e imologizuo i
i
emian is
bal y
kalby
medZiaga,
plg.
lie .
alé ,, akelis
pe
uZZélusia
pie a“.
Dél
seman ikos
plg.
la .
alud
,,bal i,
blyks i*,
als:
audeklus
liek
uz ala
(pja as,
nuo as)
ala ,
balina ".
Cia
suminé i
ne ikslumai
a
neapsiZiii éjimai,
sup an ama,
y a
smul-
kis
i
isi$kai
neliecia
eikalo
esmés.
Baigdami
p idu sime,
kad
pasi ink oji
ema
( i iamas
ne
ling oe ni-
nis,
0
geog a inis
plo as)
bu o
susijusi
su
labai
ealiu
pa ojumi,
kad
i
da bo
i8 ados
neiSeis
i
egionalinés
s udijos
émy.
ISsky us
iena
ki a
a ejj,
kada
galu inis
klausimo
sp endimas
nebu o
galimas
dél
s i inio
emos
p o ilio
(p z.,
bal iskos
hid onimikos
papli imo
y iné
iba,
su-
iksy
-axKa,
-AHKa
,-elika,
-HA,
-Ha
genezés
p oblema
i
k .),
au o iai,
ap-
sk i ai
iman ,
Sio
pa ojaus
i$ engé,
sa o
iS adas
emdami
ne
ien
Dnep o
baseino,
be
i
kaimyniniy
e i o ijy
hid onimy
analize
a ba
ki y
au o iy
y imais.
Monog a ijos
,,AukS u inés
Padnep és
hid onimy
ling is iné
ahalizé*
s a ba
mokslui
y a
ik ai
didelé.
Tai
jdomus
i
eikSmingas
ling is inis
ki inys,
galjs
bi i
pa yzdziu,
kaip
i$
kalbiniy
ak y
analizés
galima
gau i
i$ ady,
s a biy
daugeliui
ki y
mokslo
Saky.
Apie
bal y
p o é yne,
apie
ilga
bal y-sla y
,,simbiozés“
pe ioda,
apie
bu usius
bal y
kaimynus
i
. .
éia
daug
jdomiy
Ziniy
as
ne
ik
kalbininkai,
be
i
is o ikai,
a cheologai,
e nog a ai,
au osakininkai
i
ki y
s i iy
mokslininkai.
Sis
da bas
jne&
daug
S iesos
j
bal y-sla y
kalbiniy
san ykiy
p oblema.
3 '
A.
Vanagas
BALTU
IR
SLAVU
AKCENTUACIJOS
KLAUSIMAI
R.
M.
Hanns-Cou iy,
Amennas
akwen yauna
B
Gan Hiickom
H
CJaBAHCKOM
(cyab6a
akleHTyaluHOHHEIX
napagu m),
Mocksa,
1963,
178
p.
Bal y
i
sla y kalby
in onacijy
i
ki ¢ia imo
sis emy
kilmé
y a
s a bi
indoeu opeis ikos
p oblema.
Nuo
jos
sp endimo
i§
dalies
p iklauso
i
ienoks
a
ki oks
8iy
kalby
seniausiy
ySiy
aiSkinimas.
Todél
sup an-
ama,
kad,
i ian
bal y
i
sla y
kalbinius
san ykius,
daug
démesio
k ei-
piama
j
Siy
kalby
akcen uacija.
Pas a aisiais
me ais
bal y
i
sla y
kalby
akcen uacijos
y inéjimai
ypaé
suin ensy éjo.
Pasi odé
kele as
s udijy
i
Siaip
s aipsniy',
ku
nemaza
ie os
ski iama
pa iai
bal y
akcen uacijos
"K.
Miilenbacha
La ieSu
alodas
a dnica,
Redigéjis,
papildinajis,
no-
beidzis
J.
Endzelins,
IV
séjums,
Riga,
1929—1932,
p.
128.
'
A.
Vaillan ,
G ammai e
compa ée
des
langues
sla es,
I,
1950,
Pa is;
Le
p obléme
des
in ona ions
bal o-sla es,
BSL,
37,
1936,
p.
114
;
J.
Ku ylowicz,
L'accen ua ion
des
langues
indo-eu opéennes,
W oclaw—K akéw,
1952,
II
leid.
1958;
Ch .
S.
S ang,
Sla onic
accen ua ion,
Oslo,
1957;
L.
Sadnik,
Sla ische
Akzen-
ua ion.
I.
Die
o his o ische
Zei ,
Wiesbaden,
1959;
E.
Nonnenmache —P ibié€,
Die.
bal osla ischen
Akzen
und
In ona ions e hal nisse
und
ih
quan i a i e
Re lex
im
slo akischen,
Wiesbaden,
1961;
J.
Kazlauskas,
Dél
lie u iy
kalbos
a dazodiio
ki éia imo
sis emos
aidos,
,,Kalbo y a“,
VII,
Vilnius,
1963,
p.
171—181.
231
sis emai,
o
aip
pa
jos
san ykiams
su
sla y
i
ki y
ide.
kalby
a i inka-
momis
sis emomis.
Bal y
i
sla y
kalby
akcen uaciniy
sis emy
kilmées
klausimu
Siuo
me u
y a
i&kel os
d i
p ieSingos
eo ijos.
Pi mosios
eo ijos
pag indéjas
y a
F.
de
Sosiu as.
ISanaliza es
lie-
u iy
kalbos
in onacijy
bei
ki io
sis ema
i
idinés
ekons ukcijos
keliu
nus a es
jos
seniausia
bisena,
jis
1896
m.
p iéjo
iS ada,
kad
lie u iy
kal-
bos
p ieSpas a ymas
,,ba i oniné
akcen uacijos
pa adigma
—
kilnojamo
ki éio
akcen uacijos
pa adigma“
y a
i8si u uliojes
is
ide.
p ieSpas a ymo
,ba i oniné
akcen uacijos
pa adigma
—
oksi oniné
akcen uacijos
pa adig-
ma‘2,
Vadinasi,
F.
de
Sosiu as
pada é
p ielaida,
kad
ide.
koloniné
.
oksi-
oniné
pa adigma
lie u iy
kalboje
bu o
ans o muo a
j
kilnojamo
ki io
pa adigma.
Taigi
Si
eo ija
eigia
iesioginj
y$i
a p
bal y-sla y,
i$
ie-
nos
pysés,
i
g aiky,
i§
an os
pusés,
kalby
in onacijy
sis emy,
o
aip
pa
a p
bal y-sla y,
i8
ienos
pusés,
i
g aiky-senosios
indy-ge many,
is
an os
pusés,
kalby
pa adigmy
sis emy.
A..
Vajano
nuomone,
bal ai
i
sla ai
akii a
u i en,
ku
y a
iSk i es
la ingalas.
Sios
eo ijos
laikosi
A.
Vajanas,
L.
Sadnik,
Ch.
S angas
i
k .
Visi8kai
ki aip
j
ide.
i
bal y
bei
sla y
kalby
akcen uaciniy
sis emy
san ykj
pazi éjo
J.
Ku ilo icius.
Jis
p iejo
i8 ada,
kad
bal y
i
sla y
kalby
akcen uacinés
sis emos
esan ios
y
kalby
ino acija
i
odél
nieko
bend a
ne u inéios
su
g aiky,
senosios
indy
i
i§
dalies
ge many
kalby
a i inkamomis
sis emomis.
J.
Ku ilo igiaus
nuomone,
bal y
i
sla y
aku as
y a
a si ades,
a i aukus
ki j
i
umpo
skiemens
j
ilga.
Be
o,
ide.
kal-
biniam
bend umui
bidingas
p ieSpas a ymas
,,ba i oniné
akcen uacijos
pa adigma
—
kilnojamo
ki io
oksi oniné
akcen uacijos
pa adigma“
ose
kalbose
bu es
sumaiSy as®.
Sup an ama,
kad,
susida ius
okiai
padéciai,
akcen ologijos
y iné-
ojams
iSkilo
uZda inys,
emian is
naujais
me odiniais
p incipais
i
gau-
sesne,
k i i8kai
apdo o a
medZiaga,
lyginimo
biidu
pa ik in i
ienos
i
an -
os
eo ijos
eisinguma.
$j
uZda inj
émési
sp es i
V.
Ii ius-S i i ius
sa o
knygoje
»Bal y
i
sla y
kalby
a daZodziy
akcen uacija“4.
Jos
p a a méje
au o ius
aSo:
»Va gu
a
a si as
ki a
okia
bal y
i
sla y
kalbo y os
s i is,
ku
nesu a-
imai
a p
a ski y
y iné ojy
bi y
okie
dideli,
kaip
akcen ologijoje.
P ie-
Zas is
ai8ki:
no s
p abal i8koji
i
p asla iSkoji
akcen uacijos
sis emos
bend ais
buoZais
jau
y a
ekons uo os,
no s
jau
iSaiSkin os
kai
ku ios
jy
s uk i y
de alés,
pag indinis
klausimas
—
Si y
sis emy
kilmé
—
da
neigsp es as“
(p.
3).
I
oliau:
,,Si a
knyga
y a
bandymas
as i
a dazo-
2F.
de
Saussu e,
Accen ua ion
li uanienne,
IF,
6
(Anzeige )
1896,
p.
157—166.
3
Apie
ai
pla iau
R.
Ai ze miille ,
Das
bal osla ische
Akzen -
und
In ona-
ionssys em.
G undziige
und
G undp obleme,
da ges ell
nach
dem
heu igen
S and
de
Fo schung,
,,Die
Sp ache“,
8,
1962,
p.
46—58.
4B.
M.
Haannu-Csau u4,
Umennaa
akuen yauna
B
GaaTHiicKoM
H
CAaBAHCKOM
(Cyab6a
akuen yaunonnbix
napanu m),
Mocksa,
1963,
178.
p.
232
dzio
akcen uacijos
pa adigmy
sis emos
bend aindoeu opie iskajj
pag in-
da“
(p.
3).
U%sib éz a
uzduo j
knygos
au o ius,
misy
nuomone,
puikiai
a liko.
Jo
y inéjimy
duomenys
leidZia
sp es i,
jog
bal y
i
sla y
kalby
akcen-
uacijos
sis emos
y a
ide.
akcen uacijos
sis emos.
esinys.
K uopSéiai
su-
ink a,
iganalizuo a
i
pa ik in a
medZiaga
aki aizdziai
odo,
kad
isi
lie u iy
kalbos
ba i oninés
pa adigmos
a dazodzZiai
(iSsky us
g upe
su
ilgu
neapo oniniu
balsiu
Saknyje)
a i inka
g aiky,
senosios
indy
i
ge -
many
kalby
okios
pa
pa adigmos
a daZodzius.
Taip
pa
i
lie u iu
kalbos
kilnojamojo
ki éio
pa adigmos
a daZodziai
a i inka
miné y
kal-
by
kilnojamo
ki éio
oksi oninés
pa adigmos
a dazodzius
(p.
83).
Ide.
p ieSpas a ymas
,,ba i oniné
akcen uacijos
pa adigma
—
kilnojamojo
ki -
éio
oksi oniné
pa adigma“
i§
esmés
y a
iSlaiky as
i
sla y
kalbose.
V.
lliéius-S i igius
y a
ienas
i8
y,
ku ie
bal y
i
sla y
kalbu,
is
ie-
nos
pusés,
i
seno és
indy
bei
g aiky
kalby,
i8
an os
pusés,
akcen uaci-
jos
sis emas
laiko
lygia e emis.
Tuo
a pu
adicinés
paZi i os
a s o ai
bal y
i
sla y
Kalby
akcen uacijos
sis emas
laiké
iS es inémis
iS
indy
bei
g aiky
kalby
akcen uacijos
sis emy.
IS
naujo
V.
lli iaus-S i i iaus
pozi io
i8plaukia
ki as
p incipinis
eiginys:
bal y
kalby
ki ¢io
kilnojimas
y a
senas,
pa eldé as
i§
ide.
kalbinio
bend umo
epochos.
Todél
i
ide.
kal-
biniam
bend umui
ekons uojama
ne
oksi oniné
pa adigma
(kaip
bu o
da oma
klasikinés
kalbo y os
a s o y,
ku ie
émési
daugiausia
senosios
indy
i
g aiky
kalby
duomenimis),
be
kilnojamojo
ki gio
pa adigma
(p.
12).
Da
daugiau.
Pas ebé a,
kad
senoji
indy
i
g aiky
kalbos
u éjo
aiSkiq
endencija
j i in i
koloninj
pa adigminj
ki cia ima
(Saknyje
a ba
galiinéje)
i
odél
y
kalby
ki éio
kilnojimas
y a
elik inio
pobiidzio.
Pa yzdziui,
sen.
ind.
kas
,, ilkas“
i
g .
bxo¢
,, ilkas“
y a
ba i onai,
o
lie .
ilkas
(p.
40—41,
85,
115,
be
ne
11,
44)
y a
kilnojamo
ki éio
pa adigmos
(4
ki giuo é).
Pagal
apo onijos
eo ija,
balsis
galéjo
e-
dukuo is
ik
bidamas
neki éiuo as,
odél
eikia
many i,
kad
Sie
senosios
indy
i
g aiky
kalby
Zodziai
i gi
y a
bu e
kilnojamo
ki cio
pa adigmos.
.Sia
p asme
lie u iy
kalba
y a
a chaiSkesné,
negu
senoji
indy
i
g aiky
kalbos.
Tu édamas
isa
ai
gal oje,
kalbamo
eikalo
au o ius
ao:
,,To-
dél
bal y
i
sla y
kalby
ki gio
kilnojimas
gali
a spinde i
ne
bal osla iS-
kaja
ino acija,
be
a chaizma,
iSnykusj
senosiose
indy
i
g aiky
kalbo-
se“
(p.
162).
Bal y-sla y
kalbinés
ienybés
Salininkai
y
kalby
ino acija
laiko
ki éio
a i aukima
j
akii ine
Saknj
kai
ku iuose
senuosiuose
oksi o-
nuose®.
i
Daba
Si a
ei8kinj
galima
in e p e uo i
naujai.
Nemazas
skaicius
bal y
i
sla y
kalby
ba i ony,
a i inkan iy
senosios
indy
i
g aiky
kalbu
oksi onus,
odo,
kad
bal y
i
sla y
ki éio
a i aukimas
y a
désningas
eiskinys:
senieji
oksi onai
su
ilgu
neapo oniniu
balsiu
Saknyje
i o
bal-
8
Pilg.
A.
O pemOcku ,
Cnapano-Gaa niickoe
as ikonoe
eauuc so,
BA,
Ne
5,
1954,
p.
42.
233
y
i
sla y
kalbose
ba i onais
(Hi o
désnis),
V.
Dibas
pas ebéjo
panaSy
eiskinj
i
i aliky
bei
kel y
kalbose,
ku
ilgi
ki éiuo i
Saknies
balsiai
iSliko
s eiki,
o
neki éiuo i
su umpéjo,
plg.
lo .
amus,
lie .
damai,
la .
dami,
se by-cho y.
alin
i
g .
Suud¢
,,d asumas“,
s.
ind.
dhimdh®.
Va-
dinasi,
i aliky
i
kel y
(kaip
i
bal y
bei
sla y)
kalbose
ki is
bu es
a i-
auk as
i$
gal inés
j
Saknj.
I
seniausiose
Rig edos
ie ose
miné y
oksi-
ony,
einan iy
sudu iniy
Zzodziy
an aisiais
komponen ais,
ki is
a i au-
kiamas
j
Saknj,
.
y.
jie
i s a
ba i onais,
p z.:
Sakadhimas’.
RySium
su
uo
ecenzuojamo
da bo
au o ius
aSo:
,,Vadinasi,
ki gio
a i aukimas
j
skiemenj
su
neapo oniniu
ilgumu
buyo,
ma y i,
ne
speci inis
bal y-sla u,
be
dialek inis
ide.
p ocesas,
galimas
daik as,
be a pi8kai
susijes
su
la-
ingaly
silpnéjimo
(i
iSk i imo)
i
su
naujai
a si adusiy
(neapo oniniy)
ilgumy
a i inkamo
oninio
s ip éjimo
p ocesu“
(p.
164).
Recenzuojamame
da be
pa eik i
duomenys
p ieS a auja
J.
Ku ilo i-
ciaus
eigimui,
kad
ide.
o-kamieniai
a dazodziai,
suda an ieji
ba i onine
i
oksi oning
kilnojamojo
ki éio
pa adigmas,
bal y
i
sla y
kalbose
y a
su ape
j
iena
kilnojamo
ki io
pa adigma.
V.
Ili ius-S i i ius
duoda
de yniolika
lie u iy
kalbos
pas o aus
ki éio
pa adigmos
pa yzdziy,
a i-
inkanéiy
ki y
ide.
kalby
ba i onus,
i
uo
biidu
aiSkiai
pa odo,
kad
as
su apimas
y a
bu es
g ynai
sla iSkas
p ocesas
(p.
119).
Taigi
Sio
su a-
pimo
negalima
laiky i
bend a
bal y
i
sla y
kalby
ino acija.
Pa i in i
bal y
bei
sla y
kalby
i
ide.
kalbinio
bend umo
akcen-
uacijos
sis emy
ySj,
naujai
aiSkin i
kai
ku iuos
akcen uacijos
eiSki-
nius
au o iy
jgalino
gausi
i
au en i$ka
medziaga,
su ink a
i§
senujy
lie u iSky
aS y,
g ama iky
i
zodyny
bei
lie u iy
kalbos
a miy®.
Toliau
paminésime
iena
ki a
ne iksluma
a ,
miisy
manymu,
gin y-
ina
eiginj.
Ne ikslus
au o iaus
eiginys,
kad
kai
ku ios
Siau és
aka y
Zemaiciy
a més
pi miniuose
akii iniuose
skiemenyse
p ieSpas a o
d i
in onacijas
( iena,
a si adusia
a i aukus
ki j,
i
ki g
—
senyjy
ki éiuo yjy
skieme-
ny),
0
pi miniuose
ci kum leksiniuose
skiemenyse
jos
e u i
iena
in o-
nacija
(p.
66).
Jis
emiasi
J.
Aleksand a i iaus
s aipsniu
,,Ki is
i
p iegaidé
K e ingos
a méje“
(LKK,
I,
1957,
p.
97
.).
Ta iau
ame
s aipsnyje
nu odoma,
kad
i
pi miniai
ci kum leksiniai
skiemenys
aip
pa
u i
d i
in onacijas:
idu ine,
a si adusia
a i aukus
ki j
j
Sak-
nj
(plg.
ldika~laikai
i
Zima
~ziemd),
i
ci kum leksine
se-
nuosiuose
ki éiuo uose
skiemenyse
(plg.
laiks~laikas,
Z¢ima~ziémq).
Be
o,
s aipsnyje
idu iné
p iegaidé
aip
apibidinama:
,,Vidu iné
p iegaidé
y a
Zymiai
umpesné
uz
i agale
p iegaide,
a iama
ne esiamai.
Jos
®
B.
A.
u60,
Cokpamenne
goa o
B
KeabTO-HTamHiicKHX
ASbIKAX
H
e o
3Ha eHHe
ana
OanTo-cnapauckoi
H
MHZoeBponelicKoii
akuenT o o mu,
BCA,
Ne
5,
1961,
p.
18.
7H.
Sk6ld,
Zu
Akzen zu iickziehung
au
Aku silben,
ZslPh,
IV,
1927,
p.
143.
®
Li e a ii os
sg ase
pasigendame
K,
Biiga,
Ki io
i
p iegaidés
mokslas,
,,Lie-
u iy
kalbos
zodynas“,
I
sas.,
Kaunas,
1924,
p.
XIX—LII
(=K.
Biiga,
Rink iniai
as-
ai,
III,
Vilnius,
1961,
p.
19—84)
i
A.
Laigonai é,
Li e a i inés
lie u iy
kalbos
ki éia imas,
Vilnius,
1959.
234
ki giuojamoji
onema
maZiau
j emp a,
negu
i agalés
p iegaidés.
Nuo
i agalés
p iegaidés
ji
ski iasi
i
sa o
balso
kilimu
bei
ki imu*
(LKK,
I,
1957,
p.
105).
Taigi
idu iné
p iegaidé
y a
a ski a
in onacija,
ski inga
nuo
i agalés.
Vadinasi,
i
ci kum leksiniai
skiemenys,
kaip
i
aku iniai,
ski ia
d i
in onacijas.
Negalima
su ik i
su
au o iaus
nuomone
dél
lie .
pa ai,
la .
pu i?
ki -
éia imo
(p.
77—78).
Au o iui
liko
neZinomas
as
ak as,
kad
Zemai iy
a mése
g e a
pu ai
2
i
4
a.
p.
pasi aiko
i
pii ai
(1
akcen uacijos
pa-
adigma;
plg.
se by-cho a y
pi ,
pia).
Taip
ki ¢iuojama
Bab ungénuose,
Da bénuose,
Klaipédoje
(g e a
su
p i ai),
K e ingoje,
Palangoje,
Pike-
liuose,
Sedoje,
Skuode
(g e a
su
pda ai
2
i
4 a.
p.).
Jeigu
su ik ume
su
au o iumi,
kad
Zodis
pa ai
esas
senas
ba i onas,
ai
la iy
kalboje
u é y
bi i
*pd i
(=lie .
pd a )
su
kylanéiaja
p iegaide.
Tuo
a eju
sunku
bii y
paaiskin i
la iy
lauZ ing
p iegaide,
odanéia,
kad
as
Zodis
p iklausé
kilnojamo
ki ¢io
pa adigmai.
G eigiausiai
¢ia
u ime
be a dés
giminés
0
kamieno
daik a a dj
(plg.
s.
us.
py o
,,Spel “,
gal
bi ,
p .
pu e
,,T espe“
g e a
seny
o-kamieniy
y i8kosios
giminés
daik a a dziy,
plg.
g .
eé¢,
sk .
pu ah).
Tuo
a e-
ju
la iy
kilnojamo
ki éio
pa adigmos
ienaskai a
(pa i
ig
bal .
sing.
*pi én,
plg.
g .
m p6¢)
sa o
ki io
ie a
galé y
bi i
p ieSpas a y a
lie-
u iy
pas o aus
ki io
pa adigmos
daugiskai ai
(pd ai
i§
bal .
pl.
*pa d;
da
plg.
linai
4 a. p.
i8
bal .
lind
g e a
sing.
*linon,
plg.
g .
A o ).
Lie-
u iy
ci kum leksas
gali
bii i
d ejopos
kilmés:
jis
galéjo
a si as i
kilnoja-
mo
ki éio
pa adigmos
ienaskai os
o mas
éliau
apibend inan
daugiskai-
ai
(senesniy
ba i oniniy
ie oje)
a ba
§j
siau ame
plo e
a ojama
Zodi
skolinan is
i§
ki y
bal y
dialek y
(g eiéiausiai
ku Siy).
A siz elgian
j
ai,
kad
i
lie u i8kos,
i
la i$kos
Sio
ZodZio
o mos
a ojamos
aka inése
s i yse,
daugiausia
ku siy
gy en ame
plo e,
ai
né a
negalima.
Lie .
ankd
lyginimas
su
ge many
*w dnhd
,,kampas“
(p.
24)
abe-
jo inas
i
one iniu,
i
seman iniu
a z ilgiu;
be
o,
au o iaus
min iai
pa-
i in i
Sis
sug e inimas
nieko
aiSkaus
neduoda
(plg.
g e imine
oksi o-
nine
ge many
ly j).
Ge many
*a maz
,,anka,
i Su iné
ankos
dalis*
(plg.
go .
a ms)
i
lie .
a mai
(g e a
a mos
.)
,, a y
dalis,
ku
jki8amas
diSlius“
pa alelé
pailius uo i
seman inés
aidos
,, ai,
kas
iSlenk a“>,, an-
ka“
galimumui
a mes ina,
nes
lie .
a maija mos
y a
laikomas
ge maniz-
mu!°,
Daug
pa ikimesné
y a
ankd
:
i ik i
e imologija.
Bal iSkoji
medZiaga
a gu
a
padeda
nus a y i
senaja
se by-cho a y
Zodziy
ik,
ika
p iegaide
(p.
151).
I
se by-cho y.
k,
éka
,,Fe “,
i
la .
duki
,,Fe *,
auks
,, e ,
eis *
me a onijos
gali
i
ne u é i,
plg.
lie .
®
Senesné
o ma
pi i
(su
- -);
pu i
galéjo
a si as i
pagal
A iesi—lie .
k iecial
»Weizen*,
Z .
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch,
Heidelbe g-
Gd ingen,
1955
.
p.
671.
©
K.
Baga,
Rink iniai
aS ai,
II,
Vilnius,
1959,
p.
531;
K.
Alminauskis,
Die
Ge manismen
des
Li auischen,
Teil
I:
Die
deu schen
Lehnwé e
im
Li auischen,
Leipzig,
1934,
p.
27;
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius,
1941,
p.
251;
E.
F aenkel,
LEW,
p.
16.
235