašy i kalbamus eks us iš adinamųjų pap as ų žmonių" (Ba miński 2008a: 9). Tačiau bū ų pe dė a da y i p ielaidą, kad žodinę is o iją galima laiky i ik į ai iomis ling is inėmis i kul ū inėmis s udijomis. Be abejo, žodinių eks ų į ašymo me odai egzis a o da p ieš o malizuo ą žodinę is o iją. Vis dėl o sunku kalbė i apie ai kaip apie a ski ą endenciją p ieš suku ian ga so į ašy u us […] žodinė is o ija y a nea ski iamai susijusi su ga so a aizdo į ašymu (ž . Po elli 2003; Rolle Simmons i ga so i aizdo į ašų a chy ai (ž . Rolle 2015; B abe and Da ies 2016; 2015) e al. 2025). Pas a oji ie a y a ypač s a bi nus a an žodinės is o ijos i ling is inių bei kul ū inių s udijų panašumus. Šio požiū io pa yzdys žodinės is o ijos o ma imo laiko a piu y a Benjamino Bo kino kū inys "Lay My Bu den Down: A Folk His o y o Sla e y" (Bo kin ed. 1945). Jis di bo su bu usių e gų pasakojimų inkiniu (į ašy a kaip ede alinės ašy ojų p og amos dalis 1930-aisiais). Todėl jis naudojo ipines žodinės is o ijos kolekcijas, kad ekons uo ų konk ečios a ski os socialinės g upės pasaulio iziją i kalbą. Todėl jo da bas bu o įdomus socioling is inės pe spek y os požiū iu. Galime kalbė i apie ins i ucionalizuo ą žodinę is o iją nuo 1940-ųjų me ų (Aš ai išsamiau ap a iu "Gocół 2023). Tačiau aki aizdus a ėjimas p ie ling is inių i kul ū inių s udijų bu o ma omas nuo šešiasdešim ojo dešim mečio (ž . Do son 1996). Šiuolaikinė ko pusų y imų plė a paska ino didesnį susidomėjimą žodinės is o ijos a chy ais, ypač dialek ologijoje i socioling is ikos s i yse (Rolle 2025; B abe and Da ies 2016; Simmons e al. 2025). Šiame s aipsnyje, emdamasis anks y ąja i naujausia li e a ū a apie mokslinius y imus kalbos i kul ū os sank yžoje, bandysiu nus a y i s a biausius kon ak inius aškus, emas, jungiančias žodinę is o iją su ling is iniais i kul ū iniais y imais. Aš p adėsiu sa o apž algą apie žodinės is o ijos y imų būklę ling is inių i kul ū inių s udijų s i yje, nag inėjan , kaip šios disciplinos a s o ai sup an a šį e miną. Tai padės man nus a y i, kaip eigia y ėjai, jų yšį. Toliau, analizuodamas bend as mokslinių y imų emas, aš iden i ikuosiu a ski as mokslinių y imų s i is, kilusias iš šių žinių s ičių i naudojamas žodinėje is o ijoje, i aš nus a ysiu, a ling is inių i kul ū inių y imų apib ėžimai a spindi ak inę mokslinių y imų padė į. Kadangi bend i y imai u i ilgame ę adiciją, s aipsnis y a eo inio i san aukos pobūdžio i , kaip oks, siekia su eik i skai y ojui sin e inį aizdą apie pag indinius dalykus, jungiančius ling is inius i kul ū inius y imus su žodine is o ija. 2.Sakomosios is o ijos apib ėžimas i jos me odologinė eikšmė Plikacijos Ame ikos olklo is ė Linda S. Wa s apibūdino žodinę is o iją kaip lauko da bo me odą. Šis me odas apima in e iu į ašymą, ku is už iksuoja in o ma o ių p isiminimus. Tai leidžia olklo is ui įgy i pla esnę p ieigą p ie senų adicijų, i ualų, ama ų i eiklos ap ašymų. In e iu dažnai apima duomenis, ku ie bu o pe duodami ik žodžiu, ypač isuomenėse, ku ios pačios nepa eikė ašy inių dokumen ų. Ta p okių "be is o ijos" g upių Vo sas į a dijo e gus, ūkininkus, malūnų da bininkus i namų šeimininkus. Dėka į ašų žinios apie jų p aei į gali bū i papildy os nauja in o macija, ku i nebu o už ašy a aš u, i nauju požiū iu (Wa s 2007: 293 […] 294). E nois o ikas Ga y Y. Okihi o apie žodinę is o iją ašė šiek iek ki aip nei Wa sas. Sa o da buose jis žodinę is o iją adino me odu a ba eo ija. Ka ego izuodamas žodinę is o iją kaip me odą, jis u ėjo omenyje isą mokslinių y imų p ocesą, ku is apima: p og amos sukū imą, ling is inės bend uomenės pasi inkimą, in e iu, ansk ipciją, edaga imą, galu inį edaga imą, 3 dokumen ų naudojimą i galu inio p oduk o iš es į. 1 2 Kalban apie is o ijos i olklo is ikos, e noling is ikos a dialek ologijos yšį, Okihi o pab ėžė, kad eikia a skleis i am ik as eikšmes, ku ios bu o konk ečių g upių sąmonėje, be dėl jų nebu imo ašy iniuose šal iniuose nebu o a s a y os. Jo nuomone, ši padė is isų pi ma aikoma bend uomenėms, ku ios okių dokumen ų isai nepa eikė a ba aidino ik ne eikšmingą aidmenį jų sukū ime, p z., mo e ims, da bininkų klasės na iams, e ninėms i asinėms mažumoms bei neskai omoms bend uomenėms. Jie bu o p is a y i ik iš ki ų bend uomenių pe spek y os, išo ės jų, i bu o siekiama, kad jie a i ik ų sa o pasaulėžiū ą. Dėl šios p iežas ies jų kul ū inėje s e oje ykę į ykiai dažnai bu o igno uojami, laikomi ne eikšmingais a ma ginaliais, o šios g upės bu o neigiamai e inamos. Todėl Okihi o ma ė didelį po encialą y inė i jų žodinę p aei ies is o iją. E nog a ijos i susijusių disciplinų mokslinių y imų me odai a lieka lemiamą aidmenį žodinės is o ijos mokslinių y imų p ocese. Pasak Okihi o, žodiniai pasakojimai apie p aei į u ė ų bū i o ien uo i į socialinių pokyčių už iksa imą i į ai, kaip bu o su o muo a i iamų g upių socialinė sąmonė (Okihi o 1981: 43). Li e a ū oje aip pa andame apib ėžimus, labiau o ien uo us į bend a imo o mą. Viename iš sa o s aipsnių Alessand o Po elli išanaliza o žodinę is o iją kaip am ik ą disku so žan ą, iš esmės ski ingų kalbos žan ų g upę. Įdomu ai, kad au o ius žan o ka ego iją nag inėjo ne abs akčiai, o glaudžiai susijusią su komunikacine si uacija. Jo eigimu, žodinės is o ijos esmė p iklauso nuo o, kas pasaky a, kam, pe kokį kanalą i su kokiu ezul a u. Čia žodinės is o ijos apib ėžimas y a glaudžiai susijęs su y ėjo inicijuo o pokalbio si uacija, į e p a į socialinį i kul ū inį kon eks ą i konk ečios komunikacijos i žinių apie pasaulį bend uomenę (Po elli 1997). Šiuolaikinėje socioling is inėje i dialek ologinėje e leksijoje žodinė is o ija dažnai koncep ualizuojama kaip sa a ankiška mokslinių y imų disciplina. Simmons i ki i eigia, kad ji dalijasi su ling is ika gebėjimu ekons uo i žinias apie žmogaus bend uomenes, bend as žodinės is o ijos i ling is ikos ikslas. Šios ekons ukcijos p adžia y a geog a inių, is o inių, socialinių i ling is inių panašumų, a sispindinčių kalboje i eks e, y imas. Dėl šios p iežas ies žodinės is o ijos a chy ai u i ypa ingą eikšmę ling is inėse i kul ū inėse ekons ukcijose (Simmons e al. 2025: 273275). Pasak Ka ja Rolle , pačios žodinės is o ijos eks as, ypač dideliuose ko pusuose, ku ie a nauja kaip mokslinių y imų medžiaga, y a labai s a bus iek ling is ui, iek kul ū os y ėjui (nes kul ū a negali bū i ekons uojama be kalbos i a i kščiai). Šie ko pusai leidžia iden i ikuo i ie inius, geog a inius i is o inius kalbos ski umus bei jų kul ū ines pasekmes (Rolle 2015). Na alie B abe i Diane Da ies pažymėjo, kad socioling is ai gali paka o inai panaudo i žodinės is o ijos a chy us. Dideli duomenys: "s eikiname galimybę, ku ią mums su eikia a chy inė žodinė is o ija, nus a y i dialek o pokyčius laikui bėgan , lyginan senesnius i jaunesnius balsus iš ų pačių s ičių, [...] a siž elgian į kalbamos kalbos s a bą i kalbos s ilių į aką žodinės is o ijos s i yje, dėmesys dialek ui gali bū i naudingas iek žodiniams is o ikams, iek ling is ams". (B abe and Da ies 2016: 98). 1 Te miną "kalbų bend uomenė" y ėjas naudojo, no ėdamas apibūdin i " uos, ku ie dalijasi kalbų simboliais i a ikuliacijos modeliais, aip pa bend u pasauliniu požiū iu i pa i imi " (Okihi o 1981: 35). 2 Okihi o aiškiai a sky ė edaga imą i galu inį edaga imą. Pi masis y a ap ibo as ansk ipcijos sukū imu, ku is y a žodinis bend ažygio iš a imų į ašas, a siž elgian į klaidas, pauzes, ges us, lydinčius kalbą i . . Galu inio edaga imo me u ši "neapdo o a" ansk ipcijos e sija y a apdo ojama, odėl gaunamas isiškai naujas dokumen as, s anda izuo as i a čiau ašy inės kalbos (plg. Okihi o 1981: 40–41). 4 Je zy Ba miński iš p adžių žodinę is o iją apib ėžė kaip "mokslo i , pla esniu požiū iu, socialinio pobūdžio a pdisciplininę eiklą" (Ba miński 2008a: 11). Te minas "ak y umas" bu o pe nelyg bend as, odėl laikui bėgan apib ėžimas bu o pa obulin as. Ba miński eigimu, žodinė is o ija y a "o ganizuo a mokslinio, socialinio i kul ū inio pobūdžio eikla, ku i apima mokslininkų, dokumen a ininkų, žu nalis ų, egionalis ų i . . asmeninių pa eiškimų (apskai ų) į ašymą, inkimą i edaguojimą i a i inkamai juos su eikia pla esniam suin e esuo ųjų šalių apsk i imui" (2014: 10). Ba miński, kaip i Okihi o, p ipažino žodinės is o ijos p ocesinį pobūdį (už ašymas, a chy a imas, edaga imas). Tačiau sa o 2014 m. s aipsnyje šis Lubline gy enan is mokslininkas į edė naują ski umą, ku io anksčiau jo da buose nebu o. Jis i ino, kad galime kalbė i apie du ski ingus žodinės is o ijos sup a imus. Pi masis apibūdinamas aukščiau ci uo oje apib ėž yje. Tokiu požiū iu Ba miński ai pa adino o ganizuo a žodine is o ija. Be o, y a spon aniška žodinė is o ija. Pasak y ėjo, ai y a spon aniška pasakojimo p ak ika, ku i eda p ie bend uomenės a min ies apie sa o is o iją sukū imo (Ba miński 2014: 10[…]11). Šie du e minai, ku iuos sugal ojo Ba miński, eiškia isiškai ski ingas są okas. Ta p jų nė a bend o a diklio; y ėjas jų neį aukė į jokią bend ą ka ego iją. Tai anksčiau negi dė as požiū is - žodinė is o ija anksčiau eikė ne kaip spon aniškų žmonių iš a imų pa adinimas, o kaip jų inkimo i analizės p ak ikos pa adinimas. Išlieka klausimas, a Ba miński a sky imas nuo jo spon aniškos į ai o ės gali bū i pa eisinamas. Mano nuomone, ai y a bū inybės i šijan is subjek ų dauginimasis. Tu in omenyje spon aniškos žodinės is o ijos egzis a imą, u ė ume ją laiky i na ū aliu žmogaus kogni y iniu sugebėjimu i išplės i jos a si adimą ne iki žmonijos p adžios. Tuo a pu daugelyje disciplinų jau seniai naudojami e minai, ku ie gali sėkmingai pakeis i spon anišką žodinę is o iją […] sup an ama kaip pasakojimo p ak ika i kogni y inis įgūdys […] p z., pasakojimas (daugiau apie šio e mino naudojimą žodinėje is o ijoje ž . Gocół 2013; 2014). Be o, y a pa ojus, kad, naudojan abu apib ėžimus ienu me u, mes ienodai kalbėsime apie mokslinių y imų medžiagą i jos analizę. Žodinės is o ijos apa ybę isų pi ma lemia jos speci inė mokslinių y imų medžiaga: žodiniai eks ai apie p aei į, ku iuos s udijuoja labai ski ingų kilmės a s o ai. Dėl šios p iežas ies ji u ė ų bū i apib ėžiama plačiai kaip mokslinių y imų, socialinių i kul ū inių endencijų, pag įs ų žodinių eks ų apie p aei į į ašymu, a chy a imu i analizė a apdo ojimu (ž . Gocół 2016; 2023). 3. Is o iniai i an opologiniai me odai Ba miński (2014) aip pa pab ėžė žodinės is o ijos a pdisciplininį pobūdį. Ap ašydamas šį aspek ą, jis daugiausia emiasi anks esniais Da id Dunaway (1996), Richa d Do son (1996) i Donald Ri chie (2003) y imais. Ri chie pab ėžė, kad a min is y a žodinės is o ijos pag indas (2003: 19), o Dunaway i Do son pab ėžė pe da imo žodinį pobūdį kaip yšį a p į ai ių mokslinių y imų me odų 3 (Dunaway 1996: 9 […] 10; Do son 1996: 287). T ečiasis mokslininkas, ypač kaip olklo is as, daug dėmesio sky ė žodiniam kalbėjimui i jo aidmeniui aiškinan p aei ies pasakojimus. Jis pab ėžė, kad pi masis kon ak as a p olklo is ikos i žodinės is o ijos į yko ik šešiasdešim ajame dešim me yje (Do son 1996: 287). 3 Ve a pažymė i, kad Ri chie aiškiai engė aiškios žodinės is o ijos ka ego iza imo. Jis ikėjo, kad mokslinių y imų p ocesas y a sudė ingas, o naudojami mokslinių y imų me odai aiškiai p iklauso nuo am ik os disciplinos mokslinių y imų ikslų. Todėl Ri čis aiškiai pa eiškė, kad, jo nuomone, jokia žodinės is o ijos apib ėž is iš ik ųjų neį auk ų o, kas iš ik ųjų y a žodinė is o ija. Jo yšys su a min imi bu o s a bus y ėjui, nes jis ikėjo, kad iš eks ų galima iš auk i eikšmių sis emą. Todėl jam žodinės is o ijos pasakojimai bu o medžiaga, leidžian i ekons uo i koncepcinę s e ą (Ri chie 2003: 19). 5 Pasak Dunaway, žodinė is o ija įgijo sa o šiuolaikinę a pdisciplininę o mą labai lė ai - p ocesas bu o baig as ik de yniasdešim ajame dešim me yje (Dunaway 1996: 10). Rašydamas apie žodinės is o ijos ys ymąsi, Do sonas (1996) pab ėžė kele ą eikšmingų p oblemų, a si adusių dėl didesnės nei anksčiau są okų apie p aei ies žodinių pasakojimų inkimą, a chy a imą i analizę a pusa io įsisk e bimo su į ai iomis mokslinių y imų disciplinomis, ypač olklo is ika. Jis pažymėjo, kad šešiasdešim ajame dešim me yje žodinė is o ija bu o e inama daugiausia pe is o ijos i susijusių disciplinų objek y ą. Tačiau olklo is ika naudojo ski ingus mokslinių y imų me odus i siekė ikslų, ski ų nuo is o ijos ašymo. Todėl mokslininkas a sky ė du mokslinių y imų me odus. Pi masis požiū is, žodinė eli inė is o ija, y a pag įs as me odais, kilusiais iš adiciškai sup an amos is o ijos. Ty ėjai, pasi enkan šį me odą, daugiausia dėmesio ski ia p anešimo u inio analizei, ieškodami is o inių ak ų pa i inimo, iš ku ių jie ekons uoja pasakojimą apie p aei į. O alinė eli is inė is o ija linkusi į "eli inę" is o iją i didelius pasakojimus, aip sude indama su labiausiai adicine žodinės is o ijos endencija (Do son 1996: 287 […] 291). Daba galime šį požiū į pa adin i is o iniu, nes jo ikslas y a san ykinai objek y i is o inių ak ų ekons ukcija (ž . Gocół 2016; 2023). Tiesą sakan , šiandien ai būdinga ne ik pozi i is inei is o ijog a ijai, be i , be ki a ko, žu nalis ams, siekian iems užpildy i is o ijos "bal as aškas" (ž . Bo owik 2008). An asis požiū is, žodinė liaudies is o ija, bu o o ien uo as į mažus pasakojimus, is o ijas apie ie inę is o iją i adicijas. Jame daugiausia dėmesio bu o ski iama "liaudies" pasakojimams. P iimdami šį požiū į, o alis ai linkę analizuo i žinios s uk ū ą i kalbą, aip pa lydinčius ges us i emocijas (Do son 1996: 287-291). La y Danielson (1996) pa eikė panašią pe spek y ą apie žodinę is o iją, ypa ingą dėmesį ski ian ie inei is o ijai. Šis požiū is gali bū i adinamas an opologiniu, nes jo cen e y a ne is o iniai ak ai, o žmogus, pažįs amasis subjek as, o žodinės is o ijos eiklos ikslas y a ne objek y i p aei ies ekons ukcija, o a min ies ekons ukcija, būdai p isimin i i kalbė i apie sa o i sa o socialinės g upės a minimą (plg. Gocół 2016). Šis požiū is y a a čiau šiuolaikinių ling is ikos i kul ū os mokslų me odų, ypač e noling is ikos i ling is inės a min ies y imų (ž . Nide la 2010; Wójcicka 2014a; Czachu 2017). Lenkijoje Pio Filipkowski (2010) emėsi Do sono padaliniu. Dunaway, Do son i Danielson pab ėžė žodinės is o ijos a pdisciplina umą, o Ba miński a k eipė dėmesį į ai, kad kai ku ie žodinės is o ijos p ojek ai y a įsikū ę aplink anso ų daugiadalypiškumą, ačiau jis šios idėjos neiš ys ė (Ba miński 2014: 11). Šiuolaikiniai dialek ologiniai i socioling is iniai y imai, pag įs i dideliais duomenų inkiniais, u i aiškią an opologinį polinkį. Jų dėmesys isada su elk as į žmogišką bend uomenę, ku ios unikalias sa ybes galima a ku i s udijuojan jos kalbą i kul ū ą, kaip ai a sispindi žodinėse is o ijose. Ge ai ap ašy i eks ų ko pusai, ka u su ling is iniu požiū iu s a biais me aduomenimis, leidžia ekons uo i bend uomenės egioninę i laiko į ai o ę, iš ienos pusės, i os bend uomenės pasaulėžiū ą, iš ki os. Tokie į ai ių dialek inių i egioninių kalbė ojų duomenų inkiniai y a s a būs pedagogikoje i žinių popula iza ime, aip pa į ai ių socialinių g upių idiniame bend a ime, di e encijuojamoje pagal okius eiksnius kaip amžius, gy enamoji ie a, kilmė, kalba, socialinė padė is, ly is i . . (Rolle 2015: 81[…]82). Dėl laiko pokyčių ling is iniuose i kul ū iniuose duomenimis, ling is ų suku i duomenų inkiniai gali a nau i kaip ge esnis an inis šal inis is o ijos sup a imui (ž . B abe and Da ies 2016: 106, c . Pu i 2025: 122 […] 123). Sa o ap ašymuose socioling is ai labiau a k eipia dėmesį į ai, ką sako pokalbio daly is, aip pa į ai, kaip jis ai sako. Šis požiū io ski umas da o žodinės is o ijos šal inius įdomius socioling is ikai, ačiau socioling is ų suku as eks as gali ap i nauju kokybišku is o iniu šal iniu (B abe and Da ies 2016: 106). Naujas ikslas, sujungęs šiuos du me odus, gali bū i ne ik is o ijos, be isų pi ma pačios a min ies, a spindė os 6 ling is iniai i eks iniai duomenys (B abe 2025). Tai eiškia, kad abiejų disciplinų dėmesys su elk as ne iek į is o iją, kiek į žmogų i žmogišką bend uomenę. Išlieka klausimas: kokie bu o jų anks esni san ykiai i ką žodinė is o ija iš aukė iš olklo is ikos, e noling is ikos i dialek ologijos? Ty ėjų s ebėjimai a edė p ie kelių ling is inių i kul ū inių y imų sanki ų aškų. Toliau iš a dysiu s a biausius iš jų. 4. Teks uali e as O alis ų mokslinių y imų medžiaga y a žodinis eks as apie p aei į, ku is u i daug speci inių b uožų. Daugelis jų bu o ap ašy i Ba miński (2008) i i alų kul ū os s udijų mokslininko Alessand o Po elli (ž . 1997; 2003; 2005) eks uose. Ty ėjai, be ki a ko, pab ėžė okių eks ų gi dimumą, ges ų pobūdį, si uacinumą, dialogizmą, kin amumą i umpalaikį. Žodiniai eks ai isada a si anda są eikos p ocese. Žodinis bend a imas y a p i aiky as dialoginei si uacijai. Mes isada kalbame su kažkuo […] dialoge o muojasi "Aš-Tu" san ykis. Dėl šios p iežas ies žodiniuose eks uose siun ėjo i ga ėjo aidmenys keičiasi. No s iš a imas gali bū i monologo o ma (kaip dažnai y a žodinės is o ijos eks uose), jis isada y a nuk eip as į ką no s (Ba miński 2008b: 15). Po elli aip pa pab ėžė žodinės is o ijos eks ų dialoginį pobūdį. Jis pažymėjo, kad ienas iš san ykių, susi o ma usių pe žodinę is o iją, y a in o ma o iaus i y ėjo dialogas. Tačiau Po elis nesus ojo pab ėž i a pasmeninio bend a imo aidmens o muojan žodines is o ijos eks us. Jis aip pa a k eipė dėmesį į ki us san ykius, ku ie da o į aką galu inei pa eiškimo o mai. Tai apima asmeninį bend a imą (I-I) i socialinį bend a imą (I-THEM). Todėl galu inę eks o o mą į akoja ne ik dialogas su y ėju, be i a min is bei socialinis i kul ū inis kon eks as (Po elli 2003: 72 […] 73; 2005: 2 […] 6). Dėl šios p iežas ies žodinės is o ijos eks ai gali bū i analizuojami pokalbio būdu (I-YOU san ykiai), be aip pa gali padė i ekons uo i subjek y ią indi ido (I-I) i kolek y o (I-THEM) pe spek y ą (ž . Wójcicka 2016). Šie eks iniai žymekliai aip pa a sispindi dideliuose eks ų ko pusuose i leidžia ekons uo i bend uomenių ling is ines i psichines sa ybes (Rolle 2015; B abe 2025). Tai a skleidžiama eks ų me a-ap ašyme i bend uomenės b uožų, a spindė ų kalboje, ekons ukcijoje (B abe and Da ies 2016: 99), ka ais naudojan di b inio in elek o modelius (Simmons e al. 2025: 274). Todėl eks as ebė a naujų y imų dėmesys. 5. Pasakojimas Na a y us y a ienas iš dažniausiai naudojamų e minų šiuolaikiniuose humani a inių mokslų y imuose. Išb aukiu jo apib ėžimų apž algą a ski ų disciplinų s i yje, ku ią jau a likiau ki ame da be (Gocół 2013: 1018; ž . aip pa Fila 2014: 1334), da ydamas p ielaidą, kad na a y as y a užda as isumas eikšmingos ap ašomosios sekos pa idalu, o ganizuo as siuže o i laiko požiū iu, galin is a lik i kogni y inę unkciją i pasiek i kogni y ines schemas i scena ijus, ku iuose a skleidžiamas subjek as (Gocół 2016: 1732; Ba ke 2005: 1833). Šis šio e mino sup a imas y a daugelio me ų analizės ling is ikos, li e a ū os s udijų, iloso ijos, sociologijos i psichologijos s i yse ezul a as. Alessand o Po elli (2003), Ma zena Ma czewska (2014), Anna Nide la (2010) nus a ė, kad pasakojimas y a ienas s a biausių žodinės is o ijos eks ų b uožų. Is o ikas Dei idas Ka as (1991) daugiausia dėmesio sky ė ne ik na a y inėms o moms, be isų pi ma is o ijų kogni y inės i socialinės unkcijos. Tai lėmė, kad is o iniai y imai i o ling is ika d iem s i imis. Pi miausia bu o nag inėjamas ne ik eks ų u inys, be i jų s uk ū a. Todėl is o inės 7 analizės p adėjo em is s ilis ikos, eks ologijos i ling is ikos a adimais. An a, is o ija nebebu o sup an ama ik kaip p aei ies y imas, o dėmesys bu o su elk as į eks ų analizę. Is o ikai, be ak inių p aei ies į ykių eilės ekons ukcijos, susidomėjo koncep ualinės s e os, na a o ių koncep ualinės s e os, ku ios ans o macijos bu o ienodai įdomios iš his o iog a inės pe spek y os, ekons ukcija. Tai p ia ino is o inius y imus p ie ling is inių analizės (i an opologinio požiū io į žodinę is o iją), su elkus dėmesį į koncep ualios s e os elemen ų ekons ukciją, pag įs ą eks ais, pa yzdžiui, nag inėjan ling is inį pasaulėžiū ą. Anisa Pu i pažymėjo, kad socioling is iniai y imai su elkia dėmesį ne ik į eks ą; Vie oj o, analizuodama eks inius duomenis, ji s engiasi ekons uo i asmeninę asmens i bend uomenės pa i į. Ap ašymo ka ego ija, ku i jungia eks ą su gy enimo keliu, y a bū en pasakojimas, ku is leidžia laikinai o ganizuo i žinias apie gy enimą pe ling is ines o mas (Pu i 2025: 113). Pasak Ka jos Rolle , ci uodama, be ki a ko, anksčiau minė us Bo kino y imus, na a y inis y imas leidžia ekons uo i ne ik konk ečios bend uomenės naudojamas ling is ines p iemones, be i jos pa i į, ku ią ši speci inė kalba bu o naudojama iš eikš i. Dėl o žodinės is o ijos pasakojimai y a e ingas socioling is ikos žinių šal inis, o kai juos ku ia dialek ologas a socioling is ikas, jie aip pa gali ap i socialinio š ie imo į ankiu (Rolle 2015: 74, 78). Pasak B abe io i Dei iso, yšys a p a minimo, pasakojimo i apa ybės y a labai s a bus šiuolaikiniams kalbos i kul ū os y ėjams. Šal inių pasakojimas y a, pagal šį požiū į, ak as į a kū imą a min ies i subjek y ios asmenybės pa i ies i pla esnės socialinės g upės pa i ies, naudojan bend as aplinkos kalbos ūšis i bend us kalbos modelius, iš ys y us is o iniame kon eks e, a spindin is a min yje (B abe and Da ies, 2016: 99, c . B abe , 2025). 6. Subjek y umas Ba miński (2008), Po elli (2003), Nide la (2010) i Ma czewska (2014) pab ėžė žodinės is o ijos eks ų subjek y umą. Na ū ali is o inių šal inių i y imų na a y inės p igim ies p ipažinimo pasekmė bu o subjek o, kaip aukš esnės ka ego ijos, ekspozicija, o ganizuojan i na a y ą i uo pačiu anscenduodama eks ą i pačią kalbą. Ca (1991) manė, kad subjek as, ku is su o ma o sa o pasakojimą apie p aei ies į ykius, y a lemiamas eiksnys, lemian is šal inių apie p aei į speci iškumą. Šis subjek as u i sa o ke inimus i na a y iems elemen ams p iski ia no imas unkcijas. Jie eikia am ik u laiku i socialine aplinka, ku i p isideda p ie jų pasakojimo kon eks o, lemia jų požiū į i eks e pa eik ą e ybių sis emą. Jų pa eiškimus o muoja pasakojimo modeliai, ku iuos jie enka i modi ikuoja. Be o, is o inis pasakojimas bu o laikomas am ik u mas u iš anks o apib ėž u subjek o empi ine pa i imi (Ca 1991). Šis is o inio pasakojimo požiū is y a a imas ling is iniam-kul ū iniam i an opologiniam požiū iui. Subjek as, sup an amas kaip homo na ans a ba homo loquens, a ba kaip ka ego ija, pe žengusi kalbą, apo pag indine e noling is ikos ka ego ija, kaip i isuose humani a iniuose moksluose. Tai subjek as, ku is pe eikia am ik ą pasaulėžiū ą (ling is inio a ling is inio-kul ū inio pobūdžio), i emian is juo suku ų eks ų, koncepcinė s e a y a ekons uojama (Fila 2013: 95[…]104; Ba miński 2008b: 168; ling is inio-kul ū inio požiū io a eju ž . Anusiewicz e al. 2000). Tiek kalbos i kul ū os moksluose, iek is o ijog a ijoje y a o kons uk i is inis požiū is. Pagal jį subjek as ne ik ku ia pasakojimą apie p aei į, be i sa o apa ybę (ka ais adinamą apa ybės pasakojimu) a ba, pla esniu požiū iu, subjek y umą. Pa s šio dalyko sup a imas aip pa pasikei ė ling is ikos s i yje, kai į yko adinama an oji kogni y inė e oliucija. 8 Rep ezen acinio subjek o (simbolinės sis emos, subjek o p o o) iziją pakeičia ekologinis- enomeninis požiū is, o e minas "subjek as" aip pa apima aplinką, ku ią šie subjek ai pa i ia i ku ioje jie eikia (Muszyński 2008: 80 […] 84). Pasak Ch is Ba ke , ling is iniai i kul ū iniai y imai šiuo klausimu su elkia dėmesį į ai, kaip mes apame uo, kas esame, kaip mes suku iame sa o iziją kaip subjek as, kaip mes iden i ikuojame (i emociniu požiū iu susie i) su sa imi kaip am ik os g upės a ka ego ijos (ly ies, asės, amžiaus g upės) a s o ais (Ba ke 2005: 11 […] 12). Šiame požiū yje subjek as nė a izoliuo a ka ego ija, be g upės na ys, ku is ku ia sa o pasakojimą apie gy enimą pla esniame disku se a disku se. Panašiai kaip i Ka o koncepcija, y a e leksinis yšys a p indi ido, ku is suku ia na a y ą apie sa e i g upę, i g upės, iš ku ios disku so i apa ybės jie piešia i ku ią jie bend ai ku ia. 7. San ykis su a min imi Linguis inės i kul ū inės žodinės is o ijos eks ų analizės is labiau su ampa su ling is inės a min ies y imų plė a (ž . Chlebda 2019; Wójcicka 2014a; Czachu 2017). Kadangi pasakojimai iš p igim ies y a subjek y ūs i a si anda socialiniame disku se, apo labai s a bu nus a y i jų yšį su indi idualia i kolek y inė a min is. Ma a Wójcicka šiuos me odus padalino į dezin eg acinį i in eg uojan į. Pi masis požiū is mano, kad a min is i is o ija y a a ski os ka ego ijos, ne u inčios nieko bend o. Šis požiū is palaipsniui bu o pakeis as in eg uojančiomis pozicijomis, ku ias, be ki a ko, p opaga o "naujos is o ijos" a s o ai. Šio požiū io šalininkai p iešinosi a min ies i is o ijos ak a imui kaip ienai ka ego ijai a ba kaip a ski ai. Vie oj o, jie manė, kad a min is i is o ija y a susijusios sudė ingais, daugialypiais san ykiais (Wójcicka 2014a: 89[…]96; 2014b: 24[…]33, c . Woźniak 2008). Pasak Ka ja Rolle , mokslinių y imų ikslas iš ling is aus pe spek y os y a ne ekons uo i is o inius į ykius, o ekons uo i indi idualią i bend uomeninę a min į - ai a spindi jos iš i as Tūks an mečio a min ies banko ko pusas (Rolle 2015: 78). Pasak B abe io i Dei iso, a min is a sispindi pasakojimo s iliuje i žan o elemen ais, okiais kaip eks o p iso inimas anekdo ais, i bend os siun ėjo i ga ėjo žinios bei kalba. Tai leidžia ekons uo i indi idualią i kolek y inę a min į (B abe and Da ies 2016: 100, 103). Kadangi a min is mums nė a iesiogiai p ieinama, jos analizė sumažinama iki eks ų, suku ų emian is p isiminimais, y imo. Tai a e ia da ieną s i į bend iems ling is ikos i žodinės is o ijos y imams. 8. PERFORMATYVITY A siž elgian į pasakojimo kon eks ualinį i subjek y ų pobūdį, apo bū ina a k eip i dėmesį į jo ykdymą. Is o ikai nus ojo s udijuo i žinios u inį; Taip pa apo s a bus i ai, kaip jis bu o su o muo as. Dinaminis šios s i ies y imų ys ymasis bu o susijęs su žodinių šal inių emancipacija, kai a si ado po eikis apibūdin i ne e balinius komunikacinės si uacijos elemen us i jų po eikį pasakojimui, odėl eikėjo naudo i ling is inius y imus (ž . Mo issey 2003; Rolle 2015; Ma czewska 2014). 9. Iš ados i diskusija Kaip galima leng ai ma y i, a si ado am ik a su žodine is o ija susijusi ema, įdomi iš ling is inių i kul ū inių s udijų pe spek y os, ku ią galima analizuo i pe eks ologinius, e noling is inius, 9 na a y inius, pokalbių, koncep ualius a a min ies y imus. Visos šios emos y a glaudžiai susijusios su žodinių eks ų apie p aei į sa ybėmis, o ne su iksliai apib ėž a žodinės is o ijos sis ema. Galima da y i hipo ezę, kad ai, kas iš iesų su ienija šiuos į ai ius me odus, y a pa i mokslinių y imų medžiaga - daug išsamiau apibūdinama s i is nei pa i žodinė is o ija. Kul ū iniai y imai siekia objek y iai apibūdin i am ik os bend uomenės kul ū ą, o ling is iniai y imai siekia daugialypį kalbos ap ašymą. Jie y a idiniu požiū iu di e encijuojami pagal sa o į ai ias pe spek y as. Jų bend as susidomėjimas y a psichinė s e a, a spindin i bend as žinias apie pasaulį a p ling is inės bend uomenės na ių. Kalbiniai i eks iniai duomenys leidžia jį ekons uo i. Bū en čia šių disciplinų susidomėjimas su ampa su žodine is o ija. Pi moji i pag indinė jų jung is y a pa s eks as. Visos žodinės is o ijos apib ėž ys o ien uo os į žodinį eks ą - jo kū imą, į ašymą i apdo ojimą. Ši unikali mokslinių y imų medžiaga y a ling is inių duomenų šal inis, leidžian is ekons uo i am ik os bend uomenės pasaulėžiū ą. Šiam b uožui ypač o ien uo os subdisciplinos y a eks ologija ( eks ų y imas iš ling is inės pe spek y os), po o - os, ku ios iš eks ų ekons uoja am ik ą pasaulėžiū ą i am ik os bend uomenės sa ybes. Na a y umas o ganizuoja ling is inius i eks inius duomenis, jungia juos su laiko a ka i su eikia jiems is o inį kon eks ą. Todėl ai y a ak as į bend os žinios i g upės apa ybės ekons ukciją. Dėl šios p iežas ies į ją bus į auk os subdisciplinos, ku ios ekons uoja konk ečias g upių sa ybes: socialines (socioling is ikos), egionines (dialek ologijos) a g upines ( olklo is ikos). Kalbos i kul ū os mokslų susidomėjimo cen e y a subjek as, iek indi iduali (kalban i asmenybė), iek kolek y inis (g upė, u in i bend ų sa ybių). Jų aizdas gali bū i ekons uojamas emian is ling is iniais i eks iniais duomenimis, ku ie y a ypač įdomūs an opologijai, iek ling is iniu, iek kul ū iniu požiū iu. Remian is žodinėmis is o ijos eks ais, ekons uojami asmenų i g upių p isiminimai. Tai gali bū i s a bu ne ik a min ies y imams, be i ling is inių i kul ū inių y imų sanki os subdisciplinai, . y. e noling is ikai, ku ios ikslas - ekons uo i g upės pasaulėžiū ą. Visos šios disciplinos domisi a likimu i konk ečia komunikacinė si uacija, ku ioje suku iamas žodinis eks as. Spek aklis užbaigia žodinės is o ijos būdingas sa ybes, nes dialogas suku ia pa į eks ą, ku is a nauja kaip mokslinių y imų medžiaga. A likimas y a susijęs su konk ečiais lauko da bo me odais, būdingais ling is iniams i kul ū iniams y imams. Pag indinės emos, jungiančios žodinę is o iją su šiomis disciplinomis i jų subdisciplinomis, pa eikiamos diag amoje.