Liepiamosios nuosakos dvejopos formos ir jų vartojimas rytų Lietuvos tarmėse

Dig T e a U RA LB OT Y ROS KL AU SEM ALT “TETUVYOS TSR MOKSLY AKADEMIJA LIEPIAMOSIOS NUOSAKOS DVEJOPOS FORMOS IR JU VARTOJIMAS RYTU LIETUVOS TARMESE J. KARDELYTE Miisy Kalbos a més kasme is daugiau i daugiau y a i iamos. Nema - ya medziagos su ink a i iS y y Lie u os a miy. Ry y Lie u os a mése andama. j ai iy a chaisky lickany, ku ios y a dékinga: medziaga iek dialek o- logijai, ick kalbos is o ijai, iek bal y kalby lyginamajai g ama ikai. Siose a mése y a nemaza jdomiy g ama inés sanda os eigkiniy, apie ku iuos musy kalbiné li e a i a da kol kas mazai uzsimena. Cia bus apsis o a p ie ieno kalbos ak o, placiai a ojamo y y a mése, bii en , p ie d ejopy liepiamosios nuosakos o my, a ba d iejy laiky. Vienas ki as d ejopy o my pa yzdys andamas usy, okie iy kalbininku pasisakymuose. P o . J. Endzelynas jau placiau nag inéja liepiamaja nuosaka. La iy k. liep. nuos. ly is be -k lygina su lie u iy k. liep. nuos. ly imis be -k. P o : J. O embskio T e e iaus a més ap ase? minima Siu ly iy ya osena, aip pa kalbama i apie ju da yba. Missy kalbinéje li e a i oje Siuo klausimu nebu o kalbe a. Didzioji miisy a miy dalis u i ik okias liepiamosios nuosakos ly is, kaip i lk, p z., nesk, da yk, lipk, suk, bik... neski e, da yki e, lipki e, suki e, bi ki e... Tokios ly ys y a gemai iy, aka y i idu io aukS ai iy a mése, aka inéje y y aukS ai iy a miu dalyje, aip pa aka y dzikuose. Ry y Lie u os a mése su inkamos d ejopos liepiamosios nu sakos ly ys. Vienos ly ys y a okios, ku ios a ojamos i Ik, ki os — ski iasi nuo pi myjy ick sa o a osena, iek ki cia imu. P z., éalia ly iy da yk, asyk, kapok, nesk, ylék, a sikask y a i ly ys da ai, dsai, kapdj, nes, yly, a sikan ®. Sios d iejy isiy ly ys y a ne iena eik’més. Pi mosios ly ys, . y. 0S, ku ios a ojamos i Ik, kai ku iose y y Lie u os a mése a ojamos ada, kai no ima pasaky i, kad liepimas bii y ykdomas ne daba uojau, be po ku io laiko, a ei yje. An osios ly ys, ku ios ski iasi nuo pi myju, y a a o- 17. Endzelins, La iesu yalodas g ama ika, 887 —893, Riga, 1951; J. Endze- lins, Bal u alodu skayas un o mas, 211 —213, Riga, 1948. ‘J. O ebski, Wschodnioli ewskie ma zecze we eckie, 1, 381-392, K a- kéw, 1934. 3 Ta més ly ys (i§sky us pa yzdZius su gakiniais) ansponuo os j Ik. 12, Kalbo y os klausimai 181 jamos ada, kai no ima pasaky i, kad liepimas bi y ykdomas uojau pa , nedelsian , kalbamuoju me u. P z., Siy a miy a s o as, no édamas, kad ki as uojau pa ka no s a lik y, pada y y, sakys: pasdkai pasaka; dd ai, ko s o i; nu é a klij; pa aii Zolés; iskd@s a ¢ia duobele; a né§ andens; paka 7 dalgi; nesikau lyg o on jkliu es; ein é di b nes o éje; padainiioj e, is bus linksmiau. Taéiau, jeigu no i, kad eiksmas, da bas bii y a lik as éliau, ne kalba- muoju me u, ada sakys: pasakyk pasaka; nu ésk a kli; pa duk zolés; iskask duobe; e kic di b i . . Taigi ma ome, kad ly ys, ski ingos nuo Ik, odo liepima, ku is u i bii i ykdomas daba , o ly ys, ku ios su ampa su lk, — liepima, ku is u i bi i ykdomas a ei yje. Todél as ly is, ku iy nepazjs a lk i ki os auk&¢iau miné os a més, galima adin i liepiamosios nuosakos esamuoju laiku, a ba ly imis be p iesagos -k, 0 ly is, pazjs amas Ik i daugelyje a miy, — liepia- mosios nuosakos bisimuoju laiku, a ba ly imis su p iesaga -k. | Liepiamosios nuosakos bisimasis laikas pada omas aip, kaip i lk, odél apie jo da ybg cia nebus kalbama. Esamojo laiko lyéiy da yba isai ki okia. Vienaskai os II-sis asmuo IS o-kamieniy eiksmazodziy Siy ly¢iy da yba o maliai p imena iesio- ginés nuosakos esamojo laiko ienaskai os II-jo asmens ly is. P z.. eiksma- zodzio agy i liep. nuos. esam. 1. ly is y a da§ai, eiksmazodzio baidy i — baidai, ba s y i — ba s ai, lauxy i — ldugai, gaudy i —— gdudai, mé y i — mé ai, plauky i — plaiikai, a dy i — a dai, é y i — é ai, laupy i (lupiné i) — laiipais baidai i i.?blus i8_, i'Siiu. (Linkmenys); pa a.sai lakS é.li, sunélui (Link- menys); sa-Rai, sé-ai, kd p ik indai le.Zi- i. (Linkmenys); nemé. ai duiona.s, upinus inksi (Saldu iskis); pasa-kai, ma-ma, nesisa maci. (K e uonys); nes d-idai popie Tu. un_padla.gos (Zibaliské, S enéioniy aj.); a d.j k uopé. o1. (G azuliai, S encioniy aj.), pasa-kai, kap u_ j. u. adzini (Dya apie is, S en- Gioniy aj.); pada ai, b a.lé.li, g é.bli. (DiikS as); ssa dai la-pini. (Diké as); pa a-‘ai pa ali (S elmuzé, Za asy aj.). Sang aziniy eiksmazodziy sios ly ys u i galiine -ais. P z., klaiisais, klaiisais (klausykis) dainé.lu. (Linkmenys) ; mokais (mokykis), du nas nebu:si (Linkmenys); dai ais (dai ykis) apli ik sa (Ki deikiai); md.udaiz_,gi (maudykis), ko s oyi (Paliisé). Sios ly ys isados ki éiuojamos saknyje. Jeigu eiksmazodzio <aknyje y a g ynasis a mig usis d ibalsis, ai p iegaidé p iklauso nuo o, kas ki éiuoja- ma a i inkamo eiksmazodzio ies. nuos. esam. 1, yns, II-jame asmenyje: 1) Jeigu ies. nuos. esam. L ns. II-jo asm. ly ys u i ki j galiinéje, ai liep. nuos. esam. |. yns. I[I-jo asm. ly ys u i i agale p iegaide, p z., bai- dai (baidyki), daiZai (dauzyki), ba s ai (ba s yki). 2) Jeigu ies. nuos. esam. 182 1. ns. II-jo asm. ly ys y a ki iuo os Saknyje, ada liep. nuos. esam. L II-jo asm. ly ys u i i ap adge p iegaide. P z., Sdudai (Saudyki), gdudai (gaudyki), Iddai (lodyki), dlgai ( algyki), sdldai (saldyki). Is i-kamieniy eiksmaZodziy liep. nuos. esam. |, ns. II-jo asm. ly ys u i galiine -y. P z., lydy (lydéki), kiipy (klipéki), eyly ( yléki), pamyly (pamyléki), ydy (zydéki), c y ( u éki), guly (guléki), a y ( a eki), neklapsy (neklapséki): pa i-li: kai Ni a-sni-s u u a (pa ylék, kai y esnis kalba, Link- menys); pa w i- lazdu. (palaikyk lazda. Paliisé); miegi, miegi', da. gaidzei negieda.ja. Gaieeek, da gaidziai negiedojo. Kal anénai); dzi. i, da . is i _azie u. mi-li: ( ylék i die ag mylék. Do enénai, S en ionéliy aj.); iS a i" el da i: liku. so ku. (i8 a ék gi d ylika a y. Vosiiinai, Ignalinos aj.); neklapsi: _jau, gal oj ne ae Za (neklapsék, gal oje ne Gizia. Saldu iskis). Sang aziniy eiksmazodziy Sios ly ys y a okios pa ios, kaip ies. nuos. esam. |. ns. II-jo asm. sang aZinés ly ys. P z., cu es ( u ékis, laikykis), sédies (séskis), gul es (gulkis), kiipies (klaupkis): u ies, ka _ neislé-k um (lai- kykis, kad neiSk is um. Linkmenys); sadies, ko s i-psai (séskis, ko s ypsai, Ki deikiai) ; gulies ge a i, jau _ mei a akis ’ (guikis ge iau, jau miegas akyse. Linkmenys). Sios ly ys y a ki éiuojamos aip: 1. Jei ies. nuos. esam. |. ns. II-sis asmuo ki iuojamas Saknyje, ai i liep. nuos. esam. |. ns. II-jo asm. ly ys u i ki j Saknyje. P z., sé&dy (sédéki). 2. Jei ies. nuos. esam. 1. ns. II-jo asm. ly ys u i ki j galiinéje, ai i liep. nuos. Sios ly ys ki éio ie os nekei¢ia. Pyz., a y ( a éki), lydy (ly- déki), Zydy (zydeéki). 3, Jei eiksmazodis u i umpg Saknies balsj x, ai liep. nuos. ésam. |. yns. II-jo asm. ly ys ki giuojamos ik saknyje. P z., u y ( u éki, laikyki), guly (guléki), zpy ( upeki). Isim is da oma okiu a eju, jeigu y a jsi e pusi ga sy samplaika -ks-, -k§-; ada y a ki giuojama ik galiiné. P z., s uksy (s ukséki), uksy ( ukséki), h iuksy (k iukséki), niuksy (niukséki), puksy (pukseki). Sang azinés ly ys y a ki iuojamos ik galiinéje. I§ (i)a-kamieniy eiksmazodziy liep. nuos. esam. 1. ns. II-jo asm. ly ys y a ies. nuos. esam. | kamienas. Jei kamienas baigiasi p iebalsiu, ai as p iebalsis isados y a minkS as, iSsky us k, m. P iebalsiai p, n, ¢ es i i minké i i kie i. Ska dieji p iebalsiai y a sudusléje. P z., la ik (lauki), lék ( a m. lak : léki), sem (semki), g ép (g ébki), ba? (ba ki), gull / (gulki), e ( eski), sick, né& (neski), be (beski), eal (gelki), s ée (s ieski), du (du ki): ain, abzdai ai un_ Ma i: nu (eik, apsidai yk pas Ma yng. Linkmenys); nedi. é.ji-s nu ein in_ Ma u i. apklausais (nekiu ksojes nueik pas Ma y e pi slémis. Linkmenys); duonzlas acikun T , undeneli asige i _jbuz ge ai (duonelés 183 a sikask, andenéliu uZsige k i bus ge ai. Linkmenys) ; pasil p e. ugn.lai, o i oks pageluo (paSsilk p ic ugnelés, lauke okia pagela. Ki deikiai); s/uo, suo a laimu., Su ide a. asei a u (Sluok kiemg, Siandien a asai a ag. Sal- du iskis) ; pas e sun , ai_ i lasi (pasi e sk Suniu, ai i losi. Kal ané- nai); pa a i Za.lé.s Kaiilem (Daks o aj.). Jei iesioginés nuosakos esam. |. ns. II-jo i III-jo asm. ly ys u ; p iesaga - -, ada liep. nuos. esam. 1. ns. II-jo asm. galiinéje y a a ba “js a ba -n, a ba lieka ik Saknis. Visos ys ly ys a ojamos be eik isame Siy a miy plo e lygia g e a. Pyz., bij, biin, bi (biki), g i , g i in, g i i (g iiiki), kli j, Rli in, li (kli iki), si j, si in, si i (si iki), piij, piin, pii (piiki) : pabu j_ da. (pabik da . Linkmenys); bw i (bGk en. Ignalina); by: bei, ku laki (bik, bik, ku leki. Kal anénai); $2 nezdai us (si k, nesidai ius. Adu i&kis), Jei iesioginés nuosakos esam. 1. ns. II-jo i III-jo asm. ly ys u i p iesaga -n-, ada liep. nuos. esam. |. ns, II-jo asm, ly ys y a a ba su, a ba be galininio n. P z., g ia in, g iai (g iauki), main, maii (mauki), Sa in, aii (Sauki), bliaiin, bliaii (bliauki), gain, gau (gauki), ain, ai ( auki). Abi ly ys a ojamos pag ediui: g a in || g a Si u, s ulpu. (Linkmenys); apsmaiin |! apsmaii ké.Inem. (Ki deikiai); subla in || subla i kai_ké- e. (Kal anénai). Jei iesioginés nuosakos esam. 1. II-jo i III-jo asm. ly ys u i gaknies balsj » i p iesagg -j-, ada liep. nuos, esam. 1. ns. II-jo asm. ly ys y a be gal ininio j. P z., gy (gyki), Ly (lyki), ( yki). Ki ais a ejais, . y., jeigu Saknies balsis ne y, ly ys a ojamos i be j i su J. P z., a sis dj || a sis a (a sis oki), S/ioj || S o (Sluoki), dainioj || dainio (dainuoki), Sok ioj || Sok io (Sokuoki), opdj || opa ( opoki), nujdj || nya (nujoki), kapdj || kapd (kapoki): dainuoj || dainud iz bus, amja i un Si dés (dainuok, is bus linksmiau gi - dyje. Linkmenys); kapd.j || kapd ma.lkas (kapoki malkas. Ki deikiai); nyaj || nua pamiské.n (nujok... Ignalina), Jei pi miniy a-kamieniy eiksmazodziy bend a is u i p iesaga -o-, -é- ai liep. nuos. yns. II-jo asm. galiiné y a ~y. Pyz., audy ( audoki), giedy (giedoki), miegy (miegoki), d eby (d eb&ki), ci izy (lindéki), i py ( i péki) blizgy (blizgéki): ne audi: Si _ baisei (ne audok aip © baisiai, Linkmenys) ; miegi', ka _miegi (Kal anénai); d abi-, d abi-, is ne_ é bu_S4.l a (d ebek, is ne aip bus Sal a, Ignalina). I§ sang aziniy eiksmazodziy pada y os sios ly ys u i galiine -ies. P z., Zadies (Zadékis), de ies (de ékis), knis es (kniskis), ba ies (ba kis): adies a ai , ko ili (Zadékis a ei , ko yli. Linkmenys); de ies g ai a, i _ aZuojam (de é- kis g ei ai... Ignalina); ba ies, dauga eip neda is (ba kis, daugiau aip ne- da ys. Kal anénai). I§ (i) a-kamieniy eiksmazodziy liep. nuos. ly ys be -k y a ki éiuoja- mos aip: 184 Jei ies. nuos. esam. 1. III-jo asm. Saknies balsiai y a a, e i u i i - agale p iegaide ( a meje idu ine), ai liep. nuos. esam. |. ns. I-jo asm. ly ys u i umpine p iegaide. P z., kaS (kaski), pa dk (pa oki), paiak (pa- Soki), n&¥ (ne&ki), e? ( eski), mé? (meski). Jei ies. nuos. esam. 1. III-jo asm. Saknies balsiai y a i, u i u i um- pine p iegaide ( a mése idu ing), ai liep. nuos. esam., 1, ns. II-jo asm. ly ys aip pa u i umpineg p iegaide. P z., Ap (lipki), nF ( i8ki), kniS (knis- ki), 7 ( iski), px? (piiski), up (lupki), ski (skuski). Jei liep. nuos. esam. |. ns. II-jo asm. ly ys u i g ynajj a mis yji d ibalsj, ada ki ciuojamas an asis sandas i u i i agale p iegaide. P z., lai (leiski), bay (ba ki), ge (ge ki), kul (kulki), e ? ( e ski), Sa? (Salki), mal (malki). An iniy a-kamieniy eiksmazodziy liep. nuos. esam. 1. II-jo asm. ly ys y a okios: 1. Veiksmazodziy, ku iy bend a is u i p iesagq -au-, liep. nuos. II-jo asm. galiiné y a -au a ba -aun. Abi ly ys a ojamos lygia g e a. P z., Si- kaun || S kau (Sikauki), ékaun || ékau ( ékauki), ieSu a in || ieSu a ( ieSu au- ki), g ybaiin || g ybaii (g ybauki): s kaun |! si kau i _ p isisauksi (Linkmenys); g i-ba in || g i-ba nebizde-le. i-s (g ybauk, nelaks es. Ki deikiai). Jeigu siy eiksmazodziy bend a is ki iuojama Saknyje, ai i liep. nuos. esam. 1, ns. II-jo asm. ly ys u i ki j Saknyje. P z., iikaun || kau (Gkauki), s ipaun || sipau (s ipuoki). Jeigu bend a is ki iuojama p iesagoje, ai i liep. nuos. esam. 1. ns. II-jo asm. ly ys ki j u i p iesagoje. Tik ski umas as, kad Siose ly yse p iegaidé y a i agalé. P z., Zu aiin || u aii. (gu auki), lapaiin || lapa (la- pauki; lapau i : lapus ink i). 2. Veiksmazod%iu, ku iy bend a is u i p iesaga -uo-, liep. nuos. esam. 1. ns, Il-jo asm. galiiné y a - o a ba -uoj. Abi ly ys a ojamos pag eciui. P z., daimio || dain ioj (dainuoki), s ibuo i| siiab ioj(si ibuoki), sopzio || sop io (sopuoki : sunkiai k épuoki), ok io || ok ioj (Sokuoki). Ki iuojama galiinéje. 3, Veiksmazodziy, ku iy bend a is u i p iesaga -o-, liep. nuos. esam. |. yns. II-jo asm. galiinéje y a -oj. P z., kndisioj (knaisioki), /dipioj (laipioki), dicioj ( ai ioki), dikscioj ( aikScioki) : neld.ipjaj Si e auk8 ai nule-ksi (nelai- piok aip auks ai, nuk isi. Linkmenys) ; d.ik¥ @a.j pa. _ da zedli. i _ dainuoj ( aiké- éiok po da zelj i dainuok. Ki deikiai). Ki éiuojama kaip a i inkamo eiksmazodzio bend a is. 4, Veiksmazodziy, ku iy bend a is u i p iesaga -é-, liep. muos. ns. II-jo asm. galiiné y a -é. P z., didéj (didéki), mazé (mazéki), sunké (sun- kéki): didé.j akmené.li, maze, u_ a gé.li (didéki, akmenéli, mazéki u, a geli. Linkmenys). Ki éiuojama galiinéje. Veiksmazodziy, ku iy bend a is u i p iesaga -in-, -en-, liep. nuos. ns. Il-jo asm. ly ys y a ik kamienas. P z., blégin (bloginki), gé in (ge inki), 185 suéikin (s eikinki), od gin ( a ginki), dd gin (lepinki), ba be (ba binki), gy en (gy enki), da den (da denki), kleben’ (klebenki), sokden (Sokdenki): s éikin g ai a., paki nei8é, (s eikink g ei ai, kol nei8éjo. Ki deikiai); dd. gin, da. gin, ai pama i'si koks__uSa iks (lepink, ai pama ysi, koks uzaugs. Link- menys). Ly ys su p iesaga -in- ki ciuojamos Saknyje; ly ys su p iesaga ~en- ki - Ciuoja galiine i u i i agale p iegaide. An iniy a-kamieniy eiksmazodziy sang azinés ly ys u i galiine - es, P z., g audenies (g audenkis), gaben es (gabenkis), Sukziojies (Sukuokis) : Sukuojies g ai a. i _ lak (Sukuokis g ei ai i lék. Linkmenys). Ki iuojama kaip ies. nuos. esam. |. sang azinés ly ys, Daugiskai os I-sis asmuo Daugiskai os I-jo asm. ly ys y a okios pacios, kaip i ies. nuos. csam. 1. dgs. [-jo asm. ly ys. P z., da niiojam (dainuokime), nésam (neskime), ¢ lim ( ylékime), ba s om (ba s ykime). 4 Salia Siy dgs. I-jo asm. ly iy S en ioniy k a8 e y a i ly ys su galiine - e. P z., einam e (cikime), bégam e (békime), azi iojam e ( aziuokime), lipam- e (lipkime). Sios ly ys su galininiu ze, g ei iausiai, y a analogiskos pagal bal a usiy liep. nuos. dgs. I-jo asm. ly is (uzém e), a ba pagal liep. nuos. dgs. II-jo asm. ly is (Z . Zemiau). Daugiskai os I-sis asmuo Daugiskai os II-jo asm. ly ys pada omos is liep. nuos, esam. lL. ns. II-jo.asm. lyciy, p idéjus galiine - e, -e. P z., dd ai e (da yki e), la isai e (Klausyki e), ba s ai e (ba s yki e), dainioj e (dainuoki e), sokingj e (Sokinéki e), de é (déki e), /in é (ljski e), i e ( iski e), buj é (biki e), Ssk el e (Siik elki e): Rla isai e, kas i_ bi bja (klausyki e, kas en bi bia. Linkmenys); isi dainuoj e (Linkmenys); i e, ice a-kme ius (Kal anénai); ku , gi la-ka , pabwj e (ku gi lekia , pabiki . Ignalina); s iec é jus i u. i_ain é kalkuozan (Adu iskis). Sang aziniy ly iy galiiné y a - és. P z., klaiisai és (klausyki és), S/iioj és (Sluoki és), p aus és (p auski és), suk ioj és (Sukuoki és). D iskiemenés dgs. II-jo asm. ly ys y a_ ki égiuojamos ik galiinéje i u i umpine p iegaide. P z., /ip é (lipki e), nes e (neski e), suk é (suki e). T iskiemenés i daugiaskiemenés ly ys y a ki ciuojamos a i inkamai pagal ns. II-jo asm. ly is: jeigu ns. II-sis asm. ki éiuojamas a ba Saknyje, a ba p iesagoje, a ba galiinéje, ai i dgs. II-sis asm. u és ki ; a ba Saknyje, a ba p iesagoje, a ba galiinéje. P z., mdkai e (mokyki e), gily e (guléki e), @Sai e ( a8yki e), sédy e (sédéki e), padainioj e (padainuoki e), agi ioj e ( a- ziuioki e), bégingj e (béginéki e), yly e ( yléki e), miegyce (miegoki e), pakyly é (pakyléki e), panéy e (panéSéki e), is a y e (iS a éki e). 186 Sang aziniy ly iy ki io ie a y a a pa i kaip i nesang aZiniy. P z., mékai és (mokyki és), suk ioj és (Sukuoki és). Cia ap asy a d ejopy liepiamosios nuosakos o my a osena, da yba okia, kokia y a y y Lie u os a mése: Saldu iikio, Linkmeny, Ignalinos, Adu iskio, T e eéiaus, DikS o i k . apylinkése. Liepiamosios nuosakos d ejopos ly ys su inkamos ne ik y y Lie u os a mése, be i pie y dalyje. Siose pie y a mése liepiamosios nuosakos lyciy be p iesagos -k da yba y a be eik okia pa i, ik ka ais ski iasi iena ki a smulkmena. Be o, pie y a més liep. nuos. esam. 1. i bisim. 1. ly is daZnai a oja pa aleliai be p asminio ski umo. Liepiamosios nuosakos ly ys be p iesagos -k y a i Ge éciy, Laziny, Apso (Bal a usijos TSR) i k . apylinkése. P z., pag eda : kok g a: Zu giésmi- (Ge é iy apyl.); sluojee, me gos, pi ku: (Ge é iy apyl.); palukeé, g i dza i _ s i dza (Ge ééiy apyl.); mdémula, * nebéda dj (Laziiny apyl.); landz i8, _ pape és (Laziiny apyl.); digai duonu: i _dué Zmonému (Laziiny apyl.). Zemai iuose, aka y dziikuose i ki ose a mése y a Zinomas oks posakis: kad y —ke di, kad né —ken ai. Siuo a eju gali bi i a ba senojo op a y- o sus aba éjusios ly ys, a ba aip suda y os dél i mo. “Apie Siy lyciy senuma sp es i sunku. P o . J. Endzelynas i ina, kad la iy k. impe a y o ns. II-sis asm. y a iden iSkas su ies. nuos. csam. E II-uoju asm., as pa s galjs bi i i lie u iy kalboje*. Galima many i, kad lie u iy kalboje o-kamieniy eiksmazodziy ly ys be p iesagos -k y a senesnés negu ly ys su p iesaga -k. Ki ose ide kalbose an- dama senojo op a y o pa yzdziy su -ai-, -oi-, p z., g aiky k. pépo ( egu nea), (F)iSo ( egu ma o; -oi eiskia geidZiamaja nuosaka), go y k. ba ais, -qi (neSk, eneSa), nimais, -ai (imk, eima), hai ais, -a ( adink, e adina). (i)a-kamieniy eiksmazodziy ly ys galé y bi i iden i8kos su ies. nuos. yns, II-jo asm. ly imis, ik su nu upéjusiu gal inés 7 (kul, e , mé ). Miisy senuosiuose aS uose (Daukgos Pos iléje, Ka ekizme, Si ydo ,,Punk uose sakymy“) y a andamos liepiamosios nuosakos ly ys be p iesagos -k. Sios ly ys y a uz asy os i su -i, i be -i. P z., Dauk8os Pos iléje y a Didi Diewe (duoki), did Diewe, a leid (a leiski). Taip pa y a i g aiky k. lyéiy su -i: “dG <* Aludhi, 54% (duodi), be g aiky kalbos impe a y o gal ine ig ik yjy y a indoeu opie iska -dhi. Ry y Lie u os a mése (-i)a-kamieniy eiksmazodziy liepiamosios nuo- sakos ly ys seniau u ejo bi i su galiininiu 7; 7 u éjo nuk is i neseniai, nes galiinés p iebalsiai y a mink& i ( e , né¥, ke 1). Ki y zodziy dél a ikuliacijos y a nuk i es ne i p icbalsis (d ioT ( ) || deo. Sl ioj || §lio, daimioj || dain io. hapdj || Rapa). i-kamieniy eiksmazodziy lyciy kilmé aip pa neaiski — one i8ky a i ik- meny ide kalbose ne as a. Lo yny kalboje impe a y as y a g ynas kamienas (audi, lauda, délé), be cia y a ik mo ologinis panasumas. Lic u iy kalbos ly ys yly, myly, a y...> g eiciausiai, y a apibend in os pagal ki us kamienus. 4}. Endzelins, Bal u alodu skajas un o mas, 213, Riga, 1948. 187 ABOAKHE SOPMbI NOBEJINTEJIBHO O HAKJIOHEHHS HU YILOTPEBJIEHHE HX B JMAJIEKTAX BOCTOUHOK 4ACTH JIATOBCKOM CCP sl. HW. KAPJEJIMTE Pes wme B c a pe aHanusipye ca yno peGuenne ABOAKHX (PopM MoBesHTeBHOTO HakJioneHHA. Popmbi 6e3 cy bpHkca -k B HeKOTOpBIX paiionax BocTounol JlH - Bbl yno peOisio ca To ga, Ko ga oBpopsunii xoue , wTOObI NoBeeEHHe 6bWI0 HCMONHeHO celi ac »Ke, a (popMbl c cydipuKcoM -k--4TOObI NoBeneHHe ObWIO HcnowHeHO B OyyueM, HeKOTOpoe Bpema cnyc s. Paccmo peHo ToAbKO o6pa- 3oBanie (popm 6e3 cy<pdpuKca -k HM yaapeHue B HHX, TO ecTb TaKHX (pop, koTopbie He yno peOssio cA B JIHTepaTypHOM s13bIKe, a TaK%Ke H B Apy ix HaseKTaXx . Popmpl, O6pasoBali ble OT Ma OMbHbIX OCHOB Ha o-, (hOPpMabHO ToxKAeCT- BeHHbI (popMaM II a. ex. 4. H3BABHT. Haka. DopMp 6e3 cypukea -k uc opi- yeckH GOonee jpeBuue, yem (popmbl c cydbbuKcom -k. oe 9TO YKa3bIBaloT Hi apy e HHOeBpo e ickHe s3bIKH, @Popmpi, o6pasosannbie OT T ia OubHbIX OcHOB Ha (H KpaTKoe), HMeIoT OKOHYaHHE y (M you oe), [Tpoucxoa enue ux NoKa He BBISICHeHO, Popmbl, O6pasopa inbie OT la ombHBIX OcHOB Ha (ia, ToKAecTReHHEI (popmam II 4. eg. 4. W3EABHT HaKs., TOnbKO 6e3 KOHedHOFO 7 (H KpaTKoe). I a. MH. 4. copnagae c I-bIM J. MH. 4. HaBABUT., Haka, ID a. MH. 4. o6pasyeTcA OT MOBeMHTebHO O HaKMOHeEHUA Gea cydpukca -k mpH nomomu OKOHYaHHH - e, -e,