scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Liepiamosios nuosakos dvejopos formos ir jų vartojimas rytų Lietuvos tarmėse

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Liepiamosios nuosakos dvejopos formos ir jų vartojimas rytų Lietuvos tarmėse

Author: J. Kardelytė
Year: 1957
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2013/2112
Dig e a
T
U
RA
LB
OT
Y
ROS
KL
AU
SEM
ALT
TETUVYOS
TSR
MOKSLY
AKADEMIA
LIEPIAMOSIOS
NUOSAKOS
DVEJOPOS
FORMOS
IR
JU
UTOJIMAS
RYTU
LIETUVOS
TARMESE
J.
KARDELYTE
Miisy
I linguhi
a més
ogni anno
semp e
più più
i
sono
s udia i.
Nema
-
ya
in e med-
agos accol a a
i
iS
y y
Lie u os
a miy.
Ry y
Lie u os
a mése
andama.
j ai iy
a chaisky
lickany, le
quali sono
dékinga:
meziaga sia
dialek olog-
ijai, ick
s o ia della
lingua, sia
bal y kalby
liginamajai
g ama ikai.
Siose
a mése è
nemaza
jdomiy
g ama inés
sanda os
eigkiniy, su
cui musy
kalbiné
li e a i a
da kol kas
mazai
uzsimena.
Cia sa à
soggius a a
p esso uno
linguaggio
a o,
ampiamen e
u ilizza o
y y
a mése,
bii en ,
p esso
d ejopy
liepiamosios
nuosakos
o mi, o
d iejy laiky.
Uno al o
d ejopy o ma
esempio si
o a usy,
okie iy
kalbininku
pasisakymen e.
P o .
J.
Endzelynas
già placiau
nag inéja
liepiamaja
nuosaka.
La iy
k.
liep.
nuos.
ly is
be
-k
lygina
su
lie u iy
k.
liep.
nuos.
ly imis
be
-k.
P o :
J.
O embskio
T e e iaus
a més
ap ase?
minima
Siu ly iy
ya osena,
anche si
pa la di
da yba.
i
ju
Missy
kalbiné in
le e a u a
Siuo
domanda-
imo non
pa la a.
G andezi
miisy
a miy
pa e ha
solo alichi
li i di
sedaca
liepiamosio-
s, come lk,
p z., nesk,
da yk, lipk,
i
suk, bik...
pe , a e,
sali e,
gi a e,
bi ki e...
Tali ly ys
sono
gemai iy,
aka y
midu io
i
aukS ai iy
a mése,
aka inéje
y y
aukS ai iy
a miu
nella pa e,
anche
aka y
dzikuose.
Ry y
Li huanian
a mése
su enu e
d ejopos
liepiamosios
nu sakos
ly ys.
Una lece è
quella che
engono
usa e
i
Ik, al e
di e isce
—
dal pi myjy
ick suo
a osena,
sia
ki cia imu.
P., éalia
ly iy
da yk,
asyk,
kapok,
nesk,
ylék,
a sikask
y a ly ys
da ai,
i
dsai,
kapdj,
nes, yly,
a sikan ®-
z.
Sios d iejy isiy
ly ys sono
ne iena eikmés.
P ima
delle ly ys,
.
y.
0S, che
consuma e
i
Ik, in
alcune
y y
Li huanian
a mése
engono
u ilizza i
allo a,
quando
olima di e,
che liepima
bii y
esegui o
o a uojau,
ne
ma
qualunque
empo,
po
u u o.
Lisli
seconda -
ie, che
di e isc-
ono dal
p immyju,
sono
a o-
17.
Endzelins,
La iesu
yalodas
g ammika,
887
—893,
Riga,
1951;
J.
Endzelin-
s, Bal u
lingua
skayas
o me,
un
211
—213,
Riga, ‘J.
1948.
O ebski,
Wschodnioli ewskie
ma zecze
we eckie,
1,
381-392,
K akéw,
1934.
3
Ta més
ly ys
(i§sky us
exemplZius
su
gakiniais)
ansponuo o
j
Ik.
12,
Kalbo y os
domande
181
jamas
allo a,
quando
ole a di e,
che
o dpima
bi y
esegui o
subi o
subi o,
immedia a-
men e,
pa lamuo-
ju empo.
P z., Siy
a miy
app esen-
an e,
o édama-
s, che
l'al o
subi o
subi o ka
no s
a lik y,
pada y y,
di à:
pasdkai
pa aka;
dd ai, ko
s a i;
nu é
a klij;
pa aii
Zolés;
iskd@s a
¢ia duobele;
a né§
acqua; 7
pa gi; non
cau leggi
o on
jkliu es;
ein é di b
nes o éje;
padainiioj -
e, is sa à
di e miau.
Taéiau,
pu ché
uole che
l'azione,
la o o bii y
compiu o
éliau, non
pa alloju
empo,
allo a di à:
acconyk
a ola;
nu ésk
ca li; pa
zoldukés;
isk buobe;
e kic di b
i . .
Quindi
ediamo
che ly ys,
di e se da
Ik, indica
liepima,
che ha
bi i i
esegui i
o a, e
ly ys, che
coincide
con lk,
liepima,
che ha
bi i i
esegui i in
u u o.
Todél quel
ly is,
ku iy
nepazjs-
a lk e
al e
auk&¢iau
mené os
e més,
può
esse e
chiama o
li imis del
liepiamosi-
os
nuosakos
al
p esen e
empo, o
li imis
senza
p e ix -k,
0 ly is,
pazhs a-
mas Ikmiy
e in mol i
a miy,
liepiamosi-
os
nuosakos
bisimuoju
empo, o
li imis con
p e ix -k.
bisimasis.
pada om-
as, così
come lk,
odél
empo del
suo
da ybg cia
non sa à
pa la o
Esamojo
empo
lyéiy
da yba
u 'al -
a.
Vienaskai-
os II-sis
pe sona
IS
o-kamien-
iy
eiksmaz-
odziy Siy
ly¢iy
da yba
o malm-
en e
icena
di ek in-
és
nuosakos
esamojo
empo
ienaskai-
os II-jo
pe so
ly is. P.. z
eiksmaz-
odzio
agy i
liep. nuos.
siamo. 1.
ly is è
da§ai,
eiksmaz-
odzio
baidy i
baidai,
ba s y i
ba s ai,
lauxy i
ldugai,
gaudy i
gdudai,
mé y i
mé ai,
plauky i
plaiikai,
a dy i
a dai,
é y i
é ai,
laupy i
(inélup i)
laiipais
baidai i i.
?blus
i8_, i'Siiu.
(Linkmen);
pa a.sai
lakS é.li,
sunélui
(Linkmen-
ys);
sa-Rai,
sé-ai, kd
p ik indai
le.Zi- i.
(Linkmen);
nemé. ai
duiona.s,
upinus
inksi
(Saldu is-
kis);
pasa-kai,
ma-ma,
nesisa m-
aci.
(K e uon-
ys);
nes d-idai
popie Tu.
un_padla.-
gos
(Zibaliské,
S enéion-
iy aj.);
a d.j
k uopé. -
o1.
(G azuliai,
S encion-
iy aj.),
pasa-kai,
kap u_
j. u.
adzini
(Dya apie-
is,
S enGion-
iy aj.);
pada ai,
b a.lé.li,
g é.bli.
(DiikS as);
ssa dai
la-pini.
(Diké as);
pa a-‘ai
pa ali
(S elmuz-
é, Za asy
aj.).
Sang azi-
niy
eiksmaz-
odziy sios
ly ys ha
galiine
-ais. P z.,
klaiisais,
klaiisais
(klausyki-
s) dainé.lu.
(Linkmen);
mokais
(mokykis),
du nas
nebu:si
(Linkmen-
ys);
dai ais
(dai ykis)
apli ik sa
(Ki deikia-
i);
md.udaiz_,-
gi
(maudyki-
s), ko
s oyi
(Paliisé).
Sios ly ys
isadas
ki éiuoja-
mas
saknyje.
Se
eiksmaz-
odzio
<aknyje è
g ynasis o
mig usis
di ibalsis,
ques o
p iegaidé
dipende da
quello che
ki éiuoja-
ma del
co ispo-
nden e
eiksmaz-
odzio ies.
nuos.
siamo. 1,
yns,
II-jame
pe sona:
1) Se ies.
nuos.
siamo. L
ns. II-jo
asm. ly ys
ha ki j
galiinéje,
ques o
liep. nuos.
siamo. |.
yns. I[I-jo
asm. ly ys
ha
i aga-
le
p iegaide,
ecc.,
baidai
(baidyki),
daiZai
(dauzyki),
ba s ai
(ba s yki-
). 2) Se
ies. nuos.
siamo.
182
1.
ns.
II-jo asm.
ly ys sono
ki iuo os
Saknyje,
allo a
liep.
nuos.
siamo.
L
II-jo asm.
ly ys ha
i ap adge
p iegaide.
P z.,
Sdudai
(Saudyki),
gdudai
(gaudyki),
Iddai
(lodyki),
dlgai
( algyki),
sdldai
(saldyki).
Is
i-kamieniy
eiksmaZodziy
liep.
nuos.
siamo.
|,
ns.
II-jo asm.
ly ys hai
galiine
-y.
P z., lydy
(lydéki),
kiipy
(klipéki),
eyly
( yléki),
pamyly
(pamyléki),
ydy
(zydéki),
c y
( u éki),
guly
(guléki),
a y
( a eki),
neklapsy
(neklapséki):
pa i-li: kai
Ni a-sni-s
u u a
(pa ylék,
kai
y esnis
kalba,
Linkmen-
ys);
pa w ila-
zdu.
(palaikyk
lazda.
Paliisé);
do mi,
do mi',
da.
gaidzei
negieda.ja.
Gaieeek,
anco a
gaidziai
noniedojo.
Kal anénai);
dzi.
i, da .
i
i
_azie u.
mi-li:
( ylék
i
die ag
mylék.
Do enénai,
S en ionéliy
aj.);
iS a i" da i:
el
liku.
so ku.
(i8 a ék
gi
d ollika
a y.
Vosiiinai,
Ignalinos
aj.);
nonlapsi:
_jau,
gal oj
ne
ae
Za
(neklapsék,
es a ne
Gizia.
Saldu iskis).
Sang aziniy
eiksmazodziy
Sios
ly ys
sono ali
s esse
same,
come
ies.
nuos.
siamo.
|.
ns.
II-jo asm.
sang aZinés
ly ys.
P z., cu es
( u ékis,
laikykis),
sédies
(séskis),
gul es
(gulkis),
kiipies
(klaupkis):
u ies, ka _
neislé-k um
(laikykis, che
neiSk is um.
Linkmenys);
sadies,
s i-psai
ko
(séskis,
ko
s ypsai,
Ki deikiai)
;
gulies
ge a i, già
mei a akis
_
(guikis
meglio, già
songos
ocyse.
Linkmenys).
Sios ly ys
sono ki éi
p o egamas
come:
1.
ies Se.
nuos.
siamo.
|.
ns.
II-sis pe sona
ki iuojamas
Saknyje,
ques o liep.
i
nuos.
siamo.
|.
ns.
II-jo asm.
ly ys ha
ki j
Saknyje.
P z.,
sé&dy
(sédéki).
2.
ies Se.
nuos.
siamo.
1.
ns.
II-jo asm.
ly ys hai
ki j
galiineje,
ques o
liep.
i
nuos.
Sios
ly ys
ki éio
pos o
non cangi¢a.
Pyz.,
a y
( a éki),
lydy
(lydéki),
Zydy
(zydeéki).
3,
Se
eiksmazodis
ha umpg
Saknies
balsj
x,
ques o
liep.
nuos.
ésam.
|.
yns.
II-jo asm.
ly ys
ki giuojame
solo saknyje.
P.g., u y
( u éki,
laikyki),
guly
(guléki),
zpy
( upeki).
Isim is si
a in ale
caso, se è
jsi e pusi
ga sy
mos aika
-ks-, -k§-;
allo a è
ki gia a
solo galiiné.
Egg., s uksy
(s ukséki),
uksy
( ukséki),
h iuksy
(k iukséki),
niuksy
(niukséki),
puksy
(pukseki).
Sang azinés
ly ys y a
ki iuojamos
solo galiinéie.
I§
(i)a-kamieniy
eiksmazodziy
liep.
nuos.
siamo.
1.
ns.
II-jo asm.
ly ys
sono ies.
nuos.
siamo.
|
kamienas.
Se
kamienes
inisce
p iebalsiu,
allo a quel
p iebalsis
in a i è
minkS as,
iSsky us
k,
m.
P iebalsiai
p,
n,
¢
es i
i
minké i
i
kie i.
Ska dieji
p iebalsiai
sono
sudusléje.
P., la ik
( iuki), lék
( a m.
léki), lac
:
sem
(semki),
g ép
(g ébki),
ba?
(ba ki),
gull
/
(gulki),
e
( eski),
sick, né&
(neski),
be
(beski),
eal
(gelki),
s ée
(s ieski),
du
(du ki):
ain,
abzdai ai
un_
Ma i:
nu
(eik,
apsidai yk
pas
Ma yng.
Linkmen);
nedi.
é.ji-s
nu ein in_
Ma u i.
in e ogais
(nekiu ksojes
nueik pas
Ma y e
pi slémis.
Linkmen);
doonzlas
acikun
T ,
undeneli
asige
i _jbuz
bene
(duonelés
183
a sikask,
andenéliu
uZsige k
i
sa à bene.
Linkmenys)
;
pasil p e.
ugn.lai,
o i oks
pageluo
(paSsilk
p ic
ugnelés,
lauke
an a
pagela.
Ki deikiai);
suo, suo
a laimu.,
Su ide
a. asei
a u/
(Sluok
kiemg,
Siandien
a asai
a ag.
Saldu is-
kis)
;
pas e
sun ,
ques o_
i
lasi
(pasi e sk
Suniu, è
losi.
i
Kal anén-
ai); pa a i
Za.lé.s
Kaiilem
(Daks o
aj.).
Se
semplicem-
en einés
sedacos siamo.
|.
ns.
II-jo
i
III-jo asm.
u ly ys;
annessa
- -, allo a
liep.
nuos.
siamo.
1.
ns.
II-jo asm.
galiiné è
oppu e
js
oppu e
-n,
oppu e
es a
solo
Saknis.
Tu e e
ly y sono
u ilizza e
quasi in
u o
Siy
a miy
plo e
lygia
g e a.
Pyz., bij,
biin, (biki),
g i ,
bi
g i in,
g i i
(g iiiki),
kli j,
Rli in, li
(kli iki),
si j,
si in, si i
(si iki),
piij, piin,
pii
(piiki)
:
pabu j_
da.
(pabik
da .
Linkmen);
bw
i
(bGk en.
Ignalina);
by: bei,
ku laki
(bik, bik,
ku leki.
Kal anénai);
$2
nezdai us
(si k,
nesidai ius.
A&kis), Se
di e ame-
n einés
nuosacos
siamodu i.
1.
ns.
II-jo
i
III-jo asm.
ly ys ha
appendi-
ce
-n-, allo a
liep.
nuos.
siamo.
|.
ns, II-jo
asm,
ly ys è o
con, o di
gallino
be
n.
P z.,
g ia in,
g iai
(g iauki),
main, maii
(mauki),
Sa in, aii
(Sauki),
bliaiin,
bliaii
(bluuki),
gain, gau
(gauki),
ain, ai
( auki).
En ambe
ly is
u ilizza e
pag edii:
g a in g a
||
Si u, s ulpu.
(Linkmen);
apsmaiin
apsmaii
|!
ké.Inem.
(Ki deikiai);
subla ina i
kai_ké- e.
||
(Kal anénai).
Se
semplicem-
en einés
sedacos siamo.
1.
II-jo
i
III-jo asm.
ly ys ha
gaknies
balsj
»
i
p eesagg
-j-, allo a
liep.
nuos,
siamo.
1.
ns.
II-jo asm.
ly ys è
gal ininio
be
j.
P z.,
gy
(gyki),
Ly
(lyki),
( iki). In
al i casi,
y., pu ché
.
Saknies
oce
ne
y,
ly ys
consuma e
i
be
j
i
su
J.
P z.,
a sis dj
||
a sis a
(a sis oki),
S/ioj
||
S o
(Sluoki),
cainioj
||
cainio
(dainuoki),
Sok ioj
||
Sok io
(Sokuoki),
opdj
||
opa
( opoki),
nujdj
||
nya
(nujoki),
kapdj
||
kapd
(kapoki):
dainuoj
||
da izinud
bus,
amja i
un
Si dés
(cainuok,
is sa à
di e mi-
au
gi dyje.
Linkmen);
kapd.j kapd
||
ma.lkas
(kapoki
malkas.
Ki deikiai);
nyaj nua
pamiské.n
||
(nujok...
Ignalina), Se
pi miniy
a-kamieniy
eiksmazodziy
bend a is ha
appendaga
-o-, -é ai
liep.
nuos.
yns.
II-jo asm.
galiiné è
~y.
Pyz.,
audy
( audoki),
giedy
(giedoki),
miegi
(miegoki),
d eby
(d eb&ki),
ci izy
(lindéki),
i py
( i péki)
blizgy
(blizgéki):
ne audi:
Si _
baisei
(ne audok
così paesiai,
©
Linkmenys)
miegi',
;
ka _miegi
(Kal anénai);
d abi-,
d abi-, is
ne_ é
bu_S4.l a
(d ebek,
anco a
ne
così
sa à
Sal a,
Ignalina).
I§
sang aziniy
eiksmazodziy
ese sios ly ys
ha galiine
-ies.
P z.,
Zadies
(Zadékis),
de ies
(de ékis),
knis es
(kniskis),
ba ies
(ba kis):
adies
a ai , ili
ko
(Zadékis
a ei ,
ko
silizi.
Linkmen);
de ies
g ai a,
i _ aZuojam
(de ékis
apidamen -
e... Ignalina);
ba ies,
mol ia eip
neda is
(ba kis, più
così
neda ys.
Kal anénai).
I§
(i) a-kamieniy
eiksmazodziy
liep.
nuos.
ly ys
be
-k
sono ki éi
p o ega-
ma così:
184
ies Se.
nuos.
siamo.
1.
III-jo asm.
Saknies
oci sono
a, e ha
i aga-
i
le
p iegaide
( a meje
idu ine),
ques o
liep.
nuos.
siamo.
|.
ns.
I-jo asm.
ly ys hai
umpine
ipagaide.
P z., kaS
(kaski),
pa dk
(pa oki),
paiak
(pa-
Soki),
n&¥
(ne&ki),
e?
( eski),
mé?
(meski).
ies Se.
nuos.
siamo.
1.
III-jo asm.
Saknies
oci sono
i,
u
i
hai
umpine
p iegaide
( a mése
idu ing),
ques o
liep.
nuos.
siamo.,
1,
ns.
II-jo asm.
ly ys ha
anche
umpineg
p iegaide.
P z.,
Ap
(lipki),
nF
( i8ki),
kniS
(kniski),
( iski),
7
px?
(piiski),
up
(lupki),
ski
(skuski).
liep Jei.
nuos.
siamo.
|.
ns.
II-jo asm.
ly ys ha
g ynajj
mis yji
a
d ibalsj,
allo a
ki ciuojamas
secondo
sandas ha
i agale
i
p iegaide.
P z., lai
(leiski),
bay
(ba ki),
ge
(ge ki),
kul
(kulki),
e ?
( e ski),
Sa?
(Salki),
mal
(malki).
An iniy
a-kamieniy
eiksmazodziy
liep.
nuos.
siamo.
1.
II-jo asm.
ly y sono
ques e:
1.
Veiksmazodziy,
ku iy
bend a is ha
p iesagq
-au-, liep.
nuos.
II-jo asm.
galiiné è
-au a ba
-aun.
En ambi
ly is
u ilizza e
ligia g e a.
P z.,
Sikaun
||
S kau
(Sikauki),
ékaun
||
ékau
( ékauki),
ieSu a in
||
ieSu a
( ieSu au-
ki),
ungybaiin
||
ungybaii
( ungybauki):
s kaun si kau
|!
i _ p isisauksi
(Linkmenys);
g i-ba in
g i-ba
nebizde-le. i-s
||
(g ybauk,
nelaks es.
Ki deikiai).
Se siy
eiksmazodziy
bend a is
ki iu
Sakojamanyj-
e, ques o liep.
i
nuos.
siamo.
1,
ns.
II-jo asm.
ly ys ha
ki j
Saknyje.
P z.,
iikaun
||
kau
(Gkauki),
s ipaun
||
sipau
(spappoki).
Se
bend a is
ki iuojama
p eesagoe,
ques o liep.
i
nuos.
siamo.
1.
ns.
II-jo asm.
ly ys ki j
hai
p ensagoe.
Solo
di e en-
za è che
Siose
ly yse
p iegaidé è
i agalé.
P z.,
Zu aiin
||
u aii.
(gu auki),
lapaiin
||
lapa
(lapauki;
lapau i
ogus
:
accogli-
e e).
2.
Veiksmazod%iu,
ku iy bend a is
ha appendaga
-uo-, liep.
nuos.
siamo.
1.
ns, Il-jo
asm.
galiiné è
- o
oppu e
-uoj.
En ambi
ly ys
u ilizza e
pag eciui.
P z., daimio
dain ioj (dainuoki),
||
s ibuo
siiab ioj(si ibuoki),
sopzio sop io
i|
||
(sopuoki
:
di icilm-
en e
k épuoki),
||
ok io ok ioj
(Sokuoki).
Ki iuojama
galiinée.
3,
Veiksmazodziy,
ku iy
bend a is ha
appendaga
-o-, liep.
nuos.
siamo.
|.
yns.
II-jo asm.
galiiné ha
-oj.
P z.,
kndisioj
(knaisioki)-
,dipioj /
(laipioki),
dicioj
( ai ioki),
dikscioj
( aikScioki)
:
neld.ipjaj
Si e8
auk ai
nule-ksi
(nelaipiok
così
auks ai,
nuk isi.
Linkmenys)
d.ik¥
;
@a.j pa.
_
da zedli.
i
_
dainuoj
( aikééiok
da zelj
po
dainuok.
i
Ki deikiai).
Ki éia a come
co isponden-
e
eiksmazodzio
bend a is.
4,
Veiksmazodziy,
ku iy
bend a is ha
appendaga
-é-, liep.
muos.
ns.
II-jo asm.
galiiné è
-é.
P., didéj
(didéki),
mazé
(mazéki),
sunké
(sunkéki):
didé.j
akmené.li,
maze, u_
a gé.li
(didéki,
akmenéli,
mazéki u,
a geli.
Linkmenys).
Ki éiuojama
galiinéje.
Veiksmazodziy,
ku iy
bend a is ha
appendaga
-in-, -en-,
liep.
nuos.
ns.
Il-jo asm.
ly ys
sono solo
kamienas.
P.g.,
blégin
(bloginki),
gé in
(ge inki),
185

suéikin
(s eikinki),
od gin
( a ginki),
dd gin
(lepinki),
ba be
(ba binki),
i e
(gy enki),
da den
(da denki),
kleben
(klebenki),
sokden
(Sokdenki):
s éikin
g ai a., paki
nei8é,
(s eikink
apidamen e,
kol nei8éjo.
Ki deikiai);
dd. gin,
da. gin,
ques o
pama i'si
koks__uSa iks
(lepink,
ques o
ed ai, koks
uzaugs.
Linkmenys).
Ly ys
su
p eesaga
-inki ciuojam-
os Saknyje;
ly ys p iesaga
~enki Ciuoja
su
galiine ha
i agale
p iegaide.
An iniy
a-kamieniy
i
eiksmazodziy
sang azinés
ly ys ha galiine
- es, P z.,
g audenies
(g audenkis),
gaben es
(gabenkis),
Sukziojies
(Sukuokis)
:
Sukuojies
g ai a.
i _ lak
(Sukuokis
p es o
i
lek.
Linkmenys).
Ki iuojama
come ies.
nuos.
siamo.
|.
sang azinés
ly ys,
Daugiskai os
I-sis
pe sona
Daugiskai os
I-jo asm.
ly ys
sono ali
pacios,
come
ies.
i
nuos.
csam.
1.
dgs. [-jo
asm.
ly ys.
P.g.,
da niiojam
(dainuokime),
nésam
(neskime),
¢ lim
( ylékime),
ba s om
(ba s ykime).
4
Salia
dgs Siy.
I-jo asm.
ly iy
S en ioniy
k a8 e è
ly ys
i
galiine
su
- e.
P z., einam e
(cikime),
bégam e
(békime),
azi iojam e
( aziuokime),
lipam-
e
(lipkime).
Sios ly ys
galininiu ze,
su
g ei iausiai,
è
analogiskos
secondo
bal a usiy
liep.
nuos.
dgs.
I-jo asm.
ly is
(uzém e),
oppu e
secondo
liep.
nuos.
dgs.
II-jo asm.
ly is
(Z .
Zemiau).
Daugiskai os
I-sis
pe sona
Daugiskai os
II-jo asm.
ly ys
ende om
is
liep.
nuos,
siamo.
lL.
ns.
II-jo.asm.
lyciy,
p idéjus
galiine
- e, -e.
P., dd ai e
(da yki e),
la isai e
(Klausyki e),
ba s ai e
(ba s yki e),
dainioj e
(dainuoki e),
sokingj e
(Sokinéki e),
de é
(déki e),i-
n é /
(ljski e),
i e
( iski e),
buj é
(biki e),
Ssk el e
(Siik elke e):
Rla isai e,
kas i_ bi
bja
(l'ascol a -
e, chi là
bi bia.
Linkmen);
u i
caninuoj e
(Linkmen);
i e, ice
a-kme ius
(Kal anénai);
ku , la-ka ,
gi
pabwj e
(ku gi
lekia ,
pabiki .
Ignalina);
s iec é
jus i u.
i_ain é
kalkuozan
(Adu iskis).
Sang aziniy
ly iy galiiné
è
- és.
P., klaiisai és
(klausyki és),
S z/iioj és
(Sluoki és),
p aus és
(p auski és),
suk ioj és
(Sukuoki és).
Diskiemenés
dgs.
II-jo asm.
ly ys sono_
ki égiuojame
solo galiinéje
ha umpine
p iegaide.
i
P., zip é
/
(lip),
nes eki e
(neski e),
suk é
(scuo e e).
T iskiemenés
i
mol eiaskiemen-
és ly ys sono
ci ciuoja e
adegua amen e
secondo ns.
II-jo asm.
l:
jeiguy is
ns.
II-sis asm.
ki éi
p o egamas oppu e
Saknyje,
oppu e
p eesagoj-
e, oppu e
galiinéje, è
dgs.
i
II-sis asm.
u és
ki ;
oppu e
Saknyje,
oppu e
p eesagoj-
e, oppu e
galiinéje.
P z.,
mdkai e
(muo e e),
gily e
(guléki e),
@Sai e
( a8yki e),
sédy e
(sédéki e),
padainioj e
(padainuoki e),
agi ioj e
( aziuioki e),
bégingj e
(béginéki e),
yly e
( yléki e),
miegyce
(miegoki e),
pakyly é
(pakyléki e),
panéy e
(panéSéki e),
is a y e
(iS a éki e).
186
Sang aziniy
ly iy ki io
luogo è la
s essa come
nesang aZiniy.
a
i
P z.,
mékai és
(mokyki és),
suk ioj és
(Sukuoki és).
Cia
ap asy a
d ejopy
liepiamosios
sedakos
o me
a osena,
da yba ale,
quale è y y
Li uan
a mése:
Saldu iikio,
Linkmeny,
Ignalinos,
Adu iskio,
T e eéiaus,
DikS o k .
i
apylinkése.
Liepiamosios
sedaka
d ejopos
ly ys
acce ami
ne
solo y y
Lie u os
a mése,
ma pie y
i
nella
pa e.
Siose pie y
a mése
liepiamosios
sedacos
lyciy
p eesaga
be
dayba è
-k
quasi la
s essa, solo
qualche
di e enza
una al a
smulkmena.
Be
o, pie y
a més
liep.
nuos.
siamo.
1.
i
bisim.
1.
l daZnai
u ilizza una
pa allela
di e enza
be
di
signi ica o.
Liepiamosi
sedaca ly ys
appendaggi
be
sono
-k
i
Ge éciy,
Laziny,
Apso
(Bal a usijos
TSR) k .
i
apylinkése.
P z.,
pag eda :
kok g a:
giésmi-
Zu
(Ge é iy
apyl.);
sluojee,
me gos,
pi ku:
(Ge é iy
apyl.);
palukeé,
g i dza
i
_
s i dza
(Ge ééiy
apyl.);
mdémula,
*
nebéda dj
(Laziiny
apyl.);
landz i8,
pape és
_
(Laziiny
apyl.);
digai
duonu:
i _dué
Zmonému
(Laziiny
apyl.).
Zemai iuose,
aka y
dziikuose
i
al e
e mése
sono
Zinomas
ale posico:
che
y ke di,
che
né ken ai.
Siuo caso può bi i
o del ecchio
op a ysus aba -
éjusios ly ys, o
così cos i ui e
dél i mo.
o
Apie
Siy lyciy
anuma
sp es i
di icile.
P o .
J.
Endzelynas
a e ma
che la iy
impe a i -
k.
o ns.
II-sis asm.
è
iden iSkas
su
ies.
nuos.
csam.
E
II-uoju
asm., lo
s esso
galjs bi i
linguu iy-
*.
i
Si può
i ene e che
lie u iy
kalboje
o-kamieniy
eiksmazodziy
ly ys
p eesaga sono
be
senesnés negu
-k
ly ys
p eesaga
su
-k.
In al e
lingue ide
si o a
ecchio
op a y o
pa yzdziy
su
-ai-, -oi-,
ecc.,
g aiky
k.
pépo
( egu
nea),
(F)iSo
( egu
ede;
-oi eiskia
geidZiamaja
nuosaka),
go y
ba ais, -qi
k.
(neSk,
eneSa),
nimais, -ai
(imk,
eima),
hai ais,
-a
(padink,
e adina).
(i)a-kamieniy
eiksmazodziy
ly ys galé y
bi i iden i8kos
ies.
su
nuos.
yns, II-jo
asm.
ly imis, solo
nu upéjusiu
su
gal inés
7
(kul, e ,
mé ).
Miisy nelle
ecchie
sc i Tu e
(Daukgos
Pos iléje,
Ka ekizme,
Si ydo,,Pu-
n uose
sakymy)
sono
o a e
lie iamosios
sedaka
ly ys
be
appe aggi
-k.
Sios ly li
sono
uz asi a i
i
su
-i,
i
be
-i.
P z.,
Dauk8os
Pos iléje
è
Didi
Diewe
(duoki),
did
Diewe,
pe doni
(a leiski).
Così
anche
sono
i
g aiky
k.
lyéiy
su
-i:
dG
<*
Aludhi, (duodi), ma
54%
g eiky lingu
impe a i o
gal ine ik yjy è
indoeu opie iska
ig
-dhi.
Ry y
Li huanian
a mése
(-i)a-kamieniy
eiksmazodziy
liepiamosios
nuosakos
ly ys seniau
u ejo bi i
galiininiu
u éjo
nuk is i
su
ecen emen -
7;
7
e, pe ché
galiinés
p iebalsiai
sono mink& i
( e , né¥,
ke
1).
Ki y zodziy
dél
a ikuliacijos
sono nuk i es
ne p icbalsis
i
(d ioT
( ) deo.
||
Sl ioj
||
§lio,
daimioj
||
dain io.
hapdj
|| Rapa).
i-kamieniy
eiksmazodziy
lyciy kilmé
anche neaiski
one i8ky
a i ikmeny ide
nelle lingue
ne as a. Nel
linguaggio
la ino
impe a i o è
pu o kamene
(audi, lauda,
délé), ma cia è
solo
mo ologico
panasumas.
Lic u iy delle
lingue ly ys
yly, myly,
a y...>
g eiciausiai, è
desc end in-
a secondo
al i
kamienus.
4}.
Endzelins,
Bal u
lingua
skajas
un
o me,
213,
Riga,
1948.
187
ABOAKHE
SOPMbI
NOBEJINTEJIB-
HORO
HAKJIOHEHHS
HU
YILOTPEBJIEH-
HE HX B
JMAJIEKTAX
BOCTOUHOK
4ACTH
JIATOBCKOM
CCP sl. HW.
KAPJEJIMTE
Pes wme
c a pe
aHanusipye ca
B
yno peGuenne
ABOAKHX
(PopM
MoBesHTeBHOTO
HakJioneHHA.
Popmbi
6e3
cy bpHkca
-k
B
HeKOTOpBIX
paiionax
BocTounol
JlH -
Bbl
yno peOisio ca
To ga,
Ko ga
oBpopsunii
xoue ,
wTOObI
NoBeeEHHe
6bWI0
HCMONHeHO
celi ac
Ke, (popMbl
a
cydipuKcoM
c
-k--4TOObI
NoBeneHHe
ObWIO
HcnowHeHO
B
OyyueM,
HeKOTOpoe
Bpema
cnyc s.
Paccmo peHo
ToAbKO
o6pa3oBanie
(popm
6e3
cy<pdpuKca
-k
HM
yaapeHue
B
HHX,
TO
ecTb
TaKHX
(pop, koTopbie
yno peOssio cA
He
B
JIHTepaTypHOM
s13bIKe, TaK%Ke
a
H
B
Apy ix
HaseKTaXx
.
Popmpl,
O6pasoBali ble
OT
Ma OMbHbIX
OCHOB o-,
Ha
(hOPpMabHO
ToxKAeCT-
BeHbI
(popMaM
II
a.
ex.
4.
H3BABHT.
Haka.
DopMp
6e3
cypukea
-k
uc opiye-
ckH
GOonee
jpeBuue,
yem
(popmbl
c
cydbbuKcom
-k.
oe
9TO
YKa3bIBaloT
Hi
apy e
HHOeBpo e ickHe
s3bIKH, @Popmpi,
o6pasosannbie
OT
T ia OubHbIX
OcHOB
Ha
(H
KpaTKoe),
HMeIoT
OKOHYaHHE
y
(M
you oe),
[Tpoucxoa
enue ux
NoKa
He
BBISICHeHO,
Popmbl,
O6pasopa inbie
OT
la ombHBIX
OcHOB
Ha
(ia,
ToKAecTReHHEI
(popmam
II
4.
eg.
4.
W3EABHT
HaKs.,
TOnbKO
6e3
KOHedHOFO
7
(H
KpaTKoe).
I
a.
MH.
4.
copnagae
c
I-bIM
J.
MH.
4.
HaBABUT.,
Haka,
ID
a.
MH.
4.
o6pasyeTcA
OT
MOBeMHTebHO O
HaKMOHeEHUA
Gea
cydpukca
-k
mpH
nomomu
OKOHYaHHH
- e, -e,