KNYGA
APIE
RYTINIU
SLAVU
KALBU
SUSIDARYMA
©.
M,
OuanHu,
O6pasosanne
ss ika
BocTounbIX
c aBaH,
Mocksa—Jlennu paa,
1962.
294p.
.
No s
F.
Filino
knyga!
y a
ski a
sla y,
ypaé
y iniy,
kalby
is o ijos
e apams
nuS ies i,
agiau
joje
daug
ku
lie iamos
i
bal y
kalbos.
Sla y
p okalbés
susi o ma imo
klausimas
y a
glaudZiai
susijes
su
bal y
i
sla y
kalby
seniausiy
san ykiy
p oblema.
Dél
o
bal y-sla y
kalby
kon-
ak ams
F.
Filinas
ski ia
daugiau
ie os
(p.
123—130).
Visiems
Zinoma,
kad
bal y
kalbos
y a
a imiausios
sla y
kalboms.
F.
Filinas
nu odo,
kad
o
a imumo
(Si uo
ZodZiu
jis,
ma y i,
adina
spe-
ci ines
bal y
i
sla y
kalby
bend ybes,
.
y.
okias
bend ybes,
ku ios
s e-
imos
ki oms
ide.
kalby
g upéms)
a si adimo
i
pobiidZio
klausimu
y a
iskel a
diame aliai
p ieSingy
hipo eziy.
Tokie
dideli
nuomoniy
ski u-
mai,
jo
sup a imu,
y a
dél
o,
kad
kalbo y a
kol
kas
da
ne u i
objek y-
aus
k i e ijaus
kalby
gimini8kumo
laipsniui
nus a y i.
Todél,
aiSki-
nan
ling ogene inius
san ykius,
gali bi i
i
subjek y izmo.
Ypaé
pab éz-
ina
a
F.
Filino
min is,
kad
okio
objek y aus
k i e ijaus
nesama
deél
d iejy
p ieZaséiy:
pi ma,
lyginamieji
eiSkiniai,
kaip
kalbinés
sis emos
elemen ai,
da
né a
ge ai
iS i i;
an a,
meZinoma
eiSkiniy
elia y ine
ch onologija.
F.
Filinas
ka ego i8kai
nusis a es
p ie’
bal y-sla y
p okalbés
kon-
cepcija,
ku i,
jo
nuomone,
ne u i
i o
mokslinio
pag indo.
Pamokan is,
jo
manymu,
y a
as
ak as,
kad
Sios
koncepcijos
Salininkai
negali
e-
kons uo i
bal y-sla y
p okalbés;
y inéjimo
p ak ikoje
jie
iSsi e cia
su
sla y
i
indoeu opieciy
p okalbémis.
F.
Filinas
y a
eisus,
sakydamas,
kad
bal y-sla y
p okalbés
hipo ezeés
Salininky
eo iniams
iS edZiojimams
y a
bidingas
endencingumas,
pa-
enkan
i
aiSkinan
ak us,
ap io izmas
i
an iis o izmas.
Tokio
an i-
is o izmo
i
nesiskai ymo
su
eiSkiniy
ch onologija
pa yzdzZiu
jis
nu odo
V.
Geo gije o
ginama
eiginj,
kad
lie u iy
kalba,
ku iai
budingas
one-
ikos
i
mo ologijos
konse a y umas,
be eik
galin i
a s o i
aS y
neuz-
iksuo a
bend aja
sla y
p okalbe.
Mine i
bal y-sla y
p okalbés
hipo ezés
Salininky
me odo
ikumai
ypaé
aiSkiai
ma y i
i8
o,
kad
jie
niekaip
negali
su a i
dél
p okalbés
egzis ayimo
i
suskilimo
laiko.
P ancuzy
sla is as
A.
Vajanas
mano,
kad
Taci o
i
P oloméjaus
laikais
bal ai
i
sla ai
da
kalbéje
iena
kalba,
ku i
suskilusi
pi maisiais
miisy
e os
am-
ziais,
kai
bal us-sla us
uZpliido
ge many
gen ys
(go ai
i
hepidai).
J.
Sa-
a e i ius
spéja,
kad
bal y-sla y
p okalbés
skilima
sukéles
i anény
gen-
iy
an plidis
(ski ai
—
nuo
VII
a.
p .
m.
e.,
sa ma ai—
II—IV
a.
p .
m.
e.).
T.
Le -Spla inskis
bal y-sla y
p okalbés
suskilima
nukelia
j
Zila
seno e,
maZdaug
j
1500—1300
m.
p .
m.
e.
V.
Geo gije as
i ina,
kad
bal y-sla y
p okalbé
egzis a usi
III
iiks .
p .
m.
e.
i
suskilusi
jau
II
iks .
p .
m.
e.
p adZioje.
1
Lie u iy
kalbinéje
li e a i oje
apie
jq
jau
bu o
aSy a,
z .
K.
Ko sakas,
Lyginamoji
kalbo y a
i
a ybinés
lie u iy
ilologijos
uZda iniai,
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai“,
.
6,
Vilnius,
p.
5—20.
240
F.
Filinas
nep i a ia
i
p ieSingam
poZi iui,
daugiausia
ginamam
A.
Zeno,
kad
bal y
i
sla y
kalbos
i§
ide.
kalbinio
bend umo
i8sisky usios
nep iklausomai
nuo
iena
an os
i
kad
glaudesnio
kon ak o
a p
jy
né
nebu e,
Pa ies
F.
Filino
poZi i is
j
seniausius
bal y
i
sla y
san ykius
né a
naujas.
Au o ius
mano,
kad
da
ide.
kalbinio
bend umo
émuose
susi-
o mayusi
g upé
dialek y,
ku iais
kalbéjusieji
u éje
gana
glaudy
i
ilgalaikj
kon ak a.
GiminiSki
dialek ai,
nebidami
izoliuo i
nuo
ki y
ide.
dialek y,
p a u éje
ypa ingais
naujada ais
i
u éje
daug
bend y
paki-
imy.
Si oje
ide.
dialek y
g upéje
bu e
p o obal y
i
p o osla y
kalby
p o é iai.
ISi us
ide.
kalbiniam
bend umui,
i8sisky usios
p o obal y
i
p o osla y
kalbos,
ku iy
sis emos,
nebiidamos
apa ingos,
pasilikusios
panaSios
ligi
miisy
dieny.
18
o
F.
Filinas
da o
ig ada, kad
bal y
i
sla y
kalby
kon ak as
su
maZomis
pe aukomis
egzis a es
pe
isa
y
kalby
is o ija,
nes,
p ieSingu
a eju,
jos
bi h
u éjusios
ne ek i
i
sa o
kalbi-
nio
bend umo
( esp.
bal osla iskyjy
ino acijy).
Tokia
senyjy
bal y
i
sla y
kalbiniy
san ykiy
koncepcija,
miisy
manymu,
y a
pap as a
i
su-
p an ama;
ji
pakankamai
paaiskina
izoglosiy,
ke anéiy
bal y
i
sla y
kalby
a eala,
a si adima.
Ginéy inas
F.
Filino
eiginys,
kad
bal y
i
sla y
kalby
a imumas
( esp.
bal osla iSkosios
ino acijos)
odo
glaudy
kon ak a
a p
senyjy
bal y
i
sla y
pasku iniaisiais
senosios
e os
i
pi maisiais
miisy
e os
am-
ziais,
nes
esq
pe
daug
aki aizdiis
one ikos,
mo ologijos
i
leksikos
y
kalby
naujada ai.
A odo,
kad
ie
naujada ai
bi y
i8like
iki
miisy
dieny
i
uo
a eju,
jeigu
e y
sandii os
me u
kon ak as
a p
bal y
i
sla y
kalby
bi y
isiskai
nu ikes,
nes
bal osla iSkosios
ino acijos,
ben
pagal
sa o
a si adimo
impulsa,
y a,
ma y i,
daug
anks esniy
epochy
pada iniai,
Teiginio
apie
glaudzZius
bal y
i
sla y
kalby
kon ak us
e y
sandi oje
F.
Filinui
p i eike
am,
kad,
juo
pasi emdamas,
jis
galé y
mus a y i
sla y
p o é yng.
Kad
P ipe és
upés
baseinas
i8
ik yju
galéjo
bi i
bal y
i
sla-
y
gen iy
ak y iy
kon ak y
ajonas,
p ieS
p asidedan
sla y
ekspansijai
i
Siau e
i
Siau és
y us,
odo
en
andama
bal y
i
sla y
oponomija.
Kaip
eigiama
b uoZq
eikia
nu ody i
au o iaus
k i icizma.
Taéiau
ka ais
jis
i s a
neigimu.
S ai,
pa eikes
e nonimo
slo éue
kilmés
hipo e-
zes,
au o ius
ne anda
né
ienos
pa ikimos
i
a me a
isas,
uo
a pu
pa s
o
dalyko
nesiima
ai8kin i.
Miisu
nuomone,
au o ius
eikiausiai
klys a,
i indamas,
kad
,,slo éne
kildinimas
i§
Slo a
a ba
i8
kokio
ki o
pana-
Saus
ie os
pa adinimo
y a
ap io inis
i
nej odomas“
(p.
56).
Slo éne
da yba
iS
Slo a
(plg.
polaby
Zlowe,
ok.
Schlawe,
kaSuby
Slow-no)
sla-
u
de i acijos
poZi i iu
y a
isai
galima,
plg.
poliane:
pole,
go ozane:
go od,
seliane:
selo?.
Tokj
da ybinj
ipa
u i
i
a imiausios
sla y
kalby
giminai és
—
bal y
kalbos.
Bal y
kalby
analogijos
gali
Siek
iek
paai8-
kin i
i
miné o
sla iskojo
e nonimo
kilme.
Lie u iy
kalboje
p iesaga
-énas
gana
pla iai
a ojama
ie os
gy en ojy
kilmei
Zymé i,
p z.,
Zmo-
2
Plg.
K.
Biga,
Rink iniai
aS ai,
III,
Vilnius,
1961.
p.
714.
16.
Lie u iu
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida
241
Lie .
b6gnas
(p.
122)
bognd,
bagna,
bagma
,,Moo ,
Sump *
aip
pa
y a
sla izmas,
plg.
sl.
*bagno.
Lie .
*ao nas
(p.
145)
g ei iausiai
ko ek ii os
klaida
ie oj
(j)6 a as,
(j)6 a as
(s.
lie .
ja a as,
ja o as)
,,Pla ane,
Schwa zpappel“,
ku is
y a
ge manizmas
(plg.
s.
ok.
auks .
aho n),
a éjes
pe
sla us
(plg.
bal a .
ja o
i
lenk.
jawo
,,Aho n*)®.
Lie .
ka s as,
ke s as,
ka s as
,,Sa g“
(p.
172)
pe
sla y
kalbas
(plg.
us.
ko s a, ke s a,
bal a .
ko s a)
a éjo
i8
ug y- iny
kalby
(plg.
es .
ki s
i
suom.
ki s u
,,Kas en“).
Lie .
kd pa,
kd pé,
kd pis,
ka pas
,,Cyp inus
ca pio“
(p.
116)
g ei-
Ciausiai
y a
sla izmai
(plg.
lenk.
ka p
,,Ka p en“).
Lie .
midds
(p.
93)
,,Me ,
Honigwein“
laiky inas
ge manizmu
(plg.
go .
*midus,
s.
ok.
aukS .
me u)
g e a
bal iSkojo
medis.
Pasi aiko
ne iksliai
uZ asy y
i
suki éiuo y
lie u iy
kalbos
Zodziy:
uksan is,
jdésim ys
(p.
38),
miésa'®
(p.
93),
musos
(p.
102),
spidu
(p.
105),
a ikas,
kdii i
(p.
107),
zi nis
(p.
113),
kumélé
(p.
114).
Ragy-
ina
i
ki éiuo ina:
aks an is,
ys
désim ys
a ba
isdeSim ,
mésa
(acc.
sg.
mésq),
mi sos
(gen.
pl.
musi)
a ba
miisas,
misai,
misai,
spiduju,
dukas,
kdu i,
Zi nis,
kumélé.
Tam
ik ais
a ejais
eiké y
mode nin i
pa eik y
lie u iy
kalbos
pa yzdziy
aSyba,
sakysim,
ie oj
aszwa,
¥
(p.
93)
aSy ina
aS d,
Sud.
Taip
pa ,
odos,
ne u ime
eisés p iisy
kalbos
zu ies
a da
suckis
(Elbingo
Zodynélis,
560)
skai y i
2akis
(p.
133).
Kalbamasis
F.
Filino
da bas
duoda
ai8ky
sla y
p okalbés
susida y-
mo,
aidos,
skilimo
i
a ski y
sla y
( y iniy)
kalby
a si adimo
aizda.
Taip
pa
jis
nuS ie ia
p ieSis o inius
sla y
kalby
san ykius
su
ki ais
kalbiniais
(p z.,
bal y)
iene ais.
F.
Filino
knyga,
pa aSy a
populia iai,
y a
p ieinama
ne
ien
specialis ui
skai y ojui.
Apie
panasy
eikala,
ku-
iame
bi y
populia iai
nuS ie iami
bal y
kalby
is o ijos
e apai,
lie u iy
kalbos
kilmé
i
aida,
jos
san ykiai
su
ki omis
kalbomis,
e é y
pagal-
o i
i
lie u iy
kalbo y os
da buo ojams.
S.
Ka aliiinas
*
Pig.
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wa e buch,
Heidelbe g-Gé in-
gen,
p.
195.
© 2 . K.
Big
a,
Rink iniai
a8 ai,
II,
Vilnius,
1959,
p.
710.
16*