Dig
T
e a
U
RA
LB
OT
Y
ROS
KL
AU
SEM
ALT
“TETUVYOS
TSR
MOKSLY
AKADEMIJA
LIEPIAMOSIOS
NUOSAKOS
DVEJOPOS
FORMOS
IR
JU
VARTOJIMAS
RYTU
LIETUVOS
TARMESE
J.
KARDELYTE
Miisy
Kalbos
a més
kasme
is
daugiau
i
daugiau
y a
i iamos.
Nema
-
ya
medziagos
su ink a
i
iS
y y
Lie u os
a miy.
Ry y
Lie u os
a mése
andama.
j ai iy
a chaisky
lickany,
ku ios
y a
dékinga:
medziaga
iek
dialek o-
logijai,
ick
kalbos
is o ijai,
iek
bal y
kalby
lyginamajai
g ama ikai.
Siose
a mése
y a
nemaza
jdomiy
g ama inés
sanda os
eigkiniy,
apie
ku iuos
musy
kalbiné
li e a i a
da
kol
kas
mazai
uzsimena.
Cia
bus
apsis o a
p ie
ieno
kalbos
ak o,
placiai
a ojamo
y y
a mése,
bii en ,
p ie
d ejopy
liepiamosios
nuosakos
o my,
a ba
d iejy
laiky.
Vienas
ki as
d ejopy
o my
pa yzdys
andamas
usy,
okie iy
kalbininku
pasisakymuose.
P o .
J.
Endzelynas
jau
placiau
nag inéja
liepiamaja
nuosaka.
La iy
k.
liep.
nuos.
ly is
be
-k
lygina
su
lie u iy
k.
liep.
nuos.
ly imis
be
-k.
P o :
J.
O embskio
T e e iaus
a més
ap ase?
minima
Siu
ly iy
ya osena,
aip
pa
kalbama
i
apie
ju
da yba.
Missy
kalbinéje
li e a i oje
Siuo
klausimu
nebu o
kalbe a.
Didzioji
miisy
a miy
dalis
u i
ik
okias
liepiamosios
nuosakos
ly is,
kaip
i
lk,
p z.,
nesk,
da yk,
lipk,
suk,
bik...
neski e,
da yki e,
lipki e,
suki e,
bi ki e...
Tokios
ly ys
y a
gemai iy,
aka y
i
idu io
aukS ai iy
a mése,
aka inéje
y y
aukS ai iy
a miu
dalyje,
aip
pa
aka y
dzikuose.
Ry y
Lie u os
a mése
su inkamos
d ejopos
liepiamosios
nu sakos
ly ys.
Vienos
ly ys
y a
okios,
ku ios
a ojamos
i
Ik,
ki os
—
ski iasi
nuo
pi myjy
ick
sa o
a osena,
iek
ki cia imu.
P z.,
éalia
ly iy
da yk,
asyk,
kapok,
nesk,
ylék,
a sikask
y a
i
ly ys
da ai,
dsai,
kapdj,
nes,
yly,
a sikan ®.
Sios
d iejy
isiy
ly ys
y a
ne iena eik’més.
Pi mosios
ly ys,
.
y.
0S,
ku ios
a ojamos
i
Ik,
kai
ku iose
y y
Lie u os
a mése
a ojamos
ada,
kai
no ima
pasaky i,
kad
liepimas
bii y
ykdomas
ne
daba
uojau,
be
po
ku io
laiko,
a ei yje.
An osios
ly ys,
ku ios
ski iasi
nuo
pi myju,
y a
a o-
17.
Endzelins,
La iesu
yalodas
g ama ika,
887
—893,
Riga,
1951;
J.
Endze-
lins,
Bal u
alodu
skayas
un
o mas,
211
—213,
Riga,
1948.
‘J.
O ebski,
Wschodnioli ewskie
ma zecze
we eckie,
1,
381-392,
K a-
kéw,
1934.
3
Ta més
ly ys
(i§sky us
pa yzdZius
su
gakiniais)
ansponuo os
j
Ik.
12,
Kalbo y os
klausimai
181
jamos
ada,
kai
no ima
pasaky i,
kad
liepimas
bi y
ykdomas
uojau
pa ,
nedelsian ,
kalbamuoju
me u.
P z.,
Siy
a miy
a s o as,
no édamas,
kad
ki as
uojau
pa
ka
no s
a lik y,
pada y y,
sakys:
pasdkai
pasaka;
dd ai,
ko
s o i;
nu é
a klij;
pa aii
Zolés;
iskd@s
a
¢ia
duobele;
a né§
andens;
paka
7
dalgi;
nesikau
lyg
o on
jkliu es;
ein é
di b
nes o éje;
padainiioj e,
is
bus
linksmiau.
Taéiau,
jeigu
no i,
kad
eiksmas,
da bas
bii y
a lik as
éliau,
ne
kalba-
muoju
me u,
ada
sakys:
pasakyk
pasaka;
nu ésk
a kli;
pa duk
zolés;
iskask
duobe;
e kic
di b
i
.
.
Taigi
ma ome,
kad
ly ys,
ski ingos
nuo
Ik,
odo
liepima,
ku is
u i
bii i
ykdomas
daba ,
o
ly ys,
ku ios
su ampa
su
lk,
—
liepima,
ku is
u i
bi i
ykdomas
a ei yje.
Todél
as
ly is,
ku iy
nepazjs a
lk
i
ki os
auk&¢iau
miné os
a més,
galima
adin i
liepiamosios
nuosakos
esamuoju
laiku,
a ba
ly imis
be
p iesagos
-k,
0
ly is,
pazjs amas
Ik
i
daugelyje
a miy,
—
liepia-
mosios
nuosakos
bisimuoju
laiku,
a ba
ly imis
su
p iesaga
-k.
|
Liepiamosios
nuosakos
bisimasis
laikas
pada omas
aip,
kaip
i
lk,
odél
apie
jo
da ybg
cia
nebus
kalbama.
Esamojo
laiko lyéiy
da yba
isai
ki okia.
Vienaskai os
II-sis
asmuo
IS
o-kamieniy
eiksmazodziy
Siy
ly¢iy
da yba
o maliai
p imena
iesio-
ginés
nuosakos
esamojo
laiko
ienaskai os
II-jo
asmens
ly is.
P z..
eiksma-
zodzio
agy i
liep.
nuos.
esam.
1.
ly is
y a
da§ai,
eiksmazodzio
baidy i
—
baidai,
ba s y i
—
ba s ai,
lauxy i
—
ldugai,
gaudy i
——
gdudai,
mé y i
—
mé ai,
plauky i
—
plaiikai,
a dy i
—
a dai,
é y i
—
é ai,
laupy i
(lupiné i)
—
laiipais
baidai
i i.?blus
i8_, i'Siiu.
(Linkmenys);
pa a.sai
lakS é.li,
sunélui
(Link-
menys);
sa-Rai,
sé-ai,
kd
p ik indai
le.Zi- i.
(Linkmenys);
nemé. ai
duiona.s,
upinus
inksi
(Saldu iskis);
pasa-kai,
ma-ma,
nesisa maci.
(K e uonys);
nes d-idai
popie
Tu.
un_padla.gos
(Zibaliské,
S enéioniy
aj.);
a d.j
k uopé. o1.
(G azuliai,
S encioniy
aj.),
pasa-kai,
kap
u_
j. u.
adzini
(Dya apie is,
S en-
Gioniy
aj.);
pada ai,
b a.lé.li,
g é.bli.
(DiikS as);
ssa dai
la-pini.
(Diké as);
pa a-‘ai
pa ali
(S elmuzé,
Za asy
aj.).
Sang aziniy
eiksmazodziy
sios
ly ys
u i
galiine
-ais.
P z.,
klaiisais,
klaiisais
(klausykis)
dainé.lu.
(Linkmenys)
;
mokais
(mokykis),
du nas
nebu:si
(Linkmenys);
dai ais
(dai ykis)
apli ik
sa
(Ki deikiai);
md.udaiz_,gi
(maudykis),
ko
s oyi
(Paliisé).
Sios
ly ys
isados
ki éiuojamos
saknyje.
Jeigu
eiksmazodzio
<aknyje
y a
g ynasis
a
mig usis
d ibalsis,
ai
p iegaidé p iklauso
nuo
o,
kas
ki éiuoja-
ma
a i inkamo
eiksmazodzio
ies.
nuos.
esam.
1,
yns,
II-jame
asmenyje:
1)
Jeigu
ies.
nuos.
esam.
L
ns.
II-jo
asm.
ly ys
u i
ki j
galiinéje,
ai
liep.
nuos.
esam.
|.
yns.
I[I-jo
asm.
ly ys
u i
i agale
p iegaide,
p z.,
bai-
dai
(baidyki),
daiZai
(dauzyki),
ba s ai
(ba s yki).
2)
Jeigu
ies.
nuos.
esam.
182
1.
ns.
II-jo
asm.
ly ys
y a
ki iuo os
Saknyje,
ada
liep.
nuos.
esam.
L
II-jo
asm.
ly ys
u i
i ap adge
p iegaide.
P z.,
Sdudai
(Saudyki),
gdudai
(gaudyki),
Iddai
(lodyki),
dlgai
( algyki),
sdldai
(saldyki).
Is
i-kamieniy
eiksmaZodziy
liep.
nuos.
esam.
|,
ns.
II-jo
asm.
ly ys
u i
galiine
-y.
P z.,
lydy
(lydéki),
kiipy
(klipéki),
eyly
( yléki),
pamyly
(pamyléki),
ydy
(zydéki),
c y
( u éki),
guly
(guléki),
a y
( a eki),
neklapsy
(neklapséki):
pa i-li:
kai
Ni a-sni-s
u u a
(pa ylék,
kai
y esnis
kalba,
Link-
menys);
pa w i-
lazdu.
(palaikyk
lazda.
Paliisé);
miegi,
miegi',
da.
gaidzei
negieda.ja.
Gaieeek,
da
gaidziai
negiedojo.
Kal anénai);
dzi.
i,
da .
is
i
_azie u.
mi-li:
( ylék
i
die ag
mylék.
Do enénai,
S en ionéliy
aj.);
iS a i"
el
da i:
liku.
so ku.
(i8 a ék
gi
d ylika
a y.
Vosiiinai,
Ignalinos
aj.);
neklapsi:
_jau,
gal oj
ne
ae
Za
(neklapsék,
gal oje
ne
Gizia.
Saldu iskis).
Sang aziniy
eiksmazodziy
Sios
ly ys
y a
okios
pa ios,
kaip
ies.
nuos.
esam.
|.
ns.
II-jo
asm.
sang aZinés
ly ys.
P z.,
cu es
( u ékis,
laikykis),
sédies
(séskis),
gul es
(gulkis),
kiipies
(klaupkis):
u ies,
ka _
neislé-k um
(lai-
kykis,
kad
neiSk is um.
Linkmenys);
sadies,
ko
s i-psai
(séskis,
ko
s ypsai,
Ki deikiai)
;
gulies
ge a i,
jau
_
mei a
akis ’
(guikis
ge iau,
jau
miegas
akyse.
Linkmenys).
Sios
ly ys
y a
ki éiuojamos
aip:
1.
Jei
ies.
nuos.
esam.
|.
ns.
II-sis
asmuo
ki iuojamas
Saknyje,
ai
i
liep.
nuos.
esam.
|.
ns.
II-jo
asm.
ly ys
u i
ki j
Saknyje.
P z.,
sé&dy
(sédéki).
2.
Jei
ies.
nuos.
esam.
1.
ns.
II-jo
asm.
ly ys
u i
ki j
galiinéje,
ai
i
liep.
nuos.
Sios
ly ys
ki éio
ie os
nekei¢ia.
Pyz.,
a y
( a éki),
lydy
(ly-
déki),
Zydy
(zydeéki).
3,
Jei
eiksmazodis
u i
umpg
Saknies
balsj
x,
ai
liep.
nuos.
ésam.
|.
yns.
II-jo
asm.
ly ys
ki giuojamos
ik
saknyje.
P z.,
u y
( u éki,
laikyki),
guly
(guléki),
zpy
( upeki).
Isim is
da oma
okiu
a eju,
jeigu
y a
jsi e pusi
ga sy
samplaika
-ks-,
-k§-;
ada
y a
ki giuojama
ik
galiiné.
P z.,
s uksy
(s ukséki),
uksy
( ukséki),
h iuksy
(k iukséki),
niuksy
(niukséki),
puksy
(pukseki).
Sang azinés
ly ys
y a
ki iuojamos
ik
galiinéje.
I§
(i)a-kamieniy
eiksmazodziy
liep.
nuos.
esam.
1.
ns.
II-jo
asm.
ly ys
y a
ies.
nuos.
esam.
|
kamienas.
Jei
kamienas
baigiasi
p iebalsiu,
ai
as
p iebalsis
isados
y a
minkS as,
iSsky us
k,
m.
P iebalsiai
p,
n,
¢
es i
i
minké i
i
kie i.
Ska dieji
p iebalsiai
y a
sudusléje.
P z.,
la ik
(lauki),
lék
( a m.
lak
:
léki),
sem
(semki),
g ép
(g ébki),
ba?
(ba ki),
gull
/
(gulki),
e
( eski),
sick,
né&
(neski),
be
(beski),
eal
(gelki),
s ée
(s ieski),
du
(du ki):
ain,
abzdai ai
un_
Ma i:
nu
(eik,
apsidai yk
pas
Ma yng.
Linkmenys);
nedi.
é.ji-s
nu ein
in_
Ma u i.
apklausais
(nekiu ksojes
nueik
pas
Ma y e
pi slémis.
Linkmenys);
duonzlas
acikun
T ,
undeneli
asige
i _jbuz
ge ai
(duonelés
183
a sikask,
andenéliu
uZsige k
i
bus
ge ai.
Linkmenys)
;
pasil
p e.
ugn.lai,
o i
oks
pageluo
(paSsilk
p ic
ugnelés,
lauke
okia
pagela.
Ki deikiai);
s/uo,
suo
a laimu.,
Su ide
a. asei
a u
(Sluok
kiemg,
Siandien
a asai
a ag.
Sal-
du iskis)
;
pas e
sun ,
ai_
i
lasi
(pasi e sk
Suniu,
ai
i
losi.
Kal ané-
nai);
pa a i
Za.lé.s
Kaiilem
(Daks o
aj.).
Jei
iesioginés
nuosakos
esam.
|.
ns.
II-jo
i
III-jo
asm.
ly ys
u ;
p iesaga
- -,
ada
liep.
nuos.
esam.
1.
ns.
II-jo
asm.
galiinéje
y a
a ba
“js
a ba
-n,
a ba
lieka
ik
Saknis.
Visos
ys
ly ys
a ojamos
be eik
isame
Siy
a miy
plo e
lygia
g e a.
Pyz.,
bij,
biin,
bi
(biki),
g i ,
g i in,
g i i
(g iiiki),
kli j,
Rli in,
li
(kli iki),
si j,
si in,
si i
(si iki),
piij,
piin,
pii
(piiki)
:
pabu j_
da.
(pabik
da .
Linkmenys);
bw
i
(bGk
en.
Ignalina);
by:
bei,
ku
laki
(bik,
bik,
ku
leki.
Kal anénai);
$2
nezdai us
(si k,
nesidai ius.
Adu i&kis),
Jei
iesioginés
nuosakos
esam.
1.
ns.
II-jo
i
III-jo
asm.
ly ys
u i
p iesaga
-n-,
ada
liep.
nuos.
esam.
|.
ns,
II-jo
asm,
ly ys
y a
a ba
su,
a ba
be
galininio
n.
P z.,
g ia in,
g iai
(g iauki),
main,
maii
(mauki),
Sa in,
aii
(Sauki),
bliaiin,
bliaii
(bliauki),
gain,
gau
(gauki),
ain,
ai
( auki).
Abi
ly ys
a ojamos
pag ediui:
g a in
||
g a
Si u,
s ulpu.
(Linkmenys);
apsmaiin
|!
apsmaii
ké.Inem.
(Ki deikiai);
subla in
||
subla i
kai_ké- e.
(Kal anénai).
Jei
iesioginés
nuosakos
esam.
1.
II-jo
i
III-jo
asm.
ly ys
u i
gaknies
balsj
»
i
p iesagg
-j-,
ada
liep.
nuos,
esam.
1.
ns.
II-jo
asm.
ly ys
y a
be
gal ininio
j.
P z.,
gy
(gyki),
Ly
(lyki),
( yki).
Ki ais
a ejais,
.
y.,
jeigu
Saknies
balsis
ne
y,
ly ys
a ojamos
i
be
j
i
su
J.
P z.,
a sis dj
||
a sis a
(a sis oki),
S/ioj
||
S o
(Sluoki),
dainioj
||
dainio
(dainuoki),
Sok ioj
||
Sok io
(Sokuoki),
opdj
||
opa
( opoki),
nujdj
||
nya
(nujoki),
kapdj
||
kapd
(kapoki):
dainuoj
||
dainud
iz
bus,
amja i
un
Si dés
(dainuok,
is
bus
linksmiau
gi -
dyje.
Linkmenys);
kapd.j
||
kapd
ma.lkas
(kapoki
malkas.
Ki deikiai);
nyaj
||
nua
pamiské.n
(nujok...
Ignalina),
Jei
pi miniy
a-kamieniy
eiksmazodziy
bend a is
u i
p iesaga
-o-,
-é-
ai
liep.
nuos.
yns.
II-jo
asm.
galiiné
y a
~y.
Pyz.,
audy
( audoki),
giedy
(giedoki),
miegy
(miegoki),
d eby
(d eb&ki),
ci izy
(lindéki),
i py
( i péki)
blizgy
(blizgéki):
ne audi:
Si _
baisei
(ne audok
aip
©
baisiai,
Linkmenys)
;
miegi',
ka _miegi
(Kal anénai);
d abi-,
d abi-,
is
ne_ é
bu_S4.l a
(d ebek,
is
ne
aip
bus
Sal a,
Ignalina).
I§
sang aziniy
eiksmazodziy
pada y os
sios
ly ys
u i
galiine
-ies.
P z.,
Zadies
(Zadékis),
de ies
(de ékis),
knis es
(kniskis),
ba ies
(ba kis):
adies
a ai ,
ko
ili
(Zadékis
a ei ,
ko
yli.
Linkmenys);
de ies
g ai a,
i _ aZuojam
(de é-
kis
g ei ai...
Ignalina);
ba ies,
dauga
eip
neda is
(ba kis,
daugiau
aip
ne-
da ys.
Kal anénai).
I§
(i)
a-kamieniy
eiksmazodziy
liep.
nuos.
ly ys
be
-k
y a
ki éiuoja-
mos
aip:
184
Jei
ies.
nuos.
esam.
1.
III-jo
asm.
Saknies
balsiai
y a
a, e
i
u i
i -
agale
p iegaide
( a meje
idu ine),
ai
liep.
nuos.
esam.
|.
ns.
I-jo
asm.
ly ys
u i
umpine
p iegaide.
P z.,
kaS
(kaski),
pa dk
(pa oki),
paiak
(pa-
Soki),
n&¥
(ne&ki),
e?
( eski),
mé?
(meski).
Jei
ies.
nuos.
esam.
1.
III-jo
asm.
Saknies
balsiai
y a
i,
u
i
u i
um-
pine
p iegaide
( a mése
idu ing),
ai
liep.
nuos.
esam.,
1,
ns.
II-jo
asm.
ly ys
aip
pa
u i
umpineg
p iegaide.
P z.,
Ap
(lipki),
nF
( i8ki),
kniS
(knis-
ki),
7
( iski),
px?
(piiski),
up
(lupki),
ski
(skuski).
Jei
liep.
nuos.
esam.
|.
ns.
II-jo
asm.
ly ys
u i
g ynajj
a
mis yji
d ibalsj,
ada
ki ciuojamas
an asis
sandas
i
u i
i agale
p iegaide.
P z.,
lai
(leiski),
bay
(ba ki),
ge
(ge ki),
kul
(kulki),
e ?
( e ski),
Sa?
(Salki),
mal
(malki).
An iniy
a-kamieniy
eiksmazodziy
liep.
nuos.
esam.
1.
II-jo
asm.
ly ys
y a
okios:
1.
Veiksmazodziy,
ku iy
bend a is
u i
p iesagq
-au-,
liep.
nuos.
II-jo
asm.
galiiné
y a
-au
a ba
-aun.
Abi
ly ys
a ojamos
lygia
g e a.
P z.,
Si-
kaun
||
S kau
(Sikauki),
ékaun
||
ékau
( ékauki),
ieSu a in
||
ieSu a
( ieSu au-
ki),
g ybaiin
||
g ybaii
(g ybauki):
s kaun
|!
si kau
i _
p isisauksi
(Linkmenys);
g i-ba in
||
g i-ba
nebizde-le. i-s
(g ybauk,
nelaks es.
Ki deikiai).
Jeigu
siy
eiksmazodziy
bend a is
ki iuojama
Saknyje,
ai
i
liep.
nuos.
esam.
1,
ns.
II-jo
asm.
ly ys
u i
ki j
Saknyje.
P z.,
iikaun
||
kau
(Gkauki),
s ipaun
||
sipau
(s ipuoki).
Jeigu
bend a is
ki iuojama
p iesagoje,
ai
i
liep.
nuos.
esam.
1.
ns.
II-jo
asm.
ly ys
ki j
u i
p iesagoje.
Tik
ski umas
as,
kad
Siose
ly yse
p iegaidé
y a
i agalé.
P z.,
Zu aiin
||
u aii.
(gu auki),
lapaiin
||
lapa
(la-
pauki;
lapau i
:
lapus
ink i).
2.
Veiksmazod%iu,
ku iy
bend a is
u i
p iesaga
-uo-,
liep.
nuos.
esam.
1.
ns,
Il-jo
asm.
galiiné
y a - o
a ba
-uoj.
Abi
ly ys
a ojamos
pag eciui.
P z.,
daimio
||
dain ioj
(dainuoki),
s ibuo
i|
siiab ioj(si ibuoki),
sopzio
||
sop io
(sopuoki
:
sunkiai
k épuoki),
ok io
||
ok ioj
(Sokuoki).
Ki iuojama
galiinéje.
3,
Veiksmazodziy,
ku iy
bend a is
u i
p iesaga
-o-,
liep.
nuos.
esam.
|.
yns.
II-jo
asm.
galiinéje
y a
-oj.
P z.,
kndisioj
(knaisioki),
/dipioj
(laipioki),
dicioj
( ai ioki),
dikscioj
( aikScioki)
:
neld.ipjaj
Si e
auk8 ai
nule-ksi
(nelai-
piok
aip
auks ai,
nuk isi.
Linkmenys)
;
d.ik¥
@a.j
pa.
_
da zedli.
i
_
dainuoj
( aiké-
éiok
po
da zelj
i
dainuok.
Ki deikiai).
Ki éiuojama
kaip
a i inkamo
eiksmazodzio
bend a is.
4,
Veiksmazodziy,
ku iy
bend a is
u i
p iesaga
-é-,
liep.
muos.
ns.
II-jo
asm.
galiiné
y a
-é.
P z.,
didéj
(didéki),
mazé
(mazéki),
sunké
(sun-
kéki):
didé.j
akmené.li,
maze,
u_
a gé.li
(didéki,
akmenéli,
mazéki
u,
a geli.
Linkmenys).
Ki éiuojama
galiinéje.
Veiksmazodziy,
ku iy
bend a is
u i
p iesaga
-in-,
-en-,
liep.
nuos.
ns.
Il-jo
asm.
ly ys
y a
ik
kamienas.
P z.,
blégin
(bloginki),
gé in
(ge inki),
185

suéikin
(s eikinki),
od gin
( a ginki),
dd gin
(lepinki),
ba be
(ba binki),
gy en
(gy enki),
da den
(da denki),
kleben’
(klebenki),
sokden
(Sokdenki):
s éikin
g ai a.,
paki
nei8é,
(s eikink
g ei ai,
kol
nei8éjo.
Ki deikiai);
dd. gin,
da. gin,
ai
pama i'si
koks__uSa iks
(lepink,
ai
pama ysi,
koks
uzaugs.
Link-
menys).
Ly ys
su
p iesaga
-in-
ki ciuojamos
Saknyje;
ly ys
su
p iesaga
~en-
ki -
Ciuoja
galiine
i
u i
i agale
p iegaide.
An iniy
a-kamieniy
eiksmazodziy
sang azinés
ly ys
u i
galiine
- es,
P z.,
g audenies
(g audenkis),
gaben es
(gabenkis),
Sukziojies
(Sukuokis)
:
Sukuojies
g ai a.
i _
lak
(Sukuokis
g ei ai
i
lék.
Linkmenys).
Ki iuojama
kaip
ies.
nuos.
esam.
|.
sang azinés
ly ys,
Daugiskai os
I-sis
asmuo
Daugiskai os
I-jo
asm.
ly ys
y a
okios
pacios,
kaip
i
ies.
nuos.
csam.
1.
dgs. [-jo
asm.
ly ys.
P z.,
da niiojam
(dainuokime),
nésam
(neskime),
¢ lim
( ylékime),
ba s om
(ba s ykime).
4
Salia
Siy
dgs.
I-jo
asm.
ly iy
S en ioniy
k a8 e
y a
i
ly ys
su
galiine
- e.
P z.,
einam e
(cikime),
bégam e
(békime),
azi iojam e
( aziuokime),
lipam-
e
(lipkime).
Sios
ly ys
su
galininiu
ze,
g ei iausiai,
y a
analogiskos
pagal
bal a usiy
liep.
nuos.
dgs.
I-jo
asm.
ly is
(uzém e),
a ba
pagal
liep.
nuos.
dgs.
II-jo
asm.
ly is
(Z .
Zemiau).
Daugiskai os
I-sis
asmuo
Daugiskai os
II-jo
asm.
ly ys
pada omos
is
liep.
nuos,
esam.
lL.
ns.
II-jo.asm.
lyciy,
p idéjus
galiine
- e,
-e.
P z.,
dd ai e
(da yki e),
la isai e
(Klausyki e),
ba s ai e
(ba s yki e),
dainioj e
(dainuoki e),
sokingj e
(Sokinéki e),
de é
(déki e),
/in é
(ljski e),
i e
( iski e),
buj é
(biki e),
Ssk el e
(Siik elki e):
Rla isai e,
kas
i_
bi
bja
(klausyki e,
kas en
bi bia.
Linkmenys);
isi
dainuoj e
(Linkmenys);
i e,
ice
a-kme ius
(Kal anénai);
ku ,
gi
la-ka ,
pabwj e
(ku gi
lekia ,
pabiki .
Ignalina);
s iec é
jus
i u.
i_ain é
kalkuozan
(Adu iskis).
Sang aziniy
ly iy
galiiné
y a
- és.
P z.,
klaiisai és
(klausyki és),
S/iioj és
(Sluoki és),
p aus és
(p auski és),
suk ioj és
(Sukuoki és).
D iskiemenés
dgs.
II-jo
asm.
ly ys
y a_
ki égiuojamos
ik
galiinéje
i
u i
umpine
p iegaide.
P z.,
/ip é
(lipki e),
nes e
(neski e),
suk é
(suki e).
T iskiemenés
i
daugiaskiemenés
ly ys
y a
ki ciuojamos
a i inkamai
pagal
ns.
II-jo
asm.
ly is:
jeigu
ns.
II-sis
asm.
ki éiuojamas
a ba
Saknyje,
a ba
p iesagoje,
a ba
galiinéje,
ai
i
dgs.
II-sis
asm.
u és
ki ;
a ba
Saknyje,
a ba
p iesagoje,
a ba
galiinéje.
P z.,
mdkai e
(mokyki e),
gily e
(guléki e),
@Sai e
( a8yki e),
sédy e
(sédéki e),
padainioj e
(padainuoki e),
agi ioj e
( a-
ziuioki e),
bégingj e
(béginéki e),
yly e
( yléki e),
miegyce
(miegoki e),
pakyly é
(pakyléki e),
panéy e
(panéSéki e),
is a y e
(iS a éki e).
186
Sang aziniy
ly iy
ki io
ie a
y a
a
pa i
kaip
i
nesang aZiniy.
P z.,
mékai és
(mokyki és),
suk ioj és
(Sukuoki és).
Cia
ap asy a
d ejopy
liepiamosios
nuosakos
o my
a osena,
da yba
okia,
kokia
y a
y y
Lie u os
a mése:
Saldu iikio,
Linkmeny,
Ignalinos,
Adu iskio,
T e eéiaus,
DikS o
i
k .
apylinkése.
Liepiamosios
nuosakos
d ejopos
ly ys
su inkamos
ne
ik
y y
Lie u os
a mése,
be
i
pie y
dalyje.
Siose
pie y
a mése
liepiamosios
nuosakos
lyciy
be
p iesagos
-k
da yba
y a
be eik
okia
pa i,
ik
ka ais
ski iasi
iena
ki a
smulkmena.
Be
o,
pie y
a més
liep.
nuos.
esam.
1.
i
bisim.
1.
ly is
daZnai
a oja
pa aleliai
be
p asminio
ski umo.
Liepiamosios
nuosakos
ly ys
be
p iesagos
-k
y a
i
Ge éciy,
Laziny,
Apso
(Bal a usijos
TSR)
i
k .
apylinkése.
P z.,
pag eda :
kok
g a:
Zu
giésmi-
(Ge é iy
apyl.);
sluojee,
me gos,
pi ku:
(Ge é iy
apyl.);
palukeé,
g i dza
i
_
s i dza
(Ge ééiy
apyl.);
mdémula,
*
nebéda dj
(Laziiny
apyl.);
landz
i8,
_
pape és
(Laziiny
apyl.);
digai
duonu:
i _dué
Zmonému
(Laziiny
apyl.).
Zemai iuose,
aka y
dziikuose
i
ki ose
a mése
y a
Zinomas
oks
posakis:
kad
y —ke di,
kad
né —ken ai.
Siuo
a eju
gali
bi i
a ba
senojo
op a y-
o
sus aba éjusios
ly ys,
a ba
aip
suda y os
dél
i mo.
“Apie
Siy
lyciy
senuma
sp es i
sunku.
P o .
J.
Endzelynas
i ina,
kad
la iy
k.
impe a y o
ns.
II-sis
asm.
y a
iden iSkas
su
ies.
nuos.
csam.
E
II-uoju
asm.,
as
pa s
galjs
bi i
i
lie u iy
kalboje*.
Galima
many i,
kad
lie u iy
kalboje
o-kamieniy
eiksmazodziy
ly ys
be
p iesagos
-k
y a
senesnés
negu
ly ys
su
p iesaga
-k.
Ki ose
ide
kalbose
an-
dama
senojo
op a y o
pa yzdziy
su
-ai-, -oi-,
p z.,
g aiky
k.
pépo
( egu
nea),
(F)iSo
( egu
ma o;
-oi
eiskia
geidZiamaja
nuosaka),
go y
k.
ba ais,
-qi
(neSk,
eneSa),
nimais,
-ai
(imk,
eima),
hai ais,
-a
( adink,
e adina).
(i)a-kamieniy
eiksmazodziy
ly ys
galé y
bi i
iden i8kos
su
ies.
nuos.
yns,
II-jo
asm.
ly imis,
ik
su
nu upéjusiu
gal inés
7
(kul,
e ,
mé ).
Miisy
senuosiuose
aS uose
(Daukgos
Pos iléje,
Ka ekizme,
Si ydo
,,Punk uose
sakymy“)
y a
andamos
liepiamosios
nuosakos
ly ys
be
p iesagos
-k.
Sios
ly ys
y a
uz asy os
i
su
-i,
i
be
-i.
P z.,
Dauk8os
Pos iléje
y a
Didi
Diewe
(duoki),
did
Diewe,
a leid
(a leiski).
Taip
pa
y a
i
g aiky
k.
lyéiy
su
-i:
“dG
<*
Aludhi,
54%
(duodi),
be
g aiky
kalbos
impe a y o
gal ine
ig
ik yjy
y a
indoeu opie iska
-dhi.
Ry y
Lie u os
a mése
(-i)a-kamieniy
eiksmazodziy
liepiamosios
nuo-
sakos
ly ys
seniau
u ejo
bi i
su
galiininiu
7;
7
u éjo
nuk is i
neseniai,
nes
galiinés
p iebalsiai
y a
mink& i
( e ,
né¥, ke
1).
Ki y
zodziy
dél
a ikuliacijos
y a
nuk i es
ne
i
p icbalsis
(d ioT
( )
||
deo.
Sl ioj
||
§lio,
daimioj
||
dain io.
hapdj
||
Rapa).
i-kamieniy
eiksmazodziy
lyciy
kilmé
aip
pa
neaiski
— one i8ky
a i ik-
meny
ide
kalbose
ne as a.
Lo yny
kalboje
impe a y as
y a
g ynas
kamienas
(audi,
lauda,
délé),
be
cia
y a
ik
mo ologinis
panasumas.
Lic u iy
kalbos
ly ys
yly,
myly,
a y...>
g eiciausiai,
y a
apibend in os
pagal
ki us
kamienus.
4}.
Endzelins,
Bal u
alodu
skajas
un
o mas,
213,
Riga,
1948.
187
ABOAKHE
SOPMbI
NOBEJINTEJIBHO O
HAKJIOHEHHS
HU
YILOTPEBJIEHHE
HX
B
JMAJIEKTAX
BOCTOUHOK
4ACTH
JIATOBCKOM
CCP
sl.
HW.
KAPJEJIMTE
Pes wme
B
c a pe
aHanusipye ca
yno peGuenne
ABOAKHX
(PopM
MoBesHTeBHOTO
HakJioneHHA.
Popmbi
6e3
cy bpHkca
-k
B
HeKOTOpBIX
paiionax
BocTounol
JlH -
Bbl
yno peOisio ca
To ga,
Ko ga
oBpopsunii
xoue ,
wTOObI
NoBeeEHHe
6bWI0
HCMONHeHO
celi ac
»Ke,
a
(popMbl
c
cydipuKcoM
-k--4TOObI
NoBeneHHe
ObWIO
HcnowHeHO
B
OyyueM,
HeKOTOpoe
Bpema
cnyc s.
Paccmo peHo
ToAbKO
o6pa-
3oBanie
(popm
6e3
cy<pdpuKca
-k
HM
yaapeHue
B
HHX,
TO
ecTb
TaKHX
(pop,
koTopbie
He
yno peOssio cA
B
JIHTepaTypHOM
s13bIKe,
a
TaK%Ke
H
B
Apy ix
HaseKTaXx
.
Popmpl,
O6pasoBali ble
OT
Ma OMbHbIX
OCHOB
Ha
o-,
(hOPpMabHO
ToxKAeCT-
BeHHbI
(popMaM
II
a.
ex.
4.
H3BABHT.
Haka.
DopMp
6e3
cypukea
-k
uc opi-
yeckH
GOonee
jpeBuue,
yem
(popmbl
c
cydbbuKcom
-k.
oe
9TO
YKa3bIBaloT
Hi
apy e
HHOeBpo e ickHe
s3bIKH,
@Popmpi,
o6pasosannbie
OT
T ia OubHbIX
OcHOB
Ha
(H
KpaTKoe),
HMeIoT
OKOHYaHHE
y
(M
you oe),
[Tpoucxoa
enue
ux NoKa
He
BBISICHeHO,
Popmbl,
O6pasopa inbie
OT
la ombHBIX
OcHOB
Ha
(ia,
ToKAecTReHHEI
(popmam
II
4.
eg.
4.
W3EABHT
HaKs.,
TOnbKO
6e3
KOHedHOFO
7
(H
KpaTKoe).
I
a.
MH.
4.
copnagae
c
I-bIM
J.
MH.
4.
HaBABUT.,
Haka,
ID
a.
MH.
4.
o6pasyeTcA
OT
MOBeMHTebHO O
HaKMOHeEHUA
Gea
cydpukca
-k
mpH
nomomu
OKOHYaHHH
- e,
-e,